Byla Nr. 17/2022
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
NUTARIMAS
Dėl Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 4 straipsnio 1, 2 daliŲ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių 19 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymui
2023 m. gruodžio 28 d. Nr. KT110-N13/2023
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Tomo Davulio, Gintaro Godos, Aurelijaus Gutausko, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 531 straipsniais, Teismo posėdyje 2023 m. gruodžio 21 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 17/2022 pagal pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą Nr. 1B-19/2022 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja:
– Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnio 1, 2 dalys tiek, kiek pagal jas, pasak pareiškėjo, neleidžiama ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti (perrašyti) naudojant „lotyniško pagrindo rašmenis su diakritiniais ženklais, esančius kitose abėcėlėse (suformuotose lotyniškos abėcėlės pagrindu kaip ir lietuviškoji abėcėlė)“;
– Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 „Dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių 19 punktas tiek, kiek juo, pasak pareiškėjo, leidžiama ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti naudojant ne tik lotyniškos abėcėlės rašmenis (be diakritinių ženklų).
Konstitucinis Teismas
nustatė:
I
Pareiškėjo argumentai
1. Pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą sustabdęs civilinę bylą, kurioje sprendžiamas klausimas dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą taip, kad tam tikro ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė būtų nurodyti naudojant lotyniško pagrindo rašmenį su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiu diakritiniu ženklu.
2. Pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymas grindžiamas šiais argumentais.
2.1. Pareiškėjas pažymi, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas leido ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir (ar) pavardę Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose (toliau – ir asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai) rašyti lietuviškais rašmenimis (t. y. rašmenimis, tarp kurių yra ir rašmenų su diakritiniais ženklais), taip pat tam tikrais atvejais leido jį (juos) rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų. Tačiau įstatymų leidėjas, pasak pareiškėjo, neleido ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir (ar) pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašyti naudojant kitose lotyniškos abėcėlės pagrindu suformuotose abėcėlėse esančius lotyniško pagrindo rašmenis su diakritiniais ženklais.
Tokiu ginčijamu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas, pareiškėjo nuomone, ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių vardas ir (ar) pavardė dokumento šaltinyje įrašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, suteikė teisę į tai, kad jų vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose būtų įrašyti (perrašyti) jų nekoreguojant, nors pastarieji ir nebūtų rašomi lietuviškais rašmenimis. Tačiau kitiems ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiams – tiems, kurių vardas ir (ar) pavardė dokumento šaltinyje įrašyti naudojant lotyniško pagrindo rašmenis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais, įstatymų leidėjas tokios teisės nesuteikė. Todėl, pasak pareiškėjo, ginčijamas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja konstituciniam asmenų lygybės principui ir sudaro prielaidas diskriminuoti tam tikrą asmenų grupę.
2.2. Pareiškėjas nurodo, kad Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 „Dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 19 punkte nurodytas atvejis, kuriuo tam tikrų asmenų, priklausomai nuo jų teritorinės kilmės (apibrėžtos laike), Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašomi naudojant lotyniško pagrindo rašmenis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais. Tačiau Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuriuo remiantis įtvirtintas Taisyklių 19 punktas, toks atvejis (tokia išimtis), kuriuo (pagal kurią) Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose būtų nurašomas (perrašomas) naudojant lotyniško pagrindo rašmenis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais, nėra įtvirtintas (-a). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nuomone, Taisyklių 19 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas galimai konkuruoja su Įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu, todėl prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Be to, toks ginčijamas teisinis reguliavimas tiek, kiek juo, pasak pareiškėjo, sudarytos prielaidos ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir (ar) pavardę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašyti naudojant ne tik lotyniškos abėcėlės rašmenis be diakritinių ženklų, galimai prieštarauja konstituciniam asmenų lygybės principui ir sudaro prielaidas diskriminuoti tam tikrą asmenų grupę.
II
Suinteresuotų asmenų atstovų argumentai
3. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Seimo atstovų Seimo narių Juliaus Sabatausko ir Andriaus Vyšniausko, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresniosios patarėjos Viktorijos Staugaitytės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas Įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai.
Suinteresuoto asmens Seimo atstovų pozicija grindžiama šiais argumentais.
3.1. Suinteresuoto asmens Seimo atstovai pažymi, kad oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos suteikia galimybę įstatymų leidėjui nustatyti diferencijuotą Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinį reguliavimą, pagal kurį nelietuviškus asmenvardžius šiuose dokumentuose galima rašyti vartojant ne tik lietuviškus, bet ir kitus lotyniško pagrindo rašmenis. Toks teisinis reguliavimas, pasak suinteresuoto asmens atstovų, gali būti nustatytas tuo atveju, jeigu Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – ir VLKK), kaip iš profesionalių kalbininkų sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pateikia įstatymų leidėjui oficialią išvadą, kad nelietuviškų asmenvardžių rašymas lotyniško pagrindo rašmenimis dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia šios kalbos sistemos ir savitumo.
Be to, suinteresuoto asmens Seimo atstovų nuomone, pagal oficialiąją konstitucinę doktriną konstituciškai pateisinama gali būti ne tik skirtinga lietuviškų ir nelietuviškų asmenvardžių rašyba asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, bet ir diferencijuotas nelietuviškus asmenvardžius turinčių Lietuvos Respublikos piliečių traktavimas jų asmenvardžių rašymo šiuose dokumentuose aspektu, nes tie asmenvardžiai, kurie originaliai rašomi ne lotyniško pagrindo rašmenimis (pavyzdžiui, kirilica, hieroglifais, arabų, armėnų, kitų ne iš lotyniškos abėcėlės kilusių raidynų rašmenimis), asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose jokiais atvejais negali būti įrašyti originalia forma.
3.2. Suinteresuoto asmens Seimo atstovai pabrėžia, kad oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje numatyta galimybė įstatymu nustatyti diferencijuotą Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į tai, kokiais rašmenimis tie asmenvardžiai rašomi originaliai. Tad skirtinga Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių kilmė ir originali rašyba yra, pasak suinteresuoto asmens atstovų, konstituciškai pagrįstas kriterijus, objektyviai lemiantis nevienodą piliečių padėtį tuo atžvilgiu, ar jų asmenvardžiai minėtuose dokumentuose gali būti rašomi originalia forma: lietuviški asmenvardžiai šiuose dokumentuose visada turi būti rašomi lietuviškais, t. y. originaliais, rašmenimis; tie nelietuviški asmenvardžiai, kurie originaliai rašomi ne lotyniško pagrindo rašmenimis, šiuose dokumentuose jokiais atvejais negali būti įrašyti originalia forma; tie nelietuviški asmenvardžiai, kurie originaliai rašomi lotyniško raidyno ar lotyniško pagrindo rašmenimis, šiuose dokumentuose gali būti rašomi jų originalia forma, jeigu tokią galimybę suponuoja VLKK įstatymų leidėjui pateikta išvada, ir tik tiek, kiek tokia rašyba dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia šios kalbos sistemos ir savitumo.
Kadangi, pasak suinteresuoto asmens atstovų, iš pačios Konstitucijos kyla diferencijuoto Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymo oficialiuose dokumentuose galimybė, įstatymų leidėjas, gavęs atitinkamą VLKK išvadą, turi diskreciją nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose originalia forma gali būti įrašyti tik tie nelietuviški asmenvardžiai, kurie rašomi lotyniško raidyno rašmenimis, t. y. lotyniškos abėcėlės raidėmis, bet ne lotyniško pagrindo rašmenimis su bet kuriais diakritiniais ženklais.
3.3. Rašytiniuose paaiškinimuose pažymima ir tai, kad lotyniško pagrindo rašmenų su įvairiais diakritiniais ženklais yra daugybė, įskaitant ir tuos, kurie visiškai svetimi lietuvių kalbai. Tuo tarpu VLKK savo paskutinėje, t. y. 2021 m. lapkričio 5 d., išvadoje, pateiktoje Seimui svarstant Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIIP-535 (toliau – ir Projektas Nr. XIIIP-535), kurį patvirtinus priimtas ginčijamas Įstatymas, galimybės Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius jų asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis su kitų kalbų diakritiniais ženklais nenurodė.
3.4. Suinteresuoto asmens Seimo atstovai pabrėžia, kad Seimas, ginčijamu teisiniu reguliavimu leisdamas nelietuviškus Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis (kurių pagrindu sukurta lietuvių kalbos abėcėlė ir iš kurių šioje abėcėlėje nėra tik trijų raidžių), bet ne visais lotyniško pagrindo rašmenimis su bet kuriais kitų kalbų diakritiniais ženklais, nepažeidė iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo, kylančių reikalavimų.
4. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens Vyriausybės atstovų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės vadovo Ričardo Dzikovičiaus, Teisinių paslaugų politikos grupės vyresniosios patarėjos Neringos Keršienės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad Taisyklių 19 punkte įtvirtintas ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai.
Suinteresuoto asmens Vyriausybės atstovų pozicija grindžiama šiais argumentais.
4.1. Suinteresuoto asmens Vyriausybės atstovai nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime, kuriuo užbaigtoje byloje atnaujinus procesą pareiškėjas kreipėsi į Konstitucinį Teismą, nebuvo vadovaujamasi Taisyklių 19 punktu, todėl jo taikymas nesusijęs su pareiškėjo nagrinėjama byla. Tad pareiškėjas, pasak suinteresuoto asmens Vyriausybės atstovų, neturėjo teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą, ginčydamas, be kita ko, Taisyklių 19 punkto konstitucingumą.
4.2. Taisyklių 19 punkte įgyvendinamas Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas, skirtas Lietuvos Respublikos piliečiams, norintiems asmenvardį pasikeisti (remiantis dokumento šaltiniu ir turima kitos valstybės pilietybe), nepriklausomai nuo jų tautybės. Taigi, kaip nurodoma rašytiniuose paaiškinimuose, pareiškėjas nepagrįstai sieja Taisyklių 19 punkte nustatytą teisinį reguliavimą su ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymu.
Pasak suinteresuoto asmens Vyriausybės atstovų, Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir Taisyklių 19, 20 punktų nuostatomis sudaromos teisinės prielaidos Lietuvos Respublikos piliečio, nepriklausomai nuo jo tautybės, asmenvardžius asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu patvirtinami šie kriterijai: 1) jis arba vienas iš jo tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo arba turi kitos valstybės pilietybę, kurią įrodo užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotu turimą ar tam tikru laikotarpiu turėtą kitos valstybės pilietybę patvirtinančiu dokumentu; 2) kitos valstybės pilietybės turėjimo laikotarpiu dokumento šaltinyje asmenvardžiai įrašyti nelietuviškais rašmenimis; 3) dokumentas, kuriame asmenvardžiai įrašyti nelietuviškais rašmenimis, išduotas Lietuvos valstybingumo laikotarpiu (kai remiamasi dabartinėje Lietuvos teritorijoje išduotu dokumentu). Tad Taisyklių 19 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas, suinteresuoto asmens Vyriausybės atstovų nuomone, sietinas ne su tautybės, o su pilietybės kriterijumi.
Suinteresuoto asmens Vyriausybės atstovai pabrėžia, kad Taisyklių 19 punktas, priešingai, nei teigia pareiškėjas, nėra skirtas lotyniško pagrindo rašmenų su diakritiniais ženklais rašymui įteisinti tam tikros asmenų grupės (priklausomai nuo šių asmenų teritorinės kilmės, apibrėžtos laike) asmenvardžiuose. Šiame punkte vartojamos laiko ir teritorijos apibrėžtys, pasak suinteresuoto asmens atstovų, taikytinos ne tam tikrai asmenų grupei, o dokumento šaltiniui. Tokia nuostata, kaip nurodoma rašytiniuose paaiškinimuose, buvo būtina tam, kad būtų užtikrintas objektyvus dokumentų šaltinių vertinimas, o tai patvirtina ir ginčijamų Taisyklių nuostatų priėmimo (įskaitant jų derinimą) procesas.
4.3. Suinteresuoto asmens Vyriausybės atstovų nuomone, nei Įstatymas, nei Taisyklės tiesiogiai nereglamentuoja ir nenustato leidimo Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius rašant asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose naudoti diakritinius ženklus, išskyrus tokias pačias raides su diakritiniais ženklais kaip lietuvių kalbos abėcėlėje. Tačiau, kita vertus, nei Įstatymas, nei Taisyklės nedraudžia juos rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais. Taip yra todėl, kad, pasak suinteresuoto asmens Vyriausybės atstovų, įstatymų leidėjas, priimdamas Įstatymą, o vėliau – Vyriausybė, priimdama Taisykles, žinojo ir vertino asmenvardžių rašymo minėtuose dokumentuose lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais teisės problematiką ir jos sprendimo teismuose praktiką. Todėl, jei įstatymų leidėjas būtų manęs, kad bet koks lotyniško pagrindo rašmuo su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiu diakritiniu ženklu keltų pavojų bendrinei lietuvių kalbai ar lietuvių kalbos, kaip ypatingos konstitucinės vertybės, savitumui, jis būtų Įstatyme suformulavęs draudimą Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašyti asmenvardžius lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais. Tačiau toks draudimas, pasak suinteresuoto asmens Vyriausybės atstovų, Įstatyme nenustatytas.
4.4. Suinteresuoto asmens Vyriausybės atstovai taip pat nurodo, kad tiek įstatymų leidėjas, tiek Vyriausybė atsižvelgė į šiame kontekste aktualaus teisinio reguliavimo spragą užpildančią teismų praktiką. Nesiekdami tokios teismų praktikos pakeisti ar įtvirtinti teismų praktikai priešingo draudimo asmenvardžiuose naudoti lotyniško pagrindo rašmenis su diakritiniais ženklais, jie pasirinko šį klausimą palikti reguliuoti jau suformuotai teismų praktikai. Tai, kaip nurodoma rašytiniuose paaiškinimuose, atitinka ir VLKK išvadas, pateiktas svarstant Projektą Nr. XIIIP-535, aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Lietuvos teismų praktiką.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
I
Ginčijamas ir su juo susijęs teisinis reguliavimas
5. Pareiškėjas šioje konstitucinės justicijos byloje ginčija, be kita ko, Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 4 straipsnio 1, 2 dalių tiek, kiek pagal jas, pasak pareiškėjo, neleidžiama ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti (perrašyti) naudojant „lotyniško pagrindo rašmenis su diakritiniais ženklais, esančius kitose abėcėlėse (suformuotose lotyniškos abėcėlės pagrindu kaip ir lietuviškoji abėcėlė)“, atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
6. Seimas 2022 m. sausio 18 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą, įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2022 m. gegužės 1 d.
Šis įstatymas nustato asmens vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose asmeniui Lietuvos Respublikoje išduodamuose oficialiuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus (1 straipsnis „Įstatymo paskirtis“).
6.1. Pagal Įstatymo 3 straipsnio „Vardų ir pavardžių rašymas“ 1 dalį, Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.
Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio „Vardų ir pavardžių nurašymas ir perrašymas“ 2 dalyje nustatyti atskiri atvejai, kada Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), t. y. atvejai, kada jie gali būti rašomi netaikant Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašomi lietuviškais rašmenimis.
Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtina, kad, pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.
6.2. Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendime pažymėjo, kad Lietuvos valstybinės – lietuvių – kalbos, kaip ir absoliučios daugumos Europos šalių valstybinių (oficialiųjų) kalbų, rašmenų pagrindas yra lotyniški rašmenys; visuotinai žinoma, kad nors lietuvių kalbos abėcėlė sukurta lotyniškų rašmenų pagrindu, ji turi ir savitų rašto ženklų, kurie atspindi unikalias lietuvių kalbos fonetines ypatybes.
Šiame kontekste aiškinant Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 4 straipsnio 2 dalies nuostatas pažymėtina, kad, šiuo pareiškėjo tiek, kiek nurodyta, ginčijamu teisiniu reguliavimu nustačius atskirus atvejus, kada Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), suteikta galimybė juos rašant vartoti ir lietuvių kalbos abėcėlėje nesančius lotyniškos abėcėlės rašmenis (be diakritinių ženklų).
Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad šiuo pareiškėjo tiek, kiek nurodyta, ginčijamu teisiniu reguliavimu nėra suteikta galimybė jame nustatytais atskirais atvejais Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir (ar) pavardę rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais.
6.3. Pareiškėjo tiek, kiek nurodyta, ginčijamoje Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„1. Vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis, Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi laikantis šių reikalavimų:
1) vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti lotyniškos abėcėlės (be diakritinių ženklų) ar lotyniško pagrindo rašmenimis, nurašomi paraidžiui lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų);
2) vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų);
Taigi Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, kurių turi būti laikomasi asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašant dokumento šaltinyje ne lietuviškais rašmenimis įrašytus Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir (ar) pavardę: nustatyta tvarka jie turi būti rašomi (nurašomi, perrašomi) lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).
Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo tiek, kiek nurodyta, ginčijamoje Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu nėra suteikta galimybė dokumento šaltinyje ne lietuviškais rašmenimis įrašytus Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir (ar) pavardę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašyti (nurašyti, perrašyti) lotyniško pagrindo rašmenimis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais.
6.4. Paminėtina ir tai, kad, pagal Įstatymo 3 straipsnio 6 dalį, asmens vardo ir pavardės rašymo tvarka nustatoma Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklėse, kurias tvirtina Vyriausybė.
Šioje konstitucinės justicijos byloje aktualiu aspektu Įstatymo 3 straipsnio 6 dalį aiškinant kartu su pareiškėjo tiek, kiek nurodyta, ginčijamose Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pažymėtina, kad Įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje Vyriausybei suteikti įgaliojimai nustatyti Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir (ar) pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose tvarką, inter alia jų rašymo (nurašymo, perrašymo) šiuose dokumentuose lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) taisykles.
7. Paminėtinos šioje konstitucinės justicijos byloje aktualios su Įstatymo priėmimu susijusios faktinės aplinkybės.
7.1. Pareiškėjo tiek, kiek nurodyta, ginčijamą teisinį reguliavimą įtvirtinęs Įstatymas priimtas Seimui pritarus Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektui Nr. XIIIP-535.
Kaip matyti iš Įstatymo travaux préparatoires, Projektą Nr. XIIIP-535 teikusi Seimo narių grupė Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinį reguliavimą Seimui pasiūlė nustatyti atsižvelgusi, be kita ko, į VLKK 2014 m. rugsėjo 5 d. Seimui pateiktą išvadą, kurioje VLKK, be kita ko, nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, ir, atsižvelgdama į visuomenės poreikius, pasiūlė šios taisyklės išimtis (Aiškinamasis raštas dėl Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto).
Kaip nustatyta nagrinėjant šią konstitucinės justicijos bylą, VLKK 2014 m. rugsėjo 5 d. išvadoje siūlė atskirus atvejus, kada Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose galėtų būti pagal dokumento šaltinį rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis, ir kartu nurodė, kad, remiantis tarptautine praktika, diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami.
7.2. Nagrinėjant šią konstitucinės justicijos bylą taip pat nustatyta, kad Projekto Nr. XIIIP-535 svarstymo metu Seimas 2017 m. gegužės 11 d. protokoliniu nutarimu kreipėsi į VLKK, prašydamas įvertinti, be kita ko, Projektą Nr. XIIIP-535 ir pateikti savo išvadas.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Projekte Nr. XIIIP-535 buvo numatyta įtvirtinti nuostatą, jog oficialiuose dokumentuose asmens vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus Projekte Nr. XIIIP-535 numatytą atvejį, kai Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (toliau – Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisyklės).
VLKK 2017 m. gegužės 23 d. Seimui pateiktoje išvadoje nurodė, kad laikosi tokių pačių nuostatų, kokios, remiantis Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašybą reglamentuojančiais teisės aktais, dabartinės lietuvių kalbos gramatikos ir VLKK nutarimų nuostatomis, susijusiomis su svetimvardžių rašyba, ilgamete kitų kalbų asmenvardžių vartojimo lietuvių kalboje stebėsena, buvo pateiktos jos ankstesnėse išvadose. Šiame kontekste VLKK pažymėjo, jog ji pritaria pagrindinei nuostatai, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašomi lietuviškais rašmenimis, ir siūlo tam tikrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose pagal dokumento šaltinį galėtų būti rašomi lotyniško raidyno rašmenimis. VLKK taip pat nurodė, kad tikslinga atskirti asmenvardžių rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir kituose dokumentuose: jokių keblumų dėl asmenvardžių rašymo kituose dokumentuose nekyla, jie rašomi taip, kaip teikiami dokumentuose, dažniausiai su visais diakritiniais ženklais, taigi šiuo atveju netikslinga taikyti Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisyklių, nes taip būtų nepagrįstai keičiama nusistovėjusi tvarka.
7.3. Iš šios konstitucinės justicijos bylos medžiagos matyti, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2021 m. spalio 14 d. raštu dar kartą kreipėsi į VLKK dėl išvados pateikimo, prašydamas įvertinti Vyriausybės 2021 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 392 „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-471, Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535 ir Lietuvos Respublikos Seimo nario Mindaugo Puidoko 2017 m. birželio 19 d. pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535“ pateiktus siūlymus papildyti Projekto Nr. XIIIP-535 nuostatas. VLKK prašyta pateikti papildomą išvadą dėl tų Vyriausybės siūlytų įtvirtinti nuostatų, kuriomis, be kita ko, būtų sudarytos prielaidos tam tikrų Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir (ar) pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose nustatyta tvarka rašyti (nurašyti, perrašyti) lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles.
VLKK 2021 m. lapkričio 5 d. išvadoje nurodė teikianti neigiamą išvadą dėl Projektui Nr. XIIIP-535 pateiktų pasiūlymų ir pabrėžė, jog laikosi savo 2017 m. gegužės 23 d. išvadoje išdėstytų nuostatų, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašytini lietuviškais rašmenimis, išskyrus jos nurodytas galimas išimtis, kada Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose galėtų būti rašomi lotyniško raidyno rašmenimis.
7.4. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš 2021 m. gruodžio 15 d. Pagrindinio komiteto išvados dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstant Projektą Nr. XIIIP-535 buvo vertinamos ir VLKK 2017 m. gegužės 23 d., 2021 m. lapkričio 5 d. išvados, o Projekte Nr. XIIIP-535 buvo įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašomi lietuviškais rašmenimis, taip pat atskiri atvejai, kai Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė tokiuose dokumentuose gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).
7.5. Apibendrinant šioje konstitucinės justicijos byloje aktualias inter alia su Įstatymo priėmimu susijusias faktines aplinkybes, pažymėtina, kad:
– VLKK savo išvadose (2014 m. rugsėjo 5 d. išvadoje, į kurią, be kita ko, atsižvelgė Seimui teikdama 2017 m. gegužės 23 d. išvadą dėl Projekto Nr. XIIIP-535, Seimui pateiktose 2017 m. gegužės 23 d. ir 2021 m. lapkričio 5 d. išvadose) pritarė nuostatai, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, taip pat, atsižvelgdama į visuomenės poreikius, siūlė nustatyti atskirus atvejus, kada ši nuostata galėtų būti netaikoma;
– VLKK savo išvadose skirtingai pasisakė dėl to, kokiais rašmenimis tokiais atskirais atvejais galėtų būti rašomi Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė: vienu atveju ji nurodė, kad jie galėtų būti rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis, kartu pažymėdama, kad, remiantis tarptautine praktika, diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių galėtų būti neperteikiami (2014 m. rugsėjo 5 d. išvada); kitu atveju ji nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose pagal dokumento šaltinį galėtų būti rašomi lotyniško raidyno rašmenimis, tačiau turėtų būti atskirti asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai ir kiti dokumentai, nes juose asmenvardžiai rašomi pagal dokumento šaltinį dažniausiai su visais diakritiniais ženklais, o taikant Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles būtų nepagrįstai keičiama nusistovėjusi tvarka (2017 m. gegužės 23 d. išvada); paskutinėje savo išvadoje VLKK nurodė, kad tokiais atskirais atvejais Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose galėtų būti rašomi lotyniško raidyno rašmenimis (2021 m. lapkričio 5 d. išvada);
– Seimas priėmė Įstatymą, be kita ko, įvertinęs svarstant Projektą Nr. XIIIP-535 VLKK pateiktas išvadas, ir Įstatyme įtvirtino, be kita ko, VLKK 2021 m. lapkričio 5 d. išvadoje (paskutinėje VLKK pateiktoje išvadoje dėl Projekto Nr. XIIIP-535) pasiūlytus atskirus atvejus, kada Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose galėtų būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).
Pažymėtina ir tai, kad VLKK svarstant Projektą Nr. XIIIP-535 savo pateiktose išvadose nenurodė, jog Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašytini tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) ir kad tuo atveju, jeigu jie tokiuose dokumentuose būtų rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais, galėtų ar negalėtų kilti pavojus bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, jie nederėtų su lietuvių kalbos tradicija.
8. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste taip pat paminėtinos kai kurios įstatymų nuostatos, be kita ko, atskleidžiančios VLKK teisinį statusą.
8.1. Pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 1 straipsnį, valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime, valstybinės kalbos apsaugą, kontrolę ir atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus nustato Valstybinės kalbos įstatymas.
Pagal šio įstatymo 20 straipsnį, valstybinės kalbos globos kryptis ir uždavinius nustato ir kalbos normas aprobuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
8.2. Šiame kontekste pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo (2001 m. lapkričio 20 d. redakcija) 1 straipsnio „Valstybinės lietuvių kalbos komisijos teisinė padėtis“ 1 dalį, Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra valstybės įstaiga; ją steigia, reorganizuoja ir naikina Seimas.
Vadovaujantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 3 straipsniu „Kalbos komisijos uždaviniai“, VLKK, be kita ko, sprendžia Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimus (1 punktas), teikia Seimui, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei pasiūlymus kalbos politikos ir Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimais (2 punktas), nustato lietuvių kalbos tvarkybos kryptis, sprendžia lietuvių kalbos norminimo ir kodifikavimo klausimus (4 punktas (2004 m. liepos 13 d. redakcija)). Pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 4 straipsnio „Kalbos komisijos veiklos principai“ 2 dalį, VLKK remiasi kalbos mokslu ir kalbos norminimo tradicijomis, principais ir kriterijais, be būtino reikalo nekaitalioja ankstesnių rekomendacijų ir prigijusių normų.
8.3. Apibendrinant Valstybinės kalbos įstatymo 1, 20 straipsnių, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo (2001 m. lapkričio 20 d. redakcija) 1 straipsnio, 3 straipsnio 1, 2 punktų, 4 punkto (2004 m. liepos 13 d. redakcija), 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, atskleidžiančias VLKK teisinį statusą, pažymėtina, kad VLKK – valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką; įgyvendindama šiuos įgaliojimus VLKK remiasi kalbos mokslu ir kalbos norminimo tradicijomis, principais ir kriterijais.
9. Minėta, kad pareiškėjas šioje konstitucinės justicijos byloje taip pat ginčija Taisyklių 19 punkto tiek, kiek juo, pasak pareiškėjo, leidžiama ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti naudojant ne tik lotyniškos abėcėlės rašmenis (be diakritinių ženklų), atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
9.1. Vyriausybė 2022 m. balandžio 27 d. priėmė nutarimą Nr. 424 „Dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“, kurio 1 punktu patvirtino Taisykles.
Šio Vyriausybės nutarimo preambulėje nurodyta, kad Vyriausybė jį priėmė vadovaudamasi Įstatymo 3 straipsnio 6 dalimi.
Minėta, kad Įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje Vyriausybei suteikti įgaliojimai nustatyti Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir (ar) pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose tvarką, inter alia jų rašymo (nurašymo, perrašymo) šiuose dokumentuose lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) taisykles.
9.2. Taisyklių 19 punkte, kurį tiek, kiek nurodyta, ginčija pareiškėjas, nustatyta: „Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu atveju Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė gali būti nurašomi paraidžiui ar perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu šio piliečio arba vieno iš jo tėvų, senelių, prosenelių ar kitų protėvių pagal tiesiąją giminystės liniją kitos valstybės pilietybės turėjimo laikotarpiu vardas ir (ar) pavardė nelietuviškais rašmenimis buvo ar yra įrašyti dokumento šaltinyje, išskyrus atvejus, kai nelietuviškais rašmenimis vardas ir (ar) pavardė buvo įrašyti dokumentuose, išduotuose ir (arba) sudarytuose ne lietuvių kalba dabartinėje Lietuvos teritorijoje iki 1990 m. kovo 11 d.“
Taigi Taisyklių 19 punkte nustatyta Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir (ar) pavardės rašymo (nurašymo, perrašymo) asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) tvarka, kai Lietuvos Respublikos pilietis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė nelietuviškais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje: tokio Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu atveju rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), išskyrus atvejus, kai asmens vardas ir (ar) pavardė buvo įrašyti dokumentuose, išduotuose ir (arba) sudarytuose ne lietuvių kalba dabartinėje Lietuvos teritorijoje iki 1990 m. kovo 11 d.
II
Konstitucijos nuostatos ir oficialioji konstitucinė doktrina
10. Šioje konstitucinės justicijos byloje pagal pareiškėjo prašymą tiriama tiek, kiek nurodyta, Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinto Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir (ar) pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinio reguliavimo, taip pat su šiuo teisiniu reguliavimu susijusių Taisyklių 19 punkto nuostatų atitiktis Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
11. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste yra reikšmingos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, suformuluotos aiškinant inter alia Konstitucijos 14 straipsnį, kuriame nustatyta, kad valstybinė kalba – lietuvių kalba.
11.1. Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime konstatavo, jog konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė; atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t. y. asmens pilietybę, kad pilietybės santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis, asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba; kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota ir tai, kad, pagal Konstituciją, esminės asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės turi būti nustatytos įstatymu (2014 m. vasario 27 d. sprendimas).
11.2. Konstitucinis Teismas, atskleisdamas lietuvių kalbos, kaip ypatingos konstitucinės vertybės, konstitucinio valstybinės kalbos statuso suponuojamus reikalavimus įstatymų leidėjui reguliuojant su asmens vardo ir pavardės rašymu Lietuvos Respublikos piliečio pase susijusius klausimus, be kita ko, yra konstatavęs, kad, pagal Konstituciją, įstatymų leidėjas ar jo įgaliota institucija, apibrėždami esminius valstybinės kalbos vartojimo klausimus, inter alia nustatydami Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisykles, turi paisyti konstitucinio imperatyvo saugoti valstybinę lietuvių kalbą ir įvertinti galimą pavojų bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui; pagal Konstituciją, netoleruotina, kad šios taisyklės, inter alia įtvirtinančios nelietuviškų asmenvardžių (vardo ir pavardės) rašymą Lietuvos Respublikos piliečio pase, būtų nustatytos neįvertinus jų poveikio bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, inter alia lietuviškų asmenvardžių rašymui (2014 m. vasario 27 d. sprendimas, 2023 m. liepos 5 d. nutarimas).
11.3. Konstitucinis Teismas konstatavo ir tai, kad iš Konstitucijos, inter alia jos 14 straipsnio, be kita ko, kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą gauti specialių žinių ar specialią (profesinę) kompetenciją turinčių asmenų (institucijų) oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius pasiūlymus, ir reikalavimas ją tinkamai įvertinti; šie konstituciniai reikalavimai mutatis mutandis taikytini ir įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo kituose Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinį reguliavimą (2023 m. liepos 5 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas, 2023 m. liepos 5 d. nutarime atskleisdamas minėtų konstitucinių reikalavimų įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase, kituose Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose (toliau – ir Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai) teisinį reguliavimą turinį, be kita ko, konstatavo, kad:
– minėti Konstitucijos, inter alia jos 14 straipsnio, suponuojami reikalavimai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinį reguliavimą (t. y. reikalavimai gauti specialių žinių ar specialią (profesinę) kompetenciją turinčių asmenų (institucijų) oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius pasiūlymus, ir ją tinkamai įvertinti) negali būti aiškinami kaip reiškiantys, kad Seimas, nustatydamas asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinį reguliavimą, gali įtvirtinti tik tokias nuostatas, kokias įstatymų leidėjui pateiktoje oficialioje išvadoje siūlo specialių žinių ar specialią (profesinę) kompetenciją turintys asmenys (institucijos); priešingu atveju (t. y. minėtus Konstitucijos suponuojamus reikalavimus įstatymų leidėjui aiškinant taip, kad specialių žinių ar specialią (profesinę) kompetenciją turinčių asmenų (institucijų) oficialioje išvadoje įstatymų leidėjui pateikti pasiūlymai (inter alia nesusiję išimtinai tik su specialių žinių ar specialios (profesinės) kompetencijos, inter alia valstybinės kalbos srityje, taikymu) yra visa apimtimi įpareigojantys įstatymų leidėją) būtų sudarytos prielaidos paneigti išimtinę Seimo, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos, kompetenciją nustatyti, be kita ko, asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinį reguliavimą, kartu iš esmės būtų sudarytos prielaidos šiuos įgaliojimus perleisti specialių žinių ar specialią (profesinę) kompetenciją turintiems asmenims (institucijoms);
– pagal Konstituciją, inter alia jos 14 straipsnį, įstatymų leidėjas, įgyvendindamas reikalavimą tinkamai įvertinti specialių žinių ar specialią (profesinę) kompetenciją turinčių asmenų (institucijų) jam pateiktą oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius pasiūlymus, privalo atsižvelgti į tuos jam pateiktus pasiūlymus, kurie susiję su juos suformulavusios institucijos specialių žinių ar specialios (profesinės) kompetencijos taikymo sritimi (t. y. kurie suformuluoti vertinant inter alia dėl siūlomų įtvirtinti teisinio reguliavimo nuostatų galintį kilti pavojų bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, jų derėjimą su lietuvių kalbos tradicija), ir atitinkamai neprivalo atsižvelgti į tuos pasiūlymus, kuriuos specialių žinių ar specialią (profesinę) kompetenciją turinti institucija suformulavo kitose, ne savo specialių žinių ar specialios (profesinės) kompetencijos taikymo srityse (t. y. kurie nėra susiję inter alia su dėl siūlomų įtvirtinti teisinio reguliavimo nuostatų galinčio kilti pavojaus bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, jų derėjimo su lietuvių kalbos tradicija vertinimu); tik taip sudaromos prielaidos užtikrinti, kad nustatomu asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisiniu reguliavimu ne tik nebūtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas, bet ir jį nustatant nebūtų paneigta išimtinė Seimo, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos, kompetencija įstatymu sureguliuoti su asmens vardo ir pavardės rašymu Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose susijusius klausimus.
11.4. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad, pagal Konstituciją, inter alia jos 14 straipsnį, įstatymų leidėjas, nustatydamas asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinį reguliavimą, privalo, be kita ko, imtis priemonių gauti specialių žinių ar specialią (profesinę) kompetenciją turinčių asmenų (institucijų) oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius pasiūlymus, dėl visų tų siūlomų įtvirtinti teisinio reguliavimo nuostatų, kurios yra susijusios su valstybinės kalbos taikymo sritimi (t. y. dėl visų tų nuostatų, kurias įtvirtinant turi būti vertinamas dėl jų galintis kilti pavojus bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, jų derėjimas su lietuvių kalbos tradicija). Tik gavęs tokią išvadą (t. y. išvadą dėl visų siūlomų įtvirtinti teisinio reguliavimo nuostatų, kurios yra susijusios su valstybinės kalbos taikymo sritimi), inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius pasiūlymus, ir ją tinkamai įvertinęs, įstatymų leidėjas gali įtvirtinti atitinkamas naujas su valstybinės kalbos taikymo sritimi susijusias asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinio reguliavimo nuostatas.
Vadinasi, pagal Konstituciją, inter alia jos 14 straipsnį, netoleruotina tokia situacija, kai įstatymų leidėjas įtvirtintų tokias naujas su valstybinės kalbos taikymo sritimi susijusias asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinio reguliavimo nuostatas, dėl kurių oficialios išvados, inter alia aiškiai išdėstytos pozicijos, aiškių pasiūlymų, apskritai nebūtų pateikę specialių žinių ar specialią (profesinę) kompetenciją turintys asmenys (institucijos) arba dėl kurių jų pateikta išvada (inter alia joje išdėstyta pozicija, pasiūlymai), susijusi su valstybinės kalbos taikymo sritimi, nebūtų aiški (kaip antai, jeigu tokioje išvadoje nebūtų aiškiai pasisakyta dėl to, ar dėl kai kurių siūlomų nustatyti su valstybinės kalbos taikymo sritimi susijusių teisinio reguliavimo nuostatų galėtų kilti pavojus bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, ar jos derėtų su lietuvių kalbos tradicija).
11.5. Konstitucinis Teismas 2023 m. liepos 5 d. nutarime konstatavo ir tai, kad nustatydamas asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinį reguliavimą įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos, inter alia jos 14 straipsnyje įtvirtinto konstitucinio valstybinės kalbos statuso suponuojamų reikalavimų, be kita ko, reikalavimų saugoti valstybinę lietuvių kalbą ir įvertinti galimą pavojų bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, derėjimą su lietuvių kalbos tradicija, taip pat konstitucinių teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo ir kitų principų; nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinį reguliavimą taip pat turi būti tinkamai įvertinti ir žmogaus teisių, inter alia teisės į asmens privataus gyvenimo apsaugą, neatsiejamai susijusios su asmens tapatybe, įskaitant jo vardą ir pavardę, konstitucinės apsaugos suponuojami reikalavimai įstatymų leidėjui.
Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pabrėžtina, kad, nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinį reguliavimą, turi būti tinkamai atsižvelgta į visus minėtus pagal Konstituciją reikšmės nustatant tokį teisinį reguliavimą turinčius aspektus. Vadinasi, pagal Konstituciją, įstatymų leidėjas, nustatydamas asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinį reguliavimą, paisydamas konstitucinio valstybinės kalbos statuso suponuojamų reikalavimų, kartu negali įtvirtinti tokių teisinio reguliavimo nuostatų, kuriomis nebūtų paisoma inter alia žmogaus teisių, be kita ko, teisės į asmens privataus gyvenimo apsaugą, neatsiejamai susijusios su asmens tapatybe, įskaitant jo vardą ir pavardę, konstitucinės apsaugos suponuojamų reikalavimų.
11.6. Konstitucinis Teismas 2023 m. liepos 5 d. nutarime pažymėjo ir tai, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 14 straipsnį, nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinį reguliavimą turėtų būti įvertinamos įvairios aplinkybės, sudarančios prielaidas apsaugoti valstybinę lietuvių kalbą, kartu turėtų būti atsižvelgiama ir į įvairių objektyvių lietuvių kalbos, įskaitant asmenvardžių rašybą, pokyčių nulemtą lietuvių kalbos raidą; atsižvelgiant į tai, kad įvertinti tokius pokyčius pirmiausia priskirtina specialių žinių ar specialią (profesinę) kompetenciją turintiems asmenims (institucijoms), kurie įstatymų leidėjui teikia oficialią išvadą, joje suformuluoja poziciją, pasiūlymus, susijusius su asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisiniu reguliavimu, įstatymų leidėjas, įgyvendindamas savo konstitucinę pareigą tinkamai įvertinti tokią jam pateiktą oficialią išvadą, inter alia joje suformuluotą poziciją, pasiūlymus, be kita ko, turi atsižvelgti į tai, ar juose motyvuotai vertinamos inter alia minėtos aplinkybės.
12. Kaip minėta, šioje konstitucinės justicijos byloje pareiškėjas prašo tiek, kiek jis nurodė, ištirti ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį inter alia Konstitucijos 29 straipsniui, kuriame nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs (1 dalis), kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu (2 dalis).
12.1. Aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą, Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad šis principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia 2015 m. vasario 6 d., 2022 m. birželio 17 d., 2022 m. spalio 12 d. nutarimai). Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, nėra laikytinas diskriminaciniu (inter alia 1998 m. lapkričio 11 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2022 m. balandžio 27 d. nutarimai).
Kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (inter alia 2015 m. rugsėjo 22 d., 2018 m. gruodžio 19 d., 2020 m. liepos 8 d. nutarimai).
13. Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje pagal pareiškėjo prašymą tiek, kiek nurodyta, tiriama ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktis inter alia konstituciniam teisinės valstybės principui.
13.1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas yra universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija; juo turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant; konstitucinis teisinės valstybės principas – itin talpus konstitucinis principas, apimantis daug tarpusavyje susijusių imperatyvų.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad konstitucinio teisinės valstybės principo esmė – teisės viešpatavimas; konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai, neišskiriant nė teisėkūros subjektų; visų teisėkūros subjektų diskreciją riboja aukščiausioji teisė – Konstitucija; visi teisės aktai, visų valstybės ir savivaldybių institucijų bei pareigūnų sprendimai turi atitikti Konstituciją, jai neprieštarauti.
13.2. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kita ko, suponuoja teisės aktų hierarchiją (inter alia 2007 m. rugsėjo 6 d., 2013 m. gegužės 9 d., 2022 m. balandžio 7 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas, aiškindamas iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kylantį reikalavimą įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, ne kartą yra pažymėjęs, jog teisės aktų hierarchijos reikalavimas inter alia reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, be kita ko, poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykius, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymais (inter alia 2015 m. rugsėjo 29 d., 2020 m. gruodžio 7 d., 2021 m. spalio 15 d. nutarimai); įstatymuose nustatomos bendro pobūdžio taisyklės, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (inter alia 2014 m. gegužės 9 d., 2021 m. spalio 15 d., 2022 m. balandžio 7 d. nutarimai).
13.3. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Vyriausybės priimami teisės aktai yra poįstatyminiai aktai; jie yra įstatymų taikymo aktai, jais detalizuojamos ir sukonkretinamos įstatymų normos, reglamentuojamas jų įgyvendinimas; svarbu, kad poįstatyminius teisės aktus Vyriausybė priimtų neviršydama savo įgaliojimų ir kad šie poįstatyminiai teisės aktai neprieštarautų Konstitucijai ir įstatymams (inter alia 2015 m. rugsėjo 29 d., 2018 m. kovo 2 d., 2021 m. spalio 15 d. nutarimai). Jeigu Vyriausybės nutarimuose nustatytas teisinis reguliavimas konkuruotų su nustatytuoju įstatymuose arba nebūtų grindžiamas įstatymais, būtų pažeistas inter alia konstitucinis teisinės valstybės principas (inter alia 2006 m. gegužės 31 d., 2016 m. liepos 8 d., 2022 m. balandžio 7 d. nutarimai).
III
Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 3 dalies,
4 straipsnio 1, 2 dalių atitikties Konstitucijai vertinimas
14. Kaip minėta, šioje konstitucinės justicijos byloje pagal pareiškėjo prašymą tiriama, be kita ko, Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 4 straipsnio 1, 2 dalių tiek, kiek pagal jas, pasak pareiškėjo, neleidžiama ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti (perrašyti) naudojant „lotyniško pagrindo rašmenis su diakritiniais ženklais, esančius kitose abėcėlėse (suformuotose lotyniškos abėcėlės pagrindu kaip ir lietuviškoji abėcėlė)“, atitiktis Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
15. Pareiškėjo nuomone, Įstatyme įtvirtintas ginčijamas teisinis reguliavimas neatitinka konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo suponuojamų reikalavimų, nes juo įstatymų leidėjas vieniems ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiams (kurių vardas ir (ar) pavardė dokumento šaltinyje įrašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų) suteikė teisę į tai, kad jų vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose būtų įrašyti (perrašyti) jų nekoreguojant, nors pastarieji ir nebūtų rašomi lietuviškais rašmenimis, o kitiems ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiams (kurių vardas ir (ar) pavardė dokumento šaltinyje įrašyti naudojant lotyniško pagrindo rašmenis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais) tokios teisės nesuteikė. Tokiu teisiniu reguliavimu, pasak pareiškėjo, kartu pažeisti konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojami reikalavimai.
16. Minėta, kad pareiškėjo tiek, kiek nurodyta, ginčijamose Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 2 dalyje nustatyti atskiri atvejai, kada Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).
Kaip minėta, pareiškėjo tiek, kiek nurodyta, ginčijamoje Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, kurių turi būti laikomasi asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašant dokumento šaltinyje ne lietuviškais rašmenimis įrašytus Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir (ar) pavardę: nustatyta tvarka jie turi būti rašomi (nurašomi, perrašomi) lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).
Taigi, pagal pareiškėjo tiek, kiek nurodyta, ginčijamą Įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnio 1, 2 dalis, jose nustatytais atvejais Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose gali būti rašomi (nurašomi, perrašomi) lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).
17. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2023 m. liepos 5 d. nutarime konstatavo, jog Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnio 2 dalis tiek, kiek jose nustatyti atskiri atvejai, kada Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), neprieštarauja Konstitucijai.
Pažymėtina ir tai, kad nurodytame nutarime Konstitucinis Teismas Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 4 straipsnio 2 dalies atitiktį Konstitucijos 14 straipsnio suponuojamiems reikalavimams tyrė tuo aspektu, ar jas nustatydamas įstatymų leidėjas laikėsi iš Konstitucijos, inter alia jos 14 straipsnio, kylančio reikalavimo gauti specialių žinių ar specialią (profesinę) kompetenciją turinčių asmenų (institucijų) oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius pasiūlymus, ir reikalavimo juos tinkamai įvertinti. Taigi, Konstitucinis Teismas 2023 m. liepos 5 d. nutarime atitikties Konstitucijai požiūriu nevertino, ar Konstituciją atitinka Įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas tiek, kiek juo suteikta galimybė jame nustatytais atskirais atvejais Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir (ar) pavardę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašyti tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).
18. Sprendžiant dėl Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 4 straipsnio 1, 2 dalių atitikties Konstitucijai šioje konstitucinės justicijos byloje aktualiu aspektu, pažymėtina, kad, kaip minėta:
– pagal Konstituciją, inter alia jos 14 straipsnį, įstatymų leidėjas, nustatydamas asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinį reguliavimą, privalo, be kita ko, imtis priemonių gauti specialių žinių ar specialią (profesinę) kompetenciją turinčių asmenų (institucijų) oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius pasiūlymus, dėl visų tų siūlomų įtvirtinti teisinio reguliavimo nuostatų, kurios yra susijusios su valstybinės kalbos taikymo sritimi (t. y. dėl visų tų nuostatų, kurias įtvirtinant turi būti vertinamas dėl jų galintis kilti pavojus bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, jų derėjimas su lietuvių kalbos tradicija); tik gavęs tokią išvadą (t. y. išvadą dėl visų siūlomų įtvirtinti teisinio reguliavimo nuostatų, kurios yra susijusios su valstybinės kalbos taikymo sritimi), inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius pasiūlymus, ir ją tinkamai įvertinęs, įstatymų leidėjas gali įtvirtinti atitinkamas naujas su valstybinės kalbos taikymo sritimi susijusias asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinio reguliavimo nuostatas; vadinasi, pagal Konstituciją, inter alia jos 14 straipsnį, netoleruotina tokia situacija, kai įstatymų leidėjas įtvirtintų tokias naujas su valstybinės kalbos taikymo sritimi susijusias asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinio reguliavimo nuostatas, dėl kurių oficialios išvados, inter alia aiškiai išdėstytos pozicijos, aiškių pasiūlymų, apskritai nebūtų pateikę specialių žinių ar specialią (profesinę) kompetenciją turintys asmenys (institucijos) arba dėl kurių jų pateikta išvada (inter alia joje išdėstyta pozicija, pasiūlymai), susijusi su valstybinės kalbos taikymo sritimi, nebūtų aiški (kaip antai, jeigu tokioje išvadoje nebūtų aiškiai pasisakyta dėl to, ar dėl kai kurių siūlomų nustatyti su valstybinės kalbos taikymo sritimi susijusių teisinio reguliavimo nuostatų galėtų kilti pavojus bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, ar jos derėtų su lietuvių kalbos tradicija);
– nustatydamas asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinį reguliavimą įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos, inter alia jos 14 straipsnyje įtvirtinto konstitucinio valstybinės kalbos statuso suponuojamų reikalavimų, be kita ko, reikalavimų saugoti valstybinę lietuvių kalbą ir įvertinti galimą pavojų bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, derėjimą su lietuvių kalbos tradicija, taip pat konstitucinių teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo ir kitų principų; nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinį reguliavimą taip pat turi būti tinkamai įvertinti ir žmogaus teisių, inter alia teisės į asmens privataus gyvenimo apsaugą, neatsiejamai susijusios su asmens tapatybe, įskaitant jo vardą ir pavardę, konstitucinės apsaugos suponuojami reikalavimai įstatymų leidėjui.
Minėta, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas; diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, nėra laikytinas diskriminaciniu; vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai.
Kaip minėta, konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimas kartu yra ir konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeidimas.
18.1. Minėta, kad, pagal pareiškėjo tiek, kiek nurodyta, ginčijamą Įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnio 1, 2 dalis, jose nustatytais atvejais Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose gali būti rašomi (nurašomi, perrašomi) lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).
Minėta ir tai, kad Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 2 dalyje nėra suteikta galimybė šiomis nuostatomis nustatytais atskirais atvejais Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir (ar) pavardę rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais.
Kaip minėta, Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu nėra suteikta galimybė dokumento šaltinyje ne lietuviškais rašmenimis įrašytus Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir (ar) pavardę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašyti (nurašyti, perrašyti) lotyniško pagrindo rašmenimis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais.
Vadinasi, įstatymų leidėjas Konstitucijos jam suteiktus įgaliojimus nustatyti asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinį reguliavimą įgyvendino, be kita ko, nustatydamas, kad atskirais Įstatyme nurodytais atvejais Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose gali būti rašomi (nurašomi, perrašomi) tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų): pagal Įstatymą, Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose negali būti rašomi (nurašomi, perrašomi) kitais ne lietuviškais rašmenimis – lotyniško pagrindo rašmenimis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais.
18.2. Vertinant, ar įstatymų leidėjas, nustatydamas ginčijamą teisinį reguliavimą, minėtus jam suteiktus įgaliojimus įgyvendino tinkamai, pažymėtina, kad, kaip minėta, pareiškėjo tiek, kiek nurodyta, ginčijamas teisinis reguliavimas Įstatyme įtvirtintas atsižvelgus į VLKK išvadas, kuriose ji pritarė nuostatai, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, taip pat, atsižvelgdama į visuomenės poreikius, siūlė nustatyti atskirus atvejus, kada ši nuostata galėtų būti netaikoma.
Minėta, kad VLKK savo išvadose (2014 m. rugsėjo 5 d. išvadoje, į kurią, be kita ko, VLKK atsižvelgė Seimui teikdama 2017 m. gegužės 23 d. išvadą dėl Projekto Nr. XIIIP-535, Seimui pateiktose 2017 m. gegužės 23 d. ir 2021 m. lapkričio 5 d. išvadose) skirtingai pasisakė dėl to, kokiais rašmenimis tokiais atskirais atvejais galėtų būti rašomi Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė: vienu atveju ji nurodė, kad jie galėtų būti rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis, kartu pažymėdama, kad, remiantis tarptautine praktika, diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių galėtų būti neperteikiami (2014 m. rugsėjo 5 d. išvada); kitu atveju ji nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose pagal dokumento šaltinį galėtų būti rašomi lotyniško raidyno rašmenimis, tačiau turėtų būti atskirti asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai ir kiti dokumentai, nes juose asmenvardžiai rašomi pagal dokumento šaltinį dažniausiai su visais diakritiniais ženklais, o taikant Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles būtų nepagrįstai keičiama nusistovėjusi tvarka (2017 m. gegužės 23 d. išvada); paskutinėje savo išvadoje VLKK nurodė, kad tokiais atskirais atvejais Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose galėtų būti rašomi lotyniško raidyno rašmenimis (2021 m. lapkričio 5 d. išvada).
Minėta ir tai, kad Seimas priėmė Įstatymą, be kita ko, įvertinęs svarstant Projektą Nr. XIIIP-535 VLKK pateiktas išvadas, ir Įstatyme įtvirtino, be kita ko, VLKK 2021 m. lapkričio 5 d. išvadoje (paskutinėje VLKK pateiktoje išvadoje dėl Projekto Nr. XIIIP-535) pasiūlytus atskirus atvejus, kada Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose galėtų būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).
Taigi Įstatyme, be kita ko, jo 3 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 1, 2 dalyse, asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinis reguliavimas buvo nustatytas gavus VLKK oficialią išvadą, kurioje išreikštas pritarimas tam, kad Įstatyme nustatytais atskirais atvejais Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose gali būti rašomi (nurašomi, perrašomi) lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).
18.3. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, VLKK svarstant Projektą Nr. XIIIP-535 savo pateiktose išvadose nenurodė, jog Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašytini tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) ir kad tuo atveju, jeigu jie tokiuose dokumentuose būtų rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis su lietuvių kalboje nesančiais diakritiniais ženklais, galėtų ar negalėtų kilti pavojus bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, jie nederėtų su lietuvių kalbos tradicija.
Taigi VLKK, teikdama savo išvadas dėl siūlomo nustatyti Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir (ar) pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinio reguliavimo, nepateikė aiškios išvados dėl to, ar nuostata, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė minėtuose dokumentuose Įstatyme nustatytais atskirais atvejais galėtų būti rašomi (nurašomi, perrašomi) kitais (t. y. ne tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų)) ne lietuviškais rašmenimis – lotyniško pagrindo rašmenimis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais, derėtų su valstybine kalba.
Šiame kontekste pabrėžtina, kad tik tuo atveju, jei VLKK, kaip specialią kompetenciją valstybinės kalbos srityje turinti institucija, Seimui pateiktoje išvadoje dėl siūlomo nustatyti Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir (ar) pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinio reguliavimo pateikia aiškią išvadą dėl konkrečių siūlomų įtvirtinti nuostatų galimo kelti pavojaus bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, jų derėjimo su lietuvių kalbos tradicija, ne tik įgyvendinami VLKK įstatymais suteikti įgaliojimai inter alia rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, bet ir sudaromos prielaidos įstatymų leidėjui įgyvendinti jo konstitucinius įgaliojimus nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinį reguliavimą.
Vadinasi, VLKK, kaip specialią kompetenciją valstybinės kalbos srityje turinčiai institucijai, nepateikus aiškios išvados, ar Įstatyme nustatytais atskirais atvejais ir nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose galėtų būti rašomi (nurašomi, perrašomi) ne tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), bet ir lotyniško pagrindo rašmenimis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais, inter alia nekonstatavus, kad juos rašant tokiais rašmenimis nebūtų keliamas pavojus bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, tai derėtų su lietuvių kalbos tradicija, nebuvo prielaidų Įstatyme nustatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose Įstatyme nustatytais atskirais atvejais gali būti rašomi (nurašomi, perrašomi) ne tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), bet ir kitais ne lietuviškais rašmenimis – lotyniško pagrindo rašmenimis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais.
18.4. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, lietuvių kalba, kaip ypatinga konstitucinė vertybė, konstitucinis valstybinės kalbos statusas suponuoja atitinkamus reikalavimus įstatymų leidėjui reguliuojant su asmens vardo ir pavardės rašymu Lietuvos Respublikos piliečio pase susijusius klausimus – pagal Konstituciją, įstatymų leidėjas ar jo įgaliota institucija, apibrėždami esminius valstybinės kalbos vartojimo klausimus, inter alia nustatydami Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisykles, turi paisyti konstitucinio imperatyvo saugoti valstybinę lietuvių kalbą ir įvertinti galimą pavojų bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui.
Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į minėtas VLKK (t. y. specialią kompetenciją valstybinės kalbos srityje turinčios institucijos) išvadas, ginčijamu teisiniu reguliavimu atskirais juo nustatytais atvejais sudaryta galimybė asmens vardą ir (ar) pavardę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašyti tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis – tais rašmenimis, kuriais rašant Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir (ar) pavardę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose nebūtų sudaryta prielaidų kilti pavojui bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui. Kita vertus, VLKK nėra išreiškusi aiškios pozicijos dėl Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir (ar) pavardės rašymo minėtuose dokumentuose lotyniško pagrindo rašmenimis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais, todėl Lietuvos Respublikos piliečių, kurių vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose atitinkamais Įstatyme nustatytais atskirais atvejais būtų rašomi (nurašomi, perrašomi) kitais nelietuviškais rašmenimis – lotyniško pagrindo rašmenimis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais, vardas ir (ar) pavardė tokiais rašmenimis pagal Įstatyme įtvirtintą ginčijamą teisinį reguliavimą asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose negali būti rašomi.
Taigi, įstatymų leidėjas Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtindamas tokį pareiškėjo tiek, kiek nurodyta, ginčijamą teisinį reguliavimą, be kita ko, įgyvendino konstitucinio valstybinės kalbos statuso suponuojamus reikalavimus nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinį reguliavimą – gavo VLKK oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, dėl Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir (ar) pavardės rašymo (nurašymo, perrašymo) asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) ir ją tinkamai įvertino. Tokiu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose būtų rašomi (nurašomi, perrašomi) lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), t. y. tais rašmenimis, kuriais sudarius prielaidas asmens vardą ir (ar) pavardę rašyti (nurašyti, perrašyti) asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, būtų paisoma konstitucinio imperatyvo saugoti valstybinę lietuvių kalbą.
Vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad įstatymų leidėjas, siekdamas minėtų visuomeniškai reikšmingų tikslų, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudarydamas prielaidas Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir (ar) pavardę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), savo konstitucinius įgaliojimus nustatyti asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinį reguliavimą įgyvendino pažeisdamas konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo suponuojamus reikalavimus.
Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinį reguliavimą, ėmęsis priemonių gauti specialių žinių ar specialią (profesinę) kompetenciją turinčių asmenų (institucijų) oficialią išvadą dėl galimybės Įstatyme nustatytais atskirais atvejais Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir (ar) pavardę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašyti (nurašyti, perrašyti) lotyniško pagrindo rašmenimis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais ir gavęs tokią išvadą, gali spręsti dėl Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir (ar) pavardės rašymo (nurašymo, perrašymo) asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose Įstatyme nustatytais atskirais atvejais lotyniško pagrindo rašmenimis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais.
18.5. Konstatuotina, kad tokiu Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kuriuo sudaryta galimybė Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir (ar) pavardę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašyti (nurašyti, perrašyti) lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), tačiau nesudaryta prielaidų minėtuose dokumentuose Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir (ar) pavardę rašyti (nurašyti, perrašyti) lotyniško pagrindo rašmenimis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais, nebuvo pažeisti konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo suponuojami reikalavimai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir (ar) pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinį reguliavimą. Kartu nebuvo pažeisti ir iš konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kylantys imperatyvai.
19. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnio 1, 2 dalys tiek, kiek pagal jas Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti rašomi (nurašomi, perrašomi) tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
IV
Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir
kituose dokumentuose taisyklių 19 punkto atitikties Konstitucijai ir
Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymui vertinimas
20. Kaip minėta, šioje konstitucinės justicijos byloje pagal pareiškėjo prašymą tiriama, be kita ko, Taisyklių 19 punkto tiek, kiek juo, pasak pareiškėjo, leidžiama ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti naudojant ne tik lotyniškos abėcėlės rašmenis (be diakritinių ženklų), atitiktis Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
21. Pareiškėjo nuomone, Taisyklių 19 punkte, kuriuo iš esmės pakartotos Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, papildomai nustatyta, kad įtvirtintos taisyklės netaikomos, kai nelietuviškais rašmenimis vardas ir (ar) pavardė buvo įrašyti dokumentuose, išduotuose ir (arba) sudarytuose ne lietuvių kalba dabartinėje Lietuvos teritorijoje iki 1990 m. kovo 11 d. Tad, pasak pareiškėjo, Taisyklių 19 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas konkuruoja su nustatytuoju Įstatyme. Be to, ginčijamu teisiniu reguliavimu tam tikrai asmenų grupei, pasak pareiškėjo, priklausomai nuo to, iš kurios teritorijos jie tam tikru laiku kilo, suteikiama teisė vardą ir pavardę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašyti naudojant lotyniško pagrindo rašmenis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais; taip, pareiškėjo nuomone, pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas.
22. Minėta, kad pareiškėjo tiek, kiek nurodyta, ginčijamame Taisyklių 19 punkte nustatyta Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir (ar) pavardės rašymo (nurašymo, perrašymo) asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) tvarka, kai Lietuvos Respublikos pilietis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė nelietuviškais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.
23. Sprendžiant dėl Taisyklių 19 punkto atitikties Konstitucijai pažymėtina, kad, kaip minėta, Vyriausybės priimami teisės aktai yra poįstatyminiai aktai; jie yra įstatymų taikymo aktai, jais detalizuojamos ir sukonkretinamos įstatymų normos, reglamentuojamas jų įgyvendinimas; svarbu, kad poįstatyminius teisės aktus Vyriausybė priimtų neviršydama savo įgaliojimų ir kad šie poįstatyminiai teisės aktai neprieštarautų Konstitucijai ir įstatymams; jeigu Vyriausybės nutarimuose nustatytas teisinis reguliavimas konkuruotų su nustatytuoju įstatymuose arba nebūtų grindžiamas įstatymais, būtų pažeistas inter alia konstitucinis teisinės valstybės principas.
Pareiškėjo prašymo kontekste paminėtina, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas; konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimas kartu reikštų ir konstitucinio teisinės valstybės principo pažeidimą.
23.1. Minėta, kad Vyriausybė 2022 m. balandžio 27 d. priėmė nutarimą Nr. 424 „Dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“, kurio 1 punktu patvirtino Taisykles; šio Vyriausybės nutarimo preambulėje nurodyta, kad Vyriausybė jį priėmė vadovaudamasi Įstatymo 3 straipsnio 6 dalimi.
Minėta ir tai, kad Įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje Vyriausybei suteikti įgaliojimai nustatyti Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir (ar) pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose tvarką, inter alia jų rašymo (nurašymo, perrašymo) šiuose dokumentuose lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) taisykles.
Taigi Vyriausybė, patvirtindama Taisykles, įgyvendino Įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje jai suteiktus įgaliojimus nustatyti Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir (ar) pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose tvarką, inter alia jų rašymo šiuose dokumentuose lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) taisykles.
23.2. Kaip minėta, Taisyklių 19 punkte, kurį tiek, kiek nurodyta, ginčija pareiškėjas, nustatyta Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir (ar) pavardės rašymo (nurašymo, perrašymo) asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) tvarka, kai Lietuvos Respublikos pilietis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė nelietuviškais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje: tokio Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu atveju rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), išskyrus atvejus, kai asmens vardas ir (ar) pavardė buvo įrašyti dokumentuose, išduotuose ir (arba) sudarytuose ne lietuvių kalba dabartinėje Lietuvos teritorijoje iki 1990 m. kovo 11 d.
Šiame kontekste pažymėtina, kad, pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.
Taigi Taisyklių 19 punkte įtvirtinta Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta asmens vardo ir (ar) pavardės rašymo (nurašymo, perrašymo) pagal dokumento šaltinį asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose taisyklė, taip pat nustatyta jos išimtis: Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta taisyklė netaikoma, kai asmens vardas ir (ar) pavardė buvo įrašyti dokumentuose, išduotuose ir (arba) sudarytuose ne lietuvių kalba dabartinėje Lietuvos teritorijoje iki 1990 m. kovo 11 d.
23.3. Konstatuotina, kad taip Vyriausybė, Taisyklių 19 punkte nustatydama Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos asmens vardo ir (ar) pavardės rašymo (nurašymo, perrašymo) asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose taisyklės išimtį, viršijo jai įstatymų leidėjo suteiktus įgaliojimus, o Taisyklių 19 punktas, kuriame nustatytas papildomas, palyginti su nustatytuoju Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte, asmens vardo ir (ar) pavardės rašymo (nurašymo, perrašymo) asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinis reguliavimas, prieštarauja Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktui.
Kartu Vyriausybė, Taisyklių 19 punkte nustatydama su Įstatyme nustatytuoju konkuruojantį asmens vardo ir (ar) pavardės rašymo (nurašymo, perrašymo) asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinį reguliavimą, nepaisė konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamų reikalavimų Vyriausybei leidžiant teisės aktus.
24. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Taisyklių 19 punktas tiek, kiek jame nustatyta Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos asmens vardo ir (ar) pavardės rašymo (nurašymo, perrašymo) asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose taisyklės išimtis, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktui.
25. Tai konstatavęs, Konstitucinis Teismas toliau pagal pareiškėjo prašymą netirs Taisyklių 19 punkto atitikties Konstitucijos 29 straipsniui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 531, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nutaria:
1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo (TAR, 2022-01-26, Nr. 1142, identifikacinis kodas 2022-01142) 3 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnio 1, 2 dalys tiek, kiek pagal jas Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti rašomi (nurašomi, perrašomi) tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
2. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 „Dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“ (TAR, 2022-04-28, Nr. 8744, identifikacinis kodas 2022-08744) patvirtintų Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių 19 punktas tiek, kiek jame nustatyta Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos asmens vardo ir (ar) pavardės rašymo (perrašymo, nurašymo) asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose taisyklės išimtis, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktui.