LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL 2023–2024 ir 2024–2025 MOKSLO METŲ BENDRŲJŲ PROFESINIO MOKYMO PLANŲ PATVIRTINIMO
2023 m. birželio 29 d. Nr. V-913
Vilnius
t v i r t i n u 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų bendruosius profesinio mokymo planus (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo
ir sporto ministro 2023 m. birželio 29 d.
įsakymu Nr. V-913
2023–2024 ir 2024–2025 mokslo METŲ BENDRIEJI PROFESINIO MOKYMO PLANAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų bendrieji profesinio mokymo planai (toliau – bendrieji profesinio mokymo planai) reglamentuoja formaliojo profesinio mokymo programų, išskyrus iki 2015 m. balandžio 2 d. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre įregistruotų tęstinio profesinio mokymo programų (toliau – profesinio mokymo programa), ar jų modulių įgyvendinimą 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metais. Iki 2015 m. balandžio 2 d. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre įregistruotų tęstinio profesinio mokymo programų įgyvendinimo planai pateikiami atitinkamose tęstinio profesinio mokymo programose.
2. Bendrųjų profesinio mokymo planų paskirtis – apibrėžti formaliojo profesinio mokymo programų įgyvendinimo bendruosius reikalavimus, pateikti rekomendacijas profesinio mokymo teikėjams mokymui planuoti ir organizuoti.
3. Mokiniams, neturintiems 16 metų, profesinio mokymo teikėjas privalo užtikrinti mokymosi tęstinumą pagal pagrindinio ugdymo programą.
II SKYRIUS
PROFESINIO MOKYMO PROCESO IR MOKINIŲ ATOSTOGŲ LAIKAS
5. 2023–2024 mokslo metai:
5.2. mokymo proceso pradžia po mokslo metais organizuojamo priėmimo:
5.2.1. mokiniams, priimtiems po Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti centralizuotai vykdyto pagrindinio priėmimo (žiemos etapo) – 2024 m. vasario 21 d.;
5.2.2. pagal priėmimo į bausmių vykdymo sistemos profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas planą, tvirtinamą teisingumo ministro, ir priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas planą, tvirtinamą vidaus reikalų ministro, priimtiems mokiniams mokymo proceso pradžia gali būti nustatoma atitinkamos centrinės statutinės įstaigos vadovo įsakymu, jei priėmimas organizuojamas mokslo metais;
5.2.3. mokymo proceso metu mokiniams skiriamos atostogos:
| Rudens atostogos |
2023 m. spalio 30 d. – 2023 m. lapkričio 3 d. |
| Žiemos (Kalėdų) atostogos |
2023 m. gruodžio 27 d. – 2024 m. sausio 5 d. |
| Žiemos atostogos |
2024 m. vasario 19 d. – 2024 m. vasario 23 d. |
| Pavasario (Velykų) atostogos |
2024 m. balandžio 2 d. – 2024 m. balandžio 5 d. |
6. 2024–2025 mokslo metai:
6.2. mokymo proceso pradžia po mokslo metais organizuojamo priėmimo:
6.2.1. mokiniams, priimtiems po Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti centralizuotai vykdyto pagrindinio priėmimo (žiemos etapo) – 2024 m. vasario 21 d.;
6.2.2. pagal priėmimo į bausmių vykdymo sistemos profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas planą, tvirtinamą teisingumo ministro, ir priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas planą, tvirtinamą vidaus reikalų ministro, priimtiems mokiniams mokymo proceso pradžia gali būti nustatoma atitinkamos centrinės statutinės įstaigos vadovo įsakymu, jei priėmimas organizuojamas mokslo metais;
6.2.3. mokymo proceso metu mokiniams skiriamos atostogos:
| Rudens atostogos |
2024 m. spalio 28 d. – 2024 m. spalio 31 d. |
| Žiemos (Kalėdų) atostogos |
2024 m. gruodžio 27 d. – 2025 m. sausio 8 d. |
| Žiemos atostogos |
2025 m. vasario 17 d. – 2025 m. vasario 21 d. |
| Pavasario (Velykų) atostogos |
2025 m. balandžio 22 d. – 2025 m. balandžio 25 d. |
7. Profesinio mokymo teikėjas nustato vasaros atostogų pradžią ir gali keisti bendrųjų profesinio mokymo planų 5.2.4 ir 6.2.4 papunkčiuose įrašytas atostogų datas, nekeisdamas bendros atostogų trukmės. Pameistrio atostogų datos gali būti derinamos su įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininkų ūkyje ar laisvojo mokytojo nustatytomis atostogų datomis. Profesinio mokymo teikėjas gali neskirti vyresnių nei 18 metų mokinių grupėms rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario (Velykų) atostogų. Profesinio mokymo teikėjas šiuos sprendimus suderina su profesinio mokymo įstaigos taryba (savivaldos institucija). Apie keičiamas atostogų dienas profesinio mokymo teikėjas informuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, dalyvių susirinkimą, savininką.
8. Profesinio mokymo teikėjas, suderinęs su profesinio mokymo programą užsakančia ar ją finansuojančia institucija, nustato konkrečią mokymo proceso pradžią ir atostogas (jei jos planuojamos) tais atvejais, kai profesinį mokymą jis vykdo besimokančiųjų lėšomis arba įmonės, įstaigos, organizacijos, ūkininko ūkio lėšomis, taip pat kai vykdo profesinį mokymą asmenims, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas.
9. Vienų mokslo metų mokymo proceso trukmė – ne ilgesnė kaip 40 savaičių. Įprastinis pirminio profesinio mokymo programos per mokslo metus įgyvendinamų mokymosi kreditų skaičius – 60, bet ne mažiau kaip 30 mokymosi kreditų, išskyrus atvejus, kai profesinio mokymo programa įgyvendinama kartu su pagrindinio ar vidurinio ugdymo programa. Rekomenduojamas tęstinio profesinio mokymo programos per mokslo metus įgyvendinamų mokymosi kreditų skaičius – 70, bet ne mažiau kaip 40 mokymosi kreditų.
10. Profesinio mokymo teikėjo mokymo proceso organizavimo tvarkaraštyje įrašytos kontaktinės valandos, sutampančios su švenčių dienomis, įskaičiuojamos į mokslo metams numatytą mokymosi laiką, tačiau profesinio mokymo teikėjas privalo užtikrinti, kad būtų pasiektos atitinkamoje profesinio mokymo programoje apibrėžtos kompetencijos ir nustatyti mokymosi pasiekimai.
11. Mokymą karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio, keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu ar esant aplinkybėms pas profesinio mokymo teikėją, dėl kurių mokymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, reglamentuoja bendrųjų profesinio mokymo planų 2 priedas.
III SKYRIUS
PROFESINIO MOKYMO TEIKĖJO VYKDOMŲ PROGRAMŲ AR JŲ MODULIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAVIMAS
12. Profesinio mokymo teikėjas profesinio mokymo programų ar jų modulių įgyvendinimą planuoja vadovaudamasis atitinkama profesinio mokymo programa ir švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamu profesinio mokymo tvarkos aprašu. Atskirais atvejais profesinio mokymo teikėjas turi vadovautis Europos Sąjungos ar kitais tarptautiniais ar nacionaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais atitinkamų profesinio mokymo programų ar jų modulių įgyvendinimą.
13. Profesinio mokymo teikėjas detalizuoja ar pritaiko darbo rinkos ir mokinių poreikiams planuojamose įgyvendinti profesinio mokymo programose numatytas rekomenduojamas temas ir potemes, taip pat nustato, kuriuos pasirenkamuosius modulius (išskyrus atvejus, kai pasirenkamųjų modulių modulinėje programoje nėra) siūlys pasirinkti mokiniams. Profesinio mokymo teikėjui rekomenduojama pasirengti ne mažiau kaip dviejų pasirenkamųjų modulių pasiūlą.
14. Profesinio mokymo programos 1 mokymosi kredito (toliau – kreditas) 27 akademinės valandos paskirstomos taip:
14.1. įgyvendinant pirminio profesinio mokymo programą, 22 akademinės valandos skiriamos kontaktiniam darbui, konsultacijoms ir mokinio mokymosi pasiekimams vertinti, o 5 akademinės valandos – mokinio savarankiškam mokymuisi, kuriam nevadovauja mokytojas;
14.2. įgyvendinant tęstinio profesinio mokymo programą, 18 akademinių valandų paskirstoma kontaktiniam darbui, konsultacijoms ir mokinio mokymosi pasiekimams vertinti, o 9 akademinės valandos skiriamos mokinio savarankiškam mokymuisi, kuriam nevadovauja mokytojas;
15. Profesinio mokymo teikėjas turi teisę, nedidindamas bendros kredito apimties valandomis, padidinti pageidaujamo modulio kontaktinių valandų skaičių, jei profesinio mokymo programą ar modulį užsakanti ir jį finansuojanti institucija skiria atitinkamai daugiau lėšų.
16. Profesinio mokymo teikėjas paskirsto modulių, skirtų kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti, valandas. Kai profesinis mokymas organizuojamas mokykline forma, praktiniam mokymui įgyvendinti skiriama ne mažiau kaip 70 procentų, o likęs laikas, bet ne mažiau kaip 20 procentų nuo bendro programai įgyvendinti skirto valandų skaičiaus, skiriamas teoriniam mokymui, išskyrus atvejus, kai Europos Sąjungos ar nacionaliniai teisės aktai nustato kitaip. Dalį privalomųjų modulių praktinio profesinio mokymo rekomenduojama vykdyti sektoriniame praktinio mokymo centre, o esant galimybei – realioje darbo vietoje.
17. Kai profesinis mokymas organizuojamas pameistrystės forma, vadovaujamasi Profesinio mokymo organizavimo pameistrystės forma tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1065 „Dėl Profesinio mokymo organizavimo pameistrystės forma tvarkos aprašo patvirtinimo“.
18. Vykdant pirminį profesinį mokymą, bendrąjį modulį „Darbuotojų sauga ir sveikata“ rekomenduojama įgyvendinti prieš kvalifikaciją sudarančius kompetencijoms įgyti skirtus modulius ir pasirenkamuosius modulius arba lygiagrečiai su jais. Į šiuos modulius taip pat integruojamos atitinkamos darbuotojų saugos ir sveikatos temos, taip sudarant sąlygas ugdyti saugos darbe prevencijos kultūrą ir gebėjimą prisitaikyti prie kintančių technologijų bei siekiant parengti mokinius saugiai atlikti praktines ir darbo užduotis, pasirengti, kad mokiniai saugiai pereitų į darbo rinką. Vykdant tęstinį profesinį mokymą, darbuotojų saugos ir sveikatos mokymas integruojamas į kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti skirtus modulius.
19. Civilinės saugos, įgyvendinant profesinio mokymo programas, mokoma pagal Civilinės saugos mokymo programą profesinio mokymo įstaigoms, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2001 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 1497 „Dėl Civilinės saugos mokymo programos profesinio mokymo įstaigoms patvirtinimo“. Vykdant tęstinį profesinį mokymą, civilinės saugos mokymas integruojamas į tęstinio profesinio mokymo programą.
20. Profesinis orientavimas vykdomas vadovaujantis Profesinio orientavimo teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 847 „Dėl Profesinio orientavimo teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, bei Rekomendacijomis dėl karjeros specialistų funkcijų ir profesinio orientavimo paslaugų teikimo švietimo įstaigose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 31 d įsakymu V-1334 „Dėl Rekomendacijų dėl karjeros specialistų funkcijų ir profesinio orientavimo paslaugų teikimo švietimo įstaigose patvirtinimo“.
21. Įgyvendinant pirminio profesinio mokymo programą mokykline profesinio mokymo organizavimo forma, išskyrus programas, vykdomas su bendrojo ugdymo programomis (jų įgyvendinimą reglamentuoja bendrieji ugdymo planai), fiziniam ugdymui skiriama po 3 valandas per savaitę pirmaisiais mokslo metais. Pirminio profesinio mokymo programą įgyvendinant pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma, moduliui „Sąmoningas fizinio aktyvumo reguliavimas“ skirtos valandos gali būti naudojamos profesinio mokymo teikėjo nuožiūra bendrosioms kompetencijoms ugdyti, pasirenkamiesiems moduliams.
22. Profesinio mokymo teikėjas rengia jo vykdomų programų įgyvendinimo planą, kuriame aprašomas atitinkamais mokslo metais vykdomų programų įgyvendinimas. Profesinio mokymo teikėjo jo vykdomų programų įgyvendinimo planą rengia profesinio mokymo teikėjo įsakymu sudaryta darbo grupė.
23. Vykdomų programų įgyvendinimo planas rengiamas vadovaujantis bendraisiais profesinio mokymo planais ir, jei profesinio mokymo programa vykdoma kartu su pagrindinio ar vidurinio ugdymo programa, – bendraisiais pagrindinio ir vidurinio ugdymo planais.
24. Profesinio mokymo teikėjo vykdomų programų įgyvendinimo plane nustatoma:
24.1. pusmečių ar kitų profesinio mokymo teikėjo pasirinktų etapų datos (po žiemos ir vasaros priėmimo), mokslo metų mokymo proceso pabaiga ir mokinių atostogų datos;
24.6. profesinio mokymo teikėjo taikomi mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimo būdai, numatomo įvertinimų konvertavimo į pažymius pagal dešimtbalę vertinimo skalę laikas, jei vertinimui naudojama kita vertinimo sistema, numatomos anksčiau įgytų kompetencijų ir / ar mokymosi pasiekimų užskaitymo nuostatos;
24.7. švietimo pagalbos teikimo būdai ir tvarka, pvz., psichologo pagalba, karjeros specialisto pagalba, pagalba mokymosi sunkumams likviduoti, lietuvių kalbos mokymas iš užsienio atvykusiems mokiniams;
24.8. planuojami renginiai, pažintinės, kultūrinės, meninės veiklos, vykdomos prevencinės programos;
24.10. kiekvienos profesinio mokymo programos ar jos modulio, pagal kuriuos mokosi konkreti grupė, vykdymo ypatumai:
24.10.1. profesinio mokymo programos pavadinimas ir kodas, apimtis kreditais ir trukmė valandomis bei šių valandų paskirstymas mokslo metais, jei programa ilgesnė nei vienų mokslo metų;
24.10.2. profesinio mokymo programą sudarančių privalomų ir mokyklos įgyvendinamų pasirenkamųjų modulių (išskyrus atvejus, kai pasirenkamųjų modulių profesinio mokymo programoje nėra) pavadinimai, įgyvendinimo seka, moduliams skiriamų valandų skaičius; kurių modulių ir kokią dalį mokiniai bus mokomi nuotoliniu būdu, jei taikomas profesinio mokymo teikėjo įstatuose įteisintas nuotolinis mokymas, neviršijant jam bendrųjų profesinio mokymo planų 37 punkte nustatytos dalies;
24.10.3. teoriniam ir praktiniam mokymui skiriamos valandos ir jų paskirstymas kontaktiniam darbui, konsultacijoms ir mokinio mokymosi pasiekimams vertinti;
24.10.5. mokymo, vykdomo ne pas profesinio mokymo teikėją, vieta, joje vykdomi moduliai ar jų dalis (įgyvendinant baigiamąjį modulį „Įvadas į darbo rinką“, tais atvejais, kai dalis praktinio mokymo įgyvendinama kitos profesinio mokymo įstaigos sektoriniame praktinio mokymo centre; profesinio mokymo įstaigoms, neturinčioms atitinkamos programos sektorinio praktinio mokymo centro, išskyrus atvejus, kai atitinkamos švietimo srities sektorinio praktinio mokymo centro iš viso nėra);
24.10.6. realios darbo vietos pavadinimas ir joje vykdomi programos moduliai, jei mokinių grupės ar pogrupio profesinis mokymas organizuojamas pameistrystės forma įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje ar pas laisvąjį mokytoją (pavienio pameistrio darbdavio, kuris vykdo praktinį mokymą, pavadinimas ir darbdavio vykdomi programos moduliai įrašomi pameistrių individualiuose mokymo planuose);
24.10.8. realios darbo vietos pavadinimas ir joje vykdomi programos moduliai ir laikas, jei pameistrių grupės ar pogrupio profesinis mokymas organizuojamas pameistrystės forma įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje ar pas laisvąjį mokytoją (pavienio pameistrio darbdavio, kuris vykdo praktinį mokymą, pavadinimas ir darbdavio vykdomi programos moduliai įrašomi pameistrių individualiuose mokymo planuose);
25. Profesinio mokymo teikėjo vykdomų programų įgyvendinimo planas skelbiamas profesinio mokymo teikėjo interneto svetainėje. Kiekvienas mokinys, pradėdamas mokytis pagal profesinio mokymo programą, supažindinamas su atitinkamos programos įgyvendinimo planu.
26. Individualioms mokinio, kuris teorinės dalies mokosi savarankiškai ar nuotoliniu būdu (pavienio mokymosi forma), konsultacijoms skiriama iki 15 procentų profesinio mokymo programos teorinės dalies kontaktinių valandų. Praktinio vairavimo, kurio mokymo procesas organizuojamas individualiu būdu, trukmė nustatoma vadovaujantis Vairuotojų mokymo tvarkos aprašu, tvirtinamu Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. Nr. 2B-84 įsakymu „Dėl Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
27. Profesinio mokymo teikėjas individualų mokymo planą rengia mokiniui, kuris mokosi pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma, mokiniui, kuris turi specialiųjų ugdymosi poreikių, mokiniui, kuriam Lietuvos Respublikoje yra suteikta laikinoji apsauga.
28. Profesinio mokymo teikėjo vykdomų programų įgyvendinimo planas tvirtinamas iki mokymo proceso pradžios. Profesinio mokymo įstaigose planas turi būti suderinamas su taryba (savivaldos institucija). Kai profesinis mokymas vykdomas pas kitus profesinio mokymo teikėjus, jei nėra tarybos, planą rekomenduojama suderinti su profesinio mokymo teikėjo bendruomenės atstovais.
IV SKYRIUS
PROFESINIO MOKYMO PROGRAMŲ PRITAIKYMAS ASMENIMS, TURINTIEMS SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ
29. Profesinio mokymo teikėjas, rengdamas ir įgyvendindamas savo vykdomų programų įgyvendinimo planą, turi užtikrinti mokinių įtrauktį į švietimą, šalinti kliūtis, dėl kurių mokinys patiria dalyvavimo švietime ir mokymosi sunkumų, bei teikti būtiną švietimo pagalbą.
30. Profesinio mokymo teikėjas, formuodamas mokymo turinį ir organizuodamas bei įgyvendindamas mokymo procesą, vadovaujasi profesinio mokymo programa ir šio skyriaus nuostatomis bei atsižvelgia į:
31. Profesinio mokymo teikėjas kiekvienam mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, rengia individualų mokymo planą, kurio sudėtinė dalis yra pagalbos planas, apimantis pagalbą bei paslaugas mokymo procese ir kitų specialistų teikiamą pagalbą, didinančias ugdymo veiksmingumą. Individualiam mokymo planui rengti bei įgyvendinimui koordinuoti profesinio mokymo teikėjas paskiria koordinuojantį asmenį. Rengdami individualų mokymo planą, mokytojai turėtų bendradarbiauti su švietimo pagalbos specialistais, gauti nuolatinę pagalbą ir paramą, taikyti elgesio vertinimo instrumentus netinkamo elgesio priežastims nustatyti bei reikalingų įgūdžių ugdymo strategijoms parinkti. Rekomenduojama numatyti mokymo medžiagos pateikimo būdus (vaizdiniu, garsiniu ir kt.).
32. Profesinio mokymo teikėjas gali formuoti laikinąsias grupes iš tų pačių ar skirtingų grupių mokinių bendriesiems moduliams, projektinėms veikloms įgyvendinti.
33. Mokinių mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal profesinio mokymo programose numatytus pasiekimus, aptarus su mokiniu.
V SKYRIUS
PROFESINIO MOKYMO TEIKĖJO VYKDOMŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS
35. Profesinį mokymą profesinio mokymo teikėjas gali organizuoti mokykline arba pameistrystės forma. Mokinio, kuris mokosi pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma, mokymasis planuojamas ir vykdomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
36. Mokymosi formos taikomos vadovaujantis Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas).
37. Profesinio mokymo teikėjas gali ne didesnę kaip 30 procentų dalį nuo visai profesinio mokymo programai ar moduliui įgyvendinti skirto laiko organizuoti nuotoliniu būdu, vadovaudamasis Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu ir Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-1006 „Dėl Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo“, siekdamas atitinkamoje programoje ar modulyje nustatytų rezultatų, kuriuos mokinys gali pasiekti naudodamasis informacinėmis komunikacinėmis priemonėmis. Šis punktas netaikomas bendrųjų profesinio mokymo planų 2 priede nustatytu atveju. Profesinio mokymo teikėjas, steigimo dokumente įsiteisinęs nuotolinį mokymo proceso organizavimo būdą:
37.2. užtikrina sąlygas mokytojams ir pagalbos mokiniui specialistams bendradarbiauti organizuojant nuotolinį mokymą, užtikrina mokiniams skiriamų užduočių prieinamumą, pagalbos mokiniams teikimą, aktualios informacijos sklaidą;
37.3. įvertina mokinių mokymosi sąlygas namuose, aprūpinimą mokymosi priemonėmis, reikalingomis dalyvauti nuotolinio mokymosi procese, atsižvelgdamas į galimybes organizuoja mokinio aprūpinimą, jei mokinys jų neturi, arba sudaro sąlygas mokiniui mokytis pas profesinio mokymo teikėją;
37.4. pritaiko tvarkaraštį sinchroniniam ir asinchroniniam nuotoliniam mokymui organizuoti, skirdamas ne mažiau kaip 60 procentų sinchroniniam ir ne daugiau kaip 40 procentų asinchroniniam nuotoliniam mokymui nuo viso nuotoliniam mokymui skirto laiko;
38. Mokiniai, turintys modulių, kurių mokėsi, patenkinamus mokymosi pasiekimų įvertinimus, siunčiami į realią darbo vietą praktiniams gebėjimams įtvirtinti pagal profesinio mokymo programos baigiamąjį modulį „Įvadas į darbo rinką“ (toliau – baigiamasis modulis).
39. Jei dėl objektyvių priežasčių baigiamojo modulio negalima įgyvendinti realioje darbo vietoje, jį galima įgyvendinti sektoriniame praktinio mokymo centre, o jei nėra ir tokios galimybės – profesinio mokymo įstaigos bazėje. Asmenims, kuriems atimta ar apribota laisvė, praktinių gebėjimų įtvirtinimas realioje darbo vietoje gali būti neskiriamas, tačiau jiems sudaromos sąlygos pasiekti baigiamajame modulyje nustatytus mokymo rezultatus.
40. Baigiamojo modulio įgyvendinimo priežiūrai profesinio mokymo teikėjas skiria atsakingą darbuotoją, kuriam nustato 15 kontaktinio darbo valandų per savaitę. Šios valandos skiriamos mokinių praktinio mokymo realioje darbo vietoje priežiūrai, analizei, aptarimui ir konsultacinei pagalbai. Pameistrio mokymui darbo vietoje vadovauti konsultuojant profesijos meistrą ir pameistrį paskirtam atsakingam darbuotojui skiriama iki 5 valandų per savaitę, kai grupėje 15 pameistrių, kurie mokosi pas vieną meistrą, o kai pameistriai mokosi pas skirtingus darbdavius, – iki 15 valandų per savaitę.
41. Mokiniams, turintiems 18 metų, per savaitę gali būti skiriama 40 astronominių valandų (po 60 minučių) praktinio mokymo realioje darbo vietoje arba 40 akademinių valandų (po 45 minutes), jei praktika ar mokymas darbo vietoje įgyvendinami sektoriniame praktinio mokymo centre ar profesinio mokymo teikėjo praktinio mokymo bazėje.
42. Profesinio mokymo teikėjas, jei turi atitinkamą mokymo vietų skaičių ir gali užtikrinti mokymo kokybę, gali jungti grupes su kvalifikacija tiesiogiai nesusijusiai profesinio mokymo programos daliai mokyti, o tos pačios kvalifikacijos ir to paties Lietuvos kvalifikacijų lygio programų praktinio mokymo daliai įgyvendinti gali jungti grupes, kai bent vienoje iš grupių mokinių skaičius yra mažesnis, nei nustatytas bazinis mokinių grupės skaičius Profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą (išskyrus bausmių vykdymo sistemos profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas), metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 934 „Dėl Profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą (išskyrus pataisos bausmių vykdymo sistemos ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas), metodikos patvirtinimo“.
43. Mokinių mokymosi pasiekimai įvertinami ir apibendrinami baigus kiekvieną modulį profesinio mokymo teikėjo vykdomų programų įgyvendinimo plane nustatytais būdais ir laikotarpiais.
44. Mokinių mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinama vadovaujantis profesinio mokymo programose aprašytais mokymosi rezultatais ir vertinimo kriterijais.
45. Minimalų mokinių skaičių neformaliojo švietimo grupėje nustato profesinio mokymo teikėjas, atsižvelgdamas į finansines galimybes.
VI SKYRIUS
BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS
47. Ugdant kvalifikaciją sudarančias kompetencijas, kartu ugdomos mokinio bendrosios mokymosi visą gyvenimą kompetencijos, apibrėžtos Europos Sąjungos Tarybos 2018 m. gegužės 22 d. rekomendacijoje dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (2018/C 189/01). Rekomenduojama taip pat ugdyti mokinių kritinį mąstymą, kūrybingumą, iniciatyvumą, mokyti spręsti problemas, priimti sprendimus, konstruktyviai valdyti jausmus ir kitas reikalingas bendrąsias kompetencijas.
48. Moduliuose integruotoms bendrosioms kompetencijoms ugdyti skiriama ne mažiau kaip 10 procentų bendro profesinio mokymo programai skirto laiko. Profesinio mokymo teikėjo vykdomų programų įgyvendinimo plane nustatoma, kuriuose moduliuose, kokios bendrosios kompetencijos bus ugdomos, ir valandos, skiriamos kiekvienai bendrajai kompetencijai ugdyti. Bendrųjų profesinio mokymo planų 1 priede rekomenduojama Bendrųjų kompetencijų integravimo į profesinio mokymo programų modulius forma.
VII SKYRIUS
PROFESINIO MOKYMO PROGRAMOMS ĮGYVENDINTI SKIRIAMAS VALANDŲ SKAIČIUS
49. Valandų skaičius pirminio profesinio mokymo programoms įgyvendinti:
| Profesinio mokymo programos dalies pavadinimas |
Profesinio mokymo programoms įgyvendinti skiriamų valandų skaičius* |
|||||
| 30 kreditų modulinei programai įgyvendinti
|
45 kreditų modulinei programai įgyvendinti
|
60 kreditų modulinei programai įgyvendinti
|
90 kreditų modulinei programai įgyvendinti
|
110 kreditų modulinei programai įgyvendinti
|
|
|
| Profesinio mokymo programa (iš viso valandų) |
660 |
990 |
1 320 |
1 980 |
2 420 |
|
| 1. Privalomoji programos dalis, iš jos: |
550 (25 kreditai) |
880 (40 kreditų) |
1 210 (55 kreditai) |
1 760 (80 kreditų) |
2 200 (100 kreditų) |
|
| 1.1. Įvadas į profesiją |
22 (1 kreditas) |
22 (1 kreditas) |
22 (1 kreditas) |
44 (2 kreditai) |
44 (2 kreditai) |
|
| 1.2. Saugus elgesys ekstremaliose situacijose (Civilinė sauga) |
22 (1 kreditas) |
22 (1 kreditas) |
22 (1 kreditas) |
22 (1 kreditas) |
22 (1 kreditas) |
|
| 1.3. Fizinis ugdymas (Fizinio aktyvumo reguliavimas) |
22 (1 kreditas) |
22 (1 kreditas) |
22 (1 kreditas) |
110 (5 kreditai) |
110 (5 kreditai) |
|
| 1.4. Darbuotojų sauga ir sveikata |
44 (2 kreditai) |
44 (2 kreditai) |
44 (2 kreditai) |
44 (2 kreditai) |
44 (2 kreditai) |
|
| 1.5. Kvalifikaciją sudarančioms kompetencijos įgyti skirti moduliai |
330 (15 kreditų) |
660 (30 kreditų) |
990 (45 kreditai) |
1320 (60 kreditų) |
1 760 (80 mokymosi kreditų) |
|
| 1.6. Įvadas į darbo rinką (mokymasis darbo vietoje) |
110 (5 kreditai) |
110 (5 kreditai) |
110 (5 kreditai) |
220 (10 kreditų) |
220 (10 kreditų) |
|
| 2. Pasirenkamoji programos dalis |
110 (5 kreditai) |
110 (5 kreditai) |
110 (5 kreditai) |
220 (10 kreditų) |
220 (10 kreditų) |
|
| 3. Neformalusis švietimas** |
|
– |
66 (3 kreditai) |
88 (4 kreditai) |
132 (6 kreditai) |
|
Pastabos:
* vadovautis Europos Sąjungos ar kitais tarptautiniais ar nacionaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais atitinkamų profesinio mokymo programų ar jų modulių įgyvendinimą, jei juose nurodytas valandų skaičius nesutampa su nurodytu šioje lentelėje;
** papildomai skiriamos valandos prie profesinio mokymo programai įgyvendinti skiriamų valandų.
50. Valandų skaičius tęstinio profesinio mokymo programoms įgyvendinti:
|
|
Profesinio mokymo programai įgyvendinti skiriamų kreditų ir valandų skaičius** |
|||||||
|
Profesinio mokymo programos dalies pavadinimas |
20 kreditų profesinio mokymo programai įgyvendinti
|
25 kreditų profesinio mokymo programai įgyvendinti |
30 kreditų profesinio mokymo programai įgyvendinti |
35 kreditų profesinio mokymo programai įgyvendinti |
40 kreditų profesinio mokymo programai įgyvendinti |
50 kreditų profesinio mokymo programai įgyvendinti |
70 kreditų profesinio mokymo programai įgyvendinti |
90 kreditų profesinio mokymo programai įgyvendinti |
| Profesinio mokymo programa (iš viso valandų) |
360 |
450 |
540 |
630 |
720 |
900 |
1 260 |
1 620 |
| 1. Privalomoji programos dalis, iš jos: |
360 |
450 |
540 |
630 |
720 |
900 |
1 260 |
1 620 |
| 1.1. Įvadas į profesiją |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
| 1.2. Saugus elgesys ekstremaliose situacijose (Civilinė sauga) |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
| 1.3. Fizinio aktyvumo reguliavimas (Kūno kultūra) |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
| 1.4. Darbuotojų sauga ir sveikata |
36* (2 kreditai) |
36* (2 kreditai) |
36* (2 kreditai) |
36* (2 kreditai) |
36* (2 kreditai) |
36* (2 kreditai) |
36* (2 kreditai) |
36* (2 kreditai) |
| 1.5. Kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti skirti moduliai |
270 (15 kreditų) |
360 (20 kreditų) |
450 (25 kreditai) |
540 (30 kreditų) |
540 (30 kreditų) |
810 (45 kreditai) |
1 080 (60 kreditų) |
1 440 (80 kreditų) |
| 1.6. Įvadas į darbo rinką (mokymas(is) darbo vietoje) |
90 (5 kreditai) |
90 (5 kreditai) |
90 (5 kreditai) |
90 (5 kreditai) |
90 (5 kreditai) |
90 (5 kreditai)
|
180 (10 kreditų) |
180 (10 kreditų) |
| 2.Pasirenkamoji programos dalis |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
| 3. Neformalusis švietimas |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
Pastabos:
* integruojama į kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti skirtus modulius;
** vadovautis Europos Sąjungos ar kitais tarptautiniais ar nacionaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais atitinkamų profesinio mokymo programų ar jų modulių įgyvendinimą, jei juose nurodytas valandų skaičius nesutampa su nurodytu šioje lentelėje.
51. Valandų paskirstymas pirminio profesinio mokymo programoms (vykdomoms be Socialinių įgūdžių ugdymo programos), pritaikomoms specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, įgyvendinti:
| Pirminio profesinio mokymo programos dalies pavadinimas |
Profesinio mokymo programai įgyvendinti skiriamų valandų skaičius |
|
|||
| 30 kreditų profesinio mokymo programai įgyvendinti |
45 kreditų profesinio mokymo programai įgyvendinti |
60 kreditų profesinio mokymo programai įgyvendinti |
90 kreditų profesinio mokymo programai įgyvendinti |
|
|
| Profesinio mokymo programa (iš viso valandų) |
810 |
1215 |
1 620 |
2430 |
|
| 1. Privalomoji programos dalis, iš jos: |
675 (25 kreditai) |
1 080 (40 kreditų) |
1 485 (55 kreditai) |
2160 (80 kreditų) |
|
| 1.1. Įvadas į profesiją |
27 (1 kreditas) |
27 (1 kreditas) |
27 (1 kreditas) |
54 (2 kreditai) |
|
| 1.2. Saugus elgesys ekstremaliose situacijose (Civilinė sauga) |
27 (1 kreditas) |
27 (1 kreditas) |
27 (1 kreditas) |
27 (1 kreditas)
|
|
| 1.3. Fizinis ugdymas |
27 (1 kreditas) |
27 (1 kreditas) |
27 (1 kreditas) |
135 (5 kreditai) |
|
| 1.4. Darbuotojų sauga ir sveikata |
54 (2 kreditai) |
54 (2 kreditai) |
54 (2 kreditai) |
54 (2 kreditai) |
|
| 1.5. Kvalifikaciją sudarančioms kompetencijos įgyti skirti moduliai |
405 (15 kreditų) |
810 (30 kreditų) |
1 215 (45 kreditų) |
1620 (60 kreditų) |
|
| 1.6. Įvadas į darbo rinką (mokymas(is) darbo vietoje) |
135 (5 kreditai) |
135 (5 kreditai) |
135 (5 kreditai) |
270 (10 kreditų) |
|
| 2. Pasirenkamoji programos dalis |
135 (5 kreditai) |
135 (5 kreditai) |
135 (5 kreditai) |
270 (10 kreditų) |
|
| 3. Neformalusis švietimas* |
54 (2 kreditai) |
81 (3 kreditai) |
108 (4 kreditai) |
162 (6 kreditai) |
|
Pastaba. * Papildomai skiriamos valandos prie profesinio mokymo programai įgyvendinti skiriamų valandų.
VIII SKYRIUS
PROFESINIO MOKYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO ORGANIZAVIMAS PO ŽIEMOS ETAPO PRIĖMIMO IR MOKSLO METAIS PRIIMTIEMS MOKINIAMS
52. Mokymo organizavimas sudaromoms naujoms grupėms po žiemos etapo priėmimo:
52.1. mokymosi apimtis kreditais ir trukmė išlieka tokia pati, kokia nustatyta profesinio mokymo programoje – valandos nustatomos vadovaujantis bendrųjų profesinio mokymo planų VII skyriumi, mokymas organizuojamas vadovaujantis bendrųjų profesinio mokymo planų nuostatomis, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Profesinio mokymo organizavimo pameistrystės forma tvarkos aprašu, jei profesinis mokymas organizuojamas pameistrystės forma;
52.2. iki vasaros atostogų rekomenduojama įgyvendinti pirminio ar tęstinio profesinio mokymo programos 30 kreditų, o likusiuosius kelti į kitus mokslo metus;
52.3. iki mokymo proceso pradžios profesinio mokymo teikėjo vykdomų profesinio mokymo programų įgyvendinimo planas papildomas profesinio mokymo įgyvendinimo planais tų programų, pagal kurias mokysis naujai priimtos mokinių grupės;
53. Organizuodamas mokymą pavieniams mokiniams, priimamiems į laisvas vietas, mokiniams, kuriems Lietuvos Respublikoje yra suteikta laikinoji apsauga ir norintiems tęsti mokymąsi pagal konkrečią profesinio mokymo programą, ir įrašomiems į anksčiau sudarytas mokinių grupes, teikėjas sudaro individualius mokymo planus, sudaro sąlygas priimtam pavieniam mokiniui mokytis kartu su mokinių grupe ir taip pat sudaro galimybes jam lygiagrečiai pasiekti nustatytų mokymosi rezultatų tų modulių, kurių mokėsi mokinių grupė, iki jį priimant. Teikėjas skiria priimtam mokiniui mokymosi pagalbą jo mokymosi poreikiams, padidina savarankiškam mokinio darbui skiriamo laiko dalį ir nustato mokinio atsiskaitymo būdus ir terminus. Jei yra galimybė, teikėjas mokiniui sudaro sąlygas mokytis atitinkamų modulių su kitomis mokinių grupėmis. Mokiniams, kuriems Lietuvos Respublikoje yra suteikta laikinoji apsauga, sudaro sąlygas mokytis lietuvių kalbos, pagal galimybes ir poreikį suteikia švietimo pagalbą.
54. Asmens, kuriam Lietuvos Respublikoje yra suteikta laikinoji apsauga ir norinčio tęsti mokymąsi pagal konkrečią profesinio mokymo programą, anksčiau įgytos kompetencijos ir / ar mokymosi pasiekimai įvertinami pagal profesinio mokymo programos reikalavimus, užskaitomi ir sudaromos galimybės mokytis pagal asmens turimą lygį.
2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų
bendrųjų profesinio mokymo planų
1 priedas
(Bendrųjų kompetencijų integravimo į profesinio mokymo programų modulius forma)
|
Bendrosioms kompetencijoms ugdyti skiriamos valandos
Moduliai |
Valandų skaičius |
Raštingumo kompetencija |
Daugiakalbystės kompetencija |
Matematinė kompetencija ir gamtos mokslų, technologijų ir inžinerijos kompetencija |
Skaitmeninė kompetencija |
Asmeninė, socialinė ir mokymosi mokytis kompetencija |
Pilietiškumo kompetencija
pilietiškumo kompetencija
pilietiškumo kompetencija,
pilietiškumo kompetencija,
|
Verslumo kompetencija |
Kultūrinio sąmoningumo ir raiškos kompetencija
|
Kitos bendrosios kompetencijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| Profesinio mokymo moduliai |
|
|
|
|||||||
| 1. Privalomieji moduliai |
|
|
|
|||||||
| (...) |
|
|
|
|
|
|
|
|||
| 2. Pasirenkamieji moduliai |
|
|
|
|||||||
| (...) |
|
|
|
|||||||
| 3. Kiti moduliai (Fizinis ugdymas, Saugus elgesys ekstremaliose situacijose, kt.) |
|
|
|
2023–2024 ir 2024–2025
mokslo metų bendrųjų profesinio
mokymo planų
2 priedas
MOKYMAS KARANTINO, EKSTREMALIOS SITUACIJOS, EKSTREMALAUS ĮVYKIO AR ĮVYKIO, KELIANČIO PAVOJŲ MOKINIŲ SVEIKATAI IR GYVYBEI, LAIKOTARPIU AR ESANT APLINKYBĖMS PAS PROFESINIO MOKYMO TEIKĖJĄ, DĖL KURIŲ MOKYMO PROCESAS NEGALI BŪTI ORGANIZUOJAMAS KASDIENIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU
1. Mokymas karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio, keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu (toliau – ypatingos aplinkybės) ar esant aplinkybėms pas profesinio mokymo teikėją, dėl kurių mokymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (profesinio mokymo teikėjas yra dalykų brandos egzaminų centras, vyksta remonto darbai mokykloje ir kt.), gali būti koreguojamas arba laikinai stabdomas, arba organizuojamas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, atsižvelgiant į ypatingų aplinkybių ar aplinkybių pas profesinio mokymo teikėją, dėl kurių mokymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, pobūdį ir apimtį.
2. Ekstremali oro temperatūra – profesinio mokymo teikėjo ir (ar) mokinio gyvenamojoje teritorijoje:
2.1. minus 25 °C ar žemesnė – mokiniams, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, ir mokiniams iki 18 metų, kurie mokosi tik pagal profesinio mokymo programas;
3. Profesinis mokymas ir kartu su profesiniu mokymu vykdomas bendrasis ugdymas, paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje, organizuojamas vadovaujantis Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro sprendimais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais, reglamentuojančiais švietimo įstaigų veiklą. Jei ypatingomis aplinkybėmis gali būti įgyvendinama praktinio mokymo dalis (profesinį mokymą organizuojant pameistrystės forma sektoriniame praktinio mokymo centre, realioje darbo vietoje), profesinio mokymo teikėjai taip pat vadovaujasi atitinkamam ūkio sektoriui nustatytais reikalavimais.
4. Profesinio mokymo teikėjas, atsiradus ypatingoms aplinkybėms, pagal galimybes organizuoja būtinus veiksmus bendruomenės narių sveikatai ir gyvybei apsaugoti, patalpoms ir mokymo aplinkai pritaikyti, jei reikalinga pagal situaciją, organizuoja aktualios informacijos, pvz., apie mokinių elgseną ir mokymo proceso adaptavimą pagal situaciją, pagalbą mokiniams, teikimą ir paskelbimą interneto svetainėje ir patalpose, kuriose vyksta mokymo procesas.
5. Profesinio mokymo teikėjas, nesant valstybės, savivaldybės lygio sprendimų dėl profesinio mokymo proceso organizavimo esant ypatingoms aplinkybėms ar aplinkybėms, dėl kurių mokymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją ir galimą jos trukmę, gali priimti sprendimus:
5.1. dėl mokymo proceso koregavimo iki ypatingų aplinkybių ar aplinkybių, dėl kurių mokymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, pabaigos:
5.1.1. pritaikyti tvarkaraštį, pvz., numatyti kitokį pamokų pradžios ir pabaigos laiką, kitą pamokų eilės seką, kitą pamokų trukmę (rekomenduojama taikyti ne ilgiau nei mėnesiui, o, esant būtinybei, pratęsimą suderinti su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, dalyvių susirinkimu, savininku);
5.1.2. atidėti praktinio mokymo dalies, kuri negali būti įgyvendinama nuotoliu būdu, įgyvendinimą, toliau vykdant teorinio mokymo dalį;
5.2. dėl mokymo proceso stabdymo, jei nėra galimybės jo koreguoti ar organizuoti nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Sustabdęs mokymo procesą ne ilgiau nei 3 darbo dienoms, profesinio mokymo teikėjas apie tai per 1 darbo dieną informuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, dalyvių susirinkimą, savininką, išskyrus atvejus, kai sprendimas taikomas ne daugiau nei 10 proc. mokinių. Esant būtinybei mokymo procesą stabdyti ilgiau nei 3 darbo dienas, sprendimas dėl mokymo proceso stabdymo turi būti suderintas su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, dalyvių susirinkimu, savininku. Profesinio mokymo teikėjas, stabdydamas mokymo procesą, turi priimti sprendimus dėl būdų, kurie bus taikomi mokiniams mokymosi praradimams kompensuoti dėl sustabdyto mokymo proceso;
5.3. dėl mokymo proceso ar jo dalies organizavimo nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Sprendimas mokymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo būdu priimamas Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
6. Taikydamas nuotolinį mokymo proceso organizavimo būdą šio priedo 1 punktu nurodytais atvejais, profesinio mokymo teikėjas:
6.1. pasirenka tokią nuotolinio mokymosi aplinką, kuri užtikrina skaitmeninio mokymo turinio pasiekiamumą ir bendravimą bei bendradarbiavimą mokymo proceso metu realiuoju (sinchroniniu), vykdomu ne mažiau kaip 60 proc. per savaitę, ir nerealiuoju (asinchroniniu) laiku;
7. Profesinio mokymo teikėjas prireikus sudaro darbo grupę, pavesdamas jai parengti planą dėl grįžimo į įprastą mokymo proceso organizavimo būdą.