LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL FINANSŲ MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 30 D. ĮSAKYMO NR. 1K-499 „DĖL 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2020 m. lapkričio 17 d. Nr. 1K-367

Vilnius

P a k e i č i u 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“:

1. Pakeičiu II skyrių „Specialieji rezultato stebėsenos rodikliai“:

1.1. Pakeičiu rodiklio R.S.337 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.337

„Vidutinis keleivinio traukinio greitis rekonstruotuose ir atnaujintuose TEN-T tinklo geležinkelių ruožuose“

km/val.

Geležinkelių rekonstravimas arba atnaujinimas suprantamas kaip struktūrinių geležinkelių posistemių patobulinimas arba atnaujinimas.

Geležinkelių sistema – paprastųjų ir

greitųjų geležinkelių sistema, kurią sudaro geležinkelio tinklas ir transporto priemonės (šaltinis: 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje (toliau – Direktyva 2008/57/EB).

Struktūriniai geležinkelių posistemiai – geležinkelių sistemos sudedamosios dalys, išvardytos Direktyvos 2008/57/EB II priede (šaltinis: Direktyva 2008/57/EB).

Vidutinis keleivinio traukinio greitis – aritmetinis keleivinio traukinio greičių geležinkelių ruožuose vidurkis.

Geležinkelių ruožas – geležinkelių linijos atkarpa tarp dviejų geležinkelio stočių.

TEN-T tinklas (transeuropinis tinklas) – Europos Sąjungos transporto, energetikos ir telekomunikacijų sistemų tinklas, jungiantis visus Europos Sąjungos regionus ir prisidedantis prie vidaus rinkos ir užimtumo augimo, įgyvendinant aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi tikslus (šaltinis: 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 661/2010/ES (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013).

Patobulinimas – struktūrinio posistemio arba jo dalies pakeitimas, kuriuo pagerinami struktūrinio posistemio eksploataciniai parametrai (šaltinis: Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 3-507 „Dėl Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius

posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių patvirtinimo“).

Atnaujinimas –struktūrinio posistemio arba jo dalies pakeitimas, kuriuo nėra pakeičiami struktūrinio posistemio eksploataciniai parametrai (šaltinis: Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 3-507 „Dėl Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių patvirtinimo“).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojama kiekvieno rekonstruoto ir atnaujinto geležinkelių ruožo vidutinio keleivinio traukinio greičio sandaugų su to ruožo ilgiais suma, padalyta iš tų ruožų ilgių sumos.

Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo atlikto tyrimo (vertinimo) ataskaita.

Antriniai šaltiniai:

ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra ), vadovaudamasi projekto vykdytojo pateikta atlikto tyrimo (vertinimo) ataskaita, nustato stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki

praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už stebėsenos rodiklio reikšmės pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

1.2. Pakeičiu rodiklio R.S.338 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.338

„Žuvusiųjų

TEN-T tinklo keliuose skaičius“

Asmenys per metus

Žuvusysis – eismo įvykyje žuvęs žmogus.

Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas).

Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas).

Įvedamasis

Skaičiuojamas per kalendorinius metus žuvusiųjų visuose Lietuvos TEN-T tinklo keliuose skaičius.

Pirminiai šaltiniai: VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – LAKD) duomenys apie eismo įvykius Lietuvoje praėjusiais kalendoriniais metais (duomenys pateikiami LAKD interneto svetainės dalyje „Įskaitinių eismo įvykių statistika Lietuvoje“).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais kalendoriniais metais įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra), remdamasi LAKD pateiktais duomenimis, nustato žuvusiųjų visuose Lietuvos TEN-T tinklo keliuose praėjusiais kalendoriniais metais skaičių.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra).“

1.3. Pakeičiu rodiklio R.S.367 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.367

„Asmenys virš 54 metų, kurie po dalyvavimo ESF veiklose įgijo kvalifikaciją“

Procentai

Skaičiuojami 55 metų ir vyresni (iki Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 15 ir 57 straipsnių nuostatose nustatyto senatvės pensijos amžiaus) asmenys, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją.

Asmens amžius yra skaičiuojamas nuo gimimo dienos ir nustatomas tą dieną, kai asmuo pradeda dalyvauti ESF veiklose.

Dalyvavimo ESF veiklose pabaiga – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo ESF veiklose pradžios iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po paskutinio dalyvavimo ESF veiklose pabaigos.

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

Kvalifikacija – žinios, gebėjimai ar kompetencijos, kuriuos asmuo įgijo dalyvaudamas ESF veiklose. Atsakinga institucija (pvz., mokymų organizatorius) turi įvertinti ir nustatyti, ar asmens mokymosi pagal bendrųjų gebėjimų mokymosi programą rezultatai atitinka jos nustatytus reikalavimus.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas pagal formulę:
P / B * 100 proc.

Projekto lygmeniu:

Pirminiai šaltiniai:
pažymėjimai ir (arba) kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad dalyvaudamas ESF veiklose asmuo įgijo žinias, gebėjimus ir kompetencijas.

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai 55 metų ar vyresnis asmuo ne vėliau kaip per 4 savaites (28 kalendorines dienas) po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos gauna pažymėjimą ir (arba) kitą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad dalyvaujant ESF veiklose įgyta kvalifikacija.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

R.S.367-1

B – bazinis rodiklis (susietasis):
„Asmenys virš 54 metų amžiaus, dalyvavę bendrųjų gebėjimų mokymuose“

Skaičius

Reikšmė nurodoma automatiškai pagal nacionalinio produkto stebėsenos rodiklio P.N.415 „Asmenys virš 54 metų amžiaus, dalyvavę bendrųjų gebėjimų mokymuose“ pasiekimus.

R.S.367-2

P – pokyčio rodiklis (kintamasis):
„Asmenys virš 54 metų, kurie po dalyvavimo ESF veiklose įgijo kvalifikaciją“

Skaičius

Sumuojami 55 metų ir vyresni asmenys, kurie baigę dalyvauti bendrųjų gebėjimų mokymuose įgijo kvalifikaciją (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

1.4. Papildau rodikliu R.S.418:

„R.S.418

„Vidutinis keleivinio traukinio greitis rekonstruotuose ir atnaujintuose TEN-T tinklo geležinkelių ruožuose“

km/val.

Geležinkelių rekonstravimas arba atnaujinimas suprantamas kaip struktūrinių geležinkelių posistemių patobulinimas arba atnaujinimas.

Geležinkelių sistema – paprastųjų ir greitųjų geležinkelių sistema, kurią sudaro geležinkelio tinklas ir transporto priemonės (šaltinis: Direktyva 2008/57/EB).

Struktūriniai geležinkelių posistemiai – geležinkelių sistemos sudedamosios dalys, išvardytos Direktyvos 2008/57/EB II priede (šaltinis: Direktyva 2008/57/EB).

Vidutinis keleivinio traukinio greitis – aritmetinis keleivinio traukinio greičių geležinkelių ruožuose vidurkis.

Geležinkelių ruožas – geležinkelių linijos atkarpa tarp dviejų geležinkelio stočių.

posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių patvirtinimo“).

Įvedamasis uždavinio lygmeniu

Šiam rodikliui apskaičiuoti bus naudojamos projektų lygmens specialiojo rezultato stebėsenos rodiklio R.S.337 pasiekimų reikšmės.

Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo atlikto tyrimo (vertinimo) ataskaita.

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija

(VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra ).

Duomenys apie rodiklio pasiekimą į SFMIS2014 už praėjusius kalendorius metus turi būti įvesti ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 15 d.“

1.5. Papildau rodikliu R.S.419:

„R.S.419

„Asmenys virš 54 metų, kurie po dalyvavimo ESF veiklose įgijo kvalifikaciją“

Procentai

Įvedamasis uždavinio lygmeniu

Šiam rodikliui apskaičiuoti bus naudojamos projektų lygmens specialiojo rezultato stebėsenos rodiklio R.S.367 pasiekimų reikšmės.

Uždavinio lygmeniu:
Pirminiai šaltiniai:
projektų duomenys.

Antriniai šaltiniai:
metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,
2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Uždavinio lygmeniu už duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę registravimą atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).

Duomenys apie rodiklio pasiekimą į SFMIS2014 už praėjusius kalendorius metus turi būti įvesti ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 15 d.“

2. Pakeičiu III skyrių „Bendrieji produkto stebėsenos rodikliai“:

2.1. Pakeičiu rodiklio P.B.020 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.B.020

„Projektų, kuriuos visiškai arba iš dalies įgyvendino socialiniai partneriai ar NVO, skaičius“

Skaičius

Projektas – ekonomiškai nedalomų ir tikslią funkciją turinčių veiklos rūšių visuma, turinti apibrėžtą biudžetą, įgyvendinimo laikotarpį ir aiškiai nustatytus tikslus.

BIVP – bendruomenės inicijuota vietos plėtra.

BIVP projektas – iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamas ir pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, 32–35 straipsniuose nurodytą BIVP iniciatyvą įgyvendinamas projektas, atitinkantis BIVP strategijoje nustatytą veiksmą.

Vietos plėtros strategija – dokumentas, kuriame nustatyti BIVP veiksmai ir kuris įtrauktas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintą siūlomų finansuoti vietos plėtros strategijų sąrašą.

Nevyriausybinė organizacija (NVO) – nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomas savanoriškumo pagrindais įsteigtas visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra siekti politinės valdžios arba įgyvendinti vien tik religinius tikslus. Nevyriausybinėmis organizacijomis nelaikomi:

1) juridiniai asmenys, kurių daugiau negu 1/3 dalyvių yra juridiniai asmenys, nesantys nevyriausybinėmis organizacijomis arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis;

2) juridiniai asmenys, kurių dalyviai – juridiniai asmenys, nesantys nevyriausybinėmis organizacijomis arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis, turi daugiau negu 1/3 balsų visuotiniame dalyvių susirinkime;

3) politinės partijos;

4) profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos ir jų susivienijimai;

5) organizacijos, kuriose narystė privaloma tam tikros profesijos atstovams;

6) sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, kiti nekilnojamojo turto bendro valdymo tikslais įsteigti juridiniai asmenys;

7) šeimynos;

8) nuolatinės arbitražo institucijos (šaltinis: Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas).

Projekto vykdytojas – BIVP projektą įgyvendinusi organizacija.

Socialiniai partneriai – BIVP projekto sutartyje nurodyta kaip projekto vykdytojo partneris ir bendrai finansuojamas projekto veiklas įgyvendinusi organizacija.

Projektas laikomas visiškai įgyvendinamu, kai projekto vykdytoja yra NVO.

Projektas laikomas iš dalies įgyvendinamu, kai projektas įgyvendinamas ir socialinių partnerių.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas susumuojant projektus, kurie projekto sutarties sudarymo metu atitinka vieną arba abi šias sąlygas:

- projekto vykdytojas yra NVO;

- projektas turi socialinių partnerių.

Pirminiai šaltiniai: projekto sutartis (informacija apie BIVP projekto sutartyje nurodytus projekto partnerius (socialinius partnerius) ir (arba) projekto vykdytoją NVO).

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Projekto sutartyje suplanuota pasiekti rodiklio reikšmė.

Stebėsenos rodiklio reikšmė laikoma pasiekta, kai įgyvendinančioji institucija, remdamasi projekto sutartyje nurodyta informacija apie projekto vykdytoją NVO ir (arba) socialinius partnerius, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemyje (SFMIS2014) projekto sutartyje pažymi, kad projektas priskiriamas šiam stebėsenos rodikliui.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą (projekto lygmeniu) ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

Už duomenų apie projekto priskyrimą šiam stebėsenos rodikliui registravimą SFMIS2014 yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).“

2.2. Pakeičiu rodiklio P.B.021 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.B.021

„Projektų, skirtų tvariam moterų dalyvavimui ir pažangai darbo rinkoje, skaičius“

Skaičius

Projektas – ekonomiškai nedalomų ir tikslią funkciją turinčių veiklos rūšių visuma, turinti apibrėžtą biudžetą, įgyvendinimo laikotarpį ir aiškiai nustatytus tikslus.

Projektas, skirtas tvariam moterų dalyvavimui ir pažangai darbo rinkoje, – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamas projektas, kuris siekia padidinti tvarų moterų dalyvavimą ir pažangą darbo rinkoje ir tuo būdu kovoti su didėjančiu moterų skurdu, sumažinti segregaciją pagal lytis ir kovoti su lyčių stereotipais darbo rinkoje ir švietimo ir mokymo srityje, skatinti visų asmenų galimybes suderinti darbinį ir asmeninį gyvenimą bei vyrų ir moterų vienodą pasidalijimą atsakomybe už priežiūrą (šaltinis: 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamento (EB) Nr. 1081/2006 7 straipsnis).

Projektas laikomas skirtu tvariam moterų dalyvavimui ir pažangai darbo rinkoje, jei projekto sutarties 8 dalyje „Projekto atitiktis horizontaliesiems principams“ projekto vykdytojas pažymi, kad projekto įgyvendinimo metu bus aktyviai prisidedama prie horizontaliojo principo „Moterų ir vyrų lygybė ir (arba) nediskriminavimas“ įgyvendinimo.

Aktyvia veikla laikoma, kai projektu aktyviai prisidedama prie horizontaliojo principo įgyvendinimo ir kai projekto veiklų tikslas yra tvarus moterų dalyvavimas ir pažanga darbo rinkoje. Veiklos gali būti įvairios ir priklausyti nuo projekto pobūdžio, pavyzdžiui, rengiami mokymai, programos ir metodinė medžiaga, informuojama visuomenė ir pan.

Įvedamasis

Sumuojami projektai, skirti tvariam moterų dalyvavimui ir pažangai darbo rinkoje (projektų skaičius).

Pirminiai šaltiniai: projekto sutartis (8 dalis „Projekto atitiktis horizontaliesiems principams“), projekto sutarties duomenų ataskaita.

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto sutarties sudarymo metu įgyvendinančioji institucija, remdamasi projekto sutarties 8 dalyje „Projekto atitiktis horizontaliesiems principams“ projekto vykdytojo nurodyta informacija apie projekto aktyvią veiklą prisidedant prie horizontaliojo principo „Moterų ir vyrų lygybė ir (arba) nediskriminavimas“ įgyvendinimo bei aktyvią veiklą prisidedant prie tvaraus moterų dalyvavimo ir pažangos darbo rinkoje, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemyje (SFMIS2014) projekto sutartyje pažymi, kad projektas priskiriamas šiam stebėsenos rodikliui.

Už duomenų registravimą SFMIS2014 yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).

Duomenys apie rodiklio pasiekimą už praėjusius kalendorius metus į SFMIS2014 turi būti įvesti ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 15 d.“

2.3. Papildau rodikliu P.B.024:

„P.B.024

„Projektų, kuriuos visiškai arba iš dalies įgyvendino socialiniai partneriai ar NVO, skaičius“

Skaičius

Projektas – ekonomiškai nedalomų ir tikslią funkciją turinčių veiklos rūšių visuma, turinti apibrėžtą biudžetą, įgyvendinimo laikotarpį ir aiškiai nustatytus tikslus.

BIVP – bendruomenės inicijuota vietos plėtra.

1) juridiniai asmenys, kurių daugiau negu 1/3 dalyvių yra juridiniai asmenys, nesantys nevyriausybinėmis organizacijomis arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis;

3) politinės partijos;

4) profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos ir jų susivienijimai;

5) organizacijos, kuriose narystė privaloma tam tikros profesijos atstovams;

6) sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, kiti nekilnojamojo turto bendro valdymo tikslais įsteigti juridiniai asmenys;

7) šeimynos;

8) nuolatinės arbitražo institucijos (šaltinis: Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas).

Projekto vykdytojas – BIVP projektą įgyvendinusi organizacija.

Socialiniai partneriai – BIVP projekto sutartyje nurodyta kaip projekto vykdytojo partneris ir bendrai finansuojamas projekto veiklas įgyvendinusi organizacija.

Projektas laikomas visiškai įgyvendinamu, kai projekto vykdytoja yra NVO.

Projektas laikomas iš dalies įgyvendinamu, kai projektas įgyvendinamas ir socialinių partnerių.

Įvedamasis

uždavinio lygmeniu

Sumuojamos priemonių lygiu pasiektos bendrojo produkto stebėsenos rodiklio P.B.020 reikšmės.

Pirminiai šaltiniai:

Bendrojo produkto stebėsenos rodiklio P.B.020 priemonių lygiu sutartyje nurodytos reikšmės.

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklio reikšmė laikoma pasiekta, kai įgyvendinančioji institucija, remdamasi projekto sutartyje nurodyta planuojama pasiekti bendrojo produkto stebėsenos rodiklio P.B.020 reikšme, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemyje (SFMIS2014) projekto sutartyje pažymi, kad projektas priskiriamas šiam stebėsenos rodikliui.

Už duomenų registravimą SFMIS2014 yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).

Duomenys apie rodiklio pasiekimą už praėjusius kalendorius metus į SFMIS2014 turi būti įvesti ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 15 d.“

2.3. Papildau rodikliu P.B.025:

„P.B.025

„Projektų, kuriuos visiškai arba iš dalies įgyvendino socialiniai partneriai ar NVO, skaičius“

Skaičius

Projektas – ekonomiškai nedalomų ir tikslią funkciją turinčių veiklos rūšių visuma, turinti apibrėžtą biudžetą, įgyvendinimo laikotarpį ir aiškiai nustatytus tikslus.

Socialiniai partneriai – darbuotojų ir darbdavių atstovai bei jų organizacijos (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas).

Nevyriausybinė organizacija (NVO) – nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų nepriklausomas savanoriškumo pagrindais visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra siekti politinės valdžios arba įgyvendinti vien tik religinius tikslus. Nevyriausybinėmis organizacijomis nelaikomi:

1) juridiniai asmenys, kurių daugiau negu 1/3 dalyvių yra juridiniai asmenys, nesantys nevyriausybinėmis organizacijomis arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis;

3) politinės partijos;

4) profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos ir jų susivienijimai;

5) organizacijos, kuriose narystė privaloma tam tikros profesijos atstovams;

6) sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, kiti nekilnojamojo turto bendro valdymo tikslais įsteigti juridiniai asmenys;

7) šeimynos;

8) nuolatinės arbitražo institucijos.

(šaltinis: Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas).

Projektas yra laikomas visiškai įgyvendinamu socialinio partnerio ar NVO, kaip projekto vykdytojas yra socialinis partneris arba NVO.

Projektas yra laikomas iš dalies įgyvendinamu socialinių partnerių arba NVO, kai nors vienas iš projekto partnerių yra socialinis partneris arba NVO, o projekto vykdytojas nėra socialinis partneris arba NVO.

Įvedamasis

bendrojo rodiklio lygmeniu

Skaičiuojamas sumuojant projektus, kuriuos visiškai arba iš dalies įgyvendina socialiniai partneriai ar NVO (projektų skaičius).

Pirminiai šaltiniai: projekto sutarčių duomenų ataskaita.

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma pagal projekto sutarčių duomenų ataskaitoje nurodytą informaciją, kad „Projektas visiškai arba iš dalies įgyvendinamas socialinių partnerių ar NVO“.

Įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra) apskaičiuoja ir SFMIS2014 įveda stebėsenos rodiklio

reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų registravimą SFMIS2014 yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).

Duomenys apie rodiklio pasiekimą į SFMIS2014 už praėjusius kalendorius metus turi būti įvesti ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 15 d.“

2.3. Pakeičiu rodiklio P.B.218 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.B.218

„Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos vandens tiekimo paslaugos“

Asmenys

Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos vandens tiekimo paslaugos, – asmenys, kuriems pradėtas tiekti vanduo per centralizuotą vandens tiekimo sistemą dėl įgyvendinant projekto veiklas padidintų geriamojo vandens gamybos (transportavimo) pajėgumų ir kurie anksčiau nesinaudojo šia sistema arba jiems buvo tiekiamas standartų neatitinkantis vanduo.

Rodiklis rodo namų ūkiuose gyvenančius asmenis, kurie faktiškai naudojasi (o ne turi galimybę prisijungti prie sistemos) centralizuota vandens tiekimo sistema. Rodiklis turi būti skaičiuojamas įgyvendinant rekonstrukcijos (tik vandens gerinimo įrenginių (toliau – VGĮ)) ir plėtros projektus, tačiau neskaičiuojamas, kai įgyvendinami projektai, kuriais siekiama sukurti (pagerinti) irigacijos (drėkinimo) sistemas.

Geriamojo vandens tiekimas – geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo vykdoma veikla, apimanti technines, organizacines ir ekonomines priemones, reikalingas geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, pristatyti ir parduoti abonentams ir (ar) vartotojams (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamos pasiektos nacionalinių stebėsenos rodiklių P.N.050 „Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos naujai pastatytais geriamojo vandens tiekimo tinklais“ ir P.N.051 „Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos iš naujai pastatytų ir (arba) rekonstruotų geriamojo vandens

gerinimo įrenginių“ reikšmės, atimant pasikartojantį gyventojų skaičių, kuris įskaičiuotas į P.N.050 ir P.N.051 nacionalinių stebėsenos rodiklių pasiektas reikšmes.

Pirminiai šaltiniai:

geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutartys, sudarytos su vartotojais, kurių būstai prijungti prie naujai pastatytų tinklų, ir sutarčių sąrašas (sutarties data, sutarties numeris, vartotojo gyvenamosios vietos adresas); statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai; Aplinkos apsaugos agentūros per informacinę sistemą Aplinkos informacijos valdymo integruotą kompiuterinę sistemą (toliau – IS AIVIKS) priimtos paskutinės vandens naudojimo apskaitos metinės ataskaitos, kuriose nurodytas namų ūkių, kuriems tiekiamas vanduo rekonstruotais ir (arba) naujai pastatytais VGĮ, skaičius gyvenamojoje vietovėje.

Tais atvejais, kai rodiklio pasiekimo deklaravimo momentu yra daugiau namų ūkių, nei nurodyta priimtoje paskutinėje vandens naudojimo apskaitos metinėje IS AIVIKS ataskaitoje, teikiamas viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo – valstybės ar savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės vadovo patvirtintas papildomai prijungtų namų ūkių, kuriems vanduo tiekiamas šiais įrenginiais, sąrašas.

Tais atvejais, kai priimtoje paskutinėje vandens naudojimo apskaitos metinėje ataskaitoje IS AIVIKS pateiktas bendras gyvenvietės visų namų ūkių, kuriems vanduo tiekiamas VGĮ, skaičius, teikiama viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo – valstybės ar savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės vadovo patvirtinta konkrečios VGĮ vandens tiekimo teritorijos schema

ir nurodomas namų ūkių skaičius.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai, ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu nacionalinių stebėsenos rodiklių

P.N.050 „Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos naujai pastatytais geriamojo vandens tiekimo tinklais“ ir (ar) P.N.051 „Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos iš naujai pastatytų ir (arba) rekonstruotų geriamojo vandens gerinimo įrenginių“ pasiekimo momentu.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

2.4. Pakeičiu rodiklio P.B.219 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.B.219

„Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos nuotekų tvarkymo paslaugos“

Gyventojų ekvivalentas

Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos nuotekų tvarkymo paslaugos, – asmenys, kurių namų ūkio nuotekos per nuotekų transportavimo tinklą transportuojamos į nuotekų tvarkymo sistemą dėl įgyvendinant projektą pagerintų nuotekų tvarkymo (transportavimo) sistemos pajėgumų ir kurie anksčiau nesinaudojo nuotekų tvarkymo sistema arba jiems buvo teikiamos standartų neatitinkančios nuotekų tvarkymo paslaugos. Rodiklis apima nuotekų tvarkymo kokybės gerinimą (nuotekų valymo įrenginių (toliau –NVĮ) statybą ir rekonstrukciją), bet neapima nuotekų tinklų rekonstrukcijos. Jis rodo gyvenančius asmenis, kurių namų ūkiai yra faktiškai prijungti (o ne turintys galimybę prisijungti) prie nuotekų tvarkymo sistemos.

Nuotekų tvarkymas – nuotekų surinkimas, transportavimas, valymas, apskaita, tyrimas, išleidimas į aplinką ir (ar) valant susidariusių atliekų (dumblo) tvarkymas (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas).

Nuotekos – buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai, išskyrus vandenį iš žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenų) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamos pasiektos nacionalinių stebėsenos rodiklių P.N.053 „Gyventojai, kuriems teikiamos paslaugos naujai pastatytais nuotekų surinkimo tinklais“ ir P.N.054 „Gyventojai, kuriems teikiamos nuotekų valymo paslaugos naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais nuotekų valymo įrenginiais“ reikšmės, atimant pasikartojantį gyventojų skaičių, kuris įskaičiuotas į P.N.053 ir P.N.054 nacionalinių stebėsenos rodiklių pasiektas reikšmes.

Pirminiai šaltiniai:

statybos užbaigimo patirtinimo dokumentai; Aplinkos apsaugos agentūros per IS AIVIKS priimtos paskutinės nuotekų tvarkymo apskaitos metinės ataskaitos,

kuriose nurodytas namų ūkių, kurių nuotekos tvarkomos rekonstruotais ir (arba) naujai pastatytais NVĮ, skaičius gyvenamojoje vietovėje.

Tais atvejais, kai rodiklio pasiekimo deklaravimo momentu yra daugiau namų ūkių, nei nurodyta priimtoje paskutinėje vandens naudojimo apskaitos metinėje ataskaitoje IS AIVIKS, teikiamas viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo – valstybės ar savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės vadovo patvirtintas papildomai prijungtų namų ūkių, kurių nuotekos tvarkomos šiais įrenginiais, sąrašas.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai, ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu nacionalinių stebėsenos rodiklių P.N.053 „Gyventojai, kuriems teikiamos paslaugos naujai pastatytais nuotekų surinkimo tinklais“ ir (ar) P.N.054 „Gyventojai, kuriems teikiamos nuotekų valymo paslaugos naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais nuotekų valymo įrenginiais“ pasiekimo momentu.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

2.5 Pakeičiu rodiklio P.B.235 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.B.235

„Investicijas gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas“

Skaičius

Investicijų gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas – tam tikrų asmenų, galinčių pasinaudoti sukurta ar atnaujinta vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūra (vaikai, mokiniai, studentai), visuma.

Neįskaičiuojami mokytojai, tėvai ir kiti asmenys, kurie gali pasinaudoti sukurta ar atnaujinta vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūra.

Sukurta ar atnaujinta vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūra apima įgyvendinant projekto veiklas atnaujintus pastatus (rekonstruotus ir (arba) suremontuotus, ir (arba) aprūpintus baldais) ir (arba) projekto lėšomis įsigytą su ugdymo procesu susijusią įrangą.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas nominalus įgyvendinant projekto veiklas investicijų gavusios įstaigos pajėgumas, kuris gali būti lygus infrastruktūros naudotojų skaičiui arba didesnis nei faktinis naudotojų skaičius.

Pirminiai šaltiniai:

savivaldybės administracijos ar įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintas dokumentas arba Švietimo valdymo informacinės sistemos sugeneruotas projektą vykdančios įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintas dokumentas, kuriame nurodytas nominalus įstaigos pajėgumas.

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje patvirtinamas dokumentas, kuriame nurodytas nominalus įstaigos pajėgumas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

3. Pakeičiu IV skyrių „Specialieji produkto stebėsenos rodikliai“:

3.1. Pakeičiu rodiklio P.S.363 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.S.363

„Viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, kuriose pagerinta paslaugų teikimo infrastruktūra, skaičius“

Skaičius

Viešoji paslauga – pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdoma šių subjektų prižiūrima veikla, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama nauda. (šaltinis: Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas).

Viešoji sveikatos priežiūros paslauga suprantama kaip sveikatos priežiūros paslauga, finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, taip pat kitomis valstybės ir savivaldybių lėšomis.

Sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga (toliau – įstaiga):

1) įstaiga ar įmonė, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka turinti teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir patarnavimus;

2) įstaigos ar įmonės, kuri verčiasi kita (ne sveikatos priežiūros) veikla, filialas ar padalinys, turintis teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas (šaltinis: Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstatymas).

Viešųjų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo infrastruktūros pagerinimas (modernizavimas) – fizinės ir informacinės infrastruktūros (pastatų, patalpų, įrangos, priemonių, kt.), skirtos sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, sukūrimas, atnaujinimas, įsigijimas ir plėtojimas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas, kuriose įgyvendinant projekto veiklas buvo pagerinta (modernizuota) visa projekto sutartyje numatyta atskiros sveikatos priežiūros įstaigos paslaugų teikimo infrastruktūra.

Kiekviena įstaiga gali būti įskaičiuota tik vieną kartą, net jei įgyvendino arba dalyvavo įgyvendinant keletą projektų, finansuojamų Europos Sąjungos fondų investicijų lėšomis.

Pirminiai šaltiniai:

priėmimo–perdavimo aktai ir (arba) kiti dokumentai, kuriais patvirtinama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė projekto lygmeniu.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Projekto lygmeniu stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pagerinama (modernizuojama) visa projekto sutartyje numatyta atskiros sveikatos priežiūros įstaigos paslaugų teikimo infrastruktūra ir pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas ir (arba) kitas dokumentas, kuriuo patvirtinama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė projekto lygmeniu.

Kai projektas įgyvendinamas su partneriais, stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu baigus įgyvendinti visas projekto veiklas, t. y. nors projekto partneris baigė projekto sutartyje numatytas veiklas anksčiau, nei baigiamos kitos projekto veiklos, stebėsenos rodiklio pasiekimo reikšmė neskaičiuojama.

Projekto lygmeniu už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

3.2. Pakeičiu rodiklio P.S.379 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.S.379

„Švietimo ir kitų švietimo teikėjų įstaigos, kuriose pagal veiksmų programą ERPF lėšomis sukurta ar atnaujinta ne mažiau nei viena edukacinė erdvė“

Skaičius

Švietimo įstaiga – mokykla arba švietimo pagalbos įstaiga (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

Švietimo teikėjas – mokykla, laisvasis mokytojas arba kitas švietimo teikėjas (įstaiga, įmonė, organizacija, taip pat valstybės narės juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, kuriems švietimas nėra pagrindinė veikla), Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę vykdyti švietimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

ERPF – Europos regioninės plėtros fondas.

Edukacinė erdvė – švietimo įstaigų ar kitų švietimo teikėjų patalpos ir kitos su ugdymu susijusios erdvės.

Atnaujinta infrastruktūra apima įgyvendinant projekto veiklas atnaujintus pastatus (rekonstruotus ir (arba) suremontuotus, ir (arba) aprūpintus baldais) ir (arba) projekto lėšomis įsigytą su ugdymo procesu susijusią įrangą.

Įvedamasis

Sumuojamos švietimo ir kitų švietimo teikėjų įstaigos, kuriose įgyvendinant projekto veiklas sukurta ar atnaujinta ne mažiau nei viena edukacinė erdvė, pagal nacionalinių stebėsenos rodiklių pasiekimus: P.N.717 „Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokyklos“, P.N.722 „Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos bendrojo ugdymo mokyklos“, P.N.723 „Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos neformaliojo ugdymo įstaigos“.

Ta pati įstaiga, kurioje sukurtos ar atnaujintos švietimo erdvės, įgyvendinant tą patį projektą, skaičiuojama vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

paslaugų (prekių) priėmimo–perdavimo aktai, statybos užbaigimo aktai ir (arba) deklaracijos apie statybos užbaigimą (kopijos).

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu yra patvirtinami paslaugų (prekių) priėmimo–perdavimo aktai, statybos užbaigimo aktai ir (arba) deklaracijos apie statybos užbaigimą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.“

3.3. Pakeičiu rodiklio P.S.393 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.S.393

„Į užsienį panaudojant ESF investicijas tobulinti profesinių žinių išvykę tyrėjai“

Skaičius

Profesinių žinių tobulinimas užsienyje apima tyrėjų dalyvavimą komandiruotėse ir (arba) stažuotėse kitų šalių mokslo ir studijų institucijose ar įstaigose, Lietuvos MTEP ryšių biure mokslinių tyrimų centruose, verslo įmonėse, tyrėjų mokyklose, tyrėjų apsikeitimo tarp partnerių programose, taip pat dalyvavimą tarptautinėse konferencijose, tarptautiniuose seminaruose ar kituose tarptautiniuose mokslo renginiuose (pavyzdžiui, informaciniai renginiai, konsorciumų formavimo susitikimai ir pan.).

MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra.

Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra – sisteminga kūrybinė gamtos, žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

ESF – Europos socialinis fondas.

Tyrėjas – aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektams (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant tyrėjus, kurie įgyvendinant projekto veiklas tobulino profesines žinias užsienyje, įskaitant projekto veiklos vykdymą nuotoliniu būdu (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: mokslinės išvykos ataskaita, patvirtinta įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens.

Renginio programa bei renginio organizatorių patvirtinimas dėl dalyvavimo renginyje (jei projekto veikla vykdyta nuotoliniu būdu).

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu patvirtinama mokslinės išvykos ataskaita arba pateikiamas renginio organizatorių patvirtinimas dėl dalyvavimo renginyje (jei projekto veikla vykdyta nuotoliniu būdu).

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

3.4. Papildau rodikliu P.S.441:

„P.S.441

„Viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, kuriose pagerinta paslaugų teikimo infrastruktūra, skaičius“

Skaičius

Viešoji paslauga – pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdoma šių subjektų prižiūrima veikla, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama nauda (šaltinis: Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas).

Sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga (toliau – įstaiga):

1) įstaiga ar įmonė, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka turinti teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir patarnavimus;

Įvedamasis uždavinio lygmeniu

Šiam rodikliui apskaičiuoti bus naudojamos projektų lygmens specialiojo produkto stebėsenos rodiklio P.S.363 pasiekimų reikšmės.

Uždavinio lygmeniu pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė skaičiuojama, neįtraukiant skirtingus veiksmų programos uždavinio lėšomis finansuojamus projektus įgyvendinančių besidubliuojančių viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, kuriose įgyvendinant projekto veiklas buvo pagerinta (modernizuota) atskiros sveikatos priežiūros įstaigos paslaugų teikimo infrastruktūra.

Pirminiai šaltiniai:

Projekto duomenys apie rodiklio P.S.363 pasiekimą.

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Uždavinio lygmeniu pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra) apskaičiuoja iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos projektų lygmens stebėsenos rodiklio P.S.363 pasiekimų reikšmę (neįtraukdama skirtingus to paties veiksmų programos uždavinio lėšomis finansuojamus projektus įgyvendinančių besidubliuojančių įstaigų).

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra). Duomenys apie rodiklio pasiekimą į SFMIS2014 už praėjusius kalendorius metus turi būti įvesti ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 15 d.“

Laikinai einantis finansų ministro pareigas Vilius Šapoka