LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮMONIŲ FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS ĮSTATYMO NR. IX-575 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2015 m. gegužės 14 d. Nr. XII-1696

Vilnius

 

 

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo
Nr. IX-575 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą Nr. IX-575 ir jį išdėstyti taip:

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮMONIŲ FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS

ĮSTATYMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato įmonių finansinę atskaitomybę, reikalavimą atlikti įmonių finansinių ataskaitų auditą, įmonių finansinių ataskaitų skelbimo tvarką, metinio pranešimo, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos parengimo ir skelbimo tvarką, atsakomybę už įmonių finansinių ataskaitų, metinio pranešimo rengimą ir skelbimą.

2. Šiuo įstatymu įgyvendinami įstatymo priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai.

 

2 straipsnis. Įstatymo taikymas

1. Šis įstatymas taikomas įmonėms, kurios yra ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantys juridiniai asmenys (toliau – įmonės), įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti Lietuvos Respublikoje.

2. Jeigu finansines ataskaitas savo nuožiūra nusprendžia sudaryti tikroji ūkinė bendrija, komanditinė ūkinė bendrija ar individuali įmonė, kurių šis įstatymas neįpareigoja jų sudaryti, finansines ataskaitas jos turi sudaryti pagal šio įstatymo reikalavimus.

3. Tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos, kurių visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės arba kurios veikia kaip investicinės bendrovės, privalo sudaryti finansines ataskaitas ir parengti metinį pranešimą pagal šio įstatymo reikalavimus.

4. Ūkininkų ūkių finansinių ataskaitų sudarymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

5. Šis įstatymas netaikomas pelno nesiekiantiems ribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims. Jų finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, jeigu jų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip.

6. Šio įstatymo reikalavimai bankams, kitoms kredito ir finansų įstaigoms, reguliuojamos rinkos operatoriui, Lietuvos centriniam vertybinių popierių depozitoriumui, draudimo įmonėms ir perdraudimo įmonėms taikomi tiek, kiek jų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip.

 

 

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Ataskaitinis laikotarpis – laikotarpis, kuriam sudaromas įmonės metinių arba tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys.

2. Finansinės ataskaitos straipsnis – finansinės ataskaitos duomenų eilutė.

3. Finansiniai metai metinis ataskaitinis laikotarpis, kuriam sudaromas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys.

4. Finansų kontroliuojančioji įmonė įmonė, kurios vienintelė veiklos kryptis yra įsigyti kitų įmonių akcijų, jas valdyti ir iš to gauti pelną, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nedalyvaujant tų įmonių valdyme, nedarant poveikio jų, kaip akcininkų, teisėms.

5. Įmonės balansas (toliau – balansas) – finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.

6. Įmonės finansinė atskaitomybė – įmonės finansinės būklės, veiklos rezultatų, pinigų srautų duomenų ir jų aiškinimo rengimas nustatyta forma.

7. Įmonės finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas (toliau – aiškinamasis raštas) – finansinė ataskaita, kurioje paaiškinamos įmonės balanse, pelno (nuostolių), pinigų srautų ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitose nurodytos sumos, taip pat pateikiama papildoma reikšminga informacija, nenurodoma kitose finansinėse ataskaitose.

8. Įmonės finansinių ataskaitų rinkinys (toliau – finansinių ataskaitų rinkinys) – finansinių ataskaitų rinkinys, kuriame pateikiami finansiniai duomenys apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus.

9. Įmonės metinis pranešimas (toliau – metinis pranešimas) – įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinį papildanti ataskaita, kurioje pateikiami teisės aktų numatyti įmonės finansinių metų veiklos ir numatomos veiklos duomenys.

10. Įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (toliau – metinės finansinės ataskaitos) – finansinių ataskaitų rinkinys, sudaromas apibendrinus finansinių metų duomenis.

11. Įmonės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita (toliau – nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita) – finansinė ataskaita, kurioje pateikiami duomenys apie įmonės nuosavo kapitalo pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį.

12. Įmonės pelno (nuostolių) ataskaita (toliau – pelno (nuostolių) ataskaita) – finansinė ataskaita, kurioje nurodomos visos įmonės ataskaitinio laikotarpio pajamos, sąnaudos ir veiklos rezultatai – pelnas arba nuostoliai.

13. Įmonės pinigų srautų ataskaita (toliau – pinigų srautų ataskaita) – finansinė ataskaita, kurioje nurodomos įmonės ataskaitinio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos ir išmokos.

14. Įmonės vadovas – juridinio asmens vadovas arba juridinio asmens, kuris neturi vadovo, savininkas, arba mažosios bendrijos atstovas. Ūkinėje bendrijoje ūkio subjekto vadovu laikytinas tikrasis narys, kuris paskirtas vykdyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalyje nurodytas valdymo organo pareigas.

15. Inventorizacija – turto ir įsipareigojimų patikrinimas ir jų faktiškai rastų likučių palyginimas su buhalterinės apskaitos duomenimis.

16. Reikšminga informacija – informacija, kurios nepateikimas arba klaidingas pateikimas gali iškreipti finansines ataskaitas ir paveikti finansinių ataskaitų informacijos vartotojų priimamus sprendimus.

17. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys (toliau – tarpinės finansinės ataskaitos) – finansinių ataskaitų rinkinys, sudaromas apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu finansiniai metai, duomenis.

18. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos audito įstatyme (toliau – Audito įstatymas), Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas), Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme ir kituose teisės aktuose.

 

 

 

ANTRASIS SKIRSNIS

ĮMONIŲ KATEGORIJOS

 

4 straipsnis. Labai mažos, mažos, vidutinės ir didelės įmonės

1. Labai mažos įmonės – įmonės, kurių ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną neviršija šių dydžių:

1) balanse nurodyto turto vertė – 350 000 eurų;

2) pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 700 000 eurų;

3) vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus – 10 darbuotojų.

2. Mažos įmonės – įmonės, kurių ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną neviršija šių dydžių:

1) balanse nurodyto turto vertė – 4 000 000 eurų;

2) pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 8 000 000 eurų;

3) vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus – 50 darbuotojų.

3. Vidutinės įmonės – įmonės, kurių ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną neviršija šių dydžių:

1) balanse nurodyto turto vertė – 20 000 000 eurų;

2) pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 40 000 000 eurų;

3) vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus – 250 darbuotojų.

4. Didelės įmonės – įmonės, kurių ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija dydžius, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje.

5. Pardavimo grynąsias pajamas sudaro ataskaitiniais finansiniais metais pardavus prekes ir paslaugas uždirbtos pajamos, iš kurių atimtos grąžintų prekių pardavimo, nukainojimo, nuolaidų sumos.

6. Vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

7. Įmonė priskiriama kitai įmonių kategorijai tuo atveju, kai šio straipsnio 1–4 dalyse nurodyti rodikliai paskutinę finansinių metų dieną neviršijami ar pradedami viršyti dvejus iš eilės finansinius metus.

8. Kai labai maža įmonė nepasirenka taikyti išimčių, leidžiamų labai mažoms įmonėms, nustatytų šio įstatymo 20, 22 ir 23 straipsniuose, jai taikomi tokie patys reikalavimai kaip mažoms įmonėms. Labai mažoms įmonėms leidžiamos išimtys netaikomos finansų kontroliuojančiosioms įmonėms, taip pat akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurių prekių (paslaugų) kainos reguliuojamos įstatymų nustatyta tvarka.

9. Viešojo intereso įmonėms, valstybės ir savivaldybės įmonėms visais atvejais taikomi tokie patys reikalavimai kaip didelėms įmonėms.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

BENDRIEJI APSKAITOS PRINCIPAI

 

5 straipsnis. Bendrųjų apskaitos principų taikymas sudarant finansines ataskaitas

1. Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą.

2. Visos įmonės, tvarkydamos apskaitą ir sudarydamos finansines ataskaitas, vadovaujasi šiais bendraisiais apskaitos principais:

1) įmonės;

2) įmonės veiklos tęstinumo;

3) periodiškumo;

4) pastovumo;

5) piniginio mato;

6) kaupimo;

7) palyginimo;

8) atsargumo;

9) neutralumo;

10) turinio viršenybės prieš formą.

 

6 straipsnis. Įmonės principas

1. Kiekviena įmonė, kuri sudaro finansines ataskaitas, laikoma atskiru apskaitos vienetu.

2. Į finansines ataskaitas įtraukiamas tik tos įmonės turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimai, pajamos, sąnaudos ir pinigų srautai, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą.

 

7 straipsnis. Įmonės veiklos tęstinumo principas

1. Sudarant finansines ataskaitas, daroma prielaida, kad:

1) įmonės veiklos laikotarpis neribotas;

2) įmonės nenumatoma likviduoti.

2. Šis principas netaikomas, kai priimamas spendimas likviduoti įmonę, taip pat toms įmonėms, kurios įsteigiamos ribotam veiklos laikotarpiui.

 

8 straipsnis. Periodiškumo principas

Įmonės veikla sudarant finansines ataskaitas suskirstoma į finansinius metus arba į kitos trukmės ataskaitinius laikotarpius, kuriems pasibaigus sudaromos finansinės ataskaitos.

 

9 straipsnis. Pastovumo principas

1. Įmonė pasirinktą apskaitos politiką taiko nuolat.

2. Apskaitos politiką galima keisti tik tuo atveju, jeigu tuo siekiama teisingai parodyti įmonės ataskaitinio laikotarpio turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą.

 

 

10 straipsnis. Piniginio mato principas

Visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimai, pajamos, sąnaudos ir pinigų srautai, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą, finansinėse ataskaitose pateikiami pinigine išraiška.

 

 

11 straipsnis. Kaupimo principas

Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą registruojami tada, kai jie įvyksta, ir pateikiami tų ataskaitinių laikotarpių finansinėse ataskaitose, neatsižvelgiant į pinigų gavimą arba išmokėjimą. Pagal kaupimo principą pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos – tada, kai jos patiriamos.

 

 

12 straipsnis. Palyginimo principas

Įmonės pajamos, uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį, siejamos su sąnaudomis, patirtomis uždirbant tas pajamas. Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad finansinių ataskaitų informacijos vartotojai galėtų palyginti jose pateikiamą informaciją su kitų ataskaitinių laikotarpių bei kitų įmonių pateikiama informacija ir teisingai įvertinti įmonės finansinės būklės, veiklos rezultatų, pinigų srautų, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą, pokyčius. Finansinėse ataskaitose turi būti pateikiama ataskaitinių ir praėjusių bent vienų finansinių metų atitinkama informacija.

 

 

13 straipsnis. Atsargumo principas

Įmonė pasirenka tokius apskaitos metodus, kuriais įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų vertė negali būti nepagrįstai padidinta arba nepagrįstai sumažinta.

 

14 straipsnis. Neutralumo principas

Finansinėse ataskaitose informacija pateikiama objektyviai ir nešališkai.

 

15 straipsnis. Turinio viršenybės prieš formą principas

Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą registruojami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

FINANSINIŲ ATASKAITŲ SUDARYMO REIKALAVIMAI

 

16 straipsnis. Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai

1. Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams.

2. Tarpines finansines ataskaitas įmonės sudaro, kai to reikia arba kitų teisės aktų nustatyta tvarka ar periodiškumu.

3. Įregistruotos naujos įmonės sudaro ūkinės veiklos pradžios balansą, kuriame turi būti nurodytas įmonės veiklos pradžioje buvęs turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai.

4. Finansinės ataskaitos sudaromos vadovaujantis šiuo įstatymu, verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais (toliau – apskaitos standartai), kaip nustatyta Buhalterinės apskaitos įstatyme. Aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, pagal kokius apskaitos standartus sudarytos finansinės ataskaitos.

5. Finansinės ataskaitos sudaromos naudojant eurą, o prireikus – ir eurą, ir užsienio valiutą.

6. Finansinės ataskaitos sudaromos lietuvių kalba, o prireikus – ir užsienio kalba.

7. Iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai.

8. Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Inventorizacijos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

9. Ataskaitinių finansinių metų pradžios finansinių ataskaitų straipsnių sumos turi sutapti su praėjusių finansinių metų pabaigos finansinių ataskaitų atitinkamų straipsnių sumomis.

10. Finansines ataskaitas įmonės sudaro pagal ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos duomenis. Jeigu yra priimtas sprendimas likviduoti ar reorganizuoti įmonę, ta įmonė turi sudaryti finansines ataskaitas ir pagal sprendimo priėmimo dienos duomenis, ir pagal įmonės reorganizavimo pabaigos dienos duomenis.

11. Vienų finansinių metų balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos formos negali skirtis nuo kitų finansinių metų formų.

12. Kai bendrųjų apskaitos principų ir kitų šio įstatymo bei apskaitos standartų nuostatų neužtenka, kad finansinės ataskaitos tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą, aiškinamajame rašte turi būti pateikta papildoma informacija.

13. Išskirtiniais atvejais, kai taikant bendruosius apskaitos principus ir apskaitos standartus sudarytos finansinės ataskaitos prieštarauja šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimui, nuo apskaitos standartų ir bendrųjų apskaitos principų galima nukrypti, kad būtų įvykdytas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimas tikrai ir teisingai parodyti įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą. Kiekvienas nukrypimas nuo apskaitos standartų, jo priežastys ir poveikis įmonės turtui, nuosavam kapitalui, įsipareigojimams, pajamoms, sąnaudoms ir pinigų srautams, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą, aptariami aiškinamajame rašte.

14. Laikoma, kad labai mažų įmonių pagal šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje ir 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis parengtos finansinės ataskaitos neprieštarauja šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimui, todėl tokioms finansinėms ataskaitoms šio straipsnio 13 dalis netaikoma.

 

17 straipsnis. Turto ir įsipareigojimų įvertinimas

1. Sudarydamos finansines ataskaitas, įmonės įvertina turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus, vadovaudamosi bendraisiais apskaitos principais ir apskaitos standartais.

2. Kiekvienas turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų finansinės ataskaitos straipsnis vertinamas atskirai.

3. Ilgalaikio ir trumpalaikio turto, nuosavo kapitalo, ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų finansinių ataskaitų straipsnių tarpusavio užskaitos negali būti atliekamos, išskyrus apskaitos standartuose nurodytus atvejus.

 

18 straipsnis. Finansiniai metai

1.  Įmonės finansiniai metai trunka 12 mėnesių. Įmonės pasirenka finansinius metus atsižvelgdamos į savo veiklos pobūdį.

2. Finansiniai metai gali būti keičiami ne dažniau kaip vieną kartą per 5 metus. Ši nuostata netaikoma, jeigu įmonė keičia savo finansinius metus į finansinius metus, sutampančius su kalendoriniais metais.

3. Įmonės, kuri pradeda ūkinę veiklą, pirmieji finansiniai metai yra laikotarpis nuo jos įsteigimo dienos iki finansinių metų pabaigos. Įmonės, kuri keičia savo finansinius metus, finansinių metų pabaiga yra naujų finansinių metų pabaiga, jeigu laikotarpis nuo finansinių metų pradžios iki naujų finansinių metų pabaigos yra ne ilgesnis negu 18 mėnesių. Jeigu šis laikotarpis yra ilgesnis negu 18 mėnesių, nustatomi pereinamieji finansiniai metai, kurių pradžia yra senų finansinių metų pabaiga, o pabaiga – naujų finansinių metų pradžia.

 

19 straipsnis. Klaidų taisymas

Po finansinių ataskaitų patvirtinimo paaiškėjusių klaidų taisymo tvarka nustatoma apskaitos standartuose.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

FINANSINĖS ATASKAITOS

 

20 straipsnis. Finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis

1. Mažų įmonių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios finansinės ataskaitos:

1) balansas arba sutrumpintas balansas;

2) pelno (nuostolių) ataskaita;

3) aiškinamasis raštas.

2. Labai mažos įmonės gali nerengti aiškinamojo rašto ir tada jų finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios finansinės ataskaitos:

1) trumpas balansas;

2) trumpa pelno (nuostolių) ataskaita.

3. Vidutinių ir didelių įmonių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios finansinės ataskaitos:

1) balansas;

2) pelno (nuostolių) ataskaita;

3) pinigų srautų ataskaita;

4) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;

5) aiškinamasis raštas.

4. Mažos įmonės, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų finansinių ataskaitų, savo nuožiūra gali rengti šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pinigų srautų ataskaitą ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą.

5. Visos šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytos finansinės ataskaitos sudaro nedalomą visumą.

6. Finansinių ataskaitų, nurodytų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, pavadinimai gali būti kitokie, negu nurodyta šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, jeigu finansinės ataskaitos sudaromos pagal tarptautinius apskaitos standartus.

 

21 straipsnis. Finansinių ataskaitų įforminimo bendrieji reikalavimai

Kiekvienos finansinės ataskaitos pradžioje turi būti nurodyta:

1) įmonės teisinė forma, pavadinimas, kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie įmonę, buveinė (adresas) ir teisinis statusas, jeigu įmonė likviduojama, reorganizuojama ar yra bankrutavusi;

2) ataskaitinis laikotarpis, paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena;

3) pateikiamų skaičių (rodiklių), kurie yra finansinėje ataskaitoje, tikslumas (nurodoma, ar rodikliai pateikiami eurais ar tūkstančiais eurų).

 

22 straipsnis. Sutrumpintos ir trumpos finansinės ataskaitos

1. Sutrumpinto balanso, trumpo balanso, trumpos pelno (nuostolių) ataskaitos reikalavimus nustato verslo apskaitos standartai, jeigu finansinės ataskaitos sudaromos pagal verslo apskaitos standartus.

2. Jeigu labai maža įmonė pasirenka taikyti šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnio 5 dalyje nustatytas išimtis, ji po balansu pateikia, jeigu turi:

1) informaciją apie balanse neparodytus finansinius pasižadėjimus, garantijas, neapibrėžtuosius įsipareigojimus, neapibrėžtąjį turtą bendromis sumomis, nurodant visų reikšmingų užstatų rūšį ir pobūdį;

2) informaciją apie visus pasižadėjimus, susijusius su pensijomis pagal ilgalaikio atlygio planus ir įmonių grupės įmonėmis, pagal jungtinės veiklos sutartį kontroliuojamomis bendrosiomis įmonėmis arba asocijuotosiomis įmonėmis;

3) informaciją apie įmonės vadovui, valdymo ir priežiūros organų nariams išmokėtų avansų ir suteiktų paskolų sumas, nurodant palūkanų normas, pagrindines paskolų sąlygas ir visas sugrąžintas, nurašytas arba atsisakytas sumas, taip pat už šiuos asmenis teikiant visų rūšių garantijas įmonės prisiimtų pasižadėjimų sumą, nurodant atskirai įmonės vadovui, valdymo ir priežiūros organų nariams tenkančią sumą;

4) šio įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją.

3. Mažųjų bendrijų ir šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų finansinių ataskaitų rinkinio sudėties ir sudarymo reikalavimus nustato verslo apskaitos standartai, jeigu finansinės ataskaitos sudaromos pagal verslo apskaitos standartus.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

METINIS PRANEŠIMAS

 

23 straipsnis. Metinis pranešimas

1. Akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos, kurių visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kartu su metinėmis finansinėmis ataskaitomis privalo parengti ir metinį pranešimą.

2. Metiniame pranešime turi būti pateikiama:

1) objektyvi įmonės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais įmonė susiduria, apibūdinimas;

2) finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosaugos ir personalo klausimais susijusi informacija;

3) metinėse finansinėse ataskaitose pateiktų duomenų nuorodos ir papildomi paaiškinimai;

4) visų įmonės įsigytų ir turimų savų akcijų skaičius, jų nominalioji vertė ir įstatinio kapitalo dalis, kurią tos akcijos sudaro;

5) per ataskaitinį laikotarpį įsigytų ir perleistų savų akcijų skaičius, jų nominalioji vertė ir įstatinio kapitalo dalis, kurią tos akcijos sudaro;

6) informacija apie savų akcijų, jeigu jos įsigyjamos ar perleidžiamos už užmokestį, apmokėjimą;

7) įmonės savų akcijų įsigijimo per ataskaitinį laikotarpį priežastys;

8) informacija apie įmonės filialus ir atstovybes;

9) informacija apie svarbius įvykius, įvykusius po finansinių metų pabaigos;

10) įmonės veiklos planai ir prognozės;

11) informacija apie įmonės tyrimų ir plėtros veiklą;

12) informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones, kurioms taikoma apsidraudimo sandorių apskaita, ir įmonės kainų rizikos, kredito rizikos, likvidumo rizikos ir pinigų srautų rizikos mastą, kai įmonė naudoja finansines priemones ir kai tai yra svarbu vertinant įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas.

3. Įmonių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, be šio straipsnio 2 dalyje nustatytos informacijos, atskiroje metinio pranešimo dalyje turi būti pateikiama:

1) nuoroda į taikomą bendrovių valdymo kodeksą (kodeksus) ir kur jis (jie) viešai paskelbtas (paskelbti) ir (arba) nuoroda į viešai paskelbtą visą reikalingą informaciją apie įmonės valdymo praktiką;

2) jeigu nuo taikomo bendrovių valdymo kodekso (kodeksų) nuostatų nukrypstama ir (arba) jų nesilaikoma, – tos nuostatos ir priežastys, dėl kurių nuo jų nukrypstama ir (arba) jų nesilaikoma;

3) informacija apie rizikos mastą ir jos valdymą – apibūdinamas įvairių rūšių rizikos valdymas, jų sumažinimo priemonės ir įmonėje įdiegta vidaus kontrolės sistema;

4) informacija apie reikšmingus tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus;

5) informacija apie akcininkus, turinčius specialias kontrolės teises, ir tų teisių aprašymas;

6) informacija apie visus esamus balsavimo teisių apribojimus, tokius kaip tam tikrą balsų procentą arba skaičių turinčių asmenų balsavimo teisių apribojimus, terminus, iki kurių galima pasinaudoti balsavimo teisėmis, arba sistemas, pagal kurias vertybinių popierių suteikiamos turtinės teisės yra atskiriamos nuo vertybinių popierių turėjimo;

7) informacija apie taisykles, reglamentuojančias valdybos narių išrinkimą ir pakeitimą, taip pat įmonės įstatų pakeitimus;

8) informacija apie valdybos narių įgaliojimus;

9) informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, akcininkų teises ir jų įgyvendinimą, jeigu ši informacija nenumatyta įstatymuose;

10) informacija apie valdymo, priežiūros organų ir jų komitetų sudėtį, jų ir įmonės vadovo veiklos sritis.

4. Įmonių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose arba įmonės įstatuose gali būti nustatyta ir daugiau metinio pranešimo sudarymo reikalavimų.

5. Labai mažos ir mažos įmonės gali nerengti metinio pranešimo, tačiau šio straipsnio 2 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodytą informaciją labai mažos įmonės turi pateikti po balansu, o mažos įmonės – aiškinamajame rašte.

6. Mažos ir vidutinės įmonės gali nepateikti šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos nefinansinės informacijos.

7. Atestuotas auditorius ar audito įmonė auditoriaus išvadoje pareiškia nuomonę dėl pagal šio straipsnio 3 dalies 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 punktus parengtos informacijos ir patikrina, kad būtų pateikta šio straipsnio 3 dalies 1, 2, 9 ir 10 punktuose nurodyta informacija.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITAS. FINANSINIŲ ATASKAITŲ IR METINIO PRANEŠIMO PASIRAŠYMAS, TVIRTINIMAS IR SKELBIMAS

 

24 straipsnis. Finansinių ataskaitų auditas

1. Valstybės ir savivaldybės įmonėse, viešojo intereso įmonėse, akcinėse bendrovėse, šio straipsnio 2 dalyje nurodytose uždarosiose akcinėse bendrovėse, kooperatinėse bendrovėse (kooperatyvuose), tikrosiose ūkinėse bendrijose ir komanditinėse ūkinėse bendrijose, kuriose visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, taip pat uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose akcininkė yra valstybė ir (arba) savivaldybė, uždarosiose akcinėse bendrovėse, kurių prekių (paslaugų) kainos reguliuojamos įstatymų nustatyta tvarka, turi būti atliktas metinių finansinių ataskaitų auditas.

2. Metinių finansinių ataskaitų auditas turi būti atliktas uždarosiose akcinėse bendrovėse, kooperatinėse bendrovėse (kooperatyvuose), tikrosiose ūkinėse bendrijose ir komanditinėse ūkinėse bendrijose, kuriose visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, jeigu jų ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija šiuos dydžius:

1) balanse nurodyto turto vertė – 1 800 000 eurų;

2) pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 3 500 000 eurų;

3) vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus – 50 darbuotojų.

3. Metinių finansinių ataskaitų auditas, tarpinių finansinių ataskaitų auditas, kai to reikia arba kai tai nustato kiti įstatymai, atliekamas pagal Audito įstatymą ir kitus teisės aktus.

 

25 straipsnis. Finansinių ataskaitų, metinio pranešimo pasirašymas ir tvirtinimas

1. Finansines ataskaitas ir metinį pranešimą pasirašo įmonės vadovas (nurodomos jo pareigos, vardas ir pavardė). Finansines ataskaitas taip pat pasirašo įmonės vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti asmenys, galintys tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą (nurodomos pareigos, vardas ir pavardė).

2. Finansinės ataskaitos ir metinis pranešimas tvirtinami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

 

26 straipsnis. Finansinių ataskaitų ir metinio pranešimo skelbimas

1. Finansinės ataskaitos ir metinis pranešimas kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) skelbiami viešai Juridinių asmenų registre įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka, o šio įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje išvardytų įmonių, taip pat akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių prekių (paslaugų) kainos reguliuojamos įstatymų nustatyta tvarka, – skelbiami ir jų interneto svetainėse.

2. Skelbiamų finansinių ataskaitų ir metinio pranešimo formos ir tekstai turi būti tokie, pagal kuriuos buvo parengta auditoriaus išvada.

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

FINANSINIŲ ATASKAITŲ IR METINIO PRANEŠIMO SAUGOJIMAS, ATSAKOMYBĖ UŽ JŲ PARENGIMĄ IR PATEIKIMĄ JURIDINIŲ ASMENŲ REGISTRUI

 

27 straipsnis. Finansinių ataskaitų ir metinio pranešimo saugojimo tvarka

Finansinių ataskaitų ir metinio pranešimo saugojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymas.

 

28 straipsnis. Atsakomybė už finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui

Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal vadovui, valdymo ir priežiūros organams įstatymais atitinkamai priskirtą kompetenciją. Įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai, pagal įstatymais atitinkamai priskirtą kompetenciją nevykdantys pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui, arba netinkamai jas vykdantys, privalo visą padarytą žalą atlyginti įmonei ir (arba) kitiems asmenims.

 

DEVINTASIS SKIRSNIS

MOKĖJIMŲ VALDŽIOS INSTITUCIJOMS ATASKAITA

 

29 straipsnis. Mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita

1. Didelės ir viešojo intereso įmonės, kurios yra gavybos pramonės arba pirmykščių miškų medienos ruošos įmonės, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos teisės akte, kuriame nustatyti mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos sudarymo reikalavimai, kiekvienais finansiniais metais privalo parengti mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą.

2. Prievolė parengti mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą netaikoma įmonei, kuri yra patronuojamoji ar patronuojančioji įmonė, jeigu:

1) patronuojančiajai įmonei taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir

2) įmonės mokėjimai valdžios institucijoms įtraukiami į tos patronuojančiosios įmonės rengiamą konsoliduotąją mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą.

3. Mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita pateikiama ir skelbiama viešai kartu su finansinėmis ataskaitomis ir metiniu pranešimu Juridinių asmenų registre.

4. Mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą pasirašo ir už jos parengimą ir paskelbimą atsako įmonės vadovas.

 

Lietuvos Respublikos

įmonių finansinės atskaitomybės

įstatymo

priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 609).

2. 2008 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1126/2008, priimantis tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 (OL 2008 L 320, p. 1).

3. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL 2013 L 182, p. 19).“

 

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. liepos 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2015 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą rengiamas 2016 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir metinis pranešimas.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

Respublikos Prezidentė                                                                                       Dalia Grybauskaitė