LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 65:2016 „GYDYTOJAS GASTROENTEROLOGAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO
2016 m. birželio 14 d. Nr. V-761
Vilnius
1. T v i r t i n u Lietuvos medicinos normą MN 65:2016 „Gydytojas gastroenterologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama).
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. 70 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 65:1999 „Gydytojas gastroenterologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2016 m. birželio 14 d.
įsakymu Nr. V-761
LIETUVOS MEDICINOS NORMA
MN 65:2016
GYDYTOJAS GASTROENTEROLOGAS.
teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė
I SKYRIUS
TAIKYMO SRITIS
1. Ši Lietuvos medicinos norma nustato gydytojo gastroenterologo veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.
II SKYRIUS
NUORODOS
3. Ši Lietuvos medicinos norma parengta vadovaujantis šiais Lietuvos Respublikos teisės aktais:
3.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1359 „Dėl gydytojų rengimo“;
3.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 1069 „Dėl trečiųjų šalių piliečių reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo“;
3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl Bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“;
3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 660 „Dėl Gastroenterologijos antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų“;
3.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 58 „Dėl Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos“;
3.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 132 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos“;
3.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-1 „Dėl Numerio sveikatos specialisto spaudui suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“;
3.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“;
3.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-364 „Dėl licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo“;
3.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-396 „Dėl Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“;
3.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-469 „Dėl Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašo patvirtinimo“;
3.19. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-680 „Dėl medicinos praktikos licencijų išdavimo gydytojams, turintiems specializuotos medicinos praktikos licenciją ar sertifikatą, ir teisės verstis siaura medicinos praktika įgijimo“;
3.20. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 „Dėl teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“;
3.21. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V-820 „Dėl Sepsio gydymo stacionarinių paslaugų teikimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose reikalavimų aprašo patvirtinimo“;
3.22. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. V-980 „Dėl Gastroenterologijos ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“;
3.23. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. V-47 „Dėl Kepenų transplantacijos paslaugų teikimo bei apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3.24. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-383 „Dėl Medicinos priemonių (prietaisų) instaliavimo, naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“;
III SKYRIUS
TERMINAI IR JŲ APIBRĖŽTYS
4. Šioje Lietuvos medicinos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:
4.1. Gastroenterologija – vidaus ligų mokslo šaka, nagrinėjanti virškinimo organų sistemos anatominius ir fiziologinius ypatumus, šių organų ligų etiologiją, patogenezę, kliniką, diagnostiką, gydymą ir profilaktiką.
4.2. Gydytojas gastroenterologas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo gastroenterologo profesinę kvalifikaciją.
4.3. Gydytojo gastroenterologo praktika – teisės aktų reglamentuota gydytojo gastroenterologo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra, apimanti virškinimo organų sistemos ligų diagnostiką, gydymą ir profilaktiką, taip pat pacientų, sergančių virškinimo sistemos ligomis, mokymą, kaip elgtis sergant šiomis ligomis.
IV SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
5. Gydytojo gastroenterologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines medicinos studijas ir gastroenterologijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo gastroenterologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
6. Teisę verstis gydytojo gastroenterologo praktika turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo gastroenterologo profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo gastroenterologo profesinę kvalifikaciją.
7. Gydytojas gastroenterologas verčiasi gydytojo gastroenterologo praktika asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti gastroenterologijos paslaugas ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais turi teikti ir gydytojas gastroenterologas.
8. Gydytojas gastroenterologas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiais specialistais.
V SKYRIUS
TEISĖS
10. Gydytojas gastroenterologas turi teisę:
10.1. verstis gydytojo gastroenterologo praktika šios Lietuvos medicinos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
10.3. išduoti nedarbingumo pažymėjimą, asmens sveikatos pažymėjimą (pažymą); mirties liudijimą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka;
10.4. konsultuoti kitų profesinių kvalifikacijų gydytojus gastroenterologijos klausimais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
10.5. atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;
10.6. nustatyti žmogaus mirties faktą Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo nustatyta tvarka;
10.7. gauti darbui būtiną informaciją apie gydomus ir konsultuojamus pacientus Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
10.8. siųsti virškinimo sistemos ligomis sergančius pacientus į Gydytojų konsultacinę komisiją Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
10.9. dalyvauti mokslinėje tiriamojoje ir pedagoginėje veikloje, taip pat kuriant ir diegiant naujas medicinos ir informacines technologijas, ir diegti į praktiką Lietuvos Respublikoje įteisintus naujus tyrimo ir gydymo metodus;
10.10. dalyvauti Lietuvos ir (ar) užsienio gydytojus gastroenterologus vienijančių organizacijų, asociacijų ir mokslinių draugijų veikloje, pasitarimuose, seminaruose ir konferencijose, įvairiose diagnostikos, gydymo ir profilaktikos programose, moksliniuose tyrimuose;
10.11. teikti siūlymus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, savivaldybių gydytojams, sveikatos priežiūros įstaigų administracijai, darbdaviams, mokymo bei ugdymo įstaigų vadovams, kaip pagerinti virškinimo sistemos ligomis sergančių pacientų:
10.12. reikalauti darbdavio užtikrinti optimalias darbo sąlygas (patalpos, įrenginiai, higieninės sąlygos, apsaugos priemonės, aparatūros priežiūra bei jos atnaujinimas);
10.14. teisės aktų nustatyta tvarka panaudoti naujas, moksliškai pagrįstas, bet dar nustatyta tvarka neaprobuotas ligų ir sveikatos sutrikimų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo priemones bei teisės aktais nustatytais atvejais naudoti teisės aktų reikalavimų neatitinkančias medicinos priemones (prietaisus);
VI SKYRIUS
PAREIGOS
11. Gydytojas gastroenterologas privalo:
11.2. laikytis gydytojo gastroenterologo praktiką reglamentuojančių teisės aktų ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemą reglamentuojančių teisės aktų, įstaigos, kurioje dirba, vadovo patvirtintų vidaus dokumentų ir kitų teisės aktų nuostatų;
11.3. turėti medicinos gydytojo spaudą, kurio numeris suteiktas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
11.4. pagal kompetenciją tirti ir gydyti virškinimo sistemos ligomis sergančius pacientus, esant indikacijų, bendradarbiauti su kitais sveikatos priežiūros, socialiniais darbuotojais ar kt. specialistais ir atsižvelgti į jų rekomendacijas;
11.5. pagal savo kompetenciją ir sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, reikalavimus bei licenciją kvalifikuotai tirti ir diagnozuoti šios medicinos normos VII skyriuje nurodytas ligas ir sveikatos sutrikimus, skirti gydymą, rekomenduoti ir dalyvauti organizuojant profilaktikos priemones bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;
11.6. taikyti tik įteisintus tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus;
11.7. naudoti tik teisės aktų reikalavimus atitinkančias medicinos priemones (prietaisus), išskyrus kituose teisės aktuose nustatytas išimtis. Užtikrinti, kad medicinos priemonės (prietaisai) būtų laikomi, instaliuojami, naudojami ir prižiūrimi teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis gamintojų su medicinos priemone (prietaisu) pateikiama informacija;
11.8. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais laiku siųsti pacientus konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistus;
11.9. pacientą atsiuntusiam gydytojui raštu pranešti apie konsultacijos rezultatus, tyrimo duomenis, rekomendacijas;
11.10. bendradarbiauti su kitais asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros, slaugos ir socialiniais darbuotojais bei specialistais;
11.11. tinkamai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus, teikti statistikos, privalomosios atsiskaitomybės duomenis ir kitą informaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka bei analizuoti savo darbo rezultatus;
11.12. paaiškinti gydytojo gastroenterologo praktikos aplinkybes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų prašymu;
11.13. informuoti pacientą ir (ar) jo atstovą apie sveikatos sutrikimus, gydymą ir jo eigą bei kitas sveikatos priežiūros paslaugas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, bioetikos reikalavimais ir užtikrindamas asmens informacijos konfidencialumą;
11.15. propaguoti sveiką gyvenseną, sveikatos tausojimo bei ugdymo ir ligų bei susijusių sveikatos sutrikimų profilaktikos priemones;
VII SKYRIUS
KOMPETENCIJA
12. Gydytojo gastroenterologo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs gydytojo gastroenterologo profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas bei nuolat tobulindamas profesinę kvalifikaciją, atsižvelgdamas į nuolatinę mokslo, technikos ir praktikos pažangą.
13. Gydytojas gastroenterologas turi žinoti:
14. Gydytojas gastroenterologas turi išmanyti:
14.3. virškinimo sistemos organų anatomiją, fiziologiją, patologinę fiziologiją, šios sistemos ligų ir sveikatos sutrikimų rizikos veiksnius, priežastis, patologinės morfologijos ir imunopatologijos pagrindus, patogenezę, kliniką, diagnostikos ir gydymo metodus, jų prevenciją;
14.4. virškinimo sistemos ligų ir sveikatos sutrikimų diagnostikos ir gydymo metodus, indikacijas, kontraindikacijas ir komplikacijas;
14.6. virškinimo sistemos ligomis ir sveikatos sutrikimais sergančių pacientų medicininės reabilitacijos klausimus;
14.7. įvairaus amžiaus suaugusių asmenų ir nėščiųjų virškinimo sistemos ligų ir sveikatos sutrikimų ypatumus;
14.8. pacientų, sergančių virškinimo sistemos ligomis ir sveikatos sutrikimais, laikino ir nuolatinio nedarbingumo ekspertizės pagrindus;
14.9. virškinimo sistemos ligomis ir sveikatos sutrikimais sergančių pacientų dietinio, enterinio ir parenterinio maitinimo ypatumus;
15. Gydytojas gastroenterologas pagal savo kompetenciją turi įtarti ir (ar) mokėti diagnozuoti toliau išvardytas ligas ir sveikatos sutrikimus, ir siųsti pacientą atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojo konsultacijos dėl gydymo (kodai pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) (toliau – TLK-10-AM)):
16. Gydytojas gastroenterologas pagal savo kompetenciją turi mokėti diagnozuoti ir gydyti šias ligas ir sveikatos sutrikimus (pagal TLK-10-AM):
16.14. šiuos piktybinius navikus (išskyrus jų gydymą chemoterapija, biologine terapija, radioterapija):
16.16. storosios (gaubtinės) žarnos, tiesiosios žarnos, išangės ir išangės kanalo gerybinį naviką, D12;
16.45. stemplės venų mazgus, nenurodant kraujavimo, sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur, I98.2;
16.59. kitas išangės ir tiesiosios žarnos ligas, K62 (išskyrus išangės iškritimą ir išangės kanalo iškritimą, K62.2);
16.72. tulžies pūslės, tulžies latakų ir kasos pažeidimus, sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur, K87;
16.74. po procedūrų išsivystančius virškinimo sistemos sutrikimus, neklasifikuojamus kitur, K91 (išskyrus K91.3);
17. Gydytojas gastroenterologas turi gebėti:
17.2. rinkti ligos, gyvenimo, socialinę ir šeiminę anamnezę bei atlikti klinikinį paciento ištyrimą;
17.3. sudaryti virškinimo sistemos liga ir sveikatos sutrikimu sergančio paciento tyrimo ir gydymo planą, nustatyti intervencinio gydymo indikacijas, atlikti antrinę ir tretinę profilaktiką;
17.4. interpretuoti ir (ar) įvertinti virškinimo sistemos ligomis ir sveikatos sutrikimais sergančių pacientų laboratorinių, morfologinių, pilvo organų vaizdinių tyrimų (ultragarsinių, radiologinių: rentgenologinio, kompiuterinės tomografijos, magnetinio branduolinio rezonanso ir pan.) bei endoskopinių tyrimų duomenis;
17.7. vertinti gydymo efektyvumą ir koreguoti gydymą atsižvelgiant į klinikinių, laboratorinių, radiologinių bei patologinių tyrimų rezultatų dinaminius pokyčius;
18. Gydytojas gastroenterologas, baigęs gastroenterologijos rezidentūrą arba iki 1992 m. įgijęs gydytojo gastroenterologo profesinę kvalifikaciją ir turintis atitinkamų profesinės kvalifikacijos tobulinimosi kursų baigimą patvirtinantį dokumentą, pagal savo kompetenciją turi gebėti:
18.4. atlikti kepenų, kasos ir kitų pilvo ertmės organų bei jų darinių echoskopu kontroliuojamą diagnostinę punkcinę biopsiją;
18.16. atlikti virškinimo sistemos organų cistų, abscesų bei skysčių sankaupų pilvo ertmėje drenavimą kontroliuojant ultragarsu;
18.17. atrinkti pacientą kepenų (ar kombinuotai) transplantacijai (pagal TLK-10 AM):
VIII SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ
19. Pagal šioje normoje nustatytą kompetenciją gydytojas gastroenterologas veikia savarankiškai ir atsako už savo veiksmus.