PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS PAKRUOJO LIGONINĖS ĮSTATŲ PATVIRTINIMO
2018 m. birželio 28 d. Nr. T-176
Pakruojis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 straipsnio 1 punktu ir 29 straipsniu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsniu, 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Pakruojo rajono savivaldybės taryba nusprendžia:
2. Įgalioti viešosios įstaigos Pakruojo ligoninės direktorių pasirašyti viešosios įstaigos Pakruojo ligoninės įstatus ir įregistruoti juos Juridinių asmenų registre.
3. Pripažinti netekusiais galios:
3.1 Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 194 „Dėl Viešosios įstaigos Pakruojo ligoninės įstatų tvirtinimo“;
3.2. Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. T-259 „Dėl Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. T-194 „Dėl Viešosios įstaigos Pakruojo ligoninės įstatų tvirtinimo“ papildymo“.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Pakruojo rajono savivaldybės tarybos
2018 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T-176
VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS PAKRUOJO LIGONINĖS
ĮSTATAI
I SKYRIUS
BENDROJI DALIS
1. Viešoji įstaiga Pakruojo ligoninė pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu nustatytą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) savivaldybių ir valstybės asmens sveikatos priežiūros įstaigų nomenklatūrą yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) iš Pakruojo turto savivaldybės turto ir lėšų įsteigta viešoji sveikatos priežiūros ne pelno siekianti įstaiga (toliau tekste – įstaiga).
2. Įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų
įstatymu, kitais teisės aktais bei šiais įstatais.
3. Įstaiga yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo antspaudą, sąskaitas bankuose,
4. Įstaigos steigėjas (savininkas) – Pakruojo rajono savivaldybė (toliau – savivaldybė), steigėjo (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Pakruojo rajono savivaldybės taryba.
II SKYRIUS
ĮSTAIGOS STEIGĖJO (SAVININKO) TEISĖS IR PAREIGOS, NAUJŲ DALININKŲ PRIĖMIMAS, SAVININKO TEISIŲ PERLEIDIMAS
9. Įstaigos steigėjas (savininkas) – vienintelis įstaigos dalininkas, kurio sprendimai prilyginami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimams – turi šias teises ir pareigas:
9.3. detalizuoti įstaigos turto naudojimą, valdymą ir disponavimą pagal Vyriausybės nustatytą tvarką;
9.4. pagal įstatymus nustatyti ir dalyvauti nustatant asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų kainas bei jų skaičiavimo metodikas;
9.5. steigti įstaigos filialus bei, gavus įstaigos administracijos projektą dėl įstaigos reorganizavimo, spręsti klausimą dėl įstaigos reorganizavimo ar likvidavimo;
9.6. organizuoti viešąjį konkursą įstaigos direktoriaus pareigoms eiti ir tvirtinti šio konkurso nuostatus;
9.7. nustatyti įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir medikamentams, normatyvus arba pavesti juos patvirtinti pačiai įstaigai;
9.12. priimti sprendimą dėl įstaigai perduoto panaudos pagrindu ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, įkeitimo;
10. Įstaigos steigėjas (savininkas) savo sprendimus priima ir įformina vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, įstatymais bei kitais teisės aktais.
III SKYRIUS
ĮSTAIGOS TIKSLAI
12. Pagrindinis įstaigos veiklos tikslas – gerinti savivaldybės gyventojų ir visų Lietuvos gyventojų sveikatą, mažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą, kokybiškai teikti medicinos ir sveikatos priežiūros paslaugas.
13. Pagrindiniai įstaigos veiklos uždaviniai yra susiję su žmonių sveikatos priežiūros veikla:
13.1. organizuoti ir teikti kvalifikuotas stacionarines ir ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas;
14. Pagrindinės įstaigos veiklos sritys yra organizuoti ir teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias teikti suteikia teisę asmens sveikatos priežiūros licencija:
14.1. nemokamas stacionarinių ir ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu;
14.11. mokamų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas:
14.11.1. kai šios paslaugos yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto asortimento mokamų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą;
14.13. sudarytoje sutartyje su teritorine ligonių kasa nenumatytais atvejais įstaiga vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, kitais specialiaisiais įstatymais, Vyriausybės nutarimais bei kitais teisės aktais;
14.14. kita, įstatymais neuždrausta veikla (veikla, kuri pagerintų personalo ir pacientų darbo ir poilsio sąlygas, konferencijų, seminarų, tobulinimosi kursų organizavimas ir kt.);
IV SKYRIUS
ĮSTAIGOS TEISĖS IR PAREIGOS
16. Vykdydama įstatuose numatytą veiklą, įstaiga gali turėti ir įgyti tik tokias teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, šiems įstatams, kitiems teisės aktams ir veiklos tikslams:
16.2. pirkti ar kitokiais būdais įsigyti savo veiklai reikalingą turtą, naudoti, valdyti, disponuoti juo įstatymų bei įstatų nustatyta tvarka;
17. Įstaiga privalo:
17.2. įgyvendinti būtinąsias visuomenės sveikatos priežiūros priemones pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą;
17.3. organizuoti ir teikti tik tas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nurodytos įstaigai išduotoje licencijoje;
17.4. naudoti tik tas sveikatos priežiūros technologijas, kurios yra nustatyta tvarka aprobuotos ir (ar) leistos naudoti Lietuvos Respublikoje. Medicinos gaminiai turi būti įtraukti į Medicinos gaminių registrą, kurio nuostatus tvirtina sveikatos apsaugos ministras;
17.5. pildyti ir saugoti pacientų ligos istorijas, ambulatorines korteles, kitą medicininę dokumentaciją bei teikti informaciją apie pacientų valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;
17.6. drausti savo civilinę atsakomybę privalomuoju ir (ar) savanoriškuoju civilinės atsakomybės draudimu turtinei ir neturtinei žalai atlyginti;
17.9. saugoti paciento medicininę paslaptį, išskyrus atvejus, kai asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo pateikti informaciją apie pacientą arba kai pacientas sutinka skelbti informaciją apie jo sveikatą;
17.10. informuoti teisės aktų nustatyta tvarka Sveikatos apsaugos ministeriją, įstaigos steigėją (savininką) apie įstaigoje įvykusius vidaus infekcijų atvejus ir protrūkius, kitus žalos pacientų sveikatai padarymo atvejus;
17.11. teikti nemokamas planines sveikatos priežiūros paslaugas, įsitikinus, kad pacientas turi teisę į tokias paslaugas;
17.12. pranešimai, skelbimai ir kt. visuomenei reikalinga vieša informacija apie įstaigos veiklą skelbiama įstaigos interneto puslapyje ir rajono laikraščiuose;
17.13. įstaiga privalo turėti vidaus tvarkos taisykles ir užtikrinti, kad jos būtų prieinamos pacientams susipažinti;
18. Įstaiga privalo vykdyti buhalterinę apskaitą, teikti finansinę-buhalterinę ir statistinę informaciją valstybės institucijoms ir mokėti mokesčius teisės aktų nustatyta tvarka.
19. Informuoti savivaldybes administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių apie išaiškinto ar pastebėto smurto prieš vaikus atvejį.
V SKYRIUS
VALDYMO ORGANAI IR JŲ KOMPETENCIJA
21. Įstaiga įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Įstaigos steigėjas (savininkas) vienintelis įstaigos dalininkas, kurio sprendimai prilyginami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimams. Būtinas LNSS viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija. Ji organizuoja ir valdo įstaigos veiklą. Administracijos darbo reglamentą tvirtina administracijos vadovas – direktorius – vienasmenis įstaigos valdymo organas. Direktorius įstatymų nustatyta tvarka sudaro darbo sutartis su sveikatos priežiūros specialistais ir kitais įstaigos darbuotojais ir jas nutraukia. Direktorius, suderinęs su įstaigos stebėtojų taryba, tvirtina įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką. Direktorius savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, steigėjo (savininko) sprendimais, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais, šiais įstatais ir pareiginiais nuostatais.
22. Direktorius (toliau – įstaigos vadovas) yra įstaigos administracijos vadovas. Įstaigos vadovas parenkamas viešo konkurso būdu penkeriems metams. Įstaigos vadovą skiria ir atšaukia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareigybės aprašymą, skiria drausmines nuobaudas visuotinis dalininkų susirinkimas, o esant vieninteliam dalininkui (savininkui) – Pakruojo rajono savivaldybės meras. Įstaigos vadovas pradeda eiti pareigas nuo paskyrimo, jeigu su juo sudarytoje darbo sutartyje nenustatyta kitaip. Kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą, su viešosios įstaigos vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Darbo sutartį su vadovu sudaro ir nutraukia visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo, o esant vieninteliam dalininkui (savininkui) – Pakruojo rajono savivaldybės meras. Apie įstaigos vadovo paskyrimą ar darbo sutarties su juo pasibaigimą visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo, o esant vieninteliam dalininkui (savininkui) – įstaigos vadovas teisės aktų nustatyta tvarka privalo pranešti Juridinių asmenų registrui. Įstaigos vadovu gali būti fizinis asmuo, jo kvalifikacija turi atitikti Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. Įstaigos vadovu negali būti asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti tokių pareigų. Su įstaigos vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Darbo ginčai tarp įstaigos vadovo ir įstaigos nagrinėjami teisme. Įstaigos vadovas gali suteikti įgaliojimus toms funkcijoms, kurios jam priskirtos, vykdyti. Įstaigos vadovą jo atostogų, komandiruočių, ligos metu ir kitais atvejais, kai jis negali eiti pareigų, pavaduoja direktoriaus pavaduotojas ar kitas darbuotojas, paskirtas mero potvarkiu.
23. Įstaigos vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais ir pareiginiais nuostatais.
24. Direktoriaus teisės ir pareigos:
24.1. nustatyti darbuotojų pareigybes, etatus, priimti į darbą ir iš jo atleisti įstaigos darbuotojus, sudaryti su jais darbo sutartis bei jas nutraukti, nustatyta tvarka darbuotojus skatinti;
24.2. organizuoti viešą konkursą įstaigos vyriausiojo finansininko, pavaduotojo, padalinių filialų vadovų pareigoms eiti ir tvirtinti šio konkurso nuostatus. Sudaryti su konkursą laimėjusiu asmeniu darbo sutartį, taip pat šią sutartį nutraukti įstatymų nustatyta tvarka;
24.5. tvirtinti įstaigos vidaus tvarkos taisykles, darbuotojų pareigines instrukcijas ir pareiginius nuostatus, administracijos darbo reglamentą, vidaus organizacinę valdymo struktūrą, skyrių darbo nuostatus, nustatyti ir tvirtinti vidaus kontrolės tvarką, kitus vidaus tvarkomuosius dokumentus;
24.6. informuoti steigėją (savininką) apie neefektyviai dirbančius įstaigos padalinius, kreiptis į steigėją (savininką) dėl neefektyviai dirbančių įstaigos padalinių ir filialų reorganizavimo ar likvidavimo, teikti (savininkui) įstaigos reorganizavimo projektus, informuoti steigėją (savininką) pateikiant įstaigos veiklą kontroliuojančių institucijų patikrinimų aktų, ataskaitų, išvadų ir kt. kopijas;
24.7. suderinus su įstaigos stebėtojų taryba, tvirtinti įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo
ir darbo užmokesčio fondo tvarką neviršijant steigėjo (savininko) patvirtinto darbo užmokesčio fondo;
24.8. atsakyti už perduoto panaudos pagrindu bei įstaigos įsigyto turto tinkamą naudojimą ir išsaugojimą;
24.11. gavus steigėjo (savininko) raštišką sutikimą, pasirašyti sutartis dėl įstaigos ilgalaikio turto pardavimo, perleidimo, mainų, išnuomojimo, įkeitimo, garantavimo ar laidavimo juo, kitų subjektų prievolių vykdymo;
24.12. organizuoti įstaigos veiklą, rengti įstaigos veiklos planus ir veikti įstaigos vardu bendraujant su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis ir atsakyti už jos uždavinių vykdymą;
24.13. vadovauti įstaigos pagrindinei ir ūkinei veikiai, tvarkyti jos reikalus, užtikrinti įstaigos darbuotojų saugias ir sveikas darbo sąlygas;
24.15. atsakyti už finansinės atskaitomybės sudarymą bei apskaitos organizavimą įstaigoje, duomenų ir dokumentų pateikimą Juridinių asmenų registrui, pranešimą steigėjui (savininkui) apie įvykius, turinčius esminės reikšmės įstaigos veiklai, informacijos apie įstaigos veiklą pateikimą visuomenei, viešos informacijos paskelbimą, kitus veiksmus, kurie numatyti teisės aktuose bei šiuose įstatuose;
24.17. įstatymų nustatyta tvarka ir laiku teikti steigėjui (savininkui) įstaigos veiklos ir finansinę ataskaitą;
24.18. įstatymų nustatyta tvarka ir laiku teikti steigėjui (savininkui) įstaigos vadovo veiklos ataskaitą;
25. Į komandiruotes, trunkančias ilgiau nei vieną parą, bei atostogas įstaigos vadovą išleidžia savivaldybės meras, o jo nesant – mero pavaduotojas.
26. Įstaigoje turi būti vyriausiasis finansininkas (buhalteris) arba jo funkcijas gali atlikti pagal sutartį kitas juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė.
27. Įstaigos direktoriaus ir vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigų negali eiti tas pats asmuo bei asmenys, susiję giminystės ryšiais (tėvai, įtėviai, sutuoktiniai, broliai, seserys, vaikai, taip pat sutuoktinio broliai, seserys, tėvai ir vaikai).
VI SKYRIUS
PATARIAMIEJI VALDYMO ORGANAI
31. Stebėtojų taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, sveikatos apsaugos ministro įsakymais savivaldybės tarybos sprendimais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais viešųjų asmens priežiūros įstaigų veiklą, bei šiais įstatais.
32. Stebėtojų taryba yra patariamasis įstaigos valdymo organas, kurio pagrindiniai uždaviniai – analizuoti įstaigos veiklą bei teikti įstaigos steigėjui (savininkui) ir įstaigos administracijai išvadas bei pasiūlymus dėl įstaigos veiklos gerinimo.
33. Stebėtojų taryba, vykdydama pagrindinius uždavinius, atlieka šias funkcijas:
33.3. stebėtojų teisėmis dalyvauja įstaigos administracijos organizuotuose konkursuose padalinių bei filialų vadovų pareigoms eiti ir pareiškia nuomonę konkurso organizatoriui bei įstaigos steigėjui (savininkui) dėl konkurso vykdymo skaidrumo bei nešališkumo;
33.4. pagal savo kompetenciją teikia pasiūlymus įstaigos steigėjui (savininkui) ir direktoriui dėl įstaigos veiklos gerinimo;
33.5. gali dalyvauti svarstant įstaigos administracijos parengtus sprendimų projektus dėl:
33.6. stebėtojo teisėmis dalyvauja, sprendžiant direktoriaus veiklos klausimus, tiriant skundus ir pareiškimus dėl įstaigos administracijos darbo;
33.7. priima sprendimus dėl:
33.7.2. pritarimo (nepritarimo) įstaigos administracijos siūlomiems išlaidų, skirtų darbo
užmokesčiui ir medikamentams, normatyvams;
35. Stebėtojų taryba sudaroma: iš dviejų įstaigos steigėjo (savininko) bendru sprendimu paskirtų atstovų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga, tarybos paskirto tarybos nario; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga, tarybos paskirto visuomenės atstovo ir įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinių sąjungų paskirto vieno atstovo.
36. Į Stebėtojų tarybą negali būti skiriami asmenys, kurie dirba įstaigos administracijoje, Valstybinėje ar teritorinėje ligonių kasoje, taip pat sveikatos draudimo įmonėje.
37. Stebėtojų taryba sudaroma penkerių metų kadencijai. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas.
38. Stebėtojų tarybos narys gali būti atšauktas jį delegavusios organizacijos ar institucijos sprendimu. Tokiu atveju naujas Stebėtojų tarybos deleguojamas tos pačios organizacijos ar institucijos sprendimu.
39. Įstaigos steigėjas (savininkas) turi teisę atšaukti visą Stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius.
40. Jeigu Stebėtojų tarybos narys atsistatydina, negali toliau eiti savo pareigų ar nutrūksta jo darbo santykiai atstovaujamoje struktūroje, arba ši sustabdo jo atstovavimo įgaliojimus, įstaigos steigėjas (savininkas) patvirtina kitą Stebėtojų tarybos narį.
41. Stebėtojų tarybos narių teisės:
41.1. pasisakyti Stebėtojų tarybos posėdžiuose, teikti pastabas ir pasiūlymus dėl posėdžio
darbotvarkės ir posėdyje nagrinėjamų klausimų;
41.4. per l0 darbo dienų nuo prašymo pateikimo gauti iš įstaigos administracijos informaciją, reikalingą nuostatuose numatytoms funkcijoms atlikti;
41.6. dalyvauti susirinkimuose, kuriuose sprendžiami įstaigos veiklos klausimai be balso teisės, bei gauti informaciją apie įstaigos veiklą;
41.7. teikti pagal savo kompetenciją pasiūlymus įstaigos administracijai, įstaigos steigėjui (savininkui), Savivaldybės administracijai;
41.8. atsistatydinti apie tai raštu pranešus Stebėtojų tarybos pirmininkui ar jį į Stebėtojų tarybą delegavusiai organizacijai;
41.9. teikti siūlymus įstaigos steigėjui (savininkui) dėl kitų Stebėtojų tarybos narių atšaukimo iš Stebėtojų tarybos, Stebėtojų tarybos nuostatų pakeitimo, papildymo;
41.10. stebėti konkursą įstaigos direktoriaus pareigoms eiti ir pareikšti savo nuomonę Steigėjui (savininkui) apie konkurso skaidrumą, teisėtumą;
41.11. stebėti įstaigos administracijos organizuojamus konkursus padalinių ir filialų vadovams išrinkti ir pareikšti savo nuomonę steigėjui (savininkui);
42. Stebėtojų tarybos narių pareigos:
43. Stebėtojų tarybos nariai dirba visuomeniniais pagrindais, savo pareigas atlieka nenutraukdami darbo santykių pagrindinėje darbovietėje. Jų keliones į Stebėtojų tarybos posėdžius organizuoja įstaiga arba Stebėtojų tarybos narius delegavusios organizacijos ar institucijos.
44. Stebėtojų taryba savo veiklą pradeda įstaigos steigėjui (savininkui) priėmus sprendimą dėl Stebėtojų tarybos sudėties patvirtinimo ir atlieka savo funkcijas, iki bus patvirtinta nauja Stebėtojų taryba.
45. Stebėtojų taryba ne veliu kaip per 30 dienų nuo Stebėtojų tarybos sudėties patvirtinimo visų narių balsų dauguma išsirenka Stebėtojų tarybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją bei sekretorių.
46. Stebėtojų tarybai vadovauja Stebėtojų tarybos pirmininkas. Išvykusį, atostogaujantį arba susirgusį ir dėl to negalinti laikinai eiti pareigų Stebėtojų tarybos pirmininką tuo laiku pavaduoja Stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotojas.
47. Stebėtojų tarybos pirmininkas:
47.1. organizuoja Stebėtojų tarybos darbą, jai vadovauja, atstovauja Stebėtojų tarybai arba įgalioja tai daryti kitus Stebėtojų tarybos narius ir atsako už Stebėtojų tarybos veiklą;
48. Pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir sekretorius gali būti atleidžiamas stebėtojų tarybos posėdžio metu 2/3 narių balsų dauguma.
49. Pagrindinė Stebėtojų tarybos veiklos forma – posėdis, Stebėtoju tarybos posėdį techniškai aptarnauja (parengia posėdžio vietą ir technines priemones) įstaigos administracijos paskirtas asmuo. Posėdžio protokolai pateikiami Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vyriausiajam savivaldybės gydytojui bei įstaigai.
50. Stebėtojų tarybos posėdžiai atviri. Apie posėdžio vietą ir laiką Stebėtojų tarybos pirmininkas arba, jam pavedus, direktorius praneša Stebėtojų tarybos nariams ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas, pateikdamas numatomų nagrinėti klausimų sąrašą ir apie numatytus nagrinėti klausimus.
52. Reikalui esant, papildomas Stebėtojų tarybos posėdis šaukiamas Stebėtojų tarybos pirmininko arba daugiau nei pusės Stebėtojų tarybos narių reikalavimu, arba įstaigos administracijos iniciatyva. Stebėtojų tarybos posėdžių laiką ir vietą nustato Stebėtojų tarybos pirmininkas suderinęs su įstaigos administracija.
53. Stebėtojų taryba svarstomais kiausimais priima nutarimus. Nutarimai priimami paprasta balsų dauguma, o jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Stebėtojų tarybos pirmininko balsas. Stebėtojų tarybos posėdis teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 3 Stebėtojų tarybos nariai.
56. Ginčus, iškilusius tarp Stebėtojų tarybos ir įstaigos, sprendžia steigėjo (savininko) sudaryta komisija.
57. Stebėtojų taryba baigia savo veiklą Pakruojo rajono savivaldybes tarybai patvirtinus naujos kadencijos Stebėtojų tarybą bei reorganizavus, pertvarkius ar likvidavus įstaigą.
58. Įstaigos Gydymo taryba sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų gydytojų. Gydymo tarybą sudaro direktorius. Gydymo tarybai pirmininkauja įstaigos direktoriaus arba jo įgaliotas administracijos darbuotojas. Įstaigos direktorius gali atšaukti paskirtus Gydymo tarybos narius su jais nutraukus darbo sutartį ar Gydymo tarybos nario prašymu.
59. Įstaigos Gydymo taryba:
60. Gydymo taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomenduojamo pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai. Jei įstaigos administracija su pasiūlymu nesutinka, Gydymo taryba jį gali pateikti steigėjui (savininkui).
61. Įstaigos Slaugos taryba sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų slaugos specialistų. Slaugos tarybai pirmininkauja įstaigos direktorius arba jo įgaliotas administracijos darbuotojas. Slaugos tarybos narius skiria ir atšaukia įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas gali atšaukti paskirtus Slaugos tarybos narius, su jais nutraukdamas darbo sutartį arba paties Slaugos tarybos nario prašymu.
62. Slaugos taryba:
VII SKYRIUS
ĮSTAIGOS MEDICINOS ETIKOS KOMISIJA
64. Įstaigoje sudaroma Medicinos etikos komisija, kuri kontroliuoja, kaip laikomasi medicinos etikos reikalavimų. Medicinos etikos komisija sudaroma, jos nuostatai ir darbo reglamentas tvirtinami vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintais Sveikatos priežiūros įstaigos medicinos etikos komisijos pavyzdiniais nuostatais.
VIII SKYRIUS
ĮSTAIGOS ĮSTATŲ PAKEITIMAS IR PAPILDYMAS
65. Iniciatyvos teisę keisti ir papildyti įstaigos įstatus turi įstaigos administracija, jos kolegialus valdymo organas ir steigėjas (savininkas). Pakeistus ir papildytus įstatus tvirtina steigėjas (savininkas). Įstatų pakeitimai turi būti įregistruoti Juridinių asmenų registre.
IX SKYRIUS
VIEŠO KONKURSO DIREKTORIAUS, PADALINIŲ, FILIALŲ VADOVŲ
PRIĖMIMO Į DARBĄ ORGANIZAVIMO IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS
SPECIALISTŲ PRIĖMIMO Į DARBĄ TVARKA
67. Įstaigos direktorius į darbą priimamas viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą
konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina įstaigos steigėjas (savininkas).
68. Įstaigos padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina įstaigos direktorius. Įstaigos direktorius turi teisę organizuoti padalinių ir filialų vadovų atestaciją.
69. Įstaigos direktoriumi, jos padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. Įstaigos direktorius privalo periodiškai tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarka nustatoma sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
71. Įstaigos, jos padalinių ir filialų vadovų teises ir pareigas nustato šie įstatai ir pareiginės
instrukcijos.
X SKYRIUS
ĮSTAIGOS FILIALAI
73. Įstaiga gali turėti filialą. Filialas yra įstaigos padalinys, turintis atskirą buveinę bei administraciją. Filialas nėra juridinis asmuo ir veikia įstaigos, kaip juridinio asmens, vardu pagal įstaigos įstatus ir jos administracijos vadovo suteiktus įgaliojimus, kurie nurodyti filialo nuostatuose. Filialų skaičius neribojamas. Filialo turtas yra apskaitomas įstaigos finansinėje atskaitomybėje, taip pat atskiroje filialo finansinėje atskaitomybėje. Filialas yra įstaigos struktūrinis
padalinys, atliekantis visas ar dalį įstaigos funkcijų. Filialas gali turėti subsąskaitą. Filialą steigia, reorganizuoja ir likviduoja steigėjas (savininkas) įstatymų nustatyta tvarka. Apie filialo veiklą jų vadovai atsiskaito įstaigos direktoriui ir kitiems patariamiesiems valdymo organams įstaigos įstatų nustatyta tvarka.
XI SKYRIUS
ĮSTAIGOS LĖŠŲ ŠALTINIAI, NAUDOJIMO TVARKA IR STEIGĖJO (SAVININKO)
ĮNAŠŲ PERDAVIMO ĮSTAIGAI TVARKA
74. Įstaigos lėšų šaltiniai:
74.1. privalomojo ir savanoriškojo sveikatos draudimo lėšos pagal sveikatos priežiūros sutartis su teritorine ligonių kasa ar savanoriškojo sveikatos draudimo įstaigomis, taip pat specialiosioms programoms finansuoti skirtos lėšos;
74.4. valstybes ir savivaldybes visuomenes sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšos, skirtos sveikatos programoms finansuoti;
74.7. lėšos, gautos iš fizinių ir juridinių asmenų pagal sutartis už suteiktas mokamas paslaugas ar sutartinius darbus;
75. Įstaiga turi teisę gauti valstybes ir savivaldybes biudžeto lėšų paslaugoms teikti pagal sveikatos priežiūros sutartis su Sveikatos apsaugos ministerija, rajono savivaldybe.
76. Įstaigos nepaprastosios išlaidos gali būti finansuojamos iš valstybės ir savivaldybės biudžetų, valstybės investicijų programų.
77. Kiekvienais metais įstaiga sudaro iš valstybės ir savivaldybės biudžeto, privalomojo sveikatos draudimo bei valstybės ir savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos gaunamų išlaidų sąmatą. Iš kitų šaltinių gaunamų lėšų išlaidų sąmata sudaroma, jei to reikalauja šias lėšas teikiantys subjektai.
78. Lėšas, gautas kaip labdarą ar paramą, taip pat pagal testamentą, įstaiga naudoja labdaros (paramos) teikėjo arba testatoriaus nurodymu įstatuose numatytai veiklai. Šios lėšos ir lėšos, gautos iš valstybės ir savivaldybės, laikomos atskiroje įstaigos lėšų sąskaitoje.
79. Įstaigos pajamos skirstomos tokia tvarka:
81. Steigėjo (savininko) įnašai gali būti pinigai, taip pat pagal teisės aktų reikalavimus įvertintas materialusis ir nematerialusis turtas. Pinigai yra įnešami į įstaigos sąskaitą, o turtas įstaigai perduodamas surašant perdavimo-priėmimo aktą. Steigėjo (savininko) įnašų vertė yra įrašoma įstaigos dokumentuose, o steigėjui (savininkui) išduodamas jo įnašų vertę patvirtinantis dokumentas. Už įnašo registravimą atsako viešosios įstaigos vadovas.
XII SKYRIUS
DISPONAVIMO ĮSTAIGOS TURTU TVARKA
82. Įstaigos turtą sudaro ilgalaikis materialusis turtas, turtas, gautas kaip labdara ar parama
pagal testamentą, finansiniai ištekliai, kitas su įstaigos veikla susijęs teisėtai įgytas turtas.
83. Steigėjas (savininkas) turtą įstaigai perduoda panaudos pagrindais įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
84. Įstaiga ilgalaikį materialųjį turtą parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti, taip pat laiduoti ar garantuoti juo kitų subjektų prievolių įvykdymą gali tik raštiškai leidus steigėjui (savininkui) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
XIII SKYRIUS
ĮSTAIGOS VEIKLOS KONTROLĖ
87. Įstaigos administracija privalo pateikti valstybės, savivaldybės kontrolės institucijoms jų reikalaujamus, su įstaigos veikla susijusius, dokumentus. Įstaigos auditas atliekamas, kai steigėjas (savininkas) priima sprendimą atlikti auditą ir išrenka audito įmonę. Auditas atliekamas teisės aktų, reglamentuojančių auditą, nustatytais atvejais ir tvarka.
XIV SKYRIUS
ĮSTAIGOS REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS
89. Įstaiga gali būti reorganizuojama jungiant arba skaidant ją vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstaigai reorganizuoti rengiamas projektas, kurį tvirtina steigėjas (savininkas).
91. Įstaigos likvidavimo pagrindu gali būti:
91.1. steigėjo (savininko) sprendimas likviduoti įstaigą, priimtas įstatymų ir šių įstatų nustatyta tvarka;
92. Steigėjas (savininkas), nutaręs likviduoti įstaigą, skiria likvidatorių, nustato likvidavimo terminus, inventorizacijos ir turto perėmimo tvarką. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos įstaigos administracija ir kiti valdymo organai netenka įgaliojimų, jų funkcijas atlieka likvidatorius. Įstaigos likvidatorius turi įstaigos vadovo teises ir pareigas. Įstaigos valdymo organų funkcijas atlieka likvidatorius. Jis atstovauja likviduojamai įstaigai valstybės valdžios ir valdymo institucijose, teisme ir kitais atvejais.
93. Sudarius įstaigos likvidavimo aktą, apie įstaigos likvidavimą viešai skelbiama du kartus ne mažesniu kaip vieno mėnesio intervalu.
94. Įstaigos likvidatorius:
94.l. praneša Juridinių asmenų registrui apie sprendimą likviduoti įstaigą ir duomenis apie likvidatorių;
94.7. baigia vykdyti prievoles, atsiradusias dėl žalos padarymo ir pagal anksčiau sudarytus
įstaigos sandorius;
94.8. likusi įstaigos turtą perduoda steigėjui (savininkui). Įstaigai panaudos pagrindu perduotas turtas grąžinamas panaudos davėjui ;
95. Likvidatorius yra atsakingas įstaigai ir steigėjui (savininkui) už nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltes.
XV SKYRIUS
INFORMACIJOS APIE ĮSTAIGOS VEIKLĄ PATEIKIMO STEIGĖJUI
(SAVININKUI) IR VISUOMENEI TVARKA
97. Įstaigos steigėjui (savininkui) pareikalavus, įstaiga ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo įstaigos steigėją (savininką) supažindinti su įstaigos metinės finansinės atskaitomybės dokumentais, įstaigos veiklos ataskaitomis, susirinkimų protokolais, kita įstaigos informacija, kuri yra vieša, taip pat su dokumentais, kuriais įforminti įstaigos organų sprendimai
98. Įstaigos dokumentai, jų kopijos ir kita informacija steigėjui (savininkui) turi būti pateikiama neatlygintinai.
99. Įstaigos direktorius privalo parengti ir pateikti steigėjui (savininkui) praėjusių finansinių metų įstaigos veiklos ataskaitą. Ši ataskaita yra vieša. Bet kurio fizinio ar juridinio asmens reikalavimu įstaiga turi sudaryti sąlygas jos buveinėje su šia ataskaita susipažinti.
100. Įstaigos veiklos ataskaitoje turi būti nurodyta:
100.2. įstaigos gautos lėšos ir jų šaltiniai per finansinius metus ir šių lėšų panaudojimas pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius;
101. Apie įstaigoje vykdomą veiklą, gyventojams teikiamas paslaugas įstaiga vieną kartą metuose skelbia pasirinktame rajono laikraštyje ir pasirinktame respublikiniame laikraštyje.