LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL NACIONALINĖS ŠEIMOS TARYBOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2019 m. gruodžio 17 d. Nr. XIII-2704
Vilnius
2 straipsnis.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Seimo
2019 m. gruodžio 17 d.
nutarimu Nr. XIII-2704
NACIONALINĖS ŠEIMOS TARYBOS
NUOSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nacionalinė šeimos taryba (toliau – Taryba) sudaroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatymo 8 ir 9 straipsniais. Taryba yra Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija, sudaroma 4 metų kadencijos laikotarpiui.
2. Taryba yra iš valstybės biudžeto išlaikoma įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas. Tarybos nuostatus (toliau – Nuostatai) ir sudėtį tvirtina Seimas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto teikimu.
3. Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Šeimos stiprinimo įstatymu, kitais įstatymais ir teisės aktais bei Nuostatais.
II SKYRIUS
TARYBOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
5. Pagrindiniai Tarybos uždaviniai yra šie: skatinti šeimos politiką formuojančių valstybės ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą, palaikyti ryšius su Lietuvos šeimomis, šeimų organizacijomis ir su šeimomis dirbančiomis organizacijomis, analizuoti jų lūkesčius, dalyvauti formuojant šeimos politiką ir nustatant strategines šeimos politikos kryptis bei šeimos stiprinimo prioritetus, teikti Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei išvadas ir pasiūlymus dėl šeimos politikos įgyvendinimo gerinimo.
6. Taryba, įgyvendindama pagrindinius uždavinius, atlieka šias funkcijas:
6.1. analizuoja, stebi ir vertina šeimos politikos formavimą ir įgyvendinimą, remia šeimai palankios aplinkos kūrimą, nagrinėja aktualius šeimos politikos ir vaiko teisių apsaugos bei vaiko gerovės užtikrinimo klausimus;
6.2. analizuoja ir teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, ministerijoms šeimos politikos formavimo, vaiko teisių apsaugos ir vaiko gerovės užtikrinimo bei šių priemonių įgyvendinimo tobulinimo klausimais;
6.4. analizuoja ir vertina šalies demografinės raidos tendencijas, jų ryšį su valstybės vykdoma socialine ir ekonomine politika ir apie tai informuoja Seimą, Vyriausybę ir visuomenę, taip pat padeda nustatyti aktualias šeimos politikos ir demografinės raidos problemas ir prioritetus, teikia pasiūlymus dėl teisės aktų tobulinimo šioje srityje;
6.5. rengia ir kiekvienais metais iki kovo 1 dienos raštu pateikia Seimui Tarybos praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą;
6.6. rengia ir kartą per metus, iki gegužės 1 dienos, pateikia Seimui pranešimą apie šalies šeimų būklę ir šeimos politikos formavimo bei įgyvendinimo padėtį;
6.7. analizuoja ir vertina programų ir priemonių, skirtų šeimai palankiai aplinkai kurti, įgyvendinimą;
6.8. teikia pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms, asociacijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims dėl aktyvios veiklos siekiant įgyvendinti šeimos politiką bei gerinti šalies demografinę padėtį;
6.10. Seimo prašymu arba savo iniciatyva vertina numatomo teisinio reguliavimo poveikį šeimai arba atlieka teisės aktuose nustatytą teisinio reguliavimo stebėseną;
III SKYRIUS
TARYBOS TEISĖS
7. Taryba, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, turi teisę:
7.1. gauti iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, savivaldybių vykdomųjų institucijų, įmonių, įstaigų ir asociacijų teisės aktų, programų projektus ir kitą informaciją, reikalingą Tarybos funkcijoms atlikti;
7.3. teikti pasiūlymus dėl įstatymų, kitų teisės aktų, socialinės ir ekonominės plėtros programų projektų;
7.4. atlikti įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių šeimos politikos įgyvendinimą, programų ir projektų ekspertizę ir teikti jų rengėjams savo išvadas;
7.5. teisės aktų nustatyta tvarka siųsti savo atstovą (atstovus) dalyvauti Seimo komitetų, komisijų, Vyriausybės, ministerijų, Vyriausybės įstaigų posėdžiuose ir kituose renginiuose;
7.6. deleguoti savo atstovą (atstovus) dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų, vykdančių šeimos politikos priemonių ir programų finansavimą, veikloje;
7.7. prireikus į Tarybos posėdžius kviesti suinteresuotų ministerijų, Vyriausybės įstaigų, savivaldybių vykdomųjų institucijų, įmonių, įstaigų ir asociacijų atstovus;
7.8. išklausyti savo posėdžiuose ministerijų, Vyriausybės įstaigų, mokslo ir studijų institucijų atstovų pranešimus;
7.9. pasitelkti specialistus, sudaryti ekspertų komisijas (darbo grupes) iš mokslo ir studijų institucijų atstovų, ministerijų, Vyriausybės įstaigų, įmonių, įstaigų ir asociacijų atstovų, suderinusi su jų vadovais, įstatymų ir kitų teisės aktų projektams vertinti. Į šias komisijas (darbo grupes) prireikus gali būti kviečiami užsienio šalių specialistai;
7.11. valstybės ir savivaldybių institucijoms, asociacijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims siūlyti priemones demografinei padėčiai gerinti;
7.12. sudaryti sutartis su valstybės ir savivaldybių institucijomis, asociacijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis Nuostatuose numatytiems uždaviniams spręsti;
IV SKYRIUS
TARYBOS SUDARYMAS IR DARBO ORGANIZAVIMAS
8. Tarybos sudėtis tvirtinama Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto teikimu. Tarybą sudaro 15 narių:
8.1. penki Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto deleguoti savivaldybių šeimų tarybų pirmininkų atstovai;
8.2. septyni Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto deleguoti šeimas vienijančių ir su šeimomis dirbančių nevyriausybinių organizacijų atstovai;
9. Nuostatų 8.1 papunktyje nurodytus atstovus deleguoja Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas iš Lietuvos savivaldybių asociacijos rekomenduotų savivaldybių šeimų tarybų pirmininkų atstovų.
10. Nuostatų 8.2 papunktyje nurodytus šeimas vienijančių ir su šeimomis dirbančių nevyriausybinių organizacijų atstovus deleguoja Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas iš šių organizacijų pasiūlytų atstovų, pirmenybę teikdamas organizacijoms, turinčioms narių trijuose ar daugiau Lietuvos regionų, ir (ar) organizacijoms, kurių atstovai per pastaruosius 5 metus dalyvavo valstybės (savivaldybių) institucijų patvirtintos sudėties tarybose, komitetuose, komisijose, darbo grupėse, teikė (inicijavo) pasiūlymus (iniciatyvas) dėl viešojo valdymo sprendimo (sprendimų) šeimos politikos srityje.
11. Nuostatų 8.3 papunktyje nurodytus mokslo ir studijų institucijų atstovus, tyrinėjančius šeimos politikos klausimus, deleguoja šių institucijų valdymo organai.
12. Tarybos nario įgaliojimų laikas skaičiuojamas nuo Seimo nutarimo dėl Tarybos sudėties patvirtinimo įsigaliojimo, o paskyrus naują narį vietoj įgaliojimų netekusio Tarybos nario, – nuo Seimo nutarimo dėl naujo Tarybos nario paskyrimo įsigaliojimo. Tarybos nariams už dalyvavimą Tarybos veikloje nemokama.
13. Tarybos narys gali būti atšauktas, jeigu jis atsisako būti Tarybos nariu arba jį atšaukia jį delegavusi organizacija ar institucija. Tokiu atveju, taip pat kitais Nuostatų 15 punkte numatytais pagrindais iki Tarybos kadencijos pabaigos Nuostatuose nustatyta tvarka deleguojamas ir tvirtinamas naujas Tarybos narys. Tarybos pirmininkas, o kai jo nėra, – Tarybos pirmininką pavaduojantis Tarybos narys savo iniciatyva arba Tarybos siūlymu turi teisę kreiptis į Tarybos narį delegavusį subjektą su prašymu atšaukti deleguotą atstovą ir į jo vietą deleguoti kitą atstovą, jeigu Tarybos narys nedalyvavo daugiau kaip dviejuose iš eilės Tarybos posėdžiuose be pateisinamos priežasties.
14. Seimas, likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki Tarybos kadencijos pabaigos, skelbia apie naujos kadencijos Tarybos sudarymą.
15. Tarybos narys netenka savo įgaliojimų: kai pasibaigia laikas, kuriam jis buvo paskirtas, ir Seimas patvirtina naujos sudėties Tarybą; kai jis atsistatydina arba yra atšaukiamas jį delegavusios organizacijos ar institucijos; atsiradus aplinkybių, kuriomis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos; kai iš eilės be pateisinamos priežasties nedalyvavo daugiau negu dviejuose Tarybos posėdžiuose; kai nebegali eiti Tarybos nario pareigų dėl ligos ar miršta.
16. Tarybos darbui vadovauja Tarybos pirmininkas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka yra ir šios įstaigos vadovas. Naujai išrinkto Tarybos pirmininko įgaliojimai prasideda nuo Seimo priimto nutarimo dėl Tarybos pirmininko patvirtinimo įsigaliojimo. Tarybos pirmininkui mokamas darbo užmokestis, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme. Jeigu Tarybos pirmininkas laikinai negali eiti pareigų ar yra atleistas iš pareigų nepasibaigus kadencijai, Seimo valdybos sprendimu jo funkcijas pavedama atlikti kitam Tarybos nariui. Tarybos nariui, laikinai einančiam Tarybos pirmininko pareigas, mokamas Tarybos pirmininko pareigybei nustatytas darbo užmokestis. Šeimos stiprinimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Tarybos pirmininką iš savo narių renka Taryba, o tvirtina Seimas.
17. Tarybos pirmininką iš pareigų atleidžia Seimas Seimo Pirmininko teikimu. Tarybos pirmininkas iš pareigų atleidžiamas: prasidėjus naujos sudėties Tarybos kadencijai; Tarybos pirmininkui savo noru atsisakius pareigų; ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių motyvuotu siūlymu Seimo Pirmininkui; atsiradus aplinkybių, kuriomis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.
18. Tarybos pirmininkas:
18.2. atstovauja Tarybai valstybės ir savivaldybių institucijose, įmonėse, įstaigose ir asociacijose ar įgalioja tai daryti kitus Tarybos narius;
18.4. pristato Seime Tarybos praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą bei pranešimą apie šalies šeimų būklę ir šeimos politikos formavimo bei įgyvendinimo padėtį;
18.5. pasirašo Tarybos vardu siunčiamus dokumentus, posėdžių protokolus, nutarimus, bendradarbiavimo sutartis ir kitus Tarybos dokumentus;
18.8. priima į darbą ir atleidžia Tarybos sekretoriato darbuotojus; tvirtina Tarybos sekretoriato darbuotojų pareigybių aprašymus;
19. Tarybos darbą techniškai aptarnauja Tarybos sekretoriatas:
19.1. rengia Tarybos posėdžius, derina jų darbotvarkę su Tarybos pirmininku, tvarko Tarybos dokumentus, renka informaciją, kurios reikia Tarybos darbui;
20. Tarybos sekretoriato darbuotojus į darbą priima ir atleidžia Tarybos pirmininkas įstatymų nustatyta tvarka. Tarybos sekretoriato darbuotojų darbo užmokesčio sąlygas ir tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Tarybos sekretoriato darbuotojų darbas apmokamas iš valstybės biudžete Tarybos išlaikymui skirtų lėšų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
21. Tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Tarybos neeilinis posėdis šaukiamas ne mažiau kaip pusės Tarybos narių reikalavimu arba Tarybos pirmininko iniciatyva.
23. Tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti kviestiniai ekspertai ar konsultantai.
24. Taryba svarstomais klausimais priima nutarimus. Tarybos posėdis teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. Tarybos nutarimai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių.
V SKYRIUS
TARYBOS NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS
26. Tarybos narys, atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę:
26.2. kalbėti Tarybos posėdžiuose, siūlyti įtraukti į Tarybos posėdžio darbotvarkę papildomus klausimus, teikti pastabas ir pasiūlymus dėl Tarybos nutarimo;
27. Tarybos narys privalo:
27.1. Tarybos arba Tarybos pirmininko pavedimu dalyvauti Seimo komitetų, Vyriausybės, ministerijų, kitų institucijų posėdžiuose, kituose renginiuose;
27.2. Tarybos arba Tarybos pirmininko pavedimu teikti siūlymus dėl įstatymų ar kitų teisės aktų projektų;
VI SKYRIUS
TARYBOS LĖŠOS
28. Tarybos veikla finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų, kurios gali būti naudojamos: