TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS
TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ APSAUGOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2020 m. gegužės 28 d. Nr. T1-155
Telšiai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktu ir 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9 punktu, Telšių rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
2. Pripažinti netekusiu galios Telšių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. T-374 „Dėl Telšių rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių ir lėšų, reikalingų želdynams ir želdiniams apsaugoti, tvarkyti, želdynams kurti ir naujiems želdiniams veisti, skyrimo tvarkos patvirtinimo“ su visais jo pakeitimais ir papildymais.
PATVIRTINTA
Telšių rajono savivaldybės tarybos
2020 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T1-155
TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ APSAUGOS TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Telšių rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių (toliau – taisyklės) tikslas – išsaugoti želdynus ir želdinius kaip estetiškai, ekologiškai, istoriškai ir kultūrai svarbius kraštovaizdžio elementus, kurie užtikrintų gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą, gyventojų teisę į jų gyvenimo kokybę gerinančias aplinkos sąlygas.
2. Šios taisyklės nustato Telšių rajono savivaldybės teritorijoje ne miško paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, šių darbų vykdymo, leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarką, esančių želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, priežiūros ir naudojimo kultūrinei bei švietėjiškai veiklai reikalavimus, kurių turi laikytis žemės savininkai ir naudotojai, fiziniai ir juridiniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka priskirtose ir bendrojo naudojimo teritorijose vykdantys tvarkymo, priežiūros, statybos ar remonto darbus.
3. Želdynai suprantami kaip specialioje teritorijoje žmogaus sukurti ar pritaikyti želdinių (medžių, krūmų, vejų, gėlynų) ir įrenginių (takų, aikštelių ir kt.) teritoriniai kompleksai, skirti želdiniams auginti ir naudoti rekreaciniams, kultūriniams, sanitariniams-higieniniams ir kitiems tikslams. Tai miestų, miestelių, kaimų įvairios funkcinės paskirties rekreaciniai želdynai (parkai, tarp jų ir istoriniai želdynai (parkai ir kt.), skverai, alėjos, miestų sodai, botanikos sodai, teritorijos, kuriose sukauptos dendrologinės kolekcijos ir kt.), o taip pat apsauginiai kelių, geležinkelių, vandens, laukų želdynai, kelių juostų želdynai ir kitos teritorijos, išskyrus tas, kurios priskirtos miškui.
4. Želdynų paskirtis daugiafunkcė (apsauginė, kultūros, mokslo, sveikatingumo ir kt.). Apsauginės želdynų funkcijos yra: specifinio klimato sukūrimas (želdynai mažina vėjo greitį ir apsaugo nuo sniego kelius, geležinkelius, kitus inžinierinius įrenginius, laukus), priešerozinis poveikis, aplinkos sąlygų gerinimas (želdiniai yra barjeras teršalams ir triukšmui, jie sugeria anglies dvideginį, produkuoja deguonį). Atlikdami šias funkcijas, želdynai yra itin svarbi žmogaus veiklos kompensuojamoji priemonė, siekiant išsaugoti ekologinį teritorijos stabilumą.
5. Taisyklės yra privalomos visiems Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esantiems želdynų ir želdinių savininkams ir valdytojams, želdynus ir želdinius prižiūrinčioms įmonėms, fiziniams ir juridiniams asmenims.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
7. Taisyklėse vartojamos šios sąvokos:
7.2. Krūmas – augalas su keliais ar keliolika maždaug vienodo storumo sumedėjusiais, beveik nuo pat žemės besišakojančiais stiebais.
7.4. Medžių ir krūmų naikinimas – neteisėtas medžių ar krūmų pjovimas, kirtimas, rovimas, laužymas, deginimas, nuodijimas cheminėmis medžiagomis ar kitais būdais, žemės paviršiaus ir (ar) jo lygio aplink medį ar krūmą keitimas (žeminimas, užpylimas ar sandarinimas), darantys poveikį medžių ar krūmų būklei.
7.5. Miesto ar miestelio sodas – ramiam poilsiui ir renginiams skirtas ne mažesnis kaip 0,5 hektaro atskirasis želdynas, kurio lajų glaudumas – ne mažesnis kaip 70 procentų.
7.6. Parkas – ne mažesnis kaip 1 hektaro žmogaus sukurtas ar jo pertvarkytas želdynas, kuriame yra meniškai sukomponuotų želdinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros ir (ar) inžinerinių statinių, skirtas poilsio, mokslo, kultūros reikmėms arba pramogoms ir aplinkos kokybei gerinti.
7.8. Puskrūmis – augalas, kurio tik apatinė ūglių dalis yra daugiametė ir sumedėjusi, o viršutinė dalis yra žolinė.
7.9. Skveras – ne mažesnis kaip 0,05 hektaro trumpalaikiam poilsiui skirtas želdynas su vyraujančiomis atviromis erdvėmis, gerinantis miesto, miestelio ir kaimo estetinę ir ekologinę būklę.
7.10. Suinteresuota visuomenė – visuomenė, kuriai daro arba gali daryti poveikį rengiami želdynų kūrimo ir (arba) tvarkymo dokumentų sprendiniai ar kuriai yra svarbus tų sprendinių įgyvendinimas.
7.11. Valstybinės reikšmės parkas – parkas, turintis ypatingą istorinę, architektūrinę, kultūrinę, mokslinę, estetinę, ekologinę ir dendrologinę vertę.
7.12. Veja – lygaus (horizontalaus ar nuolaidaus) paviršiaus viena žole ar kelių žolių mišiniu apsėtas prižiūrimas žolynas.
7.13. Žaliosios atliekos – žaliųjų teritorijų, parkų bei sodų tvarkymo atliekos (šakos, lapai, nupjauta žaliųjų vejų žolė) ir kitos panašios kilmės atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu.
7.14. Žalioji jungtis – ne siauresnis kaip 20 metrų pločio atskirasis želdynas, jungiantis miesto ir (ar) miestelio želdynus ir miškus mieste ir už jo ribų į želdynų sistemą, skirtas rekreacijai, darantis poveikį oro masių judėjimui ir atliekantis migracijos koridoriaus funkciją.
7.15. Želdynas – ne mažesnis kaip 0,05 hektaro želdinių žemės sklypas, kuriame gali būti mažųjų kraštovaizdžio architektūros, inžinerinių ir laikinų statinių.
7.16. Želdiniai – žmogaus pasėti ar pasodinti medžiai (tarp jų ir pasodinti pavieniai ar natūraliai išaugę), krūmai, krūmokšniai, puskrūmiai, lianos ir žoliniai augalai.
7.19. Želdyno kūrimo ir (arba) tvarkymo projektas – dokumentas, kuriame smulkiai aprašomi želdyno kūrimo ir (arba) tvarkymo darbai, jų atlikimo eilės tvarka, nurodoma tų darbų sąmatinė vertė, technologijos, veisiamos medžių, krūmų, žolinių augalų (vejoms ir gėlynams) rūšys, išvardijami numatomi darbai įkūrus želdyną.
7.20. Želdyno naikinimas – veikimas arba neveikimas, dėl kurių blogėja želdyno būklė, mažėja jo teigiamas poveikis aplinkai ir visuomenės galimybės naudotis juo viešųjų interesų reikmėms.
7.21. Želdyno pertvarkymas – želdyno planinės erdvinės struktūros keitimas šalinant ne mažiau kaip 20 procentų medžių, krūmų ar žolinių augalų ir sodinant naujus.
7.22. Želdyno tvarkymas – želdyno augalijos, mažosios kraštovaizdžio architektūros ir inžinerinių statinių reikiamos būklės palaikymas ar atkūrimas vadovaujantis želdyno tvarkymo projektu.
7.23. Želdynų apsauga – veiksmų ir priemonių visuma, užtikrinanti želdynų kompozicijos, medžių ir krūmų įvairovės ir sveikumo išsaugojimą ir palaikymą.
7.24. Želdinių tvarkytojai – fiziniai ir juridiniai asmenys, prižiūrintys ir tvarkantys teisės aktų nustatyta tvarka jiems priskirtas teritorijas, arba fiziniai ir juridiniai asmenys, želdinius tvarkantys pagal sutartis.
7.25. Želdynų ir želdinių savininkas – valstybė, savivaldybė, fizinis ar juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusios įmonės filialas, taip pat užsienio valstybėje įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus (toliau – fizinis ir juridinis asmuo), įstatymų nustatyta tvarka įgiję nuosavybės teisę arba į žemę, kurioje yra želdynų, želdinių, arba tik į želdinius.
7.26. Želdynų ir želdinių valdytojas – želdynų ir želdinių savininkas ar savivaldybė, valstybės įmonė ar organizacija, patikėjimo teise valdantys įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę žemę, kurioje yra želdynų ir želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę.
7.27. Želdynų normavimas – atskirųjų želdynų ploto (kvadratiniais metrais), turinčio tekti vienam miesto gyventojui, ar priklausomojo želdyno ploto (procentais) žemės sklype, kuriame tas želdynas yra, normos nustatymas.
7.28. Želdynų sistema – funkciškai tikslinga ir kompoziciškai vientisa želdynų visuma – gamtinio karkaso dalis, – palaikanti ekologinį stabilumą ir gerinanti žmonių gyvenamosios ir darbo aplinkos sąlygas.
III. BENDRIEJI ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ APSAUGOS BEI TVARKYMO PRINCIPAI
8. Želdynai ir želdiniai turi gerinti aplinkos kokybę, tenkinti visuomenės sveikos gyvensenos ir rekreacijos poreikius, nekelti pavojaus žmonėms, statiniams, pastatams, saugiam eismui gatvėse, automobilių ir geležinkelio keliuose.
9. Želdynus ir želdinius būtina išsaugoti kaip estetiškai, ekologiškai, istoriškai ir kultūrai svarbius kraštovaizdžio elementus.
10. Želdynų ir želdinių apsauga ir tvarkymas organizuojami pagal šiuos principus:
10.3. formuojamas gamtinis karkasas šalies, rajono, miesto (ar jo dalių) mastu, kuriama vientisa tolygi želdynų sistema miestuose, miesteliuose ir kaimo kraštovaizdyje;
10.4. išlaikomi užstatytų ir atvirų, gyventojų poilsiui ir sveikatingumui skirtų teritorijų optimalūs ploto santykiai (nustatyti pagal galiojančias normas), ekologiniai ir estetiniai ryšiai;
10.5. išlaikomas istorinių želdynų ir juose arba greta jų esančių pastatų ansamblių ar kompleksų ir jų tarpusavio funkcijų vientisumas;
10.6. atskirieji želdynai (parkai, tarp jų ir istoriniai, skverai, miesto ir miestelio sodai, dendrologiniai rinkiniai) neskaidomi į dalis, išskyrus jų teritorijoje esančių objektų sklypų formavimą;
10.7. pertvarkant esamus želdynus ir kuriant naujus, įvertinama suinteresuotos visuomenės motyvuota nuomonė;
IV. ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ APSAUGOS, TVARKYMO BEI KŪRIMO VALDYMAS TELŠIŲ RAJONE
11. Už rajono želdinių išsaugojimą, tinkamą jų priežiūrą ir tvarkymą atsako visų nuosavybės formų įmonės, įstaigos, organizacijos, maldos namai, visuomeninės ir politinės organizacijos, privačių valdų savininkai ir valdytojai, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos.
12. Žinybinių valdų (ikimokyklinių ir švietimo įstaigų ir kt.) želdinius tvarko ir prižiūri šios valdos juridiniai asmenys arba pagal sutartį kiti subjektai.
13. Rajono bendrojo naudojimo savivaldybės teritorijoje (jei ji nepriskirta juridiniams asmenims) augančių želdynų planavimo, kūrimo, apsaugos, tvarkymo ir priežiūros darbus organizuoja Telšių rajono savivaldybės administracija (toliau – savivaldybės administracija), minėtų želdynų tvarkymo ir priežiūros darbus atlieka pagal sutartis kiti subjektai.
14. Savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas (ekologas) sprendžia visus klausimus, susijusius su želdinių apsauga, priežiūra ir tvarkymu, kartu su seniūnijomis vykdo jų būklės stebėseną. Želdinių įveisimo darbus organizuoja savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyrius.
15. Savivaldybės administracijos Architektūros skyrius organizuoja kraštovaizdžio tvarkymo planų rengimą, užtikrina, kad želdynų sistema būtų pažymėta savivaldybės teritorijos bendrajame plane.
16. Savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyrius organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą, apskaitą ir įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą.
17. Savivaldybės administracijos Architektūros skyrius organizuoja atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinius matavimus, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines).
V. KRITERIJAI, PAGAL KURIUOS MEDŽIAI IR KRŪMAI, AUGANTYS NE MIŠKŲ ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖJE, PRISKIRIAMI SAUGOTINIEMS
19. Saugotiniems priskiriami medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, (toliau – medžiai ir krūmai), augantys šių taisyklių 1 priede nurodytose teritorijose ir atitinkantys 1 priede nurodytus dydžius.
20. Saugotiniems priskiriami medžiai ir krūmai, kurie įrašyti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, Augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą arba medžiai ir krūmai, kurie yra kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingosios savybės.
21. Medžiai ir krūmai neatitinka šių taisyklių 19 punkte nurodyto kriterijaus, jeigu jie yra:
21.1. nudžiūvę, stichinių nelaimių, gaisrų ar avarijų metu išversti, nulaužti, apdegę, žvėrių sužaloti medžiai ir krūmai;
21.3. medžiai ir krūmai, augantys:
21.3.1. ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jų dalių, inžinerinių statinių (išskyrus medžius, esančius kelio juostoje);
21.3.4. pylimo (polderio) priežiūros juostoje, melioracijos griovio (išskyrus sureguliuotas upių vagas) šlaituose ir priežiūros juostoje, drenažo rinktuvo apsaugos juostoje, ant melioracijos statinių ir 15 m atstumu nuo melioracijos statinių ašinės linijos ir žemės užtvankos žemutinio šlaito, kai melioracijos statiniai įtraukti į melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą, taip pat 15 m atstumu į abi puses nuo drenažo žiočių ir (ar) vandens nuleistuvų įtekėjimo į sureguliuotas upes;
VI. LEIDIMŲ SAUGOTINŲ MEDŽIŲ IR KRŪMŲ KIRTIMO, PERSODINIMO AR KITOKIO PAŠALINIMO, GENĖJIMO DARBAMS IŠDAVIMO, ŠALINAMŲ MEDŽIŲ IR KRŪMŲ ATKURIAMOSIOS VERTĖS ATLYGINIMO TVARKA
23. Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbus gali vykdyti žemės ar želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas, taip pat šiose taisyklėse numatytais atvejais prašymą pateikęs kitas fizinis ar juridinis asmuo, gavęs savivaldybės administracijos leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, išduotą pagal taisyklių 2 priede nustatytą formą ir atlyginus pašalinamų saugotinų medžių ir krūmų atkuriamąją vertę, nurodytą leidime.
24. Leidimo saugotiniems medžiams ir krūmams kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti nereikia, jeigu:
24.1. jie auga elektros tinklų, šilumos perdavimo tinklų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonoje ir šiuos darbus atlieka, prieš darbų pradžią apie juos raštu, telefonu, elektroniniu paštu informavę žemės, kurioje auga saugotini medžiai ir krūmai, savininką ar valdytoją, elektros tinklus, šilumos tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojantys asmenys ar jų įgalioti tretieji asmenys;
24.2. atsakingoms institucijoms šiuos darbus reikia atlikti nedelsiant – dėl gamtos sąlygų, eismo ar kito įvykio pakitus medžių būklei, kai dėl to jie kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai arba turtui;
24.3. žemės ar želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas ar jų raštišku sutikimu kitas asmuo geni iki 5 cm skersmens (pjūvio vietoje) šakas, jei jos nėra medžio lajos skeletą formuojančios šakos – iš stiebo (pirmos eilės ašis) išaugusios pagrindinės (antros eilės ašis) šakos ir iš pagrindinių šakų išaugusios pirmos eilės šalutinės (trečios eilės ašis) šakos.
25. Saugotinus medžius ir krūmus neatlyginamai galima kirsti (šalinti) šiais atvejais, kai:
25.1. jie pažeisti stiebo ir (ar) šaknų puviniu arba vabzdžių kenkėjų ar grybinių ligų (išskyrus biologinei įvairovei svarbius želdinius, kurie nekelia grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ar eismo saugumui);
25.3. jie nurodyti kultūros paveldo objekto tvarkybos darbų projektuose kaip kertami ar kitaip pašalinami želdiniai;
25.7. pažeistos medžių ir krūmų gyvybinės funkcijos, o funkcijų pažeidimo parametrai atitinka Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus skaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 „Dėl Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus skaičiavimo metodikos patvirtinimo“, nustatytus želdinių sužalojimus;
25.8. auga apsaugos zonose, kai tai nesuderinama su šioms apsaugos zonoms teisės aktais nustatytais apribojimais;
25.9. auga geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonos ir valstybinės reikšmės automobilių kelių juostos teritorijoje ir atitinka Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, už jos ribų ir valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augančių medžių ir krūmų pripažinimo keliančiais pavojų eismo saugai sąlygų ir tvarkos ir saugiam eismui pavojų keliančių geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, už jos ribų ir valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augančių medžių ir krūmų genėjimo ir kirtimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3-507 „Dėl Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, už jos ribų ir valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augančių medžių ir krūmų pripažinimo keliančiais pavojų eismo saugai sąlygų ir tvarkos ir saugiam eismui pavojų keliančių geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, už jos ribų ir valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augančių medžių ir krūmų genėjimo ir kirtimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nurodytus kriterijus;
25.10. jie nurodyti saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, gamtotvarkos planuose, įvairiose tikslinėse programose, veiksmų planuose kaip kertami ar kitaip pašalinami želdiniai;
25.11. auga žemėje, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama įveisti mišką, išskyrus ąžuolus, uosius, klevus, guobas, skroblus, skirpstus, bukus;
25.12. jie pasodinti po Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-717 „Dėl Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintos Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės, įsigaliojimo ir pažeidžiant šių taisyklių reikalavimus dėl atstumų.
26. Želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas (įskaitant ir seniūnijas), kitas fizinis ar juridinis asmuo, prašantis kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti saugotinus medžius ir krūmus, pateikia savivaldybės administracijai nustatytos formos prašymą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams (toliau – prašymas), užpildytą pagal taisyklių 3 priede nustatytą formą. Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų pirmininkų, daugiabučių gyvenamųjų namų administratorių prašymai kirsti geros būklės, nekeliančius pavojaus želdinius nagrinėjami tada, kai kartu su prašymu pateikiama susirinkimo protokolo kopija arba jo išrašas, patvirtinantis, kad daugiau kaip 1/2 bendrijos narių pritaria šiam prašymui (išimtis gali būti padaryta atsižvelgus į vasaros metu kambariuose atliktus apšvietimo tyrimus, kurie neatitinka galiojančių normų). Asmuo, prašantis kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti saugotinus medžius ir krūmus, augančius kito asmens žemėje, prašymą suderina su tos žemės savininku ar valdytoju (tokio suderinimo nereikia, kai teikiamas prašymas kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti saugotinus medžius ir krūmus žemėje, kurios valdytojas yra Telšių rajono savivaldybė).
27. Želdinių būklės ekspertizė atliekama Želdinių būklės ekspertizės tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-673 „Dėl Želdinių būklės ekspertizės tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3 punkte nustatytais atvejais iki leidimo išdavimo.
28. Gavusi prašymą, savivaldybės administracija organizuoja prašymo išduoti leidimą nagrinėjimą, savivaldybės administracijos tarnautojas ar savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija (toliau – komisija) įvertina prašomų kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti saugotinų medžių ir krūmų būklę vietoje, išskyrus 25.8, 25.10, 25.11 papunkčiuose numatytus atvejus ir kirtimo priežastis. Savivaldybės administracijos tarnautojas apskaičiuoja pašalinamų saugotinų medžių ir krūmų atkuriamąją vertę, išskyrus 25 punkte numatytus atvejus, ir išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti leidimą. Saugotinų medžių ir krūmų būklė nustatoma pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ (toliau – įsakymas), 2 priede „Želdinių būklė“ nustatytus kriterijus.
29. Priimdamas sprendimą išduoti leidimą, savivaldybės administracijos tarnautojas ar komisija prioritetą teikia esamų sveikų, gyvybingų, estetiniu ir ekologiniu požiūriu vertingų, perspektyvių želdinių išsaugojimui, jei reikia, – pasiūlo juos genėti. Leidimą saugotinų medžiai ir krūmų šalinimui savivaldybės administracijos tarnautojas ar komisija išduoda įsitikinusi, kad šie želdiniai kelia fizinę grėsmę žmonėms, statiniams ar eismui, ligų ar kenkėjų židinių susidarymo pavojų arba nėra kitų priimtinų alternatyvių sprendimų išsaugoti želdinius statant ar rekonstruojant statinius.
30. Prašyme pateiktoms priežastims pagrįsti savivaldybės administracija gali prašyti papildomos informacijos iš želdynų ir želdinių savininko ar valdytojo, kito fizinio ar juridinio asmens, prašančio kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti saugotinus medžius ir krūmus. Kai saugotini medžiai ir krūmai yra kultūros paveldo objekto ar vietovės vertingoji savybė, būtina dendrologo išvada dėl būtinybės kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti saugotinus medžius ir krūmus.
31. Komisijos išvadą dėl saugotinų medžių ir krūmų pašalinimo būtinybės privaloma gauti, kai prašoma kirsti:
31.1. geros ir patenkinamos būklės, nustatytos vadovaujantis įsakymo 2 priedu „Želdinių būklė“, saugotinus medžius ir krūmus;
31.3. gamtinę brandą (kai medžių prieaugis lygus nuliui arba dėl išlūžtančių sausų šakų yra neigiamas) pasiekusius medžius;
32. Į komisijos sudėtį be valstybės tarnautojų įtraukiami ir komisijos veikloje neatlygintinai dalyvauti kviečiami želdynų bei želdinių apsauga suinteresuotų nevyriausybinių organizacijų ir vietos bendruomenių atstovai (rekomenduojama, kad bent vienas bendruomenės atstovas būtų kompetentingas želdynų planavimo, projektavimo ir (ar) arboristikos srityse). Komisijos posėdžiuose dalyvauti kviečiami:
32.1. saugomos teritorijos direkcijos atstovas – kai saugotini medžiai ir krūmai auga saugomos teritorijos direkcijos administruojamoje ir jai Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus įsakymu priskirtose rezervatinėse apyrubėse, valstybiniuose draustiniuose, paveldo objektuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose bei Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose;
32.2. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio skyriaus atstovas – kai saugotini medžiai ir krūmai auga nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir kai jie yra kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingosios savybės;
32.3. Lietuvos transporto saugos administracijos regioninio padalinio atstovas – kai saugotini medžiai ir krūmai auga valstybinės reikšmės kelio juostoje ir valstybinės reikšmės kelio apsaugos zonoje;
33. Medžio atkuriamoji vertė asmens, kuriam išduotas leidimas, raštišku prašymu gali būti patikslinta medį nukirtus, jeigu dėl aptikto kamieno puvinio anksčiau apskaičiuota atkuriamoji vertė turėtų būti perskaičiuota.
34. Leidimą savivaldybės administracija derina su:
34.1. saugomos teritorijos direkcija, kai saugotini medžiai ir krūmai auga saugomos teritorijos direkcijos administruojamose ir jai Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus įsakymu priskirtose rezervatinėse apyrubėse, valstybiniuose draustiniuose, paveldo objektuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, ir jos atstovas nedalyvavo komisijos posėdyje dėl konkrečiu leidimu numatomų leisti pašalinti medžių;
34.2. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniu skyriumi, kai saugotini medžiai ir krūmai auga nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir kai jie yra kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingosios savybės, ir jo atstovas nedalyvavo komisijos posėdyje dėl konkrečiu leidimu numatomų leisti pašalinti medžių.
35. Leidimas derinti su 34 punkte nurodytomis institucijomis neteikiamas, jei nustatytąja tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose ir specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektuose, kurie yra suderinti su 34 punkte nurodytomis institucijomis, yra nurodyti kertami, genimi, persodinami ar kitaip pašalinami medžiai, jų rūšys, skaičius, būklė, atkuriamoji vertė, kirtimo, genėjimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo priežastys, pažymėtos jų augimo vietos. Derinančiajai institucijai savivaldybės administracijos nustatytu terminu nepateikus savo išvadų, leidimas neišduodamas.
36. Asmuo, kuriam išduotas leidimas, prieš saugotinų medžių ir krūmų, įrašytų leidime, kirtimą ar kitokį pašalinimą turi sumokėti jų atkuriamąją vertę, išskyrus 25 punkte nurodytus atvejus, į savivaldybės administracijos nurodytą sąskaitą.
37. Leidimas išduodamas per 30 dienų nuo prašymo pateikimo, o jei buvo prašoma papildomos informacijos – nuo papildomos informacijos gavimo dienos ir galioja: kirtimui, persodinimui, kitokiam pašalinimui – 1 metus nuo išdavimo dienos su galimybe pratęsti 1 metus, išskyrus pagal projektus pertvarkomus želdinius, kuriems leidimas galioja neterminuotai, kai leidimas išduotas želdiniams genėti, – vienam genėjimui atlikti.
38. Priėmus sprendimą leisti kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti saugotinus medžius ir krūmus, savivaldybės administracijos atstovas medžius pažymi nustatytos spalvos dažais. Rekomenduojama numatytus šalinti medžius žymėti raudonais, genėti – geltonais, persodinti – žaliais dažais, išskyrus 28 punkte nurodytus atvejus, kai želdinių būklės įvertinti vietoje neprivaloma.
39. Leidimas neišduodamas, kai:
39.1. želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas, kitas fizinis ar juridinis asmuo nepateikia papildomos informacijos priežastims, pateiktoms prašyme, pagrįsti pagal 30 punktą arba pateikia klaidingą informaciją apie prašomo kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti želdinio būklę;
39.3. Komisija želdinių apžiūros metu nustato, kad nėra poreikio šalinti saugotinų medžių ir krūmų, atlikti kitokio želdinių pertvarkymo ir pasiūlo alternatyvų sprendimą dėl prašomų pašalinti želdinių išsaugojimo;
39.4. vadovaujantis Želdynų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktu, visuomenė nebuvo supažindinta su želdynų ir želdinių būklę keičiančiais projektais, dar nepasibaigęs projektų viešinimo terminas arba visuomenė projektų viešinimo metu pateikia argumentuotą prašymą neišduoti leidimo, nurodydama leidimo išdavimo procedūros ar želdynų ir želdinių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus;
39.5. vadovaujantis Želdynų įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, nebuvo atlikta želdinių būklės ekspertizė;
39.6. parengti atskirųjų ir priklausomųjų želdynų tvarkymo ir kūrimo projektai neatitinka Atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-719 „Dėl Atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, reikalavimų.
VII. ŽELDINIŲ ĮVEISIMAS
40. Želdynų ir želdinių tvarkymo darbai vykdomi vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektais, kitais dokumentais, atsižvelgiant į savivaldybės tvarkomų objektų prioritetus, Aplinkos ministerijos patvirtintomis Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėmis ir Atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektų rengimo tvarkos aprašu.
41. Želdynų tvarkytojai Telšių rajono savivaldybės teritorijoje (išskyrus privačioje žemėje ir privačiose namų valdose) sodinti želdinius gali tik suderinę su savivaldybės administracijos Architektūros skyriumi.
42. Veisiant medžius ir krūmus privaloma vadovautis Sodmenų kokybės reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-674 „Dėl Sodmenų kokybės reikalavimų patvirtinimo“. Jų asortimentas parenkamas, vadovaujantis rekomenduojamu medžių ir krūmų asortimentu.
43. Medžiai ir krūmai veisiami:
43.1. medžiai – ne arčiau kaip 10 m atstumu, krūmai, aukštesni kaip 2 m – 2,5 m atstumu, kiti krūmai – 1,5 m atstumu nuo daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais, išskyrus teritorijas tarp pastatų ir gatvių ar kelių;
43.2. medžiai – ne arčiau kaip 5 m atstumu, krūmai – 1,5 m atstumu nuo pastatų (išskyrus nurodytus 43.1 papunktyje) sienų;
43.4. medžiai – ne arčiau kaip 3 m atstumu, krūmai – 1 m atstumu nuo atraminių sienelių papėdės išorinės pusės;
43.5. šių taisyklių 4 priede nurodytu mažiausiu leistinu atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu;
43.6. nuo požeminių inžinerinių tinklų ir objektų, neišvardintų 43.1–43.5 papunkčiuose, sodinami kaip reglamentuota Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme arba aplinkos ministro įsakymais patvirtintuose statybos techniniuose reglamentuose, kuriuose yra nurodomi medžių ir krūmų sodinimo atstumai.
44. Sodinant gatvės želdinius vietoje anksčiau augusių, nebūtina laikytis atstumų, nurodytų 43.1–43.6 papunkčiuose, jei tai nekelia pavojaus žmonėms, eismo saugumui ir statiniams ar sodinama pritaikius technologijas, apsaugančias statinius nuo augalo šaknų.
45. Prie gatvių, vietinės reikšmės kelių, dviračių ir pėsčiųjų takų, šaligatvių medžiai ir krūmai sodinami, kaip reglamentuoja statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 „Dėl statybos techninis reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“.
46. Medžius ir krūmus draudžiama veisti:
46.1. vietose, kuriose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose įrašytas draudimas sodinti medžius ar krūmus;
46.3. kapavietėse ir kapinėse nesuderinus su savivaldybe ar seniūnija, išskyrus krūmus iki 1 m aukščio;
47. Veisiant medžius ir krūmus, jie gali būti sodinami:
47.1. su šaknų sistema, susiformavusia konteineriuose (žymima Cx, kur x – konteinerio talpa litrais) juos išimant iš konteinerių;
48. Konteineriuose išauginti medžiai ir krūmai ir su žemės gumulu sodinami visu šiltuoju metų laiku (pavasarį, vasarą ir rudenį).
49. Medžiai ir krūmai plikomis šaknimis sodinami ne vegetacijos metu (iki pumpurų sprogimo pradžios ir nuo lapų kritimo lapuočiams arba nuo visiško pumpurų susiformavimo ir stiebelių sumedėjimo spygliuočiams), išskyrus visžalius, kurie sodinami pavasarį, žemei įšilus, rudenį (geriausiai rugsėjo mėnesį), kad spėtų įsišaknyti.
VIII. MEDŽIŲ IR KRŪMŲ PRIEŽIŪROS, VANDENS TELKINIŲ, ESANČIŲ ŽELDYNUOSE, APSAUGOS, VEJŲ IR GĖLYNŲ PRIEŽIŪROS
REIKALAVIMAI
50. Medžiai ir krūmai, vandens telkiniai, esantys želdynuose, vejos ir gėlynai prižiūrimi vadovaujantis Aplinkos ministerijos patvirtintomis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis. Medžių ir krūmų priežiūra apima šiuos darbus: medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus.
51. Šios taisyklės privalomos prižiūrint medžius ir krūmus, vandens telkinius, esančius želdynuose, vejas ir gėlynus visuose miestų ir miestelių želdynuose, išskyrus esančius privačioje žemėje ir privačioje namų valdoje. Medžių ir krūmų genėjimo reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
52. Šiomis taisyklėmis vadovaujasi savivaldybės administracija, valstybinės kelių priežiūros įmonės, fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys medžių ir krūmų (išskyrus augančių privačioje žemėje) priežiūros darbus.
53. Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros darbai turi būti atliekami nedarant neigiamo poveikio aplinkai ir žmogui. Jiems galioja tokie reikalavimai:
53.1. naudojant chemines medžiagas, reikia vadovautis Augalų apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais cheminių medžiagų naudojimą;
53.2. miestų ir miestelių gatvėse ir skveruose augantys medžiai ir krūmai turi būti reguliariai laistomi, aprūpinant šaknis optimalia dirvožemio drėgme;
53.3. po žiemos (nutirpus sniegui), kai labai sausas pavasaris, būtina nuplauti dirvą ir gatves vandeniu, kad būtų pašalintos druskos;
53.4. fiziniai ir juridiniai asmenys, valantys gatves, šaligatvius, aikštes ir skverus, privalo nepilti ir nelaikyti ant žaliųjų plotų, gėlynų, krūmų ir medžių sniego su žvyru ir druska, žvyro, įvairių chemikalų, taip pat nuo gatvių, skverų nuvalomų nešvarumų ir žemių.
53.5. Želdiniai reguliariai tręšiami tokia tvarka:
53.5.1. tręšiami tik gerai prigiję medžiai ir krūmai (po metų, kartais ir dvejų po pasodinimo), esant vidutinei paros temperatūrai + 9 °C;
53.5.2. medžiai ir krūmai tręšiami pavasarį ir (ar) rudenį, kartais vasarą. Skystomis trąšomis tręšiama po lietaus arba laistymo;
53.6. Medžių ir krūmų pomedžius reikia purenti ir mulčiuoti. Mulčiuojama biriu organinės kilmės mulčiu (susmulkinta medžių žieve ar šakelėmis, susmulkintais kokoso riešutų kevalais, durpžemiu, medžio pjuvenomis ir kt.) ir mineraliniu mulčiu (smulkiais akmenukais, smulkia skalda, keramzito grūdeliais, vermikulitu), kad per jį lengvai filtruotųsi vanduo į pomedį.
53.8. Reikalinga šalinti vėjo ir sniego nulaužtus, aplaužytus, pavojingai palinkusius, pavojų praeiviams ir pastatams keliančius, baigiančius džiūti stiebus ir šakas.
53.10. Pavasarį medžius ir krūmus reikia išlaisvinti nuo šiltinimo medžiagos (išskyrus praėjusiais metais pasodintus), šaknies kaklelį – nuo supiltos žemės.
53.11. Iš pomedžių reguliariai reikia šalinti piktžoles: mechaniniu būdu (ravint, šienaujant) ir cheminiu būdu. Pomedžiuose gali būti sėjamos vejos ar sodinamos gėlės.
53.12. Medžių žaizdas, mechaninius pažeidimus profilaktiškai reikia purkšti bordo mišiniu, 3 % vario oksichloridu ar kitais fungicidais. Medžių drevės išvalomos nuo šiukšlių, supuvusios medienos ir dezinfekuojamos. Sutvarkytos drevės uždengiamos lentelėmis, apdorotomis natūralios medžio spalvos antiseptikais.
53.13. Rudenį reikia sugrėbti ir pašalinti pažeistus, rauplėtus, dėmėtus lapus, kuriuose žiemoja ligų sukėlėjai.
53.14. Reikia prižiūrėti ir taisyti sugadintas medelių apsaugines tvoreles ir tinklelius. Prižiūrimas naujai pasodintų medžių tvirtinimas (pririšimas).
53.15. Fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys medžių ir krūmų priežiūrą, privalo želdinių zonoje be raštiško leidimo neleisti vykdyti darbų, kurie kenktų medžiams ir krūmams.
53.16. Vandens telkiniai, esantys želdynuose, turi būti švarūs ir estetiški. Tam užtikrinti, be kitokių priemonių, paviršinio vandens telkinių pakrantėse reikalinga:
53.17. Vandens telkinių, esančių želdynuose, teritorijose draudžiama:
53.17.1. naudoti chemines medžiagas vandens telkiniuose ir jų pakrantėse augantiems augalams naikinti;
53.17.4. statyti, išskyrus mažosios kraštovaizdžio architektūros, statinius ir įrengti komunikacijas;
53.18. Vejų žolę pjaunama nuo 14 iki 25 kartų per vegetacijos laikotarpį, vejos tręšiamos, vėdinamos, naikinamos piktžolės, samanos. Vidutinio intensyvumo priežiūra taikoma dekoratyvinėms sodų ir parkų parterio vejoms. Jose vegetacijos laikotarpiu žolė pjaunama 4–6 kartus ir saikingai tręšiama, o kiti vejų priežiūros darbai atliekami esant reikalui. Ekstensyviai prižiūrimos paprastosios vejos vegetacijos laikotarpiu pjaunamos 1–2 kartus. Nupjautų vejų žolė turi būti surenkama. Palikti žolę galima, kai veja dažnai pjaunama ir nupjautų žolių lapai ir stiebų stagarėliai ne ilgesni kaip 4,0 cm.
53.19. Sausrų metu vejas būtina laistyti, atsižvelgiant į tai, kad sausroms yra atsparūs aviniai, nendriniai ir raudonieji eraičinai, vidutiniškai atsparios – pievinės miglės, daugiametės svidrės ir paprastosios smilgos, neatsparios – šliaužiančiosios smilgos ir paprastosios miglės. Laistyti būtina, kai viršutinis 10–12 cm gylio dirvos sluoksnis išdžiūsta, kai veja praranda sodriai žalią spalvą ir kai vejų žolės nebeauga.
53.20. Būtina atnaujinti išretėjusias vejas. Sėjama pavasarį į grėbliu išpurentą paviršinį vejos sluoksnį, vėliau suspaudžiant lengvu volu.
53.21. Vejos turi būti žalios spalvos, su tai žolių rūšiai būdingu atspalviu, pakankamai tankus (varpinių žolių ūglių ne mažiau kaip 100 vnt. / 100 cm2) žolynas.
53.22. Dekoratyvinėse reprezentacinėse ir sportinėse vejose neturi būti įvairiažolių ir samanų, kitose – tik pavieniai egzemplioriai. Įvairūs žolynai gali būti specialios paskirties (kraštovaizdžio) vejose.
53.24. Gėlynai sodinami pagal projektą, kokybiškais gėlės genčiai, rūšiai ir veislei būdingais daigais.
54. Medžiai genimi šiais būdais:
54.1. lajų retinimas, kai išpjaunama ne daugiau kaip 20 % neskeletinių šakų iki 5 cm skersmens, išsaugant aukščiau esančias šakas ir viršūnę;
54.2. lajų pakėlimas, kai palaipsniui (per kelerius metus) nuo stiebo apačios išpjaunamos žemutinės šakos, kol bešakis kamienas pasieks 3,2–3,6 m ilgį (išsaugant aukščiau esančias šakas ir viršūnę);
54.3. viršūnių pažeminimas – kai medžius būtina žeminti: jie trukdo elektros energijos perdavimo ir ryšių oro linijoms, nudžiūvusi viršūnė. Tai atliekama nupjaunant iki 1,5–2 m ilgio viršūnę, žemiau pjūvio 1/5–1/3 likusios lajos dalyje išpjaunamos iš pagrindo visos šakos. Paliktos žemesniosios šakos su viršūnėmis negenimos. Po pirmo ir antro vegetacijos periodų susidarę vertikalieji ir šoniniai epikorminiai ūgliai trumpinami 1/2–1/3 jų ilgio.
55. Netinkamai apgenėti medžiai taisomi:
56. Ankstį pavasarį atliekamas sanitarinis ir formuojamasis lajų genėjimas, pašalinant sausas, džiūstančias, pažeistas, nušalusias, nulaužtas šakas ar jų dalis, o atskirais atvejais dėl ligų, kenkėjų, oro taršos ar kitų priežasčių nusilpusius medžius.
57. Šakos pjaunamos (o ne kerpamos) trimis pjūviais: pirmas pjūvis daromas šakos apačioje 25–30 cm nuo stiebo. Įpjaunama ketvirtadalis stiebo. Antras pjūvis daromas iš viršaus 5 cm toliau kaip apatinis pjūvis. Trečiu pjūviu iš apačios, atsargiai prilaikant ranka, apipjaunama žiediškai, baigiama pjauti. Paskutinis šakos pjūvis turi būti ne lygiagretus stiebui, bet statmenas pjaunamai šakai.
59. Po kiekvieno medžio nugenėjimo darbo įrankiai dezinfekuojami 1 % formalinu, 10% vario sulfatu arba spiritu.
60. Iškart po nupjovimo visos žaizdos, kurių diametras didesnis kaip 2 cm, užtepamos dažais, skirtais išorei dažyti su 0,5–3 % fungicido priemaiša. Užtepti tik medieną, o brazdą palikti atvirą, kad greičiau apaugtų žaizda. Spygliuočių, kurie gausiai leidžia sakus, žaizdos paliekamos atviros. Plonesnės žaizdos apipurškiamos fungicidais.
61. Genint medžius neleidžiama:
61.1. nupjauti medžio stiebą bet kokiame aukštyje, išskyrus viršūnių pažeminimą (54 punkto 3 dalis);
62. Įmonės, vykdančios medžių ir krūmų genėjimo darbus, privalo turėti specialistų, kuriems pagal Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V(9)-84 patvirtintą „Augančių medžių ir krūmų genėjimo technologijų mokymo programą“ (skelbta interneto puslapyje http://www.darborinka.lt) būtų suteikta teisė vykdyti medžių ir krūmų genėjimo darbus.
IX. ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ SANITARINĖ APSAUGA
64. Želdynai ir želdiniai nuo ligų ir kenkėjų saugomi vadovaujantis Aplinkos ministerijos patvirtintomis Želdynų ir želdinių sanitarinėmis apsaugos taisyklėmis. Želdynų ir želdinių valdytojai, savininkai privalo:
64.1. saugoti želdinius nuo ligų, kenkėjų, antropogeninės veiklos poveikio, bloginančio želdinių sanitarinę būklę;
64.2. medžius ir krūmus, kurių sanitarinė būklė turi būti patikrinta jau medelyne, sodinti vadovaujantis Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėmis. patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717;
64.5. pastebėję masinę ligų ar kenkėjų invaziją, privalo pranešti Valstybinei augalų apsaugos tarnybai ir imtis priemonių, kurias nurodys specialistai;
64.6. genint medžius ir krūmus vadovautis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45;
65. Vykdant sanitarinės apsaugos priemones nuo ligų ir kenkėjų, būtina:
65.1. anksti pavasarį ar rudenį išpjaustyti medžių ir krūmų pažeistas, nudžiūvusias, nušalusias šakas ar jų dalis, šalinti išdžiūvusius, džiūstančius medžius ir krūmus;
65.2. nupjovus stambesnes medžių šakas, žaizdas dezinfekuoti (3 % vario sulfatu, Bordo tirpalu arba užtepti emulsiniais dažais, sodo tepalu);
65.4. medžių, nupjautų miestų ir miestelių teritorijose, kelmus išrauti ir išvežti ar kitaip sunaikinti:
65.5. senų medžių dideles ar jau kinivarpų pakenktas tuštumas medyje, kad jos nebūtų šiukšlinamos, išvalyti, išimti žievės nuotrupas ar šiukšles, dezinfekuoti ir uždengti natūralaus medžio lentelėmis, apdorotomis antiseptikais;
65.7. sugrėbti ir išvežti pažeistus medžių ir krūmų lapus (rauplėtus, dėmėtus ir kuriuose žiemoja kenkėjai) rudenį;
65.8. įrankius, su kuriais atliekamos želdinių sanitarinės higieninės apsaugos priemonės, darbo metu ir po darbo dezinfekuoti 1 % formalinu, 10 % vario sulfatu arba 70 % etilo alkoholiu;
65.9. atlikus medžių lapų ir dirvos cheminę analizę ir nustačius maisto medžiagų stygių, papildomai patręšti medžius reikalingomis trąšomis;
66. Draudžiama naudoti pesticidus, tačiau masiškai plintant kenkėjams leidžiama naudoti biopreparatus ir selektyvinio veikimo insekticidus.
X. SAUGOTINŲ MEDŽIŲ IR KRŪMŲ KIRTIMO, PERSODINIMO AR KITOKIO PAŠALINIMO, GENĖJIMO REIKALAVIMAI
68. Saugotinų medžių ir krūmų persodinimas vykdomas išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jiems augti toje vietoje, kurioje jie buvo pasodinti – platinant gatves, vykdant statybos ar rekonstravimo darbus, formuojant kraštovaizdį:
68.2. saugotinų medžių ir krūmų persodinimo darbai vykdomi pagal nustatytąja tvarka parengtą ir patvirtintą atskirųjų ir priklausomųjų želdynų tvarkymo ir kūrimo projektą;
68.3. persodinami sveiki, gerai išsivystę, be mechaninių pažeidimų, šalčio plyšių ir persodinimui paruošti medžiai;
69. Draudžiama medžius kirsti ir genėti intensyviausiu laukinių paukščių veisimosi laikotarpiu, nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus atvejus, kai medžiai kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, turtui, saugiam eismui, saugiam elektros energijos, šilumos, dujų, naftos ir jos produktų tiekimo atnaujinimui arba pateikiama eksperto, baigusio biologijos krypties studijas ir įgijusio kompetencijų ornitologijos srityje, pažyma, kad kertamame ir (ar) genimame medyje ir greta augančiuose medžiuose nėra besiveisiančių laukinių paukščių. Draudimas genėti netaikomas, jeigu genimos ne didesnės kaip 5 cm skersmens (pjūvio vietoje) šakos.
XI. ŽELDINIŲ APSAUGA, VYKDANT STATYBOS DARBUS
71. Vykdant statybos darbus, želdiniai saugomi vadovaujantis Aplinkos ministerijos patvirtintomis Želdinių apsaugos vykdant statybos darbus taisyklėmis, kurios privalomos žemės savininkams, valdytojams ir naudotojams, taip pat fiziniams ir juridiniams asmenims, vykdantiems statybos darbus valstybinėje ir privačioje žemėje.
72. Tais atvejais, kai statinio projekte numatoma iškirsti, persodinti ar kitaip pašalinti saugotinus medžius ir krūmus (priskirtus saugotiniems vadovaujantis Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašu ar saugotinais privačioje žemėje paskelbtus savivaldybės vadovaujantis Kriterijais, pagal kuriuos dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi želdiniai, augantys privačioje žemėje, priskiriami saugotiniems), statytojas (užsakovas) ar jo įgaliotas atstovas turi gauti savivaldybės administracijos leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams. Išduodama leidimą, savivaldybės administracija vadovaujasi Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašu.
74. Priimdama sprendimą dėl saugotinų medžių ir krūmų iškirtimo, savivaldybės administracija apskaičiuoja jų atkuriamąją vertę pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius. Želdinių atkuriamąją vertę atlygina statytojas (užsakovas).
75. Statytojas (užsakovas) privalo užtikrinti, kad atliekant statybos darbus būtų laikomasi želdinių apsaugos ir nustatyto režimo statybos laikotarpiu ir baigus statybos darbus jų būklė būtų tokia, kokia buvo nurodyta statinio projekte.
76. Atliekant statybos darbus, kad būtų išsaugoti statybvietėje paliekami ir gretimuose žemės sklypuose augantys želdiniai, privaloma:
76.1. iki darbų pradžios aptverti medžius ir krūmus, augančius statybvietėje ir arčiau kaip 5 m nuo įvažiavimo ar išvažiavimo iš statybvietės važiuojamosios dalies krašto:
76.1.1. medžių grupes ir krūmus ištisiniu, ne žemesniu kaip 2 m aptvaru ir ne arčiau kaip 1,5 m nuo medžių kamienų ir 1 m nuo krūmų;
76.3. įrengti takus, pakeltus virš žemės paviršiaus, ne arčiau kaip 1,5 m nuo medžio kamieno, kai darbo metu reikia vaikščioti arti želdinių (po medžių lajomis);
76.6. saugoti nuimtą nuo žemės sklypo užstatomos dalies dirvožemį tam tikslui skirtose vietose, apsaugant jį nuo užteršimo, išplovimo, išpustymo (vėjo), kad būtų galima jį panaudoti sklypo sutvarkymo ir želdinimo darbams;
76.7. nesandėliuoti medžiagų ir įrenginių, nevažinėti, nestatyti transporto priemonių, laikinų statinių ir įrenginių prie medžių arčiau kaip 1 m nuo medžių lajos projekcijų, bet ne arčiau kaip 3 m nuo kamieno ir 2 m nuo krūmų. Nesandėliuoti degių medžiagų arčiau kaip 10 metrų nuo medžių kamienų ir krūmų;
76.8. nekasti tranšėjų (kabelio, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžių ir kt. įrenginių tiesimui) arčiau kaip 3 m nuo medžio kamieno, kurio skersmuo didesnis kaip 15 cm, arčiau kaip 2 m, kai kamieno skersmuo iki 15 cm ir arčiau kaip 1,5 m – nuo krūmų, skaičiuojant atstumą nuo kraštinio stiebo;
76.9. tvirtinti tranšėjų, kasamų biriame ir šlapiame grunte, leidžiamu atstumu (nurodytu 76.8 p.) prie medžių ir krūmų, sienutes statramsčiais;
76.10. užpilti žemėmis pagal projektą padarytas tranšėjas per trumpiausią laiką, bet ne ilgiau kaip per mėnesį;
76.11. medžių pomedyje (lajos projekcijos zonoje) darbus vykdyti žemiau pagrindinių šaknų (ne mažiau kaip 1,5 m nuo dirvožemio paviršiaus), nepažeidžiant šaknų sistemos;
77. Kai vykdant statybos darbus (įskaitant įvažų, gatvių, kelių įrengimą ar remontą) pažeidžiama medžio šaknų sistema, kad neišdžiūtų šaknys, jas būtina pridengti ar užpilti žemės sluoksniu, jį palaistyti, kad neiššaltų šaknys, jas būtina apšiltinti.
78. Baigus statybos darbus, privaloma:
79. Tais atvejais, kai objekto statybos teritorijoje numatoma iškirsti saugotinus medžius ir krūmus, užsakovas pirmosios (konceptualiosios) projektavimo stadijos etape iš savivaldybės administracijos turi gauti leidimą dėl saugotinų želdinių iškirtimo.
80. Statybos objektus, kurių projektinėje dokumentacijoje numatytas teritorijos želdinimas, statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos priima tiktai tuomet, kai įvykdyti želdinimo darbai. Kai objektas priimamas naudoti želdinti nepalankiu metu, o želdinimo darbai objekte numatyti, jie užbaigiami per artimiausią želdinimo sezoną ir pateikiami minėtai komisijai.
XII. DRAUDIMAI BENDROJO NAUDOJIMO ŽELDYNUOSE
81. Atskiruosiuose (rekreacinės, mokslinės, kultūrinės, memorialinės, apsauginės ir ekologinės paskirties) ir priklausomuosiuose (gyvenamųjų, visuomeninės paskirties, pramonės, sandėliavimo, komercinės paskirties objektų, inžinerinės infrastruktūros, rekreacinių ir kitų teritorijų) želdynuose draudžiama:
81.1. sodinti intensyviai plintančius šaknų atžalomis augalus, išskyrus apsauginės ir ekologinės paskirties atskiruosius ir mokslinės paskirties želdynus;
81.2. vykdyti želdinių kirtimą, persodinimą ar kitokį pašalinimą augalų vegetacijos metu išskyrus atvejus, kai želdiniai yra avarinės būklės ir kelia grėsmę žmonėms, statiniams ar eismui;
81.3. fiziniams ir juridiniams asmenims savavališkai sodinti, persodinti, genėti, kirsti ar kitaip šalinti želdinius;
81.4. kirsti, laužyti ar kitaip žaloti (kalti vinis, tvirtinti reklaminius skydus ir kt.) medžius, krūmus, jų šakas, skinti lapus, žiedus, vaisius, pažeisti šaknis, trypti pomedį;
81.10. statyti motorines transporto priemones ne tam skirtose vietose, ant neuždengtų specialiomis grotelėmis pomedžių;
81.16. pilti šiukšles, buitines atliekas, pakuotes, sugrėbtus lapus, sniegą (išskyrus neužterštą druskomis ir nukastą nuo želdyne esančių takų) ir kt.;
XIII. ŽALIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS
82. Žaliųjų atliekų (biologiškai skaidžių) surinkimas ir tvarkymas reglamentuotas Telšių rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse.
XIV. ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ NAUDOJIMAS MOKSLINIAMS TYRIMAMS, MOKYMUI, KULTŪRINEI ŠVIETĖJIŠKAI VEIKLAI, GAMTOS IR KULTŪROS OBJEKTŲ APSAUGAI, VISUOMENĖS LANKYMUI, REKREACIJAI IR KITIEMS, ĮSTATYMAMS BEI TEISĖS AKTAMS NEPRIEŠTARAUJANTIEMS, TIKSLAMS
84. Želdynų ir želdinių naudojimui moksliniams tyrimams, mokymui, kultūrinei švietėjiškai veiklai, gamtos ir kultūros objektų apsaugai, visuomenės lankymui, rekreacijai, rekreacijai ir kitiems, įstatymams bei teisės aktams neprieštaraujantiems, tikslams priskiriama ši veikla:
84.1. mokslo ir studijų institucijų ar pavienių specialistų rengiamos mokslo ekspedicijos ir išvykos, susijusios su želdynų biologinės įvairovės studijomis, želdynų ir želdinių stebėsena, augalų nacionalinių genetinių išteklių atrinkimu ir jų perkėlimu į plantacijas, lauko kolekcijas, kiti mokslo tyrimo darbai;
84.2. švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų rengiamos moksleivių ir studentų lauko praktikos, pamokos (paskaitos) gamtoje, skirtos susipažinti su medžiais ir krūmais, augančiais želdynuose, jų ekologinėmis savybėmis, gėlynais ir vejomis, želdynų biologinei įvairove;
84.3. visuomeninių organizacijų (asociacijų), klubų, sambūrių ir kt., dendrologų, botanikų, kraštovaizdžio architektų draugijų ir sąjungų rengiamos ekskursijos, turistiniai žygiai ir išvykos į parkus, skirtos supažindinti su jų istorija, kultūros ir gamtos vertybėmis, želdynų estetika, rekreacinėmis savybėmis, medžių ir krūmų įvairove, augalija ir gyvūnija;
84.4. atskirų medžių ir krūmų, želdynų, gėlynų, vejų fotografavimas, filmavimas, piešimas želdynų aplinkoje;
84.5. medžių ir krūmų herbarinių pavyzdžių rinkimas botaninėms kolekcijoms sudaryti ar papildyti, grybų vaisiakūnių rinkimas mikologinėms kolekcijoms sudaryti ar papildyti;
84.6. Žemės, Aplinkos apsaugos, poezijos dienų, literatūrinių vakarų, teatro spektaklių, koncertų, paskaitų ir kitų kultūrinių ir gamtosauginių renginių organizavimas želdynuose;
85. Saugomų ir įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą rūšių laukinių augalų ir grybų, augančių želdynuose, botaninėms ir mikologinėms kolekcijoms sudaryti leidžiama tik vadovaujantis Lietuvos Respublikos retų ir saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymu reglamentuota tvarka.
86. Veikla želdynuose ir jų apsauga organizuojama laikantis šių taisyklių arba specialių reglamentų.
87. Švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos, prieš rengdamos ekspedicijas ir išvykas želdynuose, susijusias su mokslo tyrimo darbais, organizuodamos studentų lauko praktiką, privalo apie tai raštu informuoti želdynų savininkus ir valdytojus:
87.1. privačiuose miškuose, jeigu ten nėra savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu apribotas fizinių asmenų lankymasis, – šių miškų savininkus ar valdytojus;
87.4. Varnių regioniniame parke, jeigu tai neprieštarauja saugomų teritorijų apsaugą, veiklą, paskirtį reglamentuojantiems įstatymams ir kitiems teisės aktams, – ir Varnių regioninio parko direkciją;
88. Želdynų, esančių privačioje žemėje, tarp jų ir istorinių, lankymas gali būti nustatomas dvišalėse savivaldybės ir želdynų savininkų ar valdytojų sutartyse arba nustačius žemės servitutą.
89. Želdynų savininkai ir valdytojai lankymo sąlygas privalo nurodyti įrengtuose stenduose prie įėjimo.
90. Atskirieji želdynai: rekreacinės paskirties, mokslinės, kultūrinės ir memorialinės paskirties, apsauginės ir ekologinės paskirties želdynai, esantys valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje, turi būti atviri lankymui, jeigu juose nevyksta uždaro pobūdžio renginiai, nevykdomi priežiūros ir kiti darbai.
XV. FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ APSAUGOS, TVARKYMO IR ŽELDYNŲ KŪRIMO SRITYSE
91. Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę:
91.1. naudotis želdynais ir želdiniais kultūros, sveikatingumo ir kitais tikslais laikydamiesi Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų;
91.3. gauti patikimą informaciją apie želdynų ir želdinių inventorizavimą, apskaitą, planuojamus ir vykdomus darbus želdynų teritorijose;
91.4. inicijuoti ir teikti pasiūlymus savivaldybės administracijai dėl naujų želdynų kūrimo, esamų želdynų ir želdinių apsaugos;
91.5. organizuoti ir dalyvauti, jei turi atitinkamą kvalifikaciją, vykdant visuomeninę želdynų ir želdinių apsaugos kontrolę;
91.6. reikalauti, kad būtų nutrauktas kenksmingos ūkinės veiklos objektų, natrio chlorido ir kitų druskų (naudojamų sniegui ir ledui tirpdyti) poveikis želdiniams;
XVI. ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ SAVININKŲ IR VALDYTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
93. Želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai privalo:
94. Želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai turi teisę:
94.1. privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų;
94.2. sudaryti sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis, valstybės institucijomis ir savivaldybės administracija dėl želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros, kovos su augalų ligomis ir kenkėjais;
95. Želdynų ir želdinių valdytojai, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos ar savivaldybės administracija pagal kompetenciją nustatyta tvarka turi teisę naudoti želdynus ir želdinius moksliniams tyrimams, mokymui, kultūrinei, švietėjiškai veiklai, gamtos ir kultūros objektų apsaugai, visuomenės lankymui, rekreacijai ir kitiems, įstatymams bei teisės aktams neprieštaraujantiems, tikslams.
XVII. LĖŠŲ, REIKALINGŲ ŽELDYNAMS IR ŽELDINIAMS APSAUGOTI, TVARKYTI, ŽELDYNAMS KURTI IR NAUJIEMS ŽELDINIAMS VEISTI, SKYRIMO TVARKA
96. Želdynų ir želdinių, esančių valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje, apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo darbai finansuojami iš:
97. Vykdant svarbius arba jungtinius projektus, apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo darbai gali būti finansuojami iš:
98. Želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir želdynų kūrimo bei želdinių veisimo finansavimas planuojamas vadovaujantis Telšių rajono savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendraisiais planais, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektais, kitais dokumentais, atsižvelgiant į savivaldybės tvarkomų objektų prioritetus.
99. Iškirtus medžius bendrojo naudojimo teritorijose, mediena yra realizuojama arba kitaip panaudojama savivaldybės reikmėms, o gautos lėšos panaudojamos miesto želdiniams prižiūrėti ir atkurti. Tikslinės lėšos, gautos kompensavus atkuriamąją želdinių vertę, įtraukiamos į apskaitą atskirai. Draudžiama šias lėšas naudoti kitai paskirčiai.
XVIII. VISUOMENĖS INFORMAVIMAS IR ŽELDINIŲ BŪKLĖS EKSPERTIZĖ
100. Savivaldybės administracija:
100.1. užtikrina želdynų ir želdinių inventorizacijos, jų būklės stebėsenos bei kitų su želdynais ir želdiniais susijusių duomenų viešumą;
100.2. informuoja visuomenę, kai numatomi vykdyti želdynų tvarkymo, kūrimo, medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo, kitokio naikinimo darbai ar keičiama žemės sklypo, kuriame auga želdiniai, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ar žemės sklypo naudojimo būdas;
XIX. TAISYKLIŲ KONTROLĖ IR ATSAKOMYBĖ UŽ JŲ PAŽEIDIMUS
102. Šių taisyklių laikymosi kontrolę užtikrina savivaldybės administracijos atsakingi darbuotojai ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodyti pareigūnai.
Telšių rajono savivaldybės želdynų ir
želdinių apsaugos taisyklių
1 priedas
SAUGOTINŲ MEDŽIŲ IR KRŪMŲ KRITERIJAI
| Teritorija |
Medžių gentys ir (ar) rūšys, krūmai; skersmens (1,3 m aukštyje) ir aukščio parametrai |
| 1. Kurortuose ar kurortinėse teritorijose: |
|
| 1.1. valstybinėje ir savivaldybių žemėje |
didesnio kaip 12 cm skersmens medžiai*.
|
| paprastieji kadagiai – didesni kaip 3 m. |
|
| 1.2. privačioje žemėje |
didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*. |
| 2. Pakrantės apsaugos juostoje |
ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos – didesnio kaip 12 cm skersmens. |
| pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, juodalksniai, liepos, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės – didesnio kaip 20 cm skersmens. |
|
| beržai, gluosniai – didesnio kaip 30 cm skersmens. |
|
| paprastieji kadagiai – didesni kaip 3 m. |
|
| 3. Kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose valstybinėje ir savivaldybių žemėje: |
|
| 3.1. mieste |
didesnio kaip 12 cm skersmens medžiai*.
|
| 3.2. ne mieste |
didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*. |
| 4. Kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje: |
|
| 4.1. mieste |
ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys – didesnio kaip 20 cm skersmens. |
| 4.2. ne mieste |
ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys – didesnio kaip 30 cm skersmens. |
| 5. Kitos paskirties žemėje visuomeninės paskirties, rekreacinėse, bendrojo naudojimo, atskirųjų želdynų teritorijose |
didesnio kaip 12 cm skersmens medžiai*.
|
| paprastieji kadagiai – didesni kaip 3 m. |
|
| 6. Kitos paskirties žemėje pramonės ir sandėliavimo, komercinės paskirties objektų teritorijose |
didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*. |
| 7. Žemės ūkio paskirties žemėje kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ir rekreacinio naudojimo žemės sklypuose: |
|
| 7.1. valstybinėje ir savivaldybių žemėje |
didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*. |
| 7.2. privačioje žemėje |
ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys – didesnio kaip 30 cm skersmens. |
| 8. Žemės ūkio paskirties žemėje sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje |
didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*. |
| 9. Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje |
didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*. |
| 10. Miestų, miestelių gatvėse |
didesnio kaip 12 cm skersmens medžiai*. |
| 11. Kaimų gatvėse |
didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*. |
| 12. Geležinkelio želdinių apsaugos zonoje |
didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*. |
| 13. Valstybinės ir vietinės reikšmės kelio juostoje: |
|
| 13.1. valstybinės reikšmės krašto ir rajoninio kelio juostoje |
didesnio kaip 30 cm skersmens medžiai*. |
| 13.2. vietinės reikšmės kelio juostoje |
didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*. |
| 14. Kelio apsaugos zonoje už kelio juostos ribų |
didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*. |
| 15.Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonoje, kitose sanitarinės apsaugos zonose |
didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*. |
* – ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės.
Telšių rajono savivaldybės želdynų ir
želdinių apsaugos taisyklių
2 priedas
(Leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams forma)
_____________________________________________
(savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio pavadinimas)
LEIDIMAS SAUGOTINŲ MEDŽIŲ IR KRŪMŲ KIRTIMO, PERSODINIMO AR KITOKIO PAŠALINIMO, GENĖJIMO DARBAMS
__________________ Nr. _________
(data)
_____________________
(sudarymo vieta)
Leidžiama pagal pateiktą prašymą ____________________________________________________
(juridinio asmens pavadinimas (fizinio asmens vardas, pavardė),
___________________________________________________________________________
adresas, telefono numeris)
žemės sklype _________________________________________________________________
(sklypo, kuriame vykdomi saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar
_______________________________________________________________________________
kitokio pašalinimo, genėjimo darbai, adresas, žemės sklypo kadastro numeris)
_______________________________________________________________________________
(leidžiamų vykdyti darbų esmė)
_______________________________________________________________________________
(terminai, ribojantys darbus)
| _______________________________ _______________________________ _______________________________ (saugotinų medžių ir krūmų rūšys*) |
_________________ _________________ _________________ (medžio stiebo skersmuo 1,3 m aukštyje) |
____________________ ____________________ ____________________ (medžių ir krūmų kiekis) |
Medžių ir krūmų atkuriamoji vertė __________________________ (žodžiais) _____ Eur ___ ct;
Leidimas saugotinus medžius ir krūmus kirsti, persodinti, kitaip pašalinti galioja 1 metus nuo išdavimo dienos; leidimas saugotiniems medžiams ir krūmams genėti galioja vienam genėjimui atlikti.
_____________________________ ______________ ____________________
(Leidimą išdavusio tarnautojo (parašas) (vardas ir pavardė)
pareigų pavadinimas)
A.V.
|
SUDERINTA _______________________ (saugomos teritorijos direkcijos atstovo pareigų pavadinimas) ______________________ (vardas, pavardė, parašas) |
SUDERINTA ______________________ (Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio skyriaus atstovo pareigų pavadinimas) _______________________ (vardas, pavardė, parašas) |
*įterpiama eilučių tiek, kiek reikalinga išvardinti visas rūšis.
Telšių rajono savivaldybės želdynų ir
želdinių apsaugos taisyklių
3 priedas
(Prašymo forma)
_____________________________________________________________________________
(Prašymą pateikiančio fizinio asmens vardas, pavardė ar juridinio asmens pavadinimas)
_______________________________________________________________________________
(adresas, telefono numeris)
________________________________ savivaldybei
(savivaldybės pavadinimas)
PRAŠYMAS
_______________________________________
(data)
_______________________________________
(dokumento sudarymo vieta)
Prašau leisti kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti saugotinus medžius ir krūmus žemės sklype __________________________________________________________________________
(adresas, žemės sklypo kadastro Nr.)
_______________________________________________________________________________
_______________________________________________________________________________
(numatomi atlikti darbai, medžių ir krūmų rūšys, kiekis, medžio stiebo skersmuo1,3 m aukštyje)
_______________________________________________________________________________
_______________________________________________________________________________
(saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo priežastis)
Darbus numatoma pradėti ir baigti_________________________________________________
(numatoma darbų atlikimo data)
Pateikiu šiuos dokumentus:
1.Žemės sklypo __________________________________________________________________
_______________________________________________________________________________
(dokumento pavadinimas, Nr., data, žemės sklypo planas)
2. Nustatytąja tvarka suderintas (patvirtintas) projektas, kuriame numatytas želdinių kirtimas, persodinimas ar kitoks pašalinimas, genėjimas, specialusis planas, kitas teritorijų planavimo dokumentas (kas reikalinga, pabraukti) _______________________________________________
_______________________________________________________________________________
(dokumento pavadinimas, patvirtinimo data)
3. Prašomo pašalinti saugotino medžio ir krūmo fotonuotrauka, kurioje aiškiai matoma bloga želdinio būklė, nustatoma pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“, 2 priedą „Želdinių būklė“.
________________ ________________________
(parašas) (vardas ir pavardė)
Telšių rajono savivaldybės želdynų ir
želdinių apsaugos taisyklių
4 priedas
MAŽIAUSI LEISTINI ATSTUMAI IKI KAIMYNINIO SKLYPO RIBOS, KAI ŽELDINIAI VEISIAMI BE ŠIO SKLYPO SAVININKO, VALDYTOJO AR ĮGALIOTO ASMENS SUTIKIMO RAŠTU
| Eil. Nr. |
Veisiamas medis, krūmas, gyvatvorė |
Sklypo pusė (azimutas vizuojant iš sklypo centro) |
Mažiausias leistinas atstumas iki kaimyninio sklypo ribos, m |
| 1. |
medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti aukštesni kaip 3 m arba formuojami aukštesni kaip 3 m |
šiaurinė pusė (tarp 315o ir 45o) |
5 |
| kitos pusės |
3 |
||
| 2. |
medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojami iki 3 m aukščio |
visos pusės |
2 |
| 3. |
medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti iki 2 m aukščio arba formuojami iki 2 m aukščio |
visos pusės |
1 |
| 4. |
gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, formuojama iki 2 m aukščio |
pietinė pusė (tarp 135o ir 225o) |
1 |
| 5. |
gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, formuojama iki 1,3 m aukščio |
visos pusės |
1 |
_____________________