ŠILALĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS
TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL ŠILALĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO 2014-2020 METŲ PLANO IR ŠILALĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2015 m. birželio 26 d. Nr. T1-170
Šilalė
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25, 28 ir 30 straipsniais, 31 straipsnio 1 dalimi ir Valstybiniu atliekų tvarkymo 2014-2020 metų planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Valstybinio atliekų tvarkymo 2014-2020 metų plano patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 366 redakcija), Atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, atsižvelgdama į UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro 2015 m. kovo 4 d. raštą Nr. IS-155 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plano projekto pateikimo“ bei į 2015 m. gegužės 12 d. raštą Nr. IS-406 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių projekto pateikimo“, Šilalės rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti:
2. Pripažinti netekusiu galios Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. T1-261 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės 2011-2020 m. atliekų tvarkymo plano ir atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“.
3. Paskelbti informaciją apie šį sprendimą vietinėje spaudoje, o visą sprendimą – Šilalės rajono savivaldybės svetainėje www.silale.lt ir Teisės aktų registre.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Šilalės rajono savivaldybės tarybos
2015 m. birželio 26 d. sprendimu
Nr. T1-170
ŠILALĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šilalės rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu, Valstybiniu atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 366 „Dėl Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano patvirtinimo“, Atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348 „Dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimais, patvirtintais aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 „Dėl Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų patvirtinimo“, ir kitais teisės aktais.
2. Taisyklių paskirtis – Savivaldybės teritorijoje plėtoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, kuri užtikrintų, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų visuotinė, geros kokybės, prieinama (įperkama) ir atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir higienos reikalavimus bei Savivaldybės ir Tauragės regiono atliekų tvarkymo planų įgyvendinimą nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas.
3. Taisyklės reglamentuoja Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos (toliau – paslauga) teikimo reikalavimus savivaldybės teritorijoje, komunalinių atliekų turėtojų ir tvarkytojų teises, pareigas ir atsakomybę bei šių Taisyklių reikalavimų laikymosi priežiūros ir kontrolės mechanizmus bei tvarką.
4. Taisyklės nustato reikalavimus šioms Savivaldybės teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti:
4.1. biologiškai skaidžioms atliekoms, įskaitant žaliąsias atliekas bei maisto ir virtuvės atliekas;
5. Atliekų turėtojai skirstomi į šias grupes:
5.2. juridiniai asmenys, jų filialai, atstovybės, kurių veikloje susidaro atliekos, panašios į komunalines atliekas, ir šių atliekų tvarkymas nėra apibrėžtas minėtiems asmenims išduotame taršos leidime, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime arba šie leidimai jiems yra neprivalomi;
6. Atliekos privalo būti tvarkomos laikantis teisės aktuose nustatytų prevencijos ir atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo (paruošimas naudoti pakartotinai, perdirbimas, kitoks naudojimas, šalinimas).
7. Savivaldybės teritorijoje surinktos ir netinkamos naudoti atliekos šalinamos Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyne, esančiame Kaupių k. 4, Žygaičių sen., Tauragės r.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
9. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
9.1. Antrinės žaliavos – tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos.
9.3. Atliekų tvarkytojas – įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai, vykdantys nurodytą veiklą.
9.4. Biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, pavyzdžiui, maisto ir virtuvės atliekos, žaliosios atliekos, popieriaus ir kartono, medienos, natūralių audinių atliekos.
9.5. Buityje susidarančios pavojingosios atliekos – buityje susidarančios atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis ir/ar atitinka atliekų pavojingumo kriterijus: baterijos, akumuliatoriai, buitinės chemijos produktų, dažų, lakų, skiediklių atliekos, cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė, tepalų filtrai, panaudoti tepalai ir kitos naftos produktų atliekos, pavojingų medžiagų turinčios elektros ir elektronikos įrangos, dienos šviesos lempos ir kitos atliekos, kuriose yra gyvsidabrio.
9.6. Didelių gabaritų atliekos – stambūs buities apyvokos daiktai: baldai, langai, durys, dviračiai ir kitos namų ūkyje susidarančios didelių matmenų atliekos, kurios dėl savo dydžio negali būti metamos į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius. Didelių gabaritų atliekoms nepriskiriamos statybos ir griovimo atliekos, buityje susidarančios pavojingosios, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, naudotos padangos.
9.7. Gatvių, šaligatvių ir kitų teritorijų valymo sąšlavos – smulkios medžių šakos, lapai, pumpurai, žiedai, smulkios komunalinės atliekos, dulkės, žemės, purvas, smėlis, žvyras ir kitos panašios medžiagos, kurios susidaro valant gatves, šaligatvius ir kitas teritorijas.
9.8. Didžiųjų atliekų surinkimo aikštelė (DASA) – aikštelė, įrengta Pilies g. 3, Vingininkų k., Šilalės r., kurioje atliekos priimamos ir tvarkomos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.
9.9. Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.
9.10. Komunalinių atliekų tvarkytojas – komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas teikianti įmonė, teisės aktų nustatyta tvarka sudariusi komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su Šilalės rajono savivaldybės administracija ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi.
9.11. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius (toliau – Administratorius) – Tauragės komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, savivaldybės pavedimu savivaldybės teritorijoje atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas ir teikiantis atliekų tvarkymo paslaugas – UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras.
9.12. Mišrios komunalinės atliekos – atliekų turėtojų neišrūšiuotos arba po pirminio rūšiavimo likusios komunalinės atliekos.
9.13. Pakuočių atliekos – pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.
9.14. Statybos ir griovimo atliekos – atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, taip pat statybos gaminių brokas.
9.15. Žaliosios atliekos – sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos (šakos, lapai, žolė, daržo atliekos).
9.16. Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė (ŽAKA) – aikštelė, įrengta Paneročio k., Šilalės kaimiškoje sen., Šilalės r., kurioje atliekos priimamos ir tvarkomos operatoriaus nustatyta tvarka.
Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos yra suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos galiojančiuose teisės aktuose.
III. SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMA
10. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima šiame punkte išvardintų komunalinių atliekų bei atliekų, kurių neapima gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų tvarkymo sistemos, tvarkymą:
11. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema neapima šių atliekų tvarkymo:
11.2. juridinių asmenų, kurių taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose arba taršos leidimuose nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų negali įvykdyti Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema, atliekų;
11.4. netinkamų eksploatuoti transporto priemonių ir jų sudedamųjų dalių, išskyrus naudotas padangas;
IV. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS ORGANIZAVIMAS IR FINANSAVIMAS
12. Šilalės rajono savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybės administracija) organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, būtiną jos teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti ir užtikrina šios sistemos funkcionavimą.
13. Tauragės regiono savivaldybės bendradarbiauja organizuodamos atliekų tvarkymo sistemą ir steigiant kelioms savivaldybėms bendrus atliekų naudojimo ir šalinimo įrenginius. Šiuo tikslu Tauragės regiono savivaldybės kartu yra įsteigusios juridinį asmenį – Administratorių.
14. Savivaldybė dalį komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijų įstatymų nustatyta tvarka yra pavedusi Administratoriui.
15. Administratoriaus pareigos atlikti jam pavestas atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas nustatomos steigimo dokumentuose, Savivaldybės administracijos ir Administratoriaus sudarytoje Koncesijos sutartyje dėl Šilalės rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų vykdymo bei Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintuose Šilalės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose.
16. Administratoriui nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Savivaldybės administracija atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
17. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema organizuojama ir plėtojama vadovaujantis regioniniu ir savivaldybės atliekų tvarkymo planu.
18. Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą organizuoja ir (ar) dalyvauja organizuojant gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą Savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje gamintojai ir importuotojai arba jų licencijuotos organizacijos (toliau – Organizacijos).
19. Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo sąnaudos, kurias teisės aktų nustatyta tvarka privalo apmokėti Organizacijos, neįtraukiamos į gyventojų mokamą rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.
20. Siekiant pagerinti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų atskyrimą iš bendro komunalinių atliekų srauto, Savivaldybės teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka gali būti diegiamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos (toliau – Papildanti atliekų surinkimo sistema). Atliekų turėtojai gali gaminių ir (ar) pakuočių atliekas perduoti Papildančios atliekų surinkimo sistemos operatoriui. Apie šių atliekų surinkimo būdus ir vietas Papildančios atliekų surinkimo sistemos diegėjas informuoja atliekų turėtojus Papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygose nustatyta tvarka.
21. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema finansuojama vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) lėšomis.
22. Vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, mokėjimą, lengvatas ir rinkliavos lėšų panaudojimą reglamentuoja Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinti Šilalės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – Nuostatai).
23. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtojimas gali būti finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto, specialiųjų fondų ir programų, investicinių projektų, kreditų bei privačiomis lėšomis.
24. Savivaldybės teritorijoje susidariusių atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja (bešeimininkių atliekų), tvarkymą organizuoja Savivaldybės administracija. Tokiomis atliekomis užterštos teritorijos išvalymo ir sutvarkymo bei atliekų surinkimo, transportavimo darbai finansuojami Savivaldybės specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis arba kitomis Savivaldybės biudžeto lėšomis.
25. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybę pagal teisės aktų ir sudarytų atliekų tvarkymo paslaugų sutarčių reikalavimus užtikrina komunalinių atliekų tvarkytojai.
26. Savivaldybės administracija ar Savivaldybės pavedimu Administratorius atrenka komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančius komunalinių atliekų tvarkytojus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
27. Už komunalinių atliekų tvarkytojų teikiamų paslaugų kokybės priežiūrą bei kontrolę pagal pasirašytas sutartis atsako Savivaldybės administracija ir (ar) Administratorius. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės stebėseną ir kontrolę reglamentuoja Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas Šilalės rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės stebėsenos ir kontrolės vykdymo tvarkos aprašas.
29. Tais atvejais, kai atliekų surinkimui naudojami individualūs konteineriai, konteinerių priėmimo-perdavimo faktas fiksuojamas pasirašytinai. Atliekų turėtojui atsisakius priimti konteinerius ir (ar) pasirašyti priėmimo-perdavimo dokumentus, Administratorius su Savivaldybės administracija gali sudaryti komisiją, kuri patvirtintų konteinerio perdavimo arba atsisakymo priimti faktą. Atliekų surinkimui naudojant kolektyvinius (bendrus) konteinerius, komunalinių atliekų tvarkytojas, Administratorius ir Savivaldybės administracija informuoja atliekų turėtojus apie jiems priskirto konteinerio pastatymo vietą Taisyklių 128 punkte nurodytomis priemonėmis.
30. Rengiant gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų projektus, būtina numatyti ir įrengti mišrių komunalinių atliekų ir pakuočių atliekų bei kitų antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikšteles (laikino atliekų laikymo vietas (patalpas)), vadovaujantis šių Taisyklių bei statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ ir statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties pastatai“ nuostatomis. Aikštelėse turi būti numatyta galimybė ateityje pastatyti ir biologiškai skaidžių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) surinkimo konteinerius.
V. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
31. Komunalinių atliekų turėtojai privalo naudotis tik to komunalinių atliekų tvarkytojo paslaugomis, kuris įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra parinktas Savivaldybės administracijos ir (ar) Administratoriaus.
32. Kiekvieno žemės sklypo, esančio Savivaldybės teritorijoje, savininkas (nuomininkas, naudotojas ar valdytojas) yra atsakingas už tinkamą sklype esančių atliekų surinkimą ir jų išvežimą iš savo žemės sklypo, vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, nesvarbu, ar tas sklypas yra įregistruotas VĮ Registrų centras ar ne.
33. Komunalinių atliekų turėtojai turi teisę:
33.1. gauti šiose Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytos kokybės komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą;
33.2. gauti informaciją, susijusią su komunalinių atliekų tvarkymu (t. y. informaciją apie Savivaldybės teritorijoje veikiančius komunalinių atliekų tvarkytojus, jiems priskirtas teritorijas, teikiamas paslaugas, paslaugų kainas ir kt.);
33.3. teikti pasiūlymus komunalinių atliekų tvarkytojui, Savivaldybės administracijai, Administratoriui ir Organizacijoms dėl atliekų tvarkymo paslaugos kokybės gerinimo;
34. Komunalinių atliekų turėtojai privalo:
34.2. laiku mokėti Savivaldybės tarybos patvirtintą nustatyto dydžio vietinę rinkliavą, laikytis kitų Nuostatų reikalavimų;
34.3. atliekas rūšiuoti jų susidarymo vietoje, siekiant jas atskirai surinkti:
34.3.1. pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas (popierių ir kartoną, stiklą, plastikus, metalus, įskaitant iš šių medžiagų pagamintų pakuočių atliekas, kombinuotųjų pakuočių ir kitų pakuočių atliekas);
34.4. naudotis konteineriais ir juos naudoti tik pagal paskirtį, laikytis konteinerių naudojimosi ir rūšiavimo instrukcijų ir dėti į konteinerius tik tas atliekas, kurioms šie konteineriai yra skirti, uždaryti konteinerių dangčius po atliekų išmetimo į konteinerius;
34.5. atliekas į konteinerius talpinti taip, kad atliekų surinkimo konteineriai nebūtų perpildyti, t. y. konteinerių dangčiai turi užsidaryti laisvai; reikalui esant pareikalauti, kad jiems būtų pateikti tinkamo tūrio konteineriai ir nustatyti tinkami (patikslinti) konteinerių tuštinimo grafikai;
34.6. užtikrinti, kad specialieji automobiliai netrukdomi privažiuotų prie atliekų konteinerių tuo laiku, kada jie turi būti ištuštinami pagal atliekų tvarkytojo ir Administratoriaus suderintą ir viešai paskelbtą grafiką;
34.7. komunalinių atliekų turėtojų patalpose ar teritorijose esantys individualūs konteineriai jų ištuštinimo dieną nurodytu laiku turi būti pastatomi į su komunalinių atliekų tvarkytoju suderintas vietas, prie kurių gali laisvai privažiuoti specialieji automobiliai;
34.8. žiemos metu užtikrinti, kad konteinerių aikštelėse būtų valomas sniegas ir ledas, o privažiavimai prie konteinerių būtų pabarstyti smėliu ar žvyru;
35. Įmonės, kurių ūkinėje veikloje susidaro gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekos, privalo jas atskirti susidarymo vietoje ir nemaišyti su komunalinėmis atliekomis.
36. Komunalinių atliekų turėtojams draudžiama:
36.3. savavališkai pakeisti kolektyvinio (bendro) konteinerio stovėjimo vietą (išskyrus individualius konteinerius);
36.4. užstatyti transporto priemonėmis komunalinių atliekų konteinerių aikštelių ar stovėjimo vietų aptarnavimo zonas;
36.6. išmesti komunalines atliekas gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose ir kitose tam neskirtose vietose bei palikti atliekas šalia konteinerių;
36.7. atliekas užkasti, vežti ir (ar) išmesti į laukus, miškus bei kitas tam neskirtas tam neskirtas vietas;
36.8. į konteinerius mesti gruntą, gatvių, šaligatvių ir teritorijų valymo sąšlavas, degančias ar karštas atliekas (pvz., karštus pelenus), farmacines, medicinines atliekas bei kitas nekomunalines atliekas, buityje susidarančias pavojingąsias bei elektros ir elektroninės įrangos atliekas; pilti į konteinerius chemines medžiagas, srutas, nuotekas bei skystas atliekas; mesti į tam neskirtus konteinerius naudotas padangas, didelių gabaritų, statybos ir griovimo bei žaliąsias atliekas;
36.9. privačiose teritorijose susidariusias žaliąsias atliekas pernešti į bendro naudojimo teritorijas;
36.11. raustis konteineriuose, imti iš jų atliekas ir (ar) antrines žaliavas, įskaitant pakuočių atliekas;
36.12. mišrias komunalines atliekas mesti į kitiems asmenims priklausančius ar kitiems atliekų turėtojams priskirtus mišrių komunalinių atliekų konteinerius (pvz., atvežti mišrias komunalines atliekas iš individualių namų valdų ar kolektyvinių sodų į daugiabučių namų konteinerius ir pan.);
36.13. deginti atliekas, išskyrus sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas ne miestų ir miestelių teritorijose, kaip tai numato Aplinkos ministro patvirtinti Aplinkos apsaugos reikalavimai deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas.
37. Jei atliekų surinkimo priemonė tampa netinkama naudoti dėl atliekų turėtojo kaltės, ji keičiama atlygintinai.
VI. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
39. Komunalinių atliekų tvarkytojai vykdo Savivaldybės ir (ar) Administratoriaus nustatytus reikalavimus ir užduotis, skirtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemai įgyvendinti.
40. Komunalinių atliekų tvarkytojai turi teisę patikrinti aptarnaujamų komunalinių atliekų konteinerių turinį ir rūšiavimo kokybę.
41. Komunalinių atliekų tvarkytojai privalo:
41.1. teikti paslaugas pagal Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų ir kitų teisės aktų nuostatas bei sutarties su Savivaldybės administracija ir Administratoriumi sąlygas;
41.2. neimant papildomo mokesčio pateikti atliekų turėtojams atitinkamo dydžio jų poreikius atitinkančius mišrių komunalinių atliekų konteinerius;
41.3. tinkamai paženklinti konteinerius – ant konteinerių priekinės dalies turi būti pateikta informacija apie komunalinių atliekų tvarkytoją (įmonės pavadinimas, adresas, telefono numeris), konteinerio paskirtį, kokių atliekų negalima šalinti konteineryje, ŽAKA bei DASA adresai ir kita Administratoriaus reikalaujama informacija;
41.4. komunalinių atliekų surinkimui naudoti saugius žmonių sveikatai ir aplinkai konteinerius, atitinkančius teisės aktų ir Savivaldybės nustatytus reikalavimus;
41.5. mišrias komunalines atliekas surinkimo iš atliekų surinkimo priemonių ir vežimo metu nemaišyti su pakuočių atliekomis, antrinėmis žaliavomis ar kitomis atskirai surenkamomis atliekomis;
41.6. konteinerius tuštinti pagal sudarytą ir su Administratoriumi suderintą grafiką, kuris viešai skelbiamas komunalinių atliekų tvarkytojo, Savivaldybės ir Administratoriaus interneto svetainėse, spaudoje ir kituose atliekų turėtojams prieinamuose šaltiniuose bei tiesiogiai pateikiamas atliekų turėtojams (toliau – grafikas). Grafikas privalo būti pateikiamas du kartus per metus, jei grafikas sudaromas pusmečiui, ir 1 kartą per metus – jei grafikas sudaromas metams. Grafikas gali būti keičiamas ne vėliau kaip prieš 14 dienų, apie tai įspėjus atliekų turėtoją savivaldybės interneto svetainėje, spaudoje bei kituose atliekų turėtojams prieinamuose informavimo šaltiniuose;
41.7. ištuštintus kolektyvinius (bendrus) konteinerius grąžinti į jų nuolatinę stovėjimo vietą, o individualius konteinerius pastatyti į tą pačią vietą, iš kurios buvo paimti, po ištuštinimo uždaryti konteinerių dangčius;
41.8. konteinerių ištuštinimo metu užtikrinti konteinerių aikštelės ar konteinerių stovėjimo vietos tvarką ir švarią aplinką 5 m atstumu aplink konteinerių aikštelę ar konteinerio stovėjimo vietą (5 m skaičiuojant nuo kiekvieno konteinerio išorinės kraštinės), surenkant išsibarsčiusias mišrias komunalines atliekas bei mišrias komunalines atliekas, kurios paliekamos maišeliuose ar kitoje pakuotėje prie pilnų joms skirtų konteinerių;
41.9. rinkti komunalines atliekas visomis darbo dienomis bei valstybinių švenčių dienomis (išskyrus Kalėdų ir Velykų pirmas dienas);
41.10. plauti ir dezinfekuoti bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų konteinerius, pastatytus daugiabučių namų teritorijose, sodininkų ir garažų bendrijose ar skirtus naudotis juridiniams asmenims, kitiems ūkio subjektams, kai yra nors vienas iš šių požymių: nešvari konteinerio išorė, priskretęs, aplipęs atliekų dariniais vidus, iš ištuštinto konteinerio sklinda pūvančių atliekų kvapas, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį šiltuoju metų laiku ar kitu dažnumu, kuris numatytas sutarties su Savivaldybės administracija ir Administratoriumi sąlygose;
41.11. pavogtus, netinkamus naudoti ir (ar) sugadintus konteinerius be papildomo mokesčio suremontuoti ar pakeisti kitais to paties dydžio, taip pat aptarnaujamais ir tos pačios paskirties kokybiškais konteineriais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo informacijos apie surinkimo priemonės netinkamumą naudoti gavimo ar sužinojimo dienos ir apie tokį keitimą indentifikavimo sistemos pagalba tiesiogiai internetu informuoti Administratorių; jei surinkimo priemonė netinkama naudoti tapo dėl atliekų turėtojo kaltės, priemonė keičiama atlygintinai;
41.12. didelio gabarito, buityje susidarančias pavojingąsias bei elektros ir elektroninės įrangos atliekas rinkti apvažiuojant atliekų turėtojus pagal su Administratoriumi suderintą grafiką tokiu dažnumu, kuris numatytas šiose Taisyklėse ir sutarties su Savivaldybės administracija ir Administratoriumi sąlygose;
41.13. laikytis atliekų surinkimo ir išvežimo grafikų ir, esant pakartotiniam konteinerių perpildymo faktui, informuoti Administratorių, kuris nusprendžia, ar būtina pastatyti papildomą ar didesnės talpos konteinerį ir apie tai raštu gavus informaciją iš Administratoriaus, pastatyti papildomą ar didesnės talpos konteinerį;
41.14. komunalinių atliekų turėtojams pateikti tiesiogiai bei periodiškai skelbti spaudoje ir kituose atliekų turėtojams prieinamuose šaltiniuose konteineriais surenkamų mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų išvežimo grafikus, konteinerių dezinfekavimo ir plovimo grafikus, buityje susidarančių pavojingųjų atliekų, didelių gabaritų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo apvažiavimo būdu grafikus;
41.16. visus gautus skundus spręsti tinkamai ir laiku bei nedelsiant imtis veiksmų trūkumams pašalinti; atliekų turėtojų pranešimus dėl teikiamos paslaugos, nesvarbu ar jie pateikiami tiesiogiai iš atliekų turėtojų, ar per Administratorių ir (ar) Savivaldybės administraciją, išspręsti per 24 valandas;
42. Komunalinių atliekų tvarkytojai turi teisę atsisakyti tuštinti konteinerius šiais atvejais:
42.1. jei atliekų turėtojai nepastato (neišstumia) individualių konteinerių ar patalpose bei uždarose teritorijose esančių kolektyvinių (bendrų) konteinerių nustatytu jų ištuštinimo laiku į nurodytas vietas;
42.2. yra kliūčių ar grėsmių komunalinių atliekų tvarkytojo personalui, kurios neleidžia ar trukdo suteikti paslaugą (pvz., jei žiemos metu nuo konteinerių stovėjimo vietos ar konteinerių aikštelės nėra nuvalytas sniegas, jei konteinerių stovėjimo vietos ar aikštelės užstatytos transporto priemonėmis, ir pan.);
42.3. jei atliekų surinkimo priemonėse yra daiktai ir (ar) atliekos, kurių buvimas juose neleistinas pagal šias Taisykles ir (ar) kelia pavojų žmogaus saugumui ir (ar) aplinkai;
43. Jei komunalinių atliekų tvarkytojas dėl šių Taisyklių 42 punkte nurodytų priežasčių negali ištuštinti konteinerio (-ių), komunalinių atliekų tvarkytojas šį faktą užregistruoja sutartyje su Savivaldybės administracija ir (ar) Administratoriumi nustatyta tvarka ir apie tai informuoja atliekų turėtoją ir Administratorių. Esant reguliariems (pasikartojantiems) atvejams, komunalinių atliekų tvarkytojas turi informuoti Administratorių ir Savivaldybės administraciją.
44. Jei komunalinių atliekų tvarkytojas dėl blogų privažiavimo sąlygų (pvz., dėl nenuvalyto kelio esant sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms) negali ištuštinti konteinerių nustatytą dieną, apie tai turi būti informuojamas seniūnas ir Administratorius, o atliekų turėtojai turi kaupti susidarančias mišrias komunalines atliekas maišuose, kurie bus surinkti iš karto po kelio nuvalymo komunalinių atliekų tvarkytojo pasirinktu laiku, bet ne vėliau kaip po 1 darbo dienos, gavus žodinę ar rašytinę informaciją iš seniūnų apie blogų privažiavimo sąlygų pašalinimą. Individualių namų valdų atliekų turėtojus, gyvenančius sunkiai privažiuojamose teritorijose, maišais turi aprūpinti komunalinių atliekų tvarkytojas.
VII. BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS
45. Komunalinių atliekų turėtojai biologiškai skaidžias atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje:
45.1. komunalinių atliekų turėtojai, kurie turi galimybes ir pageidauja žaliąsias, maisto ir virtuvės ir (ar) kitas buitines atliekas kompostuoti, turi tai daryti kompostavimo dėžėje, savo privačioje valdoje specialiai tam skirtoje vietoje. Rekomenduojamų kompostuoti namų ūkio sąlygomis žaliųjų, maisto ir virtuvės ir (ar) kitų buitinių atliekų sąrašas pateiktas šių Taisyklių 1 priede;
45.2. komunalinių atliekų turėtojai, kurie neturi galimybių ar nepageidauja kompostuoti atliekų privačioje valdoje, atskirtas žaliąsias atliekas turi:
46. Žaliąsias atliekas draudžiama mesti į mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų ar į kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius ar palikti šalia jų konteinerių aikštelėse.
47. Šilalės miesto individualių namų valdų komunalinių atliekų turėtojai žaliosioms atliekoms surinkti yra aprūpinami individualiais 0,24 m³ talpos konteineriais. Žaliosios atliekos į konteinerius dedamos tiesiogiai, nededant į plastikinius ar kitokius maišelius. Atliekų, kurias galima mesti į žaliųjų atliekų surinkimo konteinerius, sąrašas pateiktas šių Taisyklių 1 priede.
48. Žaliųjų atliekų atskiro surinkimo priemonėmis (konteineriais) komunalinių atliekų tvarkytojai aprūpinami pagal jų su Administratoriumi sudarytose sutartyse numatytas sąlygas.
49. Šilalės miesto individualiose namų valdose esantys individualūs žaliųjų atliekų surinkimo konteineriai tuštinami pagal su Administratoriumi suderintą grafiką kas antrą savaitę nuo kovo iki lapkričio mėnesio arba kitu laiku Administratoriui ar Savivaldybės administracijai pareikalavus raštu. Surenkamos ir vežamos atskirose atliekų surinkimo priemonėse surinktos žaliosios atliekos negali būti sumaišomos su mišriomis komunalinėmis atliekomis ir (ar) pakuočių atliekomis bei kitomis antrinėmis žaliavomis.
50. Miesto daugiabučių namų ir kitų bendro naudojimo teritorijų (parkų, skverų, visuomeninių teritorijų bei želdynų) priežiūros metu susidarančias žaliąsias atliekas (šakas, lapus, žolę) miestą tvarkančios įmonės pristato į Šilalės ŽAKA, pagal su Administratoriumi ir (ar) Savivaldybės administracija sudarytoje sutartyje numatytas sąlygas.
51. Žaliąsias atliekas, kurios susidaro tvarkant kapaviečių ir kapinių teritorijas, gyventojai privalo atskirti nuo kitų atliekų jų susidarymo vietoje ir išmesti į tam skirtus surinkimo konteinerius arba nurodytas vietas.
52. Komunalinių atliekų tvarkytojas ir (ar) kapines prižiūrinti įmonė iš kapinių surinktas žaliąsias atliekas turi pristatyti į Šilalės ŽAKA.
53. Įmonės, kurių ūkinėje veikloje susidaro maisto ir virtuvės atliekos (viešbučiai, moteliai, restoranai, kitos viešojo maitinimo įstaigos (švietimo įstaigos ir kt.), prekybos centrai, parduotuvės) susidariusias ir išrūšiuotas biologines (maisto ir virtuvės) atliekas turi perdirbti (pvz., kompostuojant tam skirtuose kompostavimo įrenginiuose), kitaip panaudoti visuomenės sveikatai ir aplinkai saugiu būdu patys arba perduoti jas tvarkyti sutartiniais pagrindais šių atliekų tvarkytojams. Šioms įmonėms maisto ir virtuvės atliekas draudžiama dėti į mišrių komunalinių atliekų ar į kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius. Atskirai surinktos maisto ir virtuvės atliekos gali būti laikinai laikomos tik nerūdijančiose, vandens nesugeriančiose ir nepraleidžiančiose, atliekų ir klimato poveikiui atspariose talpyklose, kurios užtikrintų apsaugą nuo vėjo, graužikų, paukščių, vabzdžių ir pan. Iš tokių talpyklų neturi tekėti skysčiai ir sklisti kvapai.
VIII. PAKUOČIŲ ATLIEKŲ IR KITŲ ANTRINIŲ ŽALIAVŲ BEI TEKSTILĖS ATLIEKŲ TVARKYMAS
55. Komunalinių atliekų turėtojai pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.
56. Atliekų, kurias galima mesti į atitinkamus pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų (toliau – pakuočių atliekos), surinkimo konteinerius ar maišus, sąrašas pateiktas šių Taisyklių 2 priede.
57. Pakuočių atliekų atskiro surinkimo priemonėmis (konteineriais) komunalinių atliekų tvarkytojai aprūpinami pagal jų su Administratoriumi ir (ar) Organizacijomis sudarytose sutartyse numatytas sąlygas bei vadovaujantis Administratoriaus nustatyta konteinerių dalinimo tvarka.
58. Individualių namų valdų atliekų turėtojai pakuočių atliekas turi išmesti į pakuočių atliekų individualius surinkimo konteinerius ir papildomai gali naudotis pakuočių atliekų surinkimo kolektyvinių (bendrų) konteinerių aikštelėmis, Šilalės didžiųjų atliekų surinkimo aikštele (DASA), esančia Pilies g. 3, Vingininkų k., Šilalės r., bei Papildančiomis atliekų surinkimo sistemomis.
59. Individualių namų valdų komunalinių atliekų turėtojai yra aprūpinami:
59.1. 0,24 m³ talpos individualiais konteineriais visų rūšių pakuočių atliekoms (išskyrus stiklo) ir kitoms tinkamoms perdirbti antrinėms žaliavoms surinkti;
60. Individualiose namų valdose esantys individualūs konteineriai tuštinami pagal grafiką:
61. Daugiabučių namų atliekų turėtojai pakuočių atliekas turi išmesti į pakuočių atliekų kolektyvinius (bendrus) surinkimo konteinerius ir papildomai gali naudotis Šilalės DASA bei Papildančiomis atliekų surinkimo sistemomis.
62. Savivaldybės teritorijoje pakuočių atliekoms surinkti naudojami kolektyviniai (bendri) 1,1 m³ talpos konteineriai.
63. Esant poreikiui gali būti naudojami ir kitokios talpos pakuočių atliekų surinkimo konteineriai ar kitos surinkimo priemonės. Jeigu pakuočių atliekų gabaritai netinka pakuočių atliekų surinkimo konteineriams, jas reikia susmulkinti arba tvarkyti kaip didelių gabaritų atliekas.
64. Kolektyviniai (bendri) pakuočių atliekų surinkimo konteineriai tuštinami pagal grafiką ne rečiau kaip:
64.2. skirti popierinių ir kartoninių pakuočių bei popieriaus ir kartono atliekoms surinkti „POPIERIUS” – 2 kartus per mėnesį;
65. Surūšiuotos ir į pakuočių atliekų surinkimo konteinerius metamos pakuočių atliekos turi būti be priemaišų (pvz., maisto, skysčio, kitų medžiagų likučių).
66. Surenkamos ir vežamos skirtingų rūšių, atskirose atliekų surinkimo priemonėse surinktos pakuočių atliekos negali būti maišomos tarpusavyje ir (ar) su mišriomis komunalinėmis atliekomis.
67. Draudžiama kolektyviniuose (bendruose) pakuočių atliekų surinkimo konteineriuose deginti atliekas, raustis juose, išimti iš jų atliekas, mesti atliekas, kurios negali būti šalinamos šiuose konteineriuose.
68. Draudžiama aikštelėse šalia kolektyvinių (bendrų) pakuočių atliekų surinkimo konteinerių palikti atliekas, kurioms šie konteineriai nėra skirti.
69. Šių Taisyklių 42 punkte nurodytais atvejais komunalinių atliekų tvarkytojas turi teisę atsisakyti tuštinti pakuočių atliekų surinkimo konteinerius.
70. Komunalinių atliekų tvarkytojas turi teisę neištuštinti individualaus pakuočių atliekų surinkimo konteinerio ar nepaimti kitos surinkimo priemonės, jeigu tuštinimo metu nustatyta, jog konteineryje ar surinkimo priemonėje yra kitokių atliekų, nei numatyta į tokius konteinerius mesti.
71. Komunalinių atliekų tvarkytojas apie konteinerių ištuštinimo paslaugos nesuteikimą turi pranešti Organizacijai ir Administratoriui šių Taisyklių bei sutarties su Organizacija ir Administratoriumi nustatyta tvarka GPRS ryšiu (ar kitu duomenų perdavimo būdu).
72. Jeigu komunalinių atliekų tvarkytojas negali ištuštinti konteinerių dėl priežasčių, nurodytų šių Taisyklių 42 ir (ar) 70 punktuose, konteineriai ištuštinami ir atliekos surenkamos kitą pagal grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną, gavus žodinę ar rašytinę informaciją iš Organizacijos, Administratoriaus ar seniūnų apie priežasčių, trukdančių teikti paslaugą, pašalinimą.
73. Įmonės, įstaigos ar organizacijos gali naudotis Savivaldybės sukurta pakuočių atliekų surinkimo sistema arba tvarkyti jas pagal dvišales sutartis su atliekų tvarkytojais.
74. Viešųjų renginių metu renginių organizatoriai privalo užtikrinti, kad būtų pastatyti laikinieji specialieji konteineriai ir (ar) kitos priemonės (maišai), skirti ne tik mišrioms komunalinėms atliekoms, bet ir pakuočių atliekoms surinkti. Konteineriai ir (ar) kitos priemonės bei jų pastatymo vietos turi būti estetiški ir patogūs renginio lankytojams, atitikti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Organizatoriai turi atsakyti už renginiui skirtos vietos sutvarkymą, atliekų išvežimą ir apmokėti susidariusių atliekų sutvarkymo išlaidas.
75. Komunalinių atliekų turėtojai surūšiuotas tekstilės atliekas (senus drabužius, kilimus, patalynę ir pan.) pristato į Šilalės DASA, kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka. Savivaldybei nutarus atskirai surinkti tekstilės atliekas specialiais konteineriais, komunalinių atliekų turėtojai tekstilės atliekas privalo talpinti į šioms atliekoms skirtus konteinerius.
IX. BUITYJE SUSIDARANČIŲ PAVOJINGŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS
76. Komunalinių atliekų turėtojai buityje susidarančias pavojingąsias atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.
77. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 5.1 papunktyje, buityje susidarančias pavojingąsias atliekas pristato į Šilalės didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę (DASA), esančią Pilies g. 3, Vingininkų k., Šilalės r., kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.
78. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 5.2 ir 5.3 papunkčiuose, pavojingąsias atliekas perduoda tvarkyti atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka.
79. Komunalinių atliekų turėtojai buityje susidarančias pavojingąsias atliekas gali perduoti atliekų tvarkytojui, kai jis jas surenka apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 2 kartus per metus pagal grafiką ir griežtai laikantis informacijoje apie šių atliekų surinkimą nurodytos tvarkos.
80. Komunalinių atliekų turėtojai susidariusius nereikalingus vaistus turi perduoti vaistinėms, kurios šias atliekas priima Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
81. Komunalinių atliekų turėtojai nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas gali pristatyti į nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo vietas (prekybos centruose, mokyklose, kitose švietimo įstaigose, degalinėse ir pan.), kurių sąrašas skelbiamas Organizacijų interneto svetainėse, arba perduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojams, kurie pagal teisės aktų reikalavimus turi priimti šias atliekas nemokamai ir nereikalaudami pirkti naują bateriją ar akumuliatorių.
X. ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS ATLIEKŲ TVARKYMAS
83. Komunalinių atliekų turėtojai elektros ir elektroninės įrangos atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.
84. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 5.1 papunktyje, elektros ir elektroninės įrangos atliekas:
84.1. pristato į Šilalės didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę (DASA), esančią Pilies g. 3, Vingininkų k., Šilalės r., kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka;
84.2. perduoda komunalinių atliekų tvarkytojui, kai jis jas surenka apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 2 kartus per metus pagal grafiką;
85. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 5.2 ir 5.3 papunkčiuose, elektros ir elektroninės įrangos atliekas teisės aktų nustatyta tvarka perduoda elektros ir elektroninės įrangos gamintojams, importuotojams, platintojams ar atliekų tvarkytojams.
86. Komunalinių atliekų turėtojai į Šilalės DASA gali pristatyti pakartotiniam naudojimui tinkamas elektros ir elektroninės įrangos atliekas, kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.
XI. DIDELIŲ GABARITŲ IR NAUDOTŲ PADANGŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS
88. Didelių gabaritų atliekos iš atliekų turėtojų yra surenkamos apvažiavimo būdu pagal grafiką ne rečiau kaip 2 kartus per metus.
89. Komunalinių atliekų tvarkytojas, Savivaldybės administracija ir (ar) Administratorius ne vėliau kaip 3 dienas prieš tokių atliekų surinkimą informuoja atliekų turėtojus apie vietą ir datą, laiką, kada bus surenkamos buityje susidariusios didelių gabaritų atliekos.
90. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 5.1 papunktyje, didelių gabaritų atliekas ir naudotas padangas pristato į Šilalės didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę (DASA), esančią Pilies g. 3, Vingininkų k., Šilalės r., kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.
91. Komunalinių atliekų turėtojai į Šilalės DASA gali pristatyti ir pakartotiniam naudojimui tinkamas gaminių ir kitas atliekas (senus baldus, statybines medžiagas, dėvėtus drabužius ir pan.), kurioje jos bus priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.
92. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 5.2 ir 5.3 papunkčiuose, didelių gabaritų atliekas ir naudotas padangas perduoda tvarkyti atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka.
93. Variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto metu susidariusios netinkamos naudoti padangos turi būti paliekamos variklinių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą atliekančioms įmonėms teisės aktų nustatyta tvarka.
94. Komunalinių atliekų turėtojai nemokamai gali atiduoti naudotas padangas padangų platintojams, jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir padangų atliekų skaičius (skaičiuojant vienetais) atitinka atliekų turėtojo perkamų padangų skaičių.
95. Atliekų turėtojui kreipusis (žodžiu ar raštu) dėl buityje susidariusių didelių gabaritų komunalinių atliekų surinkimo papildomos paslaugos, komunalinių atliekų tvarkytojas privalo tokią paslaugą suteikti už papildomą mokestį ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo kreipimosi dienos, apie tai iš anksto informavęs besikreipusį atliekų turėtoją.
XII. STATYBINIŲ IR GRIOVIMO ATLIEKŲ TVARKYMAS
97. Taisyklės reglamentuoja tik statybinių ir griovimo atliekų, susidarančių pas atliekų turėtojus, nurodytus Taisyklių 5.1 papunktyje, atliekant smulkius patalpų statybos (griovimo) ar remonto darbus, kuriems vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka nėra privalomas statybos leidimas ar rašytinis pritarimas statinio projektui, tvarkymą.
98. Atliekų turėtojai, nurodyti Taisyklių 5.2 ir 5.3 papunkčiuose, savo statybos ir griovimo atliekas tvarko patys arba perduoda tvarkyti statybos ir griovimo atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka.
99. Atliekų turėtojai, nurodyti Taisyklių 5.1 papunktyje, statybines ir griovimo atliekas (įskaitant atliekas, užterštas pavojingomis medžiagomis, pvz., asbesto turinčias atliekas) privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje, išrūšiuoti (metalas, mediena, gruntas, putų polistirolas ir kt.), sudėti į patvarius maišus ar dėžes ir pristatyti į Šilalės didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę (DASA), esančią Pilies g. 3, Vingininkų k., Šilalės r., kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.
100. Atliekų turėtojai, nurodyti Taisyklių 5.1 papunktyje, kurie per kalendorinius metus sukaupė didesnį statybos ir griovimo atliekų kiekį, nei yra leidžiama pristatyti į Šilalės DASA, perduoda šias atliekas tvarkančiai (apdorojančiai) įmonei patys arba per atliekų vežėją sutartiniais pagrindais.
101. Statybinės ir griovimo atliekos, kad neužterštų aplinkos ir nekeltų pavojaus iki statybos darbų pabaigos, kaupiamos ir iki jų perdavimo statybos ir griovimo atliekų tvarkytojui saugomos aptvertoje teritorijoje, konteineriuose ar kitoje uždaroje talpykloje.
XIII. MIŠRIŲ KOMUNALINIŲ (LIKUSIŲ PO RŪŠIAVIMO) ATLIEKŲ TVARKYMAS
103. Savivaldybės teritorijoje mišrias komunalines atliekas surenka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Savivaldybės administracijos ir (ar) Administratoriaus parinktas(-i) komunalinių atliekų tvarkytojas(-ai).
104. Mišrios komunalinės atliekos surenkamos visoje Savivaldybės teritorijoje iš visų atliekų turėtojų.
105. Komunalinių atliekų turėtojai mišrias komunalines, t. y. po rūšiavimo likusias atliekas, turi išmesti į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius.
106. Prieš išmetant mišrias komunalines atliekas į konteinerį, komunalinių atliekų turėtojams rekomenduojama jas tvarkingai sudėti į plastikinius (polietileninius) maišelius ir juos užrišti.
107. Savivaldybės teritorijoje susidariusios mišrios komunalinės atliekos iš individualių namų valdų surenkamos 0,12 (0,14) arba 0,24 m³, iš daugiabučių namų, įstaigų, įmonių ir organizacijų – 0,12 (0,14), 0,24, 0,77 (0,75) arba 1,1 m³, kaimuose, kurie nutolę didesniu nei 200 m atstumu nuo kelio, kuriuo organizuojamas maršrutas, – kolektyviniais 1,1 m³ talpos Lietuvos Respublikos standartus atitinkančiais konteineriais, kurių skaičius nustatomas pagal poreikį. Esant poreikiui gali būti naudojami ir kitokios talpos konteineriai (pvz., 2,0–8,0 m³ talpos konteineriai).
108. Konteineriais aprūpina ir juos keičia komunalinių atliekų tvarkytojas pagal jo su Savivaldybės administracija ir Administratoriumi sudarytoje sutartyje numatytas sąlygas. Pavogtą, netinkamą naudoti ir (ar) sugadintą surinkimo konteinerį komunalinių atliekų tvarkytojas turi pakeisti ar suremontuoti šių Taisyklių 41.11 papunktyje nustatyta tvarka.
109. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriai tuštinami pagal grafiką:
109.1. kolektyviniai (bendri) konteineriai Šilalės mieste – balandžio–spalio mėnesiais ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę (156 kartus per metus), o kitais mėnesiais ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę (104 kartus per metus);
109.2. individualūs konteineriai Šilalės mieste – ne rečiau kaip 1 kartą per 1 savaitę (52 kartus per metus);
109.3. kolektyviniai (bendri) konteineriai Kvėdarnos mstl. – ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę (104 kartus per metus);
109.4. kolektyviniai (bendri) konteineriai Pajūrio mstl. – ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę (52 kartus per metus);
109.5. kolektyviniai (bendri) konteineriai kitose Savivaldybės vietovėse – ne rečiau kaip 1 kartą per 2 savaites (26 kartus per metus);
109.6. individualūs konteineriai kitose Savivaldybės vietovėse – ne rečiau kaip 1 kartą per 2 savaites (26 kartus per metus);
109.7. įmonių, įstaigų ir organizacijų konteineriai – atsižvelgiant į tai, kaip aptarnaujami kiti atliekų turėtojai, esantys toje aptarnavimo zonoje, bet ne rečiau kaip 1 kartą per 2 savaites (26 kartus per metus). Juridiniai asmenys, pateikę atliekų kiekio deklaraciją, aptarnaujami pagal deklaracijoje nurodytą dažnumą.
110. Šių Taisyklių 42 punkte nurodytais atvejais komunalinių atliekų tvarkytojai turi teisę atsisakyti tuštinti mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Jeigu komunalinių atliekų turėtojas konteinerių tuštinimo dieną į nurodytas vietas komunalinių atliekų surinkimo konteinerių neišstumia arba komunalinių atliekų tvarkytojas negali ištuštinti konteinerių dėl kitų priežasčių, nurodytų Taisyklių 42 punkte, tokiu atveju individualūs konteineriai ištuštinami ir mišrios komunalinės atliekos surenkamos kitą pagal grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną, o mišrių komunalinių atliekų kolektyviniai (bendri) konteineriai – kai tik pašalinamos priežastys, trukdžiusios ištuštinti konteinerį.
111. Šaltojo metų periodo metu komunalinių atliekų tvarkytojas turi aprūpinti individualių namų valdų atliekų turėtojus, gyvenančius sunkiai privažiuojamose teritorijose, mišrių komunalinių atliekų surinkimui skirtais maišais. Kiekvienai individualiai namų valdai patiekiami ne mažiau kaip 10 maišų, fiksuojant šį faktą Administratoriaus nustatyta tvarka.
112. Konteineriai turi stovėti atliekų turėtojo teritorijoje. Jei atliekų turėtojas neturi privačios nuosavybės ar kita teise valdomo žemės sklypo ar jam priskirtos tvarkyti teritorijos, konteineriai gali stovėti Savivaldybės nustatytoje konteinerių stovėjimo vietoje ar aikštelėje.
113. Konteinerių stovėjimo aikštelės įrengiamos Savivaldybės ir (ar) Administratoriaus lėšomis pagal nustatyta tvarka suderintus projektus. Konteinerių stovėjimo vietas ar aikšteles, remiantis nustatyta aikštelių vietos parinkimo tvarka (reglamentu), atsižvelgusi į komunalinių atliekų tvarkytojo pasiūlymus, nustato Savivaldybės administracija.
114. Aikštelėse kartu su mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais statomi ir konteineriai pakuočių atliekoms ir kitoms antrinėms žaliavoms surinkti; nesant įrengtų aikštelių, parenkamos gyventojams patogios ir su seniūnijos seniūnu bei komunalinių atliekų tvarkytoju suderintos konteinerių pastatymo vietos.
115. Sodininkų ir garažų bendrijų teritorijose mišrių komunalinių atliekų surinkimo kolektyvinių (bendrų) konteinerių stovėjimo vietos ar aikštelės parenkamos pagal susitarimą su bendrijos atstovais prie pagrindinio įvažiavimo ar išvažiavimo iš teritorijos ar teritorijos viduje taip, kad būtų patogu juos aptarnauti.
116. Konteinerių stovėjimo aikštelėse ir jų aptarnavimo zonoje draudžiama statyti transporto priemones. Privažiavimai prie kolektyvinių konteinerių, suderinus su Savivaldybės administracija, pažymimi geltona brūkšnine linija, draudžiančia autotransporto priemonių stovėjimą.
117. Atliekų surinkimui, esant reikalui, Savivaldybės administracijai priėmus atitinkamą sprendimą, gali būti naudojamos ir kitos priemonės – specialūs maišai ir pan.
118. Viešųjų renginių metu renginių organizatoriai privalo užtikrinti, kad būtų pastatyti laikinieji specialieji konteineriai, skirti mišrioms komunalinėms atliekoms surinkti. Konteineriai ir jų pastatymo vietos turi būti estetiški ir patogūs renginio lankytojams, atitikti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Organizatoriai turi atsakyti už renginiui skirtos vietos sutvarkymą, atliekų išvežimą ir apmokėti susidariusių atliekų sutvarkymo išlaidas.
119. Mišrių komunalinių atliekų konteineriai negali būti perpildyti, konteinerių dangčiai turi laisvai užsidaryti. Atliekos negali būti presuojamos ar grūdamos į konteinerius.
120. Už tvarką prie kolektyvinių konteinerių ir jiems pastatyti skirtose aikštelėse (vietose) atsako seniūnai, kurie įpareigoja tuo rūpintis daugiabučių namų savininkų bendrijas bei būsto eksploatavimo įmones (daugiabučių namų administratorius) bei pačius atliekų turėtojus.
121. Konteinerių tuštinimo metu konteinerių tuštinimo vietoje tvarką ir švarią aplinką užtikrina komunalinių atliekų tvarkytojas.
XIV. GATVIŲ, ŠALIGATVIŲ IR KITŲ TERITORIJŲ VALYMO SĄŠLAVŲ TVARKYMAS
123. Už gatvėse, šaligatviuose ir kitose teritorijose (viešosiose erdvėse) susikaupusių sąšlavų išvežimą atsakingos teritorijas valančios ir prižiūrinčios įmonės bei teritorijų savininkai.
124. Gatvių ir kitų teritorijų tvarkymo metu susidarančios sąšlavos gali būti šalinamos Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyne. Už šių atliekų šalinimą sąvartyne turi mokėti įmonė, kuri vykdo teritorijos priežiūrą ir pristato šias atliekas į sąvartyną.
125. Draudžiama gatvių, šaligatvių ir kitų teritorijų valymo sąšlavas pilti į komunalinių atliekų konteinerius ar palikti šalia jų konteinerių aikštelėse.
XV. VISUOMENĖS INFORMAVIMAS
127. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, plėtojimą ir eksploatavimą reglamentuojantys dokumentai yra vieši ir prieinami visuomenei. Visi fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę su jais susipažinti įstatymų nustatyta tvarka. Šios Taisyklės skelbiamos vietinėje spaudoje ir Savivaldybės bei Administratoriaus interneto svetainėje.
128. Atliekų turėtojai Aplinkos ministro patvirtintuose Minimaliuose komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimuose nustatyta tvarka informuojami apie komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, Savivaldybės teritorijoje veikiančius komunalinių atliekų tvarkytojus, jiems priskirtas teritorijas, paslaugų kainas ir pan. Ši informacija teikiama Savivaldybės, Administratoriaus ir komunalinių atliekų tvarkytojo interneto svetainėse, buveinėse raštu, telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis nemokamai.
129. Komunalinių atliekų tvarkytojas, pasinaudodamas įvairiais jam prieinamais būdais, privalo periodiškai informuoti komunalinių atliekų turėtojus apie esamus atliekų tvarkymo įrenginius ir sistemas, Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo ir eksploatavimo ypatumus, teikiamas paslaugas, antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų atskyrimo būdus ir ypatumus, siekiant surinkti geros kokybės pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas, atliekų pavojingumą, buityje susidarančių pavojingųjų atliekų surinkimo galimybes ir kt.
130. Gamintojai (importuotojai) ar jų įsteigta organizacija nustatyta tvarka pateikia išsamią ataskaitą apie pakuočių ir kitų apmokestinamųjų gaminių tvarkymą Savivaldybės teritorijoje ir skiria lėšas visuomenės švietimo ir informavimo veiklai, teisės aktų nustatyta tvarka.
131. Savivaldybė ir Administratorius įgyvendina visuomenės švietimo ir informavimo priemones, numatytas Savivaldybės atliekų tvarkymo plane.
132. Atliekų rūšiavimui skatinti Savivaldybė ir (ar) Administratorius privalo ne rečiau kaip kartą per metus informuoti gyventojus apie antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų surinkimą Savivaldybės teritorijoje, pateikiant informaciją apie surinktus kiekius ir surinkimo dinamiką, o taip pat informuoti apie numatomas per artimiausius metus įdiegti ir/ar vykdyti rūšiuojamojo antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų surinkimo priemones.
133. Savivaldybės ir (ar) Administratorius ne rečiau kaip du kartus per metus turi pateikti išsamią informaciją apie pavojingųjų atliekų tvarkymą gyventojams, o taip pat šią informaciją skelbti savo interneto svetainėje. Pateikiamoje informacijoje turi būti nurodyta pavojingųjų atliekų tvarkymo svarba, pavojingųjų atliekų surinkimo Savivaldybės teritorijoje vietos (nurodant surenkamas atliekas, darbo laiką, kontaktinę informaciją, kainas, jei tokios nustatytos), gyventojų teisės, perduodant pavojingąsias atliekas atitinkamų gaminių platinimo vietose.
XVI. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PASLAUGOS KOKYBĖS STEBĖSENA
134. Komunalinių atliekų turėtojų skundus ir prašymus dėl šių atliekų tvarkymo sistemos teikiamų paslaugų kokybės nagrinėja Savivaldybės teritoriją aptarnaujantys komunalinių atliekų tvarkytojai, Administratorius ir Savivaldybės administracija.
135. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikiantys komunalinių atliekų tvarkytojai privalo įdiegti ir palaikyti kokybės užtikrinimo ir ataskaitų teikimo apie teikiamą paslaugą sistemą, vykdyti teikiamų paslaugų kokybės stebėseną pagal sutartyje su Savivaldybės administracija ir Administratoriumi nustatytus reikalavimus.
136. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės stebėsena vykdoma pagal Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą Šilalės rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės stebėsenos ir kontrolės vykdymo tvarkos aprašą.
137. Komunalinių atliekų konteinerių turinio ir rūšiavimo kokybės kontrolę vykdo Komunalinių atliekų tvarkytojas, Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto skyriaus darbuotojai ir Administratoriaus darbuotojai. Komunalinių atliekų konteineriai, kuriuose nustatomi atliekų rūšiavimo pažeidimai, paženklinami atitinkamu įspėjamuoju lipduku.
XVII. ATSAKOMYBĖ
138. Šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymąsi kontroliuoja Savivaldybės administracija ir TRATC. Teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus už taisyklių nesilaikymą turi Savivaldybės administracijos direktoriaus tam įgalioti specialistai ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nurodyti pareigūnai.
139. Komunalinių atliekų tvarkymo, įskaitant rūšiavimo susidarymo vietoje kokybės, kontrolę vykdo Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas skyrius, seniūnijos ir (ar) Administratorius.
140. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės stebėsena ir kontrolė vykdoma vadovaujantis Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintais Šilalės rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės stebėsenos ir kontrolės vykdymo tvarkos aprašo reikalavimais.
141. Asmenims, pažeidusiems šių taisyklių reikalavimus, yra taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas.
Šilalės rajono savivaldybės
atliekų tvarkymo taisyklių
1 priedas
REKOMENDUOJAMŲ KOMPOSTUOTI NAMŲ ŪKIO SĄLYGOMIS BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ (ŽALIŲJŲ) ATLIEKŲ SĄRAŠAS
| Biologiškai skaidžios (žaliosios) atliekos, kurias komunalinių atliekų turėtojai privalo rūšiuoti jų susidarymo vietoje |
|
| Maisto ir virtuvės bei kitos buitinės atliekos |
Sodo atliekos |
| Augalinės kilmės maisto ir virtuvės atliekos: · vaisių ir daržovių liekanos; · vaisių ir daržovių žievės; · arbatžolės, arbatos pakeliai; · kavos tirščiai bei jų filtrai. Naminių graužikų (žiurkėnų, jūrų kiaulyčių ir kt.) natūralūs pakratai. |
Sodo ir daržo atliekos: · netinkami naudoti vaisiai, daržovės; · augalų lapai; · nupjauta žolė; · smulkios šakos; · jaunos piktžolės (be subrendusių sėklų); · šiaudai ir šienas; · velėna; · pjuvenos. Sena vazonų žemė, kambariniai augalai, gėlės. |
ŽALIŲJŲ ATLIEKŲ, KURIAS GALIMA MESTI Į ATITINKAMUS ŽALIŲJŲ ATLIEKŲ SURINKIMO KONTEINERIUS, SĄRAŠAS
| Žaliosios atliekos, kurias komunalinių atliekų turėtojai privalo rūšiuoti jų susidarymo vietoje |
| · nupjauta žolė; · sugrėbti lapai ir žolė; · smulkios medžių ir krūmų genėjimo šakelės; · išrautos kambarinės ir lauko gėlės, daržovės, velėna (nupurčius žemių likučius); · merkiamos gėlės (be plastikinių ir kitų nenatūralių priedų); · piktžolės ir daržovių liekanos; · šiaudai ir šienas; · netinkami naudoti vaisiai, daržovės; · kitos sodo ir daržo žaliosios atliekos; · pjuvenos ir kitos smulkios malkų ruošimo atliekos (be sąšlavų priemaišų); · nedidelis kiekis medienos pelenų. |
Šilalės rajono savivaldybės
atliekų tvarkymo taisyklių
2 priedas
PAKUOČIŲ ATLIEKŲ IR KITŲ ANTRINIŲ ŽALIAVŲ, KURIAS GALIMA MESTI Į ATITINKAMUS PAKUOČIŲ ATLIEKŲ IR KITŲ ANTRINIŲ ŽALIAVŲ SURINKIMO KONTEINERIUS AR MAIŠUS, SĄRAŠAS*
| Atskirai surenkamų komunalinių atliekų rūšys |
Priemonių paskirtis ir tipas |
|||
| Pakuočių atliekos (neužterštos maisto bei kitų medžiagų likučiais) |
Kitos antrinės žaliavos |
Individualūs ir kolektyviniai konteineriai (maišai)** |
||
| Skirti stiklinių pakuočių ir stiklo atliekoms surinkti (STIKLAS) |
Skirti popierinių ir kartoninių pakuočių bei popieriaus atliekoms surinkti (POPIERIUS) |
Skirti plastikinių, metalinių, kombinuotų ir kitų pakuočių atliekoms surinkti (PLASTIKAS) |
||
| Stiklinių pakuočių atliekos, iš jų: |
|
+ |
|
|
| a) visų dydžių ir spalvų stikliniai buteliai ir buteliukai (be kamščių); |
|
+ |
|
|
| b) stiklainiai (be dangtelių); |
|
+ |
|
|
| c) kitos stiklinės pakuotės ir jų duženos. |
|
+ |
|
|
|
|
d) stikliniai indai, vazos ir kiti stiklo gaminiai; |
+ |
|
|
|
|
e) skaidrus lakštinis (langinis) stiklas. |
+ |
|
|
| Popierinių ir kartoninių pakuočių atliekos, iš jų: |
|
|
+ |
|
| a) visų rūšių kartonas, jo lakštai, gofruoto kartono dėžės ir kartono dėžutės; |
|
|
+ |
|
| b) popieriniai krepšiai, maišeliai, pakavimo popierius; |
|
|
+ |
|
| c) kitos kartoninės ir popierinės pakuotės; |
|
|
+ |
|
|
|
d) laikraščiai, žurnalai, vokai, lankstinukai, skrajutės ir kiti reklaminiai spaudiniai; |
|
+ |
|
|
|
e) bloknotai ir knygos (be kietų viršelių); |
|
+ |
|
|
|
f) kitas spaudos ir rašomasis popierius. |
|
+ |
|
| Plastikinių ir PET (polietileno tereftalato) pakuočių atliekos, iš jų: |
|
|
|
+ |
| a) plastikiniai buteliai, indeliai, dėžutės bei kitos talpos nuo gėrimų ir kitų maisto produktų, gyvūnų ėdalo, buitinių priemonių; |
|
|
|
+ |
| b) plastikiniai dangteliai ir kamšteliai; |
|
|
|
+ |
| c) plastikiniai maišeliai ir plėvelės; |
|
|
|
+ |
| d) PET ir PP tvirtinimo juostos; |
|
|
|
+ |
| e) kita plastikinė pakuotė (su įspaustais PET, HDPE, PE, LPPE, PP, PS ženklais); |
|
|
|
+ |
|
|
f) polietileno plėvelė; |
|
|
+ |
|
|
g) plastikiniai indai. |
|
|
+ |
| Kombinuotų (vyraujanti medžiaga popierinius ir kartonas) pakuočių atliekos, iš jų: |
|
|
|
+ |
| a) kartoninės gėrimų pakuotės nuo sulčių ir pieno produktų (Tetra Pak, Pure-Pak ir kt.); |
|
|
|
+ |
| b) laminuoto popieriaus ir kartono pakuotės. |
|
|
|
+ |
| Metalinių pakuočių atliekos, iš jų: |
|
|
|
+ |
| a) skardinės nuo gėrimų ir kitų maistų produktų, gyvūnų ėdalo, buitinių priemonių; |
|
|
|
+ |
| b) konservų ir kitos dėžutės; |
|
|
|
+ |
| c) metaliniai dangteliai ir kamšteliai; |
|
|
|
+ |
| d) metalinės tvirtinimo juostos; |
|
|
|
+ |
|
|
e) metaliniai indai ir įrankiai, kepimo skardos bei kitos metalinės atliekos. |
|
|
+ |
| Kombinuotų (kitų) pakuočių atliekos, iš jų: |
|
|
|
+ |
| a) traškučių pakeliai; |
|
|
|
+ |
| b) kavos, ledų pakeliai. |
|
|
|
+ |
| Medinių pakuočių atliekos, iš jų: |
|
|
|
+ |
| a) medinės dėžės ir dėžutės; |
|
|
|
+ |
| b) medinės pakuotės ir jų sudėtinės dalys prekių tvirtinimui ir transportavimui. |
|
|
|
+ |
| Kitos pakuočių atliekos, iš jų: |
|
|
|
+ |
| a) džiuto maišai ir kitos medžiaginės pakuotės; |
|
|
|
+ |
| b) keraminiai buteliai ir dėžutės. |
|
|
|
+ |
* Antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų, kurias galima mesti į antrinių žaliavų surinkimo konteinerius, sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.
** Individualaus naudojimo konteineriais, skirtais visų rūšių pakuočių atliekų (išskyrus stiklinių) bei kitų tinkamų perdirbti popieriaus ir kartono, plastiko ir metalo atliekų surinkimui iš individualių namų valdų turi būti surenkamos visos aukščiau nurodytos komunalinių atliekų rūšys, išskyrus nurodytas stiklinių pakuočių ir kitas stiklo atliekas (kai pastarųjų atliekų surinkimui naudojami atskiri individualaus naudojimo konteineriai).
PATVIRTINTA
Šilalės rajono savivaldybės tarybos
2015 m. birželio 26 d. sprendimu
Nr. T1-170
ŠILALĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO 2014–2020 M. PLANAS
TURINYS
TURINYS............................................................................................................................................................................................... 2
1 ĮVADAS....................................................................................................................................................................................... 4
2 ESAMOS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO BŪKLĖS APŽVALGA.................................................... 5
2.1 Bendra informacija apie Šilalės rajono savivaldybę......................................................................................... 5
2.2 Šilalės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos organizavimas.................................................. 6
2.3 Šilalės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos finansavimas..................................................... 9
2.3.1 Principo „teršėjas moka“ įgyvendinimas............................................................................................................... 9
2.3.2 Šilalės rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos............................................................. 10
2.3.3 Investicinių projektų įgyvendinimas ir finansavimas......................................................................................... 12
2.4 Tauragės regiono statistiniai ir atliekų tvarkymo duomenys..................................................................... 14
2.4.1 Gyventojų skaičius ir būstai.................................................................................................................................... 14
2.4.2 Komunalinių atliekų turėtojų aptarnavimas........................................................................................................ 16
2.4.3 Susidariusių ir surinktų komunalinių atliekų kiekiai ir sudėtis........................................................................ 16
2.4.4 Sutvarkytų komunalinių atliekų kiekiai................................................................................................................. 20
2.5 Mišrių komunalinių atliekų surinkimas ir tvarkymas..................................................................................... 21
2.5.1 Mišrių komunalinių atliekų surinkimo sistema.................................................................................................... 21
2.5.2 Mišrių komunalinių atliekų šalinimo įrenginiai ir jų pajėgumai..................................................................... 22
2.5.3 Mechaninio apdorojimo įrenginiai bei jų pajėgumai......................................................................................... 24
2.6 Pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimas ir tvarkymas......................................................... 25
2.7 Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas............................................................................................................... 27
2.7.1 Biologinių atliekų namudinis kompostavimas..................................................................................................... 27
2.7.2 Kompostavimas žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse.................................................................................. 28
2.7.3 Maisto / virtuvės atliekų tvarkymas....................................................................................................................... 28
2.8 Kitų komunalinių atliekų tvarkymo srautų surinkimas ir tvarkymas..................................................... 29
2.9 Visuomenės švietimas ir informavimas.................................................................................................................... 31
2.10 Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimo būklė 31
2.11 Komunalinių atliekų tvarkymo stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių analizė.......................... 36
3 KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR UŽDUOTYS 2014–2020 m....... 37
3.1 Komunalinių atliekų tvarkymo užduotys iki 2020 m........................................................................................ 38
3.2 Šilalės rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo tikslai ir uždaviniai............................. 41
4 ŠILALĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS PLĖTROS PRIEMONIŲ PLANAS 2014–2020 m....................................................................................................................................................................................... 42
5 KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SRAUTŲ SUSIDARYMO IR TVARKYMO ATEITYJE VERTINIMAS.... 52
5.1 Komunalinių atliekų srautų susidarymo ateityje vertinimas...................................................................... 52
5.2 Komunalinių atliekų srautų tvarkymo ateityje vertinimas......................................................................... 56
5.2.1 Komunalinių atliekų prevencijos ir pakartotinio naudojimo ateityje vertinimas.......................................... 61
5.2.2 Biologinių atliekų tvarkymo ateityje vertinimas.................................................................................................. 62
5.2.3 Pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų tvarkymo ateityje vertinimas.......................................................... 65
5.2.4 Elektros ir elektroninės įrangos bei kitų komunalinių atliekų tvarkymo ateityje vertinimas...................... 69
5.2.5 Po pirminio rūšiavimo likusių mišrių komunalinių atliekų tvarkymo ateityje vertinimas........................... 70
6 PLANO ĮGYVENDINIMO POVEIKIO ĮMOKŲ UŽ ATLIEKŲ TVARKYMĄ DYDŽIUI VERTINIMAS 73
7 PLANO ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI.......................................................................................... 73
Priedai.............................................................................................................................................................................................. 76
ĮVADAS
Šilalės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plano tikslas – nustatyti savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius–ekonominius ir higienos reikalavimus atitinkančios viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims.
Šilalės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 m. planas atnaujina Šilalės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo planą 2011–2020 m., patvirtintą Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. T1–261, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, savivaldybių atliekų tvarkymo planų vykdymo laikotarpis turi sutapti su Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano, kuris buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 366, vykdymo laikotarpiu.
Šilalės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 m. planas parengtas pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus ir 2010 m. gruodžio 16 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1–1004 patvirtintus Reikalavimus regioniniams ir savivaldybių atliekų tvarkymo planams. Šiame plane nustatytos priemonės, užtikrinančios Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane ir 2015 m. kovo 19 d. Tauragės regiono plėtros tarybos sprendimu Nr. 51/9S-1 patvirtintame Tauragės regiono atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane nustatytas užduotis.
Šilalės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 m. planą sudaro šios pagrindinės dalys:
· esamos komunalinių atliekų tvarkymo būklės apžvalga;
· komunalinių atliekų tvarkymo tikslai, uždaviniai ir užduotys 2014–2020 m. laikotarpiui;
· komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtros priemonių planas 2014–2020 m. laikotarpiui;
· komunalinių atliekų srautų susidarymo ir tvarkymo ateityje vertinimas;
· plano įgyvendinimo poveikio įmokų už atliekų tvarkymą dydžiui vertinimas;
· plano įgyvendinimo vertinimo kriterijai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, savivaldybių atliekų tvarkymo planus rengia savivaldybės ir tvirtina savivaldybių tarybos. Šilalės rajono savivaldybė atliekų tvarkymo plano rengimo funkciją yra pavedusi UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui. Sprendimus dėl atliekų tvarkymo plano tvirtinimo ir pakeitimų priima Šilalės rajono savivaldybės taryba, atsižvelgdama į Šilalės rajono savivaldybės administracijos ir UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro siūlymus bei konsultuodamasi su socialiniais ekonominiais partneriais. Už patvirtinto savivaldybės atliekų tvarkymo plano priemonių įgyvendinimą, už savivaldybės teritorijoje esančių komunalinių atliekų ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo organizavimą atsakinga savivaldybės vykdomoji institucija.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtintame Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apraše (nauja redakcija patvirtinta 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1467) numatyta tvarka, šiam planui atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, įskaitant ir visuomenės informavimo procedūras. Visuomenės informavimo procedūros atliktos, vadovaujantis 2004 m. rugpjūčio 27 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1–455 patvirtintu Visuomenės dalyvavimo planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūrose bei vertinimo subjektų ir Europos Sąjungos valstybių narių informavimo tvarkos aprašu.
ESAMOS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO BŪKLĖS APŽVALGA
Esamos komunalinių atliekų tvarkymo būklės Šilalės rajono savivaldybėje apžvalga parengta, remiantis Šilalės rajono savivaldybės ataskaita Aplinkos apsaugos agentūrai apie komunalinių atliekų tvarkymo sistemas 2013 m. (toliau – Savivaldybės ataskaita AAA už 2013 m.), kitais Šilalės rajono savivaldybės administracijos ir UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro pateiktais duomenimis, Lietuvos statistikos departamento ir Nekilnojamo turto registro duomenimis.
Bendra informacija apie Šilalės rajono savivaldybę
Šilalės rajono savivaldybė įsikūrusi Lietuvos vakaruose, Tauragės apskrities šiaurinėje dalyje. Savivaldybė ribojasi su Rietavo, Telšių, Kelmės, Tauragės, Šilutės ir Klaipėdos rajonų savivaldybėmis.
Pav. 1. Šilalės rajono savivaldybės žemėlapis.
Savivaldybėje gerai išplėtotas automobilių kelių susisiekimo tinklas (rajoną kerta automagistralė Klaipėda – Vilnius), kuris leidžia lengvai susisiekti su kitais šalies miestais, gerai veikia ūkio plėtrą bei yra naudingas pažintinio ir kaimo turizmo plėtrai. Pagrindinis Šilalės rajono ekonominis gyvenimas sukasi, iš esmės, apie vieną ašį – žemės ūkį. Visi kiti verslai vienaip ar kitaip susiję su pagrindiniu tikslu – kuo racionaliau ūkininkauti ir perdirbti žemės ūkio produkciją. Savivaldybės plotas – 1.188 km2 (26,9 proc. apskrities ploto), iš kurio žemės ūkio naudmenos sudaro 55,7 proc. visos savivaldybės teritorijos, miškai – 28,4 proc., keliai – 2,2 proc., užstatyta teritorija – 2 proc., vandenys – 2,5 proc., kita žemė – 9,2 proc. Per rajono teritoriją teka srauni Jūros upė. Administracinis centras – Šilalės miestas. Savivaldybė suskirstyta į 14 seniūnijų – Bijotų, Bilionių, Didkiemio, Kaltinėnų, Kvėdarnos, Laukuvos, Pajūrio, Palentinio, Šilalės kaimiškoji, Šilalės miesto, Tenenių, Traksėdžio, Upynos ir Žadeikių. Šilalės rajono savivaldybėje gyvena 27,88 tūkst. gyventojų (apie 24 proc. apskrities gyventojų).
Šilalės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos organizavimas
Šilalės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistema apima komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo, rūšiavimo, naudojimo ir šalinimo paslaugas visiems savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams (fiziniams ir juridiniams asmenims). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, už komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimą savo teritorijose yra atsakingos savivaldos institucijos. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimą savivaldybės gali pavesti (kaip privalomą užduotį) savivaldybės ar kelių savivaldybių įsteigtai įmonei.
Šilalės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistema yra Tauragės komunalinių atliekų tvarkymo regiono (toliau – Tauragės regiono) komunalinių atliekų tvarkymo sistemos dalis. Kaip nustatyta Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano 8 priede, Tauragės regionas apima Jurbarko rajono, Pagėgių, Šilalės rajono ir Tauragės rajono savivaldybių teritorijas. Šią sistemą organizuoja ir administruoja Tauragės regiono savivaldybių įsteigta įmonė – UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras. 2002 m. gegužės 20 d. keturioms savivaldybėms (Jurbarko rajono, Pagėgių, Šilalės rajono ir Tauragės rajono) pasirašius Jungtinės veiklos sutartį, o 2002 m. birželio 28 d. – Steigimo sutartį ir buvo įsteigtas UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (Pav. 2). 2002 m. rugpjūčio 2 d. buvo įregistruoti UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro įstatai, kurie 2011 m. rugpjūčio 5 d. buvo pakeisti.
Pav. 2. UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro akcininkai.
Įgyvendindama įsipareigojimus, kuriant Tauragės regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, Šilalės rajono savivaldybė ir UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – TRATC) pasirašė Koncesijos sutartį, kurios projektui buvo pritarta Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. T1–120. Remiantis Koncesijos sutartimi, Šilalės rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) funkcijos:
- Savivaldybės taryba tvirtina Savivaldybės atliekų tvarkymo planą ir Savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles, vietinės rinkliavos nuostatus ir vietinės rinkliavos dydžius, kitus Savivaldybės gyventojams ir juridiniams asmenims privalomus sprendimus komunalinių atliekų tvarkymo klausimais ir viešina juos nustatyta tvarka bei kontroliuoja jų vykdymą savo teritorijoje. Savivaldybės tarybos sprendimų projektus (įskaitant Savivaldybės atliekų tvarkymo planą ir taisykles bei vietinės rinkliavos nuostatus), pagal 2009 m. balandžio 7 d. patvirtintą Koncesijos sutartį, rengia TRATC;
- TRATC rengia komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų viešųjų pirkimų konkursų sąlygas ir organizuoja šių paslaugų pirkimus, o Savivaldybės atstovas dalyvauja TRATC sudarytoje Viešųjų pirkimų komisijoje;
- Savivaldybė kartu su kitomis Tauragės regiono savivaldybėmis kontroliuoja TRATC veiklą, kuriant ir eksploatuojant regioninę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą;
- Savivaldybė dalyvauja organizuojant ir plėtojant regioninę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, taip pat užtikrinant regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo užduočių Savivaldybės teritorijoje vykdymą;
- Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kokybės kontrolę vykdo Savivaldybė ir TRATC, kuris vykdo regioninės atliekų tvarkymo sistemos stebėseną, tvarko susidarančių atliekų srautų apskaitą, rengia ataskaitas, vykdo atliekų tvarkytojų priežiūrą ir kontrolę;
- Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo užduočių vykdymo bei atliekų tvarkymo paslaugų kokybės kontrolę atlieka Savivaldybės administracija (ekologas ir seniūnai, kiekvienas savo seniūnijoje). Seniūnai yra pagrindinė koordinacinė grandis Savivaldybės nustatytoms atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti savo seniūnijos teritorijoje;
- Savivaldybė organizuoja atliekų, kurių turėtojo neįmanoma nustatyti arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą;
- Savivaldybės administracija užtikrina, kad lėšos gautos iš vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą būtų panaudotos tik komunalinių atliekų tvarkymo sistemai eksploatuoti ir plėtoti (vystyti);
- Savivaldybė planuoja (derindama su TRATC) komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros objektų vietas, rengia ir tvirtina žemės sklypų detaliuosius planus, pagal savo kompetenciją atlieka visus reikalingus veiksmus, kad TRATC gautų leidimus įrengti ir eksploatuoti šiuos objektus teisės aktų nustatyta tvarka;
- Savivaldybė rengia ir tvirtina atliekų surinkimo konteinerinių aikštelių išdėstymo schemas.
Vadovaujantis Koncesijos sutartimi pagrindiniai TRATC uždaviniai ir funkcijos yra šie:
- organizuoti, administruoti, eksploatuoti ir plėtoti komunalinių atliekų tvarkymą Savivaldybės teritorijoje;
- vykdyti Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijas bei organizuoti viešuosius pirkimus komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimui Savivaldybės teritorijoje;
- parengti ir pateikti Savivaldybei atliekų tvarkymo plano projektą;
- parengti ir pateikti Savivaldybei atliekų tvarkymo taisyklių projektą;
- parengti ir pateikti Savivaldybei vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų projektą;
- parengti ir pateikti Savivaldybei vietinės rinkliavos dydžių skaičiavimo metodiką;
- parengti ir pateikti Savivaldybei sprendimo projektą dėl vietinės rinkliavos įvedimo, patvirtinant nuostatus ir vietinės rinkliavos dydžius;
- įdiegti programinę įrangą ir sukurti duomenų bazę vietinei rinkliavai administruoti;
- sudaryti Savivaldybės atliekų turėtojų apskaitą (registrą);
- organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos rinkimą iš atliekų turėtojų (rinkliavos dydžio apskaičiavimas atskiriems subjektams, sąskaitų išrašymas, jų išsiuntimas, neapmokėtų sąskaitų išieškojimas);
- įgyvendinti senų sąvartynų ir atliekomis užterštų teritorijų (šiukšlynų) uždarymo (rekultivavimo) projektą ir vykdyti priežiūrą po uždarymo;
- įgyvendinti žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės Šilalės rajone, Paneročio kaime įrengimo projektą (uždavinys įvykdytas);
- įgyvendinti regioniniame ir Savivaldybės atliekų tvarkymo planuose numatytas Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtros priemones;
- eksploatuoti didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę arba organizuoti šių aikštelių eksploatavimo paslaugų viešojo pirkimo konkursus;
- teikti Savivaldybei informaciją apie Savivaldybės atliekų tvarkymo plano vykdymą;
- vykdyti atliekų tvarkymo sistemos stebėseną, tvarkyti Savivaldybėje susidarančių atliekų srautų apskaitą, rengti ataskaitas, vykdyti atliekų tvarkytojų priežiūrą ir kontrolę;
- vykdyti atliekų turėtojų informavimą ir švietimą komunalinių atliekų tvarkymo srityje.
Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemai organizuoti savo teritorijoje, Šilalės rajono savivaldybės taryba 2011 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. T1–261 patvirtinto Šilalės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo planą 2011–2020 m. Šiame plane buvo pateikta trumpalaikė veiksmų programa 2011–2014 m. bei ilgalaikė atliekų tvarkymo strategija 2011–2020 m.
Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje reglamentuoja Šilalės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. T1–261.
Šilalės rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams teikiamos šios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos:
- mišrių komunalinių atliekų tvarkymas;
- pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų tvarkymas;
- žaliųjų atliekų tvarkymas;
- didžiųjų atliekų, įskaitant naudotas padangas bei statybos ir griovimo (smulkaus buities remonto) atliekas, tvarkymas;
- elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas;
- buities pavojingųjų atliekų tvarkymas.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatyta, kad įmonės, kurios vykdo komunalinių atliekų surinkimą, įskaitant antrinių žaliavų surinkimą, šią veiklą savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu yra sudariusios sutartis su savivaldybe (arba savivaldybės (kelių savivaldybių) įsteigtu juridiniu asmeniu, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą). Savivaldybėje pagal 2014 m. balandžio 30 d. pasirašytą sutartį mišrias komunalines atliekas surenka UAB „Šilalės komunalinis ūkis“, kuris 2014 m. lapkričio mėn. buvo reorganizuotas į UAB „Ecoservice“.
Esamą Šilalės rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrą, kurią eksploatuoja TRATC, sudaro viena didžiųjų atliekų surinkimo aikštelė (Pilies g. 3, Vingininkų k., Šilalės r.), viena žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė (Paneročio k., Šilalės kaimiškoji sen., Šilalės r.) bei Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartynas (Kaupių k. 4, Žygaičių sen., Tauragės r.).
Atliekas tvarkančių įmonių registro duomenys apie Šilalės rajono teritorijoje komunalines (15, 20 grupės) atliekas surenkančias, rūšiuojančias, apdorojančias, naudojančias ar šalinančias įmones pateikta šio plano 1 priede.
TRATC yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartis su pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijomis (VšĮ „Žaliasis taškas“ ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“) bei trišales laikinąsias sutartis dėl pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo visose regiono savivaldybėse. Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas surenka UAB „Ecoservice“, UAB „Ekobazė“ ir kt.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme taip pat nustatyta, kad Vyriausybės gamintojams ir importuotojams nustatytų elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti gali būti diegiamos savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos. Šilalės rajono savivaldybėje veikiančios komunalinių atliekų tvarkymo sistemas papildančios atliekų surinkimo sistemos pateiktos šio Plano 2.8 skyriuje.
Šilalės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos finansavimas
Tauragės regiono ir Šilalės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtra finansuojama iš šių šaltinių: Europos Sąjungos ir valstybės paramos lėšų, TRATC skolintų lėšų, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kitų savivaldybės biudžeto lėšų ir kitų lėšų.
Principo „teršėjas moka“ įgyvendinimas
Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, komunalinių atliekų tvarkymo finansavimo sistema turi remtis principu „teršėjas moka“. Šis principas reikalauja, kad atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų atliekų turėtojas ir (arba) medžiagų ir gaminių, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas arba importuotojas (gamintojo atsakomybės principas). Siekiant užtikrinti principo „teršėjas moka“ įgyvendinimą ir padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudas, Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T1-47 (pakeistas 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41) nuo 2012 m. balandžio 1 d. Šilalės rajono savivaldybėje įvesta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.
Vietinė rinkliava – tai tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti. Vietinės rinkliavos dydis nustatomas toks, kad gaunamos pajamos padengtų visas Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudas: atliekų tvarkymo sistemos administravimo, vietinės rinkliavos administravimo, atliekų surinkimo ir transportavimo, šalinimo, sąvartyno eksploatavimo, uždarymo, rekultivavimo, priežiūros po uždarymo, infrastruktūros plėtimo bei kitas su atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.
Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 buvo patvirtinti Šilalės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, pagal kuriuos Šilalės rajono savivaldybės gyventojai vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą gali mokėti, pasirenkant vieną iš būdų (Lentelė 1):
· pagal metinę komunalinių atliekų susikaupimo normą bendrajam plotui (kg/m2), kai maksimalus apmokestinamas plotas yra 100 m2;
· pagal nustatytą dydį vienam fiziniam asmeniui pagal deklaruotą faktinį asmenų skaičių gyvenamajame būste;
· pagal vietinės rinkliavos mokėtojų deklaruotą atliekų kiekį.
Be to, Šilalės rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka vietinės rinkliavos mokėtojams gali būti taikoma kita metinė vietinė rinkliava.
Šilalės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose nustatytos metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos ir metiniai vietinės rinkliavos dydžiai visoms atliekų turėtojų (fizinių ir juridinių asmenų) grupėms.
Šilalės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatuose numatyta galimybė individualių namų, esančių Šilalės mieste, atliekų turėtojams, kompostuojantiems bioskaidžias ir žaliąsias atliekas, mokėti 20 proc. mažesnę rinkliavą. Be to, Šilalės rajono savivaldybės taryba 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T1-125 priėmė lengvatas asmenims, nuo kurių atstumas iki artimiausios buitinių atliekų surinkimo vietos yra didesnis kaip 500 m (20 ar 30 proc. priklausomai nuo atstumo).
Vadovaujantis TRATC duomenimis, 2013 m. pabaigoje Šilalės rajono savivaldybėje mokumas nuo išsiųstos patikslintos koreguotos mokėjimo pranešimų sumos siekė 78 proc. Juridinių asmenų mokumui įtakos turėjo ir ekonominis sunkmetis.
Principas „teršėjas moka“ reikalauja, kad atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų ne tik atliekų turėtojas, bet ir (arba) medžiagų ir gaminių, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas arba importuotojas. Lietuvoje gamintojo atsakomybės principas taikomas pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, alyvų, baterijų ir akumuliatorių bei kitų apmokestinamųjų gaminių (pvz., naudotų padangų) atliekų tvarkymui. Šių atliekų tvarkymas pagal gamintojo atsakomybės principą turėtų būti dengiamas šių gaminių gamintojų / importuotojų ir neįskaitomas į vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą (naudotų padangų – dalinai).
Dėl šios priežasties pakuočių atliekų tvarkymo sąnaudos Šilalės rajono savivaldybėje nėra įtrauktos į vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, o TRATC 2013 m. pasirašė bendradarbiavimo sutartis su pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijomis (VšĮ „Žaliasis taškas“ ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“) bei trišales laikinąsias sutartis dėl pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo visose regiono savivaldybėse. Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas surenka UAB „Šilalės komunalinis ūkis“, kuris 2014 m. lapkričio mėn. buvo reorganizuotas į UAB „Ecoservice“, UAB „Ekobazė“ ir kt.
2013 m. TRATC pasirašė „Elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo bei visuomenės informavimo ir švietimo“ sutartį su VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija” bei „Komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios elektros ir elektroninės įrangos bei baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemos Tauragės regiono teritorijoje“ sutartį su asociacija „EEPA“, be to nuo 2012 m. sausio 9 d. dar galioja sutartis su UAB „Žalvaris“ dėl „Komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančių atliekų surinkimo sistemos diegimo“. 2013 m. TRATC taip pat pasirašė sutartį dėl buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėse ir aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo su VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ ir VšĮ „Ekošviesa“.
Šilalės rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos
„Visų sąnaudų padengimo“ principas nustato, kad mokėjimai už komunalinių atliekų tvarkymą turi padengti visas tiesiogines ir netiesiogines atliekų tvarkymo sąnaudas. Taigi vietinės rinkliavos dydžiai turi būti nustatomi tokiu būdu, kad surinktos lėšos dengtų suplanuotas Šilalės rajono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, eksploatacijos, plėtros ir administravimo sąnaudas: komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo, Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyno eksploatavimo, senų sąvartynų uždarymo, rekultivavimo ir priežiūros po uždarymo, kitos atliekų tvarkymo infrastruktūros eksploatavimo ir plėtros, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo, vietinės rinkliavos administravimo bei kitas su atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.
Komunalinių atliekų tvarkymo bendrąsias sąnaudas sudaro šių atskirų veiklų sąnaudos:
1. Atliekų surinkimo ir transportavimo kaštai (mokėjimai už surinkimo ir transportavimo iki sąvartyno paslaugas);
3. Vietinės rinkliavos administravimo (rinkimo) kaštai.
Regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos „dengiamos“ per komunalinių atliekų priėmimo ir šalinimo regioniniame sąvartyne kainą – „sąvartyno vartų“ mokestį. Plečiantis Tauragės regiono komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrai, teikiamų paslaugų apimtims bei patiriamoms išlaidoms, Tauragės regione nustatytas „sąvartyno vartų“ mokestis neišvengiamai palaipsniui didėja: iki 2013 m. birželio 30 d. buvo 21,79 Eur/toną (75,22 Lt/toną) (su PVM), nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. – 22,15 Eur/toną (76,48 Lt/toną) (su PVM), o nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. – 33,29 Eur/toną (114,95 Lt/toną) (su PVM). Pastarasis „sąvartyno vartų“ mokestis buvo patvirtintas 2014 m. liepos 16 d. TRATC valdybos posėdyje (protokolo Nr. 14/05(86)).
Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1–41 patvirtintuose Šilalės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose nustatyti metinės vietinės rinkliavos dydžiai pateikti Lentelė 1. Šilalės rajono savivaldybėje patvirtinta 1 tonos atliekų sutvarkymo kaina yra 66,03 Eur (228 Lt/toną). Vietinės rinkliavos dydis gyventojams skiriasi priklausomai nuo jų susidarymo vietos – Šilalės miestas ar likusi savivaldybės dalis. Kaimo gyventojams atliekų susikaupimo norma mažesnė, nes dauguma atliekų turėtojų kaime gyvena individualiuose namuose ir jų sukaupia mažiau, todėl rinkliavos įkainis jiems nustatytas mažesnis nei miesto gyventojams.
Lentelė 1. Šilalės rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos (su PVM).
|
Įmokos dydis gyventojui per metus, Eur (Lt) |
Įmokos dydis už m2 plotą per metus, Eur (Lt) |
Komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos, Eur/toną (Lt/toną) |
„Vartų mokestis“, Eur/toną (Lt/toną) |
|||
|
Šilalės miestas |
Likusi savivaldybės teritorija |
Šilalės miestas |
Šilalės miesto individualiems namams, kurių savininkai kompostuoja atliekas kompostavimo dėžėse |
Likusi savivaldybės teritorija |
||
|
17,56
(60,64) |
13,15
(45,39) |
0,76
(2,61) |
0,61
(2,09) |
0,59
(2,05) |
66,03
(228) |
33,29
(114,95) |
Šaltinis: Šilalės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, patvirtinti Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1–41.
Taip pat Šilalės rajono savivaldybėje skiriasi vietinės rinkliavos dydis juridiniams subjektams, turintiems registruoto nekilnojamojo turto. Visi juridiniai subjektai, turintys registruoto nekilnojamojo turto pagal savo veiklos rūšį yra suskirstyti į grupes ir kiekvienai grupei nustatyta skirtinga metinė rinkliava už 1 m2 bendrojo ploto. Įmokos dydžiai pateikti Šilalės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose.
Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1–41 vietinę rinkliavą administruoja TRATC.
Investicinių projektų įgyvendinimas ir finansavimas
Tauragės regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros kūrimas buvo pradėtas, įgyvendinant ISPA projektą Nr. 2001/LT/16/P/PE/004 „Tauragės regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“. Bendra projekto vertė – 6,63 mln. Eur (22,89 mln. Lt). Vykdant šį projektą Europos Sąjungos ISPA programos lėšomis įrengtas Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartynas su kompostavimo aikštele, Kaupių k. 4, Žygaičių sen., Tauragės r., pastatytos 4 didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės Jurbarko rajono, Pagėgių, Šilalės rajono ir Tauragės rajono savivaldybių teritorijose, uždarytas Tauragės miesto Ližių sąvartynas, įsigyta speciali techniką sąvartynui eksploatuoti (kompaktorius ir ratinis frontalinis krautuvas).
Įgyvendinant projektą „Tauragės regiono senų sąvartynų ir šiukšlynų uždarymas“ (Nr. VP3–3.2–AM–01–V–01–013), finansuojamą pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymas“ priemonę „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, 2010 m. rugpjūčio mėn. buvo pasirašyta projekto finansavimo ir administravimo sutartis, pagal kurią uždaryti 5 sąvartynai ir 53 šiukšlynai:
· Jurbarko rajono savivaldybėje (2 sąvartynai Smukučių k. ir Skirsnemuniškių k. bei 15 šiukšlynų);
· Pagėgių savivaldybėje (1 sąvartynas Plaušvarių k. ir 13 šiukšlynų);
· Šilalės rajono savivaldybėje (1 sąvartynas Paneročio k. ir 14 šiukšlynų);
· Tauragės rajono savivaldybėje (1 sąvartynas Šidagių k. ir 11 šiukšlynų).
Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekė 4.374.097,53 Eur (15.102.883,95 Lt), iš kurių ES Sanglaudos fondo lėšos sudarė 3.717.982,90 Eur (12.837.451,35 Lt) (85 proc.), Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 656.114,63 Eur (2.265.432,60 Lt) (15 proc.).
Įgyvendinant projektą „Tauragės regiono kompostavimo aikštelių įrengimas“, finansuojamą pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymas“ priemonę „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ Tauragės regione įrengtos ir 2013 m. pradėtos eksploatuoti trys žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės: Šilalės rajone Paneročio kaime, Jurbarko rajone Kalnėnų kaime bei Pagėgiuose M. Jankaus gatvėje. Tauragės rajone tokia aikštelė pastatyta 2008 m. Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyno teritorijoje Kaupių kaime. Bendra šio projekto vertė siekė 1.039.024,69 Eur (3.587.544,44 Lt), iš kurių ES Sanglaudos fondo lėšos sudarė 881.288,35 Eur (3.042.912,43 Lt) (85 proc.), UAB TRATC akcininkių – Tauragės regiono savivaldybių biudžetų lėšos – 157.736,33 Eur (544.632,01 Lt) (15 proc.). Taip pat 2012–2013 m. iš šio projekto lėšų buvo įsigytas: mobilus būgninis sijotuvas, savaeigis komposto vartytuvas, ratinis traktorius su frontaliniu krautuvu bei stumdytuvu, žolės smulkintuvas, puspriekabė, šluota, žaliųjų atliekų smulkintuvas ir traktorinė cisterna (srutovežis). Mobilus žaliųjų atliekų smulkintuvas eksploatuojamas Tauragės regiono žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse, kuriuo smulkinamos žaliosios atliekos, miško ir parkų kirtimo atliekos, statybinės medžio atliekos su įvairiomis priemaišomis (grunto, smulkių akmenų, smulkaus metalo), taip pat medžio žievė. Esant poreikiui gali būti smulkinamos medienos didžiosios atliekos. Mobilus būgninis sijotuvas eksploatuojamas Tauragės regiono žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse. Juo sijojama struktūrinė medžiaga, kuri naudojama kompostavimo procese, bei pagamintas kompostas. Kad pagreitinti kompostavimosi procesą, savaeigiu komposto vartytuvu kompostuojamos žaliosios atliekos pavartomos. Ratinis traktorius su priedais naudojamas prikabinamai kompostavimo technikai transportuoti į regiono kompostavimo aikšteles, taip pat smulkinamos medžiagos pakrovimui į smulkintuvą bei sijotuvą ir pagaminto komposto pakrovimui ir transportavimui. Traktorinė cisterna eksploatuojama Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyne ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse: ja į artimiausią nuotekų valyklą vežamas susidaręs perteklinis filtratas ir paviršinės nuotekos. Taip pat cisterna naudojama sausuoju metų laiku ant kaupų purkšti rezervuaruose susikaupusį paviršinį vandenį ir filtratą.
2010 m. TRATC pradėjo įgyvendinti projektą „Tauragės regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“. Projektas finansuojamas 85 proc. iš ES Sanglaudos skatinimo veiksmų programos lėšų (pagal priemonės Nr. VP3–3.2–AM–01–V „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ veiklą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra, sukuriant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrą“) ir 15 proc. iš TRATC akcininkių (savivaldybių biudžetų) lėšų. Projektas apima naujų komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (toliau – MBA) įrenginių projektavimo, statybos bei juos aptarnaujančių sistemų įrengimo darbus. TRATC 2011–2013 m. skelbė du atvirus konkursus dėl projekto „Tauragės regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ statybos darbų, įrangos tiekimo, projektavimo ir atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo paslaugų pirkimo. Visuose konkursuose buvo pateikta tik po 1 pasiūlymą:
1) Pirmojo atviro konkurso, paskelbto 2012 m. gruodžio mėn. dėl teisminių procesų vokas su pasiūlymą pateikusio Tiekėjo kaina buvo atplėštas tik spalio 24 d. ir pasiūlymo kaina dvigubai viršijo turimą biudžetą (pasiūlyta kaina 8.683.527,86 Eur (29.982.485,00 Lt) (be PVM), turimas biudžetas 4413051,71 Eur (15.237.384,94 Lt) (be PVM)), todėl Tiekėjo pasiūlymas buvo atmestas dėl per didelės kainos.
2) Antrojo atviro konkurso Tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina – 7.343.838,33 Eur (25.356.805,00 Lt) (be PVM) viršijo numatytąją MBA įrenginių projektavimo ir statybos rangos darbų pirkimo vertę (4.183.400,72 Eur (14.444.446,00 Lt) (be PVM)). Kadangi regiono savivaldybių (arba TRATC) kofinansavimo (15 proc.) dalis būtų padidėjusi nuo ~0,67 mln. Eur iki ~1,1 mln. Eur (~2,3 mln. Lt iki ~ 3,8 mln. Lt), todėl Tiekėjo pasiūlymas taip pat buvo atmestas. Be to, antrojo atviro konkurso Tiekėjo pasiūlyme buvo nustatyta labai didelė MBA eksploatavimo paslaugų kaina – 41,71 Eur/toną (144,00 Lt/toną) (vadinasi per metus MBA operatoriui reikėtų sumokėti ~1,25 mln. Eur (~4,3 mln. Lt)).
Viešųjų pirkimų tarnyba rekomendavo rinktis Tiekėją, vykdant atviro konkurso procedūras, o įvykdyti naują trečiąjį atvirą konkursą ir pastatyti MBA įrenginius iki 2015 m. rugsėjo 30 d. buvo neįmanoma dėl laiko stokos. Kadangi MBA įrenginių projektas iki nustatyto termino nebus įgyvendintas, buvo nuspręsta TRATC teikti Aplinkos projektų valdymo agentūrai ir Aplinkos ministerijai raštus (2013 m. lapkričio 26 d. Nr. IS–859 ir 2013 m. gruodžio 6 d. Nr. IS–888), su prašymais leisti pakeisti 2010 m. gruodžio 27 d. finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP3–3.2–AM–01–V–02–007 ir įtraukti naujas veiklas: antrinių žaliavų bei žaliųjų atliekų atskiro surinkimo konteinerių pirkimą ir biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo aikštelės įrengimą bei pratęsti projekto įgyvendinimo veiklų terminą iki 2015 m. liepos 31 d. Šiuo tikslu, 2013 m. gruodžio 19 d. buvo pasirašytas Šalių susitarimas Nr. 2 prie minėtos finansavimo ir administravimo sutarties, kuriame nurodyta projekto naujų veiklų tinkamų finansuoti išlaidų suma – 2.725.233,69 Eur (9.409.686,88 Lt) (be PVM) (iš jų ES lėšų dalis – 2.316.448,63 Eur (7.998.233,84 Lt) (85 proc.), projekto vykdytojo lėšos – 408.785,06 Eur (1.411.453,04 Lt) (15 proc.)). 2014–2015 m. numatytos veiklos:
- įsigyti 21.853 vnt. 240 litrų talpos antrinių žaliavų (išskyrus stiklą) atskiro surinkimo konteinerių, 19.632 vnt. 120 litrų talpos stiklo atskiro surinkimo konteinerių bei 5.875 vnt. 240 litrų talpos žaliųjų atliekų atskiro surinkimo konteinerių, skirtų išdalinti individualių namų valdų gyventojams (įsigijimo kaina 2.090,48 Eur (7.218 mln. Lt));
- įrengti Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyno teritorijoje biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo aikštelę su filtrato kaupimo rezervuaru (įrengimo kaina 346,96 Eur (1.198 mln. Lt)). Aikštelėje bus tvarkomos iš bendro mišrių komunalinių atliekų srauto išskirtos biologiškai skaidžios atliekos.
Tačiau Tauragės regiono plėtros tarybos 2014 m. vasario 27 d. posėdžio Nr. 51/9P–1 metu buvo siūloma vykdyti ne tik aukščiau minėtų projekto veiklų įgyvendinimą, bet buvo pageidaujama, kad įgyvendinant projektą būtų įsigyti komunalinių atliekų MBA įrenginiai ir nupirkta jų eksploatavimo paslauga, motyvuojant turima informacija, kad yra galimybė gauti papildomą didesnį finansavimą projektui. Papildomai buvo atliktas „Tauragės regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra: mechaninio–biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių darbams ir paslaugoms reikalingų investicijų poreikio įvertinimas“. Atlikus vertinimą buvo nustatyta, kad be MBA įrenginių 2020 m. Tauragės regionui Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane nustatytas komunalinių atliekų tvarkymo užduotis įgyvendinti bus sudėtinga, todėl siūloma ieškoti lėšų MBA įrenginių pastatymui iki 2020 m. Tuo tarpu, nuo 2012 m. Tauragės regione susidariusias mišrias komunalines atliekas pagal sutartį su TRATC apdoroja (rūšiuoja) UAB „Ekobazė“. Paslaugos teikėjas, pastatydamas laikinus mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo įrenginius (liniją) Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyno teritorijoje, iš mišraus komunalinių atliekų srauto įpareigotas atskirti biologiškai skaidžias atliekas, pakartotiniam panaudojimui ir/ar perdirbimui tinkančias medžiagas ir energetinę vertę turinčias atliekas.
Pagal projektą „Tauragės regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ Nr. VP3–3.2–AM–01–V–02–007, įvykdžius viešuosius pirkimus ir pasirašius daugumą sutarčių, liko sutaupytų lėšų (1.286.209,18 Eur (4.441.023,05 Lt)). Atsižvelgiant į tai, TRATC tikisi, kad bus leista minėto projekto apimtyje įvykdyti papildomą viešąjį pirkimą dėl „Įrangos biologiškai skaidžių atliekų aikštelei eksploatuoti“ įsigijimo ir, pasirašius įrangos tiekimo sutartį, įtraukti į projektą papildomą veiklą. Pagal šį pirkimą/veiklą būtų įsigytos trys būtinos įrangos dalys (planuojama įsigijimo kaina 0,46 mln. Eur (1,6 mln. Lt)): komposto vartytuvas, ratinis traktorius su priedais (frontaliniu krautuvu bei stumdytuvu) ir traktorinė priekaba. Numatoma, kad komposto vartytuvas bus naudojamas biologiškai skaidžių atliekų vartymui/aeravimui kaupuose, kad paspartinti kompostavimosi procesą. Ratinis traktorius su priedais bus naudojamas biologiškai skaidžių atliekų kaupų formavimui, taip pat kompostuojamos medžiagos pakrovimui į priekabą ir transportavimui nuo rūšiavimo linijos iki biologiškai skaidžių atliekų aikštelės ir nuo aikštelės ant sąvartyno kaupo.
TRATC vykdant Baltijos jūros regiono 2007–2013 m. programos finansuojamą projektą „Reco Baltijos 21–Tech“ (RB21T) buvo parengta „Tauragės regione individualiose valdose susidarančių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo galimybių studija“. Vienas iš pagrindinių šios studijos tikslų – praktiškai ir teoriškai įvertinti Tauragės regiono individualiose valdose susidarančių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo galimybes. Vadovaujantis gautais rezultatais buvo priimta išvada, kad biologiškai skaidžių atliekų namudinis kompostavimas yra realus.
Gyventojų skaičius ir būstai
Gyventojai ir namų ūkiai. Didžiausias komunalinių atliekų kiekis susidaro buityje, t. y. pas gyventojus, namų ūkiuose. Komunalinių atliekų kiekis ir sudėtis priklauso nuo daugelio veiksnių: namų ūkio dydžio, gyventojų skaičiaus, jų gyvenamosios vietos (daugiabutis ar individualus namas, miestas ar kaimas), vartojimo (pajamų) ir t.t.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis ir palyginus 2001 m. ir 2011 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenis, gyventojų skaičius Šilalės rajono savivaldybėje sumažėjo 16 proc.[1] Šis mažėjimas paaiškinamas mažėjančio natūralaus gyventojų prieaugio tendencija ir gyventojų vidaus bei tarptautine migracija.
Savivaldybės ataskaitos AAA už 2013 m. duomenimis, Šilalės rajono savivaldybėje buvo įregistruotas 27.881 gyventojas (Lentelė 2), iš kurių 19 proc. gyveno mieste ir 81 proc. gyventojų gyveno kaime.
Lentelė 2. Gyventojų skaičius Šilalės rajono savivaldybėje (2013 m.).
|
Miestas |
Kaimas |
Iš viso |
|
5.363 |
22.518 |
27.881 |
Šaltinis: Savivaldybės ataskaita AAA už 2013 m.
Remiantis Tauragės regiono atliekų turėtojų registro informacinės sistemos (toliau – ATRIS) duomenimis, 2014 m. pabaigoje Šilalės rajono savivaldybės vieno ir dviejų butų gyvenamuosiuose namuose buvo registruoti beveik 8,03 tūkst. savininkų, kurie atitinkamai pasiskirstę 9 proc. mieste ir 91 proc. kaime (Lentelė 3). Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose buvo registruoti 2,8 tūkst. savininkų (26 proc.), kurių didžioji dalis (57 proc.) buvo mieste.
Lentelė 3. Nekilnojamojo turto objektų savininkų skaičius Šilalės rajono savivaldybės individualiuose ir daugiabučiuose namuose (2014 m.).
|
Savininkų skaičius vieno ir dviejų butų namuose |
Savininkų skaičius daugiabučiuose namuose |
Iš viso |
||||
|
Miestas |
Kaimas |
Iš viso |
Miestas |
Kaimas |
Iš viso |
|
|
709 |
7.319 |
8.028 |
1.590 |
1.215 |
2.805 |
10.833 |
Šaltinis: TRATC ATRIS duomenys, 2014 m.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2014 m. pradžioje Šilalės rajono savivaldybėje buvo 6.490 vieno ir dviejų butų namų bei 219 daugiabučių namų (Lentelė 4).
Lentelė 4. Gyvenamieji namai Šilalės rajono savivaldybėje (2014 m.).
|
Nekilnojamo turto registre registruoti gyvenamieji namai |
|||||
|
Vieno ir dviejų butų gyvenamieji (individualūs) namai |
Daugiabučiai gyvenamieji namai |
||||
|
Miestas |
Kaimas |
Iš viso |
Miestas |
Kaimas |
Iš viso |
|
628 |
5.862 |
6.490 |
74 |
145 |
219 |
Šaltinis: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras. „Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto registre registruotų statinių apskaitos duomenys 2014 m. sausio 1 d.“. Vilnius, 2014.
Ūkio subjektai. Vadovaujantis TRATC ATRIS duomenimis, 2014 m. pabaigoje buvo įregistruoti 532 ūkio subjektai.
Komunalinių atliekų turėtojų aptarnavimas
Remiantis Savivaldybės ataskaita AAA už 2013 m., Savivaldybėje buvo registruotas 27.881 fizinis asmuo ir 532 ūkio subjektai, iš kurių viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga buvo teikiama atitinkamai 26.881 fiziniam asmeniui (96 proc.) ir 521 ūkio subjektui (98 proc.).
Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatyta atliekų tvarkymo užduotis – užtikrinti visuotinumo principą, teikiant viešąją komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą. Remiantis aukščiau pateikta informacija, Šilalės rajono savivaldybėje užduotis įgyvendinta, nes ši paslauga, įvedus vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teikiama daugiau kaip 95 proc. Savivaldybės teritorijos gyventojų ir juridinių asmenų.
Susidariusių ir surinktų komunalinių atliekų kiekiai ir sudėtis
TRATC duomenimis, 2013 m. Šilalės rajono savivaldybėje iš gyventojų ir juridinių asmenų buvo surinkta beveik 7,8 tūkst. tonų komunalinių atliekų, iš kurių mišrios komunalinės atliekos sudarė beveik 6,9 tūkst. tonų (88 proc.), o atskirai surinktos kitos komunalinės atliekos – 0,9 tūkst. tonų (12 proc.) (Lentelė 5). Vertinama, kad 2013 m. Šilalės rajono savivaldybėje vidutiniškai susidarė ir buvo surinkta apie 280 kg komunalinių atliekų vienam gyventojui arba 720 kg vienam namų ūkiui (būstui) per metus.
Atskirai surinktų atliekų sudėtis pavaizduota Pav. 3. Didžiausią kiekį atskirai surinktų atliekų 2013 m. sudarė žaliosios atliekos (0,4 tūkst. tonų) bei statybos ir griovimo atliekos (0,3 tūkst. tonų). Bendrai pakuočių atliekos ir kitos antrinės žaliavos atskirai surinktų atliekų sraute sudarė 0,025 tūkst. tonos (atitinkamai apie 0,3 proc. nuo bendro komunalinių atliekų kiekio), o biologiškai skaidžios atliekos – 0,4 tūkst. tonų (apie 5,7 proc.).
Pav. 3. Atskirai surinktų komunalinių atliekų sudėtis (2013 m.).
Vertinama, kad 2013 m. Šilalės rajono savivaldybėje naudojamose namudinio kompostavimo dėžėse (namudinį kompostavimą Savivaldybėje deklaruoja 519 individualių namų savininkų) buvo galima sukompostuoti beveik 104 tonas žaliųjų atliekų, kurios nepateko į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, t. y. nepateko į komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemą. Detalesnė informacija apie namudinį kompostavimą pateikta 2.7.1 skyriuje.
Sąvartyne šalinamų atliekų sudėties tyrimų rezultatai. 2012 m. Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyne TRATC pradėjo vykdyti sąvartyne šalinamų mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo darbus – atliekų monitoringą. Atliekų sudėties tyrimai vykdomi, vadovaujantis 2011 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1–661 „Dėl regioniniuose nepavojingųjų atliekų sąvartynuose šalinamų mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo ir komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio juose vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, t. y. mišrių komunalinių atliekų sudėtis turi būti nustatoma 2012, 2013, 2016, 2018 ir 2020 m. 4 kartus per metus. 2013 m. atliktų tyrimų rezultatai pateikti Lentelė 6 ir Pav. 4.
