PATVIRTINTA

Neringos savivaldybės tarybos

2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T1-151

TRIUKŠMO PREVENCIJOS NERINGOS SAVIVALDYBĖS

VIEŠOSIOSE VIETOSE TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Triukšmo prevencijos Neringos savivaldybės (toliau – Savivaldybė) viešosiose vietose taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, Savivaldybės institucijų kompetenciją, triukšmo valdymo subjektų (valdytojų) teises, pareigas ir atsakomybę, triukšmo prevencijos priemones, triukšmo kontrolės tvarką.

2. Šių Taisyklių tikslas – reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio ir užtikrinti žmonių gyvenimo kokybę.

3. Taisyklės netaikomos paties asmens keliamo ir jį veikiančio triukšmo atvejais, esant triukšmui darbo vietose ir transporto priemonių viduje.

4. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais ir kitais teisės aktais.

5. Šios Taisyklės galioja visoje Savivaldybės teritorijoje ir jų laikytis privalo visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai, taip pat į Savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.

II. PAGRINDINĖS TAISYKLIŲ SĄVOKOS

6. Taisyklėse vartojamos sąvokos ir apibrėžimai:

Dienos metas – laikas nuo 7 val. iki 19 val.

Vakaro metas – laikas nuo 19 val. iki 22 val.

Nakties metas – laikas nuo 22 val. iki 7 val.

Dirginimas – per apklausas triukšmo poveikio vietoje nustatytas bendruomenės nepasitenkinimas dėl triukšmo.

Judrus triukšmo šaltinis – motorinės transporto priemonės ir kiti judantys mechanizmai, skleidžiantys triukšmą.

Renginys – organizuotas viešas žmonių susibūrimas, veiksmas: koncertas, spektaklis, šventė, mugė, akcija, varžybos ir kt., kurio forma nepriskiriama susirinkimo sąvokai (mitingas, piketas, demonstracija, pilietinė akcija ir kt.).

Stacionarus triukšmo šaltinis – triukšmo šaltinis, kurio buvimo vieta yra nekintama.

Tylioji gamtos zona – zona, netrikdoma transporto, pramonės ar kitų mechanizmų skleidžiamo triukšmo ir buitinės veiklos, kaimynų, lankytojų ar rekreacinės veiklos keliamo triukšmo.

Tylioji viešoji zona – urbanizuotų teritorijų zona, netrikdoma transporto, pramonės ar komercinės ir gamybinės veiklos triukšmo.

Triukšmas – nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla.

Triukšmo prevencija – priemonių, mažinančių triukšmo šaltinių įvairovę ir (ar) skaičių, užkertančių kelią viršyti triukšmo ribinius dydžius ir (ar) mažinančių triukšmo šaltinių garso slėgio, galios, stiprumo, energijos lygius, įgyvendinimas.

Triukšmo prevencijos zona – gyvenamųjų vietovių teritorija, kurioje triukšmas viršija ribinius dydžius ir kurioje būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones.

Triukšmo ribinis dydis – triukšmo rodiklio vertė, kurią viršijus triukšmo šaltinio valdytojas privalo imtis priemonių skleidžiamam triukšmui šalinti ar mažinti.

Triukšmo rodiklis – garso, suvokiamo kaip triukšmas, duomuo, išreikštas fizikiniais garso matavimo vienetais.

Triukšmo šaltinis – bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą.

Triukšmo šaltinio valdytojas – triukšmo šaltinio savininkas arba kitas asmuo, teisėtai valdantis triukšmo šaltinį.

Triukšmingos transporto priemonės ir mechanizmai – motoriniai pjūklai, žoliapjovės, traktoriai ir kita technika, kuria atliekami ūkio darbai, techniškai netvarkingos ar techninių reikalavimų neatitinkančios transporto priemonės.

Triukšmo valdymas – visuma teisinių, organizacinių ir techninių priemonių, kurių tikslas – užtikrinti gyventojų ir aplinkos apsaugą nuo žalingo triukšmo poveikio, įskaitant gyventojų apsaugą nuo triukšmo sukeliamo dirginimo ir miego trikdymo, ir išsaugoti tyliąsias zonas.

Viešoji vieta - Savivaldybės teritorijoje esanti Savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija (gatvės, aikštės, skverai, parkai, pėsčiųjų takai, paplūdimiai bei jų prieigos ir kitos žmonių susibūrimo vietos) ir visuomenei prieinamas nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomas žemės sklypas, kuriame vykdoma prekyba arba teikiamos paslaugos iš (nuo) laikinų įrenginių, kioskų, specializuotų automobilių, automobilių priekabų, dviračių, vežimėlių, nestacionarių viešo maitinimo įmonių (lauko kavinių), teikiamos poilsio ir sporto reikmenų ir įrangos, vandens pramogų inventoriaus nuomos, žaidimų, mažųjų atrakcionų, kinkomojo transporto ar keleivių vežimo mažaisiais traukinukais paslaugos.

Uždara patalpa – izoliuota patalpa, kurios sienos, langai ir durys neleidžia sklisti garsui į aplinką.

Kitos vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą.

III. SAVIVALDYBĖS INSTITUCIJŲ KOMPETENCIJA TRIUKŠMO VALDYME

7. Savivaldybės taryba:

7.1. tvirtina triukšmo prevencijos viešosios vietose taisykles;

7.2. atsižvelgdama į vietos gyventojų apklausos rezultatus dėl tyliųjų zonų nustatymo poreikio, nustato tyliąsias viešąsias ir tyliąsias gamtos zonas;

7.3. tvirtina triukšmo Savivaldybės teritorijoje rodiklius;

7.4. tvirtina triukšmo prevencijos zonas;

7.5. nustato Savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) strateginiame veiklos planuose triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones;

7.6. prižiūri, kaip Savivaldybės vykdomoji institucija ir kiti pavaldūs viešojo administravimo subjektai įgyvendina funkcijas triukšmo valdymo srityje;

7.7. tvirtina Renginių organizavimo Savivaldybei priklausančiose ar valdytojo teise valdomose viešojo naudojimo teritorijose tvarkos aprašą;

7.8. gali 50 m atstumu aplink tyliųjų viešųjų zonų triukšmo šaltinį nustatyti žemesnį leidžiamą triukšmo lygį negu yra nustatytas triukšmo lygis tyliojoje viešojoje zonoje, jeigu ji pripažįsta, kad tyliųjų viešųjų atskiros zonos dėl jose esančių triukšmo šaltinių kelia pavojų žmonių sveikatai.

8. Savivaldybės administracijos direktorius:

8.1. įgyvendina Savivaldybės tarybos patvirtintame Savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) strateginiame veiklos planuose numatytas triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones;

8.2. įgyvendina triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, įtrauktas į Klaipėdos regiono plėtros planus;

8.3. atlieka teritorijų planavimo sprendinių, susijusių su triukšmo prevencija, analizę, vertinimą ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimą;

8.4. taiko ribojimus dėl statybos, remonto, rekonstrukcijos, montavimo darbų Savivaldybės tarybos nustatyto turizmo sezono metu;

8.5. nustato muzikinių ir kitų masinių renginių, kuriuos organizuoja juridiniai ir fiziniai asmenys, trukmę;

8.6. nustato leidžiamą statybos darbų pradžios ir pabaigos laiką gyvenamosiose patalpose ir Savivaldybės gyvenamosiose teritorijose,

8.7. tvirtina Triukšmo šaltinių valdytojų, kurie nėra ūkio subjektai, planinių patikrinimų taisykles;

8.8. skiria statybos darbų triukšmo kontrolieriais valstybės tarnautojus ar pareigūnus ir įgalioja juos vykdyti triukšmo, kylančio atliekant statybos darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolę;

8.9. reikalauja,kad triukšmo šaltinių valdytojai tikslintų ir keistų triukšmo prevencijos veiksmų planus ir juos įgyvendintų, tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę ir konkretų šių šaltinių veiklos pradžios ir pabaigos laiką;

8.10. užtikrina, kad išduodant leidimus statyti, statinių projektų sprendiniuose būtų numatytos teisės aktų nustatytos apsaugos nuo triukšmo priemonės;

8.11. reikalauja, kad užbaigtuose statiniuose būtų atliktos ekspertizės ir nustatyta, ar įgyvendinti visi triukšmo mažinimo reikalavimai;

8.12. organizuoja triukšmo stebėsenos tyliosiose ir triukšmo prevencijos zonose atlikimą;

8.13. organizuoja Triukšmo prevencijos Neringos savivaldybės viešosiose vietose taisyklių laikymosi kontrolę.

IV. TRIUKŠMO ŠALTINIŲ VALDYTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

9. Triukšmo šaltinių valdytojai privalo:

9.1. laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių, inžinerinių statinių ir sistemų, vykdomos ūkinės veiklos ir kitų veiksnių sukeliamo triukšmo lygis neviršytų nustatytų triukšmo ribinių dydžių;

9.2. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atlikti triukšmo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimą, planuojant savo ūkinėje veikloje naudoti stacionarius triukšmo šaltinius;

9.3. planuojant statybos, remonto, montavimo darbus Savivaldybės gyvenamosiose vietovėse, ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti Savivaldybės administracijos direktoriui informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones.

10. Triukšmo šaltinių valdytojai, veikiantys ar vykdantys ūkinę veiklą Savivaldybės tarybos patvirtintose triukšmo prevencijos zonose privalo:

10.1. per 30 dienų nuo šių zonų patvirtinimo pateikti Savivaldybės administracijos direktoriui derinti triukšmo prevencijos veiksmų planus;

10.2. kasmet pateikti Savivaldybės administracijos direktoriui triukšmo prevencijos veiksmų planų įgyvendinimo ataskaitas.

11. Bet koks asmuo, veikiantis ar vykdantis ūkinę veiklą Savivaldybės tarybos patvirtintose triukšmo prevencijos zonose, turi teisę pateikti Savivaldybės administracijos direktoriui motyvuotą pareiškimą dėl triukšmo šaltinio valdytojo veiklos ir dėl šioje veikloje atsirandančio triukšmo prevencijos ir mažinimo.

V. TRIUKŠMO PREVENCIJOS PRIEMONĖS VIEŠOSIOSE VIETOSE

12. Neringos savivaldybės viešosiose vietose draudžiama:

12.1. nuo 22 val. iki 7 val. leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais, kai triukšmas sklinda į aplinką, išskyrus renginių metu, kai yra išduotas Savivaldybės administracijos direktoriaus leidimas;

12.2. skleisti komercinę garsinę reklamą laikinose ir stacionariose prekybos ar paslaugų teikimo vietose, transporto priemonėse, išskyrus renginių ar švenčių metu bei specialių tarnybų garsinę informaciją;

12.3. garsiai leisti muziką automobiliuose, esant atviroms automobilių durims arba atviriems automobilių langams;

12.4. naudoti judrius triukšmo šaltinius, rankinius ir mechaninius prietaisus, keliančius triukšmą, jei tai trikdo asmenų ramybę ir poilsį;

12.5. uždarose patalpose leisti muziką, skleisti garsinę informaciją ar reklamą, naudojant specialią garso stiprinimo aparatūrą, jei patalpose įrengti langai ar durys ar kitos angos yra atidarytos, o garsas tokiu būdu sklinda į išorinę aplinką ir trikdo asmenų ramybę ir poilsį;

13. Neuždarose patalpose ir atvirose teritorijose įrengti žaidimų, cirko ir kiti atrakcionai gali veikti nuo 9 val. iki 22 val., neviršijant nustatytų triukšmo ribinių dydžių.

16. Prekybos įmonės, įsikūrusiose arčiau kaip 100 m nuo gyvenamųjų namų, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigų, prekių pristatymo ir krovos darbus gali vykdyti nuo 7 val. iki 21 val., neviršijant patvirtintų triukšmo ribinių dydžių ir netrikdant asmenų ramybės ir poilsio.

17. Naudoti fejerverkus ir (ar) civilines pirotechnikos priemones leidžiama valstybinių švenčių metu, visais kitais atvejais tik gavus Savivaldybės administracijos direktoriaus leidimą.

18. Valyti, tvarkyti teritorijas, išvežti atliekas ar vykdyti kitą veiklą, naudojant triukšmą keliančias priemones (pvz., malkų, žolės pjovimas ir kt.), leidžiama darbo dienomis nuo
8 val. iki 19 val., šeštadieniais nuo 10 val. iki 18 val. Sekmadieniais ir švenčių dienomis laikotarpiu nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d. šie darbai draudžiami, išskyrus miesto tvarkymui būtinas paslaugas.

19. Griovimo bei kiti triukšmingi statybos darbai nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d. negali būti vykdomi, jei iki gretutinių gyvenamųjų pastatų, viešbučių, poilsio, mokslo, kultūros, gydymo paskirties pastatų sklypų yra mažiau nei 100 metrų, išskyrus atvejus, kai išduotas Savivaldybės administracijos direktoriaus leidimas;

20. Sporto aikštelėse bei aikštynuose, esančiuose arčiau kaip 50 metrų nuo gyvenamųjų bei visuomeninės paskirties poilsio pastatų, žaisti triukšmingus žaidimus (krepšinį, lauko tenisą, tinklinį ir kitus) leidžiama nuo 9 val. iki 22 val., išskyrus varžybų, čempionatų ar kitų renginių metu, kai yra išduodamas Savivaldybės administracijos direktoriaus leidimas.

21. Daugiabučių namų savininkų bendrijoms, jungtinės veiklos sutarties dalyviams, bendrojo naudojimo objektų administratoriams rekomenduojama namo vidaus taisyklėse nustatyti triukšmo prevencijos reikalavimus, privalomus visiems daugiabučių namų patalpų savininkams ar kita teise valdantiems turtą asmenims.

VI. TRIUKŠMO KONTROLĖ

22. Šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų vykdymą kontroliuoja Neringos savivaldybės administracija, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariatas.

23. Stacionarių triukšmo šaltinių, vykdančių ūkinę komercinę veiklą, keliamo triukšmo valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę pagal asmenų prašymus, pareiškimus, skundus vykdo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas.

24. Triukšmo kontrolę atliekančios institucijos teikia asmenims triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo reikalavimus. Šiuos reikalavimus turi įvykdyti:

24.1. juridiniai asmenys, besiverčiantys gamyba, – ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų;

24.2. juridiniai asmenys, besiverčiantys prekyba, paslaugų teikimu – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų;

24.3. juridiniai asmenys, atliekantys statybos, rekonstrukcijos, remonto darbus Savivaldybės viešose vietose, gyvenamojoje aplinkoje – ne vėliau kaip per 4 kalendorines dienas;

24.4. fiziniai asmenys – ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas.

25. Triukšmo kontrolės institucijos 24.1–24.3 punktuose nurodytus terminus motyvuotu triukšmo šaltinių valdytojų prašymu gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip pusę atitinkamo termino laiko.

26. Triukšmo šaltinių skleidžiamo akustinio triukšmo matavimus atlieka atestuota, akredituota laboratorija ar kita kompetentinga įstaiga pagal galiojančią Lietuvos higienos normą.

VII. ATSAKOMYBĖ

27. Juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę šių Taisyklių reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

28. Triukšmo šaltinio valdytojas, padaręs žalos žmonių sveikatai, turtui ir aplinkai, privalo ją atlyginti įstatymų numatyta tvarka.

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

29. Šios Taisyklės gali būti keičiamos, pildomos ir panaikinamos Savivaldybės tarybos sprendimu.

___________________________