LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
REZOLIUCIJA
DĖL VAIKŲ, LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, APSAUGOS IR JŲ TEISIŲ UŽTIKRINIMO
2019 m. gruodžio 19 d. Nr. XIII-2746
Vilnius
atsižvelgdamas į tai, kad 2019 metais minimos 60-osios Vaiko teisių deklaracijos (1959 m. lapkričio 20 d.), 30-osios Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (1989 m. lapkričio 20 d.) metinės;
gerbdamas Vaiko teisių deklaracijoje ir Vaiko teisių konvencijoje įtvirtintą geriausių vaiko interesų principą;
suprasdamas Lietuvos valstybės pareigą globoti savo piliečius užsienyje (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 13 straipsnis);
prisimindamas valstybės pareigą rūpintis užsienyje gyvenančiais vaikais, Lietuvos Respublikos piliečiais;
žinodamas, kad vaiko tautinės tapatybės išsaugojimas ir puoselėjimas yra svarbus vaiko interesams ir Lietuvos valstybei;
suprasdamas, kad prieraišumas yra vienas svarbiausių vaiko poreikių, reikalingų jam tinkamai vystytis;
prisimindamas:
– Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad „pilietybė yra nuolatinis asmens politinis, teisinis ryšys su konkrečia valstybe, grindžiamas abipusėmis teisėmis bei pareigomis ir iš jų išplaukiančiu savitarpio pasitikėjimu, ištikimybe bei gynyba“ (Konstitucinio Teismo 1994 m. balandžio 13 d.; 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimai);
– konstitucinę nuostatą, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas (Konstitucijos 38 straipsnis);
– valstybės konstitucinę pareigą užtikrinti šeimos, motinystės, tėvystės, vaikystės apsaugą (Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalys);
– iš Vaiko teisių konvencijos kylančią pareigą gerbti vaiko teisę išsaugoti identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius (Konvencijos 8 straipsnio 1 dalis);
– Vaiko teisių konvencijoje įtvirtintą raginimą svarstant vaiko priežiūros pakeitimo atvejus atsižvelgti į vaiko auklėjimo paveldimumą, jo etninę kilmę, religinę, kultūrinę priklausomybę ir gimtąją kalbą (Konvencijos 20 straipsnis);
reaguodamas į atvejus, kai kitų valstybių institucijos, veikdamos pagal šių valstybių jurisdikciją ir jų interesais, netekusius tėvų globos vaikus, kurie yra nepilnamečiai Lietuvos Respublikos piliečiai, nepaisydamos Lietuvos Respublikos interesų juos ginti ir saugoti, atiduoda įvaikinti savo valstybės piliečiams arba skiria savo valstybės piliečius vaiko globėjais, ne visada pakankamai atsižvelgdamos į vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, ne visada kreipdamos dėmesį į vaiko auklėjimo paveldimumo, etninės, religinės ir kultūrinės priklausomybės reikšmę siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, nepaisydamos vaiko prieraišumo poreikio;
siekdamas užtikrinti geriausią pagalbą į krizinę situaciją patekusiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir jų vaikams,
ragina Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją:
1) daugiau dėmesio skirti Lietuvos Respublikos piliečių šeimoms, auginančioms vaikus užsienio valstybėse, didinti konsulinės pagalbos šioms šeimoms efektyvumą ir kokybę;
2) teikti ratifikuoti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą trečiąjį papildomą Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos protokolą dėl skundų procedūros, kuris suteiktų teisę vaikui ar kitiems asmenims kreiptis į Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetą dėl pažeistų vaiko teisių (šį protokolą 2015 m. rugsėjo 30 d. pasirašė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius);
skatina Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją:
1) sudaryti patvirtintų vertėjų ir advokatų sąrašus visose šalyse, kuriose yra lietuvių bendruomenės, taip siekiant užtikrinti kokybiškas konsultacijas į krizinę situaciją patekusioms lietuvių šeimoms;
2) steigti šeimos atašė etatus Lietuvos Respublikos ambasadose šalyse, kuriose gyvena gausios Lietuvos Respublikos piliečių bendruomenės;
siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą išskaidyti į dvi atskiras institucijas.