LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS GALIMO NETEISĖTO INFORMACIJOS APIE ASMENIS RINKIMO IR PANAUDOJIMO, GALIMO NETEISĖTO POVEIKIO ŽVALGYBOS IR KITŲ TEISĖSAUGOS INSTITUCIJŲ VEIKLAI, GALIMO KIŠIMOSI Į 2019 METŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ PROCESĄ, GALIMOS NETEISĖTOS PARAMOS ŠIAI RINKIMŲ POLITINEI KAMPANIJAI, GALIMŲ PRANEŠĖJŲ TEISIŲ PAŽEIDIMŲ, GALIMOS NETEISĖTOS ĮTAKOS ĮVEDANT SANKCIJAS BALTARUSIJOS RESPUBLIKAI PARLAMENTINIAM TYRIMUI ATLIKTI SUDARYMO

2023 m. spalio 31 d. Nr. XIV-2215

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas,

vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 71, 72 ir 73 straipsniais;

būdamas tvirtai įsitikinęs, kad žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas, konstitucinė santvarka yra svarbūs nacionalinio saugumo objektai;

pabrėždamas, kad Lietuvos žvalgybos tarnybų veikla grindžiama teisėtumo, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, visuomenės ir valstybės intereso viršenybės, atskaitomybės valstybės aukščiausiosioms nacionalinio saugumo užtikrinimui vadovaujančioms institucijoms, politinio neutralumo ir kitais Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme nustatytais principais;

pripažindamas, kad žvalgybos metodų taikymas renkant ir panaudojant žvalgybinę informaciją turi užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir laisves, o pasitikėjimas žvalgybos institucijų veikla neatsiejamas nuo žvalgybos tarnybos ir jos darbuotojų formuojamos ir puoselėjamos žvalgybos kultūros, kuri turi būti pagrįsta pagarba įstatymams ir pagrindinėms žmogaus teisėms;

primindamas, kad pagrindinis žvalgybos institucijų veiklos tikslas – stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, renkant informaciją apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, pateikiant ją nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir šalinant šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, o tinkama žvalgybos institucijų kontrolė turi būti vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir turi būti naudojama tik tiek, kiek tai susiję su viešuoju interesu ir žvalgybos institucijoms keliamų uždavinių įgyvendinimu bei jų veiklos teisėtumo užtikrinimu;

įvertinęs Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pranešėjo (toliau – Pranešėjas) 2019 m. balandžio 25 d. kreipimesi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą pateiktą informaciją apie tai, kad kai kurie Valstybės saugumo departamento pareigūnai galimai darė neteisėtą poveikį šalies vidaus politiniam (rinkimų) procesui, neteisėtai rinko informaciją apie kandidatus 2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose ir galimai neteisėtai ją panaudojo, taip pat galimai pažeidė žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir politinio neutralumo principus;

įvertinęs tai, kad vėliau ši Pranešėjo pateikta informacija buvo patvirtinta žurnalistų atliktame ir viešojoje erdvėje paskelbtame žurnalistiniame tyrime apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą žvalgybos institucijoms vykdant veiklą, galimus rinkimų principų pažeidimus ir galimą neskaidrų ir neteisėtą 2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos finansavimą, galimai neskaidrią ir neteisėtą įtaką stabdant sankcijų įvedimą Baltarusijos Respublikai, galimus Pranešėjo teisių apsaugos pažeidimus;

primindamas, kad dėl Pranešėjo pateiktos informacijos Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba arba kita teisėsaugos institucija iki šiol įstatymų nustatyta tvarka nepriėmė sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą arba sprendimo atsisakyti pradėti tokį tyrimą, taip pat nepateikė duomenų apie kitokio teisės aktuose numatyto sprendimo priėmimą, bei atsižvelgdamas į tai, kad Generalinė prokuratūra 2023 m. gegužės 18 d. išreiškė oficialią viešą poziciją, kad 2019 metais pateiktas Pranešėjo kreipimasis dėl Valstybės saugumo departamento veiklos liko tinkamai neišnagrinėtas, o žvalgybos institucijų kontrolė nėra priskirta prokuratūros veiklos sričiai;

būdamas susirūpinęs dėl to, kad Pranešėjas, pranešęs apie galimus teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui, patyrė neigiamą poveikį, nebuvo tinkamai užtikrintos jo teisės ir teisinė apsauga, įstatymų nustatyta tvarka jam nebuvo užtikrinta pagalba ir tai lėmė vėlesnį jo atleidimą iš tarnybos Valstybės saugumo departamente;

būdamas įsitikinęs, kad Pranešėjo pateiktos informacijos patikrinimas, vertinimas, atskleidimas ir su ja susijusių aplinkybių išsamus tyrimas turės didelę reikšmę užtikrinant nacionalinio saugumo interesus, žmogaus teisių apsaugą, rinkimų principus, taip pat keliant politikų ir pareigūnų konstitucinės atsakomybės klausimą, tobulinant žvalgybos institucijų veiklą ir pranešėjų apsaugą;

pabrėždamas, kad Seimas, kaip įstatymų leidėjas, yra atsakingas už įstatymų, kuriais įsteigiamos žvalgybos tarnybos, reglamentuojama jų veikla, nustatomi įgaliojimai ir veiklos apribojimai, priėmimą bei tinkamą įgyvendinimą ir privalo užtikrinti, kad žvalgybos veikla ir jos kontrolė būtų teisėtos;

siekdamas apsaugoti viešąjį interesą, užtikrinti Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų asmenų pagrindines teises ir laisves žvalgybos institucijoms vykdant veiklą, visų pirma teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, taip pat užtikrinti piliečių teisę lygiomis teisėmis dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus;

siekdamas gauti išsamią, objektyvią informaciją ir turėdamas diskreciją sudaryti tokius Seimo struktūrinius padalinius, kuriems būtų pavedama atlikti tyrimą, kad būtų surinkta informacija apie tam tikrus valstybėje ir visuomenėje vykstančius procesus, apie padėtį įvairiose valstybės bei visuomenės gyvenimo srityse ir jose kylančias problemas, ypač žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą žvalgybos veikloje, rinkimų pagrindinių principų, pranešėjų apsaugos užtikrinimą ir galimą neteisėtą poveikį įvedant sankcijas Baltarusijos Respublikai;

vadovaudamasis tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą oficialiąją konstitucinę doktriną Seimas, įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus, vykdo klasikines demokratinės teisinės valstybės parlamento funkcijas, be kita ko, vykdo vykdomosios valdžios ir kitų valstybės institucijų (šiuo atveju – žvalgybos, kriminalinės žvalgybos ir kitų teisėsaugos institucijų) parlamentinę kontrolę (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2006 m. balandžio 4 d., 2016 m. gruodžio 22 d., 2019 m. gegužės 16 d., 2020 m. birželio 12 d. nutarimai), nutaria:

1 straipsnis.

Sudaryti Lietuvos Respublikos Seimo laikinąją tyrimo komisiją galimo neteisėto informacijos apie asmenis rinkimo ir panaudojimo, galimo neteisėto poveikio žvalgybos ir kitų teisėsaugos institucijų veiklai, galimo kišimosi į 2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų procesą, galimos neteisėtos paramos šiai rinkimų politinei kampanijai, galimų pranešėjų teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijos Respublikai parlamentiniam tyrimui atlikti (toliau – Komisija).

2 straipsnis.

Sudaryti Komisiją iš 7 Seimo narių:

1) Vytautas Bakas;

2) Laurynas Kasčiūnas;

3) Raimundas Lopata;

4) Matas Maldeikis;

5) Bronislovas Matelis;

6) Vytautas Mitalas;

7) Andrius Vyšniauskas.

3 straipsnis.

Paskirti Komisijos pirmininku Seimo narį Vytautą Baką.

4 straipsnis.

Įpareigoti Komisiją ištirti:

1) apie kuriuos kandidatus 2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose (jų aplinką) ir kokią informaciją 2018–2019 metais rinko Valstybės saugumo departamentas (toliau – VSD) ir (arba) jo pareigūnai? Ar VSD gavo kandidatų 2019 metų Prezidento rinkimuose ir (arba) jiems talkinusių asmenų prašymų surinkti informaciją apie juos dominusius asmenis, įvykius, procesus? Jeigu taip, kokią informaciją ir kam teikė VSD? Ar buvo vykdoma tokios informacijos rinkimo ir panaudojimo teisėtumo kontrolė? Kokia konkrečiai informacija buvo renkama, kas ir kada pavedė ją rinkti, kaip ji buvo naudojama? Kada ir kam ši informacija buvo perduota, kas ir kada su ja buvo supažindintas;

2) ar 2018–2019 metais VSD ir (arba) jo pareigūnai rinko informaciją apie asmenis, kuriuos nurodė Pranešėjas savo 2019 m. balandžio 25 d. kreipimesi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą? Kokia konkrečiai ir kokios apimties informacija buvo renkama, kas ir kada pavedė ją rinkti, kokiomis aplinkybėmis ir kodėl šis sąrašas atsirado VSD, kaip surinkta informacija buvo naudojama, kada ir kam perduota, kas ir kada su ja buvo supažindintas? Iš kokių šaltinių informacija buvo renkama? Ar buvo vykdoma ir kaip buvo vykdoma tokios informacijos rinkimo ir panaudojimo bei saugojimo teisėtumo kontrolė;

3) ar 2019 metų Prezidento rinkimuose kurio nors kandidato kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys? Ar šio banko darbuotojams, vadovams, klientams buvo daromas poveikis remti konkrečius kandidatus? Jeigu taip, kas ir kokiu būdu tokį poveikį darė;

4) kokios buvo visų 2019 metų Prezidento rinkimų kampanijos kandidatų finansavimo išlaidos, palyginti su tuo metu viešojoje erdvėje paskelbtais rinkimų politinių kampanijų finansavimo stebėsenos duomenimis? Kokių veiksmų ėmėsi Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija šią informaciją vertindama ir pagal savo kompetenciją užkardydama galimas neteisėtas veikas;

5) kokią įtaką 2019 metų Prezidento rinkimus laimėjusiam kandidatui (jo sprendimams) ir arba jo rinkimų štabo nariams, patarėjams darė Baltarusijos Respublikos trąšų verslu besiverčiantys asmenys? Koks buvo šių asmenų vaidmuo Prezidento rinkimų kampanijoje;

6) kokių konkrečių veiksmų ėmėsi Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra gavusios Pranešėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateiktą informaciją? Kokie sprendimai ir kada dėl šios informacijos buvo priimti? Jeigu sprendimai nebuvo priimti, dėl kokių priežasčių?

5 straipsnis.

1. Pavesti Komisijai užtikrinti Komisijos posėdžių viešumą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, parlamentinio tyrimo metu.

2. Pavesti Komisijai parlamentinį tyrimą atlikti ir pateikti Seimui išvadą ir Seimo nutarimo projektą iki 2024 m. kovo 10 d.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen