I SKYRIUS
ĮVADAS
1. Utenos rajono savivaldybės 2023 metų užimtumo didinimo programa (toliau - Programa) nustato būklės analizę, metinį finansavimo planą, užimtumo didinimo programoje dalyvaujančius subjektus, paslaugų ir priemonių planą, programos įgyvendinimo priežiūrą ir įvertinimą, viešinimą.
2. Programa rengiama kasmet, siekiant efektyvesnių gyventojų užimtumo didinimo priemonių ir paslaugų organizavimo Utenos rajono savivaldybės (toliau - Savivaldybė) gyventojams. Prireikus Programa einamaisiais metais gali būti tikslinama pagal kintančias aplinkybes.
3. Programos tikslas - kompleksiškai spręsti Savivaldybės teritorijoje gyvenančių Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 20 straipsnio 2 ir 5 dalyse ir 48 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų integracijos į darbo rinką problemas, atsižvelgiant į individualius jų poreikius, kvalifikaciją bei motyvaciją dirbti, ugdyti jų socialinius, darbinius įgūdžius, šalinti kliūtis užimtumui ir padidinti jų galimybes susirasti darbą, sudaryti sąlygas norintiems integruotis į darbo rinką laikinai įsidarbinti ir užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų, mažinti piniginės socialinės paramos gavėjų skaičių Utenos rajone bei užtikrinti 2017-2022 metų Savivaldybės užimtumo didinimo programų vykdytų darbų tęstinumą, vykdyti darbo rinkos užimtumo didinimo ir nedarbo (nelegalaus darbo) mažinimo politiką.
4. Programoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
II SKYRIUS
BŪKLĖS ANALIZĖ
5. Savivaldybė - administracinis teritorinis vienetas šiaurės rytų Lietuvoje. Statistikos departamento duomenimis, Utenos mieste 2022 m. sausio 1 d. gyveno 25204 gyventojai.
6. Savivaldybės socialinė, demografinė situacija ir jos įvertinimas.
7. Demografinė situacija Utenos rajone:
7.1. demografinių procesų raida Lietuvoje jau daugiau kaip du dešimtmečius yra neigiama, o pastaraisiais metais fiksuotas bene intensyviausias gyventojų skaičiaus mažėjimas Europos Sąjungoje. Utenos rajono demografinę būklę apibūdina gyventojų skaičius ir sudėtis, santuokų, ištuokų, gimstamumo, mirtingumo ir migracijos rodikliai;
7.1.1. Lietuvos statistikos departamento oficialiosios statistikos portalo 2022 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje gyveno 2 mln. 806 tūkst. nuolatinių gyventojų (2021 m. sausio 1 d. - 2 mln. 811 tūkst.). Per metus nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 5,0 tūkst. (0,18 proc.). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2022 m. sausio 1 d. Savivaldybėje gyveno 37266 gyventojų ir tai sudarė 1,33 proc. visų Lietuvos Respublikos gyventojų arba 29,66 proc. Utenos apskrities gyventojų. Tiek Utenos apskrityje, tiek ir Utenos rajone vyrauja spartesnė gyventojų mažėjimo tendencija palyginti su Lietuvos vidurkiu;
7.1.2. demografinės situacijos pokyčiai, susiję su gyventojų skaičiaus mažėjimu, ypač 20-29 metų amžiaus gyventojų, neigiamai veikia viso regiono ekonominę-socialinę plėtrą, mažina vietos ekonominį aktyvumą, gilina socialines, gyventojų užimtumo ir darbo rinkos problemas. Pagrindinė gyventojų skaičiaus mažėjimo Utenos apskrities savivaldybėse priežastis - neigiama natūrali gyventojų kaita ir neigiamas migracijos saldo.
1 lentelė. Gimusiųjų ir mirusiųjų asmenų skaičius 2016–2021 m.
| Metai/ Administracinė teritorija |
2016 m. |
2017 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2020 m. |
2021 m. |
Pokytis proc. lyginant 2021 m. ir 2016 m. |
| Gimę |
| Lietuvos Respublika |
30623 |
28696 |
28149 |
27393 |
25144 |
23330 |
-23,82 |
| Utenos r. sav. |
320 |
281 |
362 |
324 |
304 |
327 |
+2,19 |
| Mirę |
| Lietuvos Respublika |
41106 |
40142 |
39574 |
38281 |
43547 |
47746 |
+16,15 |
| Utenos r. sav. |
681 |
643 |
670 |
658 |
659 |
719 |
+5,58 |
2021 m. Utenos rajone gimė 327 naujagimiai, o mirė 719 gyventojų, neigiama gyventojų natūrali kaita - 392 gyventojai. Įtakos gyventojų mažėjimui rajone turi ir vidaus bei tarptautinė migracija.
7.1.3. Didžioji Savivaldybės gyventojų dalis gyvena mieste – 67,06 proc. (2022 m. duomenimis, Utenos apskrities miestuose vidutiniškai gyveno 57,59 proc., šalyje – 68,19 proc. visų gyventojų);
7.1.4. analizuojant gyventojų pasiskirstymą kaimiškosiose seniūnijose, pastebima, kad tik 2 seniūnijose gyventojų skaičius viršija 2 tūkst. (Leliūnų ir Utenos), 5 seniūnijose gyvena nuo 1 iki 2 tūkst. asmenų, o Kuktiškių bei Saldutiškio seniūnijose gyventojų skaičius nesiekia 1 tūkst. gyventojų. Gyventojų mažėjimas pastebimas Daugailių, Kuktiškių, Saldutiškio, Sudeikių, Tauragnų, Užpalių ir Vyžuonų kaimiškose seniūnijose, išskyrus Leliūnų seniūniją, kur deklaravusių savo gyvenamąją vietą padaugėjo 7 asmenimis, Utenos seniūniją, kur deklaravusių savo gyvenamąją vietą padaugėjo 21 asmeniu, palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu;
1 pav. Gyventojų pasiskirstymas Utenos rajono kaimiškosiose seniūnijose
7.1.5. 2022 m. rugpjūčio 1 d., Savivaldybės seniūnijų duomenimis, Savivaldybėje gyveno 5373 0 - 18 metų amžiaus gyventojų, sudarančių 13,50 proc. visų Savivaldybės gyventojų (šalyje ši amžiaus grupė sudarė 18,55 proc.). Darbingo amžiaus gyventojai sudarė 63,81 proc. (25 399 gyventojai) visų Savivaldybės gyventojų. Vyresni nei 65 m. amžiaus gyventojai (9029 asmenys) sudarė 22,69 proc. gyventojų (šalyje pensinio amžiaus gyventojai 2022 m. sudarė 20,0 proc.).
7.2. Pagrindiniai darbo rinkos ir asmenų užimtumo būklę apibūdinantys duomenys: užimtumo lygis, nedarbo lygis, užimtų gyventojų struktūra ir skaičius:
7.2.1. Lietuvos statistikos departamento 2021 m. liepos 1 d. duomenimis, šalyje darbo rinkoje užimtų gyventojų skaičius buvo 1360,4 tūkst. šalies gyventojų, vyrai sudarė 682,5 tūkst. aktyvių darbo rinkos dalyvių, moterys – 677,9 tūkst.
7.2.2. darbo rinkos ir asmenų užimtumo būklę parodo registruotas nedarbas. 2022 m. rugpjūčio 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruoti 158695 bedarbiai ir nedarbas šalyje siekė 9,1 procento. Pastebimas ženklus registruoto nedarbo mažėjimas (2022 m. pradžioje nedarbas siekė 10,2 proc.);
7.2.3. Utenos rajone 2022 m. rugpjūčio 1 d. fiksuojamas nežymiai mažesnis nedarbo lygis nei šalyje. 2022 m. rugpjūčio 1 d. Užimtumo tarnyboje bedarbiais buvo registruoti 1946 Utenos rajono gyventojai (924 mažiau nei prieš metus), kurie sudarė 7,5 proc. darbingo amžiaus Utenos rajono gyventojų;
7.2.4. ilgalaikių bedarbių skaičius Utenos rajone sumažėjo, palyginanti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. 2021 m. rugpjūčio 1 d. buvo registruoti 1279 (arba 43,9 proc.) ilgalaikiai bedarbiai, o 2022 m. rugpjūčio 1 d. – 570 ilgalaikių bedarbių (28,8 proc. visų registruotų bedarbių). Jaunimo iki 29 m. nedarbas Utenos rajone, Užimtumo tarnybos duomenimis, 2022 m. rugpjūčio 1 d. siekė 3,8 proc. - tai 2,2 proc. mažiau nei prieš metus;
7.2.5. vyresnių nei 50 m. amžiaus asmenų nedarbas lyginant su praėjusiais metais mažėjo - 2022 m. rugpjūčio 1 d. Užimtumo tarnyboje registruota 1017 vyresnių nei 50 metų darbo ieškančių asmenų (2021 metais atitinkamai- 1360);
7.2.6. savivaldybės seniūnijų gyventojų registro duomenimis, 2022 m. rugpjūčio 1 d. Savivaldybėje gyveno 25399 darbingo amžiaus gyventojai. Šie asmenys atspindi potencialią darbo jėgą Savivaldybėje, tačiau dėl įvairių priežasčių dalis jų ekonomiškai neaktyvūs. Iš ieškančių darbo asmenų 43,2 proc. sudaro moterys, vyrai – 56,8 proc., jaunimas iki 29 m. amžiaus – 11,7 proc.
7.2.7. Kaimo vietovėje gyvena 38,95 proc. registruotų bedarbių. Kaimiškosiose seniūnijose nedarbas siekia 9,04 proc. nuo visų darbingo amžiaus žmonių, gyvenančių kaime. Didesnis nedarbo skirtumas tarp miesto ir kaimo gyventojų parodo, kad nedarbo situacija Savivaldybės kaimo vietovėse yra pakankamai sudėtinga.
2 lentelė. Nedarbo lygis seniūnijose
| Seniūnija |
Gyventojų skaičius seniūnijoje 2022-08-01 |
Darbingo amžiaus gyventojų skaičius seniūnijoje 2022-08-01 |
Darbingo amžiaus gyventojų proc. nuo gyventojų skaičiaus seniūnijoje |
Registruotų Užimtumo tarnyboje gyventojų skaičius seniūnijoje 2022-08-01 |
Registruotų Užimtumo tarnyboje gyventojų proc. nuo darbingo amžiaus gyventojų |
| Daugailių |
1184 |
765 |
64,61 |
80 |
10,5 |
| Kuktiškių |
742 |
466 |
62,80 |
45 |
9,6 |
| Leliūnų |
2922 |
1901 |
65,06 |
139 |
7,3 |
| Saldutiškio |
740 |
475 |
64,09 |
66 |
13,9 |
| Sudeikių |
1345 |
866 |
64,39 |
88 |
10,2 |
| Tauragnų |
1089 |
677 |
62,17 |
78 |
11,5 |
| Užpalių |
1494 |
939 |
62,85 |
90 |
9,6 |
| Vyžuonų |
1416 |
870 |
61,44 |
83 |
9,5 |
| Utenos |
2177 |
1423 |
65,39 |
89 |
6,3 |
| Utenos miesto |
26692 |
17017 |
63,75 |
1188 |
7,0 |
| Iš viso: |
39801 |
25399 |
63,81 |
1946 |
7,7 |
Analizuojant nedarbo situaciją kaimiškosiose seniūnijose, matyti, kad didžiausias nedarbo lygis yra Daugailių, Saldutiškio, Tauragnų, Sudeikių seniūnijose, mažiausias - Utenos miesto, Utenos seniūnijose.
Panašios tendencijos išlieka jau keletą pastarųjų metų;
7.2.8. vertinant Užimtumo tarnybos Utenos skyriaus pateiktus duomenis apie bedarbius seniūnijose, matyti, kad jų skaičius analizuojamu 2021-2022 m. laikotarpiu sumažėjo 924 asmenimis;
7.2.9. lyginant su 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu, stebimas bedarbių procento nuo darbingo amžiaus gyventojų mažėjimas. Ilgalaikių bedarbių dalis tarp visų bedarbių visose seniūnijose taip pat sumažėjo.
3 lentelė. Bedarbių pasiskirstymas pagal seniūnijas
| Seniūnija |
Bedarbių procentas nuo darbingų amžiaus gyventojų/ Ilgalaikių bedarbių procentas nuo visų bedarbių |
Pokytis procentų punktais |
|
| 2019-08-01 |
2020-08-01 |
2021-08-01 |
2022-08-01 |
|
| Daugailių |
12,6 /51,0 |
16,1 /28,6 |
19,7/61,6 |
10,5/42,5 |
-9,2/-19,1 |
|
| Kuktiškių |
8,7 /33,3 |
11,8 /31,5 |
13,3/45,9 |
9,6/37,8 |
-3,7/-8,1 |
|
| Leliūnų |
7,6 /37,8 |
9,1 /25,4 |
11,5/44,0 |
7,3/28,1 |
-4,2/-15,9 |
|
| Saldutiškio |
15,5 /35,4 |
13,4/38,8 |
14,3/50,0 |
13,9/31,8 |
-0,4/-18,2 |
|
| Sudeikių |
8,3 /37,1 |
10,6 /32,2 |
12,9/43,8 |
10,2/38,6 |
-2,7/-5,2 |
|
| Tauragnų |
14,1 /44,3 |
13,0 /40,0 |
13,7/60,0 |
11,5/38,5 |
-2,2/-21,5 |
|
| Užpalių |
9,6 /33,3 |
10,6/24,3 |
13,4/41,4 |
9,6/37,8 |
-3,8/-3,6 |
|
| Vyžuonų |
9,0 /44,9 |
13,7/25,8 |
15,5/53,7 |
9,5/46,9 |
-9,5/-6,8 |
|
| Utenos |
8,9 /22,6 |
10,2 /23,8 |
10,1/43,7 |
6,3/22,5 |
-3,8/-21,2 |
|
| Utenos miesto |
7,2/22,1 |
9,0/20,8 |
10,2/36,1 |
7,0/25,4 |
-3,2/-10,7 |
|
Pastebėta, kad ilgalaikę bedarbystę gali lemti noro dirbti ir tobulinti kvalifikaciją trūkumas, laisvų darbo vietų nebuvimas bei turimi žalingi įpročiai. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad mažesnėse seniūnijose darbo vietos yra kuriamos vangiai ir registruojamos labiau aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams, nes jau yra jaučiamas tokių darbuotojų trūkumas, o esami bedarbiai (neturintys aukštos kvalifikacijos) stokoja motyvacijos dirbti, paprastai jiems yra siūlomas mažesnis darbo atlygis ar prastesnės darbo sąlygos. Tokiems asmenims yra sunkiau integruotis į nuolatos besikeičiančią darbo rinką negu kitiems darbo rinkos dalyviams;
7.2.10 pagrindiniai darbo rinką ir asmenų užimtumo būklę apibūdinantys duomenys Utenos rajone 2022 m. sausio 1 d. (Lietuvos statistikos departamento, Užimtumo tarnybos ir Savivaldybės duomenys):
| Rodiklis |
2019 m. |
2020 m. |
2021 m. |
2022 m. |
Pokytis (proc.) |
| Utenos rajono savivaldybės gyventojų skaičius |
37 257 |
37184 |
37081 |
37266 |
+0,02 |
| Darbingo amžiaus gyventojų skaičius |
22939 |
23701 |
22847 |
23948 |
+4.40 |
| Vidutinis darbo užmokestis (neto, Eur/mėn.) |
817 |
879,2 |
966,5 |
1116,2 |
+36,62 |
| Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų |
10,4 |
9,5 |
12,6 |
10,2 |
-0,2 |
| Ilgalaikių bedarbių procentas nuo visų bedarbių |
40,7 |
18,1 |
43,9 |
38,8 |
-1,9 |
| Bedarbių piniginės socialinės paramos gavėjų skaičius |
702 |
681 |
636 |
596 |
-15,10 |
| Vyresnių nei 40 metų amžiaus bedarbių skaičius proc. nuo visų registruotų bedarbių |
69,5 |
70,1 |
63,80 |
72,9 |
+3,40 |
7.3. Darbo rinkos tendencijos ir įsidarbinimo galimybės:
7.3.1. per 2022 m. sausio–liepos mėnesius registruotos 1942 laisvos darbo vietos, nuo metų pradžios įdarbinti 1202 bedarbiai, 1144 iš jų pagal neterminuotas darbo sutartis. Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones (parama mokymuisi, remiamas įsidarbinimas, parama darbo vietoms steigti ir kt.) nuo metų pradžios nukreipta 480 asmenų;
7.3.2. vertinant atskiras bedarbių grupes, matoma, kad 2022 m. vyrų, moterų ir jaunimo nedarbo rodikliai mažėja: vyrų - nuo 11,3 iki 9 proc., moterų – nuo 9 iki 7,9 proc., jaunimo iki 29 m. - nuo 4,2 iki 3,8 proc. Vyrų registruotas nedarbas labiau priklausomas nuo darbo rinkos sezoniškumo ir metų eigoje jo svyravimai yra gerokai didesni. Pastebima pandemijos įtaka ilgalaikio nedarbo augimui. Beveik kas trečias bedarbiu tapęs žmogus neturi profesinio pasirengimo. Dėl to jiems sunku įsitvirtinti darbo rinkoje. Teigiama tendencija, kad bedarbių, neturinčių profesinės kvalifikacijos, dalis tarp darbo ieškančių asmenų kelerius metus nuosekliai mažėja. Augant žmonių aktyvumo lygiui, labiausiai keitėsi neturinčiųjų darbo patirties dalis, daugiau buvusių neaktyvių žmonių grįžo į darbo rinką;
7.3.3. Užimtumo tarnybos duomenimis, per 2022 m. sausio-liepos mėnesius įregistruota daugiausia bedarbių, turinčių pardavėjo, automobilio vairuotojo, virėjo, vairuotojo ekspeditoriaus, apdailininko, apsaugos darbuotojo profesijas. Tarp specialistų daugiausia registravosi vadybininkai, apskaitininkai, administratoriai, logistikos specialistai. Per 40 proc. besiregistruojančių asmenų pageidauja dirbti nekvalifikuotą darbą, tačiau darbo rinkoje trūkstant kvalifikuotos darbo jėgos, jiems siūloma įsigyti arba pakeisti profesiją;
7.3.4. didžiausia paklausa darbo rinkoje 2022 m. sausio-liepos mėnesiais išliko pardavėjams, maisto pusgaminių ruošėjams, suvirintojams, siuvėjams, šaltkalviams, vairuotojams ekspeditoriams. Tarp specialistų didžiausias įsidarbinimo galimybes turėjo pardavimų ir verslo vadybininkai, administravimo specialistai. Nemažėja paklausa nekvalifikuotam darbui ir sudaro per 26 proc. visų darbo pasiūlymų.
7.4. Socialinė situacija:
7.4.1. ypač sudėtinga į darbo rinką integruoti skurdo ir socialinės atskirties riziką patiriančius asmenis. Šie asmenys paprastai ilgą laiką būna ekonomiškai neaktyvūs, praradę darbinius įgūdžius, kvalifikaciją, socialinius gebėjimus. Dėl ilgalaikio nedarbo asmenys praranda motyvaciją dirbti, siaurėja jų bendravimo aplinka, dėl nuolat patiriamo streso atsiranda fizinės ir psichinės sveikatos problemų, jie tampa socialiai atskirti nuolatiniai socialinės paramos gavėjai. Ilgalaikis nedarbas pakeičia žmogaus mąstymą, daro neigiamą įtaką savivertei, o tai sudaro kliūčių įsidarbinti;
7.4.2. 2022 m. rugpjūčio 1 d., remiantis Savivaldybės administracijos duomenimis, Savivaldybėje buvo registruotos 138 šeimos, patiriančios socialinę riziką. 102 šeimos arba 73,9 proc. visų socialinę riziką patiriančių šeimų buvo registruota Utenos mieste. Iš kaimiškųjų seniūnijų daugiausia tokių šeimų registruota Daugailių, Leliūnų, Saldutiškio, Tauragnų, Vyžuonų ir Utenos seniūnijose, mažiausia Kuktiškių, Sudeikių ir Užpalių seniūnijose. Didžioji šių šeimų dalis stokoja socialinių įgūdžių, joms teikiama socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslauga (daugiau kaip 50 proc.), kita dalis turi problemų dėl priklausomybių (alkoholis ir kt.). Atvejo vadyba taikoma 128 šeimoms;
7.4.3. vertinant socialinę riziką patiriančių šeimų užimtumą, pastebima, kad 35,5 proc. šių šeimų narių yra registruoti Užimtumo tarnyboje, 20,29 proc. asmenų augino mažamečius vaikus, 15,21 proc. turėjo neįgalumą ir 10,14 proc. nedirbo ir neregistruoti Užimtumo tarnyboje;
4 lentelė. Šeimų, patiriančių socialinę riziką, užimtumo analizė
| Seniūnija |
Darbingo amžiaus gyventojų skaičius seniūnijoje |
Socialinę riziką patiriančios šeimos |
Soc. riziką patiriančių šeimų užimtumas 2022 m. rugpjūčio 1 d. |
| Registruoti Užimtumo tarnyboje |
Dirba |
Augina vaikus |
Turi neįgalumą |
Nedirba ir neturi bedarbio statuso |
| Daugailių |
765 |
6 |
2 |
5 |
2 |
- |
1 |
| Kuktiškių |
466 |
2 |
1 |
3 |
- |
- |
1 |
| Leliūnų |
1901 |
7 |
4 |
6 |
2 |
2 |
- |
| Saldutiškio |
475 |
5 |
3 |
2 |
2 |
1 |
- |
| Sudeikių |
866 |
2 |
- |
- |
1 |
- |
1 |
| Tauragnų |
677 |
4 |
1 |
3 |
- |
1 |
1 |
| Užpalių |
939 |
2 |
- |
1 |
- |
- |
1 |
| Vyžuonų |
870 |
4 |
2 |
4 |
1 |
- |
- |
| Utenos |
1423 |
4 |
2 |
4 |
1 |
1 |
2 |
| Utenos miesto |
17017 |
102 |
34 |
88 |
19 |
16 |
7 |
| Iš viso: |
25399 |
138 |
49 |
116 |
28 |
21 |
14 |
7.4.4. pagal Savivaldybės administracijos pateiktus duomenis, socialinių pašalpų gavėjų skaičius 2019-2022 m. laikotarpiu mažėjo. 2022 m., palyginti su 2019 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis, socialinių pašalpų gavėjų skaičius sumažėjo net 15 proc. (2019 m. - 702 gavėjai, 2020 m. – 681 gavėjas, 2021 m. - 636 gavėjai, 2022 m. rugpjūčio 1 d. - 596). Analizuojant socialinės paramos gavėjų skaičių pagal seniūnijas, matyti, kad socialinės pašalpos gavėjų mažėjo visose seniūnijose, labiausiai jų sumažėjo Saldutiškio, Užpalių, Utenos, Daugailių, Kuktiškių, Leliūnų, seniūnijose (apie 40 proc.). Vertinant socialinės paramos gavėjų skaičių seniūnijose pagal gyventojų skaičių, pastebima, kad iš visų seniūnijų išsiskiria Daugailių, Tauragnų, Užpalių, Saldutiškio, Sudeikių, Leliūnų, Kuktiškių seniūnijos, kuriose paramos gavėjų skaičius nuo bendro seniūnijos gyventojų skaičiaus sudaro nuo 1,41 iki 4,08 proc., kai tuo tarpu Utenos seniūnijoje neviršija 0,78 proc. Utenos mieste socialinės pašalpos gavėjai sudaro 1,33 proc. visų miesto gyventojų.
5 lentelė. Socialinių pašalpų gavėjų skaičiaus analizė
| Seniūnija |
Gyventojų skaičius 2022-08-01 |
Socialines pašalpas gaunančių asmenų skaičius 2019-08-01 |
Socialines pašalpas gaunančių asmenų skaičius 2020-08-01 |
Socialines pašalpas gaunančių asmenų skaičius 2021-08-01 |
Socialines pašalpas gaunančių asmenų skaičius 2022-08-01 |
| Daugailių |
1184 |
60 |
55 |
48 |
37 |
| Kuktiškių |
742 |
18 |
16 |
13 |
12 |
| Leliūnų |
2922 |
64 |
55 |
62 |
41 |
| Saldutiškio |
740 |
29 |
21 |
19 |
11 |
| Sudeikių |
1345 |
33 |
35 |
32 |
27 |
| Tauragnų |
1089 |
46 |
44 |
44 |
46 |
| Užpalių |
1494 |
43 |
44 |
40 |
22 |
| Vyžuonų |
1416 |
32 |
32 |
28 |
25 |
| Utenos |
2177 |
32 |
28 |
27 |
17 |
| Utenos miesto |
26692 |
345 |
351 |
323 |
358 |
| Iš viso: |
39801 |
702 |
681 |
636 |
596 |
8. Atlikus Savivaldybės ekonominės, socialinės, demografinės būklės analizę, kurios metu buvo analizuojami demografiniai ir ekonominiai socialiniai rodikliai, galima daryti išvadas:
8.1. tam tikri bendri rodikliai, tokie kaip socialinės paramos gavėjų skaičiaus mažėjimas, vidutinio darbo užmokesčio didėjimas, registruotų bedarbių skaičiaus mažėjimas, atskleidžia, kad situacija Utenos rajone gerėja;
8.2. kvalifikuotos darbo jėgos migracija (vidinė ir tarptautinė) ir struktūrinis nedarbas pastaraisiais metais buvo pagrindiniai iššūkiai Savivaldybės darbo rinkai. Pagrindinės migracijos priežastys yra susijusios su darbo ir materialinės gerovės paieškomis užsienyje;
8.3. atsižvelgiant į tai, kad Savivaldybėje nedarbas neviršija šalies nedarbo lygio, o emigracijos mastai sumažėjo, darytina išvada, jog užimtumas Savivaldybėje yra pakankamai efektyvus;
8.4. su sunkumais darbo rinkoje ypač susiduria žemą išsilavinimą ir kvalifikaciją, nepakankamą darbo patirtį turintys asmenys, kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojai, kuriems sunku vietinėje darbo rinkoje rasti turimą kompetenciją atitinkantį darbą. Dėl ilgalaikio nedarbo bedarbiai praranda motyvaciją dirbti, mažėja jų bendravimo aplinka, dėl nuolat patiriamo streso atsiranda fizinės ir psichinės sveikatos problemų, jie tampa socialiai atskirtais nuolatiniais socialinės paramos gavėjais. Visa tai tampa kliūtimis darbo rinkoje panaudoti bedarbių ir nuo darbo rinkos nutolusių neaktyvių gyventojų potencialą;
8.5. didelė dalis bedarbių, išskiriamų pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nurodytus požymius, yra žemos kvalifikacijos arba jos neturi visai. Kadangi kvalifikacijos nereikalaujančių darbų pasiūla Utenos rajone kasmet mažėja, šių asmenų galimybės įsidarbinti taip pat mažėja. Todėl tikslinga bedarbiams organizuoti kvalifikacijos nereikalaujančius laikino pobūdžio darbus, teikiančius socialinę naudą vietos bendruomenei, prisidedančius prie socialinės infrastruktūros palaikymo ir plėtojimo. Programą orientuojant į labiausiai socialiai pažeidžiamus asmenis, būtų siekiama ne tik padidinti Savivaldybės gyventojų užimtumo lygį, bet ir pagerinti bendrą Savivaldybės socialinę-ekonominę būklę.
9. Laikinųjų darbų organizavimo efektyvumą pagrindžia ir ankstesnė Utenos rajono savivaldybės viešųjų darbų programų įgyvendinimo patirtis. 2017 m. pirmojo pusmečio Utenos rajono savivaldybės 2017 metų viešųjų darbų programoje dalyvavo 94 bedarbiai, 2017 m. antrajame pusmetyje Utenos rajono savivaldybės 2017 metų užimtumo didinimo programoje - 62 bedarbiai, 2018 m. - 125 asmenys, 2019 m. užimtumo didinimo programoje - 74 asmenys, 2020 m. užimtumo didinimo programoje - 104 asmenys.
10. Iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams skirtų lėšų 132,0 tūkst. Eur 2020 m. laikiną darbą ir pragyvenimo šaltinį gavo 77 asmenys.
11. Dėl COVID -19 ligos (koronaviruso infekcijos) bei šalyje buvusio karantino daugiau žmonių neteko darbo, išaugo viešųjų erdvių tvarkymo apimtys. Atsižvelgiant į tai, taip pat siekiant mažinti neigiamas pasekmes darbo rinkoje, padėti kuo daugiau žmonių integruotis į visuomenę, iš savivaldybės biudžeto papildomai buvo skirta 50,0 tūkst. Eur. Trijų mėnesių . laikotarpiui įdarbinti 27 asmenys. Iš viso 2020 m. užimtumo didinimo programoje dalyvavo 104 asmenys. 2021 m. užimtumo didinimo programoje dalyvavo 72 asmenys, 2022 m. užimtumo didinimo programoje dalyvavo 51 asmuo.
6 lentelė. Laikinojo užimtumo rėmimo rezultatai seniūnijose
| Seniūnija |
Laikinai įdarbinta asmenų |
| |
2018 m. (Utenos rajono savivaldybės 2018 metų užimtumo didinimo programa) |
2019 m. (Utenos rajono savivaldybės 2019 metų užimtumo didinimo programa) |
2020 m. (Utenos rajono savivaldybės 2020 metų užimtumo didinimo programa) |
2021 m. (Utenos rajono savivaldybės 2021 metų užimtumo didinimo programa) |
2022 m. (Utenos rajono savivaldybės 2022 metų užimtumo didinimo programa) |
| Daugailių |
5 |
4 |
7 |
5 |
4 |
| Kuktiškių |
5 |
3 |
6 |
3 |
3 |
| Leliūnų |
7 |
4 |
6 |
4 |
4 |
| Saldutiškio |
5 |
3 |
6 |
3 |
3 |
| Sudeikių |
5 |
5 |
6 |
4 |
4 |
| Tauragnų |
6 |
4 |
6 |
3 |
3 |
| Užpalių |
6 |
4 |
6 |
3 |
3 |
| Vyžuonų |
8 |
4 |
6 |
4 |
3 |
| Utenos |
8 |
4 |
7 |
5 |
4 |
| Utenos miesto |
70 |
39 |
48 |
38 |
20 |
| Iš viso: |
125 |
74 |
104 |
72 |
51 |
12. Įgyvendinant 2022 m. užimtumo didinimo programą, buvo atrinkti darbdaviai: UAB „Utenos komunalininkas“, VšĮ Šv. Klaros ir palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Utenos Viltis“.
13. Įmonėje UAB „Utenos komunalininkas“ pagal priemones tvarkant Utenos rajono viešąsias erdves ir atliekant socialinės globos teikimo asmenims su sunkia negalia ir vienišiems pagyvenusiems asmenims užtikrinimo laikino pobūdžio darbus (malkų ruoša, kiti pagalbiniai darbai neįgalumą turintiems ir vienišiems žmonėms), dirbo 47 asmenys (24 vyrai ir 21 moteris). Pagal amžiaus grupes:10 asmenų jaunesni nei 40 metų, 19 asmenų nuo 40 iki 60 metų, 16 asmenų virš 60 metų. Trims darbuotojams buvo pratęstos darbo sutartys 3 mėnesiams.
14. VšĮ Šv. Klaros ir palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje ir Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijoje „Utenos Viltis“ – pagal priemonę pagalbiniai maisto ruošimo, patalpų smulkaus remonto ir aplinkos tvarkymo slaugymo ir kiti socialinės globos teikimo asmenims su sunkia negalia laikino pobūdžio darbai socialines paslaugas teikiančiose įstaigose ir organizacijose, darbus atliko 4 asmenys.
15. Utenos rajono savivaldybės užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modelis pradėtas įgyvendinti nuo 2022 m. liepos 1 d. ir pristatytas Sudeikių, Daugailių, Saldutiškio, Leliūnų, Tauragnų, Vyžuonų, Užpalių, Kuktiškių ir Utenos seniūnijų gyventojams, atrinktiems bendradarbiaujant su Užimtumo tarnybos ir seniūnijų darbuotojais. Įvyko 5 atvejo vadybos posėdžiai, iki gruodžio mėn. atrinkta 50 asmenų, su 37 asmenimis pasirašyti susitarimai dėl integracijos į darbo rinką, savarankiškai įsidarbino 2, mokosi 1 asmuo. Rengiant Programą, buvo atsižvelgta į bendrą Savivaldybės gyventojų skaičių, Savivaldybės teritorijoje gyvenančių bedarbių, asmenų, gaunančių socialinę pašalpą, skaičių ir jo kitimo tendencijas. Bedarbių poreikis dalyvauti Programoje nustatomas atsižvelgiant į:
- ieškančių darbo asmenų, turinčių sunkumų integruotis į darbo rinką dėl nepakankamos kvalifikacijos, darbo patirties, ilgalaikio nedarbo, amžiaus, šeiminių aplinkybių;
- įregistruotų Užimtumo tarnyboje ieškančių darbo asmenų, galinčių dalyvauti Programoje, skaičių.
16. Analizuojant potencialių Programos dalyvių Utenos rajone situaciją ir numatomas jos perspektyvas, akivaizdu, kad didžiąją jų dalį sudarys darbo rinkai besirengiantys asmenys, kurie yra socialinės paramos gavėjai. Kita programos dalyvių grupė - bedarbiai, kurie yra socialinės paramos gavėjai, asmenys, patiriantys socialinę riziką, asmenys, vyresni kaip 40 metų. Kiti galimi Programoje nurodyti asmenys sudaro nedidelę Utenos rajono gyventojų dalį. Didesnė grupė potencialių Programos dalyvių yra bedarbiai – asmenys, vyresni kaip 40 metų amžiaus. Tarp registruotų Užimtumo tarnyboje 2022 m. rugpjūčio 1 d. tokių asmenų buvo 1418 arba 72,86 proc. visų Užimtumo tarnybos Utenos skyriuje registruotų bedarbių, 596 iš jų buvo socialinės pašalpos gavėjai.
17. Darbdavių, pageidaujančių dalyvauti įgyvendinant Programą, atranka vykdoma vadovaujantis Utenos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. TS-196 „Dėl Darbdavių, pageidaujančių dalyvauti įgyvendinant Utenos rajono savivaldybės užimtumo didinimo programą, atrankos tvarkos aprašo patvirtinimo“.
III SKYRIUS
METINIS FINANSAVIMO PLANAS
18. Programa gali būti finansuojama iš šių šaltinių:
18.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų (jos sudaro pagrindinę finansavimo dalį);
18.2. savivaldybės biudžeto lėšų;
18.3. darbdavių lėšų (darbdaviams, pageidaujantiems dalyvauti Programos įgyvendinime, nuosavomis lėšomis prisidedant finansuojant laikino pobūdžio darbus, numatoma skirti 15 papildomų balų);
18.4. Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo bei kitų Europos Sąjungos ir tarptautinių fondų lėšų, atsižvelgiant į šių fondų finansavimo taisykles, skelbimų kvietimus teikti projektų paraiškas (jeigu tokių atsirastų);
18.5. kitų teisėtai gautų lėšų.
19. Asmenų, dirbančių laikino pobūdžio darbus, skaičius nustatomas atsižvelgiant į skirtą Programos finansavimą ir darbdavių poreikį organizuoti laikino pobūdžio darbus.
20. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skirtos Programai įgyvendinti, paskirstomos, pervedamos, naudojamos ir už jas atsiskaitoma vadovaujantis Savivaldybių funkcijoms atlikti skirtų lėšų paskirstymo, pervedimo, naudojimo ir duomenų pateikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. A1-381 „Dėl Savivaldybių funkcijoms atlikti skirtų lėšų paskirstymo, pervedimo, naudojimo ir duomenų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
21. Savivaldybės administracija atsako už tinkamą lėšų, skirtų laikiniesiems darbams pagal Programą finansuoti, panaudojimą.
22. Darbdaviai, įdarbinantys Programoje dalyvaujančius asmenis, užtikrina tikslingą laikiniesiems darbams skirtų lėšų panaudojimą.
23. Programa finansuojama, atsižvelgiant į 2023 m. planuojamas paskirti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšas ir Savivaldybės biudžeto lėšas.
24. Programai įgyvendinti skirta iki 121600 Eur, iš jų 82000 Eur užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugoms bei atvejo vadybininko (ų) darbo užmokesčiui finansuoti (toliau –Atvejo vadyba) ir iki 4600 Eur administravimo išlaidoms kompensuoti.
7 lentelė. Programos finansavimas
| Priemonės pavadinimas |
Numatoma lėšų iš viso, tūkst. Eur |
Iš jų: |
| Darbo užmokesčio kompensacija su SODRA tūkst. Eur |
Administravimo išlaidoms, tūkst. Eur |
Motyvavimo paslaugoms (tūkst. Eur) |
Planuojamas užimtumo programoje dalyvaujančių asmenų skaičius |
| 1.Atvejo vadyba |
82,0 |
19,4 |
4,6 |
62,6 |
70 |
| 2.Laikino pobūdžio darbai. |
35,0 |
35,0 |
|
19 |
| Iš viso |
117,0 |
|
|
|
25. Vidutinė 1 asmens dalyvavimo laikino pobūdžio darbų priemonėje mėnesio kaina - 930,00 Eur (mėnesio išlaidas vienam Programos dalyviui sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinta minimali mėnesine alga (MMA) bei Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka privalomi mokėti mokesčiai ir kitos privalomos su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos). Finansavimo planas 2023 metų Programai įgyvendinti ir lėšų poreikis pagal kiekvieną priemonę pateikiamas Programos 2 priede.
IV SKYRIUS
UŽIMTUMO DIDINIMO PROGRAMOJE DALYVAUJANTYS SUBJEKTAI
26. Programos dalyviais gali būti darbo ieškantys asmenys, registruoti Užimtumo tarnyboje bedarbiai, kurie:
26.1. rūpintiniai, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, kol jiems sukaks 25 metai;
26.2. nėščios moterys, vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ir asmenys, prižiūrintys neįgalius šeimos narius, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimu nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra;
26.3. asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo iš laisvės atėmimo įstaigos;
26.4. piniginės socialinės paramos gavėjai;
26.5. asmenys, priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo;
26.6. prekybos žmonėmis aukos, baigusios psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jos kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo;
26.7. grįžę į Lietuvą nuolat gyventi politiniai kaliniai ir tremtiniai bei jų šeimų nariai (sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) iki 18 metų), jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo į Lietuvą nuolat gyventi dienos;
26.8. asmenys, turintys pabėgėlio statusą ar kuriems yra suteikta papildoma ar laikinoji apsauga arba turintys teisę priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu;
26.9. asmenys, patiriantys socialinę riziką;
26.10. asmenys, vyresni kaip 40 metų;
26.11. darbo rinkai besirengiantys asmenys (išskyrus 10 punkte nurodytus asmenis), kurių įsidarbinimą riboja bent viena iš šių aplinkybių:
26.11.1. stokoja socialinių įgūdžių ir (ar) motyvacijos dirbti;
26.11.2. turi prižiūrėti ir (ar) slaugyti šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį;
26.11.3. apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito įstaigos (įstaigų), mokėjimo ir (ar) antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymu priverstinai nurašomos piniginės lėšos skolai apmokėti;
26.11.4. neturi galimybių atvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos į darbo vietą;
26.11.5. turi priklausomybę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, azartinių žaidimų.
27. Programos dalyviais negali būti asmenys, kurių bedarbio statusas Užimtumo tarnyboje panaikintas dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5-9 punktuose nurodytų aplinkybių.
28. Asmenims, nurodytiems Programos 26 punkte bus taikomi laikino pobūdžio nekvalifikuoti ir kvalifikuoti darbai.
29. Asmenims, nurodytiems Programos 26.11 papunktyje ir patiriantiems sunkumų integruojantis į darbo rinką bus teikiamos užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugos (toliau – Paslaugos), atvejo vadyba ir pagal individualų veiklos planą numatytos priemonės.
30. Pirmenybė dalyvauti Programoje bus teikiama bedarbiams, praradusiems darbinius įgūdžius dėl ilgalaikio nedarbo, dėl įvairių socialinių priežasčių negalintiems ilgą laiką susirasti darbo ir dėl to atsidūrusiems sunkioje materialinėje padėtyje.
V SKYRIUS
PASLAUGŲ IR PRIEMONIŲ PLANAS
31. Programos priemonės:
31.1. asmens įdarbinimas laikino pobūdžio darbams:
31.1.1. Utenos miesto ir rajono gyvenviečių gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų, kelių, pakelių bei kitų bendrojo naudojimo teritorijų, Savivaldybei priskirtos valstybinės žemės sezoniniai tvarkymo darbai (sniego valymas, pakelėse esančių krūmų šalinimas, žolės šienavimas, šiukšlių rinkimas, gėlių sodinimas ir t. t.);
31.1.2. valstybinėje žemėje esančių žaliųjų plotų, gėlynų, želdinių ir kitų viešųjų erdvių priežiūros darbai;
31.1.3. upių, ežerų ir kitų vandens telkinių pakrančių, poilsio zonų, maudyklų valymo ir priežiūros laikino pobūdžio darbai;
31.1.4. istorijos ir kultūros paveldo, kitų saugomų bei turinčių išliekamąją vertę objektų, valstybinėje žemėje esančių neveikiančių kapinių priežiūros laikino pobūdžio darbai;
31.1.5. pagalbiniai maisto ruošimo, patalpų smulkaus remonto, priežiūros ir aplinkos tvarkymo, slaugymo ir kiti socialinės globos teikimo asmenims su sunkia negalia laikino pobūdžio darbai socialines paslaugas teikiančiose įstaigose ir organizacijose. Socialinės globos teikimo asmenims su sunkia negalia ir vienišiems pagyvenusiems asmenims užtikrinimo laikino pobūdžio darbai (malkų ruoša, kiti pagalbiniai darbai neįgalumą turintiems ir vienišiems žmonėms);
31.2. kvalifikuoti laikino pobūdžio darbai.
31.3. Užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugos (toliau – Paslaugos):
31.3.1. atvejo vadybininko konsultacijos;
31.3.2. psichologo konsultacijos;
31.3.3. teisininko konsultacijos;
31.3.4. priklausomybių konsultanto konsultacijos;
31.3.5. kitos užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugos.
32. Įdarbinimo priemonę įgyvendina Utenos rajono savivaldybės įstaigos, įmonės ir organizacijos. Atsakingas vykdytojas Utenos rajono savivaldybės administracijos Utenos miesto seniūnija. Priemonės įgyvendinimą koordinuojantis asmuo – Utenos rajono savivaldybės administracijos Utenos miesto seniūnijos seniūno pavaduotojas (toliau – priemonės koordinatorius).
33. Laikino pobūdžio darbus organizuoja Savivaldybės administracija ir darbdaviai.
34. Dirbti laikino pobūdžio darbus siunčiami asmenys, nurodyti Programos 30 punkte, ir jeigu tokie darbai yra numatyti nustatyta tvarka Užimtumo tarnybos parengtuose jų individualiuose užimtumo veiklos planuose.
35. Asmenys, pageidaujantys dirbti laikino pobūdžio darbus, registruojasi seniūnijose, kurių teritorijoje yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, ar Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriuje (toliau – Skyrius), jeigu jų gyvenamoji vieta deklaruota Utenos mieste arba jie yra įtraukti į Savivaldybės gyvenamosios vietos neturinčių (nedeklaravusių) asmenų apskaitą.
36. Seniūnijų piniginės socialinės paramos teikimo komisijos, bendradarbiaudamos su Skyriumi ir Užimtumo tarnyba, posėdžiuose apsvarsto, ar asmenys atitinka Programos 30 punkte nurodytus reikalavimus, ir patvirtina sąrašą, nurodydamos darbo ieškančių asmenų rezervą. Posėdžių protokolų išrašus apie atrinktus asmenis pateikia Skyriui. Skyrius, atsižvelgdamas į seniūnijų piniginės socialinės paramos teikimo komisijų išvadas, siunčia asmenis atlikti laikino pobūdžio darbus. Asmenys, neatvykę atlikti laikinųjų darbų dėl ligos ar kitų priežasčių, keičiami kitais, rezerve numatytais pagal sąrašo eiliškumą asmenimis.
37. Laikino pobūdžio darbus atliekančių asmenų priežiūrą vykdo darbdaviai. Kaip atliekami laikino pobūdžio darbai, kontroliuoja seniūnai savo seniūnijose.
38. Ieškančio darbo asmens laikinųjų darbų trukmė – nuo 1 iki 6 mėnesių. Darbų trukmė su kiekvienu Programos dalyviu pagal jo individualius poreikius ir galimybes derinama atskirai, tačiau bendra laikinųjų darbų trukmė per 12 mėnesių laikotarpį negali būti ilgesnė kaip 6 mėnesiai. Darbų trukmė skaičiuojama nuo darbo ieškančio asmens darbo sutartyje laikiniems darbams atlikti nurodytos pirmos darbo dienos iki jo atleidimo iš darbo dienos. Kasdienė darbo laiko trukmė kartu su darbo laiku, atliekant savo tiesiogines darbo funkcijas, neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Laikino pobūdžio darbai negali būti dirbami naktį ir švenčių dienomis.
39. Paslaugas organizuoja Utenos rajono socialinių paslaugų centras kartu su Užimtumo tarnyba. Susitarimus dėl integracijos į darbo rinką su ilgalaikiais bedarbiais rengia ir pasirašo, organizuoja atvejo komandos darbą Utenos rajono socialinių paslaugų centro nedirbančių asmenų atvejo vadybininkas (toliau – atvejo vadybininkas).
40. Paslaugomis gali naudotis asmenys, nurodyti Programos 30 punkte.
41. Paslaugas atvejo vadybininkas organizuoja, skiria ir dalyvauja įdarbinimo procese besirengiantiems darbo rinkai asmenims ir prireikus kitiems Užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose nurodytiems asmenims. (toliau – tikslinė grupė).
42. Atvejo komandos ir atvejo vadybininko veiksmai, parenkant Paslaugas tikslinei grupei:
42.1. atvejo vadybininkas, atlikęs asmens poreikių ir galimybių įvertinimą, organizuoja atvejo komandos susitikimą, kuriame apibūdina šio asmens situaciją (aptaria surinktą informaciją ir išvadas, atlikus pirminį asmens vertinimą, jo poreikių ir galimybių įvertinimą);
42.2. atvejo komanda, išanalizavusi asmens situaciją, pateikia atvejo vadybininkui pasiūlymus dėl Paslaugų parinkimo, jų apimties, teikimo eiliškumo;
42.3. atsižvelgdamas į pasiūlymus, atvejo vadybininkas parenka reikalingas Paslaugas;
42.4. atvejo vadybininkas parengia ir su asmeniu pasirašo susitarimą, kuriame nurodomas jo tikslas, atvejo vadybininko ir asmens teisės bei pareigos, numatomos teikti Paslaugos, jų apimtis, teikėjai, teikimo eiliškumas ir tvarka.
43. Susitarimo įgyvendinimas:
43.1. atvejo vadybininkas koordinuoja susitarimo įgyvendinimą, rengia jo pakeitimo ir nutraukimo projektus, renka informaciją apie asmens pasiektus rezultatus dalyvaujant Užimtumo didinimo programoje;
43.2. pasirašius susitarimą, atvejo vadybininkas prieš Paslaugų teikimą suorganizuoja asmens susitikimą (-us) su susitarime numatytų teikti Paslaugų ar priemonių teikėjais;
43.3. atvejo vadybininkas, gavęs informacijos, kad susitarimas nevykdomas jame nustatyta tvarka, siekdamas nustatyti, ar asmuo jau pasirengęs darbo rinkai, teikia siūlymą atvejo komandai dėl asmens įvertinimo;
43.4. atvejo komanda, gavusi informacijos iš atvejo vadybininko, vertina asmens pasirengimą darbo rinkai ir susitarimo pakeitimo ar nutraukimo tikslingumą:
43.5. atvejo komandai įvertinus, kad asmuo yra pasirengęs darbo rinkai, susitarimas yra nutraukiamas;
43.6. atvejo komandai įvertinus, kad asmuo vis dar yra nepasirengęs darbo rinkai, nustatomos susitarimo nevykdymo priežastys, poreikis ir galimybė keisti pagal susitarimą teikiamas motyvavimo paslaugas, jų apimtį, teikimo eiliškumą, ar poreikis asmenims dalyvauti priemonėse, susitarimas pakeičiamas ar nutraukiamas.
44. Siekiant užtikrinti lygias galimybes, 2023 m. Užimtumo didinimo programos priemonėse turėtų dalyvauti ne mažiau 40 proc. tos pačios lyties asmenų.
45. Laukiami Programos rezultatai – įgyvendinus šioje Programoje iškeltą tikslą, numatoma įdarbinti 18 bedarbių. Labiausiai socialiai pažeidžiami asmenys turės galimybę laikinai įsidarbinti, siekdami atstatyti darbo įgūdžius bei užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų, bus motyvuojami susirasti nuolatinį darbą, sumažės socialinių pašalpų gavėjų skaičius, mažės jų socialinė atskirtis dėl negaunamų ar nepakankamų piniginių lėšų. Planuojama, kad Programos metu ir po jos įgyvendinimo ne mažiau kaip 2 asmenys susiras nuolatinį darbą.
46. Priemonių planas 2023 metų užimtumo didinimo programai įgyvendinti pateikiamas Programos 1 priede.
VI SKYRIUS
PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRA IR ĮVERTINIMAS
47. Programos įgyvendinimą koordinuoja Savivaldybės administracija.
48. Programos įgyvendinimo stebėseną, priežiūrą ir tikslinimą pagal kintančias aplinkybes vykdo ir pasiektos pažangos vertinimą atlieka Savivaldybės administracija, Utenos rajono socialinių paslaugų centras, Užimtumo tarnyba ir Laikinųjų darbų pagal Utenos rajono savivaldybės užimtumo didinimo programą įgyvendinimo ir darbdavių atrankos komisija. Informaciją apie priemonių įgyvendinimą ir rezultatų pasiekimą teikia Skyrius. Programos įgyvendinimo priežiūra derinama su bendra strateginio planavimo dokumentų Savivaldybėje stebėsena.
49. Programos priežiūros tikslas – sudaryti galimybes efektyviai įgyvendinti Programos tikslus ir uždavinius. Programos priežiūra bus vykdoma parengiant praėjusių metų užimtumo didinimo programos priemonių įgyvendinimo ataskaitą, kuri parengiama iki einamųjų metų kovo 1 d., vykdant lėšų panaudojimo stebėseną, sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir efektyvumo analizes. Programos priemonių įgyvendinimo ataskaitoje faktiškai įvykdytų priemonių rodikliai (paslaugų gavėjų skaičius, panaudoti asignavimai) lyginami su planuotais rodikliais, nustatytu gyventojų užimtumo didinimo poreikiu.
50. Siekiant nustatyti, ar efektyviai teikiamos numatytos paslaugos ir įgyvendinamos numatytos priemonės, vertinami šie Programos rezultatai:
50.1. Užimtumo didinimo programoje dalyvavusių asmenų skaičius;
50.2. kokios Paslaugos ir kokiam asmenų skaičiui buvo suteiktos;
50.3. kokios Paslaugos teiktos savivaldybės lėšomis ir kokios įsigytos iš kitų paslaugų teikėjų;
50.4. darbdavių, dalyvavusių organizuojant Priemones, skaičius ir sąrašas (juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė);
50.5. įgyvendintos Priemonės ir jose dalyvavusių asmenų skaičius;
50.6. darbo rinkai besirengiančių asmenų, po Paslaugų ir Priemonių gavimo tapusių bedarbiais ir pasirengusių darbo rinkai, skaičius.
51. Vertinimo kriterijai, kuriais siekiama įvertinti, ar efektyviai teikiamos Paslaugos ir įgyvendinamos Priemonės:
51.1. pasibaigus užimtumo didinimo programoms per 6 mėnesius dirbo arba vykdė savarankišką veiklą asmenų dalis iš užimtumo didinimo programų dalyvių skaičiaus, procentai;
51.2. pasibaigus užimtumo didinimo programoms po 6 mėnesių dirbo arba vykdė savarankišką veiklą asmenų dalis iš užimtumo didinimo programų dalyvių skaičiaus, procentai;
51.3. kiek papildomai lėšų užimtumo programos didinimo įgyvendinimui buvo skirta ir panaudota iš savivaldybės biudžeto lėšų ir (ar) kitų finansavimo šaltinių.
52. Siekiant įvertinti Programai skirtų lėšų panaudojimo tinkamumą ir efektyvumą, Programos einamųjų metų įvykdymo prognozes, ateinančių metų Programos projektas teikiamas svarstyti Trišalei tarybai prie Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Trišalė taryba). Svarstymo metu įvertinamas ir Programoje pasirinktų įgyvendinimo priemonių tikslingumas, tikslinės bedarbių grupės poreikiai. Nuolat analizuojama darbų eiga, problemos, numatomi būdai trūkumams šalinti.
