| PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA |
|
|
| SPRENDIMAS |
| DĖL PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2021-2025 METAIS BENDROJO PLANO PATVIRTINIMO |
|
|
| 2021 m. balandžio 29 d. Nr. T-93 |
| Pakruojis |
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 35.5 punktu, Pakruojo rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti pridedamą Pakruojo rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2025 metais bendrąjį planą (toliau – Planas).
2. Prireikus kiekvienais kalendoriniais metais ne vėliau kaip iki kovo 31 d. Planą koreguoti atsižvelgiant į demografinę ir ekonominę situaciją savivaldybėje.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Pakruojo rajono savivaldybės tarybos
2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T-93
PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2021-2025 METAIS BENDRASIS PLANAS
I SKYRIUS
ĮVADAS
Pakruojo rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2025 metais bendrasis planas (toliau – Planas) – tai Pakruojo rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) mokyklų, teikiančių bendrąjį pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, pertvarkos strategija, kuria siekiama sukurti lanksčią bendrojo ugdymo mokyklų tinklo infrastruktūrą, atitinkančią savivaldybės gyventojų švietimo poreikius.
Planas yra skirtas gerinti ugdymo(si) kokybę mokyklose, užtikrinti švietimo prieinamumą, sveiką ugdymos(si) aplinką ir saugų kelią į mokyklą, didinti mokyklų ekonomiškumą.
Optimizuojant Savivaldybei pavaldžių mokyklų tinklą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768, ir įstatymų lydimųjų teisės aktų reikalavimais.
Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka nuo 2005 metų buvo nuosekliai įgyvendinama pagal Savivaldybės tarybos patvirtintus bendruosius tinklo pertvarkos planus, parengtus 2005–2012 metams, 2012–2015 metams ir 2016–2020 metams.
Planas yra parengtas atlikus 2016–2020 m. bendrojo plano įgyvendinimo analizę, įvertinus Savivaldybės švietimo būklės pokyčius 2016–2020 metais bei atsižvelgus į jos raidos prognozę, pirmiausia susijusią su vykstančiais demografiniais pokyčiais.
II SKYRIUS
ŠVIETIMO BŪKLĖS ANALIZĖ
Pakruojo rajone 2020 m. rugsėjo 1 d. veikė 18 švietimo įstaigų: 3 gimnazijos, 1 progimnazija, 4 pagrindinės mokyklos, Linkuvos specialioji mokykla, 4 Savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigos, Žeimelio darželis-daugiafunkcis centras „Ąžuoliukas“, Stačiūnų daugiafunkcis centras, Pakruojo Juozo Pakalnio muzikos mokykla, Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centras ir Pakruojo nevalstybinis katalikų lopšelis-darželis „Varpelis“.
Švietimo įstaigų tinklas sudarė galimybes įgyvendinti programos „Aukštos ugdymo kokybės ir mokymosi visą gyvenimą skatinimas“ strateginį tikslą ir teikti kokybiškas, prieinamas ir gyventojų poreikius atitinkančias švietimo paslaugas, tenkinti savivaldybės gyventojų poreikius ugdytis pagal formaliojo ir neformaliojo ugdymo programas bei formuoti saugią ugdymo(si) aplinką ir teikti pagalbą mokiniui, mokytojui, mokyklai bei didinti ugdymo paslaugų prieinamumą.
2016–2020 m. įstaigų tinklas keitėsi (žr. 1 lent.). Keitėsi tiek bendrojo lavinimo mokyklų skaičius, tiek ir neformaliojo ugdymo skaičius, 2016 m. uždarytas Rozalimo pagrindinės mokyklos Žvirblonių pradinio ugdymo skyrius, Klovainių vaikų darželis reorganizuotas į Klovainių pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyrių. 2017 m. likviduota Degesių pagrindinė mokykla, Šukionių Jono Noreikos pagrindinė mokykla pertvarkyta į Lygumų pagrindinės mokyklos pagrindinio ugdymo filialą bei likviduotas Petrašiūnų vaikų darželis. 2018 m. Rozalimo vaikų darželis tapo Rozalimo pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyriumi.
2020 m. pertvarkyta Klovainių pagrindinė mokykla įkuriant Balsių pagrindinės mokyklos Klovainių ikimokyklinio ugdymo skyrių. Pakruojo „Žemynos“ pagrindinė mokykla tapo progimnazija.
1 lentelė. Švietimo įstaigų skaičiaus kaita 2016–2020 metais
| Mokyklos |
2016-2017 m. m. |
2017-2018 m. m. |
2018-2019 m. m. |
2019-2020 m. m. |
2020-2021 m. m. |
| Gimnazijos |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
| Pagrindinės |
8 |
6 |
6 |
6 |
4 |
| Progimnazija |
|
|
|
|
1 |
| Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centras |
1 |
1 |
1 |
1 |
1 |
| Specialioji mokykla |
1 |
1 |
1 |
1 |
1 |
| Ikimokyklinio ugdymo mokykla (su nevalstybiniu) |
7 |
6 |
5 |
5 |
5 |
| Daugiafunkciai centrai |
2 |
2 |
2 |
2 |
2 |
| Neformaliojo ugdymo mokykla |
1 |
1 |
1 |
1 |
1 |
| Iš viso įstaigų |
23 |
20 |
19 |
19 |
18 |
2019–2020 mokslo metais rajono bendrojo ugdymo mokyklose buvo ugdomas 1801 (1–12 klasių) mokinys, o 2020–2021 mokslo metų pradžioje mokėsi 1740 (1–12 klasių) mokinių. Išanalizavus mokinių statistiką, galima pastebėti išaugusį pirmokų skaičių bei mažėjantį bendrą mokinių skaičių, kuris pastaraisiais metais procentiškai keitėsi mažiausiai (žr. 2 lent.)
2 lentelė. Į mokyklą ateinančių pirmokų ir mokinių (1–12 kl.) skaičiaus kaita 2016–2020 m. m. (duomenys iš Mokinių registro einamųjų metų rugsėjo 1 d.)
|
|
2016 m. |
2017 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2020 m. |
| Pirmokų skaičius |
154 |
150 |
133 |
119 |
143 |
| Mok. sk. bendrojo lavinimo mokyklose (1-12 kl.) |
2222 |
2066 |
1936 |
1801 |
1740 |
| Mažėjimo proc.
|
7,2 |
7 |
6,3 |
6,9 |
3,4 |
Besikeičiant mokyklų skaičiui, mažėjant mokinių skaičiui bei Mokinio krepšelio metodikai (kai tikslinės lėšos skiriamos vaikui) pasikeitus į Klasės krepšelį (kai lėšos skiriamos klasei pagal jos dydį), keitėsi ir klasių komplektavimas (žr. 3 lentelę). Rajono mokyklose siekiant užtikrinti ugdymą ir išlaikyti mokyklas ugdymas organizuojamas ir jungtinėse klasėse.
3 lentelė. Mokinių skaičius ir klasių komplektų skaičius 2016–2021 metais
| Eil. Nr. |
|
2016–2017 |
2017–2018 |
2018–2019 |
2019–2020 |
2020–2021 |
2021–2022 |
| 1. |
Mokinių skaičius mokyklose |
2222 |
2066 |
1936 |
1801 |
1740 |
Tikslinamas |
| 2. |
Klasių komplektų skaičius |
144 |
125 |
120 |
111 |
106 |
108 |
| 2.1. |
iš jų jungtinių klasių: |
15 |
2 |
10 |
5 |
3 |
3 |
| 2.1.1. |
1–4 klasėse |
10 Triškonių fil. Klovainių p. m. Šukionių fil. Pašvitinio p. m. Žvirlblonių sk. Degėsių p. m. Stačiūnų d. c. |
2 Klovainių p. m. |
6 Klovainių p. m. Balsių p. m. Pašvitinio p. m. Šukionių p. u. filialas |
4 Balsių p. m. Klovainių p. m. Pašvitinio p. m. |
3 Balsių p. m. Pašvitinio p. m. |
3 Balsių p. m. Pašvitinio p. m. |
| 2.1.2. |
5–8 klasėse |
5 Šukionių fil. Pašvitinio p. m. Degesių p. m. |
|
4 Klovainių p. m. Šukionių p. u. filialas |
1 Klovainių p. m. |
|
|
Vaikų lopšeliuose-darželiuose ir mokyklų ikimokyklinio ugdymo grupėse 2020 m. pradžioje buvo ugdoma 516 ikimokyklinio amžiaus vaikų ir 134 priešmokyklinukai, o nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. šiose grupėse ugdoma 469 ikimokyklinio amžiaus vaikai ir 156 priešmokyklinukai.
2020 m. bendras vaikų skaičius tiek rajono įstaigose, tiek darželiuose mažėjo (žr. 4 lent.)
4 lentelė. Vaikų skaičiaus kaita ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme
2016–2020 m. m. (duomenys einamųjų metų rugsėjo 1 d.)
|
|
2016 m. |
2017 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2020 m. |
|
| Bendras vaikų skaičius (ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas) |
Viso |
618 |
607 |
640 |
650 |
625 |
| Pokytis (sk.) |
+39 |
-11 |
+33 |
+10 |
-25 |
|
| Iš jų vaikų skaičius ikimokyklinėse įstaigose |
Viso |
557 |
542 |
480 |
501 |
466 |
| Pokytis (sk.) |
+8 |
-15 |
-38 |
+21 |
|
|
2019–2020 m. m. visose švietimo įstaigose dirbo 18 direktorių (keturi iš jų laikinai einantys pareigas) ir 16 pavaduotojų ugdymui (6 iš jų dirba nepilnu etatu). Iš viso įstaigose dirbo 706 darbuotojai, iš jų 385 pedagoginiai darbuotojai.
2020–2021 m. m. rajono švietimo įstaigoms vadovavo 17 direktorių (vienas iš jų vadovavo dviem įstaigoms, keturi laikinai ėjo vadovo pareigas) ir 14 pavaduotojų (keturi iš jų dirbo nepilnu etatu). Iš viso įstaigose dirbo 687 darbuotojai, iš jų 370 pedagoginiai darbuotojai.
Pedagoginių darbuotojų skaičius keitėsi dėl mokytojų išėjimo į užtarnautą poilsį. Aptarnaujantis personalas keitėsi nežymiai.
Visos rajono mokyklos įsijungė į projekto „Lyderių laikas 3“ (toliau-LL3) veiklas.
Veiklų organizavimui suburta projekto kūrybinė komanda. Nuo projekto pradžios vyko 9 kūrybinės komandos konsultacijos su projekto konsultante Natalija Kaunickiene, Šiaulių m. Salduvės progimnazijos direktore. Susitikimų metu buvo siekiama išgryninti Pakruojo rajono savivaldybės mokykloms aktualią problemą, kad būtų galima spręsti mokinių pažangos klausimus, skatinti švietimo bendruomenės lyderystę, kurti tvarias praktikas, vedančias į pokyčius mokyklose. Pakruojo savivaldybės pokyčio projekto tema „Sąlygų mokytojo profesiniam augimui sudarymas’’. Organizuotas rajoninis renginys-forumas Pakruojo dvare „Mokyklos sėkmės sąlyga-Mokytojas“.
Bendrojo ugdymo mokyklose bendras pedagoginių darbuotojų, dirbusių pagrindinėje darbovietėje, skaičius: 2018–2019 m. m. – 247, 2019–2020 m. m. – 233, 2020–2021 m. m. – 218 (žr. 5 lentelę).
5 lentelė. Pedagoginių darbuotojų, dirbusių pagrindinėje darbovietėje, skaičius (2018 m , 2019 m., 2020 m. 3-mokykla ŠVIS duomenys)
| Darbuotojai
|
Bendras darbuotojų skaičius |
Bendras darbuotojų skaičius |
Bendras darbuotojų skaičius |
| 2018-2019 m. m. |
2019-2020 m. m. |
2020-2021 m. m. |
|
| 1. Mokyklos vadovai |
23 |
22 |
19 |
| 1.1. direktoriai |
10 |
9 |
8 |
| 1.2. pavaduotojai ugdymui |
13 |
13 |
11 |
| 2. Mokytojai (išskyrus mokyklų vadovus) |
193 |
180 |
168 |
| 2.1. priešmokyklinio ugdymo pedagogai |
3 |
3 |
2 |
| 2.2. 1-4 kl. mokytojai |
41 |
39 |
38 |
| 2.3. 5-12 kl. ir gimnazijų I-IV kl. mokytojai |
149 |
138 |
128 |
| 3. Pedagoginiai darbuotojai |
31 |
31 |
31 |
| 3.1. logopedai |
4 |
3 |
2 |
| 3.2. specialieji pedagogai |
8 |
9 |
9 |
| 3.3. psichologai |
2 |
3 |
2 |
| 3.4. socialiniai pedagogai |
7 |
7 |
7 |
| 3.5. neformaliojo (papildomojo) ugdymo mokytojai (pedagogai) |
1 |
1 |
2 |
| 3.6. auklėtojai, nedėstantys mokykloje |
9 |
8 |
9 |
| 4. Iš viso pedagoginių darbuotojų |
247 |
233 |
218 |
2018–2019 m. m. pagrindinėje darbovietėje dirbo 96 proc. pedagoginių darbuotojų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą (be mokyklų vadovų ir jų pavaduotojų ugdymui), 3,6 proc. – įgijusių aukštesnįjį išsilavinimą, 1 – turintis vidurinį išsilavinimą (mokykloje nedėstantis pedagoginis darbuotojas – auklėtojas).
2019–2020 m. m., 2020–2021 m. m. laikotarpiu pedagoginių darbuotojų išsilavinimas paaugo vidutiniškai 0,5 proc.: 2019–2020 m. m. aukštąjį išsilavinimą turėjo 96,7 proc., aukštesnįjį – 2,8 proc. pedagoginių darbuotojų ir 1 nedėstantis mokykloje pedagoginis darbuotojas (auklėtojas) dirbo turintis vidurinį išsilavinimą, atitinkamai 2020–2021 m. m. – aukštąjį išsilavinimą buvo įgiję 96,5 proc. pedagoginių darbuotojų ir aukštesnįjį – 3 proc., 1 nedėstantis mokykloje pedagoginis darbuotojas (auklėtojas) dirbo turintis vidurinį išsilavinimą.
Ne visų pedagoginių darbuotojų įgytas aukštasis ir aukštesnysis išsilavinimas buvo pedagoginis, atitinkamai: 2018–2019 m. m. sudarė 99,1 proc., 2019–2020 m. – 99,1 proc., 2020–2021 m. m. 99 proc. (žr. 6 lentelę).
6 lentelė. Pedagoginių darbuotojų, dirbančių pagrindinėje darbovietėje, išsilavinimas (išskyrus mokyklų vadovus ir jų pavaduotojus ugdymui) (2018, 2019, 2020 m. 3-mokykla ŠVIS duomenys)
|
Darbuotojai |
Turi išsilavinimą |
Turi išsilavinimą |
Turi išsilavinimą |
|
|||||||||||||||
| 2018-2019 m. m. |
|
2019-2020 m. m. |
2020-2021 m. m. |
|
|||||||||||||||
| Aukštąjį |
iš jų pedagoginį |
Aukštesnįjį |
iš jų pedagoginį
|
Vidurinį |
Aukštąjį |
iš jų pedagoginį |
Aukštesnįjį |
iš jų pedagoginį |
Vidurinį |
Aukštąjį |
iš jų pedagoginį |
Aukštesnįjį |
iš jų pedagoginį |
Vidurinį |
|
||||
| Priešmokyklinio ugdymo pedagogai |
1 |
1 |
2 |
2 |
0 |
1 |
1 |
2 |
2 |
0 |
0 |
0 |
2 |
2 |
0 |
|
|||
| 1-4 klasių mokytojai |
41 |
41 |
0 |
0 |
0 |
39 |
39 |
0 |
0 |
0 |
38 |
38 |
0 |
0 |
0 |
|
|||
| 5-12 kl. ir gimnazijų I-IV kl. mokytojai |
145 |
145 |
4 |
3 |
0 |
135 |
135 |
3 |
3 |
0 |
125 |
125 |
3 |
3 |
0 |
|
|||
| Iš viso mokytojų |
187 |
187 |
6 |
5 |
0 |
175 |
175 |
5 |
5 |
0 |
163 |
163 |
5 |
5 |
0 |
|
|||
| Kiti pedagoginiai darbuotojai (logopedai, spec. pedagogai, soc. pedagogai, psichologai ir kt. |
28 |
28 |
2 |
2 |
1 |
29 |
28 |
1 |
1 |
1 |
29 |
28 |
1 |
1 |
1 |
|
|||
| Iš viso pedagoginių darbuotojų |
215 |
215 |
8 |
7 |
1 |
204 |
203 |
6 |
6 |
1 |
192 |
191 |
6 |
6 |
1 |
|
|||
Bendrojo ugdymo mokyklose didžiausią dalį – 64 proc. (128 darbuotojai) sudarė dirbantys vyresnio amžiaus (50–65 m. ir vyresni) pedagoginiai darbuotojai; pedagoginiai darbuotojai, kurių amžiaus vidurkis 25–49 m. – 38,9 proc. (72 darbuotojai). Jaunesnių specialistų nei 25 m. per paskutinius trejus mokslo metus dirbti į bendrojo ugdymo mokyklas neatvyko.
Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas susijęs su mokytojų poreikiais įgyti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją. Bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų, dirbančių pagrindinėse pareigose, atestavimas kasmet mažėja. Lyginant 2020 m. su 2018 m., norinčių atestuotis mokytojų sumažėjo 10,5 proc. Priežastis – bendras pedagoginių darbuotojų skaičiaus sumažėjimas. Tačiau mokytojų, įgijusių mokytojo metodininko kvalifikacinę kategoriją, skaičius mažai kito (žr. 7 lentelę).
7 lentelė. Pedagoginiai darbuotojai, kuriems suteiktos kvalifikacinės kategorijos (2018 m., 2019 m., 2020 m. 3-mokykla ŠVIS duomenys)
|
Kvalifikacinės kategorijos |
Iš jų turi pedagoginio darbo stažą |
|||||||||||
| 2018-2019 m. m. |
2019-2020 m. m. |
2020-2021 m. m. |
||||||||||
| Iš viso |
Iki 10 metų |
10-14 metų |
15 metų ir daugiau |
Iš viso |
Iki 10 metų |
10-14 metų |
15 metų ir daugiau |
Iš viso |
Iki 10 metų |
10-14 metų |
15 metų ir daugiau |
|
| Mokytojai |
21 |
7 |
1 |
13 |
12 |
3 |
1 |
8 |
16 |
3 |
2 |
11 |
| Vyresn. mokytojai |
89 |
1 |
9 |
79 |
83 |
2 |
8 |
73 |
76 |
1 |
8 |
67 |
| Metodininkai |
88 |
0 |
0 |
88 |
87 |
0 |
0 |
87 |
85 |
0 |
0 |
85 |
| Ekspertai |
2 |
0 |
0 |
2 |
2 |
0 |
0 |
2 |
2 |
0 |
0 |
2 |
| Atestuotų iš viso |
200 |
8 |
10 |
182 |
184 |
5 |
9 |
170 |
179 |
4 |
10 |
165 |
| Neturintys kvalifikacinės kategorijos |
12 |
6 |
0 |
6 |
13 |
3 |
0 |
10 |
6 |
2 |
0 |
4 |
2016–2020 m. ugdymo procesas finansuojamas gaunant tikslinę dotaciją „Mokinio krepšelį“ (toliau MK) ir (ar) „Mokymo lėšas“ (toliau ML) bei kitas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vykdomų projektų lėšas.
Lėšos (tikslinės – mokymo lėšos ir savivaldybės) planuojamos įgyvendinant programinio biudžeto programą „Aukštos ugdymo kokybės ir mokymosi visą gyvenimą skatinimas“, kurios koordinatorius yra Švietimo skyrius.
Dėl mokinių skaičiaus mažėjimo bei Mokymo lėšų skyrimo savivaldybėms metodikos pasikeitimo, keitėsi tikslinės dotacijos dydis (pastaraisiais metais šios lėšos nežymiai didėjo). Lėšų kaita išdėstyta lentelėje (žr. 8 lent.).
8 lentelė. Ugdymo proceso finansavimas (mokymo lėšos)
| Metai |
2016 m. |
2017 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2020m. |
| Mokinio krepšelio lėšos, tūkst. Eur metams |
4287,1 |
4240,3 |
|
|
|
| Mokinio krepšelis ir mokymo lėšos metams, tūkst. Eur |
|
|
4360,3 |
|
|
| Mokymo lėšos metams, tūkst. Eur |
|
|
|
4653,5 |
5022,1 |
2020 m. mokyklos aplinkai skirta steigėjo lėšų suma tenkanti vienam ugdytiniui, buvo 1638 Eur (2019 m. – 1479 Eur).Vieno vaiko išlaikymo ugdymo įstaigoje kaštai priklauso nuo švietimo įstaigos tipo. Mažiausi kaštai bendrojo lavinimo mokyklose (nes finansuojama tik mokyklos aplinkos išlaikymo išlaidos) ir didesni darželiuose (nes steigėjas prisideda ir prie ugdymo proceso finansavimo). Savivaldybės lėšų vieno vaiko išlaikymui kaita 2018–2020 metais pateikiama lentelėje. (žr. 9 lent.).
Linkuvos specialioji mokykla išlaikoma iš tikslinės dotacijos (skiriamos ne tik mokymo lėšos, bet ir lėšos aplinkos išlaikymui).
9 lentelė. Mokyklų aplinkos finansavimas (savivaldybės biudžeto lėšos)
| Lėšos eurais 1 vaiko išlaikymui per metus |
|||||
| Metai |
Visose rajono įstaigose |
Mokyklose |
Darželiuose |
Stačiūnų daug. centre |
Muzikos mokykloje |
| 2018 m. |
1327 |
1081 |
2335 |
4717 |
1270 |
| 2019 m. |
1479 |
1261 |
2415 |
5148 |
1270 |
| 2020 m. |
1638 |
1398 |
2683 |
5218 |
1336 |
2020 m. Linkuvos specialiojoje mokykloje buvo ugdomi 48 (2019 m. – 51) vaikai, turintys didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, o bendrojo lavinimo mokyklose integruotai mokomi 363 mokiniai (2019 m. - 366 mokiniai ), turintys specialiųjų poreikių, t. y. 20,9 proc. Integruotai mokomų specialiųjų poreikių vaikų skaičius bendrojo lavinimo mokyklose pastaraisiais metais kito nežymiai (žr. 10 lent.).
10 lentelė. Specialiųjų poreikių turinčių mokinių dalis (proc.) lyginant su bendru mokinių skaičiumi 2016–2020m.
| Metai |
2016 m. |
2017 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2020m. |
| Mokinių % |
22,6 |
20,1 |
21,4 |
20,3 |
20,9 |
Specialiųjų poreikių vaikams pagalbą teikia mokyklos specialistai ir Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centro Pedagoginės psichologinės tarnybos darbuotojai. Švietimo pagalbos teikimui skiriama tikslinė dotacija, tačiau ji nepakankama ir mokykloms trūko lėšų švietimo pagalbos specialistų veiklai finansuoti. Buvo ieškoma įvairiausių būdų, kad specialiųjų poreikių vaikams būtų teikiama reikalinga pagalba.
Rajono mokyklos užtikrina mokinių vežimą į mokyklas. 2016–2020 metais į mokyklą ir iš mokyklos į namus pavežami visi mokiniai, gyvenantys 3 km ir didesniu atstumu nuo mokyklos. 2020 m. pavežamų mokinių buvo 817 ir tai sudarė 46,8 procentus bendro mokinių skaičius. Pavežamų mokinių skaičius 2016–2020 metais keitėsi nežymiai. (žr. 11 lent.).
Mokiniai pavežami mokyklų geltonaisiais autobusais, maršrutiniais autobusais, mokyklų transportu, privačiu transportu bei kitais būdais (vežioja tėvai). Daugiausia vežioja geltonieji autobusai ir maršrutinis transportas (žr. 1 pav.).
11 lentelė. Mokinių vežimo į mokyklą dinamika 2016-2020 metais (Švietimo skyriaus duomenys)
|
|
2016 m. |
2017 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2020 m. |
| Pavežamų mokinių skaičius |
994 |
932 |
882 |
806 |
817 |
| % nuo viso mokinių skaičiaus |
44,7 |
44 |
45 |
44,7 |
46,8 |
1 pav. Mokinių vežimo į mokyklą būdų dinamika 2016–2020 metais (procentais nuo pavežamų mokinių) (duomenų šaltinis – mokyklų informacija ir ŠVIS)
2016–2020 metais po įvykdytų bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkų gauti 8 geltonieji autobusai.
Rajone yra 20 geltonųjų autobusų. Juos turi visos bendrojo lavinimo mokyklos ir Žeimelio darželis-daugiafunkcis centras „Ąžuoliukas“. Geltonieji autobusai vežioja 1–12 klasių mokinius, ikimokyklinukus ir priešmokyklinukus.
2020 metais respublikos lygmeniu atsisakyta organizuoti mokinių pasiekimų patikrinimus. Nevyko standartizuotų testų 2, 4, 6 ir 8 klasėse tyrimai bei mokinių pasiekimų patikrinimas baigiant 10 klasę.
Brandos egzaminų sesija buvo nukelta į vasaros vidurį ir rajone organizuota sėkmingai. 2020 m. brandos egzaminus laikė 125 abiturientai ir visi gavo brandos atestatus.
Duomenys rodo, kad savivaldybės abiturientai skaitlingiau (didesnis procentas palyginus su šalies rodikliais) laiko visus valstybinius brandos egzaminus (išskyrus istorijos 2020 m). Savivaldybės mokyklų mokinių atskirų dalykų valstybinių brandos egzaminų vidutiniai įvertinimai mažai skiriasi nuo šalies vertinimų. 2020 metų brandos egzaminų sesijoje 13 brandos egzamino darbų įvertinti 100 balų, juos gavo 11 mokinių.
Išsamesnė informacija apie valstybinius brandos egzaminus https://www.egzaminai.lt/711/
Respublikos lygmeniu vertinant rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių pasiekimų patikrinimo rezultatus, pasiekimų ataskaitoje nurodoma, kad rajono bendrojo lavinimo mokyklose pasiekiami pakankamai aukšti mokinių mokymosi rezultatai nepaisant prastos ekonominės socialinės aplinkos.
2020 metais baigtas įgyvendinti keturis metus trukęs projektas „Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra“. 2020 metais šį projektą vykdė 16 neformaliojo vaikų švietimo paslaugų teikėjų, akredituota 18 programų, jose dalyvavo 343 vaikai. (19,7 proc.) Veiklų efektyvumui įtakos turėjo karantino apribojimai. 2018–2020 metų laikotarpyje teikėjų ir programų kaita nedidelė.
2020 m. baigti įgyvendinti projektai: „Mokinių skaitymo gebėjimų gerinimas Pakruojo Balsių, Klovainių, Rozalimo ir „Žemynos“ pagrindinėse mokyklose“; „Mokinių bendrojo ugdymo pasiekimų gerinimas Pakruojo Linkuvos ir Žeimelio gimnazijose ir Lygumų ir Pašvitinio pagrindinėse mokyklose“.
Mokyklos dalyvavo ES projekte „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis. Šis projektas tęsiamas įgyvendinant ŠMSM iniciatyvą mokyklas aprūpinti informacinėmis technologijomis. 2020 m. mokyklos gavo 370 planšečių ir 9 nešiojamus kompiuterius mokinių ugdymui organizuoti nuotoliniu būdu.
Projekto „Bendrojo ugdymo organizavimo modelių sukūrimas ir išbandymas bendrajame ugdyme“ veikloje dalyvauja Linkuvos gimnazija, Pašvitinio ir Rozalimo pagrindinės mokyklos.
Balsių pagrindinė mokykla įgyvendina projekto „Kokybės krepšelis“ veiklas.
2020 metai švietimo sistemai buvo išskirtiniai, pilni išbandymų. Mokyklos sėkmingai perėjo į nuotolinio ugdymo organizavimą, pasirinkdamos vieną ugdymo platformą. Pakankamai gausiai atnaujino turimą kompiuterinę įrangą, pasinaudodami savomis ir ministerijos lėšomis.
Sėkmingai organizuota brandos egzaminų sesija. Pagerbti rajono abiturientai, kurių brandos egzaminai įvertinti šimtukais, bei jų mokytojai.
Dešimtokai įgijo pagrindinį išsilavinimą nedalyvaudami pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime (nebuvo organizuoti dėl karantino sąlygų).
Liepos–rugpjūčio mėn. organizuotas vaikų vasaros poilsis panaudojant ŠMSM skirtas lėšas edukacinėms veikloms ir stovykloms.
Išskirtinis dėmesys skirtas pirmokams. Jiems kelionės pradžiai į žinių šalį įteiktos simbolinės dovanos – „Pirmokų kuprinės“.
Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centras, netradiciniu būdu atšventęs įstaigos 25 jubiliejų, įveikė įstaigos akreditavimo procesą ir gavo teisę tęsti savo veiklą dar penkeriems metams.
III SKYRIUS
MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS STRATEGINIS TIKSLAS UŽDAVINIAI IR PROIRITETAI
PAGRINDINIAI REZULTATŲ RODIKLIAI
Tikslas: garantuoti švietimo prieinamumą bei gerą paslaugų kokybę visiems savivaldybės mokiniams, užtikrinant lygias galimybes bei efektyvesnį išteklių naudojimą.
Uždaviniai
3. Pagerinti mokinių mokymosi bazę, pasirūpinti saugiu mokinių vežiojimu.
| Uždaviniai |
Rodikliai |
Yra (2020 m.) |
Siekiamybė 2025 m. |
| Sudaryti sąlygas aukštesnės kokybės švietimo organizavimui |
1. Įgijusių pagrindinį išsilavinimą mokinių dalis (proc.) |
98,5 proc. |
padidinti |
| 2. Įgijusių vidurinį išsilavinimą mokinių dalis (proc.) |
100 proc. |
100 proc. |
|
| 3. Vienai sąlyginei mokytojo pareigybei tenkantis mokinių skaičius |
9,3 |
padidinti |
|
| 4. Sudarytos sąlygos įgyti išsilavinimą visiems norintiems suaugusiesiems |
Sudarytos sąlygos įgyti išsilavinimą visiems norintiems suaugusiesiems |
Sudarytos sąlygos įgyti išsilavinimą visiems norintiems suaugusiesiems |
|
| 5. Klasių komplektų, kuriuose mažiau kaip 8 mokiniai, dalis (proc.) |
1 proc. |
sumažinti |
|
| Pagerinti mokyklų pedagogų kokybinę sudėtį |
Turinčių reikiamą išsilavinimą pedagogų dalis (proc.) |
99 proc. |
padidinti |
| Pagerinti mokinių mokymosi bazę, pasirūpinti saugiu mokinių vežiojimu |
1. Turi higienos pasus |
Visos mokyklos turi higienos pasus |
Visos mokyklos turi higienos pasus |
| 2. IKT naudojimas |
1 kompiuteris 4 mokinių mokymui |
1 kompiuteris 2 mokiniams |
|
| 3. Visi mokiniai, gyvenantys toliau kaip 3 km nuo mokyklos, pavežami |
Užtikrinamas mokinių pavėžėjimas |
Užtikrinamas mokinių pavėžėjimas |
Prioritetas
Ugdymo kokybės gerinimas išnaudojant visas ugdymo plano teikiamas galimybes
