LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO
MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRO 2005 M. BALANDŽIO 5 D. ĮSAKYMO NR. ISAK-556 „DĖL NUOSEKLIOJO MOKYMOSI PAGAL BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2023 m. liepos 19 d. Nr. V-982
Vilnius
1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. ISAK-556 „Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo“:
1.1. Pakeičiu preambulę ir ją išdėstau taip:
1.2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašą:
1.2.1. Pakeičiu 10 punktą ir jį išdėstau taip:
„10. Iš užsienio atvykęs asmuo, asmuo, Lietuvoje baigęs užsienio valstybės arba tarptautinės organizacijos pradinio, pagrindinio ugdymo programą ar tam tikrą jos dalį arba vidurinio ugdymo programos dalį, priimamas mokytis bendra tvarka.
Mokykla tėvų (globėjų) pageidavimu priima vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sueina šešeri metai, mokytis pagal pradinio ugdymo programą, jeigu užsienio valstybėje vaikas buvo ugdomas mokykloje pagal priešmokyklinio ugdymo ar formaliojo švietimo programas ir tėvai (globėjai) pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Mokykla vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sueina septyneri metai, nesiugdžiusį Lietuvos Respublikoje pagal priešmokyklinio ugdymo programą, priima mokytis pagal pradinio ugdymo programą.
Mokykla pagal turimą informaciją (pateiktus asmens patirtį ir pasiekimus įrodančius dokumentus, atsižvelgusi į jo amžių, pokalbius su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), jei asmuo yra nepilnametis) priima asmenį mokytis pagal pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą į klasę, kurioje mokosi jo bendraamžiai, arba (ir) į išlyginamąją klasę (grupę). Suaugę asmenys gali būti priimami mokytis į klasę, kurioje mokomasi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą, arba (ir) į išlyginamąją klasę (grupę).
Jei iš pateiktų asmens mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų, pokalbių ir kitų duomenų paaiškėja, kad asmens pasiekimai aukštesni arba žemesni, nei numatyti ugdymo programoje, pagal kurią mokosi jo bendraamžiai, asmuo turi teisę mokytis atitinkamai aukštesnėje klasėje arba klase žemiau. Jei mokinys yra nepilnametis, mokykla sprendimą turi suderinti su jo tėvais (globėjais, rūpintojais).“
1.2.5. Papildau 19.11 papunkčiu:
1.2.6. Pakeičiu 20 punktą ir jį išdėstau taip:
„20. Mokiniui, besimokančiam pagal pradinio ugdymo programą, II pusmečio (arba III trimestro) mokymosi pasiekimų įvertinimas laikomas metiniu. Jei pasibaigus ugdymo procesui skirtos užduotys suteikia mokiniui, kurio mokymosi pasiekimai mokantis pagal dalyko programą fiksuoti nepatenkinamu metiniu įvertinimu, galimybę pasiekti ne žemesnį kaip patenkinamą mokymosi pasiekimų lygį, nustatytą bendrosiose programose (toliau – papildomas darbas), tai papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu.
Fiksuojamas nepatenkinamas trimestro / pusmečio dalyko įvertinimas tuo atveju, jei mokinys per šį laikotarpį be pateisinamos priežasties nelankė mokyklos ir neatliko tuo laikotarpiu skirtų vertinimo užduočių (pvz., kontrolinių darbų ir kt.), nepademonstravo pasiekimų, numatytų pradinio ugdymo bendrosiose programose. Jei mokinys neatliko per trimestrą ar pusmetį skirtų vertinimo užduočių dėl pateisintų priežasčių (pvz., ligos), fiksuojamas įrašas „atleista“ („atl.“).“
1.2.8. Papildau 201 punktu:
„201. Mokiniui, besimokančiam pagal pradinio ugdymo programą, II pusmečio (arba III trimestro) mokymosi pasiekimų įvertinimas laikomas metiniu. Jei pasibaigus ugdymo procesui skirtos užduotys suteikia mokiniui, kurio mokymosi pasiekimai mokantis pagal dalyko programą fiksuoti nepatenkinamu metiniu įvertinimu, galimybę pasiekti ne žemesnį kaip slenkstinį mokymosi pasiekimų lygį, nustatytą bendrosiose programose (toliau – papildomas darbas), tai papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu.
Fiksuojamas nepatenkinamas trimestro / pusmečio dalyko įvertinimas tuo atveju, jei mokinys be pateisinamos priežasties nelankė mokyklos ir neatliko tuo laikotarpiu skirtų vertinimo užduočių (pvz., kontrolinių darbų ir kt.), nepademonstravo pasiekimų, numatytų pradinio ugdymo bendrosiose programos. Jei mokinys neatliko per trimestrą ar pusmetį skirtų vertinimo užduočių dėl pateisintų priežasčių (pvz., ligos), fiksuojamas įrašas „atleista“ („atl.“).“
1.2.9. Pakeičiu 21 punktą ir jį išdėstau taip:
„21. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą ir atlikusiam skirtas vertinimo užduotis, trimestro, pusmečio ar kito trumpesnio nei metai laikotarpio dalyko įvertinimas (toliau – trimestro / pusmečio dalyko įvertinimas) fiksuojamas iš visų atitinkamo laikotarpio balų / pažymių, skaičiuojant jų svertinį arba aritmetinį vidurkį ir taikant apvalinimo taisyklę.
Fiksuojamas nepatenkinamas trimestro / pusmečio dalyko įvertinimas įrašu „neįskaityta“ („neįsk.“), jei mokinys be pateisinamos priežasties nelankė mokyklos ir iki trimestro ar pusmečio pabaigos neatliko tuo laikotarpiu skirtų vertinimo užduočių (pvz., kontrolinių darbų ir kt.), nepademonstravo pasiekimų, numatytų pagrindinio ar vidurinio ugdymo bendrosiose programose.
Jei mokinys neatliko per trimestrą / pusmetį skirtų vertinimo užduočių dėl pateisintų priežasčių (pvz., ligos), fiksuojamas įrašas „atleista“ („atl.“).
Vienų mokslo metų pasiekimų rezultatas, mokantis pagal dalyko programą (toliau – dalyko metinis įvertinimas), fiksuojamas iš I ir II pusmečių (I, II ir III trimestrų arba kitų, trumpesnių nei metai, mokykloje nustatytų ugdymo laikotarpių) balų / pažymių, skaičiuojant jų aritmetinį arba svertinį vidurkį ir taikant apvalinimo taisykles. Mokiniams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) turi būti paaiškinama, kokie dėmenys (pvz., kontroliniai darbai, projektai ir kt.) daro įtaką trimestro / pusmečio dalyko įvertinimui, kokie svertiniai koeficientai taikomi (jei taikomi) fiksuojant metinį dalyko įvertinimą.
Jei bent vienu trimestru ar pusmečiu fiksuotas įvertinimas įrašu „neįskaityta“ („neįsk.“), tuomet dalyko metinis įvertinimas – „neįskaityta“ („neįsk.“).
Jei pasibaigus ugdymo procesui buvo skirtas papildomas darbas, papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu.
Dėl kitų, šiame Tvarkos apraše nenumatytų ir neaprašytų, dalyko trimestro, pusmečio, metinio ar kito ugdymo laikotarpio įvertinimo fiksavimo atvejų susitariama mokykloje.“
1.2.10. Pakeičiu 24 punktą ir jį išdėstau taip:
„24. Mokiniui, kuriam mokantis pagal vidurinio ugdymo programą pusmečio pabaigoje dalyko kurso programa buvo pakeista iš bendrojo (žymima raide B) į išplėstinį (žymima raide A), pusmečio ar metiniu įvertinimu laikomas mokyklos organizuoto mokymosi pasiekimų patikrinimo pagal A kurso dalyko programą (įskaitos) įvertinimas.“
1.2.11. Pakeičiu 30 punktą ir jį išdėstau taip:
1.2.13. Papildau 361 punktu:
„361. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo baigiamosios klasės mokinys, turintis patenkinamus visų atitinkamos ugdymo programos dalykų, nurodytų ugdymo plane ar mokinio individualiame ugdymo plane, metinius įvertinimus, o pagrindiniame ugdyme bei viduriniame ugdyme – atlikęs ir socialinę-pilietinę veiklą, į aukštesnę klasę nekeliamas, jis laikomas baigusiu atitinkamą ugdymo programą.“
1.2.16. Papildau 401 punktu:
„401. Vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, turintis bent vieną nepatenkinamą dalyko metinį (po papildomo darbo, jei buvo skirtas) įvertinimą, neatliktą socialinę-pilietinę veiklą, nepaliekamas kartoti ugdymo programos vidurinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje. Asmuo gali švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytomis mokymosi formomis mokytis tų ugdymo programos atskirų dalykų, kurių metinis įvertinimas nepatenkinamas, ir atsiskaityti.“
1.2.17. Pakeičiu 45 punktą ir jį išdėstau taip:
„45. Pagrindinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, turintis patenkinamus visų šios programos ugdymo plano dalykų metinius įvertinimus, bet teisės aktų nustatyta tvarka nedalyvavęs mokymosi pasiekimų patikrinime be pateisinamos priežasties arba dalyvavęs mokymosi pasiekimų patikrinime, bet šio patikrinimo vertinimo rezultatų protokole buvo fiksuota, kad jo darbas nevertintas, nepaliekamas kartoti ugdymo programos pagrindinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje. Jis laikomas baigusiu pagrindinio ugdymo programą, bet neįgijusiu pagrindinio išsilavinimo ir turinčiu teisę kitais ar dar kitais metais dalyvauti mokymosi pasiekimų patikrinime.“
1.2.18. Pakeičiu 47 punktą ir jį išdėstau taip:
1.2.19. Pakeičiu 51 punktą ir jį išdėstau taip:
„51. Asmuo, neįgijęs vidurinio išsilavinimo (baigęs vidurinio ugdymo programą arba mokęsis vidurinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje ir turintis atskirų dalykų patenkinamą metinį įvertinimą) ir norintis geriau pasirengti brandos egzaminui, gali švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytomis mokymosi formomis pakartotinai mokytis pagal to dalyko programą. Ankstesniais metais dienyne (mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinėje) fiksuotas dalyko patenkinamas metinis įvertinimas negali būti pakeistas.“
1.2.20. Pakeičiu 53 punktą ir jį išdėstau taip:
„53. Asmuo, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir pageidaujantis geriau pasirengti tolesniam mokymuisi, gali papildomai ir (ar) pakartotinai mokytis pagal vidurinio ugdymo programos dalykų programas ir (ar) papildomai ir (ar) pakartotinai laikyti dalykų brandos egzaminus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
1.2.21. Pakeičiu 54 punktą ir jį išdėstau taip:
„54. Asmuo, atvykęs ar grįžęs iš užsienio, siekiantis įgyti pakankamų lietuvių kalbos gebėjimų ir kompetencijų, būtinų mokymuisi Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose pagal visų dalykų bendrąsias programas bei socialinei ir kultūrinei integracijai, gali mokytis išlyginamojoje klasėje, grupėje ar individualiai švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
1.2.22. Papildau VII skyriumi:
„VII SKYRIUS
AKADEMINIŲ ATOSTOGŲ SUTEIKIMAS
55. Mokinio, besimokančio pagal bendrojo ugdymo programas, mokymasis gali būti pertrauktas, suteikiant jam akademines atostogas.
56. Akademinės atostogos mokiniui gali būti suteiktos dėl:
57. Prašymas suteikti akademines atostogas teikiamas mokyklos vadovui. Prašymą už mokinį iki 14 metų teikia vienas iš tėvų (globėjų), mokinys nuo 14 iki 18 metų – turintis vieno iš tėvų (rūpintojų) sutikimą. Prie prašymo pridedami dokumentai, įrodantys prašymo pagrįstumą: gydytojų konsultacinės komisijos pažyma, jei prašoma akademinių atostogų dėl ligos; nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo kopija, jei prašoma akademinių atostogų dėl nėštumo ir (ar) gimdymo atostogų; vaiko gimimo akto įrašą liudijantis išrašas, jei prašoma akademinių atostogų dėl vaiko priežiūros.
58. Sprendimas dėl akademinių atostogų įforminamas mokyklos vadovo įsakymu, kuriame nurodoma mokymosi pertraukimo (akademinių atostogų suteikimo) priežastis, akademinių atostogų trukmė bei grįžimo iš akademinių atostogų data.
59. Akademinės atostogos suteikiamos iki vienų metų. Dėl ligos ir vaiko priežiūros akademinės atostogos gali būti pratęstos mokyklos vadovui pateikus prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus, nurodytus tvarkos aprašo 57 punkte, tačiau bendra akademinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip treji metai. Prašymą pratęsti akademines atostogas vieniems metams už mokinį iki 14 metų teikia vienas iš tėvų (globėjų), mokinys nuo 14 iki 18 metų – turintis vieno iš tėvų (rūpintojų) sutikimą. Akademinių atostogų pratęsimas įforminamas mokyklos vadovo įsakymu kiekvienais metais, nurodant terminą, kuriam pratęsiamos akademinės atostogos, grįžimo po akademinių atostogų datą.
60. Baigiantis akademinėms atostogoms arba jei mokinys numato grįžti iš akademinių atostogų anksčiau, ne vėliau kaip 20 darbo dienų iki akademinių atostogų pabaigos mokyklos vadovui teikiamas prašymas tęsti mokymąsi. Prašymą tęsti mokymąsi pasibaigus akademinėms atostogoms už mokinį iki 14 metų teikia vienas iš tėvų (globėjų), mokinys nuo 14 iki 18 metų – turintis vieno iš tėvų (rūpintojų) sutikimą. Mokinio grįžimas iš akademinių atostogų įforminamas mokyklos vadovo įsakymu.
61. Mokiniui sugrįžus iš akademinių atostogų, mokinys paskiriamas į klasę ir tęsia mokymąsi pagal bendrojo ugdymo programą, numatytą mokymo sutartyje. Pertraukęs mokymąsi dėl akademinių atostogų, iš jų sugrįžęs, jis gali tęsti nutrauktą mokymąsi pagal tos klasės ugdymo programą arba kartoti tos klasės ugdymo programą.
62. Jeigu pasibaigus mokinio akademinių atostogų terminui mokinys, neturintis 16 metų, nepateikia prašymo dėl mokymosi tęsimo ir negrįžta mokytis, mokykla imasi teisės aktų numatytų priemonių, užtikrinančių mokinio mokymąsi pagal privalomo švietimo programas.
63. Jeigu per akademinių atostogų laikotarpį mokykla, kurioje mokinys mokėsi iki akademinių atostogų suteikimo, likviduota, reorganizuota ar pertvarkyta jos struktūra, mokinys priimamas mokytis mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvio susirinkimo) nustatyta tvarka į kitą bendrojo ugdymo mokyklą.
64. Mokinys akademinių atostogų metu yra mokyklos mokinių sąrašuose, tačiau jo ugdymo apskaita dienyne netvarkoma.
2. Nustatau, kad:
2.1. šiuo įsakymu keičiamo Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo 19.1 papunktis ir 20, 36 bei 40 punktai 2023–2024 mokslo metais taikomi klasėse, kuriose įgyvendinamos Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, ir (ar) Vidurinio ugdymo bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“;
2.2. šiuo įsakymu keičiamo Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo 19.11 papunktis ir 201 punktas nuo 2023–2024 mokslo metų taikomi klasėse, kuriose įgyvendinamos Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“;
2.3. šis įsakymas, išskyrus 1.2.4, 1.2.7, 1.2.11, 1.2.12, 1.2.13, 1.2.15, 1.2.16, 1.2.17, 1.2.18, 1.2.19, 1.2.20 ir 1.2.21 papunkčius, įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d.;