Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2005 M. GRUODŽIO 23 D. NUTARIMO NR. 1426 „DĖL NEĮGALIŲJŲ REIKALŲ TARYBOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2023 m. lapkričio 15 d. Nr. 895
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 1426 „Dėl Neįgaliųjų reikalų tarybos nuostatų patvirtinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL Asmens su negalia gerovės tarybos sudarymo tvarkos ir jos veiklos nuostatų patvirtinimo
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Nustatyti, kad:
1.1. Asmens su negalia gerovės tarybą (toliau – Taryba) sudaro 25 (dvidešimt penki) nariai:
2. Pavesti:
2.1. iki 2024 m. sausio 15 d. šio nutarimo 1.1.1–1.1.11 papunkčiuose nurodytoms valstybės institucijoms deleguoti į Tarybą savo atstovus ir jų pakaitinius atstovus;
3. Pasiūlyti iki 2024 m. sausio 15 d. šio nutarimo 1.1.12–1.1.14 papunkčiuose nurodytoms asociacijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms deleguoti savo atstovus ir jų pakaitinius atstovus į Tarybą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1426
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2023 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 895
redakcija)
Asmens su negalia gerovės TARYBOS VEIKLOS nuostatai
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Asmens su negalia gerovės tarybos veiklos nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato Asmens su negalia gerovės tarybos (toliau – Taryba) funkcijas, teises, tarybos sudarymą ir veiklos organizavimo tvarką.
2. Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, kitomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, taip pat Nuostatais.
II SKYRIUS
TARYBOS FUNKCIJOS
4. Taryba atlieka Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatytas funkcijas ir šias funkcijas:
4.1. bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir dalijasi gerąja praktika užtikrinant asmens su negalia teisių apsaugą ir įgyvendinimą lygiai su kitais asmenimis;
4.2. nagrinėja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas, stebi ir analizuoja, kaip įgyvendinamos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto pateiktos rekomendacijos, ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl jų įgyvendinimo;
4.3. teikia valstybės institucijoms, formuojančioms ir įgyvendinančioms asmens su negalia teisių apsaugos politiką, pasiūlymus dėl asmens su negalia teisių apsaugos politikos įgyvendinimo priemonių, jų tobulinimo, finansavimo ir stebėsenos;
III SKYRIUS
TARYBOS TEISĖS
5. Taryba, siekdama jai Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatyto tikslo ir atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę:
5.1. deleguoti atstovus dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sudarytų darbo grupių, komisijų veikloje, kai svarstomi asmens su negalia teisių apsaugos ir jo gerovės būklės klausimai;
5.2. gauti teisės aktų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų institucijų, įstaigų ir organizacijų informaciją, kurios reikia Tarybos funkcijoms atlikti;
5.3. pasitelkti ir kviesti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų institucijų, įstaigų ir organizacijų atstovus į Tarybos posėdžius Tarybos sprendžiamiems klausimams nagrinėti;
IV SKYRIUS
TARYBOS SUDARYMAS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
6. Personalinę Tarybos sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Tarybos kadencijos trukmė – ketveri metai.
7. Ministerijų atstovais gali būti ministrai arba ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Ministerijų atstovų pakaitiniais atstovais gali būti ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
8. Atstovus ir jų pakaitinius atstovus, atitinkančius nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, į Tarybą deleguoja:
8.1. valstybės institucija, kai deleguojamas valstybės institucijos atstovas ir jo pakaitinis atstovas;
8.2. Lietuvos savivaldybių asociacija, kai deleguojamas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas ir jo pakaitinis atstovas;
8.3. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, kai deleguojamas Lietuvos universitetų rektorių konferencijos atstovas ir jo pakaitinis atstovas;
8.4. nevyriausybinės organizacijos, atstovaujančios asmenims su negalia, bendru sutarimu, kai deleguojami nevyriausybinių organizacijų atstovai ir jų pakaitiniai atstovai, užtikrinant, kad Taryboje būtų proporcingai atstovaujami asmenų su negalia, atsižvelgiant į negalios pobūdį, ir nevyriausybinių organizacijų, atsižvelgiant į jų veiklos sritį, interesai. Kvietimą deleguoti nevyriausybinių organizacijų atstovus į Tarybą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Ministerija) skelbia viešai Ministerijos interneto svetainėje, nurodydama kandidatūrų pateikimo terminą. Jei nevyriausybinėms organizacijoms, atstovaujančios asmenims su negalia, nepavyksta susitarti dėl deleguojamo atstovo (-ų) ir jo (jų) pakaitinio (-ių) atstovo (-ų) į Tarybą kandidatūros (-ų), socialinės apsaugos ir darbo ministras atsitiktinės atrankos būdu išrenka jį (juos) iš visų nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių asmenims su negalia, pateiktų kandidatūrų.
9. Tarybos nario ar jo pakaitinio nario įgaliojimai nutrūksta, kai:
9.2. jis atsistatydina, raštu apie tai pranešdamas jį į Tarybą delegavusiai valstybės institucijai, asociacijai ar nevyriausybinei organizacijai, arba jį iš Tarybos atšaukia jį į Tarybą delegavusi valstybės institucija, asociacija ar nevyriausybinė organizacija;
9.3. jis nustoja eiti pareigas jį į Tarybą delegavusioje valstybės institucijoje, asociacijoje ar nevyriausybinėje organizacijoje arba yra pašalintas iš jį į Tarybą delegavusios valstybės institucijos, asociacijos ar nevyriausybinės organizacijos narių;
9.4. teismas jį pripažįsta neveiksniu darbo (tarnybos) teisinių ir (ar) visuomeninių santykių srityse;
9.5. atsiranda aplinkybių ar paaiškėja aplinkybės, dėl kurių jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme;
10. Nutrūkus Tarybos nario ar jo pakaitinio nario įgaliojimams Nuostatų
9.2–9.6 papunkčiuose nustatytais pagrindais, atstovą ar jo pakaitinį atstovą į Tarybą delegavusi valstybės institucija, asociacija, nevyriausybinės organizacijos Nuostatų 8 punkte nustatyta tvarka per 10 darbo dienų į Tarybą deleguoja kitą savo atstovą ar jo pakaitinį atstovą likusiam Tarybos kadencijos laikotarpiui ir raštu informuoja apie tai Ministeriją, nurodydamos jo vardą, pavardę, atstovaujamą valstybės instituciją, asociaciją ar nevyriausybinę organizaciją ir pareigas.
11. Ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki Tarybos kadencijos pabaigos, Nuostatų 8 punkte nurodytos valstybės institucijos, asociacijos, nevyriausybinės organizacijos jame nustatyta tvarka į Tarybą deleguoja savo atstovą ar jo pakaitinį atstovą ir raštu informuoja apie tai Ministeriją, nurodydamos jo vardą, pavardę, atstovaujamą valstybės instituciją, asociaciją ar nevyriausybinę organizaciją ir pareigas.
12. Pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame išrenkamas Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas, šaukia ir jam pirmininkauja socialinės apsaugos ir darbo ministras ar jo įgaliotas asmuo per 2 mėnesius nuo personalinės Tarybos sudėties patvirtinimo.
13. Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma 6 mėnesių kadencijai. Naujo Tarybos pirmininko ir pavaduotojo rinkimai organizuojami ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki Tarybos pirmininko ir jo pavaduotojo kadencijos pabaigos arba, jeigu Tarybos pirmininko ir (ar) pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta jų kadencijos metu, – artimiausiame Tarybos posėdyje. Tarybos pirmininkas renkamas iš Tarybos sudėtyje esančių ministerijų atstovų, Tarybos pirmininko pavaduotojas – iš Tarybos sudėtyje esančių nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių asmenims su negalia, atstovų.
14. Tarybos pirmininkas vadovauja Tarybai, atsako už jos veiklą, atstovauja jai arba paveda tai daryti kitiems Tarybos nariams.
15. Išrinktas Tarybos pirmininkas Tarybos posėdžio metu Tarybai pristato pagal jo atstovaujamos ministerijos valdymo sritis parengtą Tarybos veiklos plano (toliau – Tarybos veiklos planas), kuriame siūlomi Tarybos tikslai ir klausimai, numatomi svarstyti per ateinančių 6 mėnesių laikotarpį, projektą, kurį Taryba apsvarsto ir patvirtina. Prireikus į Tarybos veiklos planą Tarybos narių balsų dauguma įtraukiami ir kitų ministerijų valdymo sričių klausimai, numatomi svarstyti per ateinančių 6 mėnesių laikotarpį.
16. Tarybos nariai savo įgaliojimus įgyvendina dirbdami kolegialiai Tarybos posėdžiuose, Tarybos sudaromose darbo grupėse ar komisijose.
17. Pagrindinė Tarybos veiklos forma yra posėdžiai, kuriems pirmininkauja Tarybos pirmininkas, jo nesant – Tarybos pirmininko pavaduotojas. Posėdžiai organizuojami Tarybos nariams susirenkant į Tarybos posėdį arba nuotoliniu būdu, taikant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas) arba mišriu būdu. Nuotoliniu ir mišriu būdu vykstančiuose Tarybos posėdžiuose turi būti užtikrintas posėdyje dalyvaujančio Tarybos nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas. Tarybos sekretorius užtikrina, kad būtų identifikuotas kiekvienas Tarybos narys, dalyvaujantis posėdyje nuotoliniu būdu, Tarybos nario nurodytu elektroninio pašto adresu. Nustačius, kad, balsavo ne Tarybos narys, jo balsas neįskaitomas. Siekiant identifikuoti Tarybos narius, dalyvaujančius posėdyje nuotoliniu būdu, Tarybos narys, pradėjęs eiti Tarybos nario pareigas, pateikia savo elektroninio pašto adresą, kurį, dalyvaudamas posėdyje nuotoliniu būdu, įsipareigoja naudoti balsuodamas.
18. Tarybos posėdžių sekretorių (valstybės tarnautoją ar darbuotoją, dirbantį pagal darbo sutartį ir gaunantį darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų), kuris rengia Tarybos posėdžių darbotvarkių projektus, tvarko Tarybai pateiktą medžiagą ir Tarybos veiklos dokumentus (Tarybos posėdžių protokolus, raštus, kitus su Tarybos veikla susijusius dokumentus), skiria Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra) direktorius. Tarybos posėdžių sekretorius nėra Tarybos narys.
19. Tarybos pirmininkas eilinius Tarybos posėdžius šaukia ne rečiau kaip kas 3 mėnesius, jeigu Taryba nenusprendžia kitaip. Neeiliniai Tarybos posėdžiai gali būti šaukiami Tarybos pirmininko, jo nesant – Tarybos pirmininko pavaduotojo, arba ne mažiau kaip 1/3 Tarybos narių iniciatyva.
20. Tarybos pirmininkas, atsižvelgdamas į Tarybos patvirtintą Tarybos veiklos planą, Tarybos posėdžių sekretoriaus pateiktą Tarybos posėdžio darbotvarkės projektą ir kitą Tarybos narių Tarybai pateiktą medžiagą, organizuoja Tarybos posėdį.
21. Tarybos pirmininkas turi teisę, ne vėliau kaip likus 6 darbo dienoms iki Tarybos posėdžio, paprašyti į Tarybos darbotvarkę atitinkamą klausimą pasiūliusį įtraukti Tarybos narį ar kitą suinteresuotą asmenį jį patikslinti ir (ar) pateikti papildomą susijusią medžiagą.
22. Tarybos posėdžių sekretorius elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki Tarybos posėdžio Tarybos nariams ir į posėdį kviečiamiems kitiems suinteresuotiems asmenims išsiunčia Tarybos posėdžio darbotvarkės projektą ir susijusią medžiagą. Jei Tarybos posėdis organizuojamas nuotoliniu ir mišriuoju būdu, Tarybos posėdžių sekretorius elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki Tarybos posėdžio dienos Tarybos nariams išsiunčia prisijungimo duomenis prie nuotoliniu būdu organizuojamo Tarybos posėdžio.
23. Jei Tarybos narys negali dalyvauti posėdyje, jį, išskyrus Tarybos pirmininką, pavaduoja jo pakaitinis narys. Tokiu atveju jis, ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki Tarybos posėdžio, apie tai elektroniniu paštu informuoja Tarybos posėdžių sekretorių ir savo pakaitinį narį. Tarybos posėdyje dalyvaujantis pakaitinis Tarybos narys turi visas Tarybos nario teises ir pareigas.
24. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 Tarybos narių. Tarybos sprendimai priimami bendru sutarimu. Jeigu sprendimas nepriimamas bendru sutarimu, vyksta atviras balsavimas. Sprendimai priimami trijų ketvirtadalių posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas Tarybos pirmininko, jo nesant – Tarybos pirmininko pavaduotojo, balsas. Tarybos nario pareikšta atskiroji nuomonė dėl Tarybos sprendimo turi būti įrašoma Tarybos posėdžio protokole arba prie jo pridedama.
25. Jei Tarybos posėdyje negali dalyvauti Tarybos narys ir pakaitinis Tarybos narys, Tarybos narys gali iš anksto pateikti raštu savo nuomonę dėl posėdžio darbotvarkės klausimų. Tarybos narys savo nuomonę, ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki Tarybos posėdžio, turi atsiųsti Tarybos pirmininkui ir Tarybos posėdžių sekretoriui elektroniniu paštu. Su iš anksto pateikta Tarybos nario nuomone Tarybos nariai supažindinami Tarybos posėdžio metu. Iš anksto pateikta Tarybos nario nuomonė pridedama prie Tarybos posėdžio protokolo. Skaičiuojant Tarybos posėdyje dalyvaujančius Tarybos narius, Tarybos narys, kuris negalėjo dalyvauti Tarybos posėdyje ir iš anksto pateikė nuomonę, pridedamas prie posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių skaičiaus, tačiau tik dėl to klausimo, dėl kurio jis pateikė savo nuomonę.
26. Tarybos posėdį pradeda Tarybos pirmininkas, jo nesant – Tarybos pirmininko pavaduotojas, pristato Tarybos posėdžio darbotvarkės projektą ir pasiūlo jai pritarti arba pateikti pastabas ir (ar) pasiūlymus. Tarybos nariai gali siūlyti darbotvarkę ir (ar) su atitinkamu darbotvarkės klausimu susijusią medžiagą papildyti, pakeisti klausimų svarstymo eiliškumą, klausimo (-ų) svarstymą atidėti, klausimą (-us) perduoti svarstyti Tarybos sudarytai darbo grupei ar komisijai.
27. Esant poreikiui, patikslinus Tarybos posėdžio darbotvarkę ir Tarybai jai pritarus, jeigu į darbotvarkę yra įtrauktas klausimas, dėl kurio Tarybos nariui galėtų kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas, jis privalo apie tai nedelsdamas informuoti Tarybos pirmininką, jo nesant – Tarybos pirmininko pavaduotoją, ir, svarstant tą klausimą, nusišalinti. Jeigu, svarstant atitinkamą klausimą, viešųjų ir privačių interesų konfliktas gali kilti Tarybos pirmininkui, Tarybos pirmininkas nusišalina ir pirmininkavimą svarstant tą klausimą perduoda Tarybos pirmininko pavaduotojui.
28. Tarybos posėdžio eiga protokoluojama. Tarybos posėdžio protokole gali būti fiksuojamos atskirosios Tarybos narių nuomonės dėl atitinkamo klausimo. Protokolas įforminamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, reguliuojančiomis protokolo turinį, ir dokumentų rengimą reglamentuojančiais teisės aktais. Tarybos posėdžio eiga gali būti fiksuojama garso įrašu.
29. Tarybos posėdžio protokolą pasirašo Tarybos pirmininkas, jo nesant – Tarybos pirmininko pavaduotojas, ir Tarybos posėdžių sekretorius. Pasirašytą Tarybos posėdžio protokolą Tarybos posėdžių sekretorius per 3 darbo dienas išsiunčia elektroniniu paštu Tarybos nariams, kitiems Tarybos posėdžio dalyviams ir paskelbia Agentūros interneto svetainėje.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
32. Informacija apie Tarybos veiklą (Tarybos nuostatai, Tarybos personalinė sudėtis, numatomi Tarybos posėdžiai, jų darbotvarkių projektai, Tarybos posėdžių protokolai) skelbiama Agentūros interneto svetainėje.