KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
2 POSĖDIS
SPRENDIMAS
DĖL KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS VIETINĖS RINKLIAVOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ IR TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2020 m. vasario 27 d. Nr. TS-69
Kaunas
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 711 „Dėl Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 2.1 papunkčiu, Kauno rajono savivaldybės taryba
n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti Kauno rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą dydžio nustatymo metodiką (pridedama).
PATVIRTINTA
Kauno rajono savivaldybės tarybos
2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. TS-69
KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS VIETINĖS RINKLIAVOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ IR TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO METODIKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kauno rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodika (toliau – Metodika) skirta dvinarės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – dvinarė rinkliava) dydžio nustatymo principams apibrėžti.
2. Metodika parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 „Dėl vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1–150 „Dėl nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“.
3. Pagal Metodikos nuostatas nustačius komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemos būtinąsias sąnaudas, apskaičiuojamas dvinarės rinkliavos dydis Kauno rajono savivaldybėje.
II. BŪTINŲJŲ SĄNAUDŲ NUSTATYMO PRINCIPAI
5. Būtinosios su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos – tiesiogiai su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios pagrįstos sąnaudos, reikalingos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugai suteikti, ilgalaikiam komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimui, jos atnaujinimui užtikrinti ir priimtinoms komunalinių atliekų turėtojams sąlygoms dalyvauti tvarkant komunalines atliekas sudaryti, taip pat aplinkos taršai mažinti (toliau – būtinosios sąnaudos). Į būtinąsias sąnaudas neįtraukiamos pakuočių, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų tvarkymo sąnaudos, t. y. tos sąnaudos, kurias teisės aktų nustatyta tvarka apmoka gamintojai ir importuotojai.
6. Būtinosios sąnaudos, vadovaujantis Taisyklėmis, apskaičiuojamos kaip Taisyklių 6 punkte išvardintų komunalinių atliekų tvarkymo veiklų būtinųjų sąnaudų suma.
7. Metodikos 6-ame punkte nurodytų ir Taisyklėse reglamentuotų atskirų veiklų būtinosios sąnaudos nustatomos pagal formulę:
BSVEIKL = PSVEIKL + KSVEIKL
Kur:
BSVEIKL – atskiros komunalinių atliekų tvarkymo veiklos būtinosios sąnaudos,
PSVEIKL – atskiros komunalinių atliekų tvarkymo veiklos būtinosios pastoviosios sąnaudos,
KSVEIKL – atskiros komunalinių atliekų tvarkymo veiklos būtinosios kintamosios sąnaudos.
8. Nustatant dvinarės rinkliavos dydį, vertinamos tik realiai vykdomos ir komunalinių atliekų tvarkymo administratoriaus administruojamos komunalinių atliekų tvarkymo veiklos bei jų sukuriamos būtinosios sąnaudos.
9. Pastoviąsias komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudas sudaro nuo komunalinių atliekų kiekio nepriklausančios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos.
10. Apskaičiavus kiekvienos komunalinių atliekų tvarkymo veiklos būtinąsias pastoviąsias sąnaudas ir jas susumavus, nustatomos bendrosios būtinosios pastoviosios sąnaudos.
11. Kintamąsias komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudas sudaro su komunalinių atliekų kiekiu susijusios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos.
12. Apskaičiavus kiekvienos komunalinių atliekų tvarkymo veiklos būtinąsias kintamąsias sąnaudas ir jas susumavus, nustatomos bendrosios būtinosios kintamosios sąnaudos.
13. Atskirų veiklų sąnaudų ir pajamų (įvertinus jas nustatomos būtinosios sąnaudos) paskirstymą į pastoviąją ir kintamąją procentines dalis, nustato Administratorius.
14. Skaičiuojant būtinąsias sąnaudas turi būti vadovaujamasi šias dokumentais ir duomenimis:
14.3. Galiojančiose atliekų tvarkymo paslaugų ir (ar) darbų atlikimo sutartyse nustatytomis kainomis;
III. BŪTINŲJŲ SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMAS
15. Skaičiuojant būtinąsias sąnaudas, įvertinamas planuojamas susidaryti komunalinių atliekų, pateksiančių į Kauno rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, kiekis pagal atskiras komunalinių atliekų rūšis (mišrios komunalinės atliekos, biologiškai skaidžios atliekos, didžiosios atliekos, antrinės žaliavos, buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos ir kitos, išskyrus tas, kurių tvarkymo sąnaudas teisės aktų nustatyta tvarka privalo apmokėti gamintojai ir importuotojai). Vertinamos tik savivaldybės teritorijoje realiai vykdomos Metodikos 6-ame punkte įvardintos veiklos.
Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo būtinosios sąnaudos
16. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudų skaičiavimas pagrįstas sutartyje su atliekų vežėju nustatyta šių atliekų surinkimo ir vežimo kaina. Šios sąnaudos apskaičiuojamos planuojamus surinkti mišrių komunalinių atliekų kiekius padauginus iš šių atliekų surinkimo ir vežimo kainos.
17. Atsižvelgiant į mišrių komunalinių atliekų sudėtį ir į tai, kad surenkamų šių atliekų kiekiai yra gana stabilūs, daroma prielaida, kad 70 proc. šių sąnaudų yra pastovios. Ši prielaida reiškia, kad net ir įdiegus papildomas atskiro antrinių žaliavų ir pakuočių, žaliųjų ir kitų atliekų, kurias galima surinkti atskirai, surinkimo sistemas, surenkamų mišrių komunalinių atliekų kiekis nebus mažesnis nei 70 proc. nuo šiuo metu surenkamo mišrių komunalinių atliekų kiekio.
Mišrių komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo būtinosios sąnaudos
18. Mišrių komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo sąnaudų skaičiavimas pagrįstas faktiniais duomenimis apie mišrių komunalinių atliekų kiekius ir Kauno rajono savivaldybėje susidarančių mišrių komunalinių atliekų priėmimo į Kauno regiono mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius kaina. Šios sąnaudos apskaičiuotos planuojamą pristatyti mišrių komunalinių atliekų kiekį padauginus iš atliekų priėmimo kainos.
19. Mišrių komunalinių atliekų šalinimo sąnaudos pastoviosioms ir kintamosioms sąnaudoms priskiriamos atsižvelgiant į komunalinių atliekų priėmimo į Kauno regiono mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius sutartį, surenkamų komunalinių atliekų kiekių pokyčius, įdiegus papildomas atskiro antrinių žaliavų ir pakuočių, žaliųjų ir kitų atliekų surinkimo sistemas bei komunalines atliekas tvarkančių įmonių sąnaudų pobūdį.
Į komunalines atliekas patekusių pavojingų buitinių atliekų ir didelių gabaritų atliekų surinkimo apvažiavimo būdu ir tvarkymo būtinosios sąnaudos
20. Į komunalines atliekas patekusių pavojingų buitinių atliekų ir didelių gabaritų atliekų surinkimo apvažiavimo būdu ir tvarkymo sąnaudų skaičiavimas pagrįstas sutartyje su atliekų vežėju nustatyta šių atliekų surinkimo ir vežimo kaina bei Kauno regiono atliekų tvarkymo centro nustatytu šių atliekų priėmimo ir apdorojimo mokesčiu. Šios sąnaudos apskaičiuojamos planuojamus surinkti didelių gabaritų atliekų kiekius padauginus iš šių atliekų surinkimo ir vežimo kainos.
Biologiškai skaidžių atliekų rūšiuojamojo surinkimo būtinosios sąnaudos
22. Biologiškai skaidžių atliekų rūšiuojamojo surinkimo apvažiavimo būdu sąnaudų skaičiavimas pagrįstas sutartyje su atliekų vežėju nustatyta šių atliekų surinkimo ir vežimo kaina. Šios sąnaudos apskaičiuojamos planuojamus surinkti biologiškai skaidžių atliekų kiekius padauginus iš šių atliekų surinkimo kainos.
Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo būtinosios sąnaudos
24. Komunalinių atliekų tvarkymo administravimo sąnaudų skaičiavimas pagrįstas dvinarės rinkliavos administravimo sąnaudų įvertinimu, skelbiamomis ekonominių rodiklių projekcijomis. Šios sąnaudos apskaičiuojamos pagal šias grupes:
Bendros pastoviosios ir kintamosios būtinosios sąnaudos
26. Bendros pastoviosios būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos susumavus visų komunalinių atliekų tvarkymo veiklų būtinąsias pastoviąsias sąnaudas:
BPS = PSV1 + PSV2 + .... + PSV5
Kur:
BPS – bendros pastoviosios sąnaudos,
PSV1 – 1-os veiklos pastoviosios sąnaudos,
PSV2 – 2-os veiklos pastoviosios sąnaudos,
PSV5 – 5-os veiklos pastoviosios sąnaudos.
27. Bendros kintamosios būtinosios sąnaudos paskaičiuojamos susumavus visų komunalinių atliekų tvarkymo veiklų būtinąsias kintamąsias sąnaudas:
BKS = KSV1 + KSV2 + .... + KSV5
Kur:
BKS – bendros kintamosios sąnaudos,
KSV1 – 1-os veiklos kintamosios sąnaudos,
KSV2 – 2-os veiklos kintamosios sąnaudos,
KSV5 – 5-os veiklos kintamosios sąnaudos.
IV. DVINARĖS RINKLIAVOS DYDŽIO NUSTATYMO PRINCIPAI
28. Dvinarės rinkliavos dydis turi būti apskaičiuotas toks, kad iš nekilnojamojo turto objektų savininkų arba jų įgaliotų asmenų surinktomis lėšomis būtų padengtos visos būtinosios sąnaudos.
29. Nekilnojamojo turto objektai suskirstomi į kategorijas Savivaldybės sprendimu, pasirinktinai pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir (ar) jų paskirtį, vadovaujantis nekilnojamojo turto objektų rūšių sąrašu, kurį pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo 30 straipsnio 2 dalį, nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Nekilnojamojo turto objektai paskirstyti į kategorijas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1–150 patvirtintu nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašu (toliau – Sąrašas).
30. Nekilnojamojo turto objektas, nenurodytas Metodikos 29-ame punkte, gali būti priskiriamas atskirai nekilnojamojo turto objektų kategorijai.
31. Nekilnojamojo turto objektai suskirstomi į kategorijas pagal galimybę naudotis bendro naudojimo arba individualiais konteineriais ir kiekvienai jų pasirenkami dvinarės rinkliavos nustatymo parametrai.
32. Nekilnojamojo turto objektų kategorijos ir pasirinkti dvinarės rinkliavos dedamųjų parametrai (nurodyti Metodikos 1 priede) yra tvirtinami Savivaldybės tarybos sprendimu Kauno rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose (toliau − Nuostatai).
33. Netinkami naudoti ar gyventi arba fiziškai sunaikinti pastatai ir patalpos (toliau – netinkami naudoti nekilnojamo turto objektai), Nuostatuose nustatyta tvarka, gali būti perkeliami į nenaudojamų nekilnojamojo turto objektų kategoriją (Metodikos 1 priedas, 19.3 eilutė) ir jiems nustatomas minimalus dvinarės rinkliavos dydis.
V. DVINARĖS RINKLIAVOS DYDŽIO NUSTATYMO TVARKA
34. Dvinarė rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų:
34.1. Pastoviąją dvinarės rinkliavos dedamąją moka visi savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys. Pastovios dvinarės rinkliavos dedamosios nemoka negyvenamų statinių, registruotų nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis.
35. Pastoviosios sąnaudos skirtingoms nekilnojamo turto (toliau NT) objektų kategorijoms padalinamos vadovaujantis šiais principais ir etapais:
35.1. Pastoviosios sąnaudos padalinamos į 2 dalis: gyventojų naudojamiems nekilnojamo turto objektams (Metodikos 1 priedas, 1, 8, 18 eilutės) ir juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamo turto objektams (Metodikos 1 priedas, 2-7, 8, 9-17, 19 eilutės). Pastoviosios sąnaudos padalinamos atsižvelgiant į bendrą šių nekilnojamojo turto objektų plotą ir gyventojų bei darbuotojų skaičių tenkantį nekilnojamo turto objektų plotui (Metodikos 2 priedas):
PSGNTO = (BPGNTO / BPVNTO) x PS x GPK (1)
Kur:
PSGNTO – gyventojų naudojamiems nekilnojamo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos (EUR),
BPGNTO – gyventojų naudojamų nekilnojamo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras plotas (m2),
BPVNTO – visų nekilnojamojo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras plotas (m2),
PS – visos pastoviosios sąnaudos (EUR),
GPK – gyventojų ir jų naudojamų nekilnojamo turto objektų ploto santykio koeficientas.
PSJANTO = (BPJANTO / BPVNTO) x PS x DPK (2)
Kur:
PSJANTO – juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos (EUR),
BPJANTO – juridinių asmenų naudojamų nekilnojamo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras plotas (m2),
BPVNTO – visų nekilnojamojo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras plotas (m2),
PS – visos pastoviosios sąnaudos (EUR),
DPK – juridinių asmenų darbuotojų ir jų naudojamų nekilnojamo turto objektų ploto santykio koeficientas.
35.2. Gyventojų naudojamiems nekilnojamo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos paskirstomos kiekvienai šių objektų kategorijai (Metodikos 1 priedas, 1, 8, 18 eilutės), atsižvelgiant į naudojimosi gyvenamosios paskirties, garažų paskirties ir sodų paskirties objektais koeficientus (Metodikos 2 priedas), kurie nustatyti pagal vidutinį gyventojų naudojimosi šiais nekilnojamojo turto objektais laiką:
PSNTOK = (BPNTOK / BPGNTO) x PSGNTO x GNKNTOK (3)
Kur:
PSNTOK – konkrečiai gyventojų naudojamai nekilnojamo turto objektų kategorijai tenkančios pastoviosios sąnaudos (EUR),
BPNTOK – konkrečios nekilnojamo turto objektų kategorijos objektų bendras plotas (m2),
BPGNTO – gyventojų naudojamų nekilnojamo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras plotas (m2),
PSGNTO – gyventojų naudojamiems nekilnojamo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal (1) formulę (EUR),
GNKNTOK – konkrečiai gyventojams priskiriamai nekilnojamo turto objektų kategorijai nustatytas naudojimosi turtu koeficientas.
35.3. Juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos paskirstomos kiekvienai šių objektų kategorijai (Metodikos 1 priedas, 2-7, 8, 9-17, 19 eilutės), atsižvelgiant į vidutinį darbuotojų skaičių, tenkantį nekilnojamojo turto objektų plotui:
PSNTOK = (BPNTOK / BPJANTO) x PSJANTO x DPKNTOK (4)
Kur:
PSNTOK – konkrečiai nekilnojamo turto objektų kategorijai tenkančios pastoviosios sąnaudos (EUR),
BPNTOK – konkrečios nekilnojamo turto objektų kategorijos objektų bendras plotas (m2),
BPJANTO – juridinių asmenų naudojamų nekilnojamo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras plotas (m2),
PSJANTO – juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal (2) formulę (EUR),
DPKNTOK – konkrečiai nekilnojamo turto objektų kategorijai nustatytas darbuotojų ir ploto santykio koeficientas.
36. Kiekvienai nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatyti darbuotojų ir ploto santykio koeficientai pateikiami Metodikos 2 priede. Kiekvienos nekilnojamo turto objektų kategorijos darbuotojų ir ploto santykis paskaičiuotas apibendrinus Lietuvos statistikos departamento duomenis apie darbuotojų skaičių, dirbantį tam tikrose ūkio šakose, ir nekilnojamo turto objektų plotus registruotus ūkinėms veikloms. Koeficientai nustatyti kiekvienos nekilnojamo turto objektų kategorijai juridinių asmenų darbuotojų ir ploto santykį palyginus su vidutiniu darbuotojų ir ploto santykiu (Lietuvos mastu ir atsižvelgiant į savivaldybės ypatumus).
37. Pastoviąsias sąnaudas priskyrus kiekvienai nekilnojamojo turto objektų kategorijai paskaičiuojamas dvinarės rinkliavos pastoviosios dedamosios parametras, kuris naudojamas paskaičiuojant kiekvienam nekilnojamojo turto objektui tenkančias pastoviąsias sąnaudas:
37.1. Dvinarės rinkliavos pastoviosios dedamosios parametro dydis gyvenamosios paskirties objektams paskaičiuojamas pagal formulę:
DVRPDP1 = PSGPO / TOSGPO (5)
Kur:
DVRPDP1 – dvinarės rinkliavos pastoviosios dalies parametro dydis gyvenamosios paskirties objektams (EUR/turto objektui),
PSGPO – gyvenamosios paskirties objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal (3) formulę (EUR),
TOSGPO – gyvenamosios paskirties objektų skaičius.
37.2. Dvinarės rinkliavos pastoviosios dedamosios parametro dydis sodų paskirties arba gyventojų naudojamiems garažų paskirties objektams paskaičiuojamas pagal formulę:
DVRPDP3 = PSNTOK / TOSNTOK (6)
Kur:
DVRPDP3 – dvinarės rinkliavos pastoviosios dalies parametro dydis sodų arba gyventojų naudojamiems garažų paskirties objektams (EUR/turto objektui)
PSNTOK – sodų arba gyventojų naudojamiems garažų paskirties objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal (3) formulę (EUR),
TOSNTOK – sodų arba gyventojų naudojamiems garažų paskirties objektų nekilojamojo turto objektų skaičius.
37.3. Dvinarės rinkliavos pastoviosios dedamosios parametro dydis juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamo turto objektams paskaičiuojamas pagal formulę:
DVRPDP4 = PSNTOK / APNTOK (7)
Kur:
DVRPDP4 – dvinarės rinkliavos pastoviosios dalies parametro dydis konkrečiai juridinių asmenų naudojamų nekilnojamo turto objektų kategorijai (EUR/m2),
PSNTOK – konkrečiai nekilnojamo turto objektų kategorijai tenkančios pastoviosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal (4) formulę (EUR),
APNTOK – konkrečios nekilnojamo turto objektų kategorijos apmokestinamas plotas (m2).
38. Naudojant parametrą „nekilnojamojo turto objekto plotas“ (Metodikos 1 priedas) konkrečiam nekilnojamo turto objektui dvinarės rinkliavos pastovioji dedamoji nustatoma pagal formulę:
DVRPD = DVRPDP x APNTO (8)
Kur:
DVRPD – dvinarės rinkliavos pastovioji dedamoji konkrečiam nekilnojamo turto objektui (EUR),
DVRPDP – dvinarės rinkliavos pastoviosios dedamosios parametro dydis konkrečiai nekilnojamo turto objektų kategorijai, kuriai priskiriamas nekilnojamo turto objektas (EUR/m2),
APNTO – nekilojamojo turto objekto apmokestinamas bendrasis plotas (m2).
39. Naudojant parametrą „nekilnojamojo turto objektų skaičius“ (Metodikos
1 priedas) konkrečiam nekilnojamo turto objektui dvinarės rinkliavos pastovioji dedamoji nustatoma pagal formulę:
DVRPD = DVRPDP x TOSNTO (9)
Kur:
DVRPD – dvinarės rinkliavos pastovioji dedamoji konkrečiam nekilnojamo turto objektui (EUR),
DVRPDP – dvinarės rinkliavos pastoviosios dedamosios parametro dydis konkrečiai nekilnojamo turto objektų kategorijai, kuriai priskiriamas nekilnojamo turto objektas (EUR/turto objektui),
TOSNTO – nekilojamojo turto objektų skaičius.
40. Nekilnojamo turto objektams, kurie naudojasi individualiais konteineriais, dvinarės rinkliavos kintamoji dedamoji nustatoma pagal naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį ir ištuštinimo dažnį (Metodikos 1 priedas).
41. Dvinarės rinkliavos kintamąją dedamąją nustatant pagal naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį ir ištuštinimo dažnį kiekvienam nekilnojamojo turto objektui tenkančios kintamosios sąnaudos nustatomos įvertinus konteinerio pakėlimo kainą ir naudojamų konteinerių skaičių ir jų ištuštinimo dažnį (faktą)
DVRKD = KPK x KS x KID (10)
Kur:
DVRKD – dvinarės rinkliavos kintamoji dedamoji (EUR),
KPK – konteinerio pakėlimo kaina (EUR/vnt.),
KS – naudojamų individualių konteinerių skaičius (vnt.),
KID – naudojamų individualių konteinerių ištuštinimo dažnis per metus (kartai).
42. Konteinerio pakėlimo kaina nustatoma atsižvelgiant į konteinerio tūrį bei vidutinį numatomą pakėlimo metu jame esančių komunalinių atliekų svorį ir komunalinių atliekų tvarkymo kainos kintamąją dedamąją:
KPK = KAS x KATK x KSD (11)
Kur:
KPK – konteinerio pakėlimo kaina (EUR/vnt.),
KAS – komunalinių atliekų vidutinis svoris konteinerio pakėlimo metu (kg),
KATK – savivaldybėje nustatyta komunalinių atliekų tvarkymo kaina (Eur/kg),
KSD – kintamųjų sąnaudų dalis visose būtinosiose komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudose (proc.)
43. Individualių konteinerių ištuštinimo dažnis per metus numatomas atsižvelgiant į patvirtintas kiekvienos nekilnojamojo turto objektų kategorijos susikaupiančių mišrių komunalinių atliekų normas.
44. Minimalus individualių konteinerių ištuštinimo dažnis (minimali komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos apimtis) negali būti mažesnis nei 70 proc. numatyto bazinio konteinerių ištuštinimo dažnio. Bazinis konteinerių ištuštinimo dažnis nustatomas atsižvelgiant į mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas ir naudojamų individualių konteinerių dydį/tūrį.
45. Nekilnojamo turto objektams, kurie naudojasi bendro naudojimo konteineriais, dvinarės rinkliavos kintamoji dedamoji nustatoma pagal mišrių komunalinių atliekų susidarymo normas. Šios normos gali pasikeisti, atsižvelgiant į naujausių atliktų tyrimų rezultatus.
46. Dėl skirtingų mišrių komunalinių atliekų susidarymo normų kiekvienos nekilnojamo turto objektų kategorijos dvinarės rinkliavos kintamosios dedamosios parametro (jis naudojamas paskaičiuoti kiekvienam nekilnojamojo turto objektui tenkančias kintamąsias sąnaudas) dydis bus skirtingas, bei paskaičiuojamas pagal formulę:
DVRKDP = ANNTO x KATK x KSD (12)
Kur:
DVRKDP – dvinarės rinkliavos kintamosios dedamosios parametro dydis (EUR/gyventojui – skaičiuojant pagal parametrą gyventojų skaičius; EUR/m2 – skaičiuojant pagal parametrą nekilnojamojo turto paskirtis ir plotas; EUR/turto objektui – skaičiuojant pagal parametrą nekilnojamo turto paskirtis ir objektų skaičius),
ANNTO – nekilojamojo turto objektui nustatyta MKA susidarymo norma (kg/gyventojui – skaičiuojant pagal parametrą gyventojų skaičius; kg/m2 – skaičiuojant pagal parametrą nekilnojamojo turto paskirtis ir plotas; kg/turto objektui – skaičiuojant pagal parametrą nekilnojamojo turto paskirtis ir objektų skaičius),
KATK – savivaldybėje nustatyta komunalinių atliekų tvarkymo kaina (Eur/kg),
KSD – kintamųjų sąnaudų dalis visose būtinosiose komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudose (proc.).
47. Naudojant parametrą „Gyventojų skaičius“ (Metodikos 1 priedas), konkrečiam nekilnojamo turto objektui dvinarės rinkliavos kintamoji dedamoji nustatoma pagal formulę:
DVRKD = DVRKDP x GSNTO (13)
Kur:
DVRKD – dvinarės rinkliavos kintamoji dedamoji konkrečiam nekilnojamo turto objektui (EUR),
DVRKDP – dvinarės rinkliavos kintamosios dedamosios parametro dydis gyvenamosios paskirties nekilnojamo turto objektų kategorijai (EUR/gyventojui),
GSNTO – nekilojamojo turto objekte gyvenančių gyventojų skaičius (vnt.).
48. Naudojant parametrą „Nekilnojamojo turto paskirtis ir plotas“ (Metodikos 1 priedas) konkrečiam nekilnojamo turto objektui dvinarės rinkliavos kintamoji dedamoji nustatoma pagal formulę:
DVRKD = DVRKDP x APNTO (14)
Kur:
DVRKD – dvinarės rinkliavos kintamoji dedamoji konkrečiam nekilnojamo turto objektui (EUR),
DVRKDP – dvinarės rinkliavos kintamosios dedamosios parametro dydis konkrečiai nekilnojamo turto objektų kategorijai, kuriai priskiriamas nekilnojamo turto objektas (EUR/m2),
APNTO – nekilojamojo turto objekto apmokestinamas bendrasis plotas (m2).
49. Naudojant parametrą „Nekilnojamojo turto paskirtis ir objektų skaičius“ (Metodikos 1 priedas) konkrečiam nekilnojamo turto objektui dvinarės rinkliavos kintamoji dedamoji nustatoma pagal formulę:
DVRKD = DVRKDP x TOSNTO (15)
Kur:
DVRKD – dvinarės rinkliavos kintamoji dedamoji konkrečiam nekilnojamo turto objektui (EUR),
DVRKDP – dvinarės rinkliavos kintamosios dedamosios parametro dydis konkrečiai nekilnojamo turto objektų kategorijai, kuriai priskiriamas nekilnojamo turto objektas (EUR/turto objektui)
TOSNTO – nekilojamojo turto objektų skaičius.
50. Dvinarės rinkliavos dydis kiekvienam nekilnojamojo turto objektui apskaičiuojamas sudėjus nustatytas dvinarės rinkliavos pastoviąją dedamąją ir kintamąją dedamąją:
DVR = DVRPD + DVRKD (16)
Kur:
DVR – konkrečiam nekilnojamojo turto objektui paskaičiuotas dvinarės rinkliavos dydis (EUR),
DVRPD – konkrečiam nekilnojamojo turto objektui nustatytas dvinarės rinkliavos pastoviosios dedamosios dydis (EUR),
DVRKD – konkrečiam nekilnojamojo turto objektui nustatytas dvinarės rinkliavos kintamosios dedamosios dydis (EUR).
51. Tuo atveju, kai sukuriamos atliekos nėra siejamos su nekilnojamojo turto objektu, t. y. kai statinys yra laikinas (kioskai, paviljonai, lauko terasos ir pan.) arba atliekos yra laikino pobūdžio (renginiai, sporto varžybos, statybos ar rekonstrukcijos projektų įgyvendinimas ir pan.), statinio naudotojas arba renginio ar projekto įgyvendintojas apmokestinamas pagal naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį ir ištuštinimo dažnį (Metodikos
1 priedas, 19.3 eilutė). Komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos nustatomos įvertinus visą kiekvieno konteinerio pakėlimo kainą, naudojamų konteinerių skaičių ir jų ištuštinimo dažnį (faktą):
DVRLSNRPĮ = PKPK x KS x KID (17)
Kur:
DVRLSNRPĮ – dvinarė rinkliava laikino statinio naudotojui arba renginio ar projekto įgyvendintojui (EUR),
PKPK – visa konteinerio pakėlimo kaina (EUR/vnt.),
KS – naudojamų individualių konteinerių skaičius (vnt.),
KID – naudojamų individualių konteinerių ištuštinimo skaičius (kartai).
52. Visa konteinerio ištuštinimo kaina nustatoma atsižvelgiant į konteinerio tūrį bei numatomą pakėlimo metu jame esančių komunalinių atliekų svorį ir komunalinių atliekų tvarkymo kainą:
PKIK = KAS x KATK (18)
Kur:
PKIK – visa konteinerio ištuštinimo kaina (EUR/vnt.),
KAS – komunalinių atliekų vidutinis svoris konteinerio pakėlimo metu (kg),
KATK – savivaldybėje nustatyta komunalinių atliekų tvarkymo kaina (EUR/kg).
53. Tuo atveju, kai nėra galimybės priskirti individualų konteinerį statinio naudotojas arba renginio ar projekto įgyvendintojas apmokestinamas pagal mišrių komunalinių atliekų susidarymo normas (Metodikos 1 priedas, 19.3 eilutė):
DVRLSNRPĮ = ANLSNRPĮ x KATK (19)
Kur:
DVRLSNRPĮ – DVR laikino statinio naudotojui arba renginio ar projekto įgyvendintojui (EUR),
ANLSNRPĮ – laikino statinio naudotojui arba renginio ar projekto įgyvendintojui nustatyta MKA susidarymo norma (kg/m2 – skaičiuojant pagal laikino statinio paskirtį ir plotą),
KATK – savivaldybėje nustatyta komunalinių atliekų tvarkymo kaina (EUR/kg).
54. Nuo dvinarės rinkliavos kintamosios dedamosios mokėjimo atleidžiami nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, Nuostatuose nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
55. Pasibaigus veiklos einamųjų finansinių metų 9 mėnesiams, būtinosios sąnaudos perskaičiuojamos ateinantiems finansiniams metams. Būtinosios sąnaudos perskaičiuojamos atsižvelgiant į einamųjų metų 1-9 mėn. faktinius ir 10-12 mėn. prognozuojamus finansinius rezultatus, numatomus kainų (komunalinių atliekų surinkimo kaina ir priėmimo į Kauno regiono mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius kaina) bei mokesčių pokyčius ir į naujų komunalinių atliekų tvarkymo priemonių įgyvendinimą.
56. Pasibaigus veiklos einamųjų finansinių metų 9 mėnesiams apmokestinimo parametrų dydžiai perskaičiuojami ateinantiems finansiniams metams. Perskaičiuojant apmokestinimo parametrų dydžius (nekilnojamojo turto objektų kategorijų plotai, nekilnojamojo turto objektų skaičius, gyventojų skaičius), naudojami praėjusių pilnų finansinių metų faktiniai rinkliavos administravimo informacinėje sistemoje sukaupti duomenys.
57. Perskaičiavus būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas ar apmokestinimo parametrų dydžius, Savivaldybės taryba atskiru sprendimu gali keisti dvinarės rinkliavos dydį, jeigu būtinosios sąnaudos ar apmokestinimo parametrų dydžiai skiriasi daugiau nei 10 proc. nuo galiojančios vietinės rinkliavos nustatymo dienos. Jeigu apskaičiuojant einamųjų kalendorinių metų būtinąsias sąnaudas tų kalendorinių metų pabaigoje paaiškėja, kad iš anksto apskaičiuotos būtinosios sąnaudos skiriasi nuo faktinių tų kalendorinių metų sąnaudų (faktinės sąnaudos didesnės arba mažesnės už apskaičiuotas iš anksto sąnaudas), skirtumas išlyginamas apskaičiuojant kitų kalendorinių metų būtinąsias sąnaudas.
Kauno rajono savivaldybės vietinės rinkliavos
už komunalinių atliekų surinkimą
iš atliekų turėtojų ir tvarkymą
dydžio nustatymo metodikos
1 priedas
NEKILNOJAMOJO TURTO OBJEKTŲ KATEGORIJOS IR DVINARINĖS RINKLIAVOS DEDAMŲJŲ PARAMETRAI
|
|
Nekilnojamo turto objektų kategorijos |
Dvinarės rinkliavos pastovioji dedamoji |
Dvinarės rinkliavos kintamoji dedamoji |
|
| Naudojamas individ. konteineris |
Naudojamas bendro naudoj. konteineris |
|||
| 1 |
Gyvenamosios paskirties objektai |
|||
| 1.1 |
Gyvenamosios paskirties objektai (individualūs namai) |
NT objekto skaičius, vnt. |
Konteinerių skaičius, tūris ir ištuštinimo dažnis |
Gyventojų skaičius, vnt. |
| 1.2 |
Gyvenamosios paskirties objektai (butai) |
|
– |
|
| 2 |
Viešbučių paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
Konteinerių skaičius, tūris ir ištuštinimo dažnis |
NT objekto plotas, m2 |
| 3 |
Administracinės paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
| 4 |
Prekybos paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
| 5 |
Paslaugų paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
| 6 |
Maitinimo paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
| 7 |
Transporto paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
| 8 |
Garažų paskirties objektai (fizinių asmenų, garažų bendrijos) |
NT objekto skaičius, vnt. |
NT objekto skaičius, vnt.. |
|
| 9 |
Gamybos, pramonės paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
NT objekto plotas, m2 |
|
| 10 |
Sandėliavimo paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
| 11 |
Kultūros paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
| 12 |
Mokslo paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
| 13 |
Gydymo paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
| 14 |
Poilsio paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
| 15 |
Sporto paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
| 16 |
Religinės paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
| 17 |
Specialiosios paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
| 18 |
Sodų paskirties objektai |
NT objekto skaičius, vnt. |
NT objekto skaičius, vnt. |
|
| 19 |
Kiti objektai |
|||
| 19.1 |
Žemės ūkio paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
Konteinerių skaičius, tūris ir ištuštinimo dažnis |
NT objekto plotas, m2 |
| 19.2 |
Kiti neįvardinti objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
| 19.3 |
Laikino statinio naudotojai, renginių ar projektų įgyvendintojai (kai sukuriamos atliekos nėra siejamos su NT objektu) |
– |
Konteinerių skaičius, tūris ir ištuštinimo dažnis (visa kaina) |
NT objekto plotas, m2 |
___________________________________________
Kauno rajono savivaldybės vietinės rinkliavos
už komunalinių atliekų surinkimą
iš atliekų turėtojų ir tvarkymą
dydžio nustatymo metodikos
2 priedas
GYVENTOJŲ BEI DARBUOTOJŲ IR JŲ NAUDOJAMŲ NEKILNOJAMO TURTO OBJEKTŲ PLOTO SANTYKIO KOEFICIENTAI
| Nekilnojamo turto objektai |
Gyventojų/darbuotojų skaičius, tenkantis NT objekto 100 m2 ploto |
Darbuotojų ir ploto santykio koeficientas |
| Gyventojų naudojami NT objektai |
1,81 |
1,12 |
| Juridinių asmenų naudojami NT objektai |
1,19 |
0,74 |
| Vidurkis (bazinis koeficientas) |
1,61 |
1,00 |
GYVENOJŲ NAUDOJIMOSI NEKILNOJMOJO TURTO OBJEKTAIS KOEFICIENTAI
| Nekilnojamo turto objektų kategorijos |
Naudojimosi NT objektu koeficientas |
| Gyvenamosios paskirties objektai |
1,16 |
| Garažų paskirties objektai |
0,12 |
| Sodų paskirties objektai |
0,29 |
NEKILNOJAMOJO TURTO OBJEKTŲ KATEGORIJOMS NUSTATYTI DARBUOTOJŲ IR PLOTO SANTYKIO KOEFICIENTAI
| Nekilnojamo turto objektų kategorijos |
Darbuotojų skaičius, tenkantis NT objekto 100 m2 ploto |
Darbuotojų ir ploto santykio koeficientas |
| Viešbučių paskirties objektai |
2,97 |
2,46 |
| Administracinės paskirties objektai |
2,56 |
2,12 |
| Prekybos paskirties objektai |
2,97 |
2,46 |
| Paslaugų paskirties objektai |
2,97 |
2,46 |
| Maitinimo paskirties objektai |
2,97 |
2,46 |
| Transporto paskirties objektai |
0,80 |
0,66 |
| Gamybos, pramonės paskirties objektai: |
||
| Gamybos, pramonės paskirties objektai (iki 500 m2 ploto) |
1,52 |
1,26 |
| Gamybos, pramonės paskirties objektai (nuo 500 iki 1000 m2 ploto) |
1,16 |
0,96 |
| Gamybos, pramonės paskirties objektai (nuo 1000 iki 5000 m2 ploto) |
0,80 |
0,66 |
| Gamybos, pramonės paskirties objektai (nuo 5000 iki 10000 m2 ploto) |
0,56 |
0,46 |
| Gamybos, pramonės paskirties objektai (virš 10000 m2 ploto) |
0,32 |
0,26 |
| Sandėliavimo paskirties objektai: |
||
| Sandėliavimo paskirties objektai (iki 500 m2 ploto) |
1,52 |
1,26 |
| Sandėliavimo paskirties objektai (nuo 500 iki 1000 m2 ploto) |
1,16 |
0,96 |
| Sandėliavimo paskirties objektai (nuo 1000 iki 5000 m2 ploto) |
0,80 |
0,66 |
| Sandėliavimo paskirties objektai (nuo 5000 iki 10000 m2 ploto) |
0,56 |
0,46 |
| Sandėliavimo paskirties objektai (virš 10000 m2 ploto) |
0,32 |
0,26 |
| Kultūros paskirties objektai |
1,58 |
1,31 |
| Mokslo paskirties objektai |
1,58 |
1,31 |
| Gydymo paskirties objektai |
3,67 |
3,04 |
| Poilsio paskirties objektai |
2,97 |
2,46 |
| Sporto paskirties objektai |
1,58 |
1,31 |
| Religinės paskirties objektai |
0,63 |
0,52 |
| Specialiosios paskirties objektai |
0,63 |
0,52 |
| Žemės ūkio paskirties objektai |
0,80 |
0,66 |
| Kiti objektai |
1,31 |
1,08 |
| Vidurkis (bazinis koeficientas) |
1,21 |
1,00 |
___________________________________________