JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS
TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL Leidimo laidoti išdavimo, Laidojimo IR kapinių lankymo Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2023 m. lapkričio 30 d. Nr. T-177
Joniškis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punktu, 15 straipsnio 4 dalimi, Kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“, 13, 15, 23, 32 punktais, Joniškio rajono savivaldybės taryba nusprendžia:
1. Patvirtinti Leidimo laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių lankymo Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. T-14 „Dėl leidimo laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių lankymo Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
PATVIRTINTA
Joniškio rajono savivaldybės tarybos
2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. T-177
Leidimo laidoti išdavimo, Laidojimo IR kapinių lankymo
Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje
TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Leidimo laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių lankymo Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja leidimo laidoti išdavimo, kapaviečių ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių lankymo, kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis, kapaviečių (kapų) identifikavimo, tvarką. Aprašas taikomos visoms Joniškio rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė) teritorijoje esančioms viešosioms kapinėms.
2. Kitus Apraše nenumatytus kapinių ir laidojimo vietų tvarkymo, žmonių palaikų laidojimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ ir kiti teisės aktai.
3. Šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, Kapinių tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ (toliau – Kapinių tvarkymo taisyklės), apibrėžtas sąvokas.
II SKYRIUS
LEIDIMO LAIDOTI IŠDAVIMAS
5. Rašytinį leidimą laidoti savivaldybės kapinėse ir kolumbariumų nišose pagal Kapinių tvarkymo taisyklėse patvirtintą leidimo laidoti formą išduoda seniūnijos, kurios aptarnaujamoje teritorijoje yra kapinės, seniūnai.
6. Leidimai laidoti darbo dienomis išduodami nuo 8.00 val. iki 17.00 val., o poilsio dienomis ir ne darbo valandomis – pagal prie kapinių esančiose informacinėse lentose skelbtą informaciją, taip pat savivaldybės interneto svetainėje skelbiamą informaciją.
7. Leidimas laidoti išduodamas laidojimą organizuojančiam asmeniui, pateikusiam Kapinių tvarkymo taisyklių 14 punkte nurodytus dokumentus.
8. Leidimai laidoti išduodami laidojant riboto laidojimo (kai gali būti laidojama esamose kapavietėse, formuojant naujus kapus arba pakartotinai į esamus kapus, praėjus ne mažiau kaip 25 metams po paskutinio laidojimo, taip pat laidojant kolumbariumuose arba laidojant esamose kapavietėse tik kremuotus žmogaus palaikus) ir veikiančiose kapinėse.
9. Kremuotiems žmogaus palaikams laidoti, laidojimą organizuojančiam asmeniui pagal prašymą gali būti neatlygintinai skiriama niša kolumbariume (jei yra laisvų vietų).
10. Leidimas laidoti į Kultūros vertybių registrą įrašytose savivaldybės kapinėse išduodamas tik gavus raštišką Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio pritarimą.
III SKYRIUS
ŽMOGAUS PALAIKŲ LAIDOJIMAS
12. Laidoti leidžiama kiekvieną dieną nuo 9.00 val. iki 18.00 val. Pirmąją Šv. Kalėdų ir pirmąją Šv. Velykų dieną žmonių palaikai nelaidojami.
13. Palaikams palaidoti skiriama nustatyto ploto kapavietė: vienam kapui – 3,75 kv. m (1,5 m x 2,5 m), keliems kapams (šeimos kapavietė) – 7 kv. m (2,8 m x 2,5 m), , arba kitokio dydžio pagal kapinių planą, tik kremuotiems žmogaus palaikams laidoti – 1,32 kv. m (1,10 x 1,20 m) arba pagal kapinių planą – kitokio dydžio.
14. Vienoje kolumbariumo nišoje galima laidoti iki 4 urnų. Kolumbariumo niša laidojimą organizuojančiam asmeniui skiriama neterminuotai.
15. Laidojimą organizuojantis asmuo turi teisę nišoje esančią (-ias) urną (-as) atsiimti, atsilaisvinusi kolumbariumo niša Apraše nustatyta tvarka skiriama kitiems asmenims.
16. Norintis išimti bent vieną urną, laidojimą organizuojantis asmuo prieš 5 darbo dienas raštu informuoja seniūniją. Seniūnijos atstovas, dalyvaujant laidojimą organizuojančiam asmeniui, atidaro nišą ir grąžina urną laidojimą organizuojančiam asmeniui. Apie urnos grąžinimą seniūnija pažymi laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale – nurodo datą ir asmenį, kuriam ji grąžinta.
17. Kolumbariumo nišos laidoti kremuotus žmogaus palaikus skiriamos kolumbariumo nišų numeracijos eilės tvarka. Kolumbariumo nišos numeruojamos nuo viršaus iš kairės į dešinę. Pirmumo tvarka užpildomos atsilaisvinusios nišos.
18. Kolumbariumo nišos išankstinis rezervavimas negalimas. Laidojimą organizuojantis asmuo neturi teisės skirtos kolumbariumo nišos perleisti tretiesiems asmenims.
19. Veikiančiose kapinėse kapavietės skiriamos pagal kapinių planą eilės tvarka, konkrečioje kapinių žemės sklypo vietoje pažymint kapavietės ribas.
20. Kiekvieno žmogaus palaikai laidojami atskirame kape. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikus kape, kuriame jau yra palaidoti žmogaus palaikai, galima ne anksčiau kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui. Kapo duobės gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai; kapo duobės, kurioje laidojami kremuoti žmogaus palaikai su urna arba kapsule, arba išberiant juos į kapo duobę – ne mažesnis kaip 1 metras. Palaidojus kape įrengiamas kapo vietą žymintis ženklas, kuriame nurodomas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos.
21. Naujas kapas esamoje kapavietėje formuojamas tik tuo atveju, jeigu kapavietė turi aiškias (pažymėtas) ribas. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribas leidžiama pakeisti tik tuo atveju, jeigu toks pakeitimas, galimas pagal kapinių planą ir tik tiek, kiek tai būtina laidojimui. Sprendimą leisti pakeisti kapavietės ribas ar neleisti jų pakeisti priima seniūnas šio leidimo išdavimo metu. Įrašytų į Kultūros vertybių registrą kapaviečių ribos nustatomos ir keičiamos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
IV SKYRIUS
KAPINIŲ LANKYMAS
24. Kapinėse leidžiama lankytis tokiu grafiku: nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d. imtinai – 8.00–21.00 val., nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d. imtinai – 9.00–18.00 val., o lapkričio 1 ir 2 dienomis – 6.00–23.00 val.
26. Seniūnai kapines aprūpina informacinėmis lentomis, kuriose užrašomas:
26.4. darbuotojų, į kuriuos galima kreiptis dėl informacijos, duomenys (vardai, pavardės, telefonų numeriai, darbo laikas);
27. Jeigu kapinėse yra kultūros paveldo objektų, jie nurodomi informacinėje lentoje, o kapinių schemoje pažymimos jų buvimo vietos.
28. Kapinių teritorijoje draudžiama:
28.3. važinėti bet kokiu transportu (išskyrus specialųjį transportą, laidojimo paslaugas teikiančius asmenis ir kapaviečių statinių statybos, tvarkymo darbus vykdančius asmenis) be seniūno arba kapinių prižiūrėtojo leidimo;
28.4. be seniūno ir kapinių prižiūrėtojo žinios statyti, remontuoti ar išvežti kapaviečių statinius;
28.5. savavališkai sodinti želdinius už kapavietės ribų, kirsti, genėti želdinius be išduoto leidimo, žaloti medžius ar krūmus;
28.6. praėjimuose tarp kapaviečių statyti suolus, dėžes įrankiams, kitus įrenginius, laikyti statybines medžiagas, kitus daiktus;
28.8. būti ne lankymo metu, šiukšlinti, mindžioti veją ir gėlynus, skinti ar imti gėles, gadinti kapinių ir kapų statinius, išmesti šiukšles ne tam skirtose vietose, triukšmauti;
V SKYRIUS
KAPAVIEČIŲ PRIPAŽINIMAS NEPRIŽIŪRIMOMIS
31. Neprižiūrimos kapavietės požymiai:
31.1. kapavietės želdiniai (medžiai, krūmai) netvarkomi: peraugę kapavietės ribas (jeigu tokios nustatytos), trukdo praeiti, gadina gretimų kapaviečių statinius ir želdinius;
31.2. kapavietė apaugusi atžaliniais krūmais, žolėmis (neravima, nešienaujama, netvarkoma), matomos sumedėjusios daugiamečių augalų dalys;
31.3. kapavietės paminklas ar kiti kapavietės statiniai iš dalies ar visiškai suirę, išgriuvę, išsikreivinę, pasvirę ar jų nėra;
32. Jeigu kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima ilgiau kaip metus (atitinka Aprašo 31 punkte nurodytus požymius), kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį (nesant įrašo žurnale – kitą šioje kapavietėje palaidotų asmenų giminaitį, nurodytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 straipsnyje) apie tai, kad būtina ją sutvarkyti, ir nurodo kapavietės nesutvarkymo pasekmes. Jeigu per metus nuo įspėjimo įteikimo dienos kapavietė nesutvarkoma, seniūnija per 5 darbo dienas raštu informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją apie galimai neprižiūrimą kapavietę ir pateikia jos duomenis (jeigu žinomi): kapinių pavadinimą, kvartalo numerį, kapavietės numerį, kapavietėje palaidotų asmenų vardus, pavardes, laidojimo datas, žmogaus palaikų paskutinio laidojimo kapavietėje datą, nustatytą kapo ramybės laikotarpį, kapavietės matmenis, palaidotų kapavietėje žmonių palaikų skaičių, kapavietės statinius, jų pastatymo ir rekonstravimo datas. Savivaldybės vykdomoji institucija gautus duomenis apie galimai neprižiūrimą kapavietę per 5 darbo dienas paskelbia savivaldybės interneto svetainėje.
33. Jeigu neįmanoma nustatyti atsakingo asmens, kapavietėje paliekama lentelė su įspėjimu, kad reikia sutvarkyti kapavietę, nurodomos kapavietės nesutvarkymo pasekmės, prašymas suteikti turimą informaciją apie šioje kapavietėje palaidotų asmenų giminaičius, sutuoktinius(-es), nurodomi kontaktinio asmens duomenys. Jeigu per metus šioje kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiai, sutuoktiniai(-ės) nesutvarko kapavietės ir (ar) seniūnijai raštu nesuteikia informacijos apie kapavietėje palaidotų asmenų giminaičius, turimi duomenys apie šią kapavietę Aprašo 32 punkte nustatyta tvarka skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.
34. Sprendimą dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima kapaviete ne anksčiau kaip po 2 metų ir ne vėliau kaip po 3 metų nuo duomenų apie galimai neprižiūrimą kapavietę paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje dienos priima savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta Neprižiūrimų kapaviečių pripažinimo ir kapaviečių (kapų) identifikavimo komisija (toliau – Komisija), apžiūrėjusi kapavietę ne rečiau kaip 3 kartus per metus ir ne dažniau kaip kas 3 mėnesius. Komisijos darbo reglamentą tvirtina savivaldybės vykdomoji institucija.
VI SKYRIUS
KAPAVIEČIŲ (KAPŲ) IDENTIFIKAVIMAS
36. Asmenys, norintys identifikuoti kapinėse artimųjų giminaičių, sutuoktinio (-ės), partnerio (ės) kapą ir tapatybę jame palaidotų asmenų, kurių palaidojimo vietą žyminčių užrašų ant paminklų ar duomenų apie kapavietę (kapą) žurnale neišliko, turi:
36.2. prašyme nurodyti giminystės ryšius ir jiems žinomas aplinkybes, dėl kurių neišliko duomenų apie kapavietę (kapą);
36.3. pateikti visus turimus duomenis apie kapavietę (kapą) ir joje (jame) palaidotus asmenis. Prie prašymo pridedami turimi dokumentai (išrašai iš bažnytinių registravimo knygų, civilinės metrikacijos įstaigų ar seniūnijų seniūnų išduoti mirties liudijimai, nuotraukos ir kt.), patvirtinantys pateiktus duomenis.
37. Sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo priima savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta Komisija – pagal pateiktą medžiagą ir apžiūrėjusi kapavietę (kapą). Šiuo atveju palaidoto asmens tapatybei nustatyti ekshumacija ir biologiniai medicininiai tyrimai neatliekami. Sprendimas dėl kapavietės (kapo) identifikavimo į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse derinamas su Kultūros paveldo departamentu.
38. Apie Komisijos priimtą sprendimą savivaldybės vykdomoji institucija per 5 darbo dienas raštu informuoja prašymą pateikusį asmenį ir kapinių prižiūrėtoją, kuris identifikuotos kapavietės (kapo) duomenis įrašo žurnale, jeigu priimant sprendimą buvo identifikuota kapavietė (kapas). Apie priimtą sprendimą identifikuoti kapavietę (kapą) konfesinėse kapinėse savivaldybės vykdomoji institucija papildomai raštu informuoja atitinkamą religinę bendruomenę ar bendriją; jeigu kapavietė (kapas) yra į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse, – Kultūros paveldo departamentą.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
39. Paskyrus kitus asmenis, atsakingus už leidimų laidoti išdavimą savivaldybės teritorijoje, buvę atsakingi asmenys pagal perdavimo–priėmimo aktą perduoda visus dokumentus, susijusius su leidimų laidoti išdavimu.
40. Kapinių teritorijų tvarkymą ir priežiūrą organizuoja seniūnai pagal Kapinių tvarkymo taisykles ir šį Aprašą.
41. Kiti šiame Apraše nenumatyti laidojimo, kapinių priežiūros ir tvarkymo klausimai sprendžiami Kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka.
Leidimo laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių lankymo
Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje aprašo
1 priedas
KOLUMBARIUMO PRIEŽIŪROS IR UŽRAŠŲ AKMENS PLOKŠTĖJE IŠKALIMO (GRAVIRAVIMO) REIKALAVIMAI
1. Kolumbariumo prieigos ir sienelės turi būti tvarkingos. Atsižvelgdami į kolumbariumo vietos specifiką, pagerbdami mirusiuosius, lankytojai kolumbariume gali padėti gėlių, uždegti žvakučių. Užrašai akmens plokštėje kalami (graviruojami) vienodo dydžio lietuviškomis sidabrinėmis raidėmis (išskyrus šio priedo 3 ir 4 punktuose numatytus atvejus) „Times New Roman“ šriftu (vardas ir pavardė graviruojami didžiosiomis raidėmis), raidžių aukštis – iki 4 cm, gimimo ir mirties metai nurodomi arabiškais skaitmenimis, kurių aukštis – iki 2,5 cm. Šrifto dydis, priklausomai nuo teksto (mirusiojo vardo, pavardės ilgumo, simbolių skaičiaus) ir kolumbariumo nišoje laikomų urnų skaičiaus, gali būti mažinamas.
2. Tuo atveju, jei mirusio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose vardas ir pavardė buvo įrašyti kitais lotyniško pagrindo rašmenimis, laidojimą organizuojančio asmens prašymu, mirusio asmens vardas įrašomas tokiais pačiais rašmenimis.
3. Tuo atveju, jei mirusio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose vardas ir pavardė buvo įrašyti kita kalba, ne lotyniško pagrindo rašmenimis, laidojimą organizuojančio asmens prašymu, mirusio asmens vardas gali būti įrašomas tokiais pačiais rašmenimis, jei tai įmanoma, atsižvelgiant į teksto iškalimo (graviravimo) ypatumus. Tokiu atveju prašyme dėl užrašo iškalimo (graviravimo) turi būti nurodomi aiškūs ir įskaitomi simboliai, kurie turi būti užrašyti.
4. Laidojimą organizuojančio asmens prašymu, akmens plokštėje galima pavaizduoti tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų (pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą) religinius tikėjimo simbolius (pvz.: kryžių, Dovydo žvaigždę ir pan.). Religinio tikėjimo simbolis kalamas (graviruojamas) ne aukštesnis kaip 10 cm. Pageidavimą dėl religinio simbolio pavaizdavimo laidojimą organizuojantis asmuo pateikia kartu su prašymu dėl užrašo iškalimo (graviravimo) akmens plokštėje.
5. Įrašus ant kolumbariumo nišos akmens plokštės organizuoja laidojimą organizuojantis asmuo, kuris pateikia seniūnijai prašymą dėl užrašo iškalimo (graviravimo) ir užrašo akmens plokštėje iškalimo (graviravimo) pavyzdį, nurodytą šio Aprašo priede (toliau – pavyzdys) . Pateiktą pavyzdį suderina seniūnijos darbuotojas, atsakingas už kolumbariumo priežiūrą.
6. Kol bus iškaltas (išgraviruotas) užrašas akmens plokštėje, seniūnija uždeda laikinąjį užrašą su nišoje palaidoto asmens duomenimis, t. y. vardu, pavarde, gimimo ir mirties metais.
7. Užrašai akmens plokštėje privalo būti iškalti (išgraviruoti) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo leidimo išdavimo laidojimą organizuojančiam asmeniui dienos.
8. Užrašo akmens plokštėje koregavimas (keitimas, naikinimas) visais atvejais apmokamas laidojimą organizuojančio asmens lėšomis.
9. Draudžiama prie sienelių, pagrindo ar kitose vietose tvirtinti objektus (vazas, gėles ir pan.). Taip pat draudžiama gadinti akmens plokštę, t. y. kalti, klijuoti ar kitaip tvirtinti objektus (nuotraukas, atvaizdus, užrašus ir pan.). Pagerbdami mirusiuosius lankytojai gėles ir žvakes gali dėti tik ant lentynėlės, esančios prie nišos.
