LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

 

DĖL FINANSŲ MINISTRO 2009 M. SPALIO 23 D. ĮSAKYMO NR. 1K-381 „DĖL VALSTYBĖS PERSKOLINAMŲ PASKOLŲ, PASKOLŲ TEIKIAMŲ IŠ VALSTYBĖS BIUDŽETO APYVARTOS LĖŠŲ, IR SKOLOS GRĄŽINIMO SUTARTYSE NUSTATOMOS PALŪKANŲ NORMOS NUSTATYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2014 m. gruodžio 1 d. Nr. 1K-410

Vilnius

 

1. P a k e i č i u  Valstybės perskolinamų paskolų, paskolų, teikiamų iš valstybės biudžeto apyvartos lėšų, ir skolos grąžinimo sutartyse nustatomos palūkanų normos nustatymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 1K-381 „Dėl Valstybės perskolinamų paskolų, paskolų, teikiamų iš valstybės biudžeto apyvartos lėšų, ir skolos grąžinimo sutartyse nustatomos palūkanų normos nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.

 

 

 

Finansų ministras                                                                                Rimantas Šadžius

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2009 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 1K-381

(Lietuvos Respublikos finansų ministro

2014 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 1K-410 redakcija)

 

 

VALSTYBĖS PERSKOLINAMŲ PASKOLŲ, PASKOLŲ, TEIKIAMŲ IŠ VALSTYBĖS BIUDŽETO APYVARTOS LĖŠŲ,  IR SKOLOS GRĄŽINIMO SUTARTYSE NUSTATOMOS PALŪKANŲ NORMOS NUSTATYMO

TVARKOS APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Valstybės perskolinamų paskolų, paskolų, teikiamų iš valstybės biudžeto apyvartos lėšų, ir skolos grąžinimo sutartyse nustatomos palūkanų normos nustatymo tvarkos aprašas (toliau – aprašas) reglamentuoja palūkanų normos, kurią skolininkas moka valstybei pagal valstybės perskolinamos paskolos (toliau – perskolinama paskola) sutartis, kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, paskolų, teikiamų iš valstybės biudžeto apyvartos lėšų, sutartis ir (arba) skolos grąžinimo sutartis (toliau – skoliniai įsipareigojimai), dydžio nustatymą.

2. Šiame apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme.

 

II SKYRIUS

PALŪKANŲ NORMOS DYDŽIO NUSTATYMAS

 

3. Nustatoma skolinių įsipareigojimų metinė palūkanų norma negali būti mažesnė už bendruosius atitinkamos trukmės ir valiutos skolinimosi valstybės vardu kaštus. Metinė palūkanų norma nustatoma tūkstantųjų tikslumu.

4. Bendrieji skolinimosi valstybės vardu kaštai apskaičiuojami imant tokios pačios arba artimos likutinės trukmės (jei skolinis įsipareigojimas vykdomas dalimis pagal grafiką – atitinkamos svertinės trukmės) ir valiutos skolinimosi valstybės vardu priemonių vidutinę svertinę palūkanų normą, apskaičiuotą aprašo 10 punkte nustatyta tvarka, išskyrus palūkanų už skolinius įsipareigojimus, kurių likutinė svertinė trukmė iki vienų metų imtinai, normą, kuri apskaičiuojama aprašo 9 punkte nustatyta tvarka.

5. Tais atvejais, kai perskolinama paskola suteikiama iš konkrečios arba tikslinės skolinimosi valstybės vardu priemonės lėšų, perskolinamos paskolos gavėjui nustatoma metinė palūkanų norma apskaičiuojama prie už tokias pasiskolintas lėšas mokamų palūkanų normos pridedant skolininko rizikos ir administravimo mokestį. Šiuo atveju aprašo 3 punkte nustatytas reikalavimas netaikomas.

6. Skolininko rizikos priedas apskaičiuojamas atsižvelgiant į skolininko teisinę formą bei skolininkui taikytinus reikalavimus dėl valstybės pagalbos dydžio ir jam skirto didžiausio leistino valstybės pagalbos dydžio ir (arba) intensyvumo. Kai dėl skolininkui taikytino valstybės pagalbos dydžio ir jam skirto didžiausio leistino valstybės pagalbos dydžio ir (arba) intensyvumo reikia nustatyti didesnę palūkanų normą, nei būtų nustatyta vadovaujantis kitais šio aprašo punktais, skolininko rizikos priedas apskaičiuojamas tokio dydžio, kad skolininkui apskaičiuotas valstybės pagalbos dydis ir (arba) intensyvumas nebūtų didesnis už jam skirtą didžiausią leistiną valstybės pagalbos dydį ir (arba) intensyvumą. Skolininko rizikos priedas taip pat gali būti didinamas atsižvelgiant į skolininko pagrindinius finansinės atskaitomybės rodiklius, prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, jų likvidumą ir kitus reikšmingus kriterijus. Minimalūs skolininko rizikos priedai:


6.1. 0 bazinių punktų (toliau – bp):

6.1.1 savivaldybėms;

6.1.2 valstybės įmonėms;

6.1.3. socialinės apsaugos fondams;

6.2. 10 bp:

6.2.1. akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybė turi daugiau kaip pusę balsavimo teisę suteikiančių akcijų;

6.2.2. savivaldybių įmonėms, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose savivaldybė turi daugiau kaip pusę balsavimo teisę suteikiančių akcijų;

6.3. 20 bp – akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybė ar savivaldybė turi mažiau kaip pusę balsavimo teisę suteikiančių akcijų;

6.4. 25 bp – kitiems skolininkams.

7. Administravimo mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į skolinių įsipareigojimų dydį:

7.1. iki 300 tūkst. eurų (imtinai) dydžio paskoloms – 10 bp;

7.2. nuo daugiau kaip 300 tūkst. iki 1,5 mln. eurų (imtinai) dydžio paskoloms – 2 bp;

7.3. nuo daugiau kaip 1,5 iki 3 mln. eurų (imtinai) dydžio paskoloms – 1 bp;

7.4. nuo daugiau kaip 3 iki 15 mln. eurų (imtinai) dydžio paskoloms – 0,2 bp;

7.5. didesnėms nei 15 mln. eurų dydžio paskoloms – 0,1 bp.

8. Pertvarkant skolinius įsipareigojimus ir sudarant skolos grąžinimo sutartis dėl įsipareigojimų kilusių iš iki 2005 m. sausio 1 d. sudarytų sutarčių, skolininkui šio aprašo 3 punkte nustatytas reikalavimas gali būti netaikomas, atsižvelgus į šias aplinkybes:

8.1. socialinius, ekonominius ir kitus padarinius;

8.2. skolininko ūkinės veiklos perspektyvas;

8.3. skolininko pagrindinius finansinės atskaitomybės rodiklius;

8.4. prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus;

8.5. kitus reikšmingus kriterijus.

9. Gali būti nustatoma fiksuotoji arba kintamoji palūkanų už skolinius įsipareigojimus norma. Metinė fiksuotoji palūkanų už skolinius įsipareigojimus, kurių likutinė svertinė trukmė iki vienų metų imtinai, norma nustatoma:

9.1. imant Lietuvos Respublikos Vyriausybės iždo vekselių, išleistų atitinkama valiuta aukciono būdu (toliau – iždo vekseliai) per paskutinį ketvirtį, vidutinę svertinę palūkanų normą ir prie jos reikšmės pridedant skolininko rizikos priedą ir administravimo mokestį;

9.2. jeigu per paskutinį ketvirtį nebuvo išleista iždo vekselių, imamas bent vienoje iš visuotinai pripažintų ir naudojamų informacinių ar prekybos sistemų (pvz., NASDAQ OMX Vilnius, Bloomberg, Reuters) (toliau – prekybos sistemos) skelbiamų arba Lietuvos bankui teikiamų tokios pačios arba artimos likutinės trukmės (likutinės trukmės dienomis skirtumas negali būti didesnis nei 30 dienų) Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleistų atitinkama valiuta (toliau – VVP), emisijų pirkimo (angl. bid) pelningumų vidurkis ir prie gautos reikšmės pridedamas skolininko rizikos priedas ir administravimo mokestis;

9.3. tuo atveju, kai dėl objektyvių priežasčių negalima palūkanų normos apskaičiuoti aprašo 9.1 ir 9.2 papunkčiuose nustatyta tvarka, imami bent vienoje iš prekybos sistemų skelbiamų arba Lietuvos bankui teikiamų artimiausių pagal likutinę trukmę (likutinės trukmės dienomis skirtumas negali būti didesnis nei 90 dienų) VVP emisijų pirkimo pelningumų vidurkiai, kurie interpoliuojami ar ekstrapoliuojami, t. y. apskaičiuojama reikiamos trukmės tikėtina pelningumo reikšmė. Prie gautos reikšmės pridedamas skolininko rizikos priedas ir administravimo mokestis.

10. Metinė fiksuotoji palūkanų už skolinius įsipareigojimus, kurių likutinė svertinė trukmė ilgesnė nei vieni metai, norma nustatoma:

10.1. imant per paskutinį ketvirtį VVP aukcionuose išleistų tokios pačios arba artimos likutinės trukmės (likutinės trukmės dienomis skirtumas negali būti didesnis nei 90 dienų) VVP vidutinį svertinį pelningumą ir prie gautos reikšmės pridedant skolininko rizikos priedą ir administravimo mokestį;

10.2. jeigu per paskutinį ketvirtį nebuvo išleista tokios pačios arba artimos likutinės trukmės VVP, imamas finansų rinkos dalyvių bent vienoje iš prekybos sistemų skelbiamų arba Lietuvos bankui teikiamų tokios pačios arba artimos likutinės trukmės (likutinės trukmės dienomis skirtumas negali būti didesnis nei 90 dienų) VVP emisijų pirkimo pelningumų vidurkis ir prie gautos reikšmės pridedamas skolininko rizikos priedas ir administravimo mokestis;

10.3. tuo atveju, kai dėl objektyvių priežasčių negalima palūkanų normos apskaičiuoti aprašo 10.1 ir 10.2 papunkčiuose nustatyta tvarka, imami bent vienoje iš prekybos sistemų skelbiamų arba Lietuvos bankui teikiamų artimiausių pagal likutinę trukmę VVP emisijų pirkimo pelningumų vidurkiai, kurie interpoliuojami ar ekstrapoliuojami, t. y. apskaičiuojama reikiamos trukmės tikėtina pelningumo reikšmė. Prie gautos reikšmės pridedamas skolininko rizikos priedas ir administravimo mokestis.

11. Už skolinius įsipareigojimus nepriklausomai nuo jų trukmės metinė kintamoji palūkanų norma nustatoma prie kintamųjų palūkanų bazinės normos atitinkama valiuta pridedant maržą:

11.1 kintamųjų palūkanų bazine norma laikoma 6 mėn. EURIBOR reikšmė, kai skoliniai įsipareigojimai prisiimami eurais, ir 6 mėn. LIBOR reikšmė atitinkama valiuta, kai skoliniai įsipareigojimai prisiimami kita valiuta nei eurai;

11.2. marža yra apskaičiuojama sudedant skolininko rizikos priedą ir administravimo mokestį. Pertvarkant skolinių įsipareigojimų sutartis administravimo mokestis turi būti skaičiuojamas nuo pradinio skolinių įsipareigojimų dydžio.

12. Skolininkas už perskolinamą paskolą ankstesnei perskolinamai paskolai, kurios grąžinimo terminas pagal atitinkamą sutartį nėra suėjęs, grąžinti (perfinansuoti) sumoka:

12.1. jei yra galimybė pirma laiko grąžinti ar išpirkti skolinimosi valstybės vardu priemonę, iš kurios lėšų buvo teikiama perskolinama paskola, – Finansų ministerijai taikomas baudas ir (ar) kitas sąnaudas, susijusias su skolinimosi valstybės vardu priemonės pirmalaikiu grąžinimu ar išpirkimu; arba

12.2. jei nėra galimybės pirma laiko grąžinti ar išpirkti skolinimosi valstybės vardu priemonę, iš kurios lėšų buvo teikiama perskolinama paskola, – Finansų ministerijos už šias lėšas iki ankstesnės perskolinamos paskolos grąžinimo termino mokėtinas palūkanas. Mokėtinos palūkanos apskaičiuojamos iš palūkanų sumos, mokėtinos iki skolinio įsipareigojimo termino pagal perfinansuojamo skolinio įsipareigojimo sutartį, atimant atitinkamo laikotarpio palūkanų sumą, mokėtiną taikant naujam skoliniam įsipareigojimui nustatytą metinę palūkanų normą ir gautą sumą diskontuojant.

13. Skolininkas pagal aprašo 12 punktą mokėtinas baudas ir (ar) kitas sąnaudas, susijusias su skolinimosi valstybės vardu priemonės pirmalaikiu grąžinimu ar išpirkimu, ar mokėtinas palūkanas sumoka:

13.1. kai perskolinama paskola teikiama už 0 procentų dydžio metines palūkanas, – iki perskolinamos paskolos ankstesnei perskolinamai paskolai, kurios grąžinimo terminas pagal atitinkamą sutartį nėra suėjęs, grąžinti (perfinansuoti) sutarties pasirašymo dienos;

13.2. kai perskolinama paskola teikiama už didesnes nei 0 procentų dydžio metines palūkanas:

13.2.1. gautą mokėtiną sumą išdėstydamas naujo skolinio įsipareigojimo laikotarpiu kaip perfinansavimo priedą (procentiniais punktais), kuriuo didinama aprašo nustatyta tvarka apskaičiuota palūkanų norma; arba

13.2.2. iki perskolinamos paskolos ankstesnei perskolinamai paskolai, kurios grąžinimo terminas pagal atitinkamą sutartį nėra suėjęs, grąžinti (perfinansuoti) sutarties pasirašymo dienos.

 

___________________