LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL PRITARIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SPECIALIOSIOS TYRIMO KOMISIJOS PATEIKTŲ SIŪLYMŲ PRADĖTI APKALTOS PROCESĄ LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIUI MINDAUGUI BASČIUI PAGRĮSTUMUI IŠTIRTI IR IŠVADAI DĖL PAGRINDO PRADĖTI APKALTOS PROCESĄ PARENGTI IŠVADAI
2017 m. birželio 6 d. Nr. XIII-411
Vilnius
1 straipsnis.
2 straipsnis.
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Seimo
2017 m. birželio 6 d.
nutarimu Nr. XIII-411
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SPECIALIOSIOS TYRIMO KOMISIJOS PATEIKTŲ SIŪLYMŲ PRADĖTI APKALTOS PROCESĄ LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIUI MINDAUGUI BASČIUI PAGRĮSTUMUI IŠTIRTI IR IŠVADAI DĖL PAGRINDO PRADĖTI APKALTOS PROCESĄ PARENGTI IŠVADA DĖL TEIKIMO PRADĖTI APKALTOS PROCESĄ LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIUI MINDAUGUI BASČIUI
Lietuvos Respublikos Seimo specialioji tyrimo komisija pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mindaugui Basčiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti (toliau – Komisija) Lietuvos Respublikos Seimo pavedimu atliko parlamentinį tyrimą dėl teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mindaugui Basčiui (toliau – tyrimas).
1. Komisija sudaryta: Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. XIII-230 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mindaugui Basčiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“; Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. XIII-286 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-230 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mindaugui Basčiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“ (pakeista Komisijos sudėtis, pratęstas Komisijos tyrimo atlikimo ir išvados parengimo laikas); Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. XIII-316 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-230 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mindaugui Basčiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“ (pakeista Komisijos sudėtis); Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. XIII-349 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-230 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mindaugui Basčiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“ (pratęstas Komisijos tyrimo atlikimo ir išvados parengimo laikas).
2. Komisijos sudėtis: Komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė, Komisijos pirmininko pavaduotojas Rimas Andrikis, Komisijos nariai: Rima Baškienė, Agnė Bilotaitė, Rasa Budbergytė, Arūnas Gelūnas, Dainius Kreivys, Jaroslavas Narkevičius, Arvydas Nekrošius, Virginijus Sinkevičius, Lauras Stacevičius, Stasys Šedbaras.
Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. XIII-286 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-230 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mindaugui Basčiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“ iš Komisijos sudėties išbraukė Arvydą Anušauską, Vytautą Baką, Dainių Gaižauską ir Juozą Oleką ir į ją įrašė Mantą Adomėną, Rimą Baškienę, Rasą Budbergytę, Laurą Stacevičių. Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. XIII-316 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-230 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mindaugui Basčiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“ iš Komisijos sudėties išbraukė Mantą Adomėną ir į ją įrašė Dainių Kreivį.
3. Komisijos posėdžių datos: 2017 m. kovo 22, 29 d., balandžio 21, 26 d., gegužės 3, 5, 10, 12, 24, 30, 31 d.
4. Komisijos posėdžiuose dalyvavo: Komisijos nariai Agnė Širinskienė, Rimas Andrikis, Rima Baškienė, Agnė Bilotaitė, Rasa Budbergytė, Arūnas Gelūnas, Dainius Kreivys, Jaroslavas Narkevičius, Arvydas Nekrošius, Virginijus Sinkevičius, Lauras Stacevičius, Stasys Šedbaras; kiti Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Povilas Urbšys, Vytautas Bakas; Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Komisijų sekretoriato patarėjai Vita Misiūnienė, Erika Mikalajūnienė, Rita Beinorienė, Romualdas Varslauskas; kviestieji ir kiti asmenys: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnas Algirdas Bložė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro vedėjas Vitalijus Dmitrijevas.
5. Siūlymo pradėti apkaltos procesą esmė:
Lietuvos Respublikos Seimo narių 2017 m. kovo 14 d. teikime pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mindaugui Basčiui buvo nurodyta, kad:
1) Seimo narys Mindaugas Bastys, 2016 m. rinkimuose išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą, prisiekė Lietuvos Respublikai 2016 m. lapkričio 14 d.;
2) 2017 m. kovo 9 d. viešumoje pasirodė informacija, jog Valstybės saugumo departamentas (toliau – VSD) nesuteikė Seimo nariui Mindaugui Basčiui leidimo dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ dėl nuolatinių ir niekur viešai nedeklaruotų jo ryšių su Rusijos Federacijos verslo ir valstybinių įmonių atstovais bei fiziniais asmenimis. Šie nedeklaruoti ryšiai kelia pagrįstą įtarimą, jog M. Bastys veikė atstovaudamas ne Lietuvos, bet kitos valstybės interesams, taip sulaužydamas duotą Seimo nario priesaiką;
3) VSD pažymoje atkreipiamas dėmesys į tai, jog M. Bastys, pildydamas klausimyną, skirtą gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, nenurodė pažįstantis P. Vojeikos (kaip asmens, dirbančio ar dirbusio kitos valstybės žvalgybos, saugumo tarnybose ar su jomis susijusiose institucijose) bei to, jog yra su E. Mackevičiumi bendravęs festivalio „Atvira jūra“ metu. Pildydamas klausimyną Seimo narys M. Bastys taip pat nenurodė 2015 m. vykusios kelionės į Maskvą, kur vyko J. Kostino knygos „Šolochov forever“ pristatymas. Pabrėžtina, jog siekdamas nuslėpti šiuos ryšius ir faktus M. Bastys pažeidė leidimo dirbti su įslaptinta informacija gavimo tvarką. Negana to, Seimo narys savo viešai skelbiamoje privačių interesų deklaracijoje nėra deklaravęs ryšių su A. Kostinu, P. Vojeika, E. Mackevičiumi, S. Dubininku ar V. Pachomovu, nors privačių interesų deklaracija aiškiai nurodo, jog Seimo narys (ir kandidatas į Seimo narius) privalo deklaruoti bet kokius kitus duomenis ir ryšius su Lietuvos ir kitų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Tai leidžia teigti, jog M. Bastys siekė sąmoningai nuo visuomenės nuslėpti po VSD pažymos paviešinimo išaiškėjusią informaciją apie įvardytus ryšius;
4) paviešintoje VSD pažymoje teigiama, jog Seimo narys M. Bastys nuo 2001–2002 m. palaiko artimus nuolatinius ryšius su Jevgenijumi Kostinu, kuris VSD įvardijamas kaip Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“, Baltarusijoje statančios Astravo atominę elektrinę (toliau – AE), interesų atstovas Lietuvoje. J. Kostinas iki šiol palaiko nuolatinius ryšius su Rusijos ambasados Lietuvoje darbuotojais, dalyvauja įvairiose su Rusija susijusiose verslo schemose. VSD teigia, kad M. Bastys su J. Kostinu ne tik palaiko artimus ryšius, bet ir nuolat vykdo J. Kostino prašymus bei įvairaus pobūdžio pavedimus. Pabrėžtina, jog J. Kostino veikla atstovaujant „Rosatom“ interesams kertasi su Lietuvos valstybės pozicija dėl Astravo AE, ypač nacionalinio politinių partijų susitarimo dėl Astravo AE kontekste. Be to, VSD duomenys rodo, kad M. Bastys J. Kostino prašymu tarpininkavo Rusijos Federacijos piliečiams išduodant bei pratęsiant leidimą gyventi Lietuvoje (tarp jų Dimitrijui Jakovlevui, Viktorui Poliakovui) ir atliko kitus J. Kostino pavedimus ir prašymus. VSD teigimu, šie artimi M. Basčio ryšiai su Rusijos valstybinės energetikos kompanijos interesams atstovaujančiu ir artimus ryšius su Rusijos ambasados Lietuvoje darbuotojais ir šios šalies politikais palaikančiu J. Kostinu daro M. Bastį pažeidžiamą. Kitaip sakant, J. Kostinas galėtų turėti svertų spaudimui M. Basčio atžvilgiu daryti, o tai kelia realią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui;
5) anot VSD, M. Bastys taip pat iki šiol palaiko nuolatinius artimus asmeninius ryšius su buvusiu UAB „Dujotekana“ viceprezidentu ir buvusiu LSSR ir SSR KGB karininku Piotru Vojeika, palaikančiu tiesioginius ryšius su buvusiais Lietuvos ir SSRS KGB pareigūnais, gyvenančiais Lietuvoje ir Rusijoje. Vienas jų – Rusijos valstybinės įmonės „Rusijos geležinkeliai“ vadovas Vladimiras Jakuninas, buvęs SSRS žvalgybos ir saugumo tarnybos darbuotojas, su kuriuo P. Vojeika palaiko asmeninio pobūdžio ryšius. Kaip rašoma VSD pažymoje, Seimo narys M. Bastys pripažįsta, jog jam yra žinoma, kad P. Vojeika yra buvęs KGB darbuotojas. Šie asmeniniai santykiai su buvusiu KGB darbuotoju P. Vojeika ir šių santykių pobūdis daro Seimo narį M. Bastį pažeidžiamą ir keltų grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Negalima atmesti galimybės, jog M. Basčiui patikėta įslaptinta informacija dėl P. Vojeikos turimų svertų M. Basčio atžvilgiu galėtų patekti į Rusijos žvalgybos ar kitų šios šalies valdžios struktūrų rankas bei būti panaudota prieš Lietuvos valstybę nukreiptais tikslais;
6) VSD pažymoje taip pat rašoma, jog M. Bastį sieja artimi asmeniniai ryšiai su lietuvių kilmės Rusijos žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, nuo 2002 m. dirbančiu Rusijos valstybiniame televizijos kanale „RTR“ bei 2008–2011 m. vedusiu kasmetę laidą „Tiesioginė linija su Vladimiru Putinu“. Šiuo metu E. Mackevičius veda žinių laidą „Vesti“, kurioje tendencingai skleidžiama prieš Lietuvos valstybę nukreipta propaganda bei įvairaus pobūdžio dezinformacija. 2014 m. E. Mackevičius buvo apdovanotas Rusijos Federacijos Draugystės ordinu už „profesionalų ir objektyvų įvykių Kryme nušvietimą“. VSD teigimu, šie iki šiol artimi asmeniniai M. Basčio ryšiai su Kremliaus režimui lojaliu žurnalistu E. Mackevičiumi keltų grėsmę jam patikėtos valstybės paslaptį sudarančios informacijos saugumui. Kitaip sakant, šie M. Basčio ir E. Mackevičiaus ryšiai kelia riziką, jog įslaptinta informacija galėtų patekti į Rusijos valdžios kontroliuojamos žiniasklaidos ar kitų šios šalies valdžios struktūrų rankas bei vėliau vienaip ar kitaip būtų nukreipta prieš Lietuvos valstybę ir jos interesus;
7) be to, kaip matyti iš VSD pažymos, Seimo narys M. Bastys iki šiol palaiko asmeninius ryšius su Saturnu Dubininku – buvusiu Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetu, susijusiu su Kauno Žaliakalnio nusikalstamomis grupuotėmis, legalizavusiu savo verslą. Kaip nurodo VSD, S. Dubininkas palaiko verslo ryšius su Rusijos ir Baltarusijos piliečiais bei atstovauja jų interesams strateginiuose Lietuvos ūkio sektoriuose. VSD duomenimis, įvertinus S. Dubininko ryšius su nusikalstamu pasauliu, jo tarpininkavimą Rusijos ir Baltarusijos verslininkams dėl galimybių įgyvendinti jų interesus strateginiuose Lietuvos ūkio sektoriuose, artimas Seimo nario M. Basčio bendravimas su S. Dubininku keltų grėsmę, jog M. Basčio turima informacija būtų panaudota siekiant užsienio valstybių, o ne Lietuvos Respublikos interesų;
8) VSD paviešintoje pažymoje nurodoma, kad Seimo narys M. Bastys ne tik palaiko asmeninius ryšius, bet ir turi verslo interesų su UAB „Riva Consulting“ vadovu ir savininku Vadimu Pachomovu. 2014 m. V. Pachomovui iškelta byla dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Šis tyrimas, kaip ir dar dvi Specialiųjų tyrimų tarnybos prieš V. Pachomovą 2014 m. pradėtos bylos, tebevyksta. V. Pachomovo žmona Rasa Pachomovienė ir M. Basčio žmona Renata Bastienė turi bendrą verslą – UAB „Jungtinė grupė“, kurios valdyme dalyvauja ir pats V. Pachomovas. Kaip leidžia teigti VSD pažymos turinys, M. Bastys pripažįsta žinojęs apie nelegalią V. Pachomovo veiklą bei apie jo ir jo šeimos ryšius Rusijoje bei su šios šalies žvalgybos ir saugumo tarnybomis, tačiau nematė pagrindo dėl tokių ryšių nutraukti su juo verslo ryšių bei ne kartą yra pats vykdęs verslo konsultacijas V. Pachomovo atžvilgiu. VSD teigimu, įvertinus V. Pachomovo biografijos faktus, pradėtus ikiteisminius tyrimus bei Seimo nario M. Basčio pripažinimą VSD tyrėjams, jog V. Pochomovas yra asmuo, „galintis tarpininkauti teisėsaugos struktūrose“, artimi M. Basčio ryšiai su šiuo asmeniu bei V. Pachomovo turimi svertai M. Basčio atžvilgiu daro Seimo narį pažeidžiamą.
Teikimo pradėti apkaltos procedūrą iniciatoriai teikime konstatavo, jog apibendrinant išdėstytus argumentus yra pakankamai pagrindo daryti išvadą, jog Seimo narys Mindaugas Bastys šiurkščiai sulaužė Seimo nario duotą priesaiką, kuria pasižadėjo: „visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę“, „sąžiningai tarnauti Tėvynei“ ir „būti ištikimas Lietuvos Respublikai“, kadangi nuslėpė savo ryšius su Rusijos valstybinių įmonių bei verslo atstovais ir fiziniais asmenimis, veikė atstovaudamas ne Lietuvos, kuriai prisiekė, bet kitos valstybės interesams, kurie kertasi su Lietuvos Respublikos pamatiniu nepriklausomybės stiprinimo interesu. Be to, konstatuotina, jog VSD apie Mindaugą Bastį pateikta informacija diskredituoja ne tik jo, kaip Lietuvos Respublikos Seimo nario, bet ir Seimo, kaip Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamosios institucijos, autoritetą ir kelia pagrįstų abejonių dėl šio asmens galimybės ateityje tinkamai ir sąžiningai naudoti jam suteiktą Tautos atstovo mandatą.
6.6. Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimas Nr. XIII-230 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mindaugui Basčiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ ir šį nutarimą pakeitę Lietuvos Respublikos Seimo nutarimai: Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. balandžio 18 d. nutarimas Nr. XIII-286 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-230 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mindaugui Basčiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“ (pakeista Komisijos sudėtis, pratęstas Komisijos tyrimo atlikimo ir išvados parengimo laikas), Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. XIII-316 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-230 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mindaugui Basčiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“ (pakeista Komisijos sudėtis), Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gegužės 9 d. nutarimas Nr. XIII-349 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-230 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mindaugui Basčiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“ (pratęstas Komisijos tyrimo atlikimo ir išvados parengimo laikas);
6.7. Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Mindaugo Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą išvada, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. XIII-285 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Mindaugo Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą išvados“;
6.9. Nacionalinio saugumo strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“; Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“;
6.10. Valstybės saugumo departamento 2011 metų veiklos apžvalga (paskelbta 2012 m. birželio mėn.), Valstybės saugumo departamento 2012 metų veiklos ataskaita visuomenei (paskelbta 2013 m. birželio mėn.);
6.11. Asmenų, pretenduojančių gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrinimo ir teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo tvarkos aprašo 4 priedas „Klausimyno, skirto asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pildymo taisyklės“;
6.12. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika (2004 m. kovo 31 d., 2004 m. gegužės 25 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimai ir 2010 m. spalio 27 d. išvada);
7. Komisijos tyrimo rezultatai:
7.1. Komisija nustatė:
Komisija, išklausiusi liudijimus, išnagrinėjusi gautą medžiagą ir kitą informaciją, nustatė šiuos kaltinimą pagrindžiančius epizodus:
I dalis. Dėl Seimo nario Mindaugo Basčio ryšių su Rusijos valstybinių įmonių bei verslo atstovais ir fiziniais asmenimis slėpimo.
1) Ryšių slėpimas 2017 m. pildant klausimyną, skirtą asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, bei iki 2017 m. turėtų kontaktų su VSD pareigūnais ir jų turinio slėpimas.
2017 m. sausio 5 d. Seimo narys Mindaugas Bastys užpildė ir pasirašė klausimyną, skirtą asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (toliau – klausimynas); klausimyne nurodyta informacijos, su kuria siekiama dirbti ar susipažinti, slaptumo žyma „visiškai slaptai“. Fakto, kad klausimyną pildė ir pasirašė pats, Mindaugas Bastys neginčijo nei 2017 m. vasario 15 d., nei 2017 m. kovo 3 d. VSD pareigūnams teiktuose paaiškinimuose, nei kada nors vėliau, liudydamas NSGK ar teikdamas paaiškinimus Komisijai. Atsakydamas į klausimyno 44 punkto klausimą „Ar palaikote asmeninius ryšius su asmenimis, dirbančiais ne Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau – NATO) ir Europos Sąjungos (toliau – ES) diplomatinėse (konsulinėse) įstaigose, karinėse struktūrose, teisėtvarkos institucijose, dirbančiais ar atstovaujančiais visuomeninėms, politinėms organizacijoms, viešosios informacijos platintojams?“, Mindaugas Bastys atsakė „taip“ ir nurodė du asmenis: Ernestą Mackevičių (žurnalistą) bei Hassaną Mammadzadą (Azerbaidžano Respublikos nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių Lietuvoje).
Atsakydamas į klausimyno 55 punkto klausimą „Ar pažįstate (pažinojote) asmenis, kurie dirba (dirbo) kitų valstybių žvalgybos, saugumo tarnybose ar su jomis susijusiose institucijose? Jei taip, pateikite informaciją apie tai“, M. Bastys atsakė „ne“. Taigi pildant klausimyną buvo nenurodytas Piotras Vojeika.
NSGK atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Mindaugo Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą išvadoje (toliau – NSGK išvada) nurodoma, kad „Piotras Vojeika (gim. 1949 m. kovo 16 d.) yra dirbęs LSSR KGB ir SSRS KGB žvalgybą vykdančiuose padaliniuose, dirbo KGB rezidentūroje Suomijoje pagal X (mokslinės-techninės žvalgybos) kryptį, priedanginės pareigos buvo SSRS ambasados trečiasis sekretorius, ėjo „Gazprom“ tarpininkės UAB „Dujotekana“ viceprezidento pareigas.
Turimais duomenimis, P. Vojeika bendrauja su buvusiais LSSR ir SSRS KGB darbuotojais, gyvenančiais Lietuvoje bei Rusijoje. Vienas tokių – Rusijos valstybinės įmonės „Rusijos geležinkeliai“ vadovas Vladimiras Jakuninas, buvęs SSRS žvalgybos ir saugumo tarnybos darbuotojas, su kuriuo P. Vojeika palaiko asmeninio pobūdžio ryšius. Turimais duomenimis, V. Jakuninas P. Vojeikos prašymu proteguodavo UAB „Dujotekana“ verslo interesus Rusijos valdžios struktūrose.
P. Vojeika palaiko ryšius su Rusijos ir Baltarusijos ambasadų Lietuvoje darbuotojais, kai kurie iš jų siejami su Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis.
Nors klausimyno, skirto asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pildymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punkte nustatyta, kad „Jeigu klausimyną pildantis asmuo pageidauja, kad su tikraisiais VII–XI skyrių klausimų atsakymais susipažintų tik asmens tikrinimą atliekančių institucijų pareigūnai, į šiuos klausimus pateikia neigiamus atsakymus. Tokiu atveju atsakymus klausimyną pildantis asmuo surašo atskirame lape <...> ir kartu su klausimynu pateikia už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui užklijuotame voke, ant kurio klausimyną pildantis asmuo užrašo savo vardą ir pavardę, arba ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo klausimyno pateikimo už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui atsiunčia paštu, arba pateikia asmeniškai asmens tikrinimą atliksiančiai institucijai <...>.“ Tačiau, neigiamai atsakęs į klausimyno 55 punktą ir jame nenurodęs P. Vojeikos, M. Bastys neatliko Taisyklėse numatytų veiksmų (Komisijos 2017 m. balandžio 26 d. posėdžio stenograma, 5 p.). Pateikti paaiškinimus Seimo narį Mindaugą Bastį pakvietė patys VSD pareigūnai, pirmasis susitikimas įvyko 2017 m. vasario 15 d.
Seimo narys Mindaugas Bastys apie P. Vojeiką VSD pareigūnams papasakojo tik tada, kai buvo specialiai apie jį paklaustas. 2017 m. vasario 15 d. paaiškinimų teikimo metu į klausimą: „Ar pažįstate Piotrą Vojeiką?“ M. Bastys atsakė: „Taip, pažįstu“ ir nurodė, kaip susipažino: „per vėl tą patį Jevgenijų Kostiną esu supažindintas. Jis irgi dirbo toj „Dujotekanoj“ – gal kaip ir akcininkas ten … buvo, ar dabar jis yra ar ne – nežinau“. 2017 m. vasario 15 d. Mindaugas Bastys nurodė, kad jie susipažino laikotarpiu nuo 2000 iki 2008 metų. Atsakydamas į VSD pareigūno klausimą: „Tai va, dabar toks klausimas – kodėl jūs jo (šios išvados rengėjų pastaba – P. Vojeikos) nenurodėt kaip buvusio KGB pareigūno?“, Mindaugas Bastys atsakė: „aa... iš tiesų, irgi, jei jau taip visai atvirai, apie tai... aš... buvo man kažkada apie tai pasakyta. Dabar, kai jūs sakot, tai žinau tikrai, kad jisai KGB pareigūnas, bet tuo metu, kada atsakinėjau į klausimus – neatėjo man jisai <...>“. VSD pareigūnui patikslinus: „Nes jis tikrai yra žinomas. Ir GRU visiems prisigyręs...“, Mindaugas Bastys teigė: „Viskas taip. Kadangi su juo nedažnai bendrauji, tai iš galvos dažnai išeina <...>“. To paties pokalbio metu vėliau VSD pareigūno paklaustas: „<...> baigiant norėjom paklausti apie patį Vojeiką. Na, jis visur prisigyręs apie tą tarnybą KGB ir GRU Rusijoje“, Mindaugas Bastys atsakė: „Tai man yra tiek ir žinoma, kaip jisai, kaip jūs priminėt, kad jisai tokioj tarnyboj yra dirbęs <...>. Aišku, jis yra užsiminęs, kad mūsų bendravimas gali vienaip ar kitaip, nu, man ne visai gali būti palankus. Ir jeigu žiniasklaida apie tai užsimintų, sakykime, apie tai parašytų... tai buvo apie tai užsiminta“. Taigi Mindaugas Bastys 2017 m. vasario 15 d. teikdamas paaiškinimus pripažino žinojęs apie P. Vojeikos veiklą KGB, GRU ir buvęs apie tai įspėtas, tačiau, nepaisant to, atsakydamas į klausimyno klausimus 2017 m., P. Vojeikos jis nenurodė.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vėlesniuose Seimo nario Mindaugo Basčio parodymuose atsiranda prieštaravimų dėl to, ar jis žinojo apie P. Vojeikos veiklą KGB. 2017 m. kovo 31 d. liudydamas NSGK Mindaugas Bastys į Seimo nario A. Anušausko klausimą, ar žinojo, kad P. Vojeika yra KGB darbuotojas, ir ar jam (t. y. M. Basčiui) žinoma, kad dauguma Rusijos transporto ir energetikos sektoriuose vadovaujamas pareigas einančių asmenų yra buvę KGB ir FSB darbuotojai, M. Bastys atsakė: „Dėkoju, gerbiamas kolega. Galiu labai trumpai pasakyti. Ne, nėra žinoma.“ (NSGK 2017 m. kovo 31 d. posėdžio stenograma, 9 p.)
2017 m. vasario 15 d. paaiškinimų teikimo metu Mindaugo Bastys neteigė, kad jis nesuprato klausimyno 55 klausimo, todėl eksperto dr. Antano Smetonos 2017 m. gegužės 13 d. pateikta išvada, kad dėl klausimo formuluotės ydingumo M. Bastys klausimo galėjo nesuprasti, laikytina tik vėliau užimta gynybine pozicija, kuri nėra pagrįsta ankstesne paties Mindaugo Basčio liudijimuose pateikta informacija. Be to, 2006 m. Mindaugas Bastys buvo VSD įspėtas (bendrine šio žodžio prasme) dėl galimų grėsmių, kylančių dėl užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklos, supažindintas su šių tarnybų metodais (VSD 2017 m. gegužės 24 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“). Pastaroji aplinkybė ir faktas, kad VSD asmeninių Mindaugo Basčio santykių su P. Vojeika pobūdį nusako apibūdinimu „bendraujama gana artimai“ (VSD 2017 m. kovo 8 d. raštas, 3 p.; NSGK išvada, 8.2.1.1 p.) paneigia Mindaugo Basčio teiginį, kad jis galėjo pamiršti nurodyti P. Vojeiką pildydamas klausimyną.
Komisija nustatė, kad 2017 m. sausio 5 d. užpildytas klausimynas nėra vienintelis atvejis, kai Mindaugas Bastys nenurodė savo ryšių pildydamas klausimyną prieš gaunant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
2006 m. rugsėjo 4 d. Mindaugo Basčio pildytame klausimyne nebuvo nurodyti asmeniniai ryšiai su Rusijos diplomatais V. Volkovu bei V. Kuznecovu ir M. Bastys šiuo ryšius pripažino tik operatyvinės apklausos metu ir buvo dėl jų įspėtas (Komisijos 2017 m. balandžio 26 d. posėdžio stenograma, 4 p.; VSD 2016 m. lapkričio 2 d. tarnybinis pranešimas dėl Mindaugo Basčio operatyvinės apklausos). 2006 metais vykusio VSD pareigūnų ir Mindaugo Basčio pokalbio metu „kalbėta, kad M. Bastys 2003–2004 metais yra bendravęs su Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje darbuotojais karių kapų, esančių Šakių rajone, tvarkymo klausimais, atkreiptas M. Basčio dėmesys į tai, kad pokalbyje nurodyti Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje darbuotojai identifikuoti kaip specialiųjų tarnybų pareigūnai (Komitetui pavardės žinomos). Šio pokalbio metu M. Basčiui buvo paaiškinta, kad būtent taip dirba Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojai, kad dėl veiklos, nesuderinamos su diplomato statusu, iš Lietuvos buvo išsiųstas V. Volkovas.“ (NSGK išvada, 8.2.2.5.2 p.). Tačiau nepaisant to, kad 2006 metais M. Bastys buvo VSD įspėtas (bendrine to žodžio prasme), teikdamas parodymus NSGK jis, atsakydamas į klausimą: „Ar buvote ankstesnėse kadencijose Valstybės saugumo departamento pareigūnų įspėtas dėl kokių nors galimai netinkamų ryšių su kokiais nors asmenimis?“, atsakė: „Ne, nebuvau“. NSGK nariui pasitikslinus: „Niekada?“, Mindaugas Bastys patvirtino: „Niekada. Tik per mano paskutinį susitikimą su Valstybės saugumo departamentu po šios pažymos paviešinimo, tik tada jis mane įspėjo apie tai, kad geriau su tais asmenimis man nebendrauti pagal jų surinktą visą informaciją.“ Taip pat M. Bastys paliudijo, kad su VSD pareigūnais susitiko tik 2017 m., nes ankstesnių kvietimų ir VSD klausimų nebuvo, o NSGK nariui pasitikslinus: „Tikrai viską prisimenate gerai ir nieko…“, M. Bastys nurodė: „Tokie dalykai labai esminiai ir svarbūs <…>, įsivaizduojate, kaip aš atrodyčiau perspėtas, ir toliau tęsčiau savo darbus. Patikėkite, aš tokius dalykus tikrai suprantu ir žinau, ką sakau.“ (NSGK 2017 m. kovo 31 d. stenograma, 15 p.). Teikdamas paaiškinimus Komisijai, Mindaugas Bastys jau neginčijo, kad buvo jo ir VSD darbuotojų susitikimas 2006 metais, bet ginčijo tik šio susitikimo aplinkybes: „Atkreiptinas dėmesys, kad NSGK klaidingai interpretuoja 2006 metais VSD darbuotojų vykdytą apklausą, kurios metu man tariamai buvo pravestas instruktažas apie užsienio žvalgybų veiklą, nurodant rizikas bendraujant tik su Volkovu ir Kuznecovu, o ne kitais asmenimis. NSGK išvadoje nurodo, kad Ministras Pirmininkas iš VSD yra gavęs pažymas dėl Kostino ir galimai kitų asmenų. Bet aš tokių pažymų neturėjau, VSD manęs apie jokias grėsmes dėl bendravimo su šiais asmenimis nėra įspėjusi. Tai, kad nebuvo – aš nebuvau įspėtas teisės aktų nustatyta tvarka, – patvirtino ir Valstybės saugumo departamentas. Iš rašto turinio matome, kad VSD neturėjo ir neturi pagrindo mano atžvilgiu pritaikyti net oficialaus įspėjimo procedūros.“ (Seimo nario M. Basčio 2017 m. gegužės 12 d. paaiškinimai, 3 p., teikti 2017 m. gegužės 12 d. Komisijos posėdyje).
VSD išslaptinta medžiaga taip pat paneigia Mindaugo Basčio apklausų metų išsakytus ankstesnius tvirtinimus, kad su VSD darbuotojais jis neturėjo susitikimų iki 2017 m., nes išslaptintoje medžiagoje nurodoma, kad 2006 m. VSD darbuotojas buvo susitikęs su M. Basčiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose ir instruktavo jį dėl atsargumo bendraujant su asmenimis iš Rusijos Federacijos ambasados, kurie gali būti priedangoje dirbantys Rusijos Federacijos žvalgybos pareigūnai (2006 m. lapkričio 2 d. VSD tarnybinio pranešimo Nr. 02-22-11208s/06 išrašas).
2) Seimo nario M. Basčio ryšių ir (ar) savo vaidmens procesuose slėpimas ir (ar) menkinimas teikiant parodymus VSD, NSGK bei Komisijai:
a) Dėl Aleksandero Merteno susitikimų su Algirdu Butkevičiumi ir Vydu Gedvilu, jų organizavimo ir skaičiaus:
Komisija, remdamasi VSD pateiktais dokumentais ir NSGK išvada, konstatuoja, kad 2012 m. Jevgenijus Kostinas supažindino Seimo narį Mindaugą Bastį su „Rusatom Overseas“ (dukterinė „Rosatom“ įmonė) direktoriumi Rytų Europai Aleksanderu Mertenu. J. Kostinas prašė M. Basčio suorganizuoti susitikimus su Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku Algirdu Butkevičiumi bei Lietuvos Respublikos energetikos ministru (VSD 2017 m. balandžio 10 d. raštas Nr. 19-461 „Dėl informacijos išslaptinimo“, 2–4 p.).
Seimo narys Mindaugas Bastys tvirtina, kad iš viso yra organizavęs tik du A. Merteno susitikimus – vieną su Ministru Pirmininku Algirdu Butkevičiumi ir vieną su Seimo Pirmininku Vydu Gedvilu (abu 2013 m. vasario mėnesį), iš kurių įvyko tik vienas – su Seimo Pirmininku (2017 m. vasario 15 d. VSD apklausa; NSGK 2017 m. kovo 31 d. posėdžio stenograma,10–11 p.). Tačiau Komisijos turimi dokumentai liudija buvus kitaip. NSGK išvadoje nustatyta, kad 2012 m. gruodžio mėn. per Seimo narį Mindaugą Bastį buvo siekiama organizuoti susitikimą su tuomečiu Ministru Pirmininku Algirdu Butkevičiumi, tačiau jo suorganizuoti nepavyko ir 2012 m. gruodžio mėn. vykusiuose susitikimuose su A. Mertenu dalyvavo tik M. Bastys (NSGK išvada, 8 p.). Vėliau buvo suderintas 2013 m. vasario 13 d. neformalus A. Merteno susitikimas su A. Butkevičiumi, kuris, šiam atsisakius, neįvyko, tačiau tą pačią dieną buvo organizuotas A. Merteno susitikimas su Seimo Pirmininku V. Gedvilu. A. Merteno susitikimas su Ministru Pirmininku A. Butkevičiumi įvyko 2013 m. vasario 22 d. Ignalinos AE. 2017 m. balandžio 10 d. VSD informacija taip pat patvirtina, kad buvo derinami A. Merteno ir A. Butkevičiaus susitikimai 2012 m. gruodžio mėn. ir 2013 m. vasario 13 d., tačiau jie neįvyko. Planuotas A. Merteno (į susitikimą vyko A. Mertenas drauge su J. Kostinu) ir A. Butkevičiaus susitikimas įvyko tik 2013 m. vasario 22 d. (tai patvirtina ir VSD 2017 m. balandžio 10 d. raštas Nr. 19-461 „Dėl informacijos išslaptinimo“, 2–4 p.).
b) Dėl A. Merteno susitikimo su V. Gedvilu, jo aplinkybių ir turinio:
Kai suderintas 2013 m. vasario 13 d. neformalus A. Merteno susitikimas su A. Butkevičiumi, šiam atsisakius susitikti, neįvyko, tą pačią dieną buvo organizuotas A. Merteno susitikimas su Seimo Pirmininku Vydu Gedvilu. NSGK išvadoje konstatuojama, kad M. Bastys telefonu paskambino V. Gedvilui ir paprašė jo susitikti su A. Mertenu. Pokalbio telefonu metu buvo sutarta, kad V. Gedvilas priims A. Merteną savo kabinete Seimo rūmuose tos pačios dienos vakare, kai sugrįš iš oficialaus vizito Estijoje. M. Bastys išrašė leidimus įeiti į Seimo rūmus A. Mertenui ir J. Kostinui. Tačiau apie susitikimą nebuvo viešai paskelbta Seimo Pirmininko oficialioje darbotvarkėje. Anksčiau nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti Komisijos turimi dokumentai (VSD 2017 m. balandžio 10 d. raštas Nr. 19-461 „Dėl informacijos išslaptinimo“, 3 p.) bei paties Mindaugo Basčio teiginiai (NSGK 2017 m. kovo 31 d. posėdžio stenograma, 11 p.). Susitikime, kuris įvyko 2013 m. vasario 13 d. Seimo Pirmininko kabinete po 20 val., dalyvavo V. Gedvilas, A. Mertenas, M. Bastys ir J. Kostinas. VSD duomenimis (VSD 2017 m. balandžio 10 d. raštas Nr. 19-461 „Dėl informacijos išslaptinimo“, 3 p.), susitikimas, paties A. Merteno teigimu, buvo „pozityvus“, nes jis galėjo išdėstyti „Rosatom“ pasiūlymus dėl „Rosatom“ investicijų Lietuvoje, elektros perdavimo linijų statybos, konsorciumo steigimo, kalbėta apie Visagino AE statymo projektą, galimą „Rosatom“ dalyvavimą šiame projekte, galimą Kruonio hidroelektrinės panaudojimą. Taip pat buvo aptartas „Rosatom“ siūlymas pasirašyti sutartį dėl elektros energijos iš Baltijos atominės elektrinės (Baltijskaja AE) Kaliningrade pirkimo bei galimybė tapti Baltijskaja AE partneriais įsigyjant dalį akcijų.
Spaudoje 2013 m. vasario 23 d. pasirodžius informacijai apie įvykusius A. Merteno susitikimus su Seimo Pirmininku V. Gedvilu (2013 m. vasario 13 d.) bei Ministru Pirmininku A. Butkevičiumi (2013 m. vasario 22 d.) ir paaiškėjus M. Basčio vaidmeniui organizuojant šiuos susitikimus, Mindaugas Bastys siekė nuslėpti J. Kostino dalyvavimą susitikime su Seimo Pirmininku ir tikrąsias savo pažinties su A. Mertenu aplinkybes. M. Bastys prašė J. Kostino, kad šis sugalvotų jo (M. Basčio) ir A. Merteno susipažinimo versiją. M. Bastys ir J. Kostinas derino bei kartu rinko datą, kada galėjo vykti M. Basčio ir A. Merteno susitikimas (VSD 2017 m. balandžio 10 d. raštas Nr. 19-461 „Dėl informacijos išslaptinimo“, 3 p.).
Komisija nustatė, kad M. Bastys dar iki susitikimo su V. Gedvilu organizavimo buvo A. Butkevičiaus įspėtas, kad tokių susitikimų nereikia organizuoti. A. Butkevičiaus teigimu, jis pasakė M. Basčiui, kad „politiškai susitikinėti su „Rosatom“ negalima“, ir įspėjo M. Bastį: „Tai aš jam ir pasakiau, kad tu nesusitik“ (NSGK 2017 m. balandžio 3 d. posėdžio stenograma).
M. Bastys, apibūdindamas V. Gedvilo ir A. Merteno susitikimą, nepripažįsta anksčiau nurodytų aplinkybių ir tvirtina, kad susitikimas nebuvo organizuotas slapta (neviešinant), nes jis pats užsakė leidimus įeiti į Seimo rūmus svečiams, todėl negalėtų susitikimo vadinti slaptu (NSGK išvada, 17 p.; NSGK 2017 m. kovo 31 d. posėdžio stenograma, 11 p.). NSGK posėdžio metu atsakydamas į NSGK nario klausimą: „Koks pats vizito tikslas ir rezultatas? Vis tiek tokio rango vizitai planuojami“, M. Bastys nurodė: „Vizito tikslas yra labai toks, gal pavadinčiau, geros valios, nes ginčas dar nebuvo baigtas Ignalinos AE uždarymo klausimu <...>.“ Šiam Mindaugo Basčio teiginiui prieštarauja tiek anksčiau minėta VSD pateikta medžiaga, tiek ir V. Gedvilo parodymai NSGK posėdžio metu bei paties M. Basčio teiginiai VSD apklausos metu, kur jis apibūdino jo planuoto A. Merteno ir V. Gedvilo susitikimo planus, tiek ir vėlesniuose NSGK posėdžiuose. V. Gedvilas paliudijo, kad A. Mertenas kalbėjo apie tai, kad jie stato atomines elektrines Suomijoje, Vengrijoje, kad statys Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje, taip pat klausė, ar Lietuva, vykdanti Ignalinos AE uždarymo darbus, numato statyti naują atominę elektrinę (NSGK išvada). VSD 2017 m. vasario 15 d. apklausoje M. Bastys tvirtino: „Aišku, buvo dar kalbama, kad galėsim pasikalbėti apie Kaliningrado elektrinės statybą, apie Astravo AE statybą, kad Aleksandras Mertenas, be abejo, norės žinoti aukščiausiųjų pareigūnų nuomonę dėl to, ar Lietuva rengiasi statyti atominę elektrinę.“ (VSD 2017 m. vasario 15 d. apklausos stenograma, 12 p.). NSGK 2017 m. balandžio 10 d. posėdžio metu atsakydamas į Seimo nario L. Kasčiūno klausimą dėl susitikimų su V. Gedvilu, ar A. Mertenui, J. Kostinui, be Ignalinos AE uždarymo klausimų, rūpėjo ir Kruonio hidroelektrinė, Baltijskaja AE, Astravo AE, Seimo narys Mindaugas Bastys teigė: „Na, natūralu, kad „Rosatomui“, šalia to klausimo, aktualūs, ir netgi gal pasakyčiau taip, prisimindamas pokalbį su Seimo Pirmininku V. Gedvilu, tai iš jų pusės daugiau buvo išsakyti pažintiniai... kas yra numatyta, kas yra planuojama“ (NSGK 2017 m. balandžio 10 d. posėdžio stenograma, 8 p.).
Komisijos surinkta medžiaga rodo, kad susitikimo su Seimo Pirmininku V. Gedvilu pagrindinis tikslas buvo Lietuvą įtraukti į „Rosatom“ projektus (Baltijskaja AE statybas, jungčių su Kaliningrado sritimi statybas, prekybą elektra iš būsimos Baltijskaja AE, panaudojant Kruonio hidroelektrinę), o ne Ignalinos AE uždarymas, Komisijos posėdžio metu buvo paneigtas ir M. Basčio teiginys, pasakytas NSGK posėdyje, kad „Vizito tikslas yra labai toks, gal pavadinčiau, geros valios, nes ginčas dar nebuvo baigtas Ignalinos atominės elektrinės (toliau – IAE) uždarymo klausimu <...>“ (NSGK išvada; VSD 2017 m. balandžio 10 d. raštas Nr. 19-461 „Dėl informacijos išslaptinimo“, 3 p.). Šis Mindaugo Basčio teiginys yra laikytinas jo gynybine pozicija, kuria NSGK apklausos metu buvo siekiama sumenkinti savo vaidmenį „Rosatom“ įgyvendinant savo planus Lietuvoje. Tai patvirtina ir 2017 m. gegužės 5 d. NSGK pirmininko Vytauto Bako liudijimas Komisijai apie M. Basčio susirūpinimą dėl Ignalinos AE uždarymo: „Ir ta formali pozicija pono M. Basčio, kad jis teigia, kad neva bendravo dėl Ignalinos AE uždarymo ir ten kilusios krizės, buvo viso labo tik priedanga, nes, kaip matome iš vėliau išslaptintų VSD pažymų, paaiškėjo, kad pagrindinis interesas, ypač pono „Rosatomo“, buvo net ne Ignalinos AE. <...> O pagrindinis interesas <...> aptarti klausimus dėl kitų energetinių projektų, kurie, pabrėžiu, buvo nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais.“ (Komisijos 2017 m. gegužės 5 d. posėdžio stenograma, 11 p.).
c) Dėl A. Butkevičiaus įspėjimo
Komisija nustatė, kad M. Bastys dar iki susitikimo su V. Gedvilu organizavimo buvo A. Butkevičiaus įspėtas, kad tokių susitikimų nereikia organizuoti. A. Butkevičiaus teigimu, jis pasakė M. Basčiui: „Aš jam aiškiai pasakiau, kad geriau su juo... na, kaip sakyti, aš jo nepriimsiu“ (NSGK 2017 m. balandžio 3 d. posėdžio stenograma, 7 p.) ir kad „politiškai susitikinėti su „Rosatom“ negalima“, ir įspėjo M. Bastį: „Tai aš jam ir pasakiau, kad tu nesusitik“ (NSGK 2017 m. balandžio 3 d. posėdžio stenograma, 20 p.).
M. Bastys neigia, kad buvo A. Butkevičiaus įspėtas nesusitikinėti su „Rosatom“ atstovais, arba tvirtina, kad tokio įspėjimo nesuprato. Pvz., jo atsakymas į Seimo nario L. Kasčiūno klausimą („<...> tai mums A. Butkevičius minėjo, kad jis jums yra pasakęs, kad nebendrauk su „Rosatomo“ atstovais ir t. t., po tos 2013 metų istorijos. Bet jūs vis tiek, kaip suprantu, tęsėte bendravimą?“): „Na, į šitą klausimą man, suprantate, yra sudėtinga atsakyti. Tą kontekstą A. Butkevičiaus... Kokiame kontekste jis ką ir kaip man sakė, iš tiesų galbūt ką nors norėjo pasakyti, bet tikrai negaliu čia daug komentuoti“ (NSGK 2017 m. balandžio 10 d. posėdžio stenograma, 8 p.).
„Aš, suprantate, į šitą klausimą nežinau kaip atsakyti, nes aš to, kad tai būtų primygtinai, kaip nors pasakyta kategoriškai, griežtai, kad čia nebandyk, čia tokios ir tokios grėsmės, aš tikrai tokių dalykų nepamenu. Nežinau, net kaip ir atsakyti, kaip aš turėjau reaguoti į tai, ko aš nepamenu, kaip aš turėjau reaguoti“ (NSGK 2017 m. balandžio 10 d. posėdžio stenograma, 11 p.).
„Gerbiama kolege, aš dar kartą sakau, nuoširdžiai sakau, jeigu aš būčiau labai aiškiai tą, kaip jūs sakote, užuominą supratęs, tai būtų turbūt vienaip, aš, ko gero, tos užuominos aiškiai nesupratau. Bet aš tikrai nepamenu, kaip aš turėjau reaguoti“ (NSGK 2017 m. balandžio 10 d. posėdžio stenograma, 11 p.).
d) Dėl kontaktų su J. Kostinu pobūdžio, skaičiaus ir laiko
VSD 2017 m. kovo 8 d. rašte Nr. 18-2180 „Dėl Seimo nario Mindaugo Basčio patikrinimo“ konstatuojama:
„Įvertinus Įstatymo nuostatas, suformuotą teismų praktiką, tyrimo metu gautą bei kitą turimą informaciją, darytina išvada, kad Seimo nario M. Basčio ryšiai bei kitos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti šio asmens patikimumu. Šią išvadą pagrindžia žemiau išdėstytos tikrinimo metu nustatytos aplinkybės ir faktai:
Ilgalaikis ir nuolatinis asmeninių ryšių palaikymas su Jevgenijumi Kostinu ir galima šio asmens įtaka.
Jevgenijus Kostinas gimė 1950 m. Ukrainoje, jo tėvą Aleksandrą Kostiną paskyrus dirbti į KGB padalinį Lietuvoje, gyventi į Lietuvą persikėlė visa šeima. 1973 m. baigė Vilniaus universitetą, dirbo Rusų literatūros katedroje. 1981–1984 m. dėstytojavo Kuboje, 1990–1992 m. Indijoje. Iki 2006 m. dirbo Vilniaus universitete, vadovavo Rusų filologijos katedrai. 2003 m. prisistatinėjo Rusijos tėvynainių atstovu Lietuvoje.
J. Kostinas palaiko ryšius su RF ambasados Lietuvoje darbuotojais.
Dėl turimų ryšių Rusijoje – J. Kostino brolis Aleksejus Kostinas, Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto prie Rusijos Užsienio reikalų ministerijos Tarptautinės privačios ir civilinės teisės katedros vadovas, Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie RF Pramonės ir prekybos rūmų prezidiumo pirmininkas, „Gazprom“ komercinio arbitražo teisėjas, Rusijos arbitražo paramos centro pirmininko pavaduotojas, atsakingas už tarptautinius ryšius, J. Kostinas nuolat dalyvauja įvairiose su Rusija susijusiose verslo schemose:
– J. Kostinas 2000 m. įkūrė ir vadovavo Tarptautinei Baltijos akademijai (Baltijos rusų instituto filialas), kurios licencija buvo panaikinta 2005 metais už nuolatinį Lietuvos teisės aktų, reglamentuojančių studijų pagal užsienio šalių aukštųjų mokyklų studijų programas vykdymą, pažeidinėjimą, vengimą teikti informaciją apie vykdomas studijų programas Švietimo ir mokslo ministerijai bei klaidingos informacijos teikimą;
– J. Kostinas palaiko asmeninius ryšius su Piotru Vojeika. Per savo ryšius su P. Vojeika buvo tapęs „Gazprom“ tarpininkės UAB „Dujotekana“ strateginiu konsultantu;
– J. Kostinas atstovauja Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ interesams Lietuvoje:
– 2012 m. organizavo direktoriaus Rytų Europai Aleksandro Merteno (Alexander Merten) bei kitų „Rosatom“ atstovų susitikimus su aukštas pareigas užimančiais Lietuvos Respublikos pareigūnais;
– 2015 m. viduryje „Rosatom“ atstovams atnaujinus pastangas įsiskverbti į Lietuvos rinką, J. Kostinas tapo faktiniu Rusijos korporacijos atstovu Lietuvoje. Jam buvo pavesta išanalizuoti situaciją ir atrinkti galimus partnerius bendram su „Rosatom“ elektros prekybos verslui. 2016 m. J. Kostinas rūpinosi Astravo AE įvaizdžiu – bendravo su žurnalistais bei kitais potencialiais šio projekto rėmėjais.
J. Kostino veikla atstovaujant „Rosatom“ interesams regione kertasi su Lietuvos valstybės pozicija Astravo AE atžvilgiu, ypač nacionalinio partijų susitarimo dėl Astravo AE kontekste.
Seimo narys M. Bastys su J. Kostinu pažįstamas maždaug nuo 2001–2002 metų. VSD vertinimu, Seimo nario M. Basčio ir J. Kostino santykiai gana artimi, kontaktai palaikomi nuolat – Seimo narys netgi vyko į J. Kostino knygos pristatymą Maskvoje.“
Šiuos faktus patvirtina kitas Komisijos turimas šaltinis – VSD 2017 m. balandžio 10 d. raštas „Dėl informacijos išslaptinimo“ (2–6 p.). Šiame dokumente užfiksuota, kad M. Bastys ne kartą bendravo su J. Kostinu, jam ėmusis organizuoti A. Merteno vizitą į Lietuvą, A. Merteno susitikimą su A. Butkevičiumi, J. Kostinas dalyvavo ir M. Basčio bei A. Merteno susitikimuose (2012 m. gruodžio mėn.), J. Kostinas kartu su M. Basčiu kūrė M. Basčio ir A. Merteno susipažinimo versiją. Iš minėto dokumento Komisija daro išvadą, jog J. Kostino vaidmuo vykusiuose procesuose buvo organizacinis, koordinacinis. J. Kostinas buvo ir faktiniu Rusijos korporacijos atstovu Lietuvoje.
M. Bastys paaiškinimų NSGK metu apibūdina J. Kostiną kaip akademinės visuomenės narį, profesorių, Vilniaus universitete ilgai dirbusį profesorių, liberalių pažiūrų žmogų (NSGK išvada; NSGK posėdžio stenograma, 6 p.), nors iš nurodyto jų bendravimo, kurį pagrindžia VSD pateikti dokumentai, nėra pagrindo spręsti, kad J. Kostino ir M. Basčio bendravimo pobūdis buvo pagrįstas akademinės bendruomenės ar mokslo interesais.
Atsakydamas į klausimą, ar yra tiesiogiai ar netiesiogiai bendravęs su VSD rašte nurodytais asmenimis po to, kai VSD pateikė neigiamą išvadą dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija, M. Bastys paaiškino, kad vieną kartą jam yra skambinęs J. Kostinas ir prašęs susitikti, tačiau susitikimas neįvyko. Dar vieną kartą J. Kostinas skambino būdamas JAV ir prašė susitikti su buvusiu JAV vyriausybinės institucijos darbuotoju, kurio pavardės neatsimena (NSGK išvada, 35 p.).
NSGK 2017 m. kovo 31 d. posėdžio stenograma: „Ne, aš tik dar kartą sakau, po tos pažymos ir pasikalbėjimo su direktorium buvo tik J. Kostino skambutis <...>“. J. Kostinas prašė organizuoti M. Basčio susitikimą su Tomu Ričardsonu iš JAV, kuris yra, pasak M. Basčio, kibernetinio saugumo ekspertas (21–22 p.).
NSGK 2017 m. balandžio 10 d. posėdžio stenograma: M. Bastys teigia, kad J. Kostinas jam paskutinį kartą skambino prieš VSD pažymos paviešinimą. Daugiau kontaktų nebuvo (5 p.). Taigi M. Basčio paaiškinimai dėl kontaktų su J. Kostinu po VSD pažymos paviešinimo skaičiaus prieštarauja vienas kitam, o parodymai apie jo ir J. Kostino santykius neatitinka faktinių aplinkybių, kurios yra konstatuotos tiek VSD dokumentuose, tiek NSGK išvadoje, tiek Komisijos tyrime. Komisijos 2017 m. balandžio 26 d. posėdyje (stenograma, 6 p.) apklausiamas VSD direktorius D. Jauniškis teigė: „<...> paaiškinimo teikimo metu, t. y. 2017 m. kovo 3 d., Seimo narys M. Bastys pasakė, kad J. Kostinas skambino ir norėjo supažindinti su T. Ričardsonu, kuris nori dirbti kibernetinio saugumo klausimais, ir prašė Saugumo departamento patarimo, kaip elgtis. <...>“
Apibendrinant epizodų, kuriuose pateikiami M. Basčio atlikti veiksmai, susiję su jo ryšių su Rusijos valstybinių įmonių bei verslo atstovais ir fiziniais asmenimis slėpimu, I dalį, konstatuotina, kad:
– I dalyje nustatyta, kad M. Bastys, žinodamas apie P. Vojeikos darbą KGB, sąmoningai nenurodė šio asmens pildydamas klausimyną. Taip pat tyrimo metu nustatyti vienas kitam prieštaraujantys M. Basčio parodymai bei M. Basčio parodymų ir paaiškinimų prieštaravimas VSD, NSGK, Komisijos surinktai informacijai apie M. Basčio ryšius ir vaidmenį procesuose, dėl kurių vyko tyrimas. Taigi tiek pildydamas klausimyną, tiek liudydamas ir duodamas paaiškinimus M. Bastys nebuvo nuoširdus, nesielgė sąžiningai.
– Tyrimo metu buvo nustatyti epizodai, kai atsakydamas į jam užduodamus klausimus, M. Bastys ne tik nurodydavo viena kitai prieštaraujančias aplinkybes, bet ir pabrėždavo tik tas aplinkybes, faktus, menkinančius jo vaidmenį procesuose, dėl kurių buvo apklausiamas, nors jam ir turėjo būti žinomos tikrosios aplinkybės, kuriomis vyko procesai, dėl kurių jis buvo apklausiamas.
– Liudytojai, apklausti Komisijoje, Seimo narys V. Bakas ir VSD direktorius D. Jauniškis įvardija, kad M. Basčio atsakymai į klausimyno klausimus bei jo teiginiai atsakant į NSGK narių klausimus stokoja sąžiningumo. Liudydamas Komisijai 2017 m. balandžio 26 d. posėdyje D. Jauniškis (Komisijos 2017 m. balandžio 26 d. posėdžio stenograma, 7 p.) nurodė, kad pirmųjų 2017 m. vasario 15 d. VSD teiktų paaiškinimų metu „iki galo atvirumo nebuvo <…> nuoširdaus ir atviro bendravimo <…>“, dėl to 2017 m. kovo 3 d. netgi įvyko antrasis M. Basčio ir VSD pareigūnų susitikimas, per kurį buvo paimti papildomi paaiškinimai. NSGK išvadoje taip pat yra konstatuojama, kad „Seimo narys M. Bastys, teikdamas paaiškinimus Komitetui, vengė atskleisti, melavo apie savo ryšių pobūdį su asmenimis, siekusiais realizuoti „Rosatom“ planus Lietuvoje.“
II dalis. Dėl M. Basčio veikimo prieš Lietuvos Respublikos pamatinį interesą stiprinti nepriklausomybę
1) Veikimas prieš Lietuvos Respublikos pamatinį interesą stiprinti nepriklausomybę iki 2016 m. lapkričio 14 d.
Komisija konstatuoja aplinkybę, kad valstybės siekis stiprinti nepriklausomybę, ypač energetikos srityje, yra ne kartą atspindėtas įvairiuose teisės aktuose ir kituose dokumentuose, paskelbtuose po 2010 metų, t. y. tuo laikotarpiu, kuriuo vyko Komisijoje nagrinėti įvykiai. Šiuose dokumentuose randami ir pamatinio intereso stiprinti nepriklausomybę sudedamieji elementai ir veiksniai, laikytini grėsme nacionaliniam saugumui ir interesams.
Valstybės saugumo departamento 2011 metų veiklos apžvalga (paskelbta 2012 m. birželio mėn.):
„<...> 2011 m. VSD toliau aiškinosi ir siekė neutralizuoti užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybų keliamas grėsmes šalies nacionaliniam saugumui ir interesams. Išskirtiniais laikytini užsienio valstybių mėginimai kontroliuoti itin svarbias Lietuvos energetinių resursų sritis, priešintis vykdomoms energetikos sektoriaus reformoms. <...> Žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurių veikla kenkia Lietuvos nacionaliniams interesams, taip pat siekia pasinaudoti politinėmis jėgomis, galinčiomis patekti į LR Seimą ir ateityje atstovauti trečiųjų valstybių interesams. <...>
Ypatingą grėsmę Lietuvai kelia trukdymai apsirūpinti gamtinėmis dujomis, įgyvendinti struktūrinę Lietuvos gamtinių dujų sektoriaus reformą, realizuoti Visagino AE bei Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimo projektus. Išskirtinį dėmesį užsienio valstybės skiria Lietuvos vykdomiems strateginiams energetikos projektams. Lietuvos siekis pigiau įsigyti energetinių resursų ir diversifikuoti energetinių išteklių tiekimą šiose šalyse vertinamas kaip keliantis grėsmę jų interesams regione.“
Valstybės saugumo departamento 2012 metų veiklos ataskaita visuomenei (paskelbta 2013 m. birželio mėn.):
„Užsienio valstybės, ypač Rusijos Federacija, skiria ypatingą dėmesį Lietuvoje vykdomiems strateginiams energetikos projektams. Tarp didžiausią susidomėjimą keliančių klausimų – ES trečiojo energetikos paketo nuostatų įgyvendinimas, suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba, Visagino AE projekto perspektyvos. Tvirtinama, kad minėti projektai kelia grėsmę šių valstybių „energetiniam saugumui“, nors labiau tikėtina – jų interesams Baltijos regione. Akivaizdu, kad atominių jėgainių Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje statyba, planuojami dujų infrastruktūros projektai Kaliningrado srityje, kurių ekonominis pagrįstumas ir projektų inicijavimo mechanizmas yra abejotinas, yra plėtojami norint paveikti Lietuvoje vykdomų energetinių projektų įgyvendinimą.
VSD nuo 2011 m. teikiamose viešose veiklos ataskaitose ir grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimuose nuosekliai perspėjama apie grėsmes Lietuvos energetiniam saugumui bei apie užsienio valstybių siekį paveikti Lietuvos valstybės valdžios institucijų sprendimus. VSD nurodo, kad atominių elektrinių Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje statyba, planuojami dujų infrastruktūros projektai Kaliningrado srityje, kurių ekonominis pagrįstumas ir projektų inicijavimo mechanizmas yra abejotinas, yra plėtojami norint paveikti Lietuvoje vykdomų energetinių projektų įgyvendinimą.“
Lietuvos Nacionalinio saugumo strategija ir Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija:
„Rosatom“ plano realizavimas kėlė grėsmę Nacionalinio saugumo strategijoje (Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. XI-2131 redakcija, įsigaliojo 2012 m. liepos 1 d.) ir Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“, įsigaliojusioje 2012 m. liepos 11 d.) nustatytiems Lietuvos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas tikslams.
Nacionalinio saugumo strategijoje kaip vienas iš svarbiausių nacionalinio saugumo interesų įvardijamas ekonominis ir energetinis saugumas. Strategijoje nurodyta, kad „išorės rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės, kuriems nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos turi skirti ypatingą dėmesį, yra: ekonominė ir energetinė priklausomybė – kitų valstybių ūkio subjektų dominavimas nacionaliniam saugumui strategiškai svarbiuose ūkio sektoriuose (energetikos, transporto, finansų ir kredito), energetikos sektoriaus izoliacija nuo ES energetinių tinklų ir sistemų bei išlikęs elektros energijos sistemos integruotumas į posovietinę erdvę.“ Tarp išorės rizikos veiksnių taip pat nurodytas „branduolinės energetikos plėtojimas regione, nesilaikant tarptautinių branduolinės energetikos saugos standartų projektuojant, statant ir eksploatuojant branduolinės energetikos objektus ir neatlikus išsamaus poveikio aplinkai vertinimo“.
Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje nustatytas svarbiausias numatomų energetikos politikos krypčių ir veiksmų tikslas – Lietuvos energetinės nepriklausomybės iki 2020 metų užtikrinimas, sustiprinsiantis Lietuvos energetinį saugumą ir konkurencingumą. Siekiant, kad Lietuva būtų visavertė Europos Sąjungos <...> valstybė narė, šalies energetika turi būti visiškai integruota į Europos energetines sistemas. Atsižvelgiant į šioje strategijoje nurodytus svarbiausius energetikos sektoriaus plėtros iki 2020 metų tikslus, elektros energetikos sektoriuje didžiausias dėmesys skiriamas įgyvendinimui tų strateginių projektų ir sprendimų, kurie turės esminį poveikį Lietuvos energetinei nepriklausomybei pasiekti, tai yra integracija į Europos elektros energetikos sistemas: „Lietuvos–Lenkijos elektros jungties LitPol Link 1 eksploatacijos pradžia 2015 m. ir jungties išplėtimas 2020 m., taip pat nutiesiant papildomą Lietuvos–Lenkijos elektros jungtį (LitPol Link 2), kurios ateityje taip pat užtikrins ir darbą sinchroniniu režimu su Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (toliau – ENTSO-E) kontinentinės Europos elektros tinklais; Lietuvos–Švedijos elektros jungties NordBalt užbaigimas 2015 m.; regioninės Baltijos valstybių elektros rinkos sukūrimas ir integravimas į Šiaurės šalių ir kontinentinės Europos elektros rinkas; Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros energetikos sistemų susijungimas su ENTSO-E kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu.“
Komisija pritaria NSGK išvadai, kurioje konstatuota, kad:
1. „Seimo patvirtintuose Lietuvos strateginiuose dokumentuose (Nacionalinio saugumo strategijoje ir Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje) buvo aiškiai išreikšti Lietuvos valstybės strateginiai tikslai ir nurodytos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui energetikos srityje. Energetikos projektų, prieštaraujančių Lietuvos strateginiuose dokumentuose nustatytiems tikslams, įgyvendinimas prieštarauja Lietuvos valstybės interesams.“
2. „Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ interesai – Kruonio hidroelektrinės pajėgumų išnaudojimas, Lietuvos įtraukimas į Baltijskaja AE projektą Kaliningrado srityje arba į Astravo AE projektą Baltarusijoje, siekis užkirsti kelią Baltijos šalių elektros energijos perdavimo tinklų sinchronizavimui su kontinentinės Europos tinklais – prieštarauja Nacionalinio saugumo strategijoje ir Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje nustatytiems Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.“
Komisija, atlikdama tyrimą, nustatė šiuos M. Basčio veiklos epizodus, kurie rodo, jog jis elgėsi prieš nacionalinius interesus, ir kuriuos patvirtina tiek NSGK atliktas tyrimas, tiek Komisijos turimi VSD pateikti dokumentai (VSD 2017 m. kovo 8 d. pažyma Nr. 18-2180, VSD 2017 m. balandžio 10 d. raštas Nr. 19-461 „Dėl informacijos išslaptinimo“, 2017 m. vasario 15 d., 2017 m. kovo 3 d. M. Basčio apklausų VSD stenogramos) bei apklausų protokolai (Komisijos 2017 m. balandžio 26 d. VSD direktoriaus D. Jauniškio apklausa, 2017 m. gegužės 5 d. NSGK pirmininko V. Bako apklausa, NSGK 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. balandžio 3 d., 2017 m. balandžio 10 d. posėdžių stenogramos):
a) M. Bastys tarpininkavo organizuojant neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valstybės valdžios institucijų vadovais (žr. I dalyje nurodytus A. Merteno susitikimų su V. Gedvilu ir A. Butkevičiumi epizodus) ir padėjo „Rosatom“ proteguoti „Rosatom“ interesus Lietuvoje. VSD duomenimis (VSD 2017 m. balandžio 10 d. raštas Nr. 19-461 „Dėl informacijos išslaptinimo“, 3 p.), V. Gedvilo susitikimas, paties A. Merteno teigimu, buvo „pozityvus“, nes jis galėjo išdėstyti „Rosatom“ pasiūlymus dėl „Rosatom“ investicijų Lietuvoje, elektros perdavimo linijų statybos, konsorciumo steigimo, kalbėta apie Visagino AE statybų projektą, galimą „Rosatom“ dalyvavimą šiame projekte, galimą Kruonio hidroelektrinės panaudojimą. Taip pat aptartas „Rosatom“ siūlymas pasirašyti sutartį dėl elektros energijos iš Baltijskaja AE pirkimo bei galimybė tapti Baltijskaja AE partneriais įsigyjant dalį akcijų;
b) M. Bastys tarpininkavo „Rosatom“ siekiant įgyvendinti savo interesus ir šį vaidmenį siekė nuslėpti:
– M. Bastys su J. Kostinu kūrė savo (t. y. M. Basčio) ir A. Merteno susipažinimo versiją;
– A. Merteno ir V. Gedvilo susitikimas buvo neskelbiamas viešoje darbotvarkėje;
– liudydamas NSGK ir teikdamas parodymus Komisijai M. Bastys neigė savo vaidmenį ir (ar) siekė jį sumenkinti. Seimo nario M. Basčio paaiškinimai, kad organizuojant „Rosatom“ atstovų ir Lietuvos valstybės valdžios institucijų vadovų susitikimus jam rūpėjo Ignalinos AE uždarymo klausimas, prieštarauja Komisijos turimiems duomenims (žr. epizodus, aprašytus I dalyje (NSGK išvados, 7–18 p.).
Kadangi M. Bastys jau ne pirmą kadenciją yra Seimo narys, dirbo Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininku, pastarąjį dešimtmetį ypač domėjosi energetikos klausimais, Komisija neabejoja, kad M. Basčiui turėjo būti žinomos Lietuvos Nacionalinio saugumo strategijos ir Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nuostatos ir jis neabejotinai suvokė, kad susitikimuose, kuriuos jis organizavo ir kuriuose jis dalyvavo, A. Merteno pristatomi „Rosatom“ planai ir pasiūlymai (žr. I dalyje aprašytus epizodus apie susitikimų turinį) prieštarauja Lietuvos strateginiams dokumentams, apibrėžiantiems pamatinį Lietuvos interesą stiprinti nepriklausomybę, taip pat ir energetinę. Todėl susitikimų rengimas jų neviešinant, „legendų“, paaiškinančių susipažinimo su A. Mertenu aplinkybes, kūrimas, tuoj po susitikimo ir paskui, 2017 metais, įvykę M. Basčio bandymai sumenkinti savo vaidmenį ar jį paneigti yra traktuotini kaip sunkinančios aplinkybės. Šie bandymai buvo sistemingi, pasikartojantys ir dėl to negali būti laikomi atsitiktiniais.
2) Veikimas prieš Lietuvos Respublikos interesus po 2016 m. lapkričio 14 d.
Kaip Komisija jau yra konstatavusi I dalyje:
2016 m. gruodžio 14 d. Seimo narys M. Bastys užpildė ir pasirašė klausimyną, skirtą asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Atsakydamas į klausimyno 55 punkte užduodamą klausimą „Ar pažįstate (pažinojote) asmenis, kurie dirba (dirbo) kitų valstybių žvalgybos, saugumo tarnybose ar su jomis susijusiose institucijose? Jei taip, pateikite informaciją apie tai“, M. Bastys atsakė „ne“. Pildant klausimyną liko nenurodytas Piotras Vojeika. NSGK išvadoje nurodoma, kad „Piotras Vojeika (gim. 1949 m. kovo 16 d.) yra dirbęs LSSR KGB ir SSRS KGB žvalgybą vykdančiuose padaliniuose, dirbo KGB rezidentūroje Suomijoje pagal X (mokslinės-techninės žvalgybos) kryptį, priedanginės pareigos buvo SSRS ambasados trečiasis sekretorius, ėjo „Gazprom“ tarpininkės UAB „Dujotekana“ viceprezidento pareigas.“
Atsakydamas į klausimyno 55 punktą ir nenurodydamas P. Vojeikos, M. Bastys neatliko Taisyklių 3 punkte numatytų veiksmų (Komisijos 2017 m. balandžio 26 d. posėdžio stenograma, p. 5). Pateikti paaiškinimus jį pakvietė patys VSD pareigūnai, pirmasis susitikimas įvyko 2017 m. vasario 15 d.
M. Bastys apie P. Vojeiką VSD pareigūnams papasakojo tik tada, kai buvo specialiai apie jį užklaustas. 2017 m. vasario 15 d. paaiškinimų teikimo metu į klausimą „Ar pažįstat Piotr Vojeika?“ jis atsakė: „Taip, pažįstu“. 2017 m. vasario 15 d. M. Bastys nurodė, kad su šiuo asmeniu susipažino laikotarpiu nuo 2000 iki 2008 metų. Į klausimą „Tai va, dabar toks klausimas – kodėl jūs jo (išvados rengėjų pastaba – P. Vojeikos) nenurodėte kaip buvusio KGB pareigūno?“ M. Bastys atsakė, kad „aa... iš tiesų, irgi, jei jau taip visai atvirai, apie tai... aš... buvo man kažkada apie tai pasakyta. Dabar, kai jūs sakot, tai žinau tikrai, kad jisai KGB pareigūnas, bet tuo metu, kada atsakinėjau į klausimus – neatėjo man jisai <...>“. VSD pareigūnui patikslinus: „Nes jis tikrai yra žinomas. Ir GRU visiems prisigyręs...“, M. Bastys teigė: „Viskas taip. Kadangi su juo nedažnai bendrauji, tai iš galvos dažnai išeina <...>“. To paties pokalbio metu vėliau VSD pareigūno paklaustas: „Nežinau, baigiant norėjom paklausti apie patį Vojeiką. Na, jis visur prisigyręs apie tą tarnybą KGB ir GRU Rusijoje“, M. Bastys atsakė: „Tai man yra tiek ir žinoma, kaip jisai, kaip jūs priminėt, kad jisai tokioj tarnyboj yra dirbęs <...>. Aišku, jis yra užsiminęs, kad mūsų bendravimas gali vienaip ar kitaip, nu, man ne visai gali būti palankus. Ir jeigu žiniasklaida apie tai užsimintų, sakykime, apie tai parašytų... tai buvo apie tai užsiminta.“ Taigi M. Bastys 2017 m. vasario 15 d. paaiškinimų teikimo metu pripažino, kad žinojo apie P. Vojeikos veiklą KGB, GRU, ir buvo dėl to įspėtas, tačiau, to nepaisydamas, šitos aplinkybės atsakydamas į klausimyno klausimus 2017 m. nenurodė.
Vėlesniuose M. Basčio parodymuose atsiranda prieštaravimų dėl to, ar jis žinojo apie P. Vojeikos veiklą KGB. 2017 m. kovo 31 d. liudydamas NSGK, į Seimo nario A. Anušausko klausimą, ar žinojo, kad P. Vojeika yra KGB darbuotojas, ir ar jam (t. y. M. Basčiui) žinoma, kad Rusijos transporto ir energetikos sektoriaus vadovaujamas pareigas užimančių asmenų didelė dalis yra buvę KGB ir FSB darbuotojai, M. Bastys atsakė: „Dėkoju, gerbiamas kolega. Galiu labai trumpai pasakyti. Ne, nėra žinoma.“ (stenograma, 9 p.)
Taigi konstatuotina, kad M. Bastys, nors ir žinojo, jog P. Vojeika yra KGB darbuotojas, pildydamas klausimyną apie tai VSD neinformavo, o vėliau, paaiškėjus neinformavimo faktui, dar ir neigė žinojęs apie P. Vojeikos darbą KGB.
Specialiosios tyrimo komisijos tyrimo metu nustatyta, kad M. Bastys klausimyną pildė ne pirmą kartą, po klausimyno pildymo 2006 metais jam teko atsakyti į VSD pareigūnų klausimus (žr. epizodus I dalyje (NSGK išvados, 7–18 p.). Darytina išvada, jog M. Bastys suprato, kad ryšių su P. Vojeika nurodymas ar nenurodymas bus reikšmingas vertinant jo galimybes dirbti su įslaptinta informacija, gali kelti klausimų dėl jo patikimumo ir duoti pagrindo nuogąstauti, kad kils grėsmė jam patikėtų paslapčių saugumui bei valstybės interesams, kurie yra saugomi tam tikrus faktus ar aplinkybes įslaptinant. Todėl M. Basčio veiksmai nuslepiant informaciją apie P. Vojeiką klausimyno pildymo metu yra traktuotini ne tik kaip nesąžiningas Seimo nario elgesys, bet ir kaip kėsinimasis susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, įskaitant ir tokią, kuri yra esminė valstybės nepriklausomybės siekiui įgyvendinti, tokiu atveju, kai asmens veikla, savybės ar ryšiai gali duoti pagrindo nuogąstauti, kad kyla grėsmė paslapčių saugumui, taip pažeidžiant valstybės interesus apsaugoti įslaptintą informaciją nuo asmenų, kurie neturi besąlyginio pasitikėjimo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visi nurodyti Seimo nario M. Basčio veiksmai, išskyrus klausimyno pildymą 2006 metais, buvo padaryti jam davus Seimo nario priesaiką, kai jis buvo išrinktas į 2000–2004, 2008–2012, 2012–2016, 2016–2020 metų kadencijų Seimą.
M. Basčio paaiškinimai (tekstas netaisytas)
„Gerbiama Komisija,
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teisinės, demokratinės valstybės principo siekiamybė.
Deja, vertinant mano atžvilgiu vykstančius procesus, jų eigą, grubų mano, kaip Seimo nario, žmogaus teisių pažeidimą, belieka tik konstatuoti, kad net ir Lietuvos Respublikos Seime veikiama sunkiai su mano minėtais principais suderinamais metodais.
Aplinkybės, kad VSD Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui pateikta pažyma buvo pateikta visuomenei, rodo galimą Seimo Pirmininko ir galimai kitų partijos, frakcijos narių siekį su manimi susidoroti. Tas stebima viso proceso eigoje, pradedant pažymos paviešinimu ir tolimesnio proceso eskalacija, Komisijos teisiniu nihilizmu ir pan. Aplinkybes dėl pažymos paviešinimo patvirtino VSD vadovas, nurodydamas, kad jam nežinoma, kaip ši pažyma buvo paviešinta. Nepaisant to, kad Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis galimai neteisėtai pagarsino pažymą, išsakė išankstinę nuomonę dėl Komisijoje nagrinėjamų klausimų, o LVŽS partijos pirmininkas ir LVŽSF parlamentinės frakcijos seniūnas R. Karbauskis viešojoje erdvėje pareiškė, kad „Didžiausia parlamentinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga vieningai balsuos, kad Socialdemokratų partijos frakcijos narys Mindaugas Bastys per apkaltą prarastų mandatą“, ir, matydamas akivaizdžiai neteisėtą procesą mano atžvilgiu, aš vis tik teikiu paaiškinimus dėl man nepagrįstai mesto šešėlio veikus prieš Lietuvos Respubliką.
Nei iki, nei po 2016 m. priesaikos davimo jokių neleistinų ar galinčių Lietuvai sukelti bent menkiausią grėsmę kontaktų su pažymoje minimais asmenimis nėra ir nebuvo, tokio pobūdžio veiksmų neatlikau.
Valstybės saugumo departamentas Seimo Pirmininkui pateikė pažymą, kurioje buvo sprendžiamas vienintelis klausimas – leidimo dirbti su įslaptinta informacija išdavimo klausimas. Ši pažyma yra mano kreipimosi į VSD rezultatas. VSD savo iniciatyva jokių grėsmių, susijusių su mano, kaip Seimo nario, veikla neįžvelgė ir atskaitingoms institucijoms neteikė. Kaip nurodė VSD direktorius D. Jauniškis, tai yra prevencinė pažyma, joje pateikti ne faktai, kad aš sukėliau ar keliu grėsmę nacionaliniam saugumui ar disponavimui įslaptinta informacija, bet, kad tokia hipotetinė grėsmė gali kilti ateityje.
Vertinant pažymos turinį, akivaizdu, kad būtent mano pažintys su pažymoje nurodytais asmenimis VSD sukėlė abejones dėl galimybės patikėti man slaptą informaciją.
Vertinant pačios pažymos pagrįstumą faktų šaltinio prasme, pažyma pagrinde grindžiama mano paties VSD pateikta informacija. Iš esmės, mano anketoje nurodytų duomenų bei apklausos metu pateiktų duomenų pagrindu VSD nustato bei grindžia mano pažintis su pažymoje minimais asmenimis.
Apie savo pažintis su pažymoje nurodytais asmenimis esu labai plačiai ir išsamiai pasisakęs VSD, NSGK vykdytose apklausose ir nieko papildomai pasakyti negaliu.
Šio parlamentinio tyrimo uždavinys yra „Nustatyti, kokiais veiksmais Seimo narys galimai šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė priesaiką“.
Visa tai rodo, kad parlamentiniame tyrime turi būti nustatyti konkretūs veiksmai, kuriais aš pažeidžiau Konstituciją ar sulaužiau priesaiką. Dėl to darytina išvada, kad vien tik VSD pažymoje nurodytų asmenų pažinojimas ir bendravimas su jais savaime negali būti vertinami kaip atitinkami veiksmai. Į tai nurodė ir VSD vadovas, nurodydamas, kad šios mano pažintys reikšmingos tik vertinant galimybes patikėti įslaptintą informaciją klausimą.
Valstybės saugumo departamentas, NSGK ir ši Specialioji tyrimo komisija nenustatė jokių faktų, kad aš sąmoningai atlikau kokius konkrečius veiksmus, kuriais šiurkščiai pažeidžiau Konstituciją ar sulaužiau priesaiką. Nėra jokių duomenų, kad aš buvau verbuojamas, užverbuotas ar, kad VSD pažymoje minėti asmenys ar užsienio tarnybos turėtų kokių nors svertų mane paveikti (šantažas, kompromituojanti informacija ir kt.). Priešingai, pažymoje ir NSGK išvadoje esančių duomenų (dėl užimtumo M. Bastys nesusitiko ir pan.) pakanka daryti išvadą, kad minėti asmenys jokios įtakos man neturėjo, dėl ko jokios grėsmės nacionaliniam saugumui niekada nekėliau ir nekeliu.
Į visus VSD ir NSGK man pateiktus klausimus atsakiau išsamiai, pateikiau visą informaciją, kurią galėjau prisiminti. Nepaisant mano išsamių atsakymų ir pateiktos atviros informacijos NSGK padarė faktais nepagrįstą išvadą, kad aš veikiau prieš Lietuvos Respubliką. Būtent mano paties nurodytą informaciją apie ryšius su pažymoje nurodytais asmenimis NSGK vertino kaip grėsmes nacionaliniam saugumui. Kokiems konkretiems objektams ta grėsmė kilo, kaip ji pasireiškė negalėjo atsakyti net NSGK pirmininkas V. Bakas apklausoje. Keista, kad apskritai NSGK pirmininkas nežinojo Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme nurodytų nacionalinio saugumo objektų, kol jam mano advokato Komisijos pirmininkės prašymu jie nebuvo pagarsinti. Kaip jis apie juos galėjo spręsti jų net nežinodamas?
Tačiau grįžtant prie NSGK nurodytų išvadų pagrįstumo, akivaizdu, kad NSGK grėsme nacionaliniam saugumui faktiškai laiko vien tai, kad aš pažinojau pažymoje nurodytus asmenis, su jais bendravau atitinkamais klausimais. Itin sureikšminamas 2013 metais mano prašymu įvykusio susitikimo su Seimo Pirmininku Vydu Gedvilu faktas. Bet apie tai, kad susitikimo metu aš ar J. Kostinas, ar A. Mertenas būtų atlikęs valstybės saugumui grėsmę keliančius veiksmus, daręs poveikį Seimo Pirmininkui, išreiškę kokius tai prašymus ir pan., jokių duomenų nėra. Man nesuprantama, kodėl netikima mano gera valia spręsti IAE uždarymo klausimus? Objektyvių duomenų tam paneigti nėra, bet tuo tikėti irgi nenorima ar neleidžiama. Juk nepagrįstų kaltinimų pagrindu skandalo sukėlimas, visuomenės bauginimas, Seimo nario nepagrįstu tėvynės išdaviku įvardijimu visuomenei bus padarytas didesnis įspūdis. Ar tuo pačiu nedarome „meškos paslaugos“ užsienio tarnyboms, nuo kurių taip siekiama apsisaugoti? Ar iš tiesų NSGK nariai, Komisijos nariai yra naivūs ir tiki, kad Rusijos spec. tarnybos taip atvirai veiktų, žinodamos apie J. Kostino telefoninių pokalbių kontrolės tikimybę ir pan.?
NSGK būtent susitikimo su Seimo Pirmininku V. Gedvilu klausimui skyrė daugiausia dėmesio. Tačiau ir kiti klausimai kaip grėsmė nacionaliniam saugumu: karių kapų sutvarkymo, J. Kostino prašymo patalpinti motiną į globos namus klausimas ir t. t. vertinami grėsmių nacionaliniam saugumui fone.
Jei norima kalbėti apie grėsmes nacionaliniam saugumui, manau, turi būti nustatyta, kad M. Bastys atliko konkrečius veiksmus, kuriais sukėlė grėsmę nacionaliniam saugumui. Kaip minėjau, tokių duomenų nėra. Priešingu atveju, mano atžvilgiu būtų taikytas Baudžiamojo kodekso 118 straipsnis „Padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką“ numato: „Tas, kas padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką [...] baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.“
Generalinės prokuratūros atsisakymas pradėti mano atžvilgiu ikiteisminį tyrimą rodo, kad nėra net požymių dėl mano veikimo prieš Lietuvos Respubliką.
Be to, 2006–2008 metais turėjau leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Tai dariau atsakingai ir sąžiningai. Nėra ir negali būti jokių duomenų, kad, nepaisant savo pažinčių, būčiau pažeidęs šią tvarką ir sukelčiau bent menkiausią grėsmę nacionaliniam saugumui, Lietuvai. Tačiau ši aplinkybė neimama domėn.
Akivaizdu, kad VSD šiuos ir su kitais asmenimis susijusius duomenis pateikė įrodinėdami mano pažintis ir santykių palaikymą su atitinkamais asmenimis.
AŠ ŠIŲ PAŽINČIŲ NIEKADA IR NENEIGIAU. PATS APIE ŠIAS PAŽINTIS INFORMAVAU VSD.
Tačiau, ar šie duomenys gali būti pagrindu įvardinti mane Tėvynės išdaviku? VARGU!!!
Apie kitus asmenis, kaip ir minėjau, esu davęs išsamius parodymus. Čia iškyla tik vienas klausimas, į kurį vis negaliu rasti atsakymo. Jei šie pažymoje išvardinti žmonės yra tokie pavojingi ir preziumuojama, kad jie veikia prieš Lietuvos Respubliką, tai kodėl jų atžvilgiu netaikomos jokios baudžiamojo, politinio ar kitokio poveikio priemonė (asmenims netaikoma BK 118 str. numatyta atsakomybė už veikimą prieš Lietuvą, užsienio piliečiai, pvz., A. Mertenas yra Lietuvoje pageidaujamas asmuo, į ją atvykti nėra uždrausta ir kt.)? Duomenų apie teistumą „nusikaltėliais“ įvardijamais asmenimis taip pat nėra. Ar mūsų demokratinėje valstybėje, aukštinančioje žmogaus teises, nekaltumo prezumpcijos principas neveikia? Net VSD direktorius, priešingai pažymoje naudojamai terminijai, pripažino, kad šie asmenys, atsižvelgiant į nekaltumo prezumpciją, laikytini neteistais, o balansuojančiais ties teisėtumo riba. Ką reiškia šie VSD vadovo, analogiški NSGK išvadose pateikiami pasisakymai ir išvedžiojimai, kurių esmė „neteistas, bet nusikaltėlis“, ir ar jie suderinami su Konstitucija, palieku spręsti Jums. Juk net Seime yra teistų Seimo narių!!! O mes kalbame apie mano pažintis su net neteistais asmenimis kaip apie grėsmę nacionaliniam saugumui?
Atkreiptinas dėmesys, kad NSGK klaidingai interpretuoja 2006 metais VSD darbuotojų vykdytą apklausą, kurios metu man tariamai buvo pravestas instruktažas apie užsienio žvalgybų veiklą, nurodant rizikas bendraujant tik su Volkovu ir Kuznecovu, o ne kitais asmenimis.
NSGK išvadoje nurodo, kad Ministras Pirmininkas iš VSD yra gavęs pažymas dėl Kostino ir galimai kitų asmenų. Bet aš tokių pažymų neturėjau, VSD manęs apie jokias grėsmes dėl bendravimo su šiais asmenimis nėra įspėjusi. Tai, kad nebuvo, – aš nebuvau įspėtas teisės aktų nustatyta tvarka, – patvirtino ir Valstybės saugumo departamentas. Iš rašto turinio matome, kad VSD neturėjo ir neturi pagrindo mano atžvilgiu pritaikyti net oficialaus įspėjimo procedūros. Visa tai rodo NSGK išvadų ir man Komisijoje metamo šešėlio, veikus prieš Lietuvą, sulaužius priesaiką, nepagrįstumą.
Neįvertinta liko ir aplinkybė, kad aš sutikau būti tikrinamas poligrafu. Tačiau VSD šia galimybe nepasinaudojo, tikėtina, nematydama tam poreikio. O juk būtų galėję įsitikinti mano patikimumu ir lojalumu. Bet tokiu atveju būtų reikėję išduoti man leidimą, o kaip suprantu, to įvykti dėl kol kas man nesuprantamų priežasčių įvykti negalėjo.
Be to, juk prieš porą savaičių R. Janutienės laidoje, kuri, berods, vadinasi „Patriotai“, buvo paskelbta informacija, kad tam tikros partijos yra ir paramą gavusios iš šiame procese minimų įmonių. Ar paramos gavimas mažesnė grėsmė nei pažintys? Ar šių partijų, ar atskirų narių atžvilgiu imtasi tyrimų? Ar imtasi priemonių dėl Seimo narių, kurių verslai tiesiogiai susiję su Rusija? Man apie tai nėra žinoma. Netaikykim dvigubų standartų!!!
Nei NSGK, nei Specialioji komisija neatliko išsamaus tyrimo dėl mano, kaip Seimo nario, veiklos, t. y. netyrė ir nevertino mano ir partijos veiksmų, rodančių, kad mano veiksmai Seime prieštarauja NSGK iškeltoms prielaidoms dėl veikimo prieš Lietuvos Respubliką. Pavyzdžiui, aktyvi Socialdemokratų partijos, tame tarpe ir mano pozicija, dėl Jungties su Švedija įgyvendinimo (A. Butkevičiaus vyriausybė įgyvendino šią jungtį), paneigia bet kokias prielaidas dėl palankumo Rusijos interesams.
Net ir tiesiogiai susiję su Specialiosios komisijos tyrimo objektu klausimai (IAE uždarymo susitikimai, į kuriuos aš nevažiavau; jokių susitikimų, konkrečių prašymų iš Rosatom veikti vienokiu ar kitokiu būdu kaip Seimo nariui, daryti kokią tai įtaką nebuvimas; į jokius pažymoje ir išvadose minimus susitikimus su „Vėtrūna“ ir kitais ūkio subjektais nevykau ir t. t.) nei NSGK, nei Komisijoje netirti.
Kalbant apie išvykas į Rusiją, reikėtų atkreipti Gerbiamų Komisijos narių dėmesį į tai, kad jokių vizitų į Rusiją po paskutinės oficialios išvykos 2013 metais su Seimo sporto komanda, į kurią įėjo eilė parlamentarų, į Rusiją nebuvo. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į laikotarpį, kad Rusija Krymo aneksiją įvykdė 2014 metais. Aplinkybes, kad vykau į J. Kostino knygos pristatymą 2015 metais, paneigė ir pats VSD vadovas.
Savo paaiškinimus baigsiu pabrėždamas, kad aš visuomet buvau ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbiau ir vykdžiau jos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai tarnavau ir tebetarnauju Tėvynei, neatlikau jokių veiksmų, kuriais galėčiau sukelti grėsmę Lietuvai ar padaryti jai žalos. Nepriklausomai nuo apkaltos procedūros baigties, Komisijoje, Konstituciniame Teisme, Seime savo pilietinę priedermę sąžiningai tarnauti Lietuvai vykdysiu ir ateityje!!!“.
Pažymėtina, kad M. Bastys, perskaitęs paaiškinimų tekstą, pasinaudojo savo teise atsisakyti duoti parodymus ir atsakyti į Komisijos klausimus: „Gerbiami komisijos nariai, iš tiesų, aš manau, išsamiai atsakiau, ir tai, ką reikėjo pabrėžti, pabrėžiau. Manau, kad nėra tikslo daugiau šiuo klausimu gaišti laiko. Taigi aš, pasinaudodamas ta teise, prašau jūsų manęs neklausinėti. <...>“. Dar sykį perklaustas: „Jūs tikrai atsisakote atsakyti į mūsų klausimus?“, jis atsakė: „Taip, kadangi aš išsamiai viską išdėsčiau, tai manau, kad tikrai nėra reikalo dar čia gaišti laiko.“ (2017 m. gegužės 12 d. Komisijos posėdis).
7.2. Komisija konstatuoja:
Komisija, vertindama Seimo nario M. Basčio veiksmus ir kitus nustatytus faktus galimo šiurkštaus priesaikos sulaužymo ir Konstitucijos pažeidimo požiūriu, atsižvelgė į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. balandžio 15 d., 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. liepos 1 d., 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. rugsėjo 5 d., 2017 m. vasario 24 d. ir kiti nutarimai bei 2004 m. kovo 31 d., 2014 m. birželio 3 d. išvados ir kt.) atskleistą Seimo ir Seimo nario konstitucinį statusą, Seimo nario mandato konstitucinę sampratą, taip pat Seimo nario priesaikos konstitucinę reikšmę ir apkaltos instituto konstitucinę prigimtį bei konstitucinę doktriną valstybės paslapties atžvilgiu.
Komisija, vertindama Seimo nario M. Basčio veiksmus ir kitus nustatytus faktus, taip pat atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Seimo statuto, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso, kitų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatas ir jų taikymą Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje.
7.2.1. Dėl Seimo nario konstitucinio statuso, mandato konstitucinės sampratos ir Seimo nario priesaikos konstitucinės reikšmės:
7.2.1.1. Konstitucijoje įtvirtinta tokia valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų sandara ir jų formavimo tvarka, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos, taip pat ir kitos valstybės institucijos, turi būti sudaromos tik iš tokių piliečių, kurie be išlygų paklūsta Tautos priimtai Konstitucijai ir kurie eidami savo pareigas be išlygų vadovaujasi Konstitucija, teise, Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas; ji nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ir priesaikos akto pasirašymas. Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai reikšmingas: duodamas priesaiką išrinktas Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti; nuo priesaikos davimo jam atsiranda konstitucinė pareiga veikti tik taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti.
7.2.1.2. Seimo nario priesaikos tekstas yra nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“, kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis, 5 straipsnyje ir Seimo statuto 3 straipsnyje. Seimo narys įsipareigoja būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą, visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, Lietuvos žmonių gerovei. Iš Seimo nario priesaikos jam atsiranda pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, jų nepažeisti, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas taip, kaip jį įpareigoja Konstitucija. Išrinkto Seimo nario priesaikoje atsispindi Konstitucijoje įtvirtintos pagrindinės vertybės, kurias Tauta sieja su Seimo nario, kaip Tautos atstovo, pareigybe; šios vertybės yra neatskiriamos viena nuo kitos, Seimo narys, eidamas pareigas, negali nukrypti nuo Seimo nario priesaikoje įtvirtintų Tautai pačių svarbiausių, universaliųjų konstitucinių vertybių. Įgyvendindamas Seimo nariui Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, Seimo narys turi vadovautis Konstitucija, negali jos pažeisti, negali veikti turėdamas tokių tikslų ir interesų, kurie nesuderinami su Konstitucija ir įstatymais, su Tautos ir valstybės interesais, su viešaisiais interesais. Seimo narys negali asmeninių ar grupinių interesų iškelti aukščiau visuomenės ir valstybės interesų, negali veikti taip, kad būtų diskredituotas Seimas – valstybės valdžios institucija. Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 25 d. nutarime konstatavo: „Kad piliečiai – valstybinė bendruomenė galėtų pagrįstai pasitikėti valstybės pareigūnais, kad būtų galima įsitikinti, jog visos valstybės institucijos, visi valstybės pareigūnai vadovaujasi Konstitucija, teise ir joms paklūsta, o Konstitucijai, teisei nepaklūstantys asmenys neitų tokių pareigų, kurioms būtinas piliečių – valstybinės bendruomenės pasitikėjimas, yra reikalinga vieša demokratinė valstybės pareigūnų veiklos kontrolė ir atsakomybė visuomenei, apimanti inter alia galimybę pašalinti iš užimamų pareigų tuos valstybės pareigūnus, kurie pažeidžia Konstituciją, teisę, asmeninius ar grupinius interesus iškelia virš visuomenės interesų, savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią.“
7.2.1.3. Konstitucinis Teismas 2004 m. kovo 31 d. išvadoje yra konstatavęs: ne kiekvienas Konstitucijos pažeidimas savaime yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas; sprendžiant, ar Respublikos Prezidento veiksmai šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kiekvienu atveju būtina įvertinti konkrečių Respublikos Prezidento veiksmų turinį ir jų atlikimo aplinkybes; Respublikos Prezidento priesaikos sulaužymas kartu yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, o šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas; Respublikos Prezidento veiksmais Konstitucija būtų šiurkščiai pažeista tais atvejais, kai Respublikos Prezidentas nesąžiningai eitų savo pareigas, veiktų vadovaudamasis ne Tautos ir valstybės interesais, bet savo privačiais interesais, atskirų asmenų ar jų grupių interesais, veiktų turėdamas tokių tikslų ir interesų, kurie nesuderinami su Konstitucija ir įstatymais, su viešaisiais interesais, sąmoningai nevykdytų Respublikos Prezidentui Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytų pareigų.
Konstitucinio Teismo 2010 m. spalio 27 d išvadoje konstatuota, kad šios konstitucinės doktrinos nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir toms teisinėms situacijoms, kai sprendžiama, ar Seimo nario veiksmai, kuriais pažeista Konstitucija, yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas.
7.2.1.4. Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 25 d. nutarime yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvas mandatas negali būti suprantamas tik kaip leidimas veikti vien savo nuožiūra, veikti vadovaujantis vien savo sąžine ir ignoruoti Konstituciją. Konstitucija suponuoja tokią Seimo nario nuožiūros ir tokią Seimo nario sąžinės sampratą, kurioje tarp Seimo nario nuožiūros bei Seimo nario sąžinės ir Konstitucijos reikalavimų, Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių neturi būti atotrūkio: pagal Konstituciją Seimo nario nuožiūra ir jo sąžinė turi būti orientuotos į Konstituciją, į Tautos ir Lietuvos valstybės interesus.
7.2.1.5. Konstitucinė atsakingo valdymo doktrina reikalauja, kad Seimo narys ne tik laikytųsi teisės aktų, bet ir tai darytų ypač atsakingai dėl savo padėties ir statuso, nes dėl neatsakingų subjektyvių savo veiksmų jis gali padaryti žalą esminiams konstituciniams teisiniams gėriams. Todėl iš paprasto piliečio reikalaujama tik laikytis imperatyvių normų, o iš Seimo nario reikalaujama įgyvendinti tas konstitucines normas. Tai Seimo nario priedermė.
7.2.1.6. Pažymėtina, kad nors Seimo nario duota priesaika suponuoja tam tikrus konstitucinius reikalavimus ir vertybes, kurių Seimo narys turi laikytis tiesiogiai įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus, tačiau Seimo nario, kaip Tautos atstovo, teisinio statuso individualumas, išskirtinumas iš kitų valstybės pareigūnų, visų kitų piliečių teisinio statuso suponuoja tam tikrus išskirtinius reikalavimus ir jų elgesiui bei veiksmams visame viešajame gyvenime. Išskirtinių reikalavimų, taikomų Seimo narių, kaip valstybės politikų, elgesiui buvimą patvirtina ir Valstybės politikų elgesio kodeksas, patvirtintas 2006 m. rugsėjo 19 d. įstatymu. Šiame kodekse nustatyti tokie valstybės politikų elgesio principai kaip sąžiningumas, skaidrumas ir viešumas, padorumas, pavyzdingumas. Šie elgesio principai reikalauja, kad politikai, inter alia ir Seimo nariai, pareigas eitų sąžiningai ir laikytųsi aukščiausių elgesio standartų, pateiktų visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikytųsi atvirumo ir viešumo, elgtųsi deramai pagal einamas pareigas, vengtų situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, tinkamai elgtųsi visuomenėje, laikytųsi visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų.
7.2.1.7. Pažymėtina, kad Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 3 punkte numatytas sąžiningumo principas nustato, kad politikai pareigas turi eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų. Be to, Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 5 punkte numatytas padorumo principas įpareigoja valstybės politikus elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui.
7.2.1.8. Viena iš viešos demokratinės kontrolės formų yra konstitucinis apkaltos institutas (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas, 2010 m. spalio 27 d. išvada). Apkalta – viena iš pilietinės visuomenės savisaugos priemonių; numatant ypatingą aukščiausiųjų pareigūnų atleidimo iš pareigų ar jų mandato panaikinimo tvarką užtikrinama vieša demokratinė jų veiklos kontrolė, kartu jiems suteikiamos papildomos garantijos atlikti savo pareigas vadovaujantis įstatymais ir teise. Apkaltos proceso tikslas – išspręsti Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytų asmenų konstitucinės atsakomybės klausimą. Taigi konstitucinė apkaltos, kaip vienos iš pilietinės visuomenės savisaugos priemonių, paskirtis yra vieša demokratinė aukščiausiųjų valstybės pareigūnų veiklos kontrolė sudarant prielaidas taikyti jiems konstitucinę atsakomybę – pašalinti iš einamų pareigų tuos pareigūnus ar panaikinti Seimo nario mandatą tiems Seimo nariams, kurie savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią ir dėl to praranda piliečių pasitikėjimą.
7.2.1.9. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją nėra ir negali būti įvardyta konkrečių veikų, galinčių būti apkaltos pagrindu. Konstitucijos 74 straipsnyje nustatytas baigtinis apkaltos proceso pagrindų sąrašas ir šie pagrindai suformuluoti ne kaip konkretūs veiksmai (veikos), o abstrakčiai – kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, priesaikos sulaužymas, taip pat jei paaiškėtų, kad padarytas nusikaltimas. „Apkalta galima tik esant Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytiems pagrindams: šiurkščiam Konstitucijos pažeidimui, priesaikos sulaužymui arba paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas“. (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas)
7.2.2. Dėl Seimo nario duotų priesaikų tarpusavio ryšio
Komisija vertino Seimo nario M. Basčio veiksmus, padarytus ankstesnių Seimo kadencijų metu, spręsdama, ar juose yra šiurkštaus priesaikos sulaužymo požymių ir atitinkamai šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo požymių.
Komisija yra įsitikinusi, kad priesaikos sulaužymo pasekmės yra tęstinio pobūdžio, jos nesibaigia naujos priesaikos davimu. Tai lemia antros priesaikos konstitucinį negalimumą tuo atveju, jeigu buvo sulaužyta pirmoji. Būtų nuoseklu daryti išvadą, kad naujoje Seimo kadencijoje nustačius anksčiau duotos Seimo nario priesaikos sulaužymo faktą, ankstesnės Seimo nario priesaikos sulaužymo aplinkybė yra teisiškai reikšminga vertinant Seimo nario galimybę toliau eiti savo pareigas, nes tokiu atveju kyla pagrįstų abejonių dėl to asmens vėl duotos priesaikos tikrumo ir patikimumo, taigi ir dėl to, ar priesaiką davęs asmuo pareigas tikrai vykdys taip, kaip jas vykdyti įpareigojo priesaika, ar šis asmuo vėl nesulaužys duotos priesaikos, kitaip tariant, ar šio asmens vėl duota priesaika nėra fiktyvi.
Teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir teisinės valstybės principams prieštarautų, jeigu Komisija šiurkštaus priesaikos sulaužymo ir atitinkamai šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo požiūriu vertintų tik tuos veiksmus, kurie buvo Seimo nario padaryti po paskutinės priesaikos davimo, ignoruodama ir nevertindama veiksmų, padarytų jau davus ankstesnes priesaikas.
Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas nėra nagrinėjęs atvejų, kai šiurkštaus Seimo nario vienos priesaikos sulaužymo faktai nustatomi po to, kai Seimo narys davė kitą (naują) priesaiką, manytina, kad konstitucinį dviejų priesaikų tarpusavio ryšį mutatis mutandis apibūdina ir Konstitucinio Teismo doktrina, kurioje buvo aiškinamas asmens, kartą apkaltos proceso metu jau pripažinto šiurkščiai sulaužius priesaiką, galėjimas vėl užimti pareigas, kurioms užimti reikia duoti priesaiką:
7.2.2.1. Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 25 d. ir 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimuose konstatavo, kad „Konstitucijoje yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kai asmuo, kurio Seimo nario mandatas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo panaikintas apkaltos proceso tvarka, taip pat asmuo, kuris už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento <...> pareigų, pagal Konstituciją niekada negali būti renkamas Respublikos Prezidentu, Seimo nariu <...>, t. y. negali užimti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.“
7.2.2.2. 2004 m. gegužės 25 d. ir 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Respublikos Prezidento, kaip ir bet kurio kito Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyto asmens, sulaužiusio priesaiką, šiurkščiai pažeidusio Konstituciją, pašalinimas iš užimamų pareigų apkaltos proceso tvarka nėra savitikslis ir kad apkaltos instituto konstitucinė paskirtis yra ne tik vienkartinis tokių asmenų pašalinimas iš užimamų pareigų, bet ir daug platesnė – užkirsti kelią asmenims, šiurkščiai pažeidusiems Konstituciją, sulaužiusiems priesaiką, užimti tokias Konstitucijoje numatytas pareigas, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje nurodytos priesaikos davimu.
7.2.2.3. Atskleidęs Respublikos Prezidento priesaikos konstitucinę teisinę reikšmę, Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 25 d. nutarime konstatavo, kad asmuo, kuris buvo išrinktas Respublikos Prezidentu, davė Tautai Respublikos Prezidento priesaiką, po to ją sulaužė, šitaip šiurkščiai pažeisdamas Konstituciją, ir už tai apkaltos proceso tvarka Seimo – Tautos atstovybės buvo pašalintas iš užimamų pareigų, pagal Konstituciją negali dar kartą prisiekti Tautai, nes visada kiltų ir niekada neišnyktų pagrįsta abejonė dėl jo vėl duodamos priesaikos tikrumo ir patikimumo, taigi ir dėl to, ar priesaiką duodantis asmuo Respublikos Prezidento pareigas tikrai vykdys taip, kaip jas vykdyti įpareigoja priesaika Tautai, ar šis asmuo vėl nesulaužys Tautai duotos priesaikos, kitaip tariant, ar šio asmens vėl duodama priesaika Tautai nebus fiktyvi.
7.2.2.4. Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarime taip pat konstatuota: „Konstitucijoje yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kai asmuo, kurio Seimo nario mandatas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo panaikintas apkaltos proceso tvarka, <...> pagal Konstituciją niekada negali būti renkamas <...> Seimo nariu, <...> t. y. negali užimti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu. Kitoks Konstitucijos nuostatų aiškinimas padarytų teisiškai beprasmį, betikslį patį konstitucinį apkaltos už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą institutą, būtų nesuderinamas su konstitucinės atsakomybės už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą esme ir paskirtimi, su Konstitucijoje numatytos priesaikos, kaip konstitucinės vertybės, esme ir paskirtimi, su iš visuminio konstitucinio teisinio reguliavimo kylančiu reikalavimu, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos, taip pat kitos valstybės institucijos būtų sudaromos tik iš tokių piliečių, kurie be išlygų paklūsta Tautos priimtai Konstitucijai ir kurie, eidami savo pareigas, besąlygiškai vadovaujasi Konstitucija, teise, Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Kitoks Konstitucijos nuostatų aiškinimas būtų nesuderinamas ir su konstituciniu teisinės valstybės principu, su konstituciniu atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės imperatyvu.“
7.2.2.5. Konstitucinis Teismas pripažino, kad, atsižvelgiant į tokią konstitucinių priesaikos ir apkaltos institutų sampratą, pažymėtina ir tai, kad asmens, kurio Seimo nario mandatas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo panaikintas apkaltos proceso tvarka, taip pat asmens, kuris už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų, rinkimas Seimo nariu pagal Konstituciją būtų beprasmis, nes jis pagal Konstitucijos 59 straipsnio 2 dalį negalėtų prisiekti būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir įgyti Tautos atstovo teisių.
7.2.2.6. Pirmiau nurodytos konstitucinės justicijos bylos aspektu Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžė, kad konstituciniai apkaltos, priesaikos ir rinkimų teisės institutai yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir integruoti; keičiant bet kurį iš šių institutų elementų būtų keičiamas ir kitų susijusių institutų turinys, t. y. minėtuose konstituciniuose institutuose įtvirtintų vertybių sistema.
7.2.2.7. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, jog pagal Konstituciją asmuo, kuriam Seimas, remdamasis Konstitucinio Teismo išvada, kad Respublikos Prezidentas šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sulaužė priesaiką, pritaikė konstitucinę sankciją – pašalino jį iš užimamų pareigų, konstitucinės atsakomybės negali išvengti nei naujais Respublikos Prezidento rinkimais, nei referendumu, nei kuriuo nors kitu būdu. Pabrėžtina ir tai, kad nei referendumas, nei nauji Respublikos Prezidento rinkimai negali būti ir pagal Konstituciją nėra piliečių pasitikėjimo ar nepasitikėjimo Seimu, apkaltos proceso tvarka pašalinusiu Respublikos Prezidentą iš užimamų pareigų, pareiškimo būdas. Konstitucijoje nėra numatyta, kad praėjus kokiam nors laikui Respublikos Prezidentas, kurio veiksmai Konstitucinio Teismo buvo pripažinti šiurkščiai pažeidusiais Konstituciją, o jis pats – sulaužęs priesaiką ir kuris už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą Seimo buvo pašalintas iš užimamų pareigų, galėtų būti laikomas nesulaužiusiu priesaikos, nepažeidusiu šiurkščiai Konstitucijos. Respublikos Prezidentas, kurio veiksmus Konstitucinis Teismas pripažino šiurkščiai pažeidžiančiais Konstituciją ir kurį Seimas – Tautos atstovybė apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų, pagal Konstituciją visada išlieka sulaužiusiu Tautai duotą priesaiką, šiurkščiai pažeidusiu Konstituciją ir už tai pašalintu iš Respublikos Prezidento pareigų.
7.2.2.8. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nurodytas draudimas užimti tokias Konstitucijoje numatytas pareigas, kurias asmuo gali pradėti eiti tik po to, kai duoda Konstitucijoje numatytą priesaiką, yra ne asmens, šiurkščiai pažeidusio Konstituciją, sulaužiusio priesaiką, pakartotinis nubaudimas, ne antra „bausmė“, skirta asmeniui už tą patį Konstitucijos pažeidimą, bet konstitucinės sankcijos – pašalinimo iš užimamų pareigų sudedamoji dalis ir apkaltos, kaip valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos savisaugos priemonės, konstitucinės atsakomybės giluminė prasmė, jos paskirtis ir tikslas – užtikrinti, kad asmuo, šiurkščiai pažeidęs Konstituciją, sulaužęs priesaiką ir dėl to Seimo pašalintas iš užimamų pareigų, niekada neitų tokių pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje nurodytos priesaikos davimu.
Taigi, darytina išvada, kad pagal Konstitucinio Teismo doktriną ankstesnės Seimo nario priesaikos sulaužymas yra juridiškai reikšmingas ir naujai duotos priesaikos atžvilgiu.
7.2.3. Dėl valstybės paslapties konstitucinės reikšmės
2007 m. gegužės 15 d. Konstitucinio Teismo nutarime konstatuojama:
7.2.3.1. „Valstybės paslaptis – konstitucinis institutas. Sąvoka „valstybinė paslaptis“ expressis verbis vartojama Konstitucijoje (117 straipsnio 1 dalis). Valstybės paslaptis – tai tokia neskelbtina, neskleistina informacija, kurios atskleidimas galėtų padaryti žalos valstybei, kaip bendram visos visuomenės gėriui, visos visuomenės politinei organizacijai, kurios paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą.“
7.2.3.2. „Asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu; valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės; su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama; asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi būti atimama.“
Taigi, konstitucinė valstybės paslapties samprata suponuoja tai, kad asmuo, siekiantis gauti leidimą susipažinti su slapta informacija, turi atitikti aukščiausius patikimumo standartus, jo asmenybė neturi duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos svarbiems valstybės interesams, valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai. Dėl to kėsinimasis įgyti teisę susipažinti su valstybės paslaptimi, sudarant asmenybės, kuri neduoda pagrindo nuogąstauti, kad kils grėsmė paslapčiai ir ja saugomiems gėriams, yra traktuotinas kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, kuriuo kartu kėsinamasi į valstybės interesus, valstybės gyvenimo pagrindus.
8. Komisijos išvada:
Komisija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą:
1. Pripažinti, kad Seimo narių teikimas pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mindaugui Basčiui yra pagrįstas.
2. Konstatuoti, kad yra pagrindas pradėti Seimo nariui M. Basčiui apkaltos procesą Seime dėl to, kad M. Bastys:
1) šiurkščiai sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę“, „gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus“, „sąžiningai tarnauti Tėvynei“, ir atitinkamai šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai 2016 m. gruodžio 14 d. atsakydamas į klausimyno, skirto asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, 55 klausimą nuslėpė savo ryšius su P. Vojeika, ir taip, nevykdydamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, nebūdamas sąžiningas, kėsinosi susipažinti su valstybės paslaptimis tokiu atveju, kai jo veikla, savybės ar ryšiai galėjo duoti pagrindą nuogąstauti, kad kyla grėsmė paslapčių saugumui, taip pažeidžiant valstybės interesus apsaugoti įslaptintą informaciją nuo asmenų, kurie neturi besąlyginio pasitikėjimo, ir paminant valstybės paslapties konstitucinę reikšmę;
2) šiurkščiai sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „sąžiningai tarnauti Tėvynei“, ir atitinkamai šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai 2017 m. vasario 15 d. bei 2017 m. kovo 3 d. VSD apklausų metu bei 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. balandžio 3 d. NSGK posėdžių metu nesąžiningai teikė skirtingus parodymus ir paaiškinimus dėl to, ar žinojo apie P. Vojeikos darbą KGB.
3. Seimo narys M. Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę“, „sąžiningai tarnauti Tėvynei“, ir atitinkamai šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai organizavo neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valstybės valdžios institucijų vadovais (2012 m. gruodžio mėn. susitikimai buvo derinami su tuometiniu Ministru Pirmininku A. Butkevičiumi, tačiau juose dalyvavo tik Seimo narys M. Bastys, 2013 m. vasario 13 d. – su A. Butkevičiumi ir šiam susitikimui neįvykus – tą pačią dieną su V. Gedvilu) ir juose (2013 m. vasario 13 d.) dalyvavo, ir taip, siekdamas užtikrinti politinį palaikymą Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ planams Lietuvoje, padėjo „Rosatom“ atstovaujantiems asmenims proteguoti ir įgyvendinti „Rosatom“ interesus, kurie buvo nukreipti prieš Seimo patvirtintuose strateginiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose įtvirtintus Lietuvos Respublikos interesus stiprinti valstybės energetinę nepriklausomybę, ir savo veiksmais kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui.
4. Seimo narys M. Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „sąžiningai tarnauti Tėvynei“, ir atitinkamai šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai, būdamas 2016–2020 m. kadencijos Seimo nariu, NSGK bei Komisijai pradėjus darbą bandė nuslėpti savo nuolatinius ir sistemingus ryšius, jų reikšmę bei pobūdį, vengė atsakyti į tyrimo metu jam užduodamus klausimus ir:
1) elgdamasis nesąžiningai, siekė paneigti ir (ar) sumenkinti savo vaidmenį organizuojant susitikimus su aukščiausiais Lietuvos Respublikos pareigūnais (su V. Gedvilu ir A. Butkevičiumi; VSD 2017 m. vasario 15 d. teiktuose paaiškinimuose bei liudydamas NSGK 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. balandžio 10 d. posėdžiuose, iš karto po susitikimo su V. Gedvilu) ir vėliau nesąžiningai siekė sudaryti įspūdį (t. y. 2017 m. vasario 15 d., 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. balandžio 10 d.), teikdamas parodymus, kad rūpinosi IAE uždarymo darbais, o ne Baltijskaja AE projekto įgyvendinimu;
2) elgdamasis nesąžiningai, NSGK 2017 m. balandžio 10 d. posėdyje neigė gavęs A. Butkevičiaus įspėjimą bei susitikęs su VSD pareigūnais 2006 metais bei VSD pareigūnų atliktos operatyvinės apklausos detales;
5. Seimo narys M. Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „sąžiningai tarnauti Tėvynei“, ir atitinkamai šiurkščiai pažeidė Konstituciją savo anksčiau šioje dalyje nurodytais veiksmais diskredituodamas ne tik savo, kaip Lietuvos Respublikos Seimo nario, bet ir Seimo, kaip Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamosios institucijos, autoritetą, valstybės valdžią, dėl ko yra pagrįstų abejonių dėl M. Basčio asmens galimybės ateityje tinkamai ir sąžiningai naudoti jam suteiktą Tautos atstovo mandatą.
9. Komisijos išvadai pritarta Komisijos 2017 m. gegužės 31 d. posėdyje. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė – 2.