Administracinė byla Nr. eA-2997-575/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03445-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija 14.4.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. liepos 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Regiva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Regiva“ skundą atsakovui Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, UAB „Vaikara“, ŽMK „Astacus“, UAB „Vasaknos“, UAB „Solveiga“, UAB „Alkaragis“, UAB „Ūda“, UAB „Kirneilis“, UAB „Sevila“, ŽK „Dykų lyga“, R. D., N. G., A. G., D. K., S. P., V. P., V. R., A. S., R. Š., T. V., A. D., O. K. dėl protokolo dalies, jo priedo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. 2015 m. gegužės 27 d. vyko Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas suteikimo komisijos, patvirtintos Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V1-52, (toliau – ir Komisija) posėdis, kuriame buvo svarstomas perleidžiamųjų teisių į 2015 m. seliavų ir ežerinių stintų žvejybos vidaus vandenyse kvotų suteikimas ūkio subjektams aukciono būdu. 2015 m. gegužės 28 d. surašytas šio posėdžio protokolas Nr. J1-6 (toliau – ir Protokolas), kuriame užfiksuoti aukciono rezultatai. Iš protokolo matyti, kad Komisija nutarė suteikti ūkio subjektams 2015 metams perleidžiamąsias teises į seliavų ir ežerinių stintų žvejybos kvotas, nurodytas Protokolo 3 priede.
2. Pareiškėjas UAB „Regiva“ su skundu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia Komisijos Protokolo 3 priedo dalį, kuria aukcione dalyvavusiems ūkio subjektams (juridiniams bei fiziniams asmenims) buvo paskirtos traukiamų tinklų ir statomųjų tinklaičių kvotos Akmenos, Alaušo, Asvejos, Baluošo, Bebrusų, Dringio, Drūkšių, Galvės, Lakajų Baltųjų, Lūšių, Spindžio, Vievio ežeruose. Pareiškėjo manymu, bendrovei (UAB „Regiva“) nebuvo suteiktos perleidžiamosios teisės į žvejybos daugelyje ežerų kvotas 2015 metams, kadangi ji nesurinko papildomų balų pagal Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir atšaukimo bei žvejybos kvotų skyrimo taisyklėse įtvirtintus kriterijus, kurie, pasak pareiškėjo, yra neteisėti, t. y. vienus ūkio subjektus privilegijuojantys, o kitus – diskriminuojantys. Pareiškėjas nurodė, kad aukciono laimėtojo nustatymo tvarka (balų apskaičiavimo formulė), įtvirtinta minėtų taisyklių 23 punkte, iškreipia konkurenciją ir riboja naujų ūkio subjektų patekimą į rinką. Nauji ūkio subjektai, siekiantys gauti perleidžiamąsias teises į žvejybos vidaus vandenyse kvotas, negali gauti papildomų, laimėjimą aukcione lemiančių balų, kadangi anksčiau per pastaruosius 5 metus nežvejojo tame vandens telkinyje, nepriklauso specialioms asociacijoms ar organizacijoms, tam tikroje teritorijoje nėra deklaravę gyvenamosios vietos ar įregistravę juridinio asmens buveinės. Dėl papildomų, itin didelių balų suteikimo ūkio subjektams, anksčiau žvejojusiems tame vandens telkinyje, priklausantiems tam tikroms specialioms asociacijoms ar organizacijoms, tam tikroje teritorijoje deklaravusiems gyvenamąją vietą ar įregistravusiems juridinio asmens buveinę, sudaromos nepalankios sąlygos naujiems ūkio subjektams patekti į aptariamą rinką. Taisyklių 23 punkte yra įtvirtintas ūkinės veiklos ribojimas, kuris gali būti nustatytas tik įstatyme, todėl žemės ūkio ministras, poįstatyminiame teisės akte nustatydamas esmines ūkinės veiklos sąlygas ir ribojimo kriterijus, viršijo savo įgaliojimus ir pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą principą, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir atšaukimo bei žvejybos kvotų skyrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 3D-310 (2015 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 3D-44 redakcija) (toliau – ir Taisyklės), 23 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 1 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui.
3. Atsakovas Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad UAB „Regiva“ turėjo labai panašias galimybes gauti žvejybos kvotas kai kuriuose ežeruose. 2014 metais ši bendrovė buvo gavusi žvejybos kvotas Margio ežere, tačiau jame nežvejojo ir prarado galimybę gauti papildomus balus. Žvejybos kvotas vidaus vandenyse 2015 metais gavo 22 ūkio subjektai. Iš šių ūkio subjektų 10 ūkio subjektų paskutinius trejus metus nepriklausė asociacijai, vienijančiai versline žvejyba vidaus vandenyse užsiimančius ūkio subjektus, ar žuvininkystės produktų gamintojų organizacijai.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad Taisyklių 23 bei 30 punktuose nustatyti kriterijai yra pasirinkti, įgyvendinant Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 142 straipsnio 4 dalies nuostatas.
5. Tretieji suinteresuoti asmenys N. G. ir T. V., UAB „Sevila“ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
6. Tretieji suinteresuoti asmenys V. R. ir S. P., pateikdami atsiliepimą į skundą, prašė jį tenkinti.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Žuvininkystės įstatyme yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pareiga nustatyti aplinkosauginio, socialinio ir (ar) ekonominio pobūdžio kriterijus (padarytus verslinės žvejybos vidaus vandenyse pažeidimus, siūlomų skirti lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti dydį, ūkio subjekto priklausomybę vietos bendruomenei ir pan.). Atsižvelgus į tai, atmesti pareiškėjo argumentai, kad žemės ūkio ministras, tvirtindamas Taisyklių 23 punktą, viršijo savo įgaliojimus. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjui nebuvo apribota galimybė prisijungti prie versline žvejyba vidaus vandenyse užsiimančius ūkio subjektus vienijančios asociacijos. Be to, matyti, kad Taisyklių 23 punkte įtvirtinti kriterijai yra svertiniai, ir pagrindinis kriterijus, pagal kurį skiriamos kvotos – siūloma kaina. Todėl negalėjo būti daroma išvada, kad pareiškėjas buvo diskriminuojamas kitų ūkio subjektų atžvilgiu. Abejonės dėl Taisyklių 23 punkto atitikties įstatymui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminiam aktui pirmosios instancijos teismui taip pat nekilo, todėl pagrindas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą nebuvo nustatytas. Teismui nekilo abejonės ir dėl Žuvininkystės įstatymo 142 straipsnio 4 dalies atitikties Konstitucijai.
III.
10. Pareiškėjas UAB „Regiva“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Regiva“ skundą tenkinti.
11. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tokiais pat motyvais, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų bylos faktinių aplinkybių dėl balų pagal Taisykles skaičiavimo. Skundžiamame sprendime pasisakoma tik dėl vieno kriterijaus – priklausymo asociacijai. Apeliantas, be kita ko, nesutinka su teismo išvada, kad pagrindinis kriterijus, pagal kurį skiriamos kvotos, yra siūloma kaina. Subjektai, anksčiau nežvejoję, nepriklausantys atitinkamai asociacijai ar organizacijai, taip pat tam tikroje teritorijoje nedeklaravę gyvenamosios vietos ar neįregistravę juridinio asmens buveinės, aukcione nepagrįstai turi siūlyti kelis kartus didesnes kainas, kad galėtų patekti į rinką, tačiau net ir pasiūlius dvigubai didesnes kainas, aukciono laimėti nėra galimybių.
12. Atsakovas Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės nurodomi tie patys argumentai, kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į skundą.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės tokiais pat argumentais, kaip ir atsiliepimas į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
14. Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
15. Kaip matyti iš skundžiamo Protokolo turinio, Komisija vadovavosi Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir atšaukimo bei žvejybos kvotų skyrimo taisyklėmis patvirtintomis Žemės ūkio ministro 2014 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 3D-310, ir taikė jų 15-24 punktus (I t., b. l. 50). Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija paaiškino, kad Taisyklių 23 ir 30 punktuose nustatyti kriterijai pasirinkti įgyvendinant Žuvininkystės įstatymo 142 straipsnio 4 dalies nuostatas (I t., b. l. 50).
16. Žuvininkystės įstatymo 142 straipsnio „Teisės į žvejybos kvotą suteikimas“ (2014 m. kovo 13 d. redakcija) 4 dalyje buvo nustatyta: „Suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, ūkio subjektai, pateikę prašymus suteikti teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, atrenkami, vertinami ir šiam ūkio subjektui skiriama žvejybos limito dalis ir (arba) žvejybos kvota nustatoma atsižvelgiant į Žemės ūkio ministerijos nustatytus aplinkosauginio, socialinio ir (ar) ekonominio pobūdžio kriterijus (padarytus verslinės žvejybos vidaus vandenyse pažeidimus, siūlomų skirti lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti dydį, ūkio subjekto priklausomybę vietos bendruomenei ir pan.).“ Iš šios teisės normos seka, kad ūkio subjektui buvo suteikiama teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje – atrenkami ir vertinami ūkio subjektai, pateikę prašymus suteikti šią teisę, nustatoma jiems skiriama žvejybos limito dalis ir (arba) žvejybos kvota, įstatymu buvo numatytas teisės į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje suteikimo kriterijų pobūdis (aplinkosauginis, socialinis ir (ar) ekonominis) ir pateikti tokių kriterijų pavyzdžiai (padaryti verslinės žvejybos vidaus vandenyse pažeidimai, siūlomų skirti lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti dydis, ūkio subjekto priklausomybė vietos bendruomenei), o Žemės ūkio ministerijai buvo pavesta nustatyti konkrečius kriterijus (baigtinį jų sąrašą), atsižvelgiant į minėtą jų pobūdį ir pavyzdžius.
17. Žemės ūkio ministras 2014 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 3D-310 patvirtino Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir atšaukimo bei žvejybos kvotų skyrimo taisykles. Žemės ūkio ministro 2015 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 3D-44 patvirtinta nauja Taisyklių redakcija. Taisyklių (2015 m. sausio 28 d. redakcija) 22 punkte buvo nustatyta, kad aukcione jo dalyviai už perleidžiamąją teisę į žvejybos vidaus vandenyse kvotą gali siūlyti pinigų sumą, ne didesnę nei aukciono dalyvio užstatas, o 23 punkte buvo įtvirtinta formulė, pagal kurią nustatomas tokio aukciono laimėtojas. Iš formulės turinio matyti, kad buvo skaičiuojami balai, kuriuos lėmė lėšų, skiriamų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti, aukcione pasiūlytas dydis, aukciono dalyvio priklausymas asociacijai, vienijančiai versline žvejyba vidaus vandenyse užsiimančius ūkio subjektus, ar žuvininkystės produktų gamintojų organizacijai; žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų skaičius per praėjusius kalendorinius metus; aukciono dalyvio per paskutiniuosius 5 metus žvejotų metų skaičius tame vandens telkinyje (arba žvejybos vietoje), kur bus suteikiamos perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotas, aukciono dalyvio registracijos vieta ar deklaruota gyvenamoji vieta, sutarties su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl paramos gavimo vykdant projektą, buvimas. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad pagal Taisyklių 22 punktą aukciono dėl teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą vykdymo metu jo dalyvio siūloma pinigų suma – ne didesnė nei jo užstato dydis – buvo tik vienas iš aukciono laimėjimo kriterijų, nes pagal 23 punktą aukciono laimėtojas buvo nustatomas atsižvelgiant ir į kitus kriterijus (už juos skiriant papildomus balus). Taigi žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintose Taisyklėse įtvirtintu minėtu teisiniu reguliavimu: – buvo nustatytas baigtinis kriterijų, pagal kuriuos ūkio subjektams aukciono būdu suteikiama teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, sąrašas; – į šį kriterijų sąrašą buvo įtraukti tiek Žuvininkystės įstatymo 142 straipsnio (2014 m. kovo 13 d. redakcija) 4 dalyje nurodytieji (pavyzdiniai), tiek kiti kriterijai. Iš to, taip pat, seka, kad atsakovas priimdamas skundžiamą sprendimą taikė ne tik Taisykles, bet ir Žuvininkystės įstatymo 142 straipsnio 4 dalį.
18. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutarimu nutarė pripažinti, kad Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 142 straipsnio (2014 m. kovo 13 d. redakcija) 4 dalis tiek, kiek ja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai buvo pavesta nustatyti kriterijus, pagal kuriuos ūkio subjektams suteikiama teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nurodė, kad Žuvininkystės įstatymo 142 straipsnio (2014 m. kovo 13 d. redakcija) 4 dalyje nebuvo įtvirtintas baigtinis kriterijų, pagal kuriuos ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje ir kuriais daromas esminis poveikis ūkio subjektų vykdomai verslinei žvejybai, sąrašas, o juos pavesta nustatyti Žemės ūkio ministerijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nuomone, teisiniu reguliavimu buvo sudarytos prielaidos ne įstatymu, o poįstatyminiu teisės aktu nustatyti Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje laiduojamos žvejybos kaip ūkinės veiklos laisvės apribojimus, kuriais daromas esminis poveikis šiai veiklai, ir taip nesilaikyta iš konstitucinio teisinės valstybės principo ir Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies kylančio reikalavimo poįstatyminiais teisės aktais nereguliuoti tų visuomeninių santykių, kurie pagal Konstituciją turi būti reguliuojami įstatymu.
19. Iš aukščiau išdėstyto seka, kad pareiškėjas įrodė, kad jo ginama ūkininkavimo laisvė šioje byloje buvo pažeista valdžios pareigūnams priėmus antikonstitucinius norminius aktus. Taigi, nepaisant to, jog, žvelgiant retrospektyviai, atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi tuo metu galiojusiomis teisės normomis (Žuvininkystės įstatymo 142 straipsnio (2014 m. kovo 13 d. redakcija) 4 dalimi), jos, kaip išaiškinta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, buvo neteisėtos bei dėl savo ydingumo buvo eliminuotos iš teisės sistemos, todėl vadovaujantis neteisėtais teisės aktais priimti administraciniai sprendimai taip pat negali būti laikomi teisėtais (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.) bei yra naikintini.
20. Pareiškėjas UAB „Regiva“ prašo priteisti iš atsakovo atstovavimo išlaidas (II t., b. l. 92) 303,14 Eur, kartu pateikė jas pagrindžiančius dokumentus. Prašymas tenkinamas, kadangi ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:
Pareiškėjo UAB „Regiva“ skundą patenkinti. Panaikinti Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas suteikimo komisijos 2015 m. gegužės 28 d. pasėdžio protokolą Nr. J1-6 su 3 priedu dalyje, kurioje aukcione dalyvavusiems ūkio subjektams (juridiniams bei fiziniams asmenims) buvo paskirtos traukiamų tinklų ir statomųjų tinklaičių kvotos Akmenos, Alaušo, Asvejos, Baluošo, Bebrusų, Dringio, Drūkšių, Galvės, Lakajų Baltųjų, Lūšių, Spindžio, Vievio ežeruose.
Priteisti pareiškėjui UAB „Regiva“ iš atsakovo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 303,14 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius