I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

Švietimo tiekėjo pavadinimas: Pakruojo r. Lygumų pagrindinė mokykla.

Teisinė forma: Pakruojo rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga.

Grupė: ikimokyklinio ugdymo.

Veiklos pradžia: 2017 m. rugsėjo 1 d.

Teikiamos paslaugos: ikimokyklinis ugdymas.

Ugdymo(si) kalba: lietuvių.

Įstaigos kodas: 190066759.

Adresas: Mokyklos g. 7, Lygumų mstl., Lygumų sen., LT-83306 Pakruojo r. sav.

Tel. (8 421) 43 741.

El. paštas lygumailvm@gmail.com

Filosofinė ugdymo kryptis

Ugdymo procesas orientuotas į humanistinę ugdymo kryptį. Ypač pabrėžiama vaiko saviraiškos galimybių svarba ugdymo procese.

Siekiame, kad vaikas darželyje būtų aktyvus, suteikiame vaikams pasirinkimo laisvę, leidžiame vaikams savarankiškai pasirinkti mėgstamas veiklos sritis, skatiname juos kūrybiškai veikti, gerbiame vaiką.

Ugdymas negali susidėti iš vienos filosofinės krypties – ugdymas turi būti daugumos teorijų, filosofinių minčių ir krypčių derinys, atitinkantis lietuviškumo principus. Čia tinka S. Šalkauskis, kuris didelį dėmesį skyrė tautiniam auklėjimui.

Artima Ž. Piažė filosofija, analizuojanti vaikų mąstymo procesus, nustatanti vaiko mąstymo raidos stadijas. Jo svarbiausias teiginys „Individas yra aktyvus, žingeidus ir išradingas visą savo gyvenimą, lyg ir apibrėžia pačius svarbiausius pedagogo uždavinius ugdomoje aplinkoje.

Pagal šią programą mūsų darželyje siekiama, kad vaikas kuo daugiau žaistų, ir kad ugdymas vyktų per žaidimą. Piažė įrodė, kad, vaiko vystymosi raidos etapų negalima pažeisti – nei skubinant, nei lėtinant – vaiko galios turi atsiskleisti natūraliai.

Darželyje dėmesys skiriamas pedagogų ir tėvų bendravimui ir bendradarbiavimui. Tai pabrėžiama Z. Froido teorijoje. Jis teigia, kad žmogaus elgesiui didžiulę įtaką daro biologiniai instinktai. Jo teiginys, kad, tėvų įtaka yra lemiamas veiksnys formuojantis sveikai asmenybei – neginčijamas teiginys.

Vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų), bendruomenės poreikiai

Programa orientuota į vaiko poreikių tenkinimą. Vaiko poreikis turėti geras socialines, edukacines vystymo(si )sąlygas yra vienas pagrindinių ir su vaiko amžiumi nesikeičiančių interesų. Atsižvelgiant į individualius, specialiuosius poreikius, siekiame tenkinti pagrindinius vaiko poreikius: saugumo, aktyvumo, žaidimo, bendravimo, bendradarbiavimo, pažinimo, saviraiškos.

· Poreikis jaustis saugiai. Vaikas gali jaustis saugus, iš pradžių būdamas suaugusiųjų globoje, palaipsniui ir pats mokosi saugoti save.

· Poreikis judėti. Vaikas nuolat juda, bėgioja, sportuoja aktyviai veiklai skirtose zonose, mankštos kambaryje, lauko aikštelėse.

· Poreikis žaisti. Kiekviena vaikas turi galimybę žaisti su jam patinkančiais žaislais, pasirinkti žaidimo vietą, draugus. Žaisdamas jis išreiškia savo socialinę patirtį, bendrauja.

· Poreikis bendrauti. Vaikas nori būti gerbiamas, kitų pripažintas, kaip turintis savitų gabumų, vertingų savybių, išlikti savitu, skirtingu nuo kitų.

· Poreikis patenkinti savo smalsumą. Tenkindamas savo smalsumą, vaikas kaupia žinias, tikslina turimus daiktų vaizdinius, veikia aplinkoje su įvairiais daiktais, kartu plečia savo žodyną. Vaikas nori viską paliesti, pajausti todėl, kad jo saviti ugdymo(si ) metodai.

· Poreikis būti savarankiškam. Vaikas nori pats savarankiškai valgyti, rengtis, pasirinkti veiklą, priemones, žaislus.

· Poreikis produktyviai ir kūrybingai veiklai. Šiuolaikinėje žinių ir technologijų visuomenėje augantis vaikas domisi, nori žaisti kompiuterinius ir kt. žaidimus. Vaikas beveik visada nori ką nors veikti: piešti, lipdyti, konstruoti. Tam, kad vaikas nuolat galėtų įgyvendinti savo sumanymus, jam sudaromos palankios sąlygos tai atlikti, sukuriant lanksčią ir mobilią ugdymo(si) aplinką.

Tėvų (globėjų, rūpintojų) lūkesčiai susiję su vaiko ugdymu: jiems labai svarbu, kad būtų sudarytos geros visapusiško ugdymo(si) sąlygos, kad būtų tenkinami specialieji ir išskirtinių gebėjimų turinčių vaikų poreikiai, teikiama specialistų pagalba. Tėvų lūkesčiai: tinkama vaikų priežiūra ir maitinimas, vaiko saugumo ir sveikatos užtikrinimas, vaiko mokėjimas bendrauti su bendraamžiais ir su suaugusiais, savarankiškumas, pasirengimo priešmokyklinei grupei svarba ir pan.

Šiuo metu įstaigą lanko 15 vaikų. Puoselėjamos visos vaikų galios, lemiančios asmenybės vystymąsi ir integracijos į visuomenę sėkmę, tikslingai ugdomos vaikų vertybinės nuostatos, tenkinami svarbiausieji jų poreikiai: pažinimo, bendravimo, asmeninio vertingumo, saviraiškos, judėjimo, saugumo. Siekiant patenkinti įstaigą lankančių vaikų poreikius, taikomas visapusiškas vaikų ugdymas, atsižvelgiant į vaikų amžių, raidos ypatumus, specialiuosius poreikius. Įstaigą lankantiems vaikams teikiama logopedo pagalba.

Mokytojai ir kiti specialistai

Įstaigoje dirba 1 ikimokyklinio ugdymo auklėtoja ir 1 auklėtojos padėjėja, pagalbą teikia logopedė. Pedagogai nuolat kelia savo kvalifikaciją kursuose ir seminaruose. Įstaigos pedagogai dalijasi gerąja darbo patirtimi su mokyklos pedagogais. Glaudžiai bendradarbiauja su priešmokyklinio ugdymo grupės mokytoja, bendruomenės nariais, mokykla.

Įstaigos savitumas

Ikimokyklinio ugdymo grupė įsikūrusi mokyklos patalpose. Tai mišraus amžiaus grupė, kurią lanko 3–5 metų vaikai. Darželio kultūrą, jo savitumą nusako visos bendruomenės vertybės, įsitikinimai, bendri siekiai, tradicijos. Pagrindiniai ugdymo uždaviniai – ugdyti doras, savarankiškas, sąmoningas, laisvai mąstančias asmenybes, gebančias kūrybingai veikti. Sukurta saugi, jauki aplinka, leidžianti pasireikšti visiems vaikų gebėjimams. Vaikai darželyje jaučiasi laukiami, saugūs, reikalingi ir mylimi. Darželio grupė – atvira, sudaryta estetiška, vaiko kūrybingumą skatinanti aplinka.

Darželyje sudarytos sąlygos sportinei ir kultūrinei veiklai. Lauko teritorija ir įrenginiai leidžia vaikams saugiai ir kūrybingai žaisti, tyrinėti. Ikimokyklinukai gali dalyvauti ir stebėti mokyklos organizuojamą sportinę, meninę, kultūrinę veiklas bei dalyvauti bendrose seniūnijos tradicinėse, valstybinėse ir kalendorinėse šventėse. Taip bendradarbiaudami tikimės, kad darželyje vaikams bus gera ir jauku.

Požiūris į vaiką ir jo ugdymą

Programoje remiamasi keliomis filosofinėmis kryptimis ir pedagoginėmis teorijomis. Progresyvizmo idėjos turi įtakos naujam požiūriui į vaiką ir jo ugdymą. Todėl vaikų gyvenimas ikimokyklinėje įstaigoje organizuojamas taip, kad vaikui aktyviai veikiant būtų tenkinami jo poreikiai, lavinami gabumai. Dėmesys skiriamas aktyviai vaiko saviraiškai, o ne žinių kaupimui. Sudaromos sąlygos supančią tikrovę pažinti pačiam tyrinėjant ir eksperimentuojant. Naudojami aktyvūs ugdymo metodai. Pagal rėmimosi šeima principą tėvai įtraukiami į ugdymo procesą. Taip kuriama pasitikėjimo atmosfera tarp šeimos ir pedagogų, įtvirtinama bendra atsakomybė už vaikų ugdymo ir ugdymosi rezultatus.

Progresyvus požiūris į ugdymą susiliečia ir su humanistinės pedagogikos teiginiais. Pripažįstamos ir gerbiamos šeimos vertybės, tėvų bei vaiko teisės ir individualūs jo poreikiai. Akcentuojamas draugiškas pedagogo ir vaiko bendravimas, teigiamų emocijų ir patyrimo svarba.

Remiantis ekologine raidos teorija stiprinamas savęs kaip šeimos, bendruomenės nario, tautos atstovo suvokimas; vaikui sudaromos sąlygos gyvenamosios aplinkos, gamtos, tradicijų pažinimui ir puoselėjimui.

Vadovaujantis kognityvinės teorijos teiginiais žadinamas vaiko smalsumas, kūrybiškumas, savaip interpretuojant žinias ir įvykius. Orientuojantis į kultūros pedagogiką pripažįstama socialinių ir kultūrinių veiksnių įtaka vaiko raidai, ugdymo procesas organizuojamas taip, kad vaikui perteikiamos kultūros vertybės skatintų jo kūrybinius sugebėjimus.

Programoje atspindimi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijos, Valstybinės švietimo strategijos 2013-2022 m. nuostatų teiginiai. Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijoje pripažįstama vaiko teisė į visapusišką globą, geras ir saugias sąlygas gyventi ir sveikai vystytis be jokios prievartos, gerbiant jo pažiūras ir pripažįstant lygiateisiu bendruomenės nariu. Vadovaujantis tuo įstaiga kuria optimaliai saugią ir sveiką aplinką, tenkinančią vaiko pažinimo, judėjimo, saviraiškos poreikius. Organizuojant vaikų gyvenimą grupėje atsižvelgiama į vaikų idėjas ir nuomonę. Remiantis Konvencijos nuostatomis apie visapusišką vaiko asmenybės, pagarbos šeimos ir tautos tradicijoms ugdymą, programos turinys apima visas esmines vaiko kompetencijas.

Atsižvelgiant į Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijos bendrąsias nuostatas apie vaiko teisę tapti kompetentingu rūpinantis savimi, plėtoti socialinius tarpasmeninius santykius, programoje akcentuojamos vaikų savarankiškumo ugdymo, dalyvavimo bendruomenės gyvenime ir sėkmingos socializacijos idėjos.

Remiantis Valstybinės švietimo strategijos 2013-2022 m. nuostatų įgyvendinimo priemonėse išsakytomis mintimis apie ikimokyklinio ugdymo paslaugų plėtrą, sudaromos kuo palankesnės ugdymosi sąlygos įvairių gebėjimų ir poreikių (tame tarpe ir specialiųjų) bei socialinę atskirtį patiriantiems vaikams.

Bendroji ikimokyklinio ugdymo programa peržiūrima ir koreguojama bei atnaujinama esant poreikiui (atsižvelgiant į ugdymo prioritetus, tėvų pastebėjimus bei pedagogų rekomendacijas).

Ugdymas vyksta vaikui žaidžiant, jo aktyvumas savaiminis arba inspiruotas.

Skiriamas didelis dėmesys vaikų gyvybės ir sveikatos apsaugai, socialiniam ir psichologiniam saugumui.

II SKYRIUS

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PRINCIPAI

Ø Humaniškumo – vaiko ir suaugusiojo santykiai grindžiami tarpusavio pasitikėjimu; gerbiama vaiko patirtis, šeima ir jos tradicijos, palaikomi vaikų sumanymai ir džiaugiamasi laimėjimais;

Ø Demokratiškumo – sudaromos vienodos ugdymosi sąlygos visiems vaikams nuo 2.5, 3 iki 6 metų; vaikas ir jo šeima nediskriminuojami nei dėl ekonominių, nei dėl rasinių, nei dėl socialinių skirtumų;

Ø Tautiškumo – puoselėjamos tradicinės kultūros vertybės gerbiant kitų tautų papročius, gyvenimo būdą ir tradicijas; diegiamos dorovinės nuostatos į vaiką supančią aplinką: žmonių santykius, kultūros paveldą, gamtą;

Ø Integravimo ir diferencijavimo – ugdymo procesas organizuojamas akcentuojant supančio pasaulio vientisumą ir artimiausios aplinkos ypatumus; atsižvelgiama į skirtingą vaikų patirtį, individualias savybes, specialiuosius poreikius;

Ø Kūrybinio veiklumo – kurdamas vaikas išlaisvina savo vaizduotę, pajunta džiaugsmą ir pasitenkinimą veikdamas bei pasiekęs rezultatą (teigiamas savęs vertinimas);

Ø Tęstinumo – vaikas ugdomas, atsižvelgiant į patirtį, įgytą šeimoje; laipsniškai pereinama prie naujos ugdymo pakopos; ikimokyklinio ugdymo programa derinama su priešmokyklinio ugdymo programa;

Ø Partnerystės su šeima ir bendruomene – siekiama tėvų ir bendruomenės sutelktumo partneriškų, pagarbių santykių pagrindu.

III SKYRIUS

IKIMOKYKLINIO UGDYMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas: Atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomenės raidos tendencijas kurti sąlygas, padedančias vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius.

Uždaviniai:

1. Sergėti ir stiprinti vaikų sveikatą, sudarant sąlygas aktyviam judėjimui, grūdinimui, sveikai mitybai, žalingų įpročių prevencijai; sudaryti saugią aplinką, padedančią adaptuotis ikimokyklinėje įstaigoje bei sėkmingai ugdytis.

2. Skleisti olimpizmo dvasią, ugdant kilnų ir garbingą elgesį ne tik sporte, bet ir gyvenime, tikslo siekimą, kūno, valios ir minčių darną, džiaugsmą dėl įdėtų pastangų, draugiškumo ir bendradarbiavimo jausmą.

3. Plėsti vaikų supratimą apie juos supantį pasaulį, sudarant galimybę laisvai judėti, stebėti, pažinti, tyrinėti, bandyti, veikti, dalintis patirtimi.

4. Sudaryti sąlygas vaikų kūrybiškumo plėtotei, sugebėjimui atskleisti save įvairiomis meninėmis priemonėmis ir būdais, kaip vertybę akcentuojant patį kūrybos procesą ir dalyvavimą jame.

5. Plėtoti vaiko emocinę, socialinę ir kultūrinę patirtį, puoselėjant kultūros vertybes, tautos ir šeimos tradicijas.

6. Akcentuoti vaiko ir gamtos ryšį, sužadinant smalsumą sąlyčiui su gamta ir aplinka, pajaučiant save gamtos dalimi.

7. Plėtoti ypatingų ir specialiųjų poreikių turinčių vaikų gebėjimus, tenkinant jų individualius poreikius.

8. Siekti glaudžios, užtikrinančios visapusišką vaiko vystymąsi partnerystės su šeima, bendruomene, socialiniais partneriais.

Ugdymo vertybės

Ori, laisva, kūrybiška asmenybė.

Sėkmingai besimokantis, akyvus bendruomenės dalyvis, tolerantiškas skirtybėms.

Esminė ugdymo nuostata – iki šešerių metų kiekvienoje iš ugdymo (si) ir pasiekimų vertinimo sričių įgytas santykis su savimi, su kitais ir su aplinka išreiškiantis nusiteikimas, polinkis, požiūris.

IV SKYRIUS

UGDYMO TURINYS, METODAI, PRIEMONĖS

Ikimokyklinis amžius (3-5 m.)

Pažinimo kompetencija

Vertybinės nuostatos ir gebėjimai

Esminės veiksenos

Suvokti save kaip savarankišką, atskirą asmenį, domėtis, kitataučiais, žmonių grupėmis: šeima (jos svarba žmogui), kaimynais, bendruomene ir žmonių ryšiais joje. Domėtis tėvų profesijomis, įvairiais darbais. Pažinti savo kūną, jo galimybes. Suvokti pojūčius ir jausmus. Žinoti sveikos gyvensenos pradmenis (maistas, sportas, higiena ir pan.). Tyrinėti ir bandymais pažinti supančią daiktinę aplinką bei augaliją, gyvūniją ir reiškinius. Skirti metų laikus, suvokti jų kaitą. Domėtis žeme kaip planeta ir dangaus kūnais. Domėtis savo gimta šalimi, miestu, kuriame gyvena

Pasako savo vardą, kitų vardus, žino pavardę, miestą ir gatvę.

Laisvai naudojasi savo asmeniniais daiktais.

Savarankiškai nueina į sporto salę.

Išvardija šeimos narius, žiūrinėja šeimos albumą ir komentuoja.

Apsitarnauja save ir padeda draugui, auklėtojai.

Klausinėja apie žmonių darbus, atpažįsta paveikslėlyje dirbantį žmogų.

Pasako, kuo dirba tėtis, mama.

Išvardija ir tyrinėja kūno dalis.

Pasako esminius berniukų ir mergaičių skirtumus.

Įvardija pojūčius: šilta, šalta, kvepia, skanu ir pan.

Klausosi įvairių garsų, mėgdžioja.

Žino, kaip pereiti gatvę.

Tyrinėja ir įvardija daiktus, kurie gali sužeisti, apnuodyti, žino, kad su jais negalima žaisti.

Laikosi kūno higienos reikalavimų (prausia rankas, skalauja burną, valosi servetėle, rankšluosčiu ir pan.)

Tyrinėja ir pastebi pasikeitimus grupėje, įvardija grupėje esančius daiktus veikdamas, žaisdamas (liečia, čiupinėja, įgydamas supratimą apie dydį, formą, paviršiaus savybes, kiekį, skaičių).

Vartoja kelintinius skaitvardžius. Atpažįsta daiktus pagal formą, pradeda skirti dešinę, kairę.

Skiria tarp kitų daiktų savo asmeninius, atpažįsta namų apyvokos daiktus, bando jais naudotis, žino jų pavadinimus.

Eksperimentuoja su mažiau įprastais daiktais (padidinamuoju stiklu, veidrodžiu, magnetu).

Skiria spalvas ir teisingai jas pavadina.

Stebi, tyrinėja ir atpažįsta augalus artimiausioje aplinkoje (grupėje, kieme, miške, pievoje).

Stebėdamas ir bandydamas sužino, kokių sąlygų reikia augalams augti.

Žino ir vartoja sąvokas „daržovės“, „vaisiai“, „uogos“, nusako kaip juos panaudoti maistui.

Žino, kaip reikia elgtis gamtoje (nelaužyti medelių, nepalikti laužo ir kt.).

Atpažįsta gamtoje ir paveiksluose gyvūnus, medžius, gėles, grybus, pasako jų pavadinimus, artimiausios aplinkos gyvūnus (auginamus namuose, pas močiutę kaime, pas kaimynus); paaiškina gyvūnų naudą žmogui, mokosi juos pamėgdžioti.

Stebi vabalus, roplius, laukinius paukščius ir gyvūnus, atpažįsta juos, supranta naminių ir laukinių gyvūnų skirtumus.

Išvardina metų laikų pavadinimus, esminius jų požymius, skiria daugiau gamtos reiškinių.

Žaidžia su smėliu ir vandeniu ir taip susipažįsta su jų savybėmis ( vanduo skystas, skaidrus, smėlis sausas/drėgnas, birus ir pan.).

Atpažįsta ir pavadina dangaus šviesulius: saulę, mėnulį, žvaigždes, domisi reiškiniais kurių negali pamatyti (ugnikalniais, žemės drebėjimais, smėlio audra).

Žino paros dalis, savaitės dienas.

Žino, kad Lietuva – šalis, kurioje jie gyvena, žiūrinėja Lietuvos miestų, kaimų nuotraukas, albumus.

Atpažįsta tautinius simbolius (herbą, vėliavą).

Žino savo gimtojo miesto, kaimo pavadinimą.

Keliauja po žymias miestelio vietas.

Žiūrinėja savo miestelio, kaimo albumus, atvirukus, atpažįsta aplankytas ir matytas vietas

Sveikatos saugojimo kompetencija

Vertybinės nuostatos ir gebėjimai

Esminės veiksenos

Rūpintis savimi ir savo asmeniniu saugumu. Suvokti, kas padeda augti sveikam, stipriam, ištvermingam. Saugoti savo sveikatą ir saugiai elgtis gamtoje. Pažinti savo kūną ir pajusti jo galimybes. Tobulinti judesių koordinaciją. Sugebėti išreikšti save judesiu, suprasti judesio „kalbą“. Įgyti savikontrolės įgūdžių (kontroliuoti judesius ir emocijas). Išmokti sportinių pratimų ir žaidimų. Grūdintis oru, vandeniu, pasinaudojant supančios aplinkos, gamtos sąlygomis.

Priima pagalbą, aiškinasi, kad ją gali suteikti ne tik pažįstami, bet ir nepažįstami žmonės (policininkai, gaisrininkai, gydytojai).

Pasiklydus ar pasimetus pasako savo pavardę, vardą, adresą.

Žino, kaip elgtis kelyje; kad negalima gatvėje žaisti.

Apsitarnauja savarankiškai, moka paprašyti pagalbos.

Pasitiki savo jėgomis, atlikdamas užduotį, savarankiškai veikdamas.

Laikosi asmens higienos taisyklių ;savarankiškai naudojasi tualetu.

Teisingai naudoja stalo įrankius, tvarkingai valgo.

Aiškinasi, kad negalima valgyti nežinomo maisto (nepažįstamų uogų, sėklų ir kt.).

Domisi, koks maistas sveikas ir visavertis.

Patenkina judėjimo ir grūdinimosi saule ir oru poreikį pasivaikščiojimų miško takeliais, pievomis, judrių žaidimų išnaudojant darželio teritorijas ir kitas aplinkas, jaučia judėjimo džiaugsmą.

Šiltu metų laiku grūdinasi vandeniu, vaikšto basi po žolę, smėlį, akmenis ir kt.

Aiškinasi, kaip išvengti traumų ir sužalojimų (neliesti degtukų, įvairių elektros prietaisų, aštrių daiktų, vaistų ir pan.).

Juda apribotoje erdvėje, lauke, keičia judėjimo kryptį, kūno padėtį; išlaiko pusiausvyrą.

Atlieka koordinuotus judesius rankomis ir kojomis (laipioja, šokinėja, ropoja, šliaužia, pralenda).

Geba naudotis įvairiomis priemonėmis (dviratukai, rogutės).

Savo nuotaiką, mintis, girdimą muziką išreiškia kūnu: mimika, plastine improvizacija.

Juda šalia kitų ir drauge su kitais (randa vietą voroje, poroje, rate).

Atlieka sportinius pratimus ir žaidžia judrius žaidimus su ėjimo, bėgimo, ridenimo, mėtymo, pralindimo, laipiojimo užduotimis.

Įsidėmi užduotis, pratinasi paklusti taisyklėms.

Reaguoja į sutartinius ženklus ir garsus.

Stebi sportuojančius žmones, komentuoja.

Meninė kompetencija

Vertybinės nuostatos ir gebėjimai

Esminės veiksenos

Dailė

Patirti dorovinius ir estetinius išgyvenimus supančioje aplinkoje ir gamtoje; stebėti ir jausti gamtos ir aplinkos formų, spalvų, linijų įvairovę ir harmoniją.

Per spalvas, faktūras, komponavimą išreikšti patirtus įspūdžius (literatūros, muzikos kūrinio sukeltus, pamatytus ir išgyventus), nuotaiką.

Siūlyti naujas netikėtas kūrybines idėjas ir savitai jas įgyvendina.

Grožėtis savo ir kitų kūryba, gerbti kito savitumą.

Eksperimentuoti įvairiomis dailės priemonėmis, medžiagomis ir technikomis.

Jausti spalvų derinių, skirtingų faktūrų įtaką darbelio nuotaikai, kūrybinę laisvę.

Pažinti liaudies kūrybą, tautodailę; pajausti liaudies kūrybos savitumą.

Pažinti savo bendruomenės, regiono menininkus

Stebi, tyrinėja daiktus, žmones, aplinką, gamtą, pastebi formas, spalvas, išsidėstymą; komentuoja.

Eksperimentuoja ant didelių popieriaus lapų, lentos, asfalto, smėlio, sniego anglimi, kreida, pagaliukais, teptukais, pirštais, vaško kreidelėmis; ant baltų ir spalvotų įvairaus dydžio popieriaus (sauso ir šlapio) lapų; atranda įvairias linijas, dėmes, potėpius, skirtingas faktūras.

Dėlioja „piešinius“ iš įvairios gamtinės medžiagos, papildo ja tapytą darbelį; bando daryti nesudėtingus koliažus.

Išbando popieriaus savybes.

Pažįsta pagrindines spalvas bei atspalvius. Bando maišyti dvi spalvas, kad gautų trečią.

Plėšo, karpo ir klijuoja iš įvairaus popieriaus geometrines formas, siluetus (paruoštus ir pačių nupieštus), juos komponuoja.

Derina spalvas ir formas aplikuojant ir štampuojant.

Eksperimentuoja su moliu, modelinu, plastilinu, smėliu, sniegu; lipdo geometrines ir netaisyklingas formas, jas jungia.

Suteikia lipdomam paviršiui faktūrą, komponuoja su gamtine medžiaga, kt. daiktais.

Konstruoja formas ir erdvinius darinius iš medinių, plastmasinių detalių, popieriaus, buitinių atliekų, gamtinės medžiagos.

Gėrisi savo ir draugų savitu veikimo procesu ir darbelių rezultatu, komentuoja.

Domisi dailininkų darbais, žiūrinėja reprodukcijas, iliustracijas, komentuoja.

Pamato ir atpažįsta puošybos elementus ant skirtingų tautodailės, dekoratyvinės dailės darbų (audinių, keramikos, medžio darbų, margučių ir kt.).

Dramatizacija

Atpažinti vaidybinę veiklą aplinkoje.

Vaidybą naudoti saviraiškos, socialinės patirties įspūdžiams perteikti.

Pajusti kūrybinės laisvės, spontaniškos improvizacijos galią, aktyvaus dalyvio ir žiūrovo jausmą.

Kreipti dėmesį į veikėjo išgyvenimus, emocijas, elgesio, judėjimo, intonacijos ypatybes.

Dalintis įspūdžiais apie savo ir kitų vaidybą.

Stebi vaidinimą grupėje, salėje; įvardija, kokie veikėjai dalyvavo, ką veikė.

Pasirenka vaidmens reikmenis, pritaiko tam aplinkos daiktus.

Derina veiksmus su žaidimo draugais.

Gamina priemones stalo teatrui (piešia, lipdo, karpo, spalvina).

Pratinasi elementariai valdyti lėlę.

Improvizuoja pagal muziką, pagal pasiūlytą personažą, išreikšdamas ryškiausius bruožus (eiseną, judesius, kalbą, manierą, ritmą).

Klausosi dainų, deklamavimo, vertina.

Vartoja garsažodžius, pamėgdžiojimus žaidimų ir kt. veiklos metu.

Deklamuoja, dainuoja žaidimų, švenčių, pasirodymų tėveliams metu, perteikdamas teksto ritmą ir nuotaiką; džiaugiasi išreikšdamas save.

Muzika

Atrasti ir domėtis muzikiniais ir nemuzikiniais, gamtos garsais, skirti juos.

Pajusti muzikos intonacijas, žaidimų, ratelių, šokių judesių ritmą.

Teisingai, taisyklingai dainuoti, išmėginti savo balsą.

Išreikšti save spontanišku dainavimu, šokiu (judesiu); jausti malonumą dainuojant, klausantis muzikos.

Groti žaisliniais muzikos instrumentais bei gamtinėmis ir buities priemonėmis.

Susipažinti su liaudies muzikos instrumentais, mūsų kraštui būdingais folkloro elementais.

Įsiklauso ir atkartoja paukščių, gyvūnų balsus, negyvosios gamtos garsus, aplinkos triukšmo (automobilių ir kt.) garsus.

Klausosi muzikinių kūrinių, muzikos įrašų, atpažįsta girdėtą kūrinį pagal tempą, muzikinę nuotaiką.

Įvardija žinomus muzikos instrumentus.

Dainuoja garsažodžius, vienbalses vaikiškas ir liaudies daineles po vieną ir drauge pritariant instrumentui ir be jo.

Dainuojant atlieka judesius, garsus (sukiojasi, žingsniuoja, ploja, trepsi, stuksena), spontaniškai kuria ritminius judesius.

Šoka liaudies, ritminius šokius, ratelius, žaidžia muzikinius žaidimus.

„Groja“ elementariais instrumentais, išgauna ritmą.

Socialinė kompetencija

Vertybinės nuostatos ir gebėjimai

Esminės veiksenos

Suvokti save kaip savitą ir ypatingą. Teigiamai save vertinti. Gebėti asmeninę informaciją perteikti kitiems. Jausti pagarbą šalia esantiems draugams ir suaugusiems, jų poreikiams. Atpažinti rizikingas situacijas ir blogus ketinimus. Derinti su kitais savo norus, veiksmus, būti atsakingam už bendrą veiklą (jaustis grupės nariu), įgyti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių. Suvokti kito žmogaus jausmus ir emocines nuotaikas, užjausti, padėti. Laikytis susitarimų ir taisyklių. Pasitikėti savimi ir savo gebėjimais. Gerbti kitų (skirtingo amžiaus, kitakalbių, neįgalių) poreikius ir teises. Jausti save šeimos nariu, didžiuotis savo šeima. Gerbti ir vertinti darbą. Laikytis bendruomenės tradicijų ir papročių

Žino savo vardą, pavardę, gyvenamosios vietovės pavadinimą.

Atpažįsta liūdesį, džiaugsmą, pyktį bendraujant, klausantis skaitomo kūrinio ir pan.

Padeda kitam (užjaučia, globoja, pralinksmina, paduoda, pakviečia, ir pan.).

Stebi, tyrinėja savo ir draugų, suaugusiųjų elgesį, aiškinasi jo pasekmes.

Laikosi grupės taisyklių, tvarkos, mandagumo normų.

Aiškinasi, kaip elgtis su svetimais žmonėmis.

Kartu žaidžia ir veikia; renkasi draugus.

Bendrauja su įvairiais žmonėmis (darželyje, kieme, parduotuvėje, poliklinikoje ir pan.).

Išsiaiškina, kad yra žmonių, kurie rūpinasi visų sveikata (gydytojai), kelionėmis (vairuotojai), namų gerove (elektrikai, šiukšlių vežėjai).

Atpažįsta nesaugius žaislus (sulūžę, aštrūs) ir daiktus.

Kreipiasi pagalbos į draugą, suaugusįjį.

Išsako savo nuomonę, pasitiki savimi.

Globoja augalą, gyvūnėlį.

Rūpinasi savo išvaizda, apranga, asmeniniais daiktais.

Žino ir pasako savo šeimos narių vardus, kitų giminaičių vardus; išsiaiškina, kad yra vaikų, neturinčių mamos ar tėčio.

Pasakoja, ką dirba tėveliai, seneliai, kuo tai naudinga kitiems.

Komunikavimo kompetencija

Vertybinės nuostatos ir gebėjimai

Esminės veiksenos

Bendrauti su suaugusiais ir bendraamžiais. Dalintis su kitais turima informacija, įvardinti veiksmus, poreikius, mintis. Pratintis klausytis, girdėti, išklausyti. Naudoti įvairias komunikacines priemones jausmams, emocijoms, vidinei būsenai reikšti. Jausti teksto ir vaizdo, vaizdo ir muzikos, muzikos ir judesio ryšį. Pajusti gimtosios kalbos grožį (ritmą, melodingumą, vaizdingumą), tautosakos ypatumus. Susipažinti su tarmėmis. Lavinti teisingą ir taisyklingą tartį. Domėtis parašytu žodžiu, grafiniu simboliu, juos atpažinti. Jausti meilę ir pagarbą knygai.

Žino ir pasako savo ir kitų vardus.

Klausosi bendraamžių ir suaugusiųjų pokalbio, atsako į klausimus, klausinėja.

Monologą keičia dialogu.

Įvardija artimiausios aplinkos daiktus, reiškinius, įvykius.

Paprašo pagalbos, paaiškinimo, pakartojimo.

Nusako, ką veikia ar veiks.

Pasakoja vienas kitam įvykius, fantazijas; imituoja veikėjų elgesio ir kalbos manierą, intonaciją.

Išgirsta ir atpažįsta aplinkos garsus, juos atkartoja, apibūdina.

Atskiria ir vartoja skirtingą kalbos toną (pokalbyje, klausantis, veikiant, žaidžiant).

Taisyklingai ir aiškiai taria daugumą gimtosios kalbos garsų, intuityviai junta kalbos grožį.

Kalba sakiniais, vartoja vaizdingesnius žodžius; „žaidžia“ žodžiais.

Klausosi liaudies pasakų, dainų, žaidimų, pamėgdžiojimų, tarmiškų pokalbių ar dainų.

Varto knygeles, „skaito“ iliustracijas.

Sugeba pažymėti daiktą grafiniu simboliu.

Pažįsta savo vardo pirmą raidę, geba ją nupiešti.

Kopijuoja spausdintus simbolius.

V SKYRIUS

UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS

Vertinimo tikslas – atsižvelgiant į vaiko patirtį, nustatyti pasiekimų lygį ir numatyti ugdymo(si) būdus siekiant pritaikyti ugdymo(si) procesą vaiko poreikiams ir galimybėms. Vertinimo rezultatai panaudojami ugdymo proceso planavimui, ugdomosios veiklos individualizavimui, tėvų informavimui ir konsultavimui.

Vertinimo paskirtis – padėti vaikui tobulėti. Pedagogas, stebėdamas vaiko pažangą, išsiaiškina, ko gali pasiekti vaikas atitinkamame amžiaus tarpsnyje, bei nusistato ugdymo tikslus, uždavinius ir numato ugdymo (si) rezultatus. Vaiko pažangos ir pasiekimų vertinimas padeda ir tėvams kelti reikalavimus, kurie atitiktų vaiko pasiekimų žingsnius, priderinti savo lūkesčius prie galimybių, gebėjimų, jei reikia – keisti ugdymo šeimoje sampratą.

Įstaigoje sukurta vertinimo sistema, kuri padeda tinkamai pažinti vaiką (fizinę brandą, savijautą, poreikius ir interesus, gebėjimo lygį, šeimos lūkesčius). Visuminis vaikų pasiekimų vertinimas atliekamas du kartus per metus: vaikui atėjus į įstaigą ar mokslo metų pradžioje (spalio mėn.) ir baigiantis mokslo metams (balandžio mėn.). Tarpiniai vertinimai gali būti atliekami, jei išryškėja ugdymo (si) spragos.

Vertinimas – nuolatinis procesas, kuris vyksta pastoviai. Pedagogas, siekdamas kuo geriau pažinti vaiką, išsiaiškinti jo poreikius, gebėjimus, nuolat jį stebi ir vertina.

Individualizuojant vaikų ugdymo procesą, naudojama šešių žingsnių vertinimo metodika. Surinkti duomenys apie vaikų ugdymosi pasiekimus analizuojami, pasitelkiant linijines diagramas, lenteles ar voratinklį. (Pedagogai pasirenka). Jis vaizdžiai parodo individualią vaiko kiekvienos srities pažangą. Šie duomenys panaudojami kryptingai planuojant ir organizuojant vaikų ugdymą. Linijinės diagramos, lentelės, ar voratinklis padeda išryškinti ugdymosi pasiekimų sritis, kurioms reikia skirti daugiau dėmesio, jame atsispindi vaikų individualūs pasiekimai.

Esant elgesio ar įgūdžių ir patirties stokai, informuojama Vaiko gerovės komisija, kuri pasirūpina, kad vaikui (šeimai) būtų suteikta specialistų pagalba. Specialiųjų poreikių vaikams atliekamas tarpinis vertinimas. Logopedas vaikų pasiekimus fiksuoja dienynuose bei ugdymo (si) pasiekimų aprašuose.

Pasiekimai fiksuojami grupės dienyne savaitės refleksijos skiltyje.

Kiekvienam vaikui kaupiamas jo pasiekimų aplankas. Jį sudaro:

1. Iš tėvų gauta informacija apie vaiko individualius įpročius, kaip jis augo, vystėsi, kokia jo sveikata, charakteris, kokios paramos jam reikia, kokie jo tėvų lūkesčiai.

2. Vaiko darbeliai ir jų analizė.

3. Specialistų pastabos, komentarai, pagyrimai ir paskatinimai.

Ugdymo pasiekimų vertinimo metodai: vaiko veiklos stebėjimas (informacijos kaupimas, nesikišant į vaiko veiklą), pokalbiai, vaikų komentarai, vaikų kūrybinių darbų analizė, pokalbiai su tėvais, tyrimai (situacijų sudarymas, siekiant išsiaiškinti vaiko patirtį ir pan.).

Vadovaujantis amžiaus tarpsnių vystymosi ypatumais bei pasiekimų žingsniais, vertinami atskirų ugdymo (si) sričių pasiekimai ir nustatomas vaiko pasiekimų lygis, kuris fiksuojamas pasiekimų sričių ir kompetencijų vertinimo schemose. Jo pagrindu nustatomi nauji ugdymo tikslai ir uždaviniai.

Vaikų ugdymo (si) pasiekimai aptariami mokytojų taryboje. Tėvams informacija pateikiama individualių pokalbių metu. Vaikui išeinant iš darželio, tėvams perduodamas tik vaiko darbelių aplankas.

______________________

SUDERINTA

Pakruojo rajono Lygumų mokyklos

tarybos 2017 m. birželio 5 d. nutarimu

(protokolas Nr.2)

1 priedas

Į UGDYMOSI REZULTATUS ORIENTUOTAS ATVIRASIS VEIKLOS

PLANAS

Data .........................................................................

Ugdomosios veiklos pavadinimas (tema, projekto, tyrinėjamosios problemos, kūrybinės

raiškos savaitės ar kt. pavadinimas) ..................................................................................................

Vaiko ugdymo uždaviniai:

...........................................................................................................................................................

Ugdymosi aplinka ir priemonės:

...........................................................................................................................................................

Vaikų pasiekimai	Vaikų idėjos ir sumanymai	Veiklos formos ir idėjos vaikų veiklai


Lygiagrečiai
tobulėjantys kiti
pasiekimai

Tėvų (globėjų), specialistų idėjos, pagalba, dalyvavimas

Vaikų pasiekimų refleksija, idėjos dėl tolimesnio ugdymosi. Savo veiklos refleksija

1. Kasdienio gyvenimo įgūdžiai		10. Aplinkos pažinimas
2.	Fizinis aktyvumas
		11. Skaičiavimas ir matavimas
3.	Emocijų suvokimas ir raiška
		12. Meninė raiška
4.	Savireguliacija ir savikontrolė
		13. Estetinis suvokimas
5.	Savivoka ir savigarba
		14. Iniciatyvumas ir atkaklumas
6.	Santykiai su suaugusiaisiais
		15. Tyrinėjimas
7.	Santykiai su bendraamžiais
		16. Problemų sprendimas
8.	Sakytinė kalba
		17. Kūrybiškumas
9.	Rašytinė kalba
		18. Mokėjimas mokytis