LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 66:2018 „VAIKŲ LIGŲ GYDYTOJAS“ PATVIRTINIMO
2018 m. rugsėjo 20 d. Nr. V-1033
Vilnius
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 96 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 66:1999 „Gydytojas pediatras. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2018 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. V-1033
LIETUVOS MEDICINOS NORMA MN 66:2018
VAIKŲ LIGŲ GYDYTOJAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos medicinos norma MN 66:2018 „Vaikų ligų gydytojas“ (toliau – Lietuvos medicinos norma) reglamentuoja vaikų ligų gydytojo teises, pareigas ir kompetenciją.
2. Lietuvos medicinos norma privaloma visiems vaikų ligų gydytojams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms šiuos specialistus, tobulinančioms jų kvalifikaciją bei kontroliuojančioms jų veiklą.
3. Lietuvos medicinos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:
3.1. Vaikų ligos – vaiko raidos ir sveikatos sutrikimai, įgimtos ir įgytos būklės ir ligos, kuriomis serga asmenys nuo gimimo iki 18 metų.
3.2. Vaikų ligų gydytojas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs vaikų ligų gydytojo profesinę kvalifikaciją.
3.3. Vaikų ligų gydytojo praktika – teisės aktų reglamentuojama vaikų ligų gydytojo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją vykdoma asmens sveikatos priežiūra, apimanti vaikų ligų diagnostiką, gydymą, medicininę reabilitaciją ir profilaktiką.
4. Vaikų ligų gydytojo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines medicinos studijas ir vaikų ligų rezidentūrą. Užsienyje įgyta vaikų ligų gydytojo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo ir kitų profesinių kvalifikacijų pripažinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Teisę verstis vaikų ligų gydytojo praktika turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs vaikų ligų gydytojo profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal vaikų ligų gydytojo profesinę kvalifikaciją.
6. Vaikų ligų gydytojas verčiasi vaikų ligų gydytojo praktika Lietuvos Respublikoje tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti vaikų ligų paslaugas ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais turi teikti ir vaikų ligų gydytojas.
7. Vaikų ligų gydytojas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros specialistais bei socialiniais darbuotojais.
8. Vaikų ligų gydytojas savo darbe vadovaujasi asmens sveikatos priežiūros specialisto praktika, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, Lietuvos medicinos norma, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis ir savo pareigybės aprašymu.
II SKYRIUS
TEISĖS
9. Vaikų ligų gydytojas turi teisę:
9.1. verstis vaikų ligų gydytojo praktika šios Lietuvos medicinos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
9.2. išrašyti receptus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 112 „Dėl Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;
9.3. išduoti medicininius ar sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
9.4. pagal kompetenciją konsultuoti pacientus, sveikatos priežiūros specialistus, kitus fizinius ir juridinius asmenis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
9.5. atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;
9.6. nustatyti asmens mirties faktą Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo nustatyta tvarka;
9.7. gauti darbui būtiną informaciją apie gydomus ir konsultuojamus pacientus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
III SKYRIUS
PAREIGOS
11. Vaikų ligų gydytojas privalo:
11.2. pagal savo kompetenciją, nurodytą šioje Lietuvos medicinos normoje ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, licencija kvalifikuotai tirti, diagnozuoti ir gydyti ligas, būkles bei sveikatos sutrikimus, rekomenduoti ir dalyvauti organizuojant profilaktikos priemones bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;
11.3. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir (ar) gydytis pas atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistą;
11.4. bendradarbiauti su asmens sveikatos priežiūros ir kitais specialistais, dalyvaujančiais atliekant tyrimo, diagnostikos ir gydymo veiksmus;
11.6. turėti spaudą, kurio numeris suteikiamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. V-1 „Dėl Numerio sveikatos specialisto spaudui suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;
11.8. laikytis sveikatos priežiūros specialisto profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti;
11.9. tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
11.11. tvarkyti vaikų ligų gydytojo praktikos dokumentus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
11.12. paaiškinti asmens sveikatos priežiūros specialisto praktikos aplinkybes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų ir kitų kontroliuojančių institucijų prašymu;
11.13. taikyti Lietuvos Respublikoje tik medicinos mokslo ir praktikos įrodymais pagrįstus, saugius tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus, išskyrus kituose teisės aktuose nustatytas išimtis;
11.14. naudoti tik teisės aktų reikalavimus atitinkančias medicinos priemones (prietaisus), išskyrus kituose teisės aktuose nustatytas išimtis. Užtikrinti, kad medicinos priemonės (prietaisai) būtų naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis gamintojų su medicinos priemone (prietaisu) pateikiama informacija;
11.15. pranešti teisėsaugos institucijoms ir (ar) vaiko teisių apsaugos tarnybai apie įtariamą smurtą ar netinkamą elgesį su vaiku;
IV SKYRIUS
KOMPETENCIJA
12. Vaikų ligų gydytojo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs vaikų ligų gydytojo profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas, dirbdamas vaikų ligų gydytoju bei nuolat tobulindamas kvalifikaciją ir domėdamasis nuolatine medicinos mokslo ir praktikos pažanga.
13. Vaikų ligų gydytojas turi žinoti:
14. Vaikų ligų gydytojas turi išmanyti:
14.6. vaikų ligų etiologiją, patogenezę, simptomatiką, diagnostikos, intervencinio ir operacinio gydymo principus ir indikacijas, kontraindikacijas, profilaktikos principus;
14.10. vaiko psichologijos ypatumus, dažniausius psichikos sutrikimus, sveiko ir sergančio vaiko bei jo artimųjų psichologiją;
15. Vaikų ligų gydytojas turi gebėti:
15.4. įvertinti laboratorinių, neurofiziologinių ir vaizdinių tyrimų duomenis, žinoti jų ypatumus ir dinamiką pagal vaiko amžių;
15.28. atsiradus infekcijos židiniui, vykdyti Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytas priešepidemines priemones;
16. Vaikų ligų gydytojas turi gebėti:
16.1. įtarti šias ligas ir siųsti specialisto konsultacijos:
16.1.50. medžiagų apykaitos sutrikimus (hipoglikemiją, hiperglikemiją, elektrolitų balanso sutrikimus);
16.2. šias ligas pradėti gydyti iki specialisto konsultacijos:
16.3. diagnozuoti ir gydyti šias nekomplikuotas ligas:
16.3.8. dažniausias ūmines citotoksinio gydymo komplikacijas (mielosupresiją, febrilią neutropeniją, infekcines komplikacijas, virškinimo ir mitybos sutrikimą, mukozitą, vidaus organų funkcijos sutrikimus);
16.3.12. pūslelines infekcijas: gingivostomatitą, vėjaraupius, infekcinę mononukleozę, citomegaliją, staigiąją egzantemą;
16.4. įtarti šias chirurginiu būdu gydomas ligas ir siųsti specialisto konsultacijos:
16.4.6. ūmines vaikų būkles, susijusias su šlapimo takų, inkstų ligų (akmenlige, kt.), vyrų reprodukcinės sistemos ligomis;
16.4.16. vaikų tuštinimosi sutrikimus (Hiršprungo (Hirschsprung) ligą, išmatų nelaikymą, išangės skausmus);
16.5. diagnozuoti šias chirurginiu būdu gydomas ligas ir siųsti specialisto konsultacijos:
16.5.5. šlapimo pūslės, šlaplės bei sėklidės formavimosi ydas (hipospadiją, epispadiją, sutrikusią lyties diferenciaciją, kriptorchizmą, sėklidės hipoplaziją, sėklidės ektopiją, hydrocelę, funikulocelę, varikocelę);
16.5.7. odos ir poodžio pūlines ligas (abscesą, flegmoną, limfadenitą, limfangitą, adenoflegmoną, pirštų pūlinius, odos pūlines ligas, mastitą, paraproktitą, įaugusį nagą, pragulų ir trofines opas, omfalitą, osteomielitą);
16.5.11. išangės ir tiesiosios žarnos ligas (vaikų hemorojų, išangės įplėšą, tiesiosios žarnos iškritimą);
16.5.12. vaikų odos ir poodžio chirurgines ligas (gerybinius navikus, epidermoidines cistas, pakinklio ir riešo ganglijas, įgimtus pigmentinius apgamus, kraujagyslines ir pigmentines dėmes, limfangiomas, hemangiomas, neurofibromatozę, išangės srities dermatitus, išangės polipus, smailiagales kondilomas, odos hipertrofines papilomas);
16.6. diagnozuoti ir suteikti skubią pagalbą vaikams, esant:
16.6.6. vandens ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimams (hipernatremijai, hiponatremijai, hiperkalemijai, hipokalemijai, dehidracijai);