ASMENS SU NEGALIA TEISIŲ APSAUGOS AGENTŪROS
PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL REKOMENDACIJŲ DĖL INFORMACIJOS TEIKIMO ASMENIUI SU KLAUSOS NEGALIA RENGINIUOSE IR JAM TEIKIAMOJE INFORMACIJOJE
PATVIRTINIMO
2024 m. sausio 23 d. Nr. V-17
Vilnius
Įgyvendindama Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir Informacijos teikimo asmenims su negalia jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. A1-784 „Dėl Informacijos teikimo asmenims su negalia jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais rekomendacijų patvirtinimo“, 6.2 papunktį:
1. Tvirtinu Rekomendacijas dėl informacijos teikimo asmeniui su klausos negalia renginiuose ir jam teikiamoje informacijoje (pridedama).
PATVIRTINTA
Asmens su negalia teisių apsaugos
agentūros prie Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
direktoriaus
2024 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. V-17
REKOMENDACIJOS DĖL INFORMACIJOS TEIKIMO ASMENIUI SU KLAUSOS NEGALIA RENGINIUOSE IR JAM TEIKIAMOJE INFORMACIJOJE
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Rekomendacijos dėl informacijos teikimo asmeniui su klausos negalia renginiuose ir jam teikiamoje informacijoje (toliau – Rekomendacijos) nustato valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms rekomenduojamus informacijos teikimo asmeniui su klausos negalia prieinamus būdus, siekiant, kad asmuo su klausos negalia galėtų gauti viešąją informaciją. Taip pat skatina viešuosius ir privačius juridinius asmenis, teikiančius paslaugas visuomenei (įskaitant internetu teikiamas paslaugas), sudaryti sąlygas asmeniui su klausos negalia gauti informaciją lietuvių gestų kalba arba subtitrų forma.
2. Rekomendacijų tikslas – viešojo administravimo subjektams formuoti vienodą praktiką teikiant informaciją bei užtikrinant informacijos prieinamumą asmenims su klausos negalia.
3. Rekomendacijose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme.
II SKYRIUS
INFORMACIJOS TEIKIMAS ASMENIMS SU KLAUSOS NEGALIA RENGINIUOSE
4. Skiriami šie informacijos teikimo asmenims su klausos negalia teikimo būdai viešųjų ar privačių juridinių asmenų bendros paskirties renginiuose, tokiuose kaip mokymai, visuomenės susibūrimai viešoje vietoje, atidarymai, seminarai, susirinkimai, diskusijos ir kt. (toliau – Renginiai) (Lietuvoje praktika versti meninius ir muzikinius renginius kaip spektakliai, koncertai ir kt. dar nėra plačiai paplitusi, todėl šie renginiai verčiami į gestų kalbą ar subtitruojami pagal galimybes):
4.1. vertimas iš lietuvių kalbos į lietuvių gestų kalbą ir iš lietuvių gestų kalbos į lietuvių kalbą;
5. Asmenims su klausos negalia informacijos teikimas renginiuose užtikrinamas šiais atvejais:
5.1. kai vykdoma registraciją į renginį ir asmuo pažymi, jog jam reikia gauti informaciją lietuvių gestų kalba arba subtitrais realiuoju laiku;
5.2. jei renginys įrašomas ir transliuojamas viešai ir turi išliekamąją vertę (arba yra planuojama platinti įrašą);
5.3. jei asmeniui su klausos negalia nebuvo suteikta galimybė registruojantis pažymėti, kad jam reikia gauti informaciją lietuvių gestų kalba ir (arba) subtitrais realiuoju laiku arba registracija nebuvo vykdoma (renginio subtitravimas);
5.4. kai vyksta masiniai renginiai (vertimas į lietuvių gestų kalbą). Masinis renginys yra toks renginys, kuris yra viešai reklamuojamas, į kurį be registracijos gali patekti visi asmenys, kuriame, tikėtina, dalyvaujančių asmenų skaičius bus didesnis nei 200, jei renginys vyksta uždaroje vietoje; 500, jei renginys vyksta viešoje vietoje.
6. Informacijos teikimas lietuvių gestų kalba renginiuose gali būti vykdomas:
6.1. fiziškai dalyvaujant lietuvių gestų kalbos vertėjui (-jams). Rekomenduojama, kad renginio organizatorius užtikrintų šias sąlygas:
6.1.2. lietuvių gestų kalbos vertėjo (-jų) darbo vieta yra gerai apšviesta, bet šviesos šaltinis jo neakina;
6.1.3. lietuvių gestų kalbos vertėjo (-jų) darbo vieta neužstoja pranešėjų ir / arba ekranų ir / arba pateikties ir pan.;
6.1.4. lietuvių gestų kalbos vertėjas (-jai) papildomai atvaizduojamas (-i) ekranuose, jei renginys yra didelis arba masinis;
6.1.5. numatyta galimybė asmenims su klausos negalia sėdėti pirmosiose renginio eilėse, jei jie registravosi į renginį ir nėra galimybių lietuvių gestų kalbos vertėjo (-jų) atvaizduoti ekranuose arba lietuvių gestų kalbos vertėjas (-jai) yra blogai matomas (-i);
6.1.6. lietuvių gestų kalbos vertėjams (kadangi dažniausiai renginiuose vertimą į / iš lietuvių gestų kalbos teikia keli vertėjai) yra skirtos vietos atsisėsti netoli lietuvių gestų kalbos vertėjo stovėjimo vietos, kad lietuvių gestų kalbos vertėjai galėtų greitai pasikeisti;
6.1.7. lietuvių gestų kalbos vertėjas (-jai) yra aprūpintas (-i) reikalinga technika (pvz., mikrofonu, ausinėmis, ekranu ir kt.). Tai priklauso nuo renginio pobūdžio;
6.2. lietuvių gestų kalbos vertėjui (-jams) prisijungus prie renginio informacinėmis komunikacinėmis priemonėmis. Rekomenduojama, kad renginio organizatorius užtikrintų, kad:
6.2.1. lietuvių gestų kalbos vertėjas būtų atvaizduojamas atskirame ekrane arba užfiksuojamas bendrame renginio metu naudojamame ekrane;
6.2.2. jei lietuvių gestų kalbos vertėjas užfiksuojamas bendrame ekrane, o pranešėjas ekrane demonstruoja pranešimą ar kitokią informaciją, lietuvių gestų kalbos vertėjo vaizdas turi būti ne mažesnis kaip ketvirtadalis ekrano dydžio ir atvaizduojamas apatiniame dešiniajame ekrano kampe. Rekomenduojama taikyti lietuvių gestų kalbos vertėjo iškirpimo technologiją (į ekrane esančią pateiktį įterpiamas lietuvių gestų kalbos vertėjo siluetas be fono), lietuvių gestų kalbos vertėjas filmuojamas žaliame fone;
6.2.3. jei lietuvių gestų kalbos vertėjas atvaizduojamas atskirame ekrane arba jei nėra galimybių taikyti lietuvių gestų kalbos vertėjo iškirpimo technologiją atvaizduojant lietuvių gestų kalbos vertėją bendrame ekrane, lietuvių gestų kalbos vertėjo fonas patalpoje turėtų būti vienspalvis, neryškus ir ne per tamsus, kad būtų gerai matomi gestai ir lietuvių gestų kalbos vertėjo veido mimikos, o pats fonas kontrastuotų su lietuvių gestų kalbos vertėjo odos spalva (rekomenduojamas žalias fonas);
6.3. vykstant nuotoliniam renginiui ir lietuvių gestų kalbos vertėjui (-jams) prisijungus prie renginio informacinėmis komunikacinėmis priemonėmis. Rekomenduojama, kad renginio organizatorius užtikrintų, kad:
6.3.1. lietuvių gestų kalbos vertėjas būtų visą laiką transliuojamas ekrane arba būtų galimybė lietuvių gestų kalbos vertėją užfiksuoti ekrane;
6.3.2. lietuvių gestų kalbos vertėjo vaizdas būtų ne mažesnis kaip ketvirtadalis ekrano dydžio ir atvaizduojamas apatiniame dešiniajame ekrano kampe, jei pranešėjas ekrane demonstruoja pranešimą ar kitokią informaciją;
6.4. gestų kalbos vertimą montuojant jau po renginio, padarius renginio įrašą. Rekomenduojama, kad renginio organizatorius užtikrintų, kad:
6.4.1. lietuvių gestų kalbos vertėjo vaizdas būtų ne mažesnis kaip ketvirtadalis ekrano dydžio ir atvaizduojamas apatiniame dešiniajame ekrano kampe;
6.4.2. lietuvių gestų kalbos vertėjas būtų atvaizduojamas naudojant lietuvių gestų kalbos vertėjo iškirpimo technologiją (į ekrane esančią pateiktį įterpiamas lietuvių gestų kalbos vertėjo siluetas be fono), lietuvių gestų kalbos vertėjas filmuojamas žaliame fone;
7. Subtitrai realiuoju laiku yra momentinis ištartų žodžių vertimas į tekstą, kuris yra pateikiamas subtitrų forma ekrane. Subtitrų realiuoju laiku užtikrinimui gali būti pasitelkiamas:
7.1. Stenografuotojas, kuris klauso kalbėtojų ištartų žodžių ir juos spausdina arba naudojasi stenografijos programine įranga, kuri verčia stenografinius kodus į rašytinę lietuvių kalbą. Stenografuotojas gali fiziškai nedalyvauti renginyje, jei jam užtikrinamas geras interneto ryšys ir tiesioginis garsas iš renginio. Šį būdą galima naudoti tik tuomet, jei subtitrai būtų rengiami iš stenografuotojo surinkto teksto jau po renginio ir pateikiami su renginio vaizdo įrašu;
7.2. persakymo specialistas, kuris persako kalbančiojo asmens šnekamąją kalbą. Šnekamoji kalba specialios įrangos pagalba yra perteikiama subtitrų forma, o šie, tik po atitinkamo redagavimo, transliuojami renginio dalyviams. Persakymo proceso dalyviai gali fiziškai nedalyvauti renginyje ir paslaugas suteikti per nuotolį, jei yra geras interneto ryšys ir tiesioginis garsas iš renginio.
7.3. programinė įranga, kuri, naudodama balso atpažinimo technologiją, šnekamąją kalbą verčia į subtitrus, šie yra redaguojami persakymo specialisto ir tik tuomet rodomi renginio dalyviams ekrane (-uose). Rekomenduojama prieš renginį išsiaiškinti, ar jame bus asmenų, kurie naudos ne lietuvių kalbą, kadangi tokiu atveju būtina įsitikinti, kad persakytojas galės ir persakyti, ir versti, o jei ne, tuomet reikia pasirūpinti vertėju iš kitos kalbos į lietuvių kalbą.
8. Jei renginyje teikiamas subtitravimas realiuoju laiku, rekomenduojama, kad renginio organizatorius užtikrintų, kad:
8.1. ekranas (arba ekranai), ant kurio atvaizduojami subtitrai realiuoju laiku, būtų tinkamo dydžio, kad subtitrai būtų įskaitomi iš galinės renginio (ar patalpos, kurioje vyksta renginys) dalies;
9. Subtitravimas realiuoju laiku gali būti užtikrinamas šiais būdais:
9.2. subtitrai realiuoju laiku atvaizduojami į dvi dalis padalintame ekrane, kurio viršutinėje dalyje, jei renginio organizatoriaus programinė įranga tai leidžia, atvaizduojami subtitrai realiuoju laiku, o apatinėje – matomas pranešėjas arba pateiktis. Nors filmuose ir televizijoje subtitrai teikiami ekrano apačioje, renginių ir ypač masinių renginių metu rekomenduojama, kad subtitravimas realiuoju laiku būtų atvaizduojamas ekrano viršuje, kad tekstą lengvai pamatytų toliau nuo ekrano esantys renginio dalyviai;
III SKYRIUS
DOKUMENTŲ TURINIO PRITAIKYMAS ASMENIMS SU KLAUSOS NEGALIA
10. Dokumentai šiose rekomendacijose suprantami kaip reikalų raštai kokiam nors faktui ar teisei į ką nors patvirtinti arba rašytinis ko nors įrodymas, aktas ar raštas. Skiriami šie dokumentų turinio pritaikymo asmenims su klausos negalia būdai:
10.1. vertimas į lietuvių gestų kalbą, lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugų teikėjui sumontuojant vaizdo įrašą, kai vaizdo įraše atvaizduojamas tik lietuvių gestų kalbos vertėjas:
10.2. vertimas į lietuvių gestų kalbą, lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugų teikėjui sumontuojant vaizdo įrašą, kai vaizdo įraše atvaizduojamas lietuvių gestų kalbos vertėjas ir subtitrai;
10.2.2. patalpos, kurioje yra lietuvių gestų kalbos vertėjas, fonas atitinka 6.2.3 papunkčio reikalavimus;
10.2.6. rekomenduojama, kad subtitrų teksto spalva turi būti balta arba geltona, o patys subtitrai turėtų būti rodomi tamsiame (juodame ar tamsiai pilkame) fone;
10.2.7. subtitrų teksto dydis turėtų būti parenkamas taip, kad subtitrai būtų aiškiai matomi ir lengvai įskaitomi;
10.3. vertimas į lietuvių gestų kalbą, lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugų teikėjui sumontuojant vaizdo įrašą, kai vaizdo įraše atvaizduojamas lietuvių gestų kalbos vertėjas ir dokumentas:
10.3.1. ekranas skiriamas į dvi dalis, kurio dešiniojoje pusėje atvaizduojamas lietuvių gestų kalbos vertėjas, kairiojoje – atvaizduojamas dokumento tekstas;
10.3.2. patalpos, kurioje yra lietuvių gestų kalbos vertėjas, fonas turėtų atitikti 6.2.3 papunkčio reikalavimus;
10.3.3. popierinio dokumento tekstas, kuris atvaizduojamas ekrane, turėtų būti atspausdintas ne serifiniu (sans serif) šriftu;
11. Asmeniui su klausos negalia pageidaujant gauti informaciją 10-ame punkte išvardintais informacijos teikimo būdais, parengta informacija rašytine lietuvių kalba pateikiama viešojo administravimo subjekto pasirinktam vienam iš 14-ame punkte išvardintų lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugų teikėjų ir sužinoma, per kiek dienų informacija bus parengta;
12. Rekomendacijos vaizdo įrašui:
12.1. vaizdo įrašo gamybai turėtų būti naudojama skaitmeninė filmavimo įranga (ne mažesnės nei 1080p FULL HD rezoliucijos);
12.2. vaizdo montažas turėtų būti atliktas aparatūrine ir programine įranga, kuri kokybiškai apdorotų vaizdą (kodavimo algoritmai, apdorojimo diapazonas);
12.4. vaizdo įrašo dešiniajame kampe turėtų būti atsakymą teikiančio subjekto logotipas, kurį turėtų pateikti užsakymą teikiantis subjektas (logotipas turi būti skaidriame fone, be užsklandos) ir / arba subjekto pavadinimas. Subjekto logotipas ar pavadinimas neturi užstoti lietuvių gestų kalbos vertėjo.
IV SKYRIUS
LIETUVIŲ GESTŲ KALBOS VERTĖJŲ PASLAUGŲ UŽSAKYMAS
14. Lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugas teikia:
15. Užsakant lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugas, paslaugas užsakantis subjektas turėtų įsitikinti, kad lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugas teiks kvalifikuoti lietuvių gestų kalbos vertėjai. Kvalifikacija patvirtinama pateikus Lietuvių gestų kalbos vertimo centro darbuotojo pažymėjimą arba kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą.
16. Užsakant lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugas renginiuose rekomenduojama:
16.3. iš anksto, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, lietuvių gestų kalbos paslaugų teikėjui (lietuvių gestų kalbos vertėjų koordinatoriui ir / arba vertėjams) pateikti planuojamo renginio medžiagą (programą, skaidres, pranešimų skaidres, vaizdo įrašus ar kitą informaciją);
16.4. prieš renginį, kartu su lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugų teikėju (lietuvių gestų kalbos vertėjų koordinatoriumi ir / arba vertėjais), suderinti lietuvių gestų kalbos vertėjų skaičių, būtiną renginio kokybei užtikrinti:
16.4.2. jei renginio metu planuojama organizuoti darbą grupėse, rekomenduojama numatyti po vieną vertėją kiekvienai grupei;
16.5. pasidalinti renginio nuoroda su lietuvių gestų kalbos paslaugų teikėju (lietuvių gestų kalbos vertėjų koordinatoriais ir / arba vertėjais);
16.6. informuoti lietuvių gestų kalbos paslaugų teikėją (lietuvių gestų kalbos vertėjų koordinatorių ir / arba vertėją), jei visas renginys ar jo dalis vyks ne lietuvių kalba. Jei renginys vyksta užsienio kalba, užtikrinti, kad lietuvių gestų kalbos vertėjas gaus į lietuvių kalbą išverstą informaciją realiuoju laiku.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
17. Duomenų subjekto teisės įgyvendinamos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo dokumento, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir duomenų valdytojo, į kurį kreipiamasi dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo, nustatyta tvarka.