Joniškio rajono savivaldybės TARYBA
SPRENDIMAS
dėl JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBėS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTO PATVIRTINIMO
2011 m. gegužės 26 d. Nr. T-81
Joniškis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 16 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo (Žin., 2011, Nr. 52-2500) 2 straipsnio 2 dalimi, Joniškio rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
2. Nustatyti, kad šio sprendimo 1 punktu patvirtinto Joniškio rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 43 punktas įsigalioja 2011 m. liepos 1 d.
3. Pripažinti netekusiais galios:
3.1. Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2007 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. T-145 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“;
3.2. Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. T-242 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2007 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. T-145 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“;
PATVIRTINTA
Joniškio rajono savivaldybės tarybos
2011 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T-81
Joniškio rajono savivaldybės tarybos
veiklos Reglamentas
I. bendrosios nuostatos
1. Joniškio rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė) taryba (toliau – taryba) yra atstovaujamoji savivaldybės institucija, įgyvendinanti savivaldos teisę ir susidedanti iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų – savivaldybės tarybos narių. Taryba turi vietos valdžios ir viešojo administravimo teises, pareigas ir yra atsakinga už savivaldos teisės ir savo funkcijų įgyvendinimą bendruomenės interesais.
2. Tarybos kompetenciją, veiklos tvarką ir formas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos vietos savivaldos chartija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nutarimai ir šis veiklos reglamentas (toliau – Reglamentas).
II. Tarybos įgaliojimai
6. Tarybos veikla tarp tarybos posėdžių tęsiama tarybos komitetuose ir tarybos nariams bendraujant su rinkėjais.
7. Taryba:
7.3. mero teikimu skiria ir prieš terminą atleidžia mero pavaduotoją, vadovaudamasi įstatymais nustato jo darbo užmokestį;
7.6. sudaro tarybos komitetus, komisijas, kitus darinius, reikalingus tarybos darbui organizuoti, ir kitas įstatymuose numatytas komisijas ir tvirtina jų nuostatus;
7.7. skiria Kontrolės komiteto pirmininką ir jo pavaduotoją, tvirtina Kontrolės komiteto veiklos programą;
7.8. sudaro Pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisiją, priima sprendimą dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų, savivaldybės kontrolieriaus teikimu steigia Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą, nustato didžiausią valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių šioje tarnyboje, svarsto savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) ataskaitą ir priima dėl jos sprendimą, nustato įstatymų numatytą savivaldybės kontrolieriaus darbo užmokestį, tvirtina savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) nuostatus.
7.9. priima į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės administracijos direktorių (direktoriaus pavaduotoją); priima sprendimus dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės steigimo; priima sprendimus dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytų savivaldybės vykdomosios institucijos funkcijų paskirstymo savivaldybės administracijos direktoriui ir administracijos direktoriaus pavaduotojui; priima sprendimus dėl savivaldybės administracijos direktoriaus teisės pavesti įgyvendinti funkcijas apribojimo; priima sprendimus dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavadavimo, nustato savivaldybės administracijos direktoriaus ir administracijos direktoriaus pavaduotojo darbo užmokestį;
7.10. tvirtina savivaldybės administracijos struktūrą, nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, nustato didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių savivaldybės administracijoje savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu;
7.11. priima sprendimus dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių steigimo, jų skaičiaus nustatymo ir tarybos sekretoriato sudarymo mero siūlymu;
7.12. priima sprendimus išieškoti iš savivaldybės administracijos direktoriaus ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų žalą, atsiradusią dėl jų tyčinių neteisėtų sprendimų, pareigų neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo atliekant pareigas, kai šie savivaldybės viešojo administravimo subjektai teismo sprendimu turėjo atlyginti žalą, jeigu žala neviršija jų paskutinių šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
7.13. priima sprendimus dėl seniūnijų steigimo, panaikinimo ir jų skaičiaus nustatymo, dėl pavadinimų seniūnijoms suteikimo ir jų keitimo, dėl teritorijų priskyrimo seniūnijoms, dėl seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, įvertinus gyventojų nuomonę; nustato seniūnijai perduodamas juridinio asmens (savivaldybės administracijos) funkcijas;
7.14. tvirtina gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu;
7.15. tvirtina savivaldybės biudžeto ir savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka, prireikus tikslina savivaldybės biudžetą;
7.17. priima sprendimus dėl papildomų ir planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų piniginių lėšų paskirstymo, tikslinės paskirties ir specializuotų fondų sudarymo ir naudojimo;
7.18. priima sprendimus teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita, nustato subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų rūšių įmonėms tvarkas atitinkamai keisdama savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta;
7.19. išklauso mero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitas ir atsakymus į tarybos narių paklausimus Reglamento nustatyta tvarka, priima sprendimus dėl šių ataskaitų ir atsakymų;
7.20. teikia pasiūlymus valstybės institucijoms dėl savivaldybės teritorijoje esančių šių institucijų padalinių veiklos gerinimo, prireikus Reglamento nustatyta tvarka išklauso šių padalinių vadovus. Apie šių vadovų išklausymą ir dalyvavimą tarybos posėdyje jiems pranešama prieš savaitę.
7.21. steigia, reorganizuoja ir likviduoja savivaldybės biudžetines įstaigas ir viešąsias įstaigas (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės įmones, akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves (toliau – savivaldybės juridiniai asmenys), dalyvauja steigiant, reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius juridinius asmenis;
7.22. priima sprendimus dėl viešųjų ir privačių juridinių asmenų (kurių dalininkė yra savivaldybė) steigimo, reorganizavimo, likvidavimo;
7.24. priima sprendimus dėl tam tikros veiklos nepriklausomo audito atlikimo savivaldybės įstaigose ar savivaldybės kontroliuojamose įmonėse;
7.25. tvirtina savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos aprašą; šiame apraše turi būti nustatyta, kokios sutartys negali būti sudaromos be išankstinio tarybos pritarimo;
7.26. priima sprendimus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, nustato šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisykles, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose;
7.27. priima sprendimus dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise;
7.28. priima sprendimus dėl paskolų ėmimo ir garantijų teikimo už ilgalaikes paskolas; šios paskolos naudojamos tik investicijų projektams finansuoti pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, laikantis įstatymų nustatytų skolinimo limitų ir gavus savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) išvadą;
7.29. priima sprendimus dėl koncesijų suteikimo tikslingumo; gavusi savivaldybės kontrolieriaus išvadą iki konkurso paskelbimo, tvirtina koncesijos konkurso sąlygas ir pagrindines koncesijos sutarties sąlygas, nustato konkurso etapus ir, gavusi savivaldybės kontrolieriaus išvadą, pritaria galutiniam koncesijos sutarties projektui iki koncesijos sutarties pasirašymo;
7.30. priima sprendimus dėl socialinės ir gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos, dėl pavedimo savivaldybės administracijai ir kitiems subjektams atlikti šių darbų užsakovo funkcijas;
7.31. priima sprendimus dėl socialinio būsto fondo sudarymo (statybos, pirkimo ir t. t.) tvarkos, būsto suteikimo tvarkos ir dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio;
7.33. steigia savivaldybės saugomas teritorijas pagal Saugomų teritorijų įstatymo nustatytą tvarką, skelbia savivaldybės saugomų vietinės reikšmės gamtos ir kultūros paveldo objektus;
7.34. priima sprendimus dėl siūlymų keisti savivaldybės teritorijos ribas, suteikti savivaldybei pavadinimą ir jį keisti, sudaryti gyvenamąsias vietoves, nustatyti ir keisti jų pavadinimus, teritorijų ribas teikimo Vyriausybei, taip pat suteikia ir keičia pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus gatvių, aikščių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimus;
7.35. tvirtina savivaldybės triukšmo prevencijos veiksmų planą, triukšmo savivaldybės teritorijoje rodiklius, aglomeracijų strateginių triukšmo žemėlapių, gyvenamųjų vietovių teritorijų, kuriose būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo (triukšmo prevencijos zonų), ir triukšmo prevencijos viešose vietose taisykles, nustato tyliąsias zonas. Nustato ir prižiūri kaip savivaldybės vykdomosios institucijos, kiti pavaldūs viešojo administravimo subjektai įgyvendina savo kompetenciją triukšmo valdymo srityje;
7.36. tvirtina taisykles, už kurių pažeidimą atsiranda administracinė atsakomybė, ir kitas taisykles;
7.37. nustato kainas ir tarifus už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais, nustato (tvirtina) centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainas įstatymų nustatyta tvarka, nustato (tvirtina) vietines rinkliavas ir mokesčių tarifus įstatymų nustatyta tvarka;
7.38. priima sprendimus dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo, nustato papildomos socialinės paramos, socialinių pašalpų ir kompensacijų skyrimo iš savivaldybės biudžeto tvarką, nustato priedo fiziniam asmeniui (globėjui) už vaiko globą dydį ir mokėjimo iš savivaldybės biudžeto tvarką;
7.40. tvirtina savivaldybės strateginius plėtros ir veiklos planus, socialinių, ekonominių, kaimo plėtros ir kitas programas;
7.41. priima sprendimus dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės ir dėl bendrųjų ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių, nusikaltimų kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų projektų rengimo;
7.42. priima sprendimus dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas, dėl bendradarbiavimo su užsienio šalių savivaldybėmis ar prisijungimo prie tarptautinių savivaldos organizacijų;
7.43. deleguoja tarybos narius į įstatymų nustatytas regionines tarybas, komisijas ir Reglamente nustatyta tvarka suteikia jiems įgaliojimus; įgaliojimą pasirašo meras, kuriame nurodomas įgaliojamo asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir suteikiami įgaliojimai;
7.45. teikia siūlymus nustatyta tvarka tvirtinti savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbus, tvirtina kitus savivaldybės simbolius ir jų naudojimo tvarką, nustatyta tvarka už nuopelnus gali suteikti Joniškio ar kitos Joniškio rajono gyvenamosios vietovės piliečio garbės vardą;
7.47. sudaro savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) kolegialius organus, kai tai numatyta viešosios įstaigos įstatuose;
7.48. tvirtina savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) finansinių ataskaitų rinkinius;
7.49. priima sprendimus dėl valstybės socialinių ir ekonominių programų tikslinių lėšų, kitų valstybės fondų lėšų ir materialiojo turto paskirstymo savivaldybės biudžetinėms įstaigoms;
7.50. priima sprendimus dėl savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimo religinėms bendrijoms ir bendruomenėms;
7.51. priima sprendimus dėl konkrečių įgaliojimų, priskirtų tarybos paprastajai kompetencijai, pavedimo vykdyti savivaldybės administracijos direktoriui;
7.52. priima sprendimus dėl partnerystės su privačiais subjektais tikslingumo; gavusi savivaldybės kontrolieriaus išvadą iki viešųjų pirkimų, reikalingų partnerystei su privačiais subjektais įgyvendinti, paskelbimo, tvirtina viešųjų pirkimų sąlygas, būdą ir pagrindines sutarties dėl partnerystės su privačiais subjektais sąlygas; gavusi savivaldybės kontrolieriaus išvadą, pritaria galutiniam partnerystės su privačiais subjektais sutarties projektui iki tokios sutarties pasirašymo.
iii. tarybos posėdžiai, jų organizavimo ir darbo tvarka
Pirmasis tarybos posėdis
9. Pirmąjį išrinktos naujos tarybos posėdį šaukia apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne anksčiau kaip ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimų paskutinę dieną ir ne vėliau kaip praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimų paskutinės dienos, kuri nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsniu, o jeigu rinkimai įvyko įvedus tiesioginį valdymą ar buvo surengti pakartotiniai rinkimai Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86 straipsnyje numatytu atveju, – ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų rezultatų paskelbimo.
10. Pirmajam išrinktos naujos tarybos posėdžiui pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos pirmininkas.
11. Apie pirmojo posėdžio sušaukimo laiką ir vietą apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip prieš 14 dienų paskelbia per visuomenės informavimo priemones.
12. Jeigu apygardos rinkimų komisijos pirmininkas išrinktos naujos tarybos pirmojo posėdžio nesušaukia iki 9 punkte nustatyto termino pabaigos, išrinktos naujos tarybos nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus šiam terminui. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja vyriausias pagal amžių tarybos narys.
13. Pirmajam ir kitiems išrinktos naujos tarybos posėdžiams, kol bus išrinktas meras, pirmininkauja Reglamento 10 ir 12 punktuose nustatyti asmenys.
14. Pirmajame išrinktos naujos tarybos posėdyje:
14.2. gali būti posėdžio pirmininkui įteikiami vieši pareiškimai dėl tarybos narių vienijimosi į frakcijas, dėl tarybos daugumos ir tarybos mažumos (opozicijos) sudarymo;
14.3. priimamas sprendimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) atleidimo iš pareigų, nes baigėsi jo įgaliojimų laikas, ir pavedimo jam eiti pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojas) naujai kadencijai;
14.4. renkamas meras, gali būti skiriamas mero pavaduotojas ir savivaldybės administracijos direktorius. Jeigu per pirmąjį posėdį meras neišrenkamas, mero pavaduotojas ir savivaldybės administracijos direktorius negali būti skiriami, ir taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos. Jis turi įvykti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po pirmojo posėdžio, jam taip pat pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos pirmininkas (vyriausias pagal amžių tarybos narys).
15. Patalpas pirmajam išrinktos naujos tarybos posėdžiui parengia savivaldybės administracija. Atskiroje patalpoje turi būti pastatyta balsadėžė ir parengta vieta slaptam balsavimui. Už tinkamą pasirengimą pirmajam posėdžiui atsakingas savivaldybės administracijos direktorius.
Išrinkti tarybos nariai posėdžio metu salėje turi sėdėti atskirai nuo kitų posėdžio dalyvių.
16. Posėdį pradeda apygardos rinkimų komisijos pirmininkas (vyriausias pagal amžių tarybos narys). Jis skelbia išrinktų naujos tarybos narių registraciją. Posėdis tęsiamas, jeigu užsiregistravo daugiau kaip pusė išrinktų tarybos narių. Jeigu nedalyvauja daugiau kaip pusė išrinktų tarybos narių, apygardos rinkimų komisijos pirmininkas (vyriausias pagal amžių tarybos narys) paskelbia kito posėdžio datą. Kitas posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po pirmojo posėdžio.
17. Pirmininkaujant apygardos rinkimų komisijos pirmininkui (vyriausiam pagal amžių tarybos nariui) tarybos nariai patvirtina posėdžio darbotvarkę.
18. Prieš pradedant nagrinėti posėdžio darbotvarkę pirmininkas paskelbia, kad baigėsi ankstesnės kadencijos tarybos narių, mero ir mero pavaduotojo įgaliojimai.
19. Išrenkama balsų skaičiavimo komisija, į kurią kiekviena rinkimus laimėjusi partija ar koalicija gali deleguoti savo atstovą. Balsų skaičiavimo komisijos nariai išsirenka komisijos pirmininką.
20. Apygardos rinkimų komisijos pirmininkas (vyriausias pagal amžių tarybos narys) supažindina tarybos narius su mero rinkimų procedūra ir pateikia tarybai tvirtinti slapto balsavimo biuletenio pavyzdį.
21. Tarybos patvirtinto pavyzdžio slapto balsavimo biuletenius balsų skaičiavimo komisija antspauduoja apygardos rinkimų komisijos antspaudu.
22. Mero rinkimų procedūra:
22.1. Mero kandidatūrą gali siūlyti partijos, frakcijos, koalicijos ir atskiri tarybos nariai. Tarybos narys gali siūlyti ir savo kandidatūrą. Atskiro tarybos nario pasiūlytai kandidatūrai turi pritarti dar bent vienas tarybos narys. Tarybos narys gali siūlyti tik vieną ir pritarti tik vienam kandidatui. Kandidatų skaičius neribojamas.
22.2. Baigus siūlyti kandidatus, posėdžio pirmininkas perskaito visų kandidatų pavardes ir paklausia, ar jie sutinka balotiruotis.
22.3. Posėdžio pirmininkas visiems pasiūlytiems ir sutikusiems balotiruotis kandidatams jų pavardžių abėcėlės tvarka suteikia žodį savo būsimos veiklos programai pristatyti ir atsakymams į tarybos narių klausimus. Veiklos programai pristatyti skiriama iki 15 minučių, klausimams ir atsakymams – iki 15 minučių.
22.4. Po to posėdžio pirmininkas skelbia diskusiją dėl pasiūlytų kandidatų ir jų programų. Diskusijoje turi teisę pasisakyti visi tarybos nariai, diskusijai skiriama iki 20 minučių.
22.5. Pasibaigus diskusijai, posėdžio pirmininkas suteikia kandidatams baigiamąjį žodį, kurio metu kandidatas gali atsisakyti balotiruotis rinkimuose į mero pareigas, baigiamajam žodžiui skiriama iki 5 minučių.
22.6. Visų balotiruotis sutikusių kandidatų vardai ir pavardės abėcėlės tvarka įrašomi į slapto balsavimo biuletenius.
22.7. Už balsavimo organizavimą yra atsakinga tarybos išrinkta balsų skaičiavimo komisija. Ji antspauduoja balsavimo biuletenius, išdalija juos tarybos nariams, kurie pasirašo balsavimo biuletenių išdavimo sąraše.
22.8. Kiekvienas tarybos narys balsavimo biuletenyje palieka tik vieno kandidato, už kurį jis balsuoja, pavardę, kitas išbraukia.
22.9. Užpildytus balsavimo biuletenius tarybos nariai sumeta į balsadėžę. Pasibaigus balsuoti skirtam laikui, balsų skaičiavimo komisija išima balsavimo biuletenius iš balsadėžės ir suskaičiuoja balsus, atiduotus už kiekvieną kandidatą, užpildo balsavimo protokolą.
22.10. Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio biuleteniai, taip pat biuleteniai, kuriuose palikta daugiau kaip vieno kandidato pavardė. Papildomai įrašytos pavardės neskaičiuojamos.
22.11. Jeigu buvo pasiūlyti daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas nesurinko reikiamo balsų skaičiaus (visų tarybos narių daugumos), balsavimas kartojamas ir į biuletenį įrašomos dviejų daugiausia balsų gavusių kandidatų pavardės.
22.12. Jeigu daugiau kaip du kandidatai surinko po vienodą balsų skaičių, balsavimas kartojamas ir į biuletenį įrašomos visų kandidatų pavardės. Jeigu balsavimas nesumažina kandidatų skaičiaus, kitame tarybos posėdyje kandidatai siūlomi iš naujo.
22.13. Jeigu dalyvaujant 2 daugiausia balsų surinkusiems kandidatams nė vienas iš jų nesurinko daugiau kaip pusės visų tarybos narių balsų, taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos. Jis turi įvykti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po pirmojo posėdžio.
22.15. Kai vienas iš siūlomų kandidatų balsavimo metu surenka daugiau kaip pusę visų tarybos narių balsų, jis laikomas išrinktu meru ir posėdžio pirmininkas teikia tarybai tvirtinti mero rinkimų rezultatus.
Tarybos sprendimą dėl mero rinkimų rezultatų patvirtinimo pasirašo posėdžio pirmininkas ir mero įgaliojimai prasideda. Toliau posėdžiuose pirmininkauja meras.
23. Meras turi būti išrinktas, mero pavaduotojas ir savivaldybės administracijos direktorius turi būti paskirti, savivaldybės tarybos kolegija sudaryta, jei nusprendžiama ją sudaryti, – per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos tarybos posėdžio sušaukimo.
24. Jeigu taryba nusprendžia pirmajame posėdyje skirti mero pavaduotoją ir savivaldybės administracijos direktorių, jų skyrimo procedūrą organizuoja meras.
25. Mero pavaduotojas skiriamas mero siūlymu. Mero pavaduotojo skyrimo procedūra vykdoma laikantis mero rinkimų procedūros reikalavimų.
26. Jeigu už mero pasiūlytą kandidatą nebalsuoja visų tarybos narių dauguma, meras tą patį kandidatą gali siūlyti dar vieną kartą kitame tarybos posėdyje. Jeigu ir antrą kartą pasiūlytai kandidatūrai taryba nepritaria, meras turi siūlyti kitą kandidatą.
28. Mero pavaduotojo įgaliojimai prasideda tarybos sprendimo priėmimo dieną, jei pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė data.
29. Jeigu taryba nusprendžia, kad mero pavaduotojas dirbs visuomeniniais pagrindais, jis gali neatsisakyti savo tiesioginio darbo, o už sugaištą laiką vykdant tarybos nario pareigas jam mokama Reglamento nustatyta tvarka. Visuomeniniais pagrindais dirbantis mero pavaduotojas, pavaduodamas merą, gauna tokio pat dydžio atlyginimą kaip meras.
30. Savivaldybės administracijos direktorius skiriamas mero teikimu, o savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas – savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu, tarybos sprendimu slaptu balsavimu tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo pavaduotojo skyrimo procedūra vykdoma laikantis mero rinkimų procedūros reikalavimų.
31. Jeigu teiktas kandidatas į savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo pavaduotojo pareigas nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos. Jis turi įvykti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas.
Kitame tarybos posėdyje kandidatas į savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo pavaduotojo pareigas teikiamas iš naujo ir procedūros kartojamos. Jei antrojo posėdžio metu kandidatas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, kitame posėdyje, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas, to paties kandidato teikimas nėra galimas.
Kai teikiamas kandidatas į savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo pavaduotojo pareigas balsavimo metu surenka daugiau kaip pusę visų balsavusių (kurių biuleteniai nepripažinti negaliojančiais) tarybos narių balsų, taryba priima sprendimą dėl asmens paskyrimo į pareigas.
32. Jeigu išrinktos naujos tarybos rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais, esamos tarybos įgaliojimai tęsiasi iki tarybos, kuri bus išrinkta per pakartotinius rinkimus, pirmojo posėdžio arba laikino tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje.
33. Kai savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, taryba netenka įgaliojimų arba tarybos įgaliojimai laikino tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi, jeigu taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje.
Kiti tarybos posėdžiai
34. Tarybos posėdžius, išskyrus pirmąjį, prireikus, bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai (paprastai paskutinį mėnesio ketvirtadienį, tryliktą valandą), šaukia meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas.
35. Meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas, privalo sušaukti posėdį, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių, nurodydami tarybos posėdžio sušaukimo motyvus, sušaukimo datą, pateikdami svarstytinus klausimus ir jų sprendimų projektus, ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tarybos narių reikalavimo gavimo. Pareiškimą pasirašo visi tarybos nariai, inicijuojantys tarybos posėdžio sušaukimą.
36. Jeigu per nustatytą laiką meras ar jo pavaduotojas posėdžio nesušaukia, jį gali šaukti ne mažiau kaip 1/3 visų išrinktų tarybos narių.
37. Apie šaukiamo tarybos posėdžio datą, laiką, vietą, svarstyti parengtus ir Reglamento nustatyta tvarka įregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais meras, o kai jo nėra, (Reglamento nustatytais atvejais), – mero pavaduotojas, arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys (toliau – posėdžio organizatorius) ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio dienos per savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtą kanceliarijos valstybės tarnautoją ar darbuotoją (toliau – kanceliarijos darbuotojas) praneša rajono gyventojams savivaldybės interneto svetainėje (www.joniskis.lt), vietinėje spaudoje (be sprendimų projektų), tarybos nariams elektroniniu paštu, seniūnaičiams (elektroniniu paštu arba telefonu), kai svarstomi klausimai susiję su jų atstovaujama gyvenamosios vietovės bendruomene.
38. Jeigu tarybos narys negali atvykti į posėdį, apie tai jis praneša posėdžio organizatoriui iki tarybos posėdžio pradžios, nurodydamas priežastį. Jeigu paaiškėja, kad nebus kvorumo, posėdžio organizatorius numato kitą posėdžio datą ir apie tai praneša tarybos nariams, paskelbia vietinėje spaudoje ir savivaldybės interneto svetainėje.
39. Negalintis dalyvauti posėdyje tarybos narys gali raštu pateikti svarstomais klausimais savo nuomonę, kuri turi būti paskelbta posėdyje.
41. Tarybos posėdyje dalyvauja savivaldybės administracijos direktorius, o kai jo nėra, – savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Į tarybos posėdį kviečiami savivaldybės kontrolierius, klausimus posėdžiui rengusių komisijų pirmininkai (arba jų įgalioti komisijų nariai), savivaldybės administracijos struktūrinių, struktūrinių teritorinių padalinių vadovai arba jų atstovai, savivaldybės įmonių, įstaigų vadovai ir kiti su posėdyje svarstomu klausimu tiesiogiai susiję asmenys.
42. Apie tarybos posėdį ir jo darbotvarkę informuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje jo nustatyta tvarka.
43. Jeigu tarybos posėdyje svarstomas klausimas yra susijęs su kitais posėdyje dalyvaujančiais asmenimis, jiems leidžiama užduoti klausimus pranešėjams ir kalbėti tarybos leidimu bent vieno tarybos nario siūlymu. Kiekvienam asmeniui klausimų pateikimui ir pasisakymams skiriama iki 5 minučių. Šis laikas gali būti pratęstas tarybos pritarimu, bet ne ilgiau kaip 10 minučių.
44. Kai posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, taryba gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje.
45. Iki tarybos posėdžio pradžios registruojami tarybos nariai ir kiti posėdyje dalyvausiantys asmenys.
47. Išvykdamas iš posėdžio jam nepasibaigus arba laikinai išeidamas iš posėdžių salės, tarybos narys apie tai turi informuoti posėdžio sekretorių.
48. Posėdžiui pirmininkauja meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas. Jei meras ir mero pavaduotojas posėdyje nedalyvauja, posėdžiui pirmininkauja ir visus posėdyje priimtus dokumentus pasirašo tarybos paskirtas tarybos narys. Kai svarstomi su mero asmeniu susiję klausimai, posėdžiui pirmininkauja mero pavaduotojas, o kai posėdyje nedalyvauja ir mero pavaduotojas, – tarybos paskirtas tarybos narys.
49. Posėdžio pirmininkas:
49.1. žodžiu ir plaktuko dūžiu skelbia posėdžio pradžią ir pabaigą, teikia posėdžio darbotvarkę ir posėdžio darbo reglamentą, prireikus gali skelbti posėdžio darbo reglamente nenumatytą pertrauką;
49.4. suteikia žodį pranešėjams, tarybos nariams, savivaldybės kontrolieriui, savivaldybės administracijos direktoriui, kitiems kviestiesiems asmenims ir, tarybos pritarimu, kitiems posėdyje dalyvaujantiems asmenims, vadovauja klausimų svarstymui;
49.5. kontroliuoja pasisakymų trukmę ir, jeigu ji viršijama, įspėja kalbėtoją, o po antro įspėjimo gali nutraukti kalbėtoją; nutraukia kalbėtoją, jeigu jis kalba ne į veikiantį įjungtą mikrofoną;
49.7. įspėja kalbėtoją, jeigu jis nukrypsta nuo svarstomo klausimo esmės, o po antro įspėjimo gali kalbėtoją nutraukti;
49.8. formuluoja klausimus balsuoti, vadovaudamasis šiuo Reglamentu nustatyta balsavimo tvarka, skelbia balsavimo pradžią ir pagal posėdžio sekretoriaus pateiktus duomenis skelbia atviro balsavimo rezultatus;
49.9. siūlo tarybos nariams spręsti dėl kviestųjų ar kitų asmenų pašalinimo iš posėdžių salės, jeigu jie trukdo posėdžiui;
49.10. drausmina tarybos narius, jeigu jie nesilaiko Reglamento, kelia triukšmą salėje, įžeidinėja tarybą, kitus asmenis ar kitaip trukdo tarybos darbui, gali teikti siūlymus dėl įspėjimo tarybos nariui įrašymo į tarybos posėdžio protokolą ar tarybos nario elgesio apsvarstymo Etikos komisijoje;
51. Tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių Reglamente nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Ekstremalių įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais meras turi teisę pateikti tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą skubos tvarka.
52. Darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu, jei dėl šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios.
53. Posėdžio darbotvarkę tvirtina ir papildomus klausimus į darbotvarkę įtraukia taryba posėdžio pradžioje.
54. Jeigu gaunami keli alternatyvūs to paties klausimo sprendimo projektai, tarybos posėdžio metu tarybos pritarimu jie nagrinėjami arba jų svarstymas atidedamas kitam posėdžiui.
55. Kiekvienu darbotvarkės klausimu daromas vienas pagrindinis pranešimas ir, jeigu reikia, vienas papildomas pranešimas. Pagrindiniam pranešimui skiriama iki 20 minučių, papildomam – iki 10 minučių, jeigu taryba nenustato kitaip. Visi pranešimai tarybos posėdyje skaitomi iš tribūnos.
56. Patvirtintos darbotvarkės klausimus tarybos posėdyje pristato klausimo rengėjas arba kitas asmuo (toliau – pranešėjas). Tai gali būti savivaldybės administracijos direktorius arba kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, jeigu tarybos sprendimo projektą svarstomu klausimu rengė savivaldybės administracija, komiteto pirmininkas arba komiteto atstovas, komisijos pirmininkas ar komisijos atstovas, savivaldybės kontrolierius ar savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atstovas, frakcijos, tarybos narių grupės atstovas arba bet kuris tarybos narys.
57. Tarybos narys privalo nedalyvauti svarstant klausimą ir priimant sprendimą, kuris sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Posėdžio pirmininkui paskelbus darbotvarkės klausimą tarybos narys turi pranešti apie interesų konfliktą ir palikti posėdžių salę, o į posėdžių salę grįžti pakvietus po sprendimo priėmimo procedūros.
58. Po klausimo pristatymo pranešėjai atsako į tarybos narių klausimus. Klausimas neturi trukti ilgiau kaip 1 minutę, o atsakymas į klausimą – ilgiau kaip 3 minutes.
Klausti galima tik po vieną klausimą. Dar kartą klausti galima tik po to, kai klausiantysis iš naujo sulaukia eilės.
Klausimų pateikimą taryba gali nutraukti, jei pasiūlymą paremia dauguma tarybos narių.
59. Posėdžio pirmininkas arba, jo siūlymu, komitetų pirmininkai praneša komitetų išvadas ir siūlymus svarstomu klausimu.
60. Diskusijose kiekvienu svarstomu klausimu gali pasisakyti visi tarybos nariai. Pasisakymo trukmė – iki 5 minučių, kalbant komiteto (frakcijos) vardu, – iki 10 minučių. Diskusijos baigiamos, kai nebėra norinčių pasisakyti ar kai yra tarybos nario siūlymas ir diskusijas baigti nusprendžia taryba. Tarybos nariai, kurie buvo pareiškę norą kalbėti, bet jiems nebuvo suteiktas žodis dėl tarybos sprendimo baigti diskusijas, pastabas ir pasiūlymus svarstomais klausimais gali pateikti raštu. Jie pridedami prie posėdžio protokolo arba pateikiami tarybos sudarytai redakcinei komisijai.
61. Tarybos posėdyje kiekvienu svarstomu klausimu turi teisę pasisakyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas arba jo įgaliotas Vyriausybės atstovo tarnybos tarnautojas. Kai yra pagrindas, jie gali pranešti tarybos nariams, kad svarstomi projektai neatitinka įstatymų ar Vyriausybės sprendimų.
62. Tarybos sprendimo projekto pataisas tarybos nariai pateikia posėdžio pirmininkui raštu arba žodžiu. Tarybos nariui suteikiamas žodis pataisai pagrįsti.
63. Pasibaigus diskusijoms, pranešėjai turi teisę tarti baigiamąjį žodį. Baigiamajam žodžiui skiriama iki 5 minučių.
64. Baigus diskusijas dėl kiekvieno svarstomo klausimo balsavimu yra priimamas tarybos sprendimas. Balsavimo procedūros pradžią žodžiu skelbia posėdžio pirmininkas.
Kai sprendimas susijęs su daugumos tarybos narių privačiais interesais, sprendimas jeigu įmanoma, turi būti išskaidomas į dalis, dėl kiekvienos dalies balsuojama atskirai, o tarybos narys privalo nusišalinti nuo tos sprendimo dalies, kuria yra suinteresuotas.
Kai tokio sprendimo neįmanoma išskaidyti į dalis ir daugumai tarybos narių nusišalinus sprendimą priimti būtų neįmanoma, tarybos nariai balsų dauguma gali nuspręsti dalyvauti tolesnėje procedūroje ir klausimą spręsti iš esmės.
65. Balsuojant replikos ir pastabos dėl balsavimo motyvų neleidžiamos. Tarybos nariai replikos teise gali pasinaudoti prieš paskelbiant balsavimą ir po balsavimo.
66. Jeigu dėl svarstomo sprendimo projekto yra gauta pasiūlymų, pirmiausia balsuojama dėl pasiūlytų sprendimo projekto pataisų ir papildymų pagal posėdžio pirmininko nustatytą eilę. Už kiekvieną pataisą paprastai balsuojama atskirai, prieš ir susilaikiusių balsai neskaičiuojami.
67. Sprendimai gali būti tokie: pritarti pateiktam sprendimo projektui, atmesti sprendimo projektą, patikslinti ir pritarti patikslintam sprendimo projektui, atidėti sprendimo projekto svarstymą.
68. Atidėtam sprendimo projektui rengti gali būti sudaroma redakcinė komisija, mero teikimu paskiriamas komisijos pirmininkas. Jis praneša tarybai komisijos darbo rezultatus ir pristato tarybai sprendimo projektą.
69. Tarybos sprendimai priimami atviru balsavimu, išskyrus atvejus, kai renkamas meras, skiriamas mero pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, sprendžiamas nepasitikėjimo meru, mero pavaduotoju, savivaldybės administracijos direktoriumi ar jo pavaduotoju klausimas. Balsuoja tik posėdyje dalyvaujantys tarybos nariai.
70. Atvirai balsuojama rankos (tarybos nario pažymėjimo) pakėlimu. Balso teisė negali būti perduota kitiems asmenims.
72. Balsuoti gali būti pateiktas vienas teiginys arba keli alternatyvūs teiginiai.
Dėl pateikto vieno teiginio balsuojama už, prieš arba susilaikoma.
Jeigu pateikti keli teiginiai, tarybos narys balsuoja tik už vieną pasirinktą teiginį.
73. Jeigu teiginių yra daugiau kaip du, tarybos narys balsuoja tik už vieną pasirinktą teiginį. Daugiausia balsų surinkęs teiginys, jeigu yra surinkta reikiama balsų dauguma, yra priimtas. Jei nė vienas iš kelių pateiktų teiginių nesurinko daugumos balsų, papildomai teikiami balsuoti du teiginiai, surinkę daugiausia balsų. Jei nė vienas teiginys nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, tarybos nariai gali pasiūlyti kompromisinį sprendimą arba klausimą atidėti.
74. Dėl sprendimo atidėti klausimo svarstymą balsuojama pirmiau negu dėl klausimo esmės. Dėl skaičių balsuojama jų didėjimo tvarka. Prireikus posėdžio pirmininkas gali keisti balsavimo tvarką, jeigu neprieštarauja pasiūlymų teikėjai.
Dėl atskirų svarstomo klausimo nuostatų, sprendimo punktų ar teiginių sprendimai gali būti priimti ir be balsavimo (visų pritarimu), jei į posėdžio pirmininko klausimą „Ar yra prieštaraujančių?“ niekas neatsako ir posėdžio pirmininkas paskelbia „Priimta“.
75. Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero balsas. Jeigu meras posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas.
Tarybos narys gali atsisakyti dalyvauti balsavime apie tai pranešęs tarybai.
Balsavimo rezultatai skaičiuojami ne nuo posėdyje dalyvaujančių, o nuo balsavime dalyvaujančių tarybos narių skaičiaus.
Balsuojant atvirai kiekvienas tarybos narys privalo užpildyti vardinį balsavimo lapą. Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši.
Tarybos narių balsavimo rezultatai yra saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.
76. Jei nagrinėtu klausimu buvo balsuojama, bet sprendimas nebuvo priimtas, pakartotinai šis klausimas gali būti svarstomas tik kitame tarybos posėdyje.
77. Posėdžio pabaigoje suteikiama galimybė tarybos nariams savo, frakcijos ar grupės vardu perskaityti pareiškimus.
79. Visi pasisakantieji tarybos posėdžio metu privalo kalbėti į įjungtą mikrofoną.
Tarybos posėdis įrašomas garso aparatūra į kompaktines plokšteles. Gali būti daromas posėdžio vaizdo įrašas. Kai yra techninės galimybės, tarybos posėdžiai tarybos nustatyta tvarka transliuojami interneto svetainėje.
Savivaldybės biudžeto svarstymas ir tvirtinimas
82. Biudžeto sudarymo pagrindas yra savivaldybės tarybos daugumos (koalicijos) bendros veiklos programos pagrindu tarybos patvirtintos socialinės, ekonominės ir kitos programos, taip pat savivaldybės funkcijoms įgyvendinti reikalingų lėšų skaičiavimai. Biudžeto projektą rengia savivaldybės administracija, vadovaudamasi Biudžeto sandaros įstatymu, kitais teisės aktais ir Joniškio rajono savivaldybės biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėmis ir atsižvelgdama į savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytus biudžeto projekto rengimo terminus.
83. Biudžeto projektas svarstomas ir tvirtinamas tokia tvarka:
83.1. parengtas biudžeto projektas teikiamas svarstyti komitetams, frakcijoms ir skelbiamas savivaldybės interneto svetainėje ir vietinėje spaudoje gyventojams viešai svarstyti. Biudžeto projektas, pateiktas gyventojams viešai svarstyti, turi būti aiškus. Savivaldybės gyventojai ar juridiniai asmenys dvi savaites nuo biudžeto projekto viešo paskelbimo dienos gali teikti pastabas ir pasiūlymus dėl biudžeto projekto savivaldybės administracijai raštu arba elektroniniu paštu [email protected];
83.2. komitetai turi išnagrinėti biudžeto projektą pagal savo kompetenciją ir sprendimus priimti per dvi savaites nuo biudžeto projekto gavimo dienos. Į komitetų posėdžius kviečiami savivaldybės administracijos padalinių, biudžetinių, viešųjų įstaigų vadovai;
83.3. per Reglamento 83.1 punkte nurodytą laiką gautus gyventojų ar juridinių asmenų atsiliepimus apibendrina savivaldybės administracija ir pateikia merui.
Pasiūlymai didinti biudžeto projekte numatytus asignavimus arba numatyti naujus asignavimus paprastai svarstomi tik tada, kai pasiūlymo iniciatoriai nurodo šiems asignavimams finansuoti reikalingą biudžeto šaltinį;
83.4. biudžeto projektas tarybos posėdyje svarstomas vadovaujantis šiame Reglamente nustatyta tarybos sprendimų svarstymo tvarka. Savivaldybės biudžeto projektą tarybos posėdyje pristato savivaldybės administracijos direktorius arba jo pavaduotojas. Posėdyje būtinai išklausoma Ekonomikos ir finansų komiteto išvada dėl biudžeto projekto. Pasibaigus tarybos narių diskusijoms ir pranešėjui tarus baigiamąjį žodį, posėdžio pirmininkas turi apibendrinti tarybos komitetų, frakcijų ir tarybos narių pateiktus pasiūlymus (jei jų yra) ir teikti klausimą balsuoti. Esant siūlymui atidėti sprendimo dėl biudžeto tvirtinimo priėmimą, posėdžio pirmininkas turi teikti balsuoti dėl to pirmiausiai. Nepriėmus sprendimo atidėti klausimo svarstymą arba nesant tokio pasiūlymo, posėdžio pirmininkas teikia tarybai balsuoti dėl biudžeto projekto patvirtinimo. Sprendimas dėl savivaldybės biudžeto patvirtinimo priimamas posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Jei sprendimas nepriimamas ir taryba nusprendžia taisyti biudžeto projektą, jis svarstomas ir tvirtinamas kitame tarybos posėdyje ne vėliau kaip po 7 dienų. Per šį laikotarpį biudžeto projektą privaloma apsvarstyti Ekonomikos ir finansų komitete. Patikslintas biudžeto projektas teikiamas tarybai šiame Reglamente nustatyta tvarka.
Paprastai svarstant ir tvirtinant biudžeto projektą kartu parengiami ir svarstomi klausimai dėl kitų finansavimo šaltinių (Europos Sąjungos struktūrinių fondų, bankų paskolų, privatizavimo fondo ir pan.) lėšų naudojimo biudžetiniais metais.
84. Kartu su parengtu biudžeto projektu komitetams pateikiami visi netenkinti asmenų prašymai dėl biudžeto lėšų skyrimo.
Tarybos posėdžiui teikiamų svarstyti klausimų rengimas
87. Savivaldybės tarybos posėdžiams klausimus rengia savivaldybės tarybos komitetai ir komisijos savo posėdžiuose, tarybos narių frakcijos ir grupės pasitarimuose, tarybos nariai, savivaldybės kontrolierius, meras ir savivaldybės administracijos direktorius (toliau – sprendimų projektų rengėjai).
88. Savivaldybės tarybos komitetai, komisijos, tarybos narių frakcijos ir grupės, tarybos nariai gali kreiptis į merą dėl klausimų rengimo. Meras siūlomiems svarstyti tarybos posėdyje klausimams parengti gali sudaryti komisiją, į kurią įrašomi klausimų iniciatoriai, arba įpareigoti savivaldybės administraciją parengti tarybos sprendimo projektą.
89. Inicijuoti klausimus, svarstytinus tarybos posėdyje, gali visuomeninės organizacijos ir gyventojai ar jų įgalioti atstovai. Visuomeninės organizacijos, gyventojai ar jų įgalioti atstovai dėl siūlomo svarstyti tarybos posėdyje klausimo rengimo turi kreiptis į merą, tarybos komitetą ar tarybos narį.
90. Savivaldybės taryba šio Reglamento nustatyta tvarka svarsto ir priima sprendimus, taip pat rezoliucijas, pareiškimus, kreipimusis ir kitus dokumentus.
91. Savivaldybės taryboje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius.
92. Rengiami sprendimų projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 41-991) nuostatas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 104 patvirtintų Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų (Žin., 1998, Nr. 87-2416; 2002, Nr. 50-1923), Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 (Žin., 2001, Nr. 30-1009; 2006, Nr. 60-2169) patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių nustatytus reikalavimus.
93. Teikiamas svarstyti sprendimo projektas turi būti vizuotas dokumentą rengusio asmens, savivaldybės administracijos direktoriaus ar direktoriaus pavaduotojo, suderintas su kitomis suinteresuotomis institucijomis, kurių valdymo sritis ar kompetencija susijusi su sprendžiamu klausimu.
94. Sprendimų projektų rengėjai sprendimų projektus turi derinti su savivaldybės administracija. Administracija išvadas dėl pateiktų sprendimų projektų turi parengti per 5 darbo dienas nuo projekto gavimo dienos. Už savivaldybės administracijos išvadų parengimą atsakingas savivaldybės administracijos direktorius.
95. Sprendimų projektuose nurodomos priemonės ir pavedimai, vykdytojai ir vykdymo terminai, lėšos, reikalingos sprendimui įgyvendinti.
96. Sprendimo projektas teikiamas su lydraščiu. Prie lydraščio pridedama: sprendimo projektas ir priedai (jei jų yra), aiškinamasis raštas, keičiamų, naikinamų ar pripažįstamų negaliojančiais savivaldybės institucijų teisės aktų kopijos.
97. Atsižvelgiant į sprendimo projekto pobūdį aiškinamajame rašte išdėstoma:
97.1. kokia problema sprendžiama, kokios priežastys lėmė sprendimo projekto rengimą, kodėl būtinas savivaldybės tarybos sprendimas;
97.2. tikslas, kurio siekiama įgyvendinus sprendimo projektą (jeigu įmanoma, išreiškiama kiekybiškai);
97.3. ryšys su savivaldybės patvirtintais prioritetais, ilgalaikiais ir vidutinės trukmės planavimo dokumentais;
97.6. kita svarbi informacija, suinteresuotos socialinės grupės ir / ar visuomeninės organizacijos, su kuriomis buvo konsultuotasi;
98. Jeigu teikiamo sprendimo projekto įgyvendinimas susijęs su piniginėmis lėšomis, pateikiami reikiami skaičiavimai, išlaidų sąmatos, nurodomi galimi finansavimo šaltiniai. Taip pat nurodoma, ar būtina priimtą sprendimą skelbti vietinėje spaudoje.
99. Jeigu teikiamu sprendimo projektu iš esmės keičiamas sprendimo ar juo tvirtinamų teisės aktų punktas, pastraipa, aiškinamajame rašte pateikiamas keitimų lyginamasis variantas, pažymint (paryškinant, išbraukiant) tekste daromus keitimus.
100. Sprendimų projektai (visos projekto redakcijos) registruojami savivaldybės administracijos kanceliarijoje. Rengėjas papildomai pateikia kanceliarijos darbuotojui sprendimo projektą, aiškinamąjį raštą ir įrašą apie sprendimo projekto esmę skaitmeninėje laikmenoje.
101. Jeigu teikiami registruoti dokumentai neatitinka šiame Reglamento skyriuje nustatytų reikalavimų, kanceliarija turi teisę grąžinti rengėjui ištaisyti trūkumus.
102. Parengti savivaldybės tarybos teisės aktų projektai su visa teisės aktų projektų lydimąja medžiaga skelbiami savivaldybės interneto svetainėje teisės aktų nustatyta tvarka ne vėliau kaip iki projektų svarstymo komitetų posėdžiuose pradžios.
103. Sprendimo projektus su mero ar mero pavaduotojo rezoliucija ir prie projektų pridėtus dokumentus kanceliarijos darbuotojas siunčia kiekvienam tarybos nariui į jo nurodytą elektronio pašto dėžutę ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki komiteto posėdžio dienos.
104. Svarstytinų tarybos posėdyje klausimų sprendimų projektus iš anksto apsvarsto visi tarybos komitetai.
105. Po svarstymo komitetuose sprendimo projekto rengėjas ne mažiau kaip trijų komitetų siūlymu parengia naują sprendimo projekto redakciją, atsižvelgdamas į komitetų argumentuotai pateiktas pastabas, pasiūlymus, suderina Reglamento 93 punkte nustatyta tvarka ir pateikia kanceliarijos darbuotojui registruoti.
106. Kanceliarijos darbuotojas pateikia merui komitetų išvadas dėl sprendimų projektų likus ne mažiau kaip 2 darbo dienoms iki tarybos posėdžio dienos.
107. Meras sudaro tarybos posėdžio darbotvarkę ir pasirašo potvarkį dėl tarybos posėdžio sušaukimo ir teikiamų tarybai svarstyti klausimų. Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę. Jei meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į darbotvarkę sprendžia taryba.
108. Jeigu meras į posėdžio darbotvarkę neįrašo pateikto projekto, apie tai privalo informuoti projekto rengėją, nurodydamas motyvus.
Projekto teikėjas iki tarybos posėdžio pradžios gali atsiimti projektą.
109. Sprendimų projektai visuomenei svarstyti skelbiami savivaldybės interneto svetainėje, taip pat gali būti skelbiami vietinėje spaudoje. Skelbiant projektą turi būti nurodomi jo rengėjai ir iniciatoriai, kiek laiko ir kokia tvarka gyventojai gali teikti pastabas ir pasiūlymus dėl projekto.
110. Tarybos posėdžio medžiaga elektroniniu paštu taip pat teikiama savivaldybės administracijos direktoriui, savivaldybės kontrolieriui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovui Šiaulių apskrityje, žiniasklaidos atstovams.
Tarybos posėdyje priimtų dokumentų įforminimas, skelbimas
112. Tarybos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus ir tarybos sprendimus privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs meras arba jo pavaduotojas ar kitas tarybos narys. Posėdžių protokolus turi pasirašyti savivaldybės administracijos direktoriaus (kai yra gautas mero pritarimas) paskirtas valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį (toliau – darbuotojas). Sprendimą dėl mero išrinkimo pasirašo apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ar pagal amžių vyriausias tarybos narys, pirmininkavęs tarybos posėdžiui.
113. Posėdžio protokolas ir tarybos sprendimai įforminami pagal Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Dokumentų rengimo taisykles.
114. Posėdžio protokole nurodoma: tarybos pavadinimas, posėdžio data (laikas), vieta, protokolo numeris, posėdžio pirmininko, sekretoriaus ar protokolą rašiusio asmens vardai, pavardės, pareigos, visų tarybos narių, iš jų dalyvavusių ir nedalyvavusių posėdyje skaičius, nedalyvavusių tarybos narių vardai, pavardės ir nedalyvavimo priežastys (jeigu nedalyvavusių tarybos narių yra daugiau kaip penki, surašomas atskiras sąrašas), posėdžio darbotvarkė, svarstyti klausimai, kiekvieno klausimo pranešėjo ir papildomo pranešėjo, jeigu jis nurodytas darbotvarkėje, vardas, pavardė ir pareigos, diskusijose dalyvavusių tarybos narių vardai, pavardės, taip pat asmenų, pateikusių klausimus ar paklausimus (raštu ar žodžiu) pranešėjams, vardai ir pavardės, trumpas šių kalbų ar paklausimų turinys, tarybos narių nusišalinimas (kas ir dėl kokios priežasties nusišalino, kada išėjo ir grįžo į posėdžių salę) priimti sprendimai ir balsavimų rezultatai.
115. Prie posėdžio protokolo pridedama: tarybos priimti sprendimai, jų sąrašas, posėdyje dalyvavusių tarybos narių, kviestųjų asmenų ir svečių sąrašai, pranešimai, posėdžio pirmininkui raštu pateikti siūlymai ir pastabos, vardinių, slaptų balsavimų rezultatai, tarybos narių pareiškimai.
116. Posėdžių protokolai saugomi savivaldybės administracijos kanceliarijoje vienerius kalendorinius metus, o vėliau perduodami į savivaldybės archyvą.
117. Tarybos posėdžio garso (vaizdo) įrašas saugomas 3 metus. Už įrašų saugojimą atsakingas darbuotojas, savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas protokoluoti tarybos posėdžius.
118. Priimti tarybos sprendimai, vizuoti sprendimus įforminusio posėdžio sekretoriaus, perduodami posėdžio pirmininkui pasirašyti.
119. Tarybos sprendimus posėdžio pirmininkas turi pasirašyti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po jų priėmimo.
120. Tarybos sprendimai įsigalioja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (Žin., 1993, Nr. 12-296; 2002, Nr. 124-5626) nustatyta tvarka.
121. Už priimtų dokumentų įforminimą ir protokolo sutvarkymą atsako darbuotojas, savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas protokoluoti tarybos posėdžius.
122. Įforminant priimtą sprendimą galimi korektūros klaidų taisymai, nekeičiantys sprendimo esmės.
Dėl skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitų techninių klaidų sprendime pateikiamas motyvuotas raštiškas pranešimas merui, kuris imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti.
123. Posėdžio protokolas įforminamas, kartu su priedais sutvarkomas ir pasirašomas ne vėliau kaip per dvi savaites po įvykusio posėdžio.
124. Tarybos nariai su posėdžių protokolais ir jų priedais gali susipažinti savivaldybės administracijos kanceliarijoje jos darbo metu. Tarybos nariai per 3 savaites po įvykusio posėdžio gali patikslinti savo kalbos išdėstymą, jeigu tai nekeičia pasakytos kalbos esmės, patikrinę pagal garso įrašą.
125. Jei yra ginčytinų klausimų dėl įvykusio tarybos posėdžio protokolo, to posėdžio pirmininkas teikia paaiškinimą tarybai, kuri priima sprendimą paprasta balsavusiųjų dauguma.
126. Tarybos posėdžio protokolo išrašas tarybos nariui rengiamas jo rašytiniu prašymu suderinus su meru.
127. Tarybos sprendimus registruoja kanceliarijos darbuotojas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip per savaitę po posėdžio išsiunčia sprendimų projektų lydraščiuose nurodytiems adresatams.
128. Informacija juridiniams ir fiziniams asmenims apie tarybos priimtus sprendimus ir jų turinį teikiama Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka.
129. Tarybos priimti norminiai teisės aktai arba oficialus informacinis pranešimas apie norminio teisės akto priėmimą skelbiami vietinėje spaudoje.
Tais atvejais, kai tarybos norminiai teisės aktai turi priedų (brėžinių, lentelių, schemų, žemėlapių ar kt.), kuriuos paskelbti vietinėje spaudoje nėra techninių galimybių, jie oficialiai skelbiami be priedų, ir tą pačią dieną savivaldybės interneto svetainėje (www.joniskis.lt) – su priedais.
130. Savivaldybės administracija privalo garantuoti, kad pasirašyti tarybos norminiai teisės aktai ar oficialus pranešimas apie priimtą norminį teisės aktą būtų perduotas vietinio laikraščio redakcijai (su kuria sudaryta sutartis) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų pasirašymo.
Sprendimų įgyvendinimas ir kontrolė
132. Už tarybos sprendimų ir juose esančių pavedimų vykdymo kontrolės organizavimą ir praktišką įgyvendinimą atsako savivaldybės administracijos direktorius.
133. Sprendimai su mero rezoliucija ir kontrolės žyma perduodami savivaldybės administracijos direktoriui, kuris paskiria už sprendimo vykdymą atsakingą savivaldybės administracijos padalinį (valstybės tarnautoją) ir nustato užduoties įvykdymo terminą.
134. Sprendimai su vadovų rezoliucijomis grąžinami kanceliarijai, kuri juos perduoda sprendimo vykdytojams. Sprendimo vykdymo terminus kontroliuoja kanceliarijos darbuotojas.
135. Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas savivaldybės administracijos padalinio vadovas (valstybės tarnautojas) yra tiesiogiai atsakingas už nurodyto tarybos sprendimo vykdymą.
136. Savivaldybės administracijos padalinio vadovas už sprendimo įvykdymą atsiskaito savivaldybės administracijos direktoriui.
137. Apie sprendimo įvykdymą vykdytojas parengia informaciją raštu arba įrašo sprendimo paskutiniame lape virš apatinės paraštės, kaip išspręstas klausimas, kada ir kokiu dokumentu tai padaryta, pasirašo ir nurodo datą. Sprendimas kartu su informacija apie įvykdymą grąžinamas į kanceliariją.
138. Sprendimo vykdymo kontrolė baigiama, kai atlikti visi reikalingi darbai. Dėl sprendimo vykdymo kontrolės baigimo sprendžia meras.
IV. Tarybos komitetai
140. Komitetų sudarymas:
140.1. Tarybos komitetai sudaromi tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms, pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi tarybos, mero sprendimai.
140.2. Komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 3 tarybos narių tarybos sprendimu, laikantis proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Meras negali būti komitetų nariu. Komitetų ir jų narių skaičių, komitetų įgaliojimus, išskyrus Kontrolės komiteto, nustato taryba. Tarybos narys gali būti tik vieno komiteto narys (išskyrus Kontrolės komitetą).
140.3. Savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės komitetą. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų tarybos narių frakcijų ir tarybos narių grupės, jeigu ją sudaro ne mažiau kaip trys tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius.
140.4. Komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus renka komitetų nariai. Kontrolės komiteto pirmininką tarybos mažumos (opozicijos) siūlymu (jeigu tarybos mažuma (opozicija) nepasiūlo Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūros arba nėra paskelbta tarybos mažuma (opozicija) – mero siūlymu), Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero siūlymu skiria taryba. Kontrolės komiteto pirmininkas, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas laikomi paskirtais, jeigu už tai balsuoja tarybos narių dauguma.
141. Komitetai pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus, kuriuos savivaldybės administracijos kanceliarijos darbuotojas išsiunčia vykdytojams. Savivaldybės administracija, jos padaliniai, savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės kontroliuojamos įmonės su jų veikla susijusius komitetų sprendimus turi per 2 savaites apsvarstyti ir atsakymą pateikti savivaldybės administracijos kanceliarijai, kuri, užregistravusi atsakymą, elektroniniu paštu turi pateikti jį komitetų nariams.
142. Sudaromi šie tarybos komitetai:
143. Komitetų bendroji kompetencija:
143.1. savo iniciatyva arba tarybos pavedimu rengti tarybos sprendimų projektus pagal savo kompetenciją;
143.6. dalyvauti organizaciniame darbe praktiškai įgyvendinant tarybos sprendimus, Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus;
144. Komitetas turi teisę pagal kompetenciją išklausyti savivaldybės administracijos padalinių, savivaldybės teritorijoje esančių valstybinių įstaigų ir įmonių vadovus ar atstovus. Apie tai šiems pareigūnams turi būti pranešta iš anksto.
Komiteto prašymu pareigūnai privalo atvykti į komiteto posėdį ir paaiškinti svarstomus klausimus.
145. Komitetai turi teisę pagal kompetenciją reikalauti iš savivaldybės administracijos padalinių, savivaldybės įmonių, įstaigų pareigūnų ataskaitinių duomenų ar kitokios klausimui nagrinėti reikalingos medžiagos, o šių įstaigų pareigūnai privalo reikalaujamus duomenis pateikti.
146. Komitetų posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti visuomenės atstovai – seniūnaičiai, kai svarstomas klausimas, susijęs su seniūnaitijos gyventojais, jų poreikiais ir (ar) interesais, ekspertai, valstybės tarnautojai ir kiti suinteresuoti asmenys.
147. Komitetai turi teisę pagal kompetenciją tikrinti, kaip vykdomi tarybos sprendimai, kaip atsižvelgiama į rekomendacijas ir pasiūlymus.
148. Komitetai pagal savo kompetenciją turi teisę pateikti paklausimus visoms savivaldybės teritorijoje esančioms įstaigoms ir pareigūnams.
149. Komitetų atstovai gali tarybos posėdžiuose skaityti pranešimus komiteto kompetencijos klausimais ir papildomus pranešimus visais svarstomais klausimais.
Savo pateiktiems tarybai klausimams arba perduotiems komitetui preliminariai arba papildomai svarstyti klausimams pristatyti komitetai skiria pranešėjus arba papildomus pranešėjus.
Komitetai bendrai parengtais klausimais gali daryti bendrus pranešimus arba atskirai pateikti savo pastabas ir pasiūlymus.
150. Komitetai turi teisę pateikti tarybai siūlymus, kad tarybos sprendimų projektai ir kiti savivaldybės teritorijoje esantiems juridiniams ir fiziniams asmenims svarbūs klausimai būtų perduoti svarstyti visuomenei.
151. Komitetai turi teisę kviesti į posėdžius kitus tarybos narius, valstybinių organų, visuomeninių organizacijų atstovus, taip pat specialistus ir kitus asmenis.
152. Komiteto narys turi sprendžiamojo balso teisę visais komiteto svarstomais klausimais, turi teisę siūlyti svarstyti klausimus, dalyvauti juos rengiant, teikti siūlymus dėl savivaldybės institucijų ir kitų organizacijų tikrinimo.
Komiteto narys, kurio siūlymams komitetas nepritarė, gali raštu arba žodžiu juos pateikti svarstyti tarybai, jeigu tam pritaria dar bent vienas tarybos narys.
153. Komiteto pirmininkas:
153.1. skiria komiteto nariams užduotis, pateikia jiems medžiagą ir dokumentus, susijusius su komiteto veikla;
155. Komitetų veiklos forma yra posėdžiai. Komiteto veiklos organizacinį, informacinį ir techninį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija.
156. Likus 15 kalendorinių dienų iki numatomo tarybos posėdžio, savivaldybės administracijos paskirtas darbuotojas su komiteto pirmininku derina komiteto posėdžio datą ir laiką, kviečia komiteto narius dalyvauti komiteto posėdyje. Apie numatomą komiteto posėdį, kuriame bus svarstomas su seniūnaitijos interesais susijęs klausimas, prieš savaitę pranešama atitinkamos seniūnaitijos seniūnaičiui. Posėdį taip pat gali sušaukti komiteto pirmininkas ar bent du komiteto nariai, komiteto pirmininkui raštu pateikę svarstyti klausimą.
157. Apie komitetų posėdžių datą ir laiką skelbiama savivaldybės interneto svetainėje (www.joniskis.lt).
158. Komitetų posėdžiai paprastai šaukiami ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki numatomo tarybos posėdžio.
159. Komitetų posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai komiteto narių.
160. Kai komiteto posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, komitetas gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje.
162. Komitetų posėdžių darbotvarkės ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po jų patvirtinimo paskelbiamos savivaldybės interneto svetainėje (www.joniskis.lt).
163. Komitetų sprendimai, siūlymai ir išvados įforminami komiteto posėdžio protokole dalyvavusių komiteto narių balsų dauguma. Balsavimo būdą nustato komitetas. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia komiteto pirmininko balsas. Jeigu komiteto pirmininkas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas.
164. Komiteto sprendimus, siūlymus, išvadas ir posėdžių protokolus pasirašo komiteto pirmininkas (jo nesant – komiteto pirmininko pavaduotojas ar kitas komiteto narys, pirmininkavęs posėdžiui) ir savivaldybės administracijos tarnautojas, atsakingas už tarybos komitetų protokolų rašymą.
165. Keli komitetai savo iniciatyva pirmininkų susitarimu gali sušaukti bendrą posėdį. Bendram posėdžiui pirmininkauja vieno iš komitetų pirmininkas. Sprendimai priimami dalyvavusių komitetų narių balsų dauguma. Komitetų posėdžio protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir savivaldybės administracijos kanceliarijos darbuotojas, atsakingas už komitetų protokolų rašymą.
167. Jei komitetų bendrame posėdyje komitetas neturi kvorumo, tai šis komitetas nedalyvauja balsavimuose ir tokiu atveju sprendimai priimami komitetų, kurių kvorumas yra, dalyvavusių narių balsų dauguma.
168. Komitetų veiklos kryptys:
168.1. Ekonomikos ir finansų komitetas svarsto, rengia ir teikia išvadas ir siūlymus dėl:
– pateikto tarybai tvirtinti biudžeto projekto ir visų komitetų išvadų tuo klausimu;
– biudžeto vykdymo ataskaitos;
– biudžeto tikslinimo;
– nebiudžetinių fondų ir kitų lėšų sudarymo ir naudojimo tvarkos, jų panaudojimo ataskaitų;
– papildomų ir planą viršijančių biudžeto pajamų ir kitų lėšų paskirstymo ir tikslinės paskirties fondų sudarymo ir naudojimo;
– kainų ir tarifų už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamų atlygintinų paslaugų ir keleivių vežimo vietiniais maršrutais, centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų, vietinių rinkliavų ir kitų įmokų nustatymo;
– biudžeto asignavimų biudžetinėms įstaigoms skirstymo;
– valstybės socialinių ir ekonominių programų tikslinių lėšų ir kitų valstybės fondų lėšų ir materialiojo turto paskirstymo savivaldybės biudžetinėms įstaigoms;
– biudžetinių įstaigų, savivaldybės įmonių, šeimynų, savivaldybės viešųjų įstaigų, akcinių bendrovių steigimo, dalyvavimo jas steigiant, dėl šių įstaigų, įmonių ir šeimynų reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo arba dalyvavimo jas reorganizuojant, pertvarkant ir likviduojant;
– bendrų su kitomis savivaldybėmis įmonių steigimo;
– uždarųjų akcinių bendrovių ir viešųjų įstaigų finansinių atskaitomybių;
– mokesčių arba kompensacijų už išperkamus žemės sklypus, naudojimąsi savivaldybės įrenginiais, objektais ir gamtos ištekliais dydžių nustatymo;
– kompensacijų už perkamą kurą, elektros ir šilumos energiją, karštą vandenį ir gamtines dujas tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo;
– koncesijų suteikimo tikslingumo, koncesijos konkurso sąlygų, pagrindinių koncesijos sutarties sąlygų, konkurso etapų, galutinio koncesijos sutarties projekto;
– mokesčių, rinkliavų ir kitų įstatymų nustatytų lengvatų teikimo biudžeto sąskaita;
– subsidijų ir kompensacijų skyrimo visų rūšių įmonėms, steigiančioms naujas darbo vietas;
– ekonominės plėtros programų tvirtinimo;
– naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
– savivaldybės teritorijos raidos analizių, bendrųjų ilgalaikių investicinių ir kitų programų projektų rengimo;
– tarybos sprendimų, turinčių įtakos biudžeto pajamoms ir išlaidoms, projektų;
– savivaldybės administracijos struktūros, funkcijų ir darbo užmokesčio fondo;
– revizijų, nepriklausomo audito ir tikrinimų administracijoje, savivaldybės įmonėse, įstaigose ir organizacijose.
168.2. Švietimo, kultūros, sporto komitetas svarsto, rengia ir teikia išvadas ir pasiūlymus dėl:
– pagalbos reformuojamai mokyklai, įgyvendinant jos tikslus ir uždavinius;
– mokyklos lankomumo ir mokinių kontingento mokyklose išlaikymo;
– bendrosios kultūros ugdymo ir etnokultūros puoselėjimo;
– savivaldybės ilgalaikių kultūrinių, demografinių ir kitų programų projektų rengimo;
– etninės kultūros ir paveldo globos;
– Švietimo ir sporto, Kultūros, Viešųjų ryšių skyrių veiklos metodų;
– Jaunimo politikos koncepcijos įgyvendinimo;
– savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbų tvirtinimo;
– savivaldybės garbės piliečio vardo suteikimo už nuopelnus;
– kraštotyros darbo organizavimo;
– pagalbos Švietimo ir sporto, Kultūros, Viešųjų ryšių skyriams planuojant ir organizuojant renginius;
– kūno kultūros ir sporto plėtojimo, sveikos gyvensenos propagavimo;
– biudžeto lėšomis išlaikomų švietimo, kultūros ir sporto įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo;
– sprendimų skelbti vietos gyventojų apklausas;
– savivaldybės ryšių su užsienio institucijomis plėtojimo.
168.3. Socialinių ir sveikatos reikalų komitetas svarsto, rengia ir teikia išvadas, pasiūlymus dėl:
– gyventojų sveikatos priežiūros, sergamumo prevencijos, ligonių, invalidų ir senelių slaugos organizavimo, sanitarijos ir higienos reikalavimų laikymosi;
– socialiai remtinų asmenų rūpybos, priežiūros ir aptarnavimo, labdaros renginių organizavimo;
– viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansinių atskaitomybių;
– bendrųjų ilgalaikių socialinių, demografinių, nusikaltimų kontrolės ir prevencijos, sveikatos ir kitų programų projektų rengimo;
– valstybės socialinių programų tikslinių lėšų paskirstymo savivaldybės biudžetinėms įstaigoms;
– socialinio būsto fondo formavimo;
– savivaldybės socialinės plėtros programos tvirtinimo;
– socialinių paslaugų įstaigų, šeimynų steigimo, bendradarbiavimo su visuomeninėmis organizacijomis;
– neįgalių gyventojų socialinio integravimo į bendruomenę.
168.4. Rajono plėtros komitetas svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:
– seniūnijų steigimo ir jų skaičiaus, pavadinimų seniūnijoms suteikimo ir jų keitimo, teritorijų seniūnijoms priskyrimo, jų ribų nustatymo ir keitimo;
– gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymo (sugrupavimo) į seniūnaitijas;
– savivaldybės teritorijos raidos analizės, bendrųjų ilgalaikių ūkinių, ekologinių ir kitų programų projektų rengimo;
– savivaldybės saugomų teritorijų steigimo, vietinės reikšmės gamtos ir kultūros paveldo objektų skelbimo savivaldybės saugomais, aplinkos apsaugos būklės gerinimo;
– savivaldybės teritorijos ribų keitimo, savivaldybės pavadinimo suteikimo ir keitimo, gyvenamųjų vietovių sudarymo, jų pavadinimų, teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, pavadinimų suteikimo gatvėms, aikštėms, pastatams, statiniams ir kitiems savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems objektams;
– želdinių apsaugos, miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, atliekų tvarkymo ir aplinkos apsaugos, gyvūnų laikymo, prekybos turgavietėse ir kitų taisyklių, už kurių pažeidimą įstatymais nustatyta administracinė atsakomybė;
– kaimo plėtros programos tvirtinimo;
– sąlygų verslo plėtrai sudarymo ir šios veiklos skatinimo;
– kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymo ir apsaugos;
– savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų planų rengimo ir keitimo, teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo;
– aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos;
– komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimo, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimo;
– socialinės ir gamybos infrastruktūros objektų projektavimo, statybos ir eksploatavimo;
– savivaldybės aplinkos apsaugos politikos;
– kelių fondo, melioracijai skirtų lėšų naudojimo;
– vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo;
– finansinių lengvatų suteikimo ūkininkams, žemės ūkio įmonėms.
168.5. Kontrolės komitetas:
– siūlo tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai;
– teikia tarybai išvadas dėl Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos rezultatų;
– svarsto Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kitų metų veiklos plano projektą ir teikia pasiūlymus dėl šio plano projekto pildymo ar pakeitimo, Reglamento nustatyta tvarka iki einamųjų metų lapkričio 5 d. grąžina šį plano projektą savivaldybės kontrolieriui tvirtinti;
– įvertina Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos ateinančių metų veiklos planui vykdyti reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia tarybai;
– svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos plano įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia tarybai išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo, tikslingumo, efektyvumo ir savivaldybės kontrolieriaus ar Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos;
– siūlo tarybai atlikti nepriklausomą savivaldybės turto ir lėšų naudojimo ir savivaldybės veiklos auditą, teikia savo išvadas dėl audito rezultatų;
– periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos planas, savivaldybės kontrolieriaus ar savo iniciatyva išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių vadovus dėl Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atlikto finansinio ir veiklos audito metu nustatytų trūkumų ar teisės aktų pažeidimų pašalinimo, prireikus kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl savivaldybės kontrolieriaus reikalavimų vykdymo;
– dirba pagal tarybos patvirtintą metinę veiklos programą ir kiekvienų metų pabaigoje už savo veiklą atsiskaito tarybai.
V. Tarybos komisijos, frakcijos
169. Taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Administracinę komisiją ir Etikos komisiją. Taryba šių komisijų pirmininkus mero teikimu skiria iš tarybos narių. Jeigu yra paskelbta savivaldybės tarybos mažuma (opozicija), Etikos komisijos pirmininko kandidatūrą meras teikia savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) raštišku siūlymu, pasirašytu ne mažiau kaip pusės savivaldybės tarybos mažuma (opozicija) pasiskelbusių tarybos narių. Jeigu savivaldybės tarybos mažuma (opozicija) nepasiūlo Etikos komisijos pirmininko kandidatūros, Etikos komisijos pirmininką taryba skiria mero teikimu.
Komisijų atsakingųjų sekretorių pareigas atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti valstybės tarnautojai. Šios funkcijos įrašomos į jų pareigybės aprašymą.
170. Administracinė komisija nagrinėja Administracinių teisės pažeidimų kodekso jos kompetencijai priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas.
171. Etikos komisija:
171.1. prižiūri, kaip savivaldybės tarybos nariai laikosi šio įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, reikalavimų;
171.2. analizuoja savivaldybės tarybos narių nedalyvavimo savivaldybės tarybos, komitetų ir komisijų posėdžiuose ir šio įstatymo nustatytų pareigų nevykdymo priežastis;
171.3. nagrinėja gautą informaciją dėl savivaldybės tarybos nario veiklos ar jo viešųjų ir privačių interesų nesuderinamumo;
171.4. nagrinėja savivaldybės bendruomenės narių, valstybės institucijų, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų atstovų siūlymus ir pastabas dėl savivaldybės tarybos narių veiklos skaidrumo;
172. Įstatymų nustatytais atvejais ar tarybos sprendimu gali būti sudaromos ir kitos nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) ir laikinosios (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijos. Jų veiklos nuostatus tvirtina taryba.
173. Nuolatinių komisijų sudarymo tvarka:
173.1. tarybos sprendime dėl komisijos sudarymo turi būti nurodytas tikslus komisijos pavadinimas, taip pat komisijos pirmininkas, komisijos nariai;
173.3. komisijos nariais gali būti tarybos nariai, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, deleguoti kitų institucijų atstovai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ir bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės bendruomenės nariai. Etikos komisijoje gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių;
174. Taryba gali sudaryti laikinąsias komisijas sudėtingiems, skubiems, svarbiems ar kitiems klausimams tirti, parengti ar kitiems tarybos pavedimams atlikti.
175. Sudarant laikinąją komisiją, apibrėžiamas jos veiklos tikslas, įgaliojimai, nustatomas narių skaičius, darbo trukmė, mero teikimu skiriamas pirmininkas.
176. Komisijų darbe patariamojo balso teise gali dalyvauti visuomenės atstovai, ekspertai ir savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai.
177. Pagal darbo pobūdį komisija rengia aktus, protokolus, išvadas, priima sprendimus (rekomendacinius), kitus dokumentus.
178. Komisijos priimtus dokumentus, atsižvelgiant į dokumento paskirtį, pasirašo pirmininkas arba visa komisija. Tai numato komisijos veiklos nuostatai.
179. Laikinąsias komisijas mero kompetencijos klausimams spręsti gali sudaryti meras. Jis nustato komisijai užduotį ir darbo trukmę, paskiria komisijos vadovą.
181. Laikinosios komisijos veiklos dokumentai turi būti perduoti savivaldybės administracijos kanceliarijai per 10 dienų, pasibaigus šios komisijos įgaliojimų laikui.
182. Savo politiniams tikslams įgyvendinti tarybos nariai gali jungtis į frakcijas. Frakciją turi sudaryti ne mažiau kaip 3 tarybos nariai. Kiekvienas tarybos narys gali būti tik vienos frakcijos nariu.
Frakcijos gali jungtis į koalicijas. Frakcijos pačios nustato savo darbo tvarką, išsirenka vadovą.
183. Tarybos nariai, norintys įkurti frakciją, viename iš tarybos posėdžių įteikia posėdžio pirmininkui viešą pareiškimą, kad veiklą taryboje tęsia susivieniję į frakciją.
184. Frakcija veikia pagal savo patvirtintą reglamentą ir gali būti atstovaujama savivaldybės taryboje, sudarant balsų skaičiavimo komisiją, Kontrolės komitetą, komisijas ir darbo grupes.
VI. Meras, mero pavaduotojas
Meras, mero pavaduotojas ir jų įgaliojimų pasibaigimas
186. Taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių renka savivaldybės merą ir mero siūlymu skiria mero pavaduotoją. Meras yra savivaldybės vadovas. Meru ir mero pavaduotoju gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Taryba gali nuspręsti, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. Meras renkamas, o mero pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu. Laikoma, kad meras išrinktas, o mero pavaduotojas paskirtas, jeigu už jų kandidatūras balsavo visų tarybos narių dauguma. Su meru ir mero pavaduotoju darbo sutartis nesudaroma.
187. Meras, mero pavaduotojas prieš terminą netenka savo įgaliojimų tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų tarybos narių dauguma:
187.1. Vyriausybės arba Valstybės kontrolės siūlymu už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, dėl kurių padaryta esminės žalos valstybės ar savivaldybės interesams ir nuosavybei;
187.2. kai dėl laikino nedarbingumo nedirba daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių; inicijuoti svarstymą šiuo atveju gali frakcija arba ne mažiau kaip 7 tarybos nariai, pateikę raštą tarybai; informaciją apie laikiną nedarbingumą frakcijos arba ne mažiau kaip 7 tarybos narių prašymu tarybai privalo pateikti savivaldybės administracijos direktorius, pridėdamas faktą įrodančius dokumentus;
188. Meras, mero pavaduotojas taip pat netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą jais. Taryba priima sprendimą atleisti merą, mero pavaduotoją, jei už tokį sprendimą balsavo ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių. Jeigu sprendimas atleisti merą, mero pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą pakartotinai svarstyti galima tik po pusės metų.
189. Taryba, gavusi pasiūlymą, raštą ar prašymą pagal šio Reglamento 189 punktą arba raštišką pareiškimą dėl nepasitikėjimo meru ar mero pavaduotoju pagal 190 punktą, privalo šį klausimą svarstyti artimiausiame tarybos posėdyje.
190. Nepasitikėjimo meru klausimas svarstomas posėdžio pradžioje. Posėdžiui pirmininkauja tarybos išrinktas posėdžio pirmininkas. Meras arba mero pavaduotojas posėdžiui pirmininkauti negali.
191. Pirmiausia taryba supažindinama (iki 10 minučių) su pasiūlymu, raštu ar prašymu dėl nepasitikėjimo meru, kurį pateikia jo iniciatoriai.
194. Posėdžio pirmininkas skelbia diskusiją, kurioje žodis paprastai suteikiamas paeiliui pritariantiems ir nepritariantiems nepasitikėjimui tarybos nariams.
197. Jeigu nemažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsuoja už nepasitikėjimą meru, meras, tarybai patvirtinus balsavimo protokolą, netenka įgaliojimų.
198. Posėdžio pirmininkas skelbia naujo mero rinkimus. Tarybos sprendimu rinkimai pagal šio Reglamento 22 punktą gali vykti tame pačiame tarybos posėdyje arba kitame tarybos posėdyje.
199. Jeigu pareikštam nepasitikėjimui meru nepritarė daugiau kaip pusė visų tarybos narių, meras, mero pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktorius ir administracijos direktoriaus pavaduotojas tęsia darbą.
200. Posėdyje, kuriame svarstomas nepasitikėjimo mero pavaduotoju klausimas, pirmininkauja meras arba kitas posėdyje išrinktas tarybos narys.
201. Nepasitikėjimo mero pavaduotoju klausimas svarstomas analogiškai kaip ir nepasitikėjimo meru klausimas.
202. Jeigu daugiau kaip pusė visų tarybos narių pritarė pareikštam nepasitikėjimui mero pavaduotoju, jis netenka įgaliojimų, tarybai patvirtinus slapto balsavimo protokolą.
203. Jeigu pareikštam nepasitikėjimui mero pavaduotoju nepritarė daugiau kaip pusė visų tarybos narių, mero pavaduotojas tęsia darbą.
204. Mero, mero pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta, jeigu jie netenka Lietuvos Respublikos pilietybės ar tarybos nario mandato.
205. Pasibaigus tarybos įgaliojimams, baigiasi ir tarybos išrinkto mero ir mero pavaduotojo įgaliojimai.
206. Pasibaigus kadencijai meras ir mero pavaduotojas, jeigu neišrenkamas meru ar nepaskiriamas mero pavaduotoju arba prieš terminą netenka savo įgaliojimą (išskyrus atvejus, kai meras, mero pavaduotojas savo įgaliojimų netenka šio Reglamento 187.1 punkte nustatyta tvarka), turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo tarybos nariais eitas pareigas, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijas pareigas, jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms arba jie ėjo šias pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje. Jeigu šie asmenys iki išrinkimo tarybos nariais tokių pareigų nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnės kategorijos pareigų, pagal teisės aktus priskiriamų valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kitų pareigų savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, jiems išmokama 3 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Ji išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje anksčiau negu po 3 mėnesių, likusi neišmokėta išmokos dalis nemokama. Jeigu šie asmenys mero ir mero pavaduotojo pareigas ėjo mažiau kaip vienus metus iki kadencijos pabaigos, jiems išmokama 1 mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Nutrūkus mero, mero pavaduotojo įgaliojimams prieš terminą, kai jiems nepasitikėjimą pareiškia ne mažiau kaip 1/3 tarybos narių ir už tokį sprendimą balsavo ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių, jiems išmokama 2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.
207. Mero ir mero pavaduotojo darbo užmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus tvirtina taryba.
208. Meras ir mero pavaduotojas negali dirbti kitose institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose ir gauti kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Ši nuostata netaikoma, jeigu mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais.
209. Mero pavaduotojas pirmininkauja tarybos posėdžiui, kai priimant sprendimą meras negali dalyvauti.
210. Merui, mero pavaduotojui netaikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, išskyrus nuostatas, reglamentuojančias darbo ir poilsio laiką, atostogas, nurodytas Reglamento 211 punkte, materialinę atsakomybę, darbuotojų saugą ir sveikatą.
211. Meras atostogų išeina išleisdamas potvarkį, mero pavaduotojui atostogos suteikiamos mero potvarkiu pagal raštišką prašymą.
Meras ir mero pavaduotojas turi teisę į 28 kalendorinių dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, merui ir mero pavaduotojui gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti, nemokamos. Nemokamos atostogos dėl dalyvavimo Seimo, Respublikos Prezidento rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą ar savivaldybės tarybos rinkimuose suteikiamos įstatymų nustatyta tvarka.
Atostogų metu meras ir mero pavaduotojas neatlieka mero ar mero pavaduotojo pareigų, tačiau gali atlikti tarybos nario pareigas.
212. Komandiruote laikomas mero ir mero pavaduotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos į kitas vietoves (išskyrus Šiaulių apskrities ribas). Išvykimas į komandiruotę įforminamas mero potvarkiu, kuriame turi būti nurodyta asmens vardas, pavardė, pareigos, komandiruotės tikslas, vietovė (vietovės), komandiruotės trukmė ir pagal Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 (Žin., 2004, Nr. 74-2555), apmokamos komandiruotės išlaidos.
213. Tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl tarybos sprendimų projektams rengti mero siūlymu gali būti steigiamas savivaldybės tarybos sekretoriatas (toliau – sekretoriatas). Sekretoriato finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija. Taryba nustato atskirą sekretoriato išlaidų sąmatą. Sekretoriatas gali būti sudaromas iš mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Jei sekretoriatas nesudaromas, savo įgaliojimų laikui meras gali turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, kurie negali būti tarybos nariais.
Mero, mero pavaduotojo įgaliojimai
215. Meras:
215.1. planuoja tarybos veiklą, nustato ir sudaro tarybos posėdžių darbotvarkes ir teikia sprendimų projektus, šaukia tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus;
215.2. atstovauja pats arba potvarkiu įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis.
Savivaldybės meras atstovauja savivaldybės interesams teisme pats arba per tam įgaliotą savivaldybės tarnautoją (darbuotoją), per advokatą (-us), jo (jų) padėjėją (-us).
Savivaldybės meras, skirdamas atstovauti savivaldybės interesams teisme savivaldybės tarnautoją (darbuotoją), Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pasirašo įgaliojimą juridinio asmens vardu. Savivaldybės meras, nusprendęs, kad savivaldybės interesams teisme turi atstovauti advokatas (-ai), jo (jų) padėjėjas (-ai), pasirašo atstovavimo sutartį;
215.3. atstovauja savivaldybei Regiono plėtros taryboje ir turi sprendžiamojo balso teisę sudarant ir įgyvendinant regiono plėtros programą;
215.4. siūlo tarybai mero pavaduotojo, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu) ir tarybos sudaromų komisijų pirmininkų kandidatūras, taip pat gali siūlyti atleisti juos iš pareigų, siūlyti skirti nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui;
215.7. teikia tarybai siūlymus dėl sekretoriato sudarymo arba mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių steigimo ir jų skaičiaus nustatymo (jeigu sekretoriatas nesudaromas);
215.8. tvirtina sekretoriato nuostatus, Valstybės tarnybos įstatymo, Darbo kodekso nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų sekretoriato darbuotojus;
215.10. gali siūlyti Reglamento nustatyta tvarka tarybai pavesti savivaldybės kontrolieriui (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai) atlikti veiklos plane nenumatytą savivaldybės administracijos, savivaldybės administravimo subjektų ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių finansinį ir veiklos auditą, priima savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) pateiktas audito ataskaitas ir išvadas dėl atlikto finansinio ir veiklos audito rezultatų, prireikus organizuoja šių ataskaitų ir išvadų svarstymą komitetų ir tarybos posėdžiuose;
215.11. kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir
įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės ir tarybos sprendimus;
215.12. sudaro savivaldybės bendradarbiavimo su valstybės institucijomis, kitomis savivaldybėmis ar užsienio institucijomis sutartis, gavęs tarybos pritarimą;
215.15. priima sprendimą dėl savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijų vykdymo pavedimo kitam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui, kai dėl objektyvių priežasčių savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijų negali vykdyti nei savivaldybės administracijos direktorius, nei jo pavaduotojas.
216. Meras rūpinasi, kad:
216.1. savivaldybei būtų tinkamai atstovaujama Regiono plėtros taryboje ir šios tarybos priimti sprendimai būtų tinkamai įgyvendinami savivaldybėje;
216.2. laiku ir tinkamai būtų rengiami savivaldybės teritorijos raidos analizės ir ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių ir kitų programų projektai, užtikrinama jų įgyvendinimo kontrolė;
216.3. būtų sudarytos tinkamos prielaidos ir galimybės gyvenamųjų vietovių narius įtraukti į vietos reikalų tvarkymą;
216.4. būtų užtikrinamas tarybos narių tolygus bendravimas su visais savivaldybės rinkėjais (visoje savivaldybės teritorijoje);
219. Mero antspaudas dedamas:
– mero potvarkių originaluose;
– dokumentuose, kuriuose dėti mero antspaudą numatyta pagal įstatymą, tarybos sprendimus;
– įgaliojimo dokumentuose, suteikiančiuose teisę savivaldybės valstybės tarnautojams arba kitiems asmenims atstovauti tarybai ar merui teismuose, derybose, bendraujant su juridiniais ar fiziniais asmenimis;
– mero tvirtinamuose dokumentuose;
– kituose dokumentuose mero nurodymu.
220. Meras savo kompetencijos klausimais gali sudaryti darbo grupes iš tarybos narių šių sutikimu, savivaldybės administracijos direktoriaus deleguotų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kitų savivaldybės teritorijoje veikiančių asmenų ir visuomenės atstovų.
221. Meras tarybai už savo veiklą atsiskaito kartą per metus (iki gegužės 1 d.) tarybos posėdyje ir teikia informaciją apie tarybos sprendimų vykdymą.
Mero pavadavimas
223. Mero pavaduotojas atlieka tarybos nustatytas funkcijas ir mero pavedimus. Taryba mero pavaduotojo funkcijas nustato mero pavaduotojo kadencijos laikotarpiui ir gali mero siūlymu jas keisti.
Kai meras negali eiti savo pareigų, mero pavaduotojas atlieka visas jo pareigas, išskyrus Reglamento 215.4–215.8 punktuose numatytus įgaliojimus.
Kai meras ir mero pavaduotojas dėl objektyvių priežasčių negali atlikti jiems pavestų pareigų (pvz., dėl ligos), mero pareigas atlieka komiteto (išskyrus Kontrolės komiteto) pagal abėcėlę pirmininkas. Mero pareigos perimamos potvarkiu. Jei potvarkio negali pasirašyti meras ar mero pavaduotojas, potvarkį pasirašo įgaliojimus perimantis komiteto pirmininkas.
224. Potvarkį perduoti mero pavaduotojui mero pareigas dėl mero išvykimo meras iš anksto pasirašo, nurodydamas terminą, kuriam perduodamos mero pareigos.
Potvarkį perimti mero pareigas dėl mero ligos pasirašo mero pavaduotojas, remdamasis nustatyta tvarka merui išduotu nedarbingumo pažymėjimu. Pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, meras išleidžia potvarkį dėl savo sugrįžimo eiti mero pareigas.
VII. Tarybos nario statusas
225. Tarybos narys yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės nuolatinių gyventojų išrinktas savivaldybės bendruomenės atstovas. Išrinktos naujos tarybos nario įgaliojimai prasideda, o ankstesnės kadencijos tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos dienos, kurią išrinkta nauja taryba susirenka į pirmąjį posėdį ir šios tarybos narys jame prisiekia.
226. Tarybos narys turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:
226.1. „Aš (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tepadeda man Dievas“;
227. Tarybos nario priesaikos priėmimo tvarka:
227.2. tarybos narys prisiekia priešais priimantį priesaiką asmenį – padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, skaito priesaiką;
227.4. priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Šios nuostatos nesilaikymas, taip pat atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad tarybos narys neprisiekė;
228. Tarybos narys turi prisiekti tame posėdyje, kuriame jis dalyvauja pirmą kartą po tarybos rinkimų. Tuo atveju, kai tarybos narys prisiekia ne pirmajame tarybos posėdyje, priesaiką priima Vyriausiosios rinkimų komisijos narys pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavedimą.
229. Tarybos narys, nustatyta tvarka neprisiekęs, netenka tarybos nario mandato. Asmuo, priimantis priesaiką, apie tai praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai.
230. Tarybos narys turi teisę gauti tarybos nario pažymėjimą. Šį pažymėjimą po tarybos nario priesaikos jam įteikia priesaiką priimantis asmuo.
231. Draudžiama tarybos narį persekioti už balsavimą ar pareikštą nuomonę tarybos ar jos komitetų posėdžiuose. Už asmens įžeidimą ar šmeižtą, už asmens garbę ir orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą tarybos narys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
232. Tarybos nario pareigas ir teises nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, kiti įstatymai ir šis Reglamentas.
233. Tarybos nario pareigos:
233.4. nedalyvauti rengiant, svarstant ir priimant sprendimą klausimu, kuris sukelia ar gali sukelti viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą;
234. Tarybos narys turi teisę:
234.1. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka rinkti ir būti išrinktas į pareigas savivaldybės institucijose;
234.2. Reglamento nustatyta tvarka siūlyti tarybai svarstyti klausimus, rengti tarybos sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės kontroliuojamų įmonių gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą su taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl tarybos sprendimų projektų, dėl tarybos darbo tvarkos ir kt., tarybos posėdžių metu klausti pranešėjus, kalbėti dėl posėdžio vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus;
234.3. dalyvauti ir kalbėti komitetų ir komisijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti ar su jo elgesiu susiję klausimai;
236. Jeigu taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje, tarybos narių įgaliojimai laikino tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi.
237. Tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka atsiskaitytinai.
Išmoka mokama atsiskaitytinai, pateikus savivaldybės administracijos buhalterinės apskaitos skyriui iki kito mėnesio (po atsiskaitomojo mėnesio) 20 dienos išlaidas pateisinančius dokumentus, atitinkančius Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams, ir aiškinamąjį raštą, kuriame išsamiai nurodoma kada, kokiems tikslams buvo panaudotos lėšos.
Visi išlaidas pateisinantys dokumentai pateikiami su avansine apyskaita.
Išmoka išmokama tokio dydžio kokiai sumai pateikti išlaidas pateisinantys dokumentai (neviršijant nustatytos mėnesinės išmokos dydžio). Nepateikus iki nustatyto termino dokumentų, išmoka neišmokama.
Tarybos narių prašymu savivaldybės administracija privalo sudaryti visiems tarybos nariams vienodas sąlygas susitikti su gyventojais, t. y. Paskelbti informaciją gyventojams apie rengiamus susitikimus, parengti patalpas, užtikrinti tvarką ir t. t. Atlyginimas tarybos nariams už sugaištą susitikimuose laiką atskirai nemokamas.
238. Išmokos kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, dydis per mėnesį – 350 Lt.
239. Šio Reglamento 237 punkte numatyta išmoka gali būti panaudota:
239.3. tarybos nario veiklai naudojamos transporto priemonės nuomai, išskyrus išperkamąją nuomą, eksploatavimui, techniniam aptarnavimui, remontui, draudimui, taksi paslaugoms, viešojo transporto bilietų įsigijimui;
239.4. tarybos nario ataskaitos spausdinimui, platinimui ir kitos informacijos, susijusios su jo kaip tarybos nario veikla, parengimui, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų apmokėjimui;
240. Tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (mokama). Šis atlyginimas apskaičiuojamas pagal skelbiamą Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydį, atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką.
Tarybos, komitetų, komisijų, darbo grupių posėdžiuose praleistas tarybos narių laikas fiksuojamas posėdžių protokoluose. Posėdžių protokolų pagrindu savivaldybės administracijos kanceliarija sudaro darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kurį pasirašo meras, ir pateikia savivaldybės administracijos buhalterinės apskaitos skyriui iki kiekvieno mėnesio 3 d. Atlyginimas išmokamas ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio 9 dienos.
241. Tarybos nariai gali nuspręsti atsisakyti gauti atlyginimą už darbo laiką atliekant tarybos nario pareigas. Tarybos nario atsisakymas turi būti raštu pateikiamas savivaldybės administracijai.
242. Jei pagal mero potvarkį tarybos narys atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų, savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka jo komandiruotės išlaidas.
VIII. PAGRINDINĖS TARYBOS NARIO BENDRAVIMO
SU GYVENTOJAIS FORMOS IR BŪDAI
244. Tarybos narių bendravimas su savivaldybės gyventojais yra viena iš tarybos veiklos formų tarp tarybos posėdžių.
Bendravimo su gyventojais formos:
gyventojų raštiški kreipimaisi į tarybos narį;
gyventojų priėmimas tarybos nario pasirinktu ir viešai paskelbtu ( vietinėje spaudoje, savivaldybės interneto svetainėje, seniūnijose) laiku gyventojams patogiose vietose;
savivaldybės seniūnijų dienos.
245. Tarybos narys į gyventojo raštišką kreipimąsi privalo atsakyti raštu ne vėliau kaip per 20 darbo dienų.
246. Tarybos narys merui gali raštu pateikti informaciją apie gyventojams priimti skiriamą laiką. Informacijoje nurodomos mėnesio dienos ir valandos, kuriomis jis priima gyventojus, priėmimo vieta. Priėmimo vietą suteikia savivaldybės administracija.
IX. Tarybos narių paklausimai
248. Paklausimu laikomas toks savivaldybės kompetencijai priskirtas klausimas, dėl kurio tarybos narys, narių grupė tarybos posėdžio metu žodžiu ar raštu kreipėsi į savivaldybės merą ar tarybos, mero pavaduotoją, savivaldybės kontrolierių, savivaldybės administracijos direktorių (toliau – pareigūnas).
249. Tarybos narys ar tarybos narių grupė su paklausimu gali raštu kreiptis ir ne posėdžio metu. Raštiški paklausimai turi būti įteikti pareigūnui, į kurį kreipiamasi, o paklausimų kopijos – merui.
250. Paklausimo pateikėjas (pateikėjai) turi nurodyti konkretų pareigūną į kurį kreipiasi, išdėstyti problemas, dėl kurių kreipiasi ir kokio atsakymo – žodžiu ar raštu – laukia. Raštiškus paklausimus registruoja savivaldybės administracijos kanceliarija.
251. Atsakymo į paklausimą terminas negali viršyti 20 darbo dienų. Jeigu pareigūnas, kuriam pateiktas paklausimas, negali nustatytu laiku atsakyti, jis privalo tai raštu motyvuoti ir pasiūlyti kitą terminą, bet ne ilgesnį kaip 30 darbo dienų nuo paklausimo gavimo dienos.
253. Nagrinėjant paklausimą tarybos posėdyje turi dalyvauti jo pateikėjas (pateikėjai arba bent vienas iš pateikėjų) ir pareigūnas, kuriam buvo adresuotas paklausimas. Kai paklausimo pateikėjas (pateikėjai) posėdyje nedalyvauja, paklausimo nagrinėjimas atidedamas.
254. Paklausimas tarybos posėdyje nagrinėjamas šia tvarka:
255. Apsvarsčiusi pareigūno, kuriam adresuotas tarybos nario ar tarybos narių grupės paklausimas, atsakymą, taryba priima dėl jo protokolinį sprendimą.
X. atsiskaitymas savivaldybės bendruomenei ir tarybai
257. Taryba posėdyje išklauso ir tvirtina sprendimu:
257.2. savivaldybės administracijos direktoriaus ir savivaldybės administracijos metų veiklos ataskaitą iki gegužės 1 d.;
257.4. savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) finansinių ataskaitų rinkinius iki gegužės 1 d.;
257.5. savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį (iki rugsėjo 1 d.). Ataskaita teikiama kartu su savivaldybės kontrolieriaus išvada dėl pateikto tvirtinti savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio, savivaldybės biudžeto ir turto naudojimo;
257.6. savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitą iki spalio 1 d. Ataskaita teikiama kartu su aiškinamuoju raštu ir savivaldybės kontrolieriaus išvada dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos;
257.7. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaitą (iki rugsėjo 31 d.). Ataskaitą arba jos santrauką savivaldybės kontrolierius paskelbia savivaldybės interneto svetainėje, vietinėje spaudoje, o jei įmanoma – ir per kitas visuomenės informavimo priemones;
257.8. biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės kontroliuojamų įmonių vadovų veiklos ataskaitas. Ataskaitą pateikia įstaigos vadovas. Ataskaitos pateikimą inicijuoja meras, mero pavaduotojas, komitetas ar frakcija. Vadovo veiklos ataskaita turi būti pateikiama bent kartą per 3 metus.
259. Savivaldybės bendruomenei teikiama:
259.1. tarybos vieša atlikto darbo ataskaita, kurią tarybos vardu teikia meras ne rečiau kaip vieną kartą per metus (iki kiekvienų kalendorinių metų gegužės 1 d.). Ataskaita gali būti pateikta savivaldybės interneto svetainėje ir / arba vietinėje spaudoje, arba atskiru leidiniu;
259.2. savivaldybės administracijos direktoriaus informacija apie jo veiklą teikiama ne rečiau kaip kartą per metus (iki gegužės 1 d.). Informacija gali būti pateikiama kartu su tarybos vieša atlikto darbo ataskaita;
259.3. tarybos nario veiklos ataskaita ne rečiau kaip kartą per metus. Ataskaitos teikimo datą tarybos narys pasirenka savo nuožiūra, suderinęs su gyvenamosios vietos seniūnu. Susitikimai gali būti organizuojami seniūnijose ir kitose savivaldybės bendruomenei patogiose vietose. Tarybos narys savo ataskaitą gali pateikit per vietinę spaudą ar savivaldybės interneto svetainėje.
XI. ASMENŲ APTARNAVIMAS, PRAŠYMŲ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS
260. Asmenų aptarnavimą, jų pareiškimų ir skundų nagrinėjimą organizuoja savivaldybės administracija.
261. Asmenų prašymai, pranešimai ir skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Asmenų prašymai, pranešimai, skundai adresuoti tarybai, komitetui, savivaldybės vadovams turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jų registravimo savivaldybės administracijoje dienos. Jeigu atsakymo pateikimas gali užsitęsti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo, pranešimo, skundo registravimo, savivaldybės meras turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 10 darbo dienų. Apie termino pratęsimą, nurodant priežastis, išsiunčiamas asmeniui savivaldybės mero pasirašytas pranešimas.
Apie prašymo, pranešimo, skundo nagrinėjimo rezultatus raštu pranešama jį pateikusiam asmeniui. Pranešime apie nepatenkintą prašymą, pareiškimą, skundą turi būti nurodyti nepatenkinimo motyvai, pagrįsti teisės aktų nuostatomis.
262. Tarybos nariai gautus asmenų prašymus, pranešimus, skundus nagrinėja patys arba siunčia juos svarstyti kompetentingai institucijai (pasilikdami prašymo, pranešimo, skundo kopiją) ir raštu praneša apie tai asmeniui, paaiškindami persiuntimo priežastis.
Apie prašymo, pranešimo, skundo nagrinėjimo rezultatus pareiškėją ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo, pranešimo, skundo gavimo dienos informuoja pats tarybos narys arba nagrinėjusi institucija.
263. Tarybos ar tarybos nario vardu gauti pareiškimai, skundai gali būti nagrinėjami tarybos komitetuose.
264. Nagrinėti savivaldybės administracijoje pareiškimai, kurių rezultatai pareiškėjų netenkina, komiteto siūlymu gali būti svarstomi taryboje.
265. Savivaldybės meras, mero pavaduotojas jų kompetencijai priskirtais klausimais asmeniškai priima gyventojus iš anksto suderinus priėmimo laiką ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę ir ne mažiau kaip po dvi valandas. Informacija apie gyventojų priėmimą skelbiama savivaldybės interneto tinklalapyje, gali būti skelbiama vietinėje spaudoje.
XII. Savivaldybės atributika, antspaudai ir raštvedyba
267. Savivaldybės atributiką ir jos naudojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymas ir kiti teisės aktai.
271. Tarybos antspaudas dedamas ant tarybos sprendimų, kitų oficialių dokumentų, taip pat siunčiamų valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, tarptautinių sutarčių ir kitų dokumentų, kuriuos tarybos vardu pasirašo meras.
272. Antspaudas taip pat dedamas ant mero arba jo pavaduotojo pasirašytų tarnybinių pažymėjimų ir kitų dokumentų.
273. Savivaldybės raštvedyba, apskaitos, savivaldybės ataskaitų rinkinių ir konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių, finansiniai ir techniniai dokumentai tvarkomi valstybine kalba ir turi atitikti galiojančių teisės aktų nustatytus raštvedybos reikalavimus.
XIII. Vietos gyventojų apklausa
275. Gyventojai savo nuomonę viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymo klausimais gali pareikšti dalyvaudami vietos gyventojų apklausoje (toliau – apklausa).
277. Dalyvavimas apklausoje yra laisvas (savanoriškas) ir grindžiamas visuotine, lygia teise tiesiogiai pareikšti nuomonę.
279. Atrankinės apklausos metu apklausiami gyventojai turi būti parenkami taip, kad kiekvienas, kuris galėtų būti apklausiamas, turėtų vienodas galimybes patekti tarp apklausiamųjų. Vertinant atrankinių apklausų rezultatus, turi būti nurodomi jų patikimumo duomenys.
280. Apklausa yra tiesioginė. Gyventojai apklausoje dalyvauja asmeniškai, jų reiškiamos valios kontroliuoti neleidžiama.
281. Negalima varžyti gyventojų teisės dalyvauti apklausoje dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
282. Apklausai gali būti teikiami klausimai, kuriuos savivaldybė sprendžia atlikdama savarankiškąsias ir sutartines funkcijas.
283. Apklausos dėl savivaldybių steigimo, esamos savivaldybės panaikinimo, taip pat jų teritorijų ir centrų nustatymo ir keitimo rengiamos vadovaujantis Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu.
284. Apklausos būdai:
285. Apklausos būdą pasiūlo apklausos iniciatorius, sprendimą dėl apklausos būdo priima taryba, atsižvelgdama į vietos sąlygas ir aplinkybes.
289. Taryba apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 1/4 tarybos narių grupės reikalavimu. Grupės atstovas asmeniškai pateikia merui prašymą įregistruoti iniciatyvinę grupę.
290. Iniciatyvinės grupės prašyme turi būti nurodyta: preliminarus arba galutinis apklausai teikiamo (-ų) klausimo (-ų) tekstas, siūlomas apklausos būdas ir iniciatyvinės grupės koordinatorius (koordinatoriai). Prašymą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai.
291. Jeigu iniciatyvinės grupės prašyme pažymima, kad apklausai teikiamo (-ų) klausimo (-ų) tekstas yra preliminarus, grupės atstovų prašymu savivaldybės administracija suteikia reikalingą pagalbą rengiant galutinį apklausai teikiamo (-ų) klausimo (-ų) tekstą. Galutinį klausimo (-ų) tekstą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai ir jis kartu su tarybos sprendimo paskelbti apklausą projektu pateikiamas merui.
292. Jeigu per vieno mėnesio laikotarpį yra surinktas reikiamas parašų dėl reikalavimo skelbti apklausą skaičius ir nenustatyta parašų rinkimo pažeidimų (gyventojų parašų klastojimo atvejų ar savanoriškumo principo pažeidimų), taryba privalo priimti sprendimą paskelbti apklausą.
293. Tarybos sprendimas paskelbti apklausą turi būti paskelbtas per vietines (regiono) visuomenės informavimo priemones.
294. Apklausos agitacijos kampanijos pradžia yra gyventojų iniciatyvinės grupės įregistravimo savivaldybės administracijoje diena.
295. Apklausos agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus ir kitus teisės aktus.
298. Apklausa laikoma įvykusia, jeigu savo nuomonę pateiktu (-ais) klausimu (-ais) pareiškė ne mažiau kaip 25 procentai apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje. Šis reikalavimas netaikomas atrankinei apklausai.
299. Apklausos rezultatus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po apklausos pabaigos apklausos komisija pateikia merui ir paskelbia per vietines (regiono) visuomenės informavimo priemones.
300. Apklausos rezultatai svarstomi artimiausiame tarybos posėdyje ir į juos gali būti atsižvelgiama priimant sprendimą dėl apklausai teikto (-ų) klausimo (-ų).
XIV. Reikalų perdavimas
302. Tarybai priėmus sprendimą dėl mero atleidimo iš pareigų, buvęs meras tarybos sprendime nurodytu laiku turi perduoti reikalus išrinktam merui ar kitam tarybos įgaliotam asmeniui.
303. Perduodant reikalus, turi būti surašomas perdavimo ir perėmimo aktas. Reikalų perdavimo ir perėmimo akte turi būti pateikti svarbiausi duomenys, apibūdinantys tarybą, savivaldybės administracijos struktūrą ir pareigybes, savivaldybei pavaldžias įmones, įstaigas ir organizacijas, savivaldybės turtą, savivaldybės biudžeto lėšų naudojimą, buhalterinės apskaitos ir atsakomybės būklę, archyvo būklę, Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų, tiesiogiai susijusių su savivaldybe, ir savivaldybės tarybos sprendimų vykdymą, perduodamus antspaudus.
305. Jei reikalus perduodantis ar juos perimantis asmuo nesutinka su kai kuriais akto skyriais (punktais), jis nurodo tai raštu, pasirašydamas aktą.
306. Reikalų perdavimo ir perėmimo aktas surašomas dviem egzemplioriais po vieną merui ir savivaldybės administracijos kanceliarijai. Buvęs meras turi teisę gauti akto kopiją.
XV. Reglamente nenumatytų
procedūrinių klausimų sprendimas