ŠVENČIONIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS

DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL GYVŪNŲ LAIKYMO ŠVENČIONIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS GYVENAMOSIOSE VIETOVĖSE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2017 m. gruodžio 27 d. Nr. A-968

Švenčionys

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 2 punktu, Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“:

1. T v i r t i n u Gyvūnų laikymo Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisykles (pridedama).

2. L a i k a u netekusiu galios Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. A-602 „Dėl gyvūnų laikymo Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“.

3. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

4. Šis įsakymas skelbiamas Teisės aktų registre

 

 

 

ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS                                        ANDRIUS ŠARĖJUS


 

PATVIRTINTA

Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus

2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A-968

 

GYVŪNŲ LAIKYMO ŠVENČIONIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS GYVENAMOSIOSE VIETOVĖSE TAISYKLĖS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Gyvūnų laikymo Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės (toliau –Taisyklės) nustato gyvūnų laikytojų pareigas, draudžiamus veiksmus, bendruosius ir specialiuosius reikalavimus gyvūnų laikymui ir priežiūrai, gyvūnų augintinių, bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikymo ir priežiūros reikalavimus savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse.

2. Taisyklės taikomos gyvūnų laikymui Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse.

3. Mėgėjų sodų sklypuose, kurie yra sodininkų bendrijos teritorijoje, leidžiamų laikyti smulkių gyvūnų (triušių, nutrijų, šunų, paukščių, bičių ir kt.) rūšių sąrašas, jų laikymo tvarka ir sąlygos gali būti nustatomos sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisyklėse, kurių nuostatos neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas), šių Taisyklių nuostatoms.

 

II SKYRIUS

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

4. Pagrindinės šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:

4.1. Bitynas – vieta lauke, kur laikomi aviliai su bičių šeimomis.

4.2. Bepriežiūris gyvūnas – gyvūno laikytojo neprižiūrimas gyvūnas, kuris yra už gyvūno laikytojo valdomo gyvenamojo ar negyvenamojo pastato ar kitos teritorijos ribų.

4.3. Bešeimininkis gyvūnas – gyvūnas, kuris neturi savininko ar jis nežinomas, arba kurio savininkas atsisakė neperduodamas jo kitam savininkui.

4.4. Gyvenamoji vietovė – žmonių gyvenimo ir veiklos vieta, apimanti miestus, miestelius ir kaimus.

4.5. Gyvūnas bet kokios rūšies ūkinis ar laukinis gyvūnas, arba gyvūnas augintinis.

4.6. Gyvūnas augintinis – gyvūnas, laikomas estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti.

4.7. Gyvūno laikytojas – asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai.

4.8. Gyvūnų laikymo vieta – pastatas (pastatai) arba tuo atveju, kai gyvūnai laikomi lauke, bet kuri vieta, kur gyvūnai yra laikomi, auginami ir prižiūrimi.

4.9. Gyvūno registravimas – gyvūno duomenų įrašymas į tam tikrų gyvūnų registro duomenų bazę.

4.10. Gyvūno savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas.

4.11. Gyvūnų vedžiojimo aikštelė – teritorija, skirta ar pritaikyta gyvūnams vedžioti, arba aikštelė su įrenginiais arba be jų gyvūnams vedžioti.

4.12. Kovinio šuns mišrūnas negrynaveislis šuo, kurio bent vienas iš tėvų yra kovinis šuo.

4.13. Kovinis šuo – kovoms išvestos veislės šuo, įrašytas į Kovinių šunų veislių sąrašą, kurį tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius.

4.14 Laukinis gyvūnas – laisvėje gyvenantis arba nelaisvėje laikomas laukinio gyvūno rūšies bet kurios biologinio vystymosi stadijos individas.

4.15. Pavojingas šuo – pavojingos veislės šuo, įrašytas į Pavojingų šunų veislių sąrašą, kurį tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius.

4.16. Pavojingo šuns mišrūnas – negrynaveislis šuo, kurio bent vienas iš tėvų yra pavojingas šuo.

4.17. Renginys su gyvūnais – paroda, sporto varžybos, rungtynės, mugė, aukcionas, cirko vaidinimas ar programa, konkursas, filmas, laida, reklama ar kitas viešas renginys, kuriame naudojamas vienas ar daugiau gyvūnų.

4.18. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinė valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinis padalinys.

4.19. Žemės valda – nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ar bendra ūkine veikla susiję keli žemės sklypai.

4.20. Uždara žemės valda – žemės valda, kurios teritorija yra aptverta tvora su vartais.

4.21. Ūkinis gyvūnas – gyvūnas, laikomas ar veisiamas maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitais ūkininkavimo tikslais.

5. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Įstatyme ir kituose teisės aktuose.

 

III SKYRIUS

GYVŪNO LAIKYTOJO PAREIGOS

 

6. Gyvūno laikytojas, be Įstatyme nurodytų pareigų, turi:

6.1. užtikrinti, kad šunys, katės, šeškai ir kiti pasiutligei imlūs gyvūnai būtų vakcinuojami nuo pasiutligės, kaip numatyta Pasiutligės kontrolės reikalavimuose, patvirtintuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. B1-463, ir turėti dokumentą, kuriuo patvirtinamas gyvūno vakcinavimas nuo pasiutligės;

6.2. nedelsiant pranešti apie, jo nuomone, užkrėstą, užsikrėtusį ar sergantį pasiutlige ar kita užkrečiamąja liga gyvūną Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai arba privačiam veterinarijos gydytojui;

6.3. užtikrinti, kad viešosiose vietose, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, pvz.: atviruose balkonuose, rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse ir kt., gyvūnai nebūtų paliekami be priežiūros ir (ar) laikomi. Gyvūnui priteršus viešojoje vietoje, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo teritorijose, patalpose ar kito asmens žemės valdoje, gyvūno laikytojas nedelsdamas turi surinkti gyvūno ekskrementus ar kitus gyvūno paliktus teršalus;

6.4. turėti Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraštį, kai iš nuolatinės gyvūnų laikymo vietos veža ar kitu būdu perkelia gyvūnus, išskyrus atvejus, kai gyvūnai pervežami ar kitu būdu perkeliami į kitą to paties gyvūno laikytojo gyvūnų laikymo vietą Lietuvos Respublikoje ar gyvūno laikytojas nekomerciniais tikslais vežasi gyvūnus augintinius. Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraščio forma patvirtinta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2006 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. B1-207;

6.5. tvarkyti gyvūnų augintinių gaišenas vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. B1-459 patvirtintais Gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimais. Gyvūnų augintinių gaišenos gali būti laidojamos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės administracija) nustatyta tvarka Savivaldybės administracijos įsteigtose gyvūnų augintinių kapinėse.

 

IV SKYRIUS

DRAUDŽIAMI VEIKSMAI

 

7. Asmenims, be Įstatyme nurodytų draudžiamų veiksmų, draudžiama:

7.1. vesti, neštis, eiti su gyvūnais ar juos su savimi turėti teritorijose, patalpose ir kitose vietose, pažymėtose draudžiamuoju ženklu, išskyrus gyvūnus, kuriuos naudoja pareigūnai, atlikdami jų kompetencijai priskirtas funkcijas, ir šunis vedlius. Draudžiamasis ženklas turi būti ne mažesnio kaip 8 cm pločio ar skersmens ir pakabintas matomoje vietoje prie įėjimo į tokias teritorijas, patalpas ar vietas;

7.2. vedžioti gyvūnus vaikų žaidimų aikštelėse, sporto aikštynuose, stadionuose, kitose teritorijose ar patalpose, kuriose tai daryti uždrausta teisės aktais;

7.3. gyvūnams pasiekiamose vietose sąmoningai padėti ar kitaip pateikti nuodų arba jais apdoroto maisto, pašaro ar lesalo;

7.4. ganyti gyvūnus aikštėse, parkuose, skveruose ir kitose bendro naudojimo teritorijose;

7.5. šunis, kates, šeškus laikyti, veisti ir šerti parduotuvėse, mėsos, kulinarijos gaminių cechuose, skerdyklose, viešojo maitinimo ir gydymo įstaigose, daugiabučių namų laiptinėse, rūsiuose, koridoriuose, bendrojo naudojimo vietose ar teritorijose;

7.6. miesto teritorijoje daugiabučių namų valdose laikyti ūkinės paskirties gyvūnus;

7.7.vedžioti ir maudyti gyvūnus paplūdimiuose ir maudyklose.

 

V SKYRIUS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI GYVŪNŲ LAIKYMUI IR PRIEŽIŪRAI

 

8. Visiems gyvūnams laikyti turi būti suteikiamos jų sveikatos ir gerovės reikalavimus atitinkančios laikymo sąlygos, aplinka, priežiūra, pašaras (lesalas) ir vanduo.

9. Gyvūnai turi būti reguliariai apžiūrimi, o prireikus jiems nedelsiant turi būti suteikiama veterinarinė pagalba.

10. Tuo atveju, kai gyvūnai laikomi lauke, jie turi būti apsaugomi nuo nepalankių oro sąlygų.

11. Pastatai, kuriuose laikomi gyvūnai, turi būti tam skirti ir pritaikyti, juose turi būti tinkamai įrengtos grindys, atitinkančios laikomų gyvūnų fiziologinius poreikius ir nekeliančios pavojaus gyvūnų sveikatai ir gerovei, konstrukcijos gyvūnams miegoti ar pakreikta tinkamų pakratų.

12. Gyvūnams naudojami pakratai turi būti sausi, sugeriantys drėgmę, netoksiški ir be užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, kenkėjų ar kito užkrato.

13. Gyvūnai turi būti šeriami jų poreikius atitinkančiais pašarais (lesalais). Pašaro (lesalo) kiekis, sudėtis, forma ir jo pateikimas turi atitikti gyvūnų mitybos ir elgesio poreikius. Visi gyvūnai turi gauti pašaro (lesalo) jų fiziologines reikmes atitinkančiais laiko tarpais.

14. Gyvūnams prieinamoje vietoje nuolat turi būti tinkamo vandens arba jie turi būti reguliariai girdomi, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius.

15. Gyvūnų laikymo vietoje turi būti pakankamas kiekis gyvūnams šerti ir girdyti naudojamų indų arba pakankamas plotas, kad vienu metu be konkurencijos galėtų maitintis visi gyvūnai.

16. Gyvūnų laikymo vietoje gyvūnai neturi būti laikomi nuolatinėje tamsoje arba vien dirbtinėje šviesoje be atitinkamos poilsio pertraukos.

17. Parenkant gyvūnus laikyti grupėmis, turi būti atsižvelgiama į jų tarpusavio konkurencijos galimybę. Gyvūnai, kuriems reikia skirtingų aplinkos sąlygų, neturi būti laikomi kartu.

18. Gyvūnus, kurie negali būti laikomi kartu (pvz., paukščiai ir katės), rekomenduojama laikyti taip, kad jie neturėtų sąlyčio, išskyrus atvejus, kai gyvūnai yra pripratinti būti kartu.

19. Gyvūnų laikymo vietos, aptvarų, voljerų įrengimui naudojamos medžiagos, laikymui ir priežiūrai naudojama įranga, prie kurių gyvūnai gali prisiliesti, neturi būti kenksmingos gyvūnams ir turi būti pritaikytos taip, kad jas būtų galima valyti ir dezinfekuoti. Gyvūnų laikymo vietos turi būti reguliariai valomos, plaunamos ir prireikus dezinfekuojamos.

20. Voljerai ar kiti gyvūnams laikyti skirti nesudėtingi statiniai statomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“.

21. Ūkinių gyvūnų laikymo reikalavimus tvirtina ir jų įgyvendinimo kontrolę vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

 

VI SKYRIUS

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI ŪKINIŲ GYVŪNŲ LAIKYMUI

 

22. Ūkiniai gyvūnai turi būti laikomi nepažeidžiant Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223.

23. Ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų.

24. Ūkinių gyvūnų laikytojai turi laikytis specialiųjų, tam tikroms ūkinių gyvūnų rūšims laikyti taikomų reikalavimų.

25. Ūkinių gyvūnų laikytojas, vykdydamas gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevenciją, turi užtikrinti, kad:

25.1. į ūkinių gyvūnų laikymo patalpą nepatektų pašaliniai asmenys, laukiniai, bešeimininkiai ir (ar) bepriežiūriai gyvūnai, graužikai ir kiti kenkėjai, priemonės ar įranga, kurie gali pernešti gyvūnų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus;

25.2. ūkinių gyvūnų laikymo vietoje reguliariai būtų atliekamas graužikų ir kitų kenkėjų naikinimas, naudojant tam skirtus metodus ir priemones;

25.3. ūkiniai gyvūnai būtų šeriami ar lesinami tik saugiais pašarais ar lesalais ir girdomi tinkamu vandeniu;

25.4. ūkiniams gyvūnams susirgus ar įtarus ūkinius gyvūnus sergant, būtų sudaromos sąlygos veterinarijos gydytojui juos tinkamai apžiūrėti, diagnozuoti jiems ligas ir juos gydyti.

26. Ūkinių gyvūnų laikytojas turi užtikrinti, kad mėšlas ir srutos būtų tvarkomos vadovaujantis Aplinkosaugos reikalavimais mėšlui tvarkyti, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367 / 3D-342.

27. Bitynuose turi būti laikomos ir (ar) veisiamos sveikos bitės.

28. Bičių laikytojas turi laikytis Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. sausio 26  d. įsakymu  Nr. B1-27.

29. Kiekvienas bitynas turi turėti bityno pasą, kurio forma pateikta Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų 1 priede. Ne vėliau kaip per 30 dienų nuo bityno paso išdavimo bičių laikytojas turi suženklinti ir sunumeruoti visus bityno avilius, kurie bus laikomi savivaldybės gyvenamojoje teritorijoje.

30. Prie įėjimo į žemės valdos teritoriją, kurioje laikomi aviliai su bičių šeimomis, matomoje vietoje turi būti ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, bitės!“ Ant ar prie įspėjamojo ženklo turi būti nurodytas bityno paso numeris ir kontaktinis telefono numeris.

31. Bitynai turi būti įrengiami kaip numatyta Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų 7 punkte. Veisliniai bitynai turi atitikti Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų 7 ir 8 punktų reikalavimus.

32. Siekiant užtikrinti bičių gerovę ir apsaugą, medingųjų augalų žydėjimo metu bičių laikytojui leidžiama atvežti ir pastatyti avilius su bičių šeimomis ne arčiau kaip:

32.1. 2,5 km atstumu nuo kito bičių laikytojo žemės valdos, kurioje šis bičių ganyklų pagerinimui pasėjo ne mažiau kaip 1 ha medingųjų augalų ar pasodino ne mažiau kaip 0,5 ha medingųjų medžių ar krūmų;

32.2. 1 km atstumu nuo kito bičių laikytojo žemės valdos, kurioje natūraliai auga medingieji augalai.

33. Atvežti ir pastatyti avilius su bičių šeimomis arčiau pasėtų medingųjų augalų ar pasodintų medingųjų krūmų ar medžių, nei nurodyta 32.1 ir 32.2 punktuose, galima tik tuo atveju, jei bičių laikytojas turi sklypo savininko raštišką sutikimą.

34. Siekiant užtikrinti bičių gerovę ir apsaugą, asmenys, apdorojantys žemės sklypus augalų apsaugos priemonėmis, turi laikytis Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564.

35. Prieš atliekant avilių apžiūrą, medkopį ar kitus bityno priežiūros darbus medunešio laikotarpiu, turi būti žodžiu įspėjami asmenys, esantys žemės valdoje, kurioje laikomi aviliai su bitėmis, ir už jos ribų, kurie, tikėtina, kad gali nukentėti nuo bičių.

36. Bičių laikytojas, turintis bityną savivaldybės gyvenamojoje vietovėje, aktyvios bičių veiklos metu turi užtikrinti, kad:

36.1. nuo jo įrengtų avilių, esančių bityne, būtų ne mažesnis kaip 100 m atstumas iki rekreacinių teritorijų, ne mažesnis kaip 10 m atstumas iki kelio, pėsčiųjų ar dviračių tako, ne mažesnis kaip 5 m atstumas iki besiribojančios žemės valdos, kurioje yra gyvenamieji namai, ne mažesnis kaip 50 m atstumas iki statinių, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, arba žemės valdų, kuriose ganomi ūkiniai gyvūnai. Minimalių atstumų reikalavimas aviliams netaikomas, kai teritorija, kurioje jie įrengti, yra aptverta tvora arba apsodinta gyvatvore, ne žemesne kaip 2 m aukščio;

36.2. avilių lakos būtų atgręžtos į bičių laikytojo žemės valdos vidurį, išskyrus atvejus, kai avilių lakos yra ne žemiau kaip 2 m aukštyje virš žemės;

36.3. būtų laikoma ne daugiau kaip 1 bičių šeima 1 are žemės valdos, išskyrus atvejus, kai bičių laikytojas turi visų besiribojančių žemės valdų savininkų ar naudotojų rašytinius sutikimus, kuriais patvirtinama, kad žemės valdos savininkai ar naudotojai leidžia bičių laikytojui laikyti daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 are žemės valdos.

 

VII SKYRIUS

GYVŪNŲ AUGINTINIŲ LAIKYMAS

 

37. Gyvenamajame būste leidžiamų laikyti šunų ar kačių skaičius nustatomas atsižvelgiant į vienam šuniui ar katei reikalingą minimalią ploto normą, nurodytą Taisyklių priede, ir šių gyvūnų vados dydį.

38. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai laikomi vadovaujantis Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. B1-290, nustatyta tvarka.

39. Voljeras, narvas ar kita laikymo įranga, kuriuose laikomi šunys, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi šunys, priklausomai nuo jų dydžio, negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti.

40. Patalpos, voljero, narvo ar kitos laikymo įrangos, kuriuose laikomi šunys ar katės, plotas turi atitikti Taisyklių priede nustatytas normas.

41. Kai šuo laikomas pririštas, jis turi būti rišamas taip, kad neišeitų už žemės sklypo valdos, kurioje laikomas, ribos.

42. Šuniui, laikomam lauke, prieinamoje vietoje turi būti įrengta būda ar kita vieta (slėptuvė), kurioje šuo galėtų pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų ir kurios dydis, priklausomai nuo šuns dydžio, būtų toks, kad šuo į ją galėtų lengvai įlįsti, joje apsisukti ir atsigulti. Šuns būda turi būti pakelta nuo žemės paviršiaus ar kito pagrindo, ar kitu būdu užtikrinama šuns poilsio vietos apsauga nuo vandens. Rekomenduojama šuns būdos angą uždengti, kad į būdą nepatektų krituliai.

43. Uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Tokiu atveju matomoje vietoje ir prie įėjimo į valdą turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti.

44. Šunis rekomenduojama vedžioti įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose.

45. Jei šuns laikytojas, vedžiodamas savo augintinį uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje, gali užtikrinti, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei nepabėgs iš aikštelės, šuo gali būti be pavadėlio  arba (ir) be antsnukio.

46. Asmenys, gyvūnų vedžiojimo aikštelėse vedžiojantys šunis, turi surinkti jų šunų ekskrementus ir kitus teršalus.

47. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Šunį vedantis asmuo privalo užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.

48. Gyvūnų, nurodytų Konvencijos dėl nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 11 skyrius, 15 tomas, p. 48) I priedėlyje ir 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 3 tomas, p. 136) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. vasario 6 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 101/2012 (OL 2012 L 39, p. 133), laikytojai turi turėti teisėtą jų įsigijimą patvirtinančius dokumentus.

 

VIII SKYRIUS

REGISTRAVIMAS

 

49. Kiekvienas gyvūno augintinio savininkas, laikytojas (veisėjas, globėjas (pasibaigus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.61 straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui ir nepaaiškėjus gyvūno savininkui), prekiautojas atsako už perduodamų (dovanojamų, parduodamų, atiduodamų ar kitaip perleidžiamų) šunų, kačių, šeškų paženklinimą mikroschema. Perduodamo ar numatomo perduoti gyvūno augintinio savininkas turi kreiptis į veterinarijos paslaugų teikėją dėl perduodamų šunų, kačių ir šeškų, taip pat šių gyvūnų jauniklių ženklinimo mikroschema ne vėliau kaip iki šuns, katės ar šeško perdavimo kitam savininkui. Kiti šunys, katės ir šeškai gali būti ženklinami Taisyklių 55 punkte nurodyta mikroschema jų savininkų pageidavimu. Pakartotinis gyvūno augintinio ženklinimas šių Taisyklių nustatyta tvarka gali būti atliekamas tik tais atvejais, kai gyvūno augintinio mikroschemos patikrinimo metu mikroschemos negalima nuskaityti Taisyklių 56 punkte nurodytu skaitytuvu.

50. Kiekvienas gyvūno augintinio savininkas yra atsakingas už perduodamo šuns, katės ar šeško įregistravimą į Gyvūnų augintinių registrą Taisyklių 51 punkte nustatyta tvarka. Kitam gyvūno savininkui galima perduoti tik Gyvūnų augintinių registre įregistruotą šunį, katę ar šešką. Gyvūno globėjas, perduodantis šunį, katę ar šešką, pasibaigus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.61 straipsnio 3 dalyje nurodytam laikotarpiui, turi užtikrinti gyvūno augintinio paženklinimą Taisyklių 49 punkte nustatyta tvarka ir jo įregistravimą Gyvūnų augintinių registre Taisyklių 51 punkte nustatyta tvarka, o perdavimo metu turi užtikrinti ir Taisyklių 53 punkto laikymąsi. Prekiautojai gyvūnais augintiniais atvežtus į Lietuvos Respubliką iš Europos Sąjungos ir trečiųjų valstybių šunis, kates ir šeškus turi įregistruoti Gyvūnų augintinių registre per 14 dienų nuo atvežimo, tačiau ne vėliau kaip iki šuns, katės ar šeško perdavimo kitam savininkui. Prekiautojai gyvūnais augintiniais, Lietuvos Respublikoje įsigydami ar perleisdami šunį, katę ir šešką, turi užtikrinti ir Taisyklių 53 punkto laikymąsi.

51. Kitam savininkui perduodami šunys, katės ir šeškai, kurie paženklinti mikroschema, turi būti įregistruoti Gyvūnų augintinių registre ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo jų paženklinimo mikroschema ir ne vėliau kaip iki šuns, katės ar šeško perdavimo kitam savininkui ar laikytojui. Kiti šunys, katės ir šeškai gali būti registruojami Gyvūnų augintinių registre jų savininkų pageidavimu.

52. Gyvūnų augintinių registre galima registruoti ir kitus mikroschema, atitinkančia Taisyklių 55 punktą, paženklintus gyvūnus augintinius. Gyvūnų augintinių savininkai dėl paženklinto gyvūno augintinio registravimo Gyvūnų augintinių registre kreipiasi į veterinarijos paslaugų teikėją, kurio veterinarijos gydytojai turi VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro suteiktą teisę prisijungti prie Gyvūnų augintinių registro, arba į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinį skyrių.

53. Perduodant kitam savininkui Gyvūnų augintinių registre įregistruotą gyvūną augintinį, jį perduodantis savininkas ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo gyvūno augintinio perdavimo Taisyklių 54.1 papunktyje nustatyta tvarka turi pateikti duomenis Gyvūnų augintinių registrui. Gyvūną augintinį perduodantis savininkas ir jį priimantis savininkas kartu užpildo prašymą dviem egzemplioriais, po vieną perduodančiam ir jį perimančiam gyvūno augintinio savininkui, kuriame turi pasirašyti šie abu asmenys. Jeigu gyvūną augintinį perdavęs savininkas per nurodytą laiką prievolės neįvykdo, naujasis savininkas turi pateikti duomenis Gyvūnų augintinių registrui Taisyklių 54.1 papunktyje nustatyta tvarka. Gyvūną augintinį perdavusio savininko ir jį priimančio savininko sudaryta gyvūno augintinio pirkimo–pardavimo (dovanojimo, perleidimo) sutartis, kurioje pasirašė šie abu asmenys ir kurioje yra pateikiama pakankamai duomenų apie gyvūną ir apie jį perduodantį ir priimantį savininką (gyvūno augintinio mikroschemos numeris, rūšis, lytis, spalva, gyvūną augintinį perduodančio ir jį priimančio savininko vardas, pavardė, asmens kodas, adresas telefonas) bei kuria remiantis būtų teikiami duomenys Gyvūnų augintinių registrui pagal Taisyklių 54 punktą, laikoma lygiaverčiu dokumentu prašymui, jeigu naujasis gyvūno augintinio savininkas negali pateikti šiame Taisyklių punkte nurodyto prašymo dėl duomenų keitimo.

54. Dėl Gyvūnų augintinių registre registruoto gyvūno augintinio duomenų pakeitimo, išregistravimo (gyvūnas augintinis išregistruojamas per 14 kalendorinių dienų nuo jo gaišimo ar nugaišinimo) ar dingimo (vagystės, pabėgimo ar pan.) fakto užregistravimo gyvūno augintinio savininkas:

54.1. turi kreiptis į veterinarijos paslaugų teikėją arba Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinį skyrių; arba

54.2. pats gali įvesti pasikeitusius duomenis apie gyvūną augintinį, jį išregistruoti ar pranešti gyvūno augintinio dingimo faktą, naudodamasis elektroninės bankininkystės paslauga per elektroninės valdžios vartus prisijungęs prie Gyvūnų augintinių registro.

55. Šunys, katės ir šeškai ženklinami mikroschema, atitinkančia reglamento (ES) Nr. 576/2013 II priede nustatytus techninius mikroschemų reikalavimus.

56. Mikroschemų skaitytuvas turi atitikti ISO 11785 standartą.

57. Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo tvarka ir kontrolė vykdoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

 

IX SKYRIUS

BEŠEIMININKIŲ IR BEPRIEŽIŪRIŲ GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

 

58. Savivaldybės administracija savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka organizuoja bešeimininkių gyvūnų augintinių skaičiaus mažinimo savivaldybės teritorijoje veiklą, bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikinąją globą, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimą savininkams.

59. Gyvūnų globėjai turi laikytis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 15 straipsnyje nurodytų ir kitų gyvūnų gerovę ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

60. Asmuo, priglaudęs bepriežiūrį ar bešeimininkį gyvūną, ne vėliau kaip per 3 dienas turi pranešti apie tokį gyvūną policijai ar Savivaldybės administracijai.

61. Savivaldybės administracija, įgyvendina bešeimininkių kačių populiacijos reguliavimą.

62.Savivaldybės administracija atsižvelgdama į gyvūnų globos organizacijų rekomendacijas, nustato bešeimininkių kačių šėrimo vietas. Bešeimininkių kačių šėrimo vietos turi būti parenkamos nuošaliau nuo gyvenamųjų ar visuomeninių pastatų, kad bešeimininkės katės galėtų netrikdomos paėsti. Bešeimininkių kačių šėrimo vietos turi būti pažymėtos aiškiai matomu, ne mažesnius kaip 15 cm pločio ar skersmens ženklu su užrašu „Savivaldybės patvirtinta bešeimininkių kačių šėrimo vieta Nr. ...“.

63. Bešeimininkės katės gali būti šeriamos tik savivaldybės administracijos nustatytose vietose, kuriose gali būti įrengiamos specialios šėryklos.

64. Savivaldybės administracija apmoka veterinarinių paslaugų teikėjams už suteiktas neatidėliotinas veterinarines paslaugas (diagnozavimas, nuskausminimas, traumų gydymas, nugaišinimas) bešeimininkiams ir bepriežiūriams gyvūnams.

 

 

X SKYRIUS

PRAMOGINIAMS IR KITIEMS RENGINIAMS NAUDOJAMŲ GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

 

65. Bendruosius reikalavimus renginių su gyvūnais organizavimui, sveikatos reikalavimus gyvūnams, naudojamiems renginiams su gyvūnais, reikalavimus gyvūnų laikymui ir priežiūrai, prašymų išduoti leidimą organizuoti renginį su gyvūnais nagrinėjimo ir leidimų organizuoti renginį su gyvūnais išdavimo tvarką nustato Veterinarijos reikalavimai pramoginiams ir kitiems renginiams naudojamiems gyvūnams, patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. B1-2.

66. Renginių su gyvūnais organizatoriai privalo informuoti Savivaldybės administraciją, apie planuojamus renginius su gyvūnais,

67. Savivaldybės administracija ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinis skyrius keičiasi informacija apie numatomus renginius su gyvūnais.

 

 

XI SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ

 

68. Asmenys, pažeidę šių taisyklių reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

 

XII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

69.    Savivaldybės administracija, kontroliuodama Taisyklių įgyvendinimą, bendradarbiauja su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniu skyriumi ir teritorinio policijos komisariato struktūriniu padaliniu.

70. Gyvūno savininkas, laikytojas ar nukentėjęs asmuo nedelsdamas turi pranešti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniam skyriui ar sveikatos priežiūros įstaigai, jeigu šuo, katė ar kitas pasiutligei imlus gyvūnas apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones ar gyvūnus.

71. Asmenys turi pasirūpinti arba pranešti kompetentingoms institucijoms, gyvūnų globėjams apie sužeistus, sergančius, bešeimininkius ir bepriežiūrius gyvūnus ir apie jiems žinomus žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus.

 

________________________


 

Gyvūnų laikymo Švenčionių rajono

savivaldybės teritorijos gyvenamosiose

vietovėse taisyklių priedas

 

MINIMALIOS GYVŪNAMS AUGINTINIAMS (ŠUNIMS, KATĖMS) SKIRIAMO PLOTO NORMOS

 

Gyvūno augintinio rūšis ir svoris, kg

Gyvūnui augintiniui skiriamas minimalus plotas, m²

Minimalus plotas, skiriamas gyvūno augintinio vadai (8 savaičių amžiaus ir vyresniems jaunikliams), m²

bute / name*

patalpoje, laikymo įrangoje**

iki 4 jauniklių

daugiau kaip 4 jaunikliai

vienam

kiekvienam papildomam

Katės

10

4

2

2

3

Šunys:

 

 

 

 

 

iki 10 kg

10

4/8***

2/4***

2

3

10–20 kg

15

4/15***

2/7***

3

6

20–40 kg

20

6/25***

2/12***

4

8

per 40 kg

30

6/30***

3/15***

4

12

 

* – dviejų butų namo bute, daugiabučio namo bute ar individualiame gyvenamajame name;

** – gyvūnų augintinių laikymui skirtoje patalpoje, išskyrus dviejų butų namo butą, daugiabučio namo butą ar individualų gyvenamąjį namą, voljere, narve ir kitoje įrangoje;

*** – pirma ploto norma taikoma šunims, kurie yra laikomi gyvūnų augintinių laikymui skirtoje patalpoje, išskyrus dviejų butų namo butą, daugiabučio namo butą ar individualų gyvenamąjį namą, voljere, narve ir kitoje įrangoje ir išvedami pasivaikščioti ne rečiau kaip 1 kartą per dieną ne trumpesniam kaip 1 valandos laikotarpiui arba ne rečiau kaip 2 kartus per dieną ne trumpesniems kaip 30 minučių laikotarpiams. Antra ploto norma taikoma šunims, kurie yra laikomi gyvūnų augintinių laikymui skirtoje patalpoje, išskyrus dviejų butų namo butą, daugiabučio namo butą ar individualų gyvenamąjį namą, voljere, narve ir kitoje įrangoje, tačiau nė karto per dieną neišvedami pasivaikščioti.

 

________________