Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TURIZMO ĮSTATYMO NR. VIII-667
2 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3930
2024 m. rugpjūčio 14 d. Nr. 678
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. birželio 27 d. vakarinio posėdžio metu priimtą sprendimą (protokolas Nr. SPP-398), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3930 (toliau – Projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Projektą tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Projekto 2 straipsnyje siūlomo keisti Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (toliau – siūlomas keisti Turizmo įstatymas) 32 straipsnio 3 punkte ir 32 straipsnio 31 punkte vartojama formuluotė „ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka ir priemonėmis elektroniniu būdu Nacionalinei turizmo informavimo sistemai“. Duomenų teikimas elektroniniu būdu yra viena iš duomenų teikimo priemonių, todėl siūlome minėtą formuluotę patikslinti – atsisakyti žodžių „priemonėmis“.
2. Siekiant teisinio aiškumo ir reguliavimo nuoseklumo bei atsižvelgiant į tai, kad siūlomo keisti Turizmo įstatymo 32 straipsnio 31 punktas nustato išimtinę taisyklę ne tik apgyvendinimo paslaugų teikėjų, teikiančių kaimo turizmo paslaugas, asmens duomenų teikimo Nacionalinei turizmo informacinei sistemai terminui, bet ir kitokiam apgyvendintų asmenų, kurių asmens duomenys būtų teikiami, ratui bei kitokiai teikiamų duomenų apimčiai, siūlytina Projektą tikslinti – išimtį apgyvendinimo paslaugų teikėjams, teikiantiems kaimo turizmo paslaugas, nustatyti ne tik siūlomo keisti Turizmo įstatymo 32 straipsnio 3 punkto antrajame sakinyje, kuriuo nustatomas tik asmens duomenų teikimo terminas, bet ir pirmajame sakinyje, kuris nustato įpareigojimus apgyvendinamiems asmenims. Atitinkamai siūlytina papildyti siūlomo keisti Turizmo įstatymo 32 straipsnio 31 punktą – nurodyti, kad apgyvendinimo paslaugų teikėjai, teikiantys kaimo turizmo paslaugas, privalėtų užtikrinti, kad apgyvendinami užsieniečiai, išskyrus kartu su jais atvykusius nepilnamečius vaikus, patvirtintų savo tapatybę – pateiktų apgyvendinimo paslaugos teikėjui galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
3. Turizmo įstatymo 32 straipsniu yra nustatomi bendrieji reikalavimai visiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams. Atsižvelgiant į tai, siūlytina siūlomo keisti Turizmo įstatymo 32 straipsnio 31 punkto nuostatą, skirtą tik apgyvendinimo paslaugų teikėjams, teikiantiems kaimo turizmo paslaugas, dėstyti atskiroje Turizmo įstatymo 32 straipsnio dalyje.
4. Turizmo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje yra apibrėžta apgyvendinimo paslaugų teikėjo sąvoka, atitinkamai Turizmo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos visos apgyvendinimo paslaugų rūšys, tarp jų ir kaimo turizmo paslauga, todėl siūlomo keisti Turizmo įstatymo 32 straipsnio 3 punkte ir 32 straipsnio 31 punkte turėtų būti vartojama ne formuluotė „kaimo turizmo paslaugų teikėjas“, o formuluotė „apgyvendinimo paslaugų teikėjas, teikiantis kaimo turizmo paslaugas“.
5. Atsižvelgiant į Turizmo įstatymo 43 straipsnio nuostatą, reikėtų patikslinti Projekto 2 straipsnyje siūlomame keisti Turizmo įstatyme vartojamą Nacionalinės turizmo informacinės sistemos pavadinimą.
6. Vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 6 straipsnio 1 dalimi, duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šioje dalyje nurodytų sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma, pvz., tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė (c punktas), siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui, arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas (e punktas). Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad 1 dalies c punkte nurodytas duomenų tvarkymo pagrindas nustatomas Sąjungos teisėje arba duomenų valdytojui taikomoje valstybės narės teisėje. Duomenų tvarkymo tikslas nustatomas atitinkamame teisės akte. Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad asmens duomenys turi būti tvarkomi nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu. Taigi duomenų tvarkymo tikslas teisės akte turi būti nurodytas aiškiai ir konkrečiai: jis turi būti pakankamai išsamus, kad būtų galima nustatyti, kokios rūšies tvarkymas yra įtrauktas ir nėra įtrauktas į nurodytą tikslą. Turizmo įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nustatytas Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje tvarkomų asmens duomenų tvarkymo tikslas, o Turizmo įstatymo 32 straipsnio 3 punkte ir 43 straipsnio 2 dalyje nustatyti skirtingi duomenų tvarkymo subjektai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina neatsisakyti paskutinio Turizmo įstatymo 32 straipsnio 3 punkto sakinio. Atitinkamai turėtų būti patikslintas ir siūlomo keisti Turizmo įstatymo 32 straipsnio 31 punktas.