HERB21

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2007 M. GRUODŽIO 14 D. ĮSAKYMO NR. D1-673 „DĖL ŽELDINIŲ BŪKLĖS EKSPERTIZĖS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2021 m. rugsėjo 16 d. Nr. D1-540

Vilnius

 

1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. D1-673 „Dėl Želdinių būklės ekspertizės tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir išdėstau nauja redakcija:

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL želdynų ir ŽELDINIŲ BŪKLĖS EKSPERTIZĖS atlikimo TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

t v i r t i n u Želdynų ir želdinių būklės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašą (pridedama).“

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2021 m. lapkričio 1 d.

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                                   Simonas Gentvilas

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-673

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2021 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. D1-540

redakcija)

 

 

želdynų ir želdinių būklės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašas

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Želdynų ir želdinių būklės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja želdynų ir želdinių fizinės, ekologinės, fiziologinės ir estetinės būklės vertinimo atlikimo nuostatas. 

2. Privaloma želdynų ir želdinių būklės ekspertizė atliekama Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais.

3. Želdynų ir želdinių būklės ekspertizę atlikę Želdynų įstatyme nustatytą kvalifikaciją atitinkantys nepriklausomi želdynų ir želdinių ekspertai ekspertizės išvadą pateikia įstatyme nustatyta tvarka.

 

II SKYRIUS

BŪKLĖS VERTINIMAS

 

4. Atliekant želdynų ir želdinių ekologinės būklės vertinimą, būtina įvertinti:

4.1. želdinių fizinę būklę;

4.2. želdinių fiziologinę būklę;

4.3. želdinių poveikį aplinkai;

4.4. želdinių esamą žalingą poveikį ir (ar) galintį atsirasti žalingą poveikį ateityje.

5.  Atliekant želdinių fizinės būklės vertinimą, būtina įvertinti:

5.1.želdinių atitiktį vietos ekologinėms sąlygoms (atsparumas žiemai, dirvožemio mechaninė sudėtis, rūgštingumas ir drėgmė, šviesos poreikis ir kt.);

5.2. medžių kamienų pažeidimus (mechaniniai pažeidimai, grybinės ligos ir kt.);

5.3. spygliuočių lajos (spyglių) išretėjimą;

5.4. lapuočių lapų pakenkimus (ligos ir kenkėjai) ir dėl to sumažėjusią fotosintezę vegetacijos sezono metu.

6. Atliekant želdinių fiziologinės būklės vertinimą, būtina įvertinti:

6.1. bendrą lajos ir metinių ūglių būklę;

6.2. kompensacinį (reakcinės) medienos prieaugį.

7. Atliekant želdinių poveikio aplinkai vertinimą, būtina įvertinti:

7.1. svarbą mikroklimatui optimizuoti (temperatūros, vėjo, saulės radiacijos ir kt.);

7.2. apsaugą nuo oro taršos (dulkių, dujų);

7.3. apsaugą nuo vandens ar vėjo sukeliamos dirvos erozijos;

7.4. biologinės įvairovės palaikymą, ypač žaliosiose jungtyse ir parkuose (ornitochoriniai krūmai, atvirų ir uždarų erdvių deriniai, ekotonai ir kt.);

7.5. apsaugą nuo triukšmo.

8. Atliekant esamo žalingo želdinių poveikio ir (ar) galinčio atsirasti žalingo poveikio ateityje vertinimą, būtina įvertinti:

8.1. medžių padėtis atsižvelgiant į elektros oro linijas ir jų apsaugos zonas;

8.2. medžių ir krūmų padėtis atsižvelgiant į požeminius inžinerinius tinklus (ypač arti drenažo linijų);

8.3. vijoklius, kenkiančius pastatų fasadų apdailai;

8.4. medžius, užtemdančius gyvenamųjų ar kitų pastatų langus, vaikų žaidimų aikšteles (gyvenamosiose ar kitose patalpose, vaikų žaidimų aikštelėse insoliacija neatitinka teisės aktais reglamentuojamų reikalavimų);

8.5. medžius ir krūmus, šaknų atžalomis arba paviršinėmis šaknimis ardančius kietą ploto dangą (asfaltą, trinkelių ar plytelių klojinius ir pan.);

8.6. medžius ir krūmus, keliančius pavojų žmonėms, statiniams, eismo saugumui;

8.7. medžius ir krūmus, labai teršiančius aplinką, sukeliančius alergiją.

9. Atliekant želdynų ir želdinių estetinės būklės vertinimą, būtina įvertinti jų teigiamą ir neigiamą poveikį aplinkos estetikai.

10. Želdiniai, gerinantys aplinkos estetiką (darantys teigiamą poveikį aplinkos estetikai):

10.1. želdiniai (pavieniai medžiai, medžių ir krūmų grupės) – akcentai želdyne ar žalumos plote;

10.2. medžiai ar krūmai su įspūdingos, originalios formos lajomis ar kamienais;

10.3. medžiai, atitinkantys saugotinų medžių kriterijus;

10.4. želdiniai su ryškiais dekoratyvinių formų požymiais;

10.5. želdiniai, sudarantys foną pastatams;

10.6. želdiniai, sudarantys želdyno planinės struktūros pagrindą;

10.7. želdiniai, užstojantys neestetiškus aplinkos objektus (atliekų konteinerius, kuro atviras sankaupas ar sandėlius, metalinius garažus ir pan.);

10.8. medžiai, valstybės ar savivaldybių saugomi gamtos paveldo objektai;

10.9. medžiai, įrašyti į Augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtų medžių grupių ir pavienių medžių sąrašą.

11. Želdiniai, darantys šiuo metu ar galintys daryti ateityje neigiamą poveikį aplinkos estetikai:

11.1. želdiniai, užstojantys arba galintys užstoti meniškus pastatus ar skulptūras, kultūros ar gamtos paveldo objektus (esantys paveldo objektų vizualinės apsaugos zonoje);

11.2. želdiniai, visiškai arba iš dalies užstojantys (arba galintys užstoti) vertingus gamtovaizdžius arba įspūdingus gamtovaizdžių elementus.

 

 

_________________________