LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

 

REZOLIUCIJA

DĖL JUNGTINIŲ TAUTŲ DARNAUS VYSTYMOSI TIKSLŲ ĮGYVENDINIMO LIETUVOJE

 

2018 m. rugsėjo 28 d. Nr. XIII-1514

Vilnius

 

 

 

 

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2015 m. rugsėjo 25 d., dalyvaujant pasaulio valstybių vadovams, priėmė rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“. Pokyčių esmę apibrėžia 17 darnaus vystymosi tikslų ir 169 uždaviniai, į kuriuos bus atsižvelgiama priimant įvairaus lygio – tarptautinius, nacionalinius, sektorių – sprendimus.

Lietuvos Respublikos Seimas,

atkreipdamas dėmesį į:

– Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“, kurioje numatyti pokyčiai įtvirtins pažangos vertybes ir remsis darnaus vystymosi principais;

– 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“, kurioje, siekiant koordinuoti įvairias iniciatyvas kompleksinėms problemoms spręsti, numatyti trys horizontalieji principai, vienas iš jų – darnaus vystymosi;

– Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, kurioje darnos kūrimas įvardytas kaip pamatinis tikslas, įgyvendinamas penkiais lygmenimis: darnaus žmogaus, darnios visuomenės, darnaus švietimo ir kultūros, darnios ekonomikos ir darnaus valstybės valdymo;

atsižvelgdamas į:

– 2016 m. lapkričio 22 d. Europos Komisijos komunikatą „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai. Europos veiksmai siekiant tvarumo“ (COM (2016) 739 final), kuriame reiškiamas Europos Sąjungos pasiryžimas būti darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo pavyzdžiu ir dirbti dviem kryptimis:

1) darnaus vystymosi tikslus visiškai integruoti į Europos Sąjungos (ES) politiką ir dabartinius Komisijos prioritetus, įvertinti esamą padėtį ir nustatyti, kurie darnaus vystymosi klausimai turi būti sprendžiami neatidėliojant;

2) toliau plėtoti ES ilgalaikę viziją ir sektorių politikos prioritetus po 2020 m. siekiant ilgalaikio darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtą pirmąją išsamią nacionalinę Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo Lietuvoje ataskaitą (toliau – Ataskaita), kuri buvo sėkmingai pristatyta 2018 m. liepos 16–18 dienomis Niujorke (Jungtinės Amerikos Valstijos) įvykusiame Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio politikų forume,

pažymi, kad Ataskaitoje trūksta integralaus požiūrio į valstybės raidą, dominuoja skirtinguose sektoriuose įgyvendinamų priemonių aprašymai, nepateikiant išsamaus jų poveikio konkretiems darnaus vystymosi tikslams paaiškinimo;

skatina:

1) integruoti darnaus vystymosi tikslus ir atitinkamus uždavinius į rengiamus viešosios politikos ilgalaikius ir vidutinės trukmės (iki 2030 m.) strateginius dokumentus bei užtikrinti jų sinergiją;

2) įtvirtinti inovacijų kūrimą ir diegimą kaip horizontalųjį valstybės strateginių tikslų įgyvendinimo prioritetą ir užtikrinti tyrimais ir įrodymais grindžiamą sprendimų priėmimą, vadovaujantis Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. XII-2654 „Dėl Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairių patvirtinimo“;

3) užtikrinti būtiną visuomenės įsitraukimą į sprendimų priėmimą kaip horizontalųjį valstybės strateginių tikslų įgyvendinimo prioritetą, stiprinti neformaliojo suaugusiųjų švietimo vaidmenį visose strategijose, programose ir plėtojant veiklas, kuriomis siekiama darnaus vystymosi;

4) pabrėžti regioninio lygmens svarbą plėtojant visas nacionalinės viešosios politikos kryptis ir sukurti operatyvią vietos, regiono ir centrinės valdžios bendradarbiavimo platformą, kaip tai numatyta Lietuvos regioninės politikos baltojoje knygoje darniai ir tvariai plėtrai, kuriai pritarta Nacionalinės regioninės plėtros tarybos 2017 m. gruodžio 15 d. posėdyje;

5) įteisinti, kad biudžeto asignavimai ir finansinės priemonės pirmiausia būtų orientuoti į ilgalaikių darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą, atitinkamai koreguoti strateginio planavimo metodiką;

6) sistemingai didinti Lietuvos socialinės politikos finansavimą, užtikrinti, kad jai įgyvendinti skiriama bendrojo vidaus produkto dalis per artimiausius trejus metus pasiektų Europos Sąjungos vidurkį;

7) didinti Lietuvos paramą vystomajam bendradarbiavimui;

8) įtraukti darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo rodiklius ir jų analizę į Lietuvos Respublikos Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą, išskirtinį dėmesį skiriant su pajamų nelygybės mažinimu susijusių rodiklių stebėsenai.

 

 

 

Seimo Pirmininkas                                                                                              Viktoras Pranckietis