DĖL INDIVIDUALINĖS STATYBOS
LIETUVOS TSR MINISTRŲ TARYBOS NUTARIMAS
1. Patvirtinti pridedamus:
c) Individualinio gyvenamojo namo, ūkinių ir buitinių pastatų ar kitokių įrenginių tyrinėjimo ir projektavimo darbų tipinę sutartį;
2. Įpareigoti rajonų, miestų, miesto tipo gyvenviečių ir apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomuosius komitetus:
a) neleisti individualiniams statytojams valstybinės komisijos nepriimtuose naudoti namuose apsigyventi, o vidaus reikalų organams–jiems išduoti namų knygas ir įregistruoti tokiuose namuose gyventojus, jų šeimų narius, nuomininkus bei laikinus gyventojus;
3. Įpareigoti rajonų Liaudies deputatų tarybų vykdomuosius komitetus sistemingai kontroliuoti, kaip rajono pavaldumo miestų, miesto tipo gyvenviečių ir apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai bei ūkiai, įmonės, organizacijos–žemės naudotojai laikosi sklypų individualinei statybai suteikimo tvarkos.
4. Nustatyti, kad sklypai naujų individualinių gyvenamųjų namų statybai nesuteikiami-Vilniuje, Birštone, Druskininkuose, Neringoje ir Palangoje, o Kaune ir Klaipėdoje ši statyba leidžiama tik esamų individualinės statybos kvartalų neužstatytoje teritorijoje.
5. Nustatyti, kad parduoti nebaigtus statyti namus statytojai gali tik išimtiniais atvejais, gavę miesto, miesto tipo gyvenvietės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto, o kaime-apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto leidimą, ir tik tiems asmenims, kurie pateikia visus individualinės statybos nuostatuose nurodytus dokumentus, suteikiančius teisę gauti sklypą.
Paveldėjus nebaigtą statyti individualinį gyvenamąjį namą, įpėdiniams pereina tiesė naudotis sodybiniu sklypu. Jeigu gyvenamojo namo statybos darbų atlikta mažiau kaip 50 procentų, sodybinio sklypo suteikimas įpėdiniams turi būti įformintas iš naujo individualinės statybos nuostatų nustatyta tvarka.
6. Pripažinti netekusiais galios Lietuvos TSR vyriausybės sprendimus pagal pridedamą sąrašą.
|
|
|
Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Pirmininkas R. SONGAILA Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Reikalų valdytojas A. MIKULIS |
|
|
||
| Vilnius, 1983 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 213 |
||
|
PATVIRTINTA Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1983 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 213 |
I. Bendroji dalis
1. Kiekvienas pilietis turi teisę statyti individualinį gyvenamąjį namą, remdamasis atitinkamais įstatymais ir šiais nuostatais.
Kartu gyvenantys sutuoktiniai ir nepilnamečiai jų vaikai asmeninės nuosavybės teise gali turėti tiktai vieną gyvenamąjį namą (jo dalį).
2. Statomo individualinio gyvenamojo namo (jo dalies), priklausančio vienam statytojui, maksimalus dydis neturi viršyti 130 kv. metrų naudingo ploto, tarp jų 90 kv. metrų gyvenamojo ploto.
Projektuojant individualinius gyvenamuosius namus, jų naudingas ir gyvenamasis plotas skaičiuojamas vadovaujantis Valstybinio statybos reikalų komiteto patvirtintomis Individualinių namų plotų skaičiavimo taisyklėmis.
Be individualinio gyvenamojo namo, pilietis jam suteiktame sklype gali statyti: tvartą iki 40 kv. metrų su pastoge pašarui arba be jos, atskirą pastogę iki 15 kv. metrų, vasarinę virtuvę iki 10 kv. metrų (šie pastatai statomi tik vietovėse, kuriose suteikiami sklypai nuo 0,06 iki 0,15 ha), ūkinį pastatą iki 20 kv. metrų, šiltnamį iki 20 kv. metrų ir laikiną neapšildomą šiltnamį iki 40 kv. metrų pagal nustatytąja tvarka parengtus ir patvirtintus projektus. Kai individualinis gyvenamasis namas projektuojamas be rūsio ar pusrūsio, papildomai sklype gali būti statomas rūsys iki 8 kv. metrų ir pirtis iki 12 kv. metrų.
Jeigu statytojo šeima, kuri gyvens statomame gyvenamajame name, turi daugiau kaip vieną lengvąjį automobilį, suteiktame sklype gali būti statomi ne daugiau kaip du garažai.
Jeigu statytojas arba jo šeimos narys yra dailininkas, liaudies meistras arba fotografas ir priklauso atitinkamai kūrybinei sąjungai (draugijai), individualinio gyvenamojo namo statybai suteiktame sklype jis papildomai gali statyti kūrybinę dirbtuvę iki 60 kv. metrų pagal nustatytąja tvarka tam reikalui parengtą ir patvirtintą projektą.
3. Individualinis gyvenamasis namas, ūkiniai ir buitiniai pastatai ar kitokie įrenginiai gali būti pradėti statyti tik tam reikalui suteik tame sklype, turint nustatytąja tvarka patvirtintą statybos techninę dokumentaciją, notariškai patvirtintą sutartį dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui ir leidimą statybai. Statant gyvenamąjį namą anksčiau suteiktame sklype, be šių dokumentų, reikalingas atitinkamas miesto, miesto tipo gyvenvietės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas, leidžiantis gyvenamąjį namą statyti šiame sklype.
Gaisrui, audrai, potvyniui ar kitoms stichinėms nelaimėms sunaikinus pastatus, jų savininkui paliekama teisė naudotis sklypu su sąlyga, kad per trejus metus, gavus tam leidimą, bus atstatyti seni pastatai arba, nustatytąja tvarka patvirtinus projektą ir gavus leidimą statybai, bus pastatyti nauji pastatai.
Gyvenamojo namo, ūkinių ir buitinių pastatų ar kitokių įrenginių perstatymas, rekonstravimas, priestatų bei antstatų statyba, pastogės patalpų įrengimas įforminamas ir vykdomas šių nuostatų nustatyta tvarka.
4. Pilietis, kuris pasistatė, stato arba perstato individualinį gyvenamąjį namą (jo dalį), ūkinį, buitinį pastatą ar kitokį įrenginį, neturėdamas nustatytąja tvarka išduoto leidimo ar atitinkamai patvirtinto projekto, iš esmės nukrypdamas nuo projekto arba pažeisdamas pagrindines statybos normas ir taisykles, traukiamas atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
Laikoma, jog iš esmės nukrypstama nuo patvirtintojo projekto, kada keičiami namo gabaritai (ilgis, plotis, aukštis), vidaus išplanavimo principai, laikančiosios konstrukcijos, architektūrinis sprendimas ir pastatų vieta, statomi projekte nenumatyti priestatai bei antstatai.
5. Pilietis, pasistatęs individualinį gyvenamąjį namą ir turintis gyvenamąją patalpą valstybinio ar visuomeninio butų fondo name, gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo name arba gyvenantis kitam piliečiui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, taip pat jo šeimos nariai, davę raštišką pasižadėjimą patuštinti turimą gyvenamąją patalpą, privalo iš jos nedelsdami išsikelti, kai tik bus pasirašytas valstybinės komisijos aktas apie namo priėmimą naudoti. Patuštinama gyvenamoji patalpa perduodama atitinkamai vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui, įmonei, įstaigai, organizacijai, gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui arba piliečiui, o asmeninės nuosavybės teise priklausantis avarinis arba griautinas namas-nugriaunamas.
Statytojo šeimos nariai, kurie, duodant raštišką pasižadėjimą patuštinti gyvenamąją patalpą, buvo nepilnamečiai, statytojui keliantis į naujai pastatytą namą, taip pat privalo išsikelti iš jų turimos gyvenamosios patalpos nepriklausomai nuo to, kad jie yra tapę pilnamečiais.
II. Sklypų individualinei statybai suteikimas
6. Piliečių, norinčių gauti sklypus individualinei statybai, įskaiton gali būti įtraukiami asmenys, nuolat gyvenantys ir įregistruoti toje pačioje gyvenamojoje vietovėje ne mažiau kaip pastaruosius 3 metus (respublikos pavaldumo miestuose–ne mažiau kaip 5 metus) arba nepertraukiamai išdirbę tos gyvenamosios vietovės įmonėse,-įstaigose, organizacijose ne mažiau kaip pastaruosius 3 metus (respublikos pavaldumo miestuose–ne mažiau kaip 5 metus), jeigu jie:
a) turi gyvenamojo ploto kiekvienam šeimos nariui mažiau kaip 7 kv. metrus valstybinio, visuomeninio butų fondo name ar gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo name arba butą, kuriame gyvena dvi ar daugiau šeimų;
b) gyvena kaip subnuomininkai valstybinio ar visuomeninio butų fondo namuose arba pagal nuomos sutartis namuose, priklausančiuose gyvenamųjų namų statybos kooperatyvams, arba individualinio butų fondo namuose ir neturi kitos gyvenamosios patalpos;
c) gyvena bendrabučiuose, išskyrus sezoninius ir laikinus darbuotojus, taip pat piliečius, apsigyvenusius ryšium su mokymusi;
e) gyvena avariniuose namuose ar gyvenamosiose patalpose, neatitinkančiose nustatytųjų sanitarinių bei techninių reikalavimų, ir namuose, kurie turi būti nugriauti dėl sklypo paėmimo valstybės arba visuomenės reikalams.
Sklypas individualinei statybai nesuteikiamas, jeigu pilietis, jo sutuoktinis arba nepilnamečiai jų vaikai turi tinkamą gyventi individualinį gyvenamąjį namą (jo dalį) arba per pastaruosius 20 metų buvo pasistatę gyvenamąjį namą ir jį perleido (pardavė, dovanojo), išskyrus perleidimą ryšium su išvykimu į kitą vietovę dėl perkėlimo į kitą darbą arba perėjimo į renkamas pareigas.
7. Pirmąja eile sklypai individualinių gyvenamųjų namų statybai miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse suteikiami:
a) Didžiojo Tėvynės karo invalidams ir žuvusių arba be žinios dingusių karių (partizanų) šeimoms ir nustatyta tvarka jiems prilygintiems asmenims;
b) Tarybų Sąjungos Didvyriams, Socialistinio Darbo Didvyriams, taip pat asmenims, apdovanotiems Šlovės, Darbo šlovės, „Už tarnybą Tėvynei TSRS Ginkluotosiose Pajėgose“ visų trijų laipsnių ordinais;
c) asmenims, sergantiems kai kurių chroniškų ligų, išvardytų TSR Sąjungos įstatymų nustatoma tvarka tvirtinamame ligų sąraše, sunkiomis formomis;
d) asmenims, buvusiems veikiančioje armijoje pilietinio ir Didžiojo Tėvynės karų laikotarpiu ir kitų kovos operacijų ginant TSR Sąjungą metu, pilietinio ir Didžiojo Tėvynės karų partizanams, taip pat kitiems asmenims, dalyvavusiems kovos operacijose ginant TSR Sąjungą;
f) šeimoms asmenų, kurie žuvo eidami valstybines arba visuomenines pareigas, atlikdami TSRS piliečio pareigą gelbėti žmogaus gyvybę, saugoti socialistinę nuosavybę ir teisėtvarką arba kurie žuvo gamyboje dėl nelaimingo atsitikimo.
Prie žuvusiojo šeimos narių priskiriami: sutuoktinis, jų vaikai (įvaikiai) ir tėvai (įtėviai). Kiti giminaičiai ir nedarbingi išlaikytiniai gali būti pripažinti žuvusiojo šeimos nariais, jeigu jie kartu su žuvusiuoju gyveno ir vedė su juo bendrą ūkį;
g) darbininkams ir tarnautojams, ilgą laiką sąžiningai dirbusiems gamybos sferoje. Darbo laiko toje įmonėje, organizacijoje trukmė nurodoma kolektyvinėje sutartyje, bet neturi būti trumpesnė kaip 15 metų;
h) motinoms, kurioms suteiktas Motinos didvyrės vardas, šeimoms, turinčioms keturis ir daugiau kartu gyvenančių vaikų, ir vienišoms motinoms;
j) tarnybines pareigas einant žuvusių liaudies gynėjų būrių kovotojų šeimoms ir buržuazinių nacionalistų nužudytų tarybinių bei partinių darbuotojų šeimoms;
m) piliečiams, kurių šeimoje nuolat gyvena jų nusenę ir nedarbingi tėvai–Didžiojo Tėvynės karo invalidai, žuvusių arba be žinios dingusių karių (partizanų) šeimų nariai;
n) kitoms piliečių kategorijoms, numatytoms TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymuose.
Prie šeimos narių, kuriems pirmumo teisė gauti sklypus individualinių gyvenamųjų namų statybai suteikta šio punkto „a“, „j“ ir „m“ papunkčių pagrindu, priskiriami: tėvai (įtėviai), kitos santuokos nesudaręs sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), kurių abu tėvai yra žuvę arba be žinios dingę, žuvusiojo arba be žinios dingusiojo išlaikytiniai, kuriems ryšium su tuo mokama pensija.
8. Be eilės sklypai individualinių gyvenamųjų namų statybai miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse suteikiami:
a) piliečiams, kurių gyvenamasis plotas dėl stichinės nelaimės tapo netinkamas gyventi; gyvenantiems avariniuose gyvenamuosiuose namuose, taip pat pusrūsiuose, jeigu juose nėra komunalinių patogumų, ir kitose gyvenamosiose patalpose, pripažintose netinkamomis gyventi, anksčiau suteiktose jiems nustatytąja tvarka;
b) baigusiems aspirantūrą, klinikinę ordinatūrą, aukštąsias, specialiąsias vidurines, profesines technikos ir kitokias mokyklas ir pagal paskyrimą nusiųstiems dirbti, jeigu tai susiję su vykimu į kitą gyvenamąją vietovę.
Nurodytieji piliečiai, gyvenantys bendrabučiuose arba atsisakę nuo suteiktos vietos bendrabutyje, įtraukiami į norinčiųjų gauti sklypus individualinei statybai eilę bendrąja tvarka;
c) neteisėtai nuteistiems ir vėliau reabilituotiems piliečiams, jeigu negalima grąžinti jų prieš tai turėtos gyvenamosios patalpos.
Reabilituotiems piliečiams sklypai individualinei statybai paprastai suteikiami toje teritorijoje, kurioje jie gyveno iki nuteisimo;
d) piliečiams, kurių namai turi būti nugriauti dėl sklypo paėmimo valstybės ir visuomenės reikalams, tame mieste arba miesto tipo gyvenvietėje, kur griaunami gyvenamieji namai, jeigu šie piliečiai nepageidauja gauti gyvenamąsias patalpas valstybinio ar visuomeninio butų fondo arba gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų namuose;
9. Piliečiams, išvardytiems šių nuostatų 7 punkto „c“ ir „k“ papunkčiuose, 8 punkte, taip pat pilietinio ir Didžiojo Tėvynės karų partizanams netaikomas reikalavimas išgyventi arba išdirbti toje gyvenamojoje vietovėje 3 metus (respublikos pavaldumo miestuose–5 metus).
10. Pilietis, norėdamas gauti sklypą individualinio gyvenamojo namo statybai, paduoda įmonės, įstaigos, organizacijos, kurioje jis dirba, administracijai pareiškimą pagal Valstybinio statybos reikalų komiteto patvirtintą formą.
Nedirbantys pensininkai pareiškimus sklypams gauti paduoda pagal savo gyvenamąją vietą atitinkamos Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui.
Prie pareiškimo pridedami:
pažymėjimas apie tai, kad pilietis ir jo šeimos nariai per pastaruosius 20 metų nebuvo pasistatę ir šiuo metu neturi kitaip įgyto asmeninės nuosavybės teise gyvenamojo namo (jo dalies), o jeigu turi, tai kur ir kokį;
pažymėjimas apie šeimos sudėtį ir turimą gyvenamąją patalpą, kurį išduoda atitinkama butų eksploatavimo organizacija, gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas, gatvės komitetas, miesto, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas;
piliečio ir pilnamečių jo šeimos narių, kurie kelsis į naujai pastatytą namą, raštiškas pasižadėjimas, kad jie patuštins turimą gyvenamąją patalpą arba nugriaus turimą avarinį individualinį gyvenamąjį namą.
Prireikus prie pareiškimo pridedami ir kiti dokumentai.
11. Paduoti darbovietėje piliečių pareiškimai dėl sklypo individualinei statybai suteikimo kartu su kitais dokumentais įstatymų nustatytu laiku išnagrinėjami bendrame įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos ir profsąjungos komiteto posėdyje, o paduoti pagal gyvenamąją vietą–atitinkamos Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto posėdyje.
Asmenys, kurių pareiškimai dėl sklypo suteikimo tenkintini, įtraukiami piliečių, norinčių gauti sklypus individualinei statybai, įskaiton ir įrašomi į įskaitos knygą, kuri vedama pagal Valstybinio statybos reikalų komiteto patvirtintą formą.
12. Kasmet nuo sausio 1 iki vasario 15 d. tikslinama ir nustatoma piliečių, norinčių gauti sklypus individualinei statybai ir įtrauktų įskaiton iki praeitų metų gruodžio 31 d., eilė.
Eilę nustato:
piliečiams, įtrauktiems įskaiton pagal darbo vietą,–įmonės, įstaigos, organizacijos administracija kartu su profsąjungos komitetu, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;
piliečiams, įtrauktiems įskaiton pagal gyvenamąją vietą,–atitinkamas miesto, miesto tipo gyvenvietės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas.
Piliečių, norinčių gauti sklypus individualinei statybai, eilės nuorašus įmonė, įstaiga, organizacija ne vėliau kaip iki kovo 1 d. pateikia atitinkamos miesto, miesto tipo gyvenvietės Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui.
13. Miesto, miesto tipo gyvenvietės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas, gavęs metinius individualinės statybos planus bei statybinių medžiagų fondus, skiria individualinės statybos limitus einamiesiems metams įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir piliečiams, įtrauktiems įskaiton pagal gyvenamąją vietą.
Įmonės, įstaigos, organizacijos administracija ir profsąjungos komitetas bendru nutarimu pagal nustatytąją piliečių, norinčių gauti sklypus individualinei statybai, eilę paskirsto gautą sklypų limitą ir pateikia nutarimą kartu su piliečių pareiškimais ir kitais dokumentais atitinkamos Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui, kuris ne vėliau kaip per mėnesį juos išnagrinėja ir sprendžia sklypų suteikimo klausimą.
14. Sklypai suteikiami individualinės statybos kvartaluose, kurių išplanavimo ir statymo projektai yra suderinti su atitinkamo miesto vyriausiuoju architektu (architektu) arba rajono architektu ir kuriuose yra suprofiliuotos bei nužvyruotos gatvės ir nutiestos elektros tiekimo linijos.
Vienam statytojui respublikos pavaldumo miestuose ir miestuose–rajonų centruose suteikiamas sklypas nuo 0,04 iki 0,06 ha, kituose rajono pavaldumo miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse–nuo 0,06 iki 0,15 ha.
III. Projekto rengimas, sutarties dėl sklypo suteikimo sudarymas ir leidimo statybai įforminimas
15. Individualinis gyvenamasis namas, ūkiniai ir buitiniai pastatai ar kitokie įrenginiai statomi pagal Valstybinio statybos reikalų komiteto patvirtintus tipinius, kartotiniam naudojimui komiteto aprobuotus individualinius arba nustatytąja tvarka parengtus ir miesto vyriausiojo architekto (architekto) arba rajono architekto patvirtintus individualinius projektus.
16. Techninę dokumentaciją naujo individualinio gyvenamojo namo, ūkinių ir buitinių pastatų ar kitokių įrenginių statybai arba jų perstatymui, rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui, priestatų bei antstatų statybai, panaudojant tipinius ar paruošiant individualinius projektus, rengia miesto vyriausiojo architekto (architekto) arba rajono architekto gamybinis personalas. Statytojui pageidaujant, techninę dokumentaciją naujo individualinio gyvenamojo namo, ūkinių ir buitinių pastatų ar kitokių įrenginių statybai gali rengti projektavimo organizacija.
17. Techninė dokumentacija individualinio gyvenamojo namo, ūkinių ir buitinių pastatų ar kitokių įrenginių statybai rengiama, derinama bei tvirtinama Valstybinio statybos reikalų komiteto nustatyta tvarka ir turi atitikti jo patvirtintą etaloną. Kai statytojas namą stato pats pagal tipinį arba kartotinai naudojamą projektą, dokumentacija jam įteikiama 3 egzemplioriais, o kai rangos būdu arba pagal individualinį projektą–4 egzemplioriais.
18. Statytojas, gavęs patvirtintą gyvenamojo namo statybos techninę dokumentaciją, privalo sudaryti su miesto, miesto tipo gyvenvietės Liaudies deputatų tarybos vykdomuoju komitetu sutartį dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui pagal Komunalinio ūkio ministerijos patvirtintą formą. Ši sutartis tvirtinama valstybinėje notarinėje kontoroje. Dėl sklypo patikslinimo arba gyvenamojo namo projekto pakeitimo, keičiant notariškai patvirtintą sutartį, reikalingas atitinkamos Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas.
19. Jei notaras patvirtino sutartį dėl kaimo gyvenvietėje esančio sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui, o vėliau ši gyvenvietė priskiriama prie miesto, statytojas ir toliau naudojasi sutartyje nurodyto dydžio sklypu.
20. Miesto, miesto tipo gyvenvietės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas kontroliuoja, kaip laikomasi sąlygų, numatytų sutartyje dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui, tikrindamas tai ne mažiau kaip du kartus per sutartyje nustatytą statybos laikotarpį (praėjus metams nuo sutarties sudarymo ir pasibaigus sutartyje nustatytam statybos laikui).
21. Leidimą individualinei statybai įformina miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto statybos ir architektūros valdyba (skyrius), miesto architektas ar rajono architektas inspektorius.
Leidimas įforminamas, statytojui pateikus patvirtintą statybos techninę dokumentaciją ir valstybinės notarinės kontoros patvirtintą sutartį dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui.
Leidimą rekonstruoti individualinį gyvenamąjį namą, statyti priestatą, antstatą, įrengti mansardą bei statyti ūkinius ir buitinius pastatus ar kitokius įrenginius prie esamų pastatų įformina miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto statybos ir architektūros valdyba (skyrius), miesto architektas ar rajono architektas inspektorius. Jeigu gyvenamojo namo bendrasavininkis nori padidinti naudingąjį šio namo plotą pristatymo, perstatymo ar kitu būdu, leidimas šiems darbams duodamas tiktai turint kitų bendrasavininkių raštišką sutikimą.
22. Statytojas privalo pradėti individualinio gyvenamojo namo statybą ne vėliau kaip per metus ir ją užbaigti bei pateikti valstybinei komisijai priimti per 3 metus nuo leidimo gavimo dienos. Statyba laikoma pradėta, kai pradedami betonuoti (montuoti, mūryti) gyvenamojo namo pamatai.
Statybai užsitęsus dėl svarbių priežasčių, leidimo galiojimo laiką gali pratęsti miesto, miesto tipo gyvenvietės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas, kurio sprendimu buvo suteiktas sklypas.
IV. Statybinių medžiagų įsigijimo tvarka
23. Individualiniai statytojai pagrindines statybines medžiagas (plytas, cementą, metalą, šiferį, čerpes, miško medžiagą, centrinio šildymo katilus, radiatorius, vamzdžius, surenkamuosius betono ir gelžbetonio dirbinius) įsigyja tiekimo organizacijų, valstybinės prekybos ar vartotojų kooperatyvų sąjungos parduotuvėse.
Individualiniai statytojai gali naudoti griaunamų pastatų statybines medžiagas, nustatytąja tvarka realizuojamus pramonės įmonių nekondicinius gaminius bei gamybos atliekas, taip pat įmonių, įstaigų ir organizacijų parduodamas savo darbuotojams individualinių gyvenamųjų namų statybai reikalingas statybines ir apdailos medžiagas, įrankius, stalių dirbinius ir apkaustus, atskiras standartinių medinių namų detales ir komplektus mažmeninėmis kainomis, jeigu jos nustatytos, ir didmeninėmis kainomis, jeigu nenustatytos mažmeninės kainos.
Statytojai privalo turėti dokumentus, įrodančius, kad pagrindinės statybinės medžiagos įgytos ir statybiniais mechanizmais bei transporto priemonėmis naudotasi teisėtai.
Perkant pagrindines statybines medžiagas, jų įsigijimo dokumentuose nurodomas parduotuvės ar įmonės, įstaigos, organizacijos, parduodančios medžiagas, pavadinimas, medžiagų pardavimo data, pirkėjo pavardė ir adresas, taip pat parduotų medžiagų pavadinimas, kiekis ir kaina.
Statybai sunaudotoms medžiagoms, nepriskiriamoms prie pagrindinių, įsigijimo dokumentai nereikalingi, tačiau pirkėjui pageidaujant, parduotuvė privalo išduoti ir jų įsigijimo dokumentus.
Jeigu statytojas naudoja statybai pagrindines medžiagas, įsigytas iš kito asmens, jis turi turėti notariškai patvirtintą šių medžiagų pirkimo bei pardavimo ar dovanojimo sutartį.
Pilietis, kapitališkai remontuojantis bei rekonstruojantis gyvenamąjį namą, taip pat statantis, kapitališkai remontuojantis bei rekonstruojantis ūkinius ir buitinius pastatus ar kitokius įrenginius, įsigyja medžiagas šiuose nuostatuose nustatyta tvarka.
Už neteisėtą pagrindinių statybinių medžiagų įsigijimą atsakomybėn traukiama pagal įstatymus.
V. Individualinės statybos kontrolė ir pastatų priėmimas naudoti
25. Individualinės statybos techninę priežiūrą vykdo miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto statybos ir architektūros valdybos (skyriaus), miesto architekto arba rajono architekto gamybinis personalas, remdamasis Valstybinio statybos reikalų komiteto patvirtintais Individualinių gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse techninės priežiūros nuostatais.
26. Valstybinę statomų ir rekonstruojamų individualinių gyvenamųjų namų, ūkinių ir buitinių pastatų ar kitokių įrenginių statybos kontrolę vykdo miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto statybos ir architektūros valdyba (skyrius), miesto architektas ar rajono architektas inspektorius.
27. Kiekvienas pastatytas ar perstatytas individualinis gyvenamasis namas, ūkiniai ir buitiniai pastatai ar kitokie įrenginiai turi būti valstybinės komisijos priimti naudoti.
Statytojas privalo iki namo priėmimo naudoti nugriauti statinius, nenumatytus patvirtintoje techninėje dokumentacijoje, ir sutvarkyti, kaip numatyta projekte, statybos metu naudotas kitiems reikalams patalpas gyvenamajame name, ūkiniame ar buitiniame pastate.
28. Individualinis gyvenamasis namas, ūkiniai ir buitiniai pastatai ar kitokie įrenginiai priimami naudoti Valstybinio statybos reikalų komiteto patvirtintoje Baigtų statyti individualinių gyvenamųjų namų priėmimo naudoti instrukcijoje nustatyta tvarka.
29. Statytojas apie tai, kad užbaigė individualinio gyvenamojo namo, ūkinio ir buitinio pastato ar kitokio įrenginio statybą, praneša atitinkamo miesto vyriausiajam architektui (architektui) arba rajono architektui per dvi savaites nuo jų statybos užbaigimo. Techninės priežiūros inžinierius tikrina vietoje statybos baigtumą, peržiūri, ar statytojas turi autentiškus faktiškai sunaudotų pagrindinių statybinių medžiagų įsigijimo pateisinamuosius dokumentus, sulygina faktiškai sunaudotų medžiagų kiekį su kiekiu, įsigytu pagal šiuos dokumentus, ir informuoja apie tai valstybinės komisijos pirmininką, kuris nustato konkrečią valstybinės komisijos atvykimo datą. Valstybinė komisija turi individualinį gyvenamąjį namą apžiūrėti ir padaryti išvadas dėl jo priėmimo naudoti per mėnesį nuo statytojo pareiškimo gavimo dienos.
Valstybinė komisija, prieš surašydama pastatyto individualinio gyvenamojo namo priėmimo naudoti aktą, patikrina sunaudotų pagrindinių statybinių medžiagų įsigijimo ir statybinių mechanizmų bei transporto priemonių naudojimo pateisinamuosius dokumentus.
Statytojui nepateikus pateisinamųjų dokumentų, valstybinė komisija namo nepriima naudoti, o surašo atitinkamą aktą ir jį perduoda tardymo organams.
30. Individualinė statyba laikoma baigta ir įtraukiama į statybos užduočių įvykdymo ataskaitas tik tada, kai ją priima valstybinė komisija ir atitinkamos miesto, rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas patvirtina valstybinės komisijos pateiktą objekto priėmimo naudoti aktą. Vienas patvirtintojo akto egzempliorius įteikiamas statytojui.
Mansardų, baigtų įrengti anksčiau priimtuose naudoti namuose, priestatų, antstatų bei prie tokių namų pastatytų ūkinių ir buitinių pastatų ar kitokių įrenginių valstybinės komisijos naudoti nepriima. Miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto statybos ir architektūros valdybos (skyriaus) atstovas, miesto architektas, rajono architektas inspektorius patikrina, ar darbai padaryti pagal patvirtintą techninę dokumentaciją bei leidimą, ar teisėtai įgytos pagrindinės statybinės medžiagos, ir duoda statytojui pažymėjimą apie statybos užbaigimą, kuris pateikiamas techninės in
VI. Teisinis pastatytų individualinių gyvenamųjų namų registravimas
31. Kiekvienas mieste, miesto tipo gyvenvietėje piliečiui asmeninės nuosavybės teise priklausantis pastatas, taip pat nebaigtas statyti pastatas, turintis sienas bei stogą, pastatytas arba statomas atitinkamos Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto nustatytoje vietoje, techninės inventorizacijos biuro įkainojamas ir inventorizuojamas valstybinio draudimo reikalams pagal Lietuvos TSR Ministrų Tarybos patvirtintas Pastatų miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse įkainojimo bei atsiskaitymo už techninio inventorizavimo darbus taisykles.
Baigtas statyti individualinis gyvenamasis namas inventorizuojamas prieš jį priimant naudoti, o teisiškai registruojamas per 3 mėnesius po valstybinės komisijos akto apie namo priėmimą naudoti patvirtinimo.
Savavališkai pastatytas arba statomas individualinis gyvenamasis namas, ūkinis ir buitinis pastatas ar kitoks įrenginys inventorizuojamas ir apmokestinamas nustatytąja tvarka nepriklausomai nuo to, ar jo statytojui buvo taikytos įstatymų numatytos priemonės už savavališką statybą, tačiau teisinė jų registracija nevykdoma. Apie inventorizuotą savavališką statybą techninės inventorizacijos biuras praneša miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto statybos ir architektūros valdybai (skyriui), miesto architektui ar rajono architektui inspektoriui.
32. Techninės inventorizacijos biuras teisiškai registruoja valstybinės komisijos priimtus naudoti pastatus, kai jie priimti naudoti pagal šių nuostatų reikalavimus; individualinis gyvenamasis namas teisiškai registruojamas pagal Lietuvos TSR Ministrų Tarybos patvirtintą Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukciją.
|
PATVIRTINTA Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1983 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 213 |
I. Bendroji dalis
1. Kiekvienas kaime gyvenantis arba dirbantis pilietis turi teisę kaimo gyvenvietėje statyti individualinį gyvenamąjį namą, remdamasis atitinkamais įstatymais ir šiais nuostatais.
Pirmumo teisę statyti individualinius gyvenamuosius namus turi piliečiai, kurie keliasi iš vienkiemiu j gyvenvietes, taip pat gyvenantys avariniuose gyvenamuosiuose namuose arba namuose, kurie turi būti nugriauti dėl sklypo paėmimo valstybės arba visuomenės reikalams.
Kartu gyvenantys sutuoktiniai ir nepilnamečiai jų vaikai asmeninės nuosavybės teise gali turėti tiktai vieną gyvenamąjį namą (jo dalį).
2. Statomo individualinio gyvenamojo namo (jo dalies), priklausančio vienam statytojui, maksimalus dydis neturi viršyti 130 kv. metrų naudingo ploto, tarp jų 90 kv. metrų gyvenamojo ploto.
Be individualinio gyvenamojo namo, pilietis jam suteiktame sklype gali statyti ūkinį pastatą, garažą, lauko virtuvę, rūsį daržovėms, pirtį ir šiltnamį iki 20 kv. metrų ir laikiną neapšildomą šiltnamį iki 40 kv. metrų pagal nustatytąja tvarka parengtus ir patvirtintus projektus.
Jeigu statytojas arba jo šeimos narys yra dailininkas, liaudies meistras arba fotografas ir priklauso atitinkamai kūrybinei sąjungai (draugijai), individualinio gyvenamojo namo statybai suteiktame sklype jis papildomai gali statyti kūrybinę dirbtuvę iki 60 kv. metrų pagal nustatytąja tvarka tam reikalui parengtą ir patvirtintą projektą.
3. Gali būti leidžiama, gavus nustatytąja tvarka leidimą, kapitališkai remontuoti individualinius gyvenamuosius namus ir ūkinius pastatus, esančius vienkiemiuose, jeigu jie nėra teritorijoje, numatytoje per artimiausius trejus, ketverius metus nusausinti, užtvindyti ar užstatyti ir neįeina į projektuojamų arba esamų aukštos įtampos elektros tiekimo linijų, kelių, magistralinių požeminių komunikacijų tiesimo ir kitų įrenginių statybos bei šių objektų apsaugines zonas. Techninę dokumentaciją tokių pastatų remontui rengia rajonų architektų gamybinis personalas.
4. Individualinis gyvenamasis namas, ūkiniai ir buitiniai pastatai ar kitokie įrenginiai gali būti statomi rangos būdu, ūkių statybos brigadų ar savo jėgomis.
Pilietis, pasistatęs individualinį gyvenamąjį namą ir turintis gyvenamąją patalpą valstybinio ar visuomeninio butų fondo name, gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo name arba gyvenantis kitam piliečiui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, taip pat jo šeimos nariai, davę raštišką pasižadėjimą patuštinti turimą gyvenamąją patalpą, privalo iš jos nedelsdami išsikelti.
5. Sklypai individualinei statybai kaimo gyvenvietėse suteikiami kolūkiečiams, tarybinių ūkių darbininkams bei tarnautojams ir ki tiems kaime gyvenantiems arba dirbantiems asmenims nuolatinėje jų darbo arba gyvenamojoje vietoje, taip pat kitiems asmenims, kuriems ši teisė suteikta TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais. Be to, sklypai gali būti suteikiami ir šeimoms, kurios keliasi iš vieno ūkio į kitą. Tokias išimtis, kai esama pagrindo, gali daryti rajonų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai.
6. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimais patvirtintose respublikos pavaldumo miestų priemiestinėse zonose sklypai individualinių gyvenamųjų namų statybai suteikiami tik piliečiams, nuolat gyvenantiems ir įregistruotiems šiose zonose ne mažiau kaip pastaruosius 5 metus arba nepertraukiamai išdirbusiems tos gyvenamosios vietovės ūkiuose, įmonėse, įstaigose, organizacijose ne mažiau kaip pastaruosius 5 metus. Šis reikalavimas netaikomas asmenims, baigusiems aspirantūrą, klinikinę ordinatūrą, aukštąsias, specialiąsias vidurines, profesines technikos bei kitokias mokyklas ir atvykusiems dirbti pagal paskyrimą, našlaičiams–įdarbintiems vaikų namų ir mokyklų-internatų auklėtiniams, asmenims, išrinktiems į renkamas pareigas.
7. Sklypai suteikiami, remiantis kaimo gyvenviečių išplanavimo ir statymo projektais bei pirmosios eilės statybos kvartalų statymo projektais (jeigu šie yra parengti), pagal kompaktiško gyvenviečių statymo principą: naujuose kvartaluose (gyvenviečių dalyse) sklypai pradedami skirstyti tada, kai ūkiai, įmonės ar organizacijos, kurioms priklauso gyvenvietės, savo lėšomis suprofiliuoja bei nužvyruoja šių kvartalų gatves ir nutiesia elektros tiekimo linijas.
8. Pilietis, kuris pasistatė, stato arba perstato individualinį gyvenamąjį namą (jo dalį), ūkinį, buitinį pastatą ar kitokį įrenginį, neturėdamas nustatytąja tvarka išduoto leidimo ar atitinkamai patvirtinto projekto, iš esmės nukrypdamas nuo projekto arba pažeisdamas pagrindines statybos normas ir taisykles, traukiamas atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
Laikoma, jog iš esmės nukrypstama nuo patvirtintojo projekto, kada keičiami namo gabaritai (ilgis, plotis, aukštis), vidaus išplanavimo principai, laikančiosios konstrukcijos, architektūrinis sprendimas ir pastatų vieta, statomi projekte nenumatyti priestatai bei antstatai.
9. Gaisrui, audrai, potvyniui ar kitoms stichinėms nelaimėms sunaikinus pastatus, jų savininkui paliekama teisė naudotis sklypu su sąlyga, kad per trejus metus bus atstatyti seni pastatai, arba, nustatytąja tvarka patvirtinus projektą ir gavus leidimą statybai, bus pastatyti nauji pastatai.
II. Sklypų individualinei statybai suteikimas
10. Pilietis, norėdamas gauti sklypą individualinio gyvenamojo namo statybai, paduoda kolūkio valdybai, tarybinio ūkio arba kito valstybinio ūkio, organizacijos, įmonės, kurios gyvenvietėje nori statyti namą, vadovui pareiškimą, kuriame pareiškėjas ir pilnamečiai jo šeimos nariai, numatantys keltis į pastatytą individualinį gyvenamąjį namą, pasižada patuštinti turimą gyvenamąją patalpą valstybinio ar visuomeninio butų fondo name, gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo name ar asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, o avarinį arba griautiną namą–nugriauti.
11. Sklypas individualinei statybai suteikiamas: kolūkio gyvenvietėje–kolūkio narių visuotinio (Įgaliotinių) susirinkimo nutarimu, tarybinio ar kito valstybinio ūkio, įmonės bei organizacijos gyvenvietėje–atitinkamo ūkio, įmonės ar organizacijos vadovo įsakymu. Nutarimas ar įsakymas Įsigalioja, kai jį savo sprendimu patvirtina apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas arba miesto, miesto tipo gyvenvietės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas, kai ūkio, įmonės ar organizacijos gyvenvietė įsteigta rajono pavaldumo mieste ar miesto tipo gyvenvietėje.
12. Kultūros, švietimo, sveikatos apsaugos, prekybos, buitinio gyventojų aptarnavimo, ryšių ir kitiems darbuotojams sklypai suteikiami ta pačia tvarka kaip ir ūkio, organizacijos ar įmonės, kurios teritorijoje jie gyvena ar dirba, darbininkams bei tarnautojams.
Melioracijos, miškų ūkio, kelių priežiūros ir kitų organizacijų, neturinčių savo gyvenviečių, darbininkams sklypai suteikiami ūkių, kaime esančių įmonių bei organizacijų gyvenvietėse, iš kurių jiems patogiausia pasiekti savo darbovietes.
13. Kaimo gyvenvietėse (įskaitant kolūkių, tarybinių ir kitų valstybinių ūkių gyvenvietes rajono pavaldumo miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse) kolūkiečiams, tarybinių ir kitų valstybinių ūkių darbininkams bei tarnautojams ir kitiems asmenims, turintiems teisę gauti sklypą vienbučio individualinio gyvenamojo namo ir ūkinių bei buitinių pastatų ar kitokių įrenginių statybai, suteikiamas iki 0,25 ha sklypas.
Sklypo, suteikiamo individualinio gyvenamojo namo statybai, plotas neturi būti didesnis kaip maksimalus sodybinio sklypo plotas, nustatytas atitinkamai žemės naudotojų kategorijai.
III. Projekto rengimas, sutarties dėl sklypo suteikimo sudarymas ir leidimo statybai įforminimas
14. Individualinis gyvenamasis namas, ūkiniai ir buitiniai pastatai ar kitokie įrenginiai statomi pagal Valstybinio statybos reikalų komiteto patvirtintus tipinius, kartotiniam naudojimui komiteto aprobuotus individualinius arba nustatytąja tvarka parengtus ir rajono architekto patvirtintus individualinius projektus. Techninė dokumentacija individualinio gyvenamojo namo, ūkinių ir buitinių pastatų ar kitokių įrenginių statybai rengiama, derinama bei tvirtinama Valstybinio statybos reikalų komiteto nustatyta tvarka ir turi atitikti jo patvirtintą etaloną.
15. Techninę dokumentaciją statybai rengia:
a) piliečiui, pageidaujančiam statyti pagal tipinį ir kartotinai taikytiną projektą,–rajono architekto gamybinis personalas;
b) piliečiui, norinčiam statyti pagal individualinį projektą,–Kolūkių statybos projektavimo institutas, Žemės ūkio statybos projektavimo institutas ir rajono architekto gamybinis personalas.
Individualinių gyvenamųjų namų kapitalinio remonto, ūkinių pastatų, lauko virtuvių, rūsių daržovėms, pirčių, šiltnamių, garažų prie anksčiau pastatytų individualinių gyvenamųjų namų, priestatų bei antstatų statybos techninę dokumentaciją rengia rajonų architektų gamybinis personalas.
16. Kolūkis, tarybinis ūkis ar kita kaime esanti įmonė bei organizacija, suteikusi sklypą individualinio gyvenamojo namo statybai, paprastai organizuoja techninės dokumentacijos užsakymą; atskirais atvejais dėl techninės dokumentacijos parengimo pats statytojas kreipiasi į rajono architekto gamybinį personalą arba į Kolūkių statybos projektavimo instituto ar Žemės ūkio statybos projektavimo instituto atitinkamą skyrių.
Gamybinis personalas, gavęs užsakymą, ne vėliau kaip per du mėnesius parengia 3 egzemplioriais šią techninę dokumentaciją: sklypo generalinį planą, statytojo pasirinkto gyvenamojo namo, ūkinių ir buitinių pastatų ar kitokių įrenginių tipinį arba kartotinai naudojamą individualinį projektą, kuriame turi būti nurodytas reikalingų statybinių medžiagų bei dirbinių kiekis, pažymą apie apytikrę individualinio gyvenamojo namo statybos kainą ir pateikia šią dokumentaciją tvirtinti rajono architektui. Rangos būdu vykdomai individualinei statybai techninė dokumentacija rengiama 4 egzemplioriais, o vietoj pažymos apie apytikrę namo kainą parengiama sąmata.
Kolūkių statybos projektavimo institutas, Žemės ūkio statybos projektavimo institutas arba rajono architekto gamybinis personalas, gavęs užsakymą, parengia 4 egzemplioriais sklypo generalinį planą, naują individualinį projektą ir sąmatą, laikydamasis sanitarinių ir priešgaisrinių normų, ir pateikia tvirtinti rajono architektui.
Rangos būdu statomo individualinio gyvenamojo namo techninę dokumentaciją gamybinis personalas arba projektavimo institutas turi suderinti su rangos organizacija.
Rajono architektas, tvirtindamas techninę dokumentaciją statybai, tikrina priešgaisrinius ir sanitarinius atstumus tarp pastatų bei įrenginių ir yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi normatyvinių atstumų.
17. Rajono architekto gamybinis personalas, parengęs techninę dokumentaciją, užpildo sutarties tarp piliečio ir sklypą neterminuotam naudojimui suteikusios organizacijos blankus. Ūkio, organizacijos, suteikusios sklypą, atstovas ir individualinio gyvenamojo namo statytojas šią sutartį patvirtina valstybinėje notarinėje kontoroje, o rajono architektas inspektorius išduoda leidimą statybai vykdyti.
Individualinio gyvenamojo namo statyba turi būti pradėta ne vėliau kaip per metus ir užbaigta bei pateikta valstybinei komisijai priimti per 3 metus nuo leidimo gavimo dienos. Statyba laikoma pradėta, kai pradedami betonuoti (montuoti, mūryti) gyvenamojo namo pamatai.
Statybai užsitęsus dėl svarbių priežasčių, sklypą suteikusiai organizacijai sutikus, leidimo galiojimo laikas gali būti pratęstas.
IV. Statybinių medžiagų įsigijimo tvarka
18. Individualiniai statytojai pagrindines statybines medžiagas (plytas, cementą, metalą, šiferį, čerpes, miško medžiagą, centrinio šildymo katilus, radiatorius, vamzdžius, surenkamuosius betono ir gelžbetonio dirbinius) įsigyja vartotojų kooperatyvų sąjungos sandėliuose ir parduotuvėse pagal rajonų Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų žemės ūkio valdybų paskyras arba kitose parduotuvėse, o Alytaus eksperimentinio namų statybos kombinato produkciją–tarpkolūkinėse statybos organizacijose ir ūkiuose. Statybinių medžiagų įsigijimą ir jų transportavimą paprastai organizuoja ūkiai bei kitos kaime esančios įmonės ir organizacijos.
Individualiniai statytojai gali naudoti griaunamų pastatų statybines medžiagas, nustatytąja tvarka realizuojamus pramonės įmonių nekondicinius gaminius bei gamybos atliekas, taip pat ūkių, įmonių, Įstaigų ir organizacijų parduodamas savo darbuotojams individualinių gyvenamųjų namų statybai reikalingas statybines ir apdailos medžiagas, įrankius, stalių dirbinius ir apkaustus, atskiras standartinių medinių namų detales ir komplektus mažmeninėmis kainomis, jeigu jos nustatytos, ir didmeninėmis kainomis, jeigu nenustatytos mažmeninės kainos.
19. Prekybos ir kitos organizacijos, parduodamos statybines medžiagas, išduoda jų įsigijimo dokumentus.
Jeigu statytojas naudoja statybai pagrindines medžiagas, įsigytas iš kito asmens, jis turi turėti notariškai patvirtintą šių medžiagų pirkimo bei pardavimo ar dovanojimo sutartį.
Individualinio gyvenamojo namo, ūkinių ir buitinių pastatų ar kitokių įrenginių kapitaliniam remontui, rekonstravimui ir perstatymui medžiagos įsigyjamos ta pačia tvarka, kaip ir naujų statybai.
Pagrindinių statybinių medžiagų įsigijimo dokumentai turi būti saugomi 5 metus nuo tada, kai pasirašytas namo priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktas.
V. Individualinės statybos kontrolė ir pastatų priėmimas naudoti
20. Individualinės statybos techninę priežiūrą kaimo gyvenamosiose vietovėse, tarp jų ūkių gyvenvietėse, įsteigtose rajono pavaldumo miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, vykdo techninės priežiūros grupių prie rajonų Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų žemės ūkio valdybų inžinieriai, remdamiesi Valstybinio statybos reikalų komiteto patvirtintais Individualinių gyvenamųjų namų statybos kaimo vietovėje techninės priežiūros nuostatais.
21. Kolūkis, tarybinis ūkis ar kita kaime esanti organizacija, suteikusi sklypą individualinio namo statybai, turi prižiūrėti, kaip statybos metu laikomasi patvirtintos techninės dokumentacijos.
22. Rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto žemės ūkio valdyba kartu su atitinkamų įmonių bei organizacijų, kurioms priklauso gyvenvietės, vadovais kontroliuoja, kaip laikomasi sąlygų, numatytų sutartyje dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui.
23. Valstybinę statomų ir rekonstruojamų individualinių gyvenamųjų namų, ūkinių ir buitinių pastatų ar kitokių įrenginių statybos kontrolę vykdo rajono architektas ir architektas inspektorius.
24. Kiekvienas pastatytas ar perstatytas individualinis gyvenamasis namas turi būti valstybinės komisijos priimtas naudoti.
Rangos organizacija, ūkio statybos brigada arba statytojas privalo iki namo priėmimo naudoti nugriauti sklype esančius statinius, nenumatytus patvirtintoje techninėje dokumentacijoje.
Paties statytojo jėgomis pastatytas individualinis gyvenamasis namas gali būti priimtas naudoti, kai įrengtas nors vienas kambarys bei virtuvė ir baigti fasadų apdailos darbai.
25. Individualiniai gyvenamieji namai, ūkiniai ir buitiniai pastatai ar kitokie įrengimai priimami naudoti Valstybinio statybos reikalų komiteto patvirtintoje Baigtų stalyti individualinių gyvenamų jų namų priėmimo naudoti instrukcijoje nustatyta tvarka.
26. Valstybinė komisija, prieš surašydama pastatyto individualinio gyvenamojo namo priėmimo naudoti aktą, patikrina sunaudotų pagrindinių statybinių medžiagų įsigijimo ir statybinių mechanizmų bei transporto priemonių naudojimo pateisinamuosius dokumentus.
Statytojui nepateikus pateisinamųjų dokumentų, valstybinė komisija namo nepriima naudoti, o surašo atitinkamą aktą ir jį perduoda tardymo organams.
27. Apie individualinio gyvenamojo namo statybos užbaigimą valstybinei komisijai praneša rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto žemės ūkio valdybos darbuotojas, vykdantis techninę priežiūrą.
Baigtą statyti individualinį gyvenamąjį namą valstybinė komisija priima naudoti per mėnesį nuo pranešimo apie statybos užbaigimą gavimo dienos.
28. Kiekvienas kaimo gyvenvietėje piliečiui asmeninės nuosavybės teise priklausantis pastatas, taip pat nebaigtas statyti pastatas, turintis sienas bei stogą, pastatytas arba statomas atitinkamos Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto nustatytoje vietoje, valstybinio draudimo įstaigų įkainojamas valstybinio draudimo reikalams.
Savavališkai pastatytas arba statomas individualinis gyvenamasis namas, ūkinis ir buitinis pastatas ar kitoks įrenginys nustatytąja tvarka įkainojamas ir už juos apskaičiuojamos draudimo įmokos nepriklausomai nuo to, ar statytojui buvo taikytos įstatymų numatytos priemonės už savavališką statybą.
29. Individualinė statyba laikoma baigta ir įtraukiama į statybos užduočių įvykdymo ataskaitas tik tada, kai ją priima valstybinė komisija, ir rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas patvirtina valstybinės komisijos pateiktą priėmimo naudoti aktą.
|
|
PATVIRTINTA Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1983 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 213 |
INDIVIDUALINIO GYVENAMOJO NAMO, ŪKINIŲ IR BUITINIŲ PASTATŲ AR KITOKIŲ ĮRENGIMŲ TYRINĖJIMO IR PROJEKTAVIMO DARBŲ TIPINĖ SUTARTIS
19..... m. ..................................... mėn. ..... d.
Individualinis statytojas .................................................................................................., toliau
(pavardė, vardas, tėvo vardas)
vadinamas „Užsakovu“, ir ....................................................................................................................,
(projektavimo organizacijos pavadinimas)
toliau vadinamas „Rangovu“, kuriam atstovauja ................................................................................., (pareigos, pavardė, vardas, tėvo vardas)
veikiantis pagal tarnybinę padėtį, sudarė šią sutartį projektuoti ...........................................................
................................................................................................................................................................
(objekto pavadinimas ir apibūdinimas)
1. Užsakovas pateikia visus pradinius duomenis, o rangovas įsipareigoja atlikti prie šios sutarties pridedamoje sąmatoje išvardytus tyrinėjimo ir projektavimo darbus .....................................
................................................................................................................................................................
(objekto adresas) per ........ mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos ir perduoti užsakovui šioje sutartyje nustatytu terminu parengtą tinkamos kokybės projektinę-sąmatinę dokumentaciją individualinio gyvenamojo namo, ūkinių ir buitinių pastatų ar kitokių įrenginių statybai, taikant projektus, leistus naudoti nustatytąja tvarka.
2. Užsakovas įsipareigoja ne vėliau kaip 19 ..... m. ................................ mėn. ...... d. sumokėti į rangovo atsiskaitomąją sąskaitą šioje sutartyje nurodytą darbų vertę atitinkančią sumą.
3. Bendra reikalingų atlikti darbų vertė pagal šią sutartį ir pridedamas sąmatas sudaro .........
...................................................................................................................................................... rublių
(suma žodžiais)
4. Užsakovas ir rangovas, vykdydami šią sutartį, vadovaujasi Tyrinėjimo ir projektavimo darbų vykdymo sutarčių taisyklėmis ir šia sutartimi nustatytomis sąlygomis.
5. Rangovo atsiskaitomoji sąskaita .........................................................................................
(finansuojančio banko pavadinimas ir atsiskaitymo sąskaitos Nr.)
6. Šalių adresai ir rekvizitai:
Užsakovo ...................................................................................................................................
(gyvenamosios vietos adresas, paso serija ir Nr., kieno ir kada išduotas)
Rangovo .....................................................................................................................................
(adresas)
Ši sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, po vieną kiekvienai šaliai:
Priedai: .......................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Užsakovas (parašas) vardo raidė ir pavardė
Rangovas (parašas) vardo raidė ir pavardė
(antspaudas)
|
|
PATVIRTINTA Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1983 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 213 |
INDIVIDUALINIO GYVENAMOJO NAMO, ŪKINIŲ IR BUITINIŲ PASTATŲ AR KITOKIŲ ĮRENGIMŲ STATYBOS TIPINĖ SUTARTIS
19..... m. ..................................... mėn. ..... d.
Individualinis statytojas .................................................................................................., toliau
(pavardė, vardas, tėvo vardas)
vadinamas „Užsakovu“, ir ....................................................................................................................,
(statybos organizacijos pavadinimas)
toliau vadinamas „Rangovu“, kuriam atstovauja ................................................................................., (pareigos, pavardė, vardas, tėvo vardas)
veikiantis pagal tarnybinę padėtį, sudarė šią sutartį statyti ...........................................................
................................................................................................................................................................
(objekto pavadinimas ir apibūdinimas)
1. Užsakovas užsako, o rangovas įsipareigoja savo jėgomis pastatyti gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ..................................................................................................................... per ........
(objekto adresas)
mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos, atliekant statybos ir montavimo darbų pagal projektą, suderintą ir patvirtintą nustatytąja tvarka, ir atiduoti tinkamos kokybės ir parengtą eksploatuoti objektą nustatytu terminu.
2. Statybines medžiagas objekto statybai pateikia .....................................................................
(užsakovas, rangovas)
....................................................................................................................................................................................................
3. Bendra reikalingų atlikti statybos darbų vertė pagal šią sutartį ir pridedamas sąmatas sudaro ......................................................................................................................................... rublių.
(suma žodžiais)
4. Užsakovas įsipareigoja ne vėliau kaip 19 ...... m. .................................. mėn. ....... d. įmokėti į rangovo atsiskaitomąją sąskaitą šioje sutartyje nurodytą darbų vertę atitinkančią sumą, išskyrus medžiagų, pateiktų rangovui, vertę.
5. Jeigu valstybinė priėmimo komisija ras blogai padarytų darbų, rangovas privalo per 10 dienų savo lėšomis pašalinti trūkumus ir defektus.
6. Užsakovas ir rangovas, vykdydami šią sutartį, vadovaujasi individualinės statybos tvarką reglamentuojančiais aktais ir šia sutartimi nustatytomis sąlygomis.
7. Rangovo atsiskaitomoji sąskaita...........................................................................................
(finansuojančio banko pavadinimas ir atsiskaitomosios sąskaitos Nr.)
8. Šalių adresai ir rekvizitai:
Užsakovo ...................................................................................................................................
(gyvenamosios vietos adresas, paso serija ir Nr., kieno ir kada išduotas)
Rangovo .....................................................................................................................................
(adresas)
Ši sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, po vieną kiekvienai šaliai:
Priedai: .......................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Užsakovas (parašas) vardo raidė ir pavardė
Rangovas (parašas) vardo raidė ir pavardė
(antspaudas)
|
|
PATVIRTINTA Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1983 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 213 |
NETEKUSIEJI GALIOS LIETUVOS TSR VYRIAUSYBĖS SPRENDIMAI
1. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1958 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. 388 „Dėl Gyvenamųjų namų bei vasarnamių statybos kooperatyvo pavyzdinių įstatų ir Individualinių gyvenamųjų namų statytojų kolektyvų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1958, Nr. 16-80).
2. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1974 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. 364 (Žin., 1974, Nr. 30-316) 1 punktas, kiek jis liečia Individualinių gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų statybos pagal gyventojų užsakymus tipinės sutarties patvirtinimą.
3. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1974 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 380 „Dėl Lietuvos TSR vyriausybės sprendimų pakeitimo ir pripažinimo netekusiais galios ryšium su naujų Individualinės statybos nuostatų patvirtinimu“ (Žin. 1974, Nr. 31-332) 1 punkto „a“ papunktis.
4. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1975 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. 228 „Dėl priemonių individualinės statybos trūkumams pašalinti“ (Žin., 1975, Nr. 20-177).
5. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1975 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 435 „Dėl Lietuvos TSR vyriausybės sprendimų pakeitimo ir pripažinimo netekusiais galios ryšium su Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1975 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 228 priėmimu“ (Žin., 1975, Nr. 35-333) 1 punktas.
6. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1977 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 140 „Dėl Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1975 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 228 papildymo“ (Žin., 1977, Nr. 12-156).
7. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1981 m. sausio 20 d. nutarimas Nr. 18 „Dėl Individualinės statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse nuostatų ir Individualinės statybos kaimo gyvenvietėse nuostatų dalinio pakeitimo“ (Žin., 1981, Nr. 3-35).