Administracinė byla Nr. R-5-552/2023
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00006-2023-1
Procesinio sprendimo kategorija 5.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
sekretoriaujant Simonai Mockutei,
dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovui advokatui Juozui Čiviliui,
atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovei Ilonai Bondzinskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – V. V. (V. V.), A. Š., S. O. (S. O.), N. K., E. J. (E. J.), V. V. (V. V.), A. T. (A. T.), T. Š., D. S. (D. S.), A. B. (A. B.), T. J. (T. J.), T. K., I. V., V. S., B. R., M. K., P. K. (P. K.), D. G., M. G., A. Č., M. A., S. A., R. N., A. M. (A. M.), J. R. M. (J. R. M.), Z. L., A. J., V. Č.).
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas ir priimtas nagrinėti pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, VRK) 2023 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. Sp-16 „Dėl kandidatų, neatitinkančių Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso reikalavimų, neregistravimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria neregistruoti pareiškėjo kandidatai, ir įpareigoti VRK nustatyti terminą pareiškėjo pateiktų kandidatų pareiškinių dokumentų trūkumams pašalinti.
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovas 2023 m. sausio 17 d. priėmė Sprendimą, kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso ( toliau – Rinkimų kodeksas) 75 straipsniu, 80 straipsnio 3 dalimi, 81 straipsnio 4 dalies 1–3 punktais, nusprendė neregistruoti politinių partijų, politinių komitetų keliamų kandidatų, neatitinkančių Rinkimų kodekso reikalavimų, tarp jų 28 pareiškėjo nariai. Pareiškėjas neginčija, kad pareiškinių dokumentų trūkumai iš tikrųjų buvo, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Rinkimų kodekso 80 straipsnio 3 dalį, VRK turi pranešti kandidatams apie pareiškinių dokumentų trūkumus ir nustatyti terminą šiems trūkumams pašalinti, VRK to nepadarė, o toks VRK neveikimas, esant privalomiems Rinkimų kodekso reikalavimams, yra nesuderinamas su gero administravimo principu.
3. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas atsisakė nuo skundo dalies dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatų B. R., V. V. (V. V.) ir E. J. (E. J.) neregistravimo, kitą skundo dalį prašė patenkinti skunde nurodytais argumentais.
5. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodo, kad:
5.1. VRK 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. Sp-113 „Dėl Politinių partijų, politinių komitetų ir kandidatų pareiškinių dokumentų pateikimo tvarkos aprašo ir pareiškinių dokumentų formų patvirtinimo“ patvirtino biografijos formą. Minėtu sprendimu taip pat patvirtintas Politinių partijų, politinių komitetų ir kandidatų pareiškinių dokumentų pateikimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kurio 3 punktas numato, kad pareiškimai dokumentai teikiami rinkimų komisijoms elektroniniu būdu portale „Rinkėjo puslapis“ (www.rinkejopuslapis.lt). Aprašo 10 punkte numatyta, kad kandidatas pildo pareiškinius dokumentus, įskaitant ir biografiją. Nei Rinkimų kodekso, nei Aprašo nuostatose nėra numatyta, kad biografijos galima nepildyti.
5.2. Portale „Rinkėjo puslapis“ į kiekvieno kandidato biografiją automatiniu būdu buvo perkelti šie duomenis: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data. Kitus biografijos laukus kandidatai privalėjo užpildyti patys, tačiau to nepadarė. Biografijos apačioje kandidatai pažymėjo varnelę „Biografiją pildyti baigiau“. Elektroninėje biografijos formoje nurodyti duomenys atitinka Apraše patvirtintos biografijos duomenų kategorijas, tačiau kandidatai jų nepildė. VRK informacinėje sistemoje „Rinkėjo puslapis“ nebuvo jokių kliūčių užpildyti biografijos formą elektroniniu būdu ir sistema ją pildyti leido, tačiau kandidatai jos nusprendė nepildyti dėl nuo jų pačių priklausančių priežasčių.
5.3. Nesutinka su pareiškėjo pozicija, jog VRK yra atsakinga už kandidatų pateiktų pareiškinių dokumentų trūkumus. Pareiškiniai dokumentai pagal Rinkimų kodekso 78 straipsnio 3 dalį turėjo būti teikiami iki 2022 m. gruodžio 30 d. Iki šios datos visi kandidatai turėjo teisę patys koreguoti savo pateiktus pareiškinius dokumentus. Pagal Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalį, trūkumai gali būti šalinami tik 65 dienos iki rinkimų. Minėtą terminą trūkumams šalinti gali nurodyti ir VRK, jei pateikti ne visi Rinkimų kodekso nurodyti pareiškiniai dokumentai ar juose yra trūkumų. Nagrinėjamu atveju VRK Sprendimu išbrauktų kandidatų pareiškiniai dokumentai buvo pateikti paskutinę pareiškinių dokumentų pateikimo dieną, todėl VRK objektyviai jokio papildomo termino nurodyti nebegalėjo. Rinkimų kodekso 78 straipsnio 3 dalyje numatytas pareiškinių dokumentų pateikimo terminas yra naikinamasis. Dokumentai, pateikti pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, nepripažįstami pareiškiniais dokumentais (Rinkimų kodekso 78 str. 6 d.).
5.4. Biografijos forma buvo patvirtina ir paskelbta viešai, todėl kandidatams turėjo būti žinoma, kad ją užpildyti yra privaloma. Kandidatai, kurie patys neatliko kandidatuojant privalomų veiksmų – neužpildė pareiškinio dokumento biografijos, nesilaikė Rinkimų kodekse nustatytos pareiškinių dokumentų vykdymo tvarkos, t. y. neveikė taip, kaip buvo nustatyta. Dauguma pareiškėjo keliamų kandidatų – 26, buvo neregistruoti dėl to, kad nepildė pareiškinio dokumento – biografijos. Kandidatas T. Š. biografiją pildė, tačiau nepateikė nei turto, nei pajamų deklaracijų, nors jos yra privalomos pateikti pagal Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus. Kandidatas E. J. nepateikė nuotraukos (Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 9 punktas) bei nedeklaravo savo gyvenamosios vietos 60 dienų iki rinkimų tos savivaldybės teritorijoje, kaip to reikalauja Rinkimų kodekso 10 straipsnio 3 ir 5 dalys. Pastarasis kandidatas neatitinka Rinkimų kodekso 10 dalyje nustatytų kandidatui keliamų sąlygų, nes nėra tos savivaldybės, kurioje kandidatuoja nuolatinis gyventojas. Tai nėra pareiškinių dokumentų trūkumas, apie kuriuos pareiškėjas nurodo savo skunde. Kandidatė B. R. 65 dienos iki rinkimų yra nebaigusi atlikti teismo paskirtos bausmės, o tai prieštarauja Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punktui. Kandidatas V. V. VRK nepateikė nei turto, nei privačių interesų deklaracijos, nei nuotraukos, nei kandidato anketos, nei biografijos, t. y. iš 10 pareiškinių dokumentų pateikė tik 5. Sąmoningas pareiškinių dokumentų nepateikimas negali būti laikomas jų trūkumais. Kandidatai, sąmoningai neteikdami dalies pareiškinių dokumentų, nevykdė savo pareigų, numatytų Rinkimų kodekse, todėl negali būti registruojami kandidatais dėl to, kad neatitinka Rinkimų kodekso reikalavimų. Atsakomybė dėl pareiškinių dokumentų nepildymo tenka kandidatams, o ne VRK.
konstatuoja :
II.
7. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2023 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. Sp-16 „Dėl kandidatų, neatitinkančių Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso reikalavimų, neregistravimo“ dalies, kuria neregistruoti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatai, pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti VRK nustatyti terminą pareiškėjo pateiktų kandidatų pareiškinių dokumentų trūkumams pašalinti pagrįstumo.
8. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsisako nuo skundo dalies dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatų B. R., V. V. (V. V.) ir E. J. (E. J.) neregistravimo.
9. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo, pareiškimo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį. Teismas nepriima pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Jeigu pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo), teismas nutraukia bylą, išskyrus šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus (ABTĮ 103 straipsnio 4 dalis).
10. Pareiškėjo atstovo teismui pateiktas skundo atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Teismas nenustatė aplinkybių, kad skundo atsisakymas pažeistų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (ABTĮ 55 straipsnio 2 dalis).
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundo dalies dėl kandidatų B. R., V. V. (V. V.) ir E. J. (E. J.) neregistravimo atsisakymas priimtinas ir ši administracinės bylos dalis nutrauktina. Pareiškėjui išaiškintina, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 straipsnio 3 dalis).
12. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalį savivaldybių tarybų nariais gali būti renkami Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai. Taigi, pasyvioji rinkimų teisė savivaldybių tarybų rinkimuose yra konstitucinė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai (Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos garantuojama asmens teisė įstatyme numatytomis sąlygomis būti renkamam – svarbi asmens konstitucinė teisė (2011 m. gegužės 11 d., 2021 m. gegužės 28 d. nutarimai).
13. Be to, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies nuostatos įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinami inter alia (be kita ko) rinkimų proceso skaidrumas, rinkėjams reikšmingos informacijos apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančius subjektus viešumas (2021 m. gegužės 28 d. nutarimas); rinkimų proceso skaidrumas – būtina prielaida rinkėjams pasitikėti atstovaujamąja institucija (inter alia 2011 m. gegužės 11 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai). Aiškindamas Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį kartu su 25 straipsnyje įtvirtinta visuomenės teise gauti informaciją, Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad visuomenės interesas būti informuotai ypač svarbus politinių atstovaujamųjų institucijų rinkimų procese (inter alia 2011 m. lapkričio 17 d., 2012 m. kovo 29 d., 2014 m. spalio 13 d. nutarimai); įstatymų leidėjas, reguliuodamas rinkimų santykius, susijusius inter alia su rinkimų procedūromis, pagal Konstituciją gali nustatyti inter alia tokias konstituciškai pateisinamas pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimo procedūras, kuriomis (taikomais procedūriniais reikalavimais) siekiama užtikrinti rinkimų proceso skaidrumą ir rinkėjams reikšmingos informacijos apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančius subjektus viešumą (2012 m. kovo 29 d., 2021 m. gegužės 28 d. nutarimai); rinkimų procese turi būti sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, sprendžiantiems dėl kandidato tinkamumo būti Seimo nariu, gauti informaciją apie svarbius tokio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės jam atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus (inter alia 2012 m. kovo 29 d., 2021 m. gegužės 28 d. nutarimai).
14. Tarptautiniu mastu teisė į laisvus rinkimus yra įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 protokolo 3 straipsnyje. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnio („Teisė į laisvus rinkimus“) nuostatas, yra nurodęs, jog šiame straipsnyje laiduojamos teisės (taip pat ir teisė būti išrinktam) nėra absoliučios teisės, joms gali būti taikomi apribojimai (1987 m. kovo 2 d. sprendimas byloje Mathieu-Mohin ir Clerfayt prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 9267/81; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, pareiškimo Nr. 26772/95). Valstybės Konvencijos dalyvės savo vidaus teisės sistemose nustato šių teisių įgyvendinimo sąlygas, kurios pagal Konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnį iš esmės yra galimos. Šioje srityje joms yra suteikta plati diskrecijos laisvė (2006 m. kovo 16 d. sprendimas byloje Ždanoka prieš Latviją, pareiškimo Nr. 58278/00), tačiau tokios sąlygos negali apriboti šių teisių taip, kad pakenktų pačiai jų esmei ir dėl jų tos teisės taptų neveiksmingos, sąlygos turi būti nustatytos siekiant teisėto tikslo bei pritaikytos priemonės turi būti proporcingos (1987 m. kovo 2 d. sprendimas byloje Mathieu-Mohin ir Clerfayt prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 9267/81; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, pareiškimo Nr. 26772/95; 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 74025/01).
15. Rinkimų kodekse nustatytas teisinis reguliavimas garantuoja, kad rinkimų procese būtų sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, sprendžiantiems dėl kandidato tinkamumo būti savivaldybių tarybų nariu, gauti informaciją apie svarbius tokio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės jam atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus. Tai užtikrina Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmens, keliamo kandidatu vienmandatėje rinkimų apygardoje arba daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pareiškinių dokumentų, tarp jų metinės gyventojo pajamų deklaracijos, pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) už praėjusius metus, pagrindinių duomenų išrašo (Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 2 punktas); metinės gyventojo turto deklaracijos, pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai už praėjusius metus, pagrindinių duomenų išrašo (Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 3 punktas); kandidato nuotraukos, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos kandidato biografijos (Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 9 punktas), pateikimas Vyriausiajai rinkimų komisijai Rinkimų kodekso 78 straipsnyje numatytais terminais.
16. Pažymėtina, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai pagal Rinkimų kodekso 80 straipsnio nuostatas tenka pareiga patikrinti, ar pareiškiniuose dokumentuose esanti informacija atitinka Rinkimų kodekso reikalavimus. Jeigu pateikti ne visi šiame kodekse nurodyti pareiškiniai dokumentai ar juose yra trūkumų, Vyriausioji rinkimų komisija apie tai turi nedelsdama pranešti atstovui rinkimams ir nustatyti ne vėlesnį kaip 65 dienos iki rinkimų dienos terminą trūkumams pašalinti (Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalis).
17. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Vyriausioji rinkimų komisija, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga yra saistoma bendrųjų, inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eR-1-968/2019; kt.). Gero administravimo principu įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; kt.).
18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad gero administravimo principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pvz., 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015; kt.); pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (žr., pvz., 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015; kt.); formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015; kt.).
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos 24 kandidatai nepateikė biografijų, o 1 kandidatas (T. Š.) nepateikė turto ir pajamų deklaracijų. Taip pat nustatyta, kad Komisija neatliko savo imperatyvios pareigos, nustatytos Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalyje, t. y. nustačiusi, kad pateikti ne visi Rinkimų kodekse nurodyti pareiškiniai dokumentai ar juose yra trūkumų, apie tai nepranešė pareiškėjo atstovui rinkimams ir nenustatė termino trūkumams pašalinti.
20. Atsakydama į atsakovo argumentus, nurodytus šio sprendimo 5.3 punkte, teisėjų kolegija pažymi, kad sistemiškai vertinant Rinkimų kodekso normas, pripažintina, jog tais atvejais, kai politinės partijos, politiniai komitetai ir kandidatai teisėtai ir sąžiningai pateikia pareiškinius dokumentus paskutinėmis Rinkimų kodekse nustatytų terminų dienomis ir valandomis, Vyriausiajai rinkimų komisijai gali nepakakti laiko nustatyti pareiškinių dokumentų trūkumus, apie juos pranešti ir nustatyti terminą tokiems trūkumams pašalinti, kuris atitiktų nurodytą Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalyje. Tačiau šis teisinio reguliavimo trūkumas negali iš viso eliminuoti VRK pareigos informuoti kandidatus apie nustatytus pareiškinių dokumentų trūkumus ir suteikti kandidatams laiko tokius trūkumus ištaisyti. Tokia išvadą teisėjų kolegija daro, be kita ko, turėdama omenyje tai, kad įstatymų leidėjas atsakovui suteikia ilgesnį nei trisdešimties dienų laikotarpį kandidatų pateiktai informacijai tikrinti, kreiptis su prašymais pateikti informaciją į kitas institucijas, kad šios praneštų kandidatui registruoti reikšmingus duomenis (Rinkimų kodekso 80 straipsnio 1 dalis).
21. Teisėjų kolegija šioje byloje įvertinusi, kad pareiškėjo 24 kandidatai nepateikė tik biografijos, o T. Š. – turto ir pajamų deklaracijos, kas sudaro nedidelę pareiškinių dokumentų dalį, kurią privaloma teikti pagal Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalį, kiti pareiškiniai dokumentai buvo pateikti, taip pat tai, kad VRK neatliko imperatyvios pareigos, nustatytos Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalyje, daro išvadą, kad skundžiamu Sprendimu neproporcingai apribota pareiškėjo kandidatų pasyvioji rinkimų teisė, įtvirtinta Konstitucijoje ir Konvencijoje.
22. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nebėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste, todėl dėl jų nepasisakoma.
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Sprendimo dalis dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatų sąraše įrašytų V. V. (V. V.), A. Š., S. O. (S. O.), N. K. (N. K.), A. T. (A. T.), T. Š., D. S. (D. S.), A. B. (A. B.), T. J. (T. J.), T. K., I. V., V. S., M. K., P. K. (P. K.), D. G., M. G., A. Č., M. A., S. A. (S. A.), R. N., A. M. (A. M.), J. R. M. (J. R. M.), Z. L., A. J., V. Č. neregistravimo kandidatais naikintina ir VRK įpareigotina nustatyti terminą šių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos pateiktų kandidatų pareiškinių dokumentų trūkumams pašalinti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 ir 3 punktais, 103 straipsnio 4 dalimi, 126 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Priimti pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovo atsisakymą nuo skundo dalies dėl kandidatų B. R., V. V. (V. V.) ir E. J. (E. J.) neregistravimo ir šią administracinės bylos dalį nutraukti.
Kitą pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos skundo dalį patenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2023 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. Sp-16 „Dėl kandidatų, neatitinkančių Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso reikalavimų, neregistravimo“ dalį, kuria neregistruoti 25 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatai (V. V. (V. V.), A. Š., S. O. (S. O.), N. K., A. T. (A. T.), T. Š., D. S. (D. S.), A. B. (A. B.), T. J. (T. J.), T. K., I. V., V. S., M. K., P. K. (P. K.), D. G., M. G., A. Č., M. A., S. A., R. N., A. M. (A. M.), J. R. M. (J. R. M.), Z. L., A. J., V. Č.).
Įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausiąją rinkimų komisiją nustatyti terminą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos pateiktų kandidatų pareiškinių dokumentų trūkumams pašalinti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius