KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS

TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2011 M. BIRŽELIO 29 D. SPRENDIMO NR. T-186 „DĖL KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2021 m. vasario 18 d. Nr. T-43

Kelmė

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Kelmės rajono savivaldybės taryba  nusprendžia:

1.Pakeisti Kelmės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentą, patvirtintą Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-186 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“:

1.1.   pakeisti 12 punktą ir jį išdėstyti taip:

„12. Per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos turi būti paskirtas (paskirti) mero pavaduotojas (pavaduotojai), sudaryti savivaldybės tarybos komitetai ir paskirti šių komitetų pirmininkai, sudarytos šiame įstatyme nustatytos komisijos ir paskirti šių komisijų pirmininkai, sudaryta savivaldybės tarybos kolegija, jeigu nusprendžiama ją sudaryti. Per tris mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos turi būti paskirti savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai). Jeigu mero pavaduotojo (pavaduotojų) įgaliojimai nutrūksta, per du mėnesius nuo jo (jų) įgaliojimų nutrūkimo dienos savivaldybės taryba turi paskirti mero pavaduotoją (pavaduotojus). Jeigu savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) atleidžiamas (atleidžiami) iš pareigų prieš terminą, per tris mėnesius nuo jo (jų) atleidimo iš pareigų dienos savivaldybės taryba turi paskirti savivaldybės administracijos direktorių, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją (pavaduotojus). Jeigu Kontrolės komiteto pirmininko ir (ar) šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, per du mėnesius nuo jų įgaliojimų nutrūkimo dienos turi būti paskirti Kontrolės komiteto pirmininkas ir (ar) komisijų pirmininkai. Ši nuostata (išskyrus dėl tarybos komitetų ir šiame įstatyme nustatytų komisijų sudarymo) netaikoma, jeigu išrinktas meras kitų įstatymų nustatyta tvarka laikinai nušalintas nuo pareigų. Pasibaigus išrinkto mero laikino nušalinimo laikotarpiui ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas turi būti sušauktas savivaldybės tarybos posėdis, kuriame išrinktas meras prisiekia (jeigu jis nebuvo prisiekęs). Nuo šio posėdžio dienos per du mėnesius turi būti paskirtas mero pavaduotojas (pavaduotojai), sudaryta savivaldybės tarybos kolegija, jeigu nusprendžiama ją sudaryti, per tris mėnesius turi būti paskirti savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai).“;

1.2. pakeisti 32.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„32.2. gali būti posėdžio pirmininkui įteikiami vieši pareiškimai dėl savivaldybės tarybos narių vienijimosi į frakcijas ir (ar) grupes, dėl savivaldybės tarybos daugumos ir savivaldybės tarybos opozicijos sudarymo;“;

1.3. pakeisti 32.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„32.3. atleidžiamas iš pareigų savivaldybės administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojas), nes baigėsi jo įgaliojimų laikas, ir mero, o jeigu meras neišrinktas, – jo pareigas laikinai einančio savivaldybės tarybos nario siūlymu buvęs administracijos direktorius skiriamas į administracijos direktoriaus pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius naujai kadencijai arba pavedama savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui eiti savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius naujai kadencijai;“;

1.4. pakeisti 43 punktą ir jį išdėstyti taip:

„43. Savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius. Su sprendimų projektais pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame nurodomi sprendimo projekto tikslai, uždaviniai, siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos, laukiami rezultatai, lėšų poreikis ir šaltiniai, kiti sprendimui priimti reikalingi pagrindimai, skaičiavimai ar paaiškinimai. Savivaldybės tarybos posėdyje svarstytini klausimai kartu su sprendimų projektais turi būti pateikiami ne vėliau kaip 1 para iki komiteto posėdžio pradžios. Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių Reglamento nustatyta tvarka yra pateikti pagal suteiktus įgaliojimus komitete apsvarstyti sprendimų projektai. Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių yra pateikti sprendimų projektai. Numatomų svarstyti savivaldybės tarybos posėdyje sprendimų projektai, suderinti su savivaldybės administracijos direktoriumi, juristu, kalbos tvarkytoju, kitais atsakingais darbuotojais, su tarybos komitetų išvadomis, jeigu jos yra, užregistruojami Dokumentų valdymo sistemoje „Kontora“, merui pateikiami likus ne mažiau kaip 8 kalendorinėms dienoms iki posėdžio pradžios ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto tinklalapyje www.kelme.lt. Informacijoje turi būti nurodyti tarybos sprendimų projektų rengėjai ir teikėjai, jų telefonų numeriai, kuriais gyventojai gali teikti pastabas dėl projektų. Nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino metu, kai būtina neatidėliotinai spręsti savivaldybės funkcijoms užtikrinti būtinus klausimus ir sprendimo nepriėmimas ar delsimas jį priimti nedelsiant lemtų neigiamus padarinius savivaldybės bendruomenei ar atskiriems jos nariams, mero sprendimu savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti sudaroma ir paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje trumpesniais, negu nustatyta Reglamento 43 punkte, terminais, o apie savivaldybės tarybos posėdžio laiką ir svarstyti parengtus ir Reglamento nustatyta tvarka įregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais visais šiais atvejais gali būti pranešama per trumpesnį, negu Reglamento 44 punkte nustatyta, terminą, bet ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki savivaldybės tarybos posėdžio pradžios. Šiuo atveju sprendimų projektų svarstymas komitete nėra privalomas.“;

1.5. pakeisti 53 punktą ir jį išdėstyti taip:

„53. Savivaldybės tarybos posėdžiai yra atviri. Posėdžio pirmininkas turi teisę leisti posėdyje kalbėti kviestiems asmenims. Jeigu savivaldybės tarybos posėdyje svarstomas klausimas yra susijęs su kitais posėdyje dalyvaujančiais asmenimis, jiems leidžiama užduoti klausimus pranešėjams ir kalbėti. Kai posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, taryba gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka jos posėdžiai transliuojami savivaldybės interneto svetainėje. Jei dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino savivaldybės tarybos posėdžiai negali vykti savivaldybės tarybos nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai, savivaldybės tarybos posėdžiai gali vykti nuotoliniu būdu realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis (toliau – nuotolinis būdas). Nuotoliniu būdu vyksiančiame savivaldybės tarybos posėdyje svarstytini sprendimų projektai rengiami ir posėdis vyksta laikantis visų Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir užtikrinant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytas savivaldybės tarybos nario teises. Nuotoliniu būdu priimant savivaldybės tarybos sprendimus, turi būti užtikrintas savivaldybės tarybos nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas. Nuotoliniu būdu vykstančiame savivaldybės tarybos posėdyje sprendimai, dėl kurių Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas nustato slaptą balsavimą, nepriimami.“;

1.6. . pakeisti 551 punktą ir jį išdėstyti taip:

„551 . Savivaldybės tarybos posėdžių metu daromas garso ir vaizdo įrašas. Svarstant valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančią, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) reikalavimų, susijusią informaciją ir (ar) teisės aktų, kuriuose yra valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančios, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusios informacijos, projektus, posėdžių garso ir vaizdo įrašai nedaromi. Savivaldybės tarybos posėdžių garso ir vaizdo įrašai yra vieši ir Reglamento (ES) 2016/679 ir Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugomi informacinėse laikmenose, ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.“;

1.7. pakeisti 106.1.7 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„106.1.7. Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojo skyrimas, Kontrolės komiteto veiklos programos tvirtinimas;“;

1.8. pakeisti 106.1.19 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„106.1.19. mero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės valdomų įmonių ir organizacijų metinių veiklos ataskaitų (švietimo įstaigų metinės veiklos ataskaitos yra švietimo įstaigos vadovų metų veiklos ataskaitų dalis ir yra rengiamos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nustatyta tvarka) ir atsakymų į savivaldybės tarybos narių paklausimus išklausymas Reglamento XIX skyriuje nustatyta tvarka, sprendimų dėl šių ataskaitų ir atsakymų priėmimas rengiant, pateikiant sprendimų projektus ir dėl jų balsuojant;“;

1.9. pakeisti 106.1.21 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„106.1.21. sprendimų dėl biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės valdomų įmonių steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo, atskyrimo, likvidavimo ir dėl dalyvavimo steigiant viešuosius ir privačius juridinius asmenis priėmimas, taip pat juridinių asmenų, kurių dalyvė yra savivaldybė, priežiūra; seniūnijų – biudžetinių įstaigų – nuostatų tvirtinimas;“;

1.10. pakeisti 106.1.28 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„106.1.28. sprendimų dėl savivaldybės prisiimamų įsipareigojimų pagal paskolų, finansinės nuomos (lizingo), kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų sutartis ir garantijų teikimo už savivaldybės valdomų įmonių prisiimamus įsipareigojimus pagal paskolų, finansinės nuomos (lizingo) ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų sutartis priėmimas, laikantis Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytų skolos, skolinimosi bei garantijų limitų ir gavus savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos išvadą;“;

1.11. pakeisti 106.1.30 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„106.1.30. sprendimų dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijų pavedimo savivaldybės administracijai ar kitam viešajam juridiniam asmeniui, išskyrus viešąsias įstaigas, priėmimas;“;

1.12. pakeisti 106.1.37 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„106.1.37. kainų ir tarifų už savivaldybės valdomų įmonių, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas viešąsias paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų, įmokų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka;“;

1.13. pakeisti 106.1.38 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„106.1.38. sprendimų dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo priėmimas, papildomos socialinės paramos, socialinių pašalpų ir kompensacijų skyrimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas, priedo fiziniam asmeniui (globėjui (rūpintojui) už vaiko globą (rūpybą) dydžio ir mokėjimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas;“;

1.14. pakeisti 106.1.43 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„106.1.43. savivaldybės tarybos narių delegavimas į Regiono plėtros tarybos kolegiją, įstatymų nustatytas komisijas ir įgaliojimų jiems suteikimas savivaldybės tarybos sprendimu;“;

1.15. pakeisti 109.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„109.3. atstovauja savivaldybei Regiono plėtros tarybos kolegijoje;“;

1.16. pakeisti 109.16 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„109.16. priima į pareigas ir atleidžia iš jų viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovus; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; šio įstatymo nustatytais atvejais, kai meras negali eiti pareigų, šias funkcijas įgyvendina mero pavaduotojas ar mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys;“;

1.17. pakeisti 109.17 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„109.17. priima į pareigas ir atleidžia iš jų biudžetinių įstaigų, išskyrus seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; šio įstatymo nustatytais atvejais, kai meras negali eiti pareigų, šias funkcijas įgyvendina mero pavaduotojas ar mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys;“;

1.18. pakeisti 109.22 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„109.22. skelbia vietos gyventojų apklausą, kontroliuoja jos organizavimą ir vykdymą;“;

1.19. pakeisti 110.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„110.1. savivaldybei būtų tinkamai atstovaujama Regiono plėtros tarybos kolegijoje ir šios kolegijos priimti sprendimai būtų tinkamai įgyvendinami savivaldybėje;“;

1.20. pakeisti 110.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„110.3. būtų sudarytos tinkamos vietos gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus sąlygos;“;

1.21. pakeisti 116 punktą ir jį išdėstyti taip:

„116. Po savo kadencijos pabaigos meras ir mero pavaduotojas, jeigu neišrenkamas meru ar nepaskiriamas mero pavaduotoju arba prieš terminą netenka savo įgaliojimų (išskyrus atvejus, kai meras, mero pavaduotojas savo įgaliojimų netenka Reglamento 88.1–88.3 papunkčiuose nustatyta tvarka arba netenka savivaldybės tarybos nario įgaliojimų savivaldybės tarybos sprendimu pagal šio įstatymo 251 straipsnį), turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais eitas valstybės tarnautojo pareigas (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas), o kai tokios galimybės nėra, – į kitas lygiavertes ar žemesnes valstybės tarnautojo pareigas (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas). Be to, šioje dalyje nustatytu atveju meras ir mero pavaduotojas turi teisę grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais eitas pareigas, jeigu jie ėjo šias pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės valdomoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės valdomoje įmonėje. Jeigu iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais šie asmenys ėjo pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės valdomoje įmonėje, kurioms buvo nustatyta kadencija, kai yra tokia galimybė, jie turi teisę grįžti į šias pareigas likusiam kadencijos laikui. Jeigu šie asmenys iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais tokių pareigų nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnių valstybės tarnautojo pareigų arba kitų pareigų savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės valdomoje įmonėje, jiems išmokama 3 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Ši išmoka išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje anksčiau negu po 3 mėnesių, likusi neišmokėta išmokos dalis nemokama. Jeigu šie asmenys mero ir mero pavaduotojo pareigas ėjo mažiau kaip vienus metus iki kadencijos pabaigos, jiems išmokama vieno mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Nutrūkus mero, mero pavaduotojo įgaliojimams prieš terminą  Reglamento 88.4 papunktyje nustatyta tvarka, jiems išmokama 2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.“;

1.22. pakeisti 120 punktą ir jį išdėstyti taip:

„120. Merui, mero pavaduotojui netaikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus nuostatas, reglamentuojančias darbo ir poilsio laiką, atostogas, nurodytas šio Reglamento 121 punkte, ir lengvatas, žalos atlyginimą ir darbuotojų saugą ir sveikatą.“;

1.23. pakeisti 121 punktą ir jį išdėstyti taip:

„121. Merui, mero pavaduotojui, savivaldybės kontrolieriui, administracijos direktoriui ir jo pavaduotojui kasmetinės atostogos suteikiamos mero potvarkiu. Tikslinės atostogos administracijos direktoriui ir administracijos direktoriaus pavaduotojui suteikiamos taip pat mero potvarkiu. Atostogų metu meras ir mero pavaduotojas neatlieka mero ar mero pavaduotojo pareigų, tačiau gali atlikti tarybos nario pareigas. Meras ir mero pavaduotojas turi teisę į 20 darbo dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas. Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, merui ir mero pavaduotojui gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, nemokamos. Meras ir mero pavaduotojas turi teisę į Darbo kodekse nustatytas lengvatas asmenims, auginantiems vaikus, ir į lengvatas neįgaliems darbuotojams.“;

1.24. pakeisti 128 punktą ir jį išdėstyti taip:

„128. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų savivaldybės tarybos narių frakcijų ir savivaldybės tarybos narių grupių, jeigu jas sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldybės tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius. Kontrolės komiteto sudėtis turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo savivaldybės tarybos narių frakcijų ar savivaldybės tarybos narių grupių ar jų skaičiaus pasikeitimo.“;

1.25. pakeisti 129 punktą ir jį išdėstyti taip:

„129. Kontrolės komiteto pirmininką iš komiteto narių deleguoja savivaldybės tarybos opozicija raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero siūlymu iš komiteto narių skiria savivaldybės taryba. Jeigu savivaldybės tarybos opozicija per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos nedeleguoja Kontrolės komiteto pirmininko arba deleguoja savivaldybės tarybos narį, neatitinkantį Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 151 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija.“;

1.26. pakeisti 130.10 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„130.10. nagrinėja iš asmenų gaunamus pranešimus ir pareiškimus apie savivaldybės administracijos, įmonių, įstaigų ir jų vadovų veiklą ir teikia dėl jų siūlymus savivaldybės administracijai ir savivaldybės tarybai arba persiunčia juos nagrinėti kompetentingoms institucijoms ar įstaigoms.“;

1.27. pakeisti 137 punktą ir jį išdėstyti taip:

„137. Komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus iš komiteto narių mero siūlymu skiria komitetai. Kontrolės komiteto pirmininką iš komiteto narių deleguoja savivaldybės tarybos opozicija raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui. Komiteto pirmininku gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta Reglamento 1261 punkte, savivaldybės tarybos narys, kuris įstatymų nustatyta tvarka per pastaruosius 3 metus nebuvo pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Komiteto pirmininkas mero siūlymu komiteto (išskyrus Kontrolės komitetą) sprendimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu neatitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 151 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Kontrolės komiteto pirmininkas šioje dalyje nustatytu pagrindu netenka įgaliojimų prieš terminą mero siūlymu savivaldybės tarybos sprendimu, o jeigu Kontrolės komiteto pirmininkas buvo deleguotas savivaldybės tarybos opozicijos – jį opozicijos raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu artimiausio savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui, atšaukus. Jeigu artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje savivaldybės tarybos opozicija raštu neatšaukia savo deleguoto Kontrolės komiteto pirmininko ir nustatyta tvarka nedeleguoja kito savivaldybės tarybos nario ar deleguoja savivaldybės tarybos narį, neatitinkantį šio įstatymo 151 straipsnyje nustatytų reikalavimų, sprendimą dėl Kontrolės komiteto pirmininko įgaliojimų netekimo ir naujo Kontrolės komiteto pirmininko skyrimo mero siūlymu priima savivaldybės taryba.“;

1.28. pakeisti 158 punktą ir jį išdėstyti taip:

„158. Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją. Šios komisijos sudaromos laikantis proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Komisijų sudėtis, išlaikant proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principą, turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos pasikeitimo. Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininką iš šių komisijų narių – savivaldybės tarybos narių – deleguoja savivaldybės tarybos opozicija raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui. Šių komisijų pirmininkų pavaduotojus mero siūlymu iš šių komisijų narių – savivaldybės tarybos narių – skiria savivaldybės taryba. Jeigu savivaldybės tarybos opozicija per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos nedeleguoja Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų arba deleguoja savivaldybės tarybos narius, neatitinkančius šio įstatymo 151 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkus savivaldybės taryba mero siūlymu skiria iš šių komisijų narių – savivaldybės tarybos narių. Komisijų atsakingųjų sekretorių pareigas atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti valstybės tarnautojai, šios funkcijos įrašomos į jų pareigybės aprašymą. Pirmininku skiriamas tas kandidatas, kuris surinko posėdyje dalyvavusių savivaldybės tarybos narių balsų daugumą. Balsuojama Reglamento 48 ir 73 punktuose nustatyta tvarka.“;

1.29. pakeisti 1601 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1601. „Savivaldybės tarybos sudaromos komisijos pirmininku gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta Reglamento 1261 punkte, savivaldybės tarybos narys. Siekiant užtikrinti, kad savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų pirmininkais būtų skiriami tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir Reglamente, savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės tarybos narys, pretenduojantis tapti savivaldybės tarybos sudaromo komiteto ar komisijos pirmininku, privalo užpildyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintos formos deklaraciją, joje pateikdamas duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Ši deklaracija pateikiama merui ir skelbiama viešai savivaldybės interneto svetainėje www.kelme.lt, tol, kol savivaldybės tarybos narys eina pareigas, kurioms keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Komisijos pirmininkas (išskyrus Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką) mero siūlymu komisijos sprendimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu jis neatitinka Reglamento 1261 punkte nustatytų reikalavimų. Etikos komisijos pirmininkas ir Antikorupcijos komisijos pirmininkas šioje dalyje nustatytu pagrindu netenka įgaliojimų prieš terminą mero siūlymu savivaldybės tarybos sprendimu, o jeigu Etikos komisijos pirmininkas ar Antikorupcijos komisijos pirmininkas buvo deleguotas savivaldybės tarybos opozicijos, – jį opozicijos raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu artimiausio savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui, atšaukus. Jeigu artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje savivaldybės tarybos opozicija raštu neatšaukia savo deleguoto Etikos komisijos pirmininko ar Antikorupcijos komisijos pirmininko ir nustatyta tvarka nedeleguoja kito atitinkamos komisijos pirmininko ar deleguoja savivaldybės tarybos narį, neatitinkantį Reglamento 1261 punkte ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 1 straipsnyje nustatytų reikalavimų, sprendimą dėl Etikos komisijos pirmininko ar Antikorupcijos komisijos pirmininko įgaliojimų netekimo ir naujo atitinkamos komisijos pirmininko skyrimo mero siūlymu priima savivaldybės taryba.“;

1.30. pakeisti 164 punktą ir jį išdėstyti taip:

„164. Etikos komisijos pirmininką iš šių komisijų narių – savivaldybės tarybos narių – deleguoja savivaldybės tarybos opozicija raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui. Šios komisijos pirmininko pavaduotoją mero siūlymu iš šios komisijos narių – savivaldybės tarybos narių – skiria savivaldybės taryba. Jeigu savivaldybės tarybos opozicija per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos nedeleguoja Etikos komisijos pirmininko arba deleguoja savivaldybės tarybos narius, neatitinkančius Vietos savivaldos įstatymo 151 straipsnyje ir Reglamento 1261 punkte nustatytų reikalavimų, arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkus savivaldybės taryba mero siūlymu skiria iš šių komisijų narių – savivaldybės tarybos narių. Etikos komisijos atsakingojo sekretoriaus pareigas atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas valstybės tarnautojas. Šios funkcijos įrašomos į jo pareigybės aprašymą.“;

1.31. pakeisti 166 punktą ir jį išdėstyti taip:

„166. Antikorupcijos komisija:

savivaldybės tarybos ar mero iniciatyva priėmus tarybos sprendimą ar mero potvarkį dėl teisės aktų projektų vertinimo, dalyvauja atliekant savivaldybės institucijų parengtų teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą;

dalyvauja rengiant kovos su korupcija programą ir teikia išvadas savivaldybės tarybai dėl šios programos ir jos priemonių plano įgyvendinimo;

korupcijos prevencijos tikslais analizuoja savivaldybės administracijos, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, ir savivaldybės valdomų įmonių atliktus viešuosius pirkimus ir apie galimus korupcijos atvejus informuoja savivaldybės tarybą ir kompetentingas institucijas ar įstaigas. Antikorupcijos komisijos pirmininkas ir nariai turi teisę susipažinti su visa analizuojamų viešųjų pirkimų informacija;

nagrinėja savivaldybės bendruomenės narių, valstybės institucijų, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų atstovų siūlymus ir pastabas dėl kovos su korupcija priemonių vykdymo;

informuoja visuomenę apie savo veiklą, vykdomas korupcijos prevencijos priemones savivaldybėje, taip pat apie kovos su korupcija rezultatus;

atlieka kitas kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas, susijusias su savivaldybėje įgyvendinama valstybės politika korupcijos prevencijos srityje.“;

1.32. pakeisti 168 punktą ir jį išdėstyti taip:

„168. Savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti savivaldybės tarybos nariai, valstybės tarnautojai, ekspertai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, visuomenės atstovai (Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, įgalioti atstovai), bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės gyventojai. Etikos komisijoje ir Antikorupcijos komisijoje seniūnaičiai arba seniūnaičiai ir visuomenės atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių. Savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariai, kurie nėra savivaldybės tarybos nariai, komisijų posėdžių metu atleidžiami nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jiems darbo vietą. Už darbą Etikos komisijoje ir Antikorupcijos komisijoje šių komisijų nariams, kurie nėra savivaldybės tarybos nariai, apmokama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Savivaldybės tarybos narius į Regiono plėtros tarybos kolegiją ir įstatymų nustatytas komisijas teikia Savivaldybės tarybos narių frakcijos, grupės ir Meras, valstybės tarnautojus – Administracijos direktorius, bendruomenės atstovus – Administracijos direktorius pagal bendruomenės atstovų rašytinius prašymus.“;

1.33. pakeisti 192.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„192.4. jungtis į savivaldybės tarybos narių frakcijas ir savivaldybės tarybos narių grupes Reglamento 16 punkte nustatyta tvarka;“;

1.34. pakeisti 192.6 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„192.6. savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių padėjėjų, kurie tarybos nario prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. Tarybos nario visuomeniniu padėjėju gali būti pilnametis asmuo, kuris nėra tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Tarybos nario visuomeniniu padėjėju negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat kuris įstatymų nustatyta tvarka yra uždraustos organizacijos narys. Tarybos nario visuomeninių padėjėjų skaičius negali viršyti savivaldybėje įsteigtų seniūnijų skaičiaus, o kai seniūnijos neįsteigtos, – negali viršyti trijų. Informacija apie asmenį, savivaldybės tarybos nario paskirtą jo visuomeniniu padėjėju (asmens vardas, pavardė, paskyrimo ir atšaukimo datos), nedelsiant paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje.“;

1.35. pakeisti 196 punktą ir jį išdėstyti taip:

„196. Savivaldybės tarybos, komitetų posėdžių laiku, taip pat Reglamento 195 punkte nustatytais atvejais tarybos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jam darbo vietą.“;

1.36. pakeisti 225 punktą ir jį išdėstyti taip:

„225. Savivaldybės taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus reglamento 226, 228 punktuose nustatyta tvarka turi pateikti savivaldybės bendruomenei viešą savo veiklos ataskaitą, kurios sudedamoji dalis yra mero veiklos ataskaita. Ataskaitą savivaldybės tarybos vardu pateikia savivaldybės meras. Savivaldybės veiklos ataskaita turi būti paskelbta laikantis Vietos savivaldos įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų.“;

1.37. pakeisti 246.11 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„246.11. išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai įvertinami artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje nuo išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo dienos. Išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas atliekamas šia tvarka: seniūnaičių sueigos pirmininkas parengia su inicijuojamu klausimu susijusią medžiagą ir kartu su išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimu ją pateikia merui. Meras paveda savivaldybės administracijos direktoriui išnagrinėti pateiktą medžiagą ir pagal kompetenciją priimti sprendimą arba parengti motyvuotą tarybos sprendimo projektą dėl pritarimo (ar nepritarimo) sueigos sprendimui. Tokie sprendimų projektai teikiami svarstyti artimiausiame tarybos posėdyje bendra tvarka;“;

1.38. pakeisti 265 punktą ir jį išdėstyti taip:

„265. Apklausai gali būti teikiami klausimai, kuriuos savivaldybė sprendžia atlikdama savarankiškąsias funkcijas. Savivaldybės taryba gali nustatyti klausimus, kuriems spręsti turi būti organizuojamos apklausos.“;

1.39. pakeisti 266 punktą ir jį išdėstyti taip:

„266. Apklausos dėl savivaldybių steigimo, esamų savivaldybių panaikinimo, taip pat jų teritorijų ribų bei centrų nustatymo ir keitimo bei gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, pavadinimų joms suteikimo ir keitimo organizuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu.“;

1.40. pakeisti 267 punktą ir jį išdėstyti taip:

„267. Apklausos būdai yra šie:

1) tiesioginis vietos gyventojų nuomonės įrašymas į apklausos dalyvių sąrašo lapus;

2) apklausa elektroninių ryšių priemonėmis savivaldybės interneto svetainėje. Atliekant apklausą elektroninių ryšių priemonėmis savivaldybės interneto svetainėje, turi būti užtikrinta, kad apklausą inicijuoti ir joje dalyvauti gali asmenys, kuriems apklausos dieną yra suėję 18 metų ir kurie savo gyvenamąją vietą yra deklaravę tos savivaldybės teritorijoje arba kurie yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą toje savivaldybėje. Šiam reikalavimui užtikrinti tvarkomi asmens duomenys: asmens vardas, pavardė, gimimo data ir gyvenamosios vietos adresas. Taip pat turi būti užtikrinta galimybė vietos gyventojams pateikti savo nuomonę apklausoje teikiamu klausimu šios dalies 1 punkte nustatytu būdu.“;

1.41. pakeisti 268 punktą ir jį išdėstyti taip:

„268. Apklausos būdą ir apklausos teritoriją pasiūlo apklausos iniciatorius, sprendimą dėl apklausos būdo, laiko, vietos, trukmės ir apklausos teritorijos priima meras, skelbdamas apklausą.“;

1.42. pakeisti 270 punktą ir jį išdėstyti taip:

„270. Apklausa gali būti surengta visoje savivaldybės teritorijoje, seniūnijos (kelių seniūnijų) aptarnaujamoje teritorijoje (aptarnaujamose teritorijose) ar jos (jų) dalyse arba gyvenamosios vietovės teritorijoje ar jos dalyje. Apklausos teritorija parenkama atsižvelgiant į tai, kurios teritorijos vietos gyventojams sprendimas, dėl kurio teikiamas klausimas apklausai, turės tiesioginį poveikį.“;

1.43. pakeisti 272 punktą ir jį išdėstyti taip:

„272. Savivaldybės gyventojai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 5 procentų iniciatyvinės grupės siūlomos apklausos teritorijos vietos gyventojų reikalavimu.“;

1.44. pakeisti 273 punktą ir jį išdėstyti taip:

„273. Savivaldybės meras apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina priimdamas potvarkį sudaryti apklausos darbo grupę. Potvarkyje turi būti nurodyta: preliminarus arba galutinis apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstas, siūlomas apklausos būdas, siūloma apklausos teritorija. Savivaldybės taryba apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 1/4 savivaldybės tarybos narių grupės reikalavimu. Šiam tikslui sudaroma iniciatyvinė grupė iš ne mažiau kaip 7 tarybos narių. Grupės atstovas asmeniškai pateikia merui prašymą įregistruoti iniciatyvinę grupę.“;

1.45. pakeisti 274 punktą ir jį išdėstyti taip:

„274. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę vietos gyventojai įgyvendina tiesiogiai. Šiam tikslui sudaroma iniciatyvinė grupė iš ne mažiau kaip 10 vietos gyventojų. Iniciatyvinės grupės atstovas (atstovai) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui prašymą įregistruoti iniciatyvinę grupę.“;

1.46. pakeisti 275 punktą ir jį išdėstyti taip:

„275. Iniciatyvinės grupės prašyme turi būti nurodyta: apklausai teikiamo klausimo tekstas, siūlomas apklausos būdas, siūloma apklausos teritorija ir iniciatyvinės grupės atstovas (atstovai). Iniciatyvinės grupės atstovas (atstovai) prašyme nurodo duomenis, sudarančius galimybę užtikrinti šio Reglamento 267 punkte nustatytą sąlygą asmenims, inicijuojantiems apklausą: savo vardą, pavardę, gimimo datą ir gyvenamosios vietos adresą.“;

1.47. pakeisti 276 punktą ir jį išdėstyti taip:

„276. Jeigu iniciatyvinės grupės prašyme pažymima, kad apklausai teikiamo klausimo tekstas yra preliminarus, šios grupės atstovo prašymu savivaldybės administracija suteikia reikalingą pagalbą rengiant galutinį apklausai teikiamo klausimo tekstą. Galutinį klausimo tekstą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai ir jis pateikiamas savivaldybės administracijos direktoriui.“;

1.48. pakeisti 277 punktą ir jį išdėstyti taip:

„277. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iniciatyvinės grupės prašymą ir galutinį apklausai teikiamo klausimo tekstą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas įregistruoja iniciatyvinę grupę ir išduoda jos atstovui (atstovams) vidaus reikalų ministro patvirtintos formos gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkimo lapus.“;

1.49. pakeisti 279 punktą ir jį išdėstyti taip:

„279. Jeigu per nustatytą terminą nesurenkamas reikiamas siūlomos apklausos teritorijos vietos gyventojų parašų skaičius, laikoma, kad apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė neįgyvendinta.“;

1.50. pakeisti 281 punktą ir jį išdėstyti taip:

„281. Jeigu per dviejų mėnesių terminą yra surinktas reikiamas siūlomos apklausos teritorijos vietos gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą skaičius ir parašų rinkimo lapai perduoti savivaldybės administracijos direktoriui, nenustatyta vietos gyventojų parašų klastojimo atvejų ar savanoriškumo principo pažeidimų, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo parašų rinkimo lapų perdavimo savivaldybės administracijos direktoriui dienos meras privalo paskelbti apklausą. Kai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė įgyvendinama ne mažesnės kaip 1/4 savivaldybės tarybos narių grupės reikalavimu, meras privalo paskelbti apklausą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios grupės reikalavimo gavimo. Meras, gavęs Reglamento nustatyta tvarka pateiktą seniūno iniciatyvą paskelbti apklausą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų privalo paskelbti apklausą.“;

1.51. pakeisti 290 punktą ir jį išdėstyti taip:

„290. Apklausos rezultatus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po apklausos pabaigos apklausos komisija pateikia merui. Meras paskelbia apklausos rezultatus, laikydamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų, per vietines (regiono) visuomenės informavimo priemones, savivaldybės interneto svetainėje ir seniūnijų, kurių teritorijose įvyko apklausa, skelbimų lentose. Savivaldybės tarybos sprendime dėl apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų) turi būti nurodyti apklausos rezultatai (gyventojų nuomonė dėl apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų) ir savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo motyvai. Savivaldybės tarybos sprendimas dėl apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų) turi būti paskelbtas per vietines (regiono) visuomenės informavimo priemones, savivaldybės interneto svetainėje ir seniūnijų, kurių teritorijose įvyko apklausa, skelbimų lentose.“;

1.52. pakeisti 291 punktą ir jį išdėstyti taip:

„291. Savivaldybės taryba privalo artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje Reglamento nustatyta tvarka svarstyti apklausai pateiktą klausimą, jeigu savo nuomonę pateiktu klausimu pareiškė ne mažiau kaip 10 procentų apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje. Savivaldybės tarybos sprendime dėl apklausai pateikto klausimo turi būti nurodyti apklausos rezultatai ir savivaldybės tarybos sprendimo motyvai. Savivaldybės tarybos sprendimas dėl apklausai pateikto klausimo turi būti paskelbtas laikantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų.“;

1.53. pakeisti 293.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„293.1. Savivaldybės taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus per 5 mėnesius nuo kalendorinių metų pradžios turi pateikti savivaldybės bendruomenei savivaldybės veiklos ataskaitą, kurios sudedamoji dalis yra mero veiklos ataskaita. Savivaldybės veiklos ataskaitą savivaldybės tarybos vardu pateikia meras. Savivaldybės veiklos ataskaita turi būti paskelbta laikantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų.“;

1.54. pakeisti 296.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„296.3. Kelmės rajono savivaldybės biudžetinių, viešųjų įstaigų, kontroliuojamų įmonių ir organizacijų (toliau – Įstaigos) vadovai 1 kartą per metus – iki birželio 30 d. – parengia ir savivaldybės tarybai pateikia praėjusių finansinių metų laisvos formos Įstaigos veiklos ataskaitą arba grupės veiklos ataskaitą. Švietimo įstaigų metinės veiklos ataskaitos yra švietimo įstaigos vadovų metų veiklos ataskaitų dalis ir yra rengiamos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nustatyta tvarka.“

2. Papildyti Kelmės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentą, patvirtintą Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-186 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“:

2.1. papildyti 331 punktu:

„331. Gali būti priimami kiti sprendimai, užtikrinantys savivaldybės institucijų ir savivaldybės tarybos sudaromų kolegialių organų veiklą.“;

2.2. papildyti 88.8 papunkčiu:

„88.8. Meras netenka savo įgaliojimų, kai savivaldybės teritorijoje įvedus tiesioginį valdymą įgaliojimų netenka savivaldybės taryba, arba jo įgaliojimai sustabdomi, kai įvedus tiesioginį valdymą sustabdomi savivaldybės tarybos įgaliojimai.“;

2.3. papildyti 106.2.15 papunkčiu:

„106.2.15. sprendimų dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo priėmimas .“;

2.4. papildyti 138.7 papunkčiu:

„138.7. komiteto pirmininkas turi teisę gauti komiteto įgaliojimams vykdyti reikalingą informaciją iš valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų ir valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių.“;

2.5. papildyti 3091 punktu:

„3091 . Tarnybines nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui (direktoriaus pavaduotojui) už tarnybinius nusižengimus skiria savivaldybės taryba. Atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą procedūra ar tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedami mero iniciatyva. Meras šias procedūras gali inicijuoti, o gavęs ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių raštu pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi (direktoriaus pavaduotoju) motyvus ar oficialią informaciją apie savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) galimą tarnybinį nusižengimą privalo inicijuoti savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą procedūrą ar tarnybinio nusižengimo tyrimą. Komisija dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo sudaroma mero potvarkiu. Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų ir 1 iš komisijos narių skiria komisijos pirmininku. Šioje komisijoje gali būti skirtingų įstaigų nepavaldžių Savivaldybes administracijos direktoriui valstybės tarnautojų. Per 5 darbo dienas nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo, (teisės aktų nustatyta tvarka – nuo komisijos sudarymo) Komisijos pirmininkas surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja administracijos direktorių, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir įteikia vieną pranešimo egzempliorių. Jeigu administracijos direktorius galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, pranešime nepasirašo, kad pranešimą gavo, komisijos pirmininkas) dėl šio fakto surašo aktą, kurį pasirašo jį surašęs asmuo ir komisijos nariai. Gavęs pranešimą, , galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, administracijos direktorius, turi teisę komisijai per jos nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. administracijos direktorius galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, turi teisę pateikti ir pasibaigus šiame punkte nustatytam terminui. Jei Administracijos direktorius galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, , turi atstovą, advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo su jų atstovaujamais asmenimis pasirašyta sutartimi ar sutarties išrašu. Kitų atstovų įgaliojimai patvirtinami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Komisija tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą tarnybinis nusižengimas negali būti visapusiškai ir objektyviai ištirtas, šį terminą komisijos motyvuotu prašymu gali pratęsti (ne ilgiau kaip 20 darbo dienų) savivaldybės meras. Į tarnybinio nusižengimo tyrimo laiką neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ar atostogų. komisija), Komisija siekdama gauti tarnybiniam nusižengimui tirti reikalingą informaciją, turi teisę apklausti su tarnybinio nusižengimo tyrimu susijusius įstaigos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, taip pat suderinus su kitų įstaigų vadovais – šių įstaigų su tarnybinio nusižengimo tyrimu susijusius valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, patikrinti su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, kreiptis dėl dokumentų ir kitos informacijos, susijusių su tarnybinio nusižengimo tyrimu, pateikimo į įstaigas ir kitus asmenis, konsultuotis su reikiamais specialistais, ekspertais. Jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimo metu paaiškėja, kad tas pats valstybės tarnautojas galimai padarė ir kitą veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo požymių, apie tai tarnybiniu pranešimu informuojamas savivaldybės meras , ir dėl administracijos direktoriaus galimai padarytos kitos veikos, turinčios tarnybinio nusižengimo požymių, pradedamas naujas tarnybinio nusižengimo tyrimas, laikantis nustatytų reikalavimų, kuris gali būti sujungiamas su jau atliekamu tarnybiniu nusižengimo tyrimu. Ištyrusi tarnybinį nusižengimą, komisija pateikia savivaldybės merui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios arba ne vėliau kaip 41 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas buvo pratęstas. Motyvuotoje išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo  savivaldybės merui neprivalomas.

Gavęs motyvuotą išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, savivaldybės meras teikia savivaldybės tarybai vieną iš šių sprendimų: pripažinti, kad administracijos direktorius padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą; pripažinti, kad administracijos direktorius, tarnybinio nusižengimo nepadarė ; pripažinti, kad  administracijos  direktorius padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinės nuobaudos neskirti; (sprendimai priimami, jeigu motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad administracijos direktoriui , padariusiam tarnybinį nusižengimą, tarnybinė nuobauda negali būti paskirta ar nustatyta, nes nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai; pavesti komisijai patikslinti motyvuotą išvadą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos arba per Aprašo 20 darbo dienų tarnybinį nusižengimą ištirti pakartotinai (sprendimai priimami, jeigu motyvuota išvada yra neišsami, o tarnybinis nusižengimas ištirtas nevisapusiškai, neobjektyviai ir (ar) netinkamai kvalifikuotas). Sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo administracijos direktoriui laikomas priimtu, kai balsavimo metu savivaldybės taryba pritaria aukščiau minėtiems sprendimams. Sprendimas skirti nuobaudą įforminamas savivaldybės tarybos sprendimu. Su sprendimu administracijos direktorius pasirašytinai supažindinamas ir jam šio sprendimo kopija įteikiama per 3 darbo dienas.“.

3. Pripažinti netekusiais galios Kelmės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-186 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ 106.1.22, 109.13, 109.20 papunkčius.

Šis sprendimas per vieną mėnesį gali būti skundžiamas Regionų apygardos administraciniam teismui, skundą (prašymą) paduodant bet kuriuose šio teismo rūmuose, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

 

 

 

Savivaldybės mero pavaduotojas,

laikinai einantis Savivaldybės mero pareigas                                                             Egidijus Ūksas