Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2005 M. BALANDŽIO 21 D. NUTARIMO NR. 447 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO“ PAKEITIMO
2023 m. balandžio 19 d. Nr. 276
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“:
1.1. Pakeisti preambulę ir ją išdėstyti taip:
„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, 6 straipsnio 2 dalimi, 7 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 2 ir 3 dalimis ir 9 straipsnio 3, 4, 6 ir 9 dalimis ir įgyvendindama 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/22/ES, ir 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/520 dėl elektroninių kelių rinkliavos sistemų sąveikumo, kuria sudaromos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniu lygmeniu keistis informacija apie kelių rinkliavų nesumokėjimo atvejus Sąjungoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:“.
1.3. Pakeisti 2.1.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„2.1.2. kontroliuoti kelyje ir pasienio kontrolės punktuose, ar transporto priemonių valdytojai turi sutikimus važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ir (ar) jų junginiais, kurių matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių matmenis;“.
1.4. Pakeisti 2.2.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„2.2.2. kontroliuoti kelyje, ar transporto priemonių valdytojai turi sutikimus važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ir (ar) jų junginiais, kurių matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių matmenis;“.
1.5. Pakeisti 2.3.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„2.3.2. kontroliuoti kelyje, ar transporto priemonių valdytojai turi sutikimus važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ir (ar) jų junginiais, kurių matmenys ir (ar) ašies (ašių) apkrova, ir (ar) masė su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio matmenis ir (ar) ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę;“.
1.6. Pakeisti 2.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„2.4. akcinę bendrovę Lietuvos automobilių kelių direkciją (toliau – Lietuvos automobilių kelių direkcija) organizuoti kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo ir keleivių ir transporto priemonių, gaunančių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainos kompensaciją, registravimą Lietuvos automobilių kelių direkcijos valdomoje ir tvarkomoje Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinėje sistemoje.“
2. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintą Kelių naudotojo mokesčio dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašą ir 4 punktą išdėstyti taip:
„4. Sumokėjus kelių naudotojo mokestį, akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Lietuvos automobilių kelių direkcija) valdomoje Kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo registravimo informacinėje sistemoje suformuojamos elektroninės vinjetės, kurių formą, reikalavimus, platinimo ir naudojimo sąlygas ir tvarką nustato susisiekimo ministras.“
3. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintą Mokesčio už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašą:
3.1. Pakeisti 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
3.2. Pakeisti 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11. Per klaidą sumokėjus mokestį, jį permokėjus, panaikinus sutikimą naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, kai gali būti sugrąžintas sumokėtas mokestis, transporto priemonės ar jų junginio valdytojo prašymu Lietuvos automobilių kelių direkcija išduoda pažymą, kurioje nurodoma grąžintina mokesčio suma ir jos grąžinimo priežastys. Pažymoje nurodytą sumą pagal transporto priemonės ar jų junginio valdytojo rašytinį prašymą mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklių, tvirtinamų Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko, nustatyta tvarka grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.“
4. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintą Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašą ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2023 m. balandžio 19 d. d. nutarimo Nr. 276
redakcija)
KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO LĖŠŲ NAUDOJIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato trejų metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – Programa) finansavimo lėšų naudojimo sąmatos sudarymo, šių lėšų paskirstymo ir naudojimo tvarką, kuria turi vadovautis valstybės ir savivaldybių institucijos, juridiniai asmenys, siekdami gauti finansavimą valstybės reikmėms, nurodytoms Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 1, 2 ir 9 dalyse (toliau – kelių objektai).
2. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamente (ES) 2015/1589, nustatančiame išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles, 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai su visais pakeitimais, 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamente
Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje su visais pakeitimais, 2014 m. birželio 27 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 717/2014 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje su visais pakeitimais.
II SKYRIUS
TREJŲ METŲ PROGRAMOS FINANSAVIMO LĖŠŲ NAUDOJIMO SĄMATOS SUDARYMAS IR KEITIMAS
3. Susisiekimo ministras kasmet per dvi savaites nuo tam tikrų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei trejų metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatos projektą, sudarytą remiantis Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnyje numatytais reikalavimais.
4. Trejų metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatos projekte Programos finansavimo lėšos paskirstomos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo
9 straipsnyje nustatytoms veikloms finansuoti:
4.1. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos strateginiame veiklos plane numatytoms pažangos veikloms Strateginio valdymo įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka;
4.2. tęstines veiklas vykdančioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, atsižvelgiant į susisiekimo ministro nustatyta tvarka susisiekimo ministrui pavaldžių biudžetinių įstaigų, kitų subjektų parengtus ir pateiktus dokumentus, pagrindžiančius Susisiekimo ministerijos strateginiame veiklos plane numatytoms Programos finansavimo lėšomis finansuojamoms tęstinės veiklos priemonėms vykdyti reikalingą asignavimų poreikį;
5. Trejų metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatoje Programos finansavimo lėšos, nurodytos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio
6 dalyje ir skirtos valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams finansuoti, gali būti paskirstomos:
5.1. vietinės reikšmės kelių objektams, kurie yra valstybinės reikšmės magistralinių ar krašto kelių tęsiniai arba jų tarpusavio jungtys ar aplinkkeliai, skirti tranzitiniam eismui;
6. Kelio objektas gali būti finansuojamas pagal Aprašo 5.1 papunktį, jeigu atitinka visas šiame punkte nurodytas sąlygas; kelio objektas gali būti finansuojamas pagal Aprašo 5.2 ar 5.3 papunktį, jeigu atitinka 6.1–6.4 papunkčiuose nurodytas sąlygas:
6.2. yra parengtas kelio objekto tiesimo, rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto techninis arba techninis darbo projektas (į kelio objekto vertę įskaičiuojama ir inžinerinių paslaugų vertė, sklypų formavimo, žemės išpirkimo sąnaudos);
6.3. kelias, kuriame yra kelio objektas, yra savivaldybės tarybos tvirtinamame vietinės reikšmės kelių sąraše (statinio rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto atvejais);
6.4. kelio objektas atitinka bendruosius atrankos kriterijus, nustatytus Strateginio valdymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“, (toliau – Strateginio valdymo metodika) 136 punkte;
7. Pagal Aprašo 5 punktą Programos finansavimo lėšos neskiriamos kelių objektams finansuoti, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
7.1. įgyvendinant kelio objektą bet kuriame jo įgyvendinimo etape buvo nustatyta teisės aktų pažeidimų ir jie nebuvo ištaisyti;
7.2. prašymą skirti finansavimą (toliau – prašymas) teikianti savivaldybės institucija kelio objekto nevaldo nuosavybės teise (statinio rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto atvejais);
7.3. neatlikti kelio objekto darbų viešieji pirkimai arba jie nebus atlikti iki einamųjų metų gruodžio 31 d.;
8. Aprašo 5.1 papunktyje nurodytiems kelių objektams taikomi šie vertinimo kriterijai:
9. Aprašo 5.2 ir 5.3 papunkčiuose nurodyti kelių objektai turi atitikti bent vieną iš šių kriterijų:
9.1. vietinės reikšmės kelių objektai, vedantys į krašto apsaugos sistemos objektus, atitinka krašto apsaugos ministro nustatytą pajėgumų užtikrinimo poreikį;
10. Savivaldybių institucijos, siekiančios, kad vietinės reikšmės kelio objektas būtų atrinktas finansuoti pagal Aprašo 5 punktą, iki einamųjų metų rugsėjo 30 d. Susisiekimo ministerijai turi pateikti šiuos dokumentus:
10.1. vadovo ar jo įgalioto asmens prašymą, kuriame turi būti nurodyta ši informacija:
10.1.1. kelio numeris ir pavadinimas savivaldybės tarybos tvirtinamame vietinės reikšmės kelių sąraše, kelio vieta (miestas, miestelis, seniūnija, kaimas, situacijos schema);
10.1.5. kelio objektui finansuoti reikalingų Programos lėšų suma (visa ir pagal kiekvienus kelio objekto įgyvendinimo metus);
10.1.6. savivaldybės biudžeto lėšų suma, skiriama kelio objektui finansuoti (visa ir pagal kiekvienus kelio objekto įgyvendinimo metus);
10.2. kelio objekto (statinio) teisinę registraciją pagrindžiančius dokumentus (statinio rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto atvejais);
10.4. dokumentus, patvirtinančius savivaldybės prisidėjimą savivaldybės biudžeto lėšomis prie kelio objekto finansavimo;
11. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija vietinės reikšmės kelių objektų, nurodytų Aprašo 5.2 ir 5.3 papunkčiuose, prioritetų sąrašus savivaldybių institucijoms pateikia ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 30 d. Savivaldybių institucijos, įvertinusios Krašto apsaugos ministerijos pateiktą informaciją, priima sprendimą dėl prašymo finansuoti šiuos kelių objektus teikimo.
12. Susisiekimo ministerija pateiktiems prašymams vertinti ir valstybei svarbių vietinės reikšmės kelių objektų sąrašui (toliau – sąrašas) parengti sudaro Valstybei svarbių vietinės reikšmės kelių objektų atrankos komisiją (toliau – Komisija), į kurią įtraukia Vyriausybės kanceliarijos, Susisiekimo ministerijos, akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Lietuvos automobilių kelių direkcija), Lietuvos savivaldybių asociacijos, Krašto apsaugos ministerijos, viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros, viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros atstovus. Komisija kelių objektų atranką vykdo vadovaudamasi Apraše nustatytais reikalavimais ir savo darbą organizuoja vadovaudamasi susisiekimo ministro tvirtinamu Komisijos reglamentu.
13. Komisija, įvertinusi prašymus, planavimo būdu atrenka valstybei svarbius vietinės reikšmės kelių objektus ir sudaro sąrašą. Į sąrašą įtrauktiems valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams paskirstomų Programos finansavimo lėšų suma neturi viršyti trejų metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatoje jiems numatytų lėšų dydžio.
14. Aprašo 5.1 papunktyje nurodyto kelio objekto, kuris atitinka Aprašo 6 punkte nustatytus reikalavimus ir kurio finansavimas galimas pagal Aprašo 7 punktą, finansavimo dydis apskaičiuojamas pagal formulę:
F(1...n)=(L-Σ(F(KAM)1+F(KAM)2+...+F(KAM)n))*(K1(1...n)+K2(1...n)+K3(1...n))/3, kur:
F – konkretaus kelio objekto (1...n) finansavimo dydis (negali būti didesnis už prašyme nurodytą kelio objekto finansavimo einamaisiais metais poreikį; Komisija turi teisę pasiūlyti apriboti visų siūlomų finansuoti kelių objektų finansavimo intensyvumą);
L – Programos finansavimo lėšos, nurodytos Aprašo 5 punkte;
Σ(F(KAM)1+F(KAM)2+...+F(KAM)n) – Aprašo 5.2 ir 5.3 papunkčiuose nurodytų kelių objektų, kurie atitinka Aprašo 6.1–6.4 papunkčiuose ir 9 punkte nustatytus reikalavimus ir kurių finansavimas galimas pagal Aprašo 7 punktą, finansavimo Programos lėšomis poreikis;
K1, K2, K3 – konkretaus kelio objekto kiekvieno Aprašo 8 punkte nustatyto vertinimo kriterijaus reikšmės dalis, nustatoma pagal formulę:
K=S/Σ(S1+S2+...+Sn), kur:
S – konkretaus kelio objekto kiekvieno vertinimo kriterijaus reikšmė;
Σ(S1+S2+...+Sn) – visų į sąrašą siūlomų įtraukti kelių objektų vertinimo kriterijaus reikšmių suma.
15. Jeigu į sąrašą įtrauktiems valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams paskirstomos ne visos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje valstybei svarbiems vietinės reikšmės keliams finansuoti numatytos lėšos, lėšų likutis gali būti pridėtas prie šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje numatytos kitos vietinės reikšmės kelių objektams finansuoti Programos lėšų dalies.
16. Į sąrašą įtrauktiems kelių objektams skirtos, bet per metus nepanaudotos arba sutaupytos Programos finansavimo lėšos, Komisijai įvertinus, Aprašo 18 punkte nustatyta tvarka keičiant trejų metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatą gali būti perskirstomos kitiems valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams arba paskirstomos visoms savivaldybėms, kaip numatyta Aprašo 15 punkte.
17. Programos finansavimo lėšų poreikis keleivių ir transporto priemonių (įskaitant dviračius), nurodytų Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje (toliau – keleiviai ir transporto priemonės), perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti nustatomas atsižvelgiant į praėjusiais metais faktiškai parduotų keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilietų skaičių ir nominalias jų vertes, įvertinus planuojamą bilietų kainos pasikeitimą.
III SKYRIUS
PROGRAMOS FINANSAVIMO LĖŠŲ NAUDOJIMAS
19. Susisiekimo ministerija, susisiekimo ministrui pavaldžios biudžetinės įstaigos, kiti subjektai Programos finansavimo lėšas naudoja Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnyje nustatytoms veikloms finansuoti, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“.
20. Programos finansavimo lėšos naudojamos Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialiųjų įpareigojimų vykdymui apmokėti vadovaujantis šiomis nuostatomis:
20.1. gautinos pajamos apskaičiuojamos pagal formulę:
P – gautinos einamųjų metų pajamos, Eur;
S – planuojamos einamųjų metų sąnaudos, Eur;
A – 5 procentų antkainis specialiesiems įpareigojimams vykdyti;
20.2. specialiųjų įpareigojimų vykdymo įkainis skaičiuojamas pagal formulę:
Į – specialiųjų įpareigojimų vykdymo įkainis, Eur;
N – einamųjų metų laikotarpis, mėn.;
Ts – turto, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė (valstybinės reikšmės keliai), likutinė vertė einamųjų metų pradžioje, Eur;
20.3. ataskaitinio mėnesio specialiųjų įpareigojimų vykdymo kaina skaičiuojama pagal formulę:
K – ataskaitinio mėnesio specialiųjų įpareigojimų vykdymo kaina, Eur;
Tm – turto, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė (valstybinės reikšmės keliai), likutinė vertė ataskaitinio mėnesio pradžioje, Eur;
20.4. Lietuvos automobilių kelių direkcija pateikia Susisiekimo ministerijai sąskaitą už specialiųjų įpareigojimų vykdymą per 10 darbo dienų po ataskaitinio mėnesio pabaigos;
20.5. pasibaigus ataskaitiniams metams, Lietuvos automobilių kelių direkcija įvertina, ar faktinis antkainis už specialiųjų įpareigojimų vykdymą atitinka nustatytą antkainį:
20.5.1. faktinis antkainis procentais skaičiuojamas pagal formulę:
FA – faktinis antkainis, Eur;
FPS – faktinė pajamų suma – specialiųjų įpareigojimų vykdymo mokėjimai, kurių sąskaitas Lietuvos automobilių kelių direkcija pateikė Susisiekimo ministerijai, Eur;
FP – faktinis pelnas, Eur, kuris apskaičiuojamas pagal formulę:
FS – faktinė savikaina – per einamųjų metų laikotarpį faktiškai patirta sąnaudų suma, priskirta specialiesiems įpareigojimams vykdyti, Eur;
20.5.2. jeigu FA > A, Lietuvos automobilių kelių direkcija grąžina skirtumą – pateikia Susisiekimo ministerijai kreditinę sąskaitą;
21. Programos finansavimo lėšos naudojamos keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti vadovaujantis šiomis nuostatomis:
21.1. Lietuvos automobilių kelių direkcija kasmet iki gruodžio 31 d. sudaro su vežėju keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainos kompensavimo sutartį (toliau – sutartis).
21.2. Kompensuojama keleivių ir transporto priemonių, kurie nurodyti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje ir kurie įtraukti į Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą, ir dviračių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kaina.
21.3. Į Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą, kurią tvarko Lietuvos automobilių kelių direkcija, įtraukti ir joje tvarkomi duomenys apie asmenis ir transporto priemones (išskyrus dviračius) patvirtina teisę į perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainos kompensaciją, taip pat teisę patekti pirmumo tvarka į keltą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksu.
21.4. Duomenys į Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą įtraukiami vadovaujantis šios sistemos nuostatais.
21.5. Kompensacijos suma apskaičiuojama kiekvieną mėnesį pagal vežėjo perkeltų keleivių ir transporto priemonių, kurių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kaina kompensuojama, skaičių. Vežėjas iki kito mėnesio 5 dienos pateikia Lietuvos automobilių kelių direkcijai jos nustatytos formos ataskaitą ir pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą.
22. Lietuvos automobilių kelių direkcija, užtikrindama Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 4, 5, 6 ir 8 punktuose numatytais atvejais pagal Aprašo 21 punktą skiriamų lėšų bilieto kainai kompensuoti (toliau – kompensacija) atitiktį Europos Sąjungos taisyklėms dėl suteiktos valstybės pagalbos ir (ar) nereikšmingos (de minimis) pagalbos:
22.1. iki sutarties su sudarymo įvertina konkrečiai įmonei numatomos suteikti pagalbos atitiktį taikomo Reglamento (ES) Nr. 1407/2013, Reglamento (ES) Nr.1408/2013 ar Reglamento (ES) Nr. 717/2014 nuostatoms;
22.2. iki sutarties sudarymo Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registre, kurio nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų patvirtinimo“, (toliau – Registras) patikrina, ar, suteikus kompensaciją, nebus viršyta taikomame Reglamente (ES) Nr. 1407/2013, Reglamente (ES) Nr.1408/2013 ar Reglamente (ES) Nr. 717/2014 nustatyta didžiausia leistina konkrečiai vienai įmonei (kaip ji apibrėžta taikomame reglamente) de minimis pagalbos suma;
22.3. jeigu, suteikus kompensaciją, nebus viršyta taikomame Reglamente (ES)
Nr. 1407/2013, Reglamente (ES) Nr.1408/2013 ar Reglamente (ES) Nr. 717/2014 nustatyta didžiausia leistina konkrečiai vienai įmonei bendra de minimis pagalbos suma, Registro nuostatų nustatyta tvarka pateikia Registrui duomenis apie rezervuotiną numatomos suteikti de minimis pagalbos sumą;
22.4. po sutarties sudarymo Registro nuostatų nustatyta tvarka ir terminais pateikia Registrui duomenis apie suteiktą de minimis pagalbą;
22.5. jeigu konkrečiai vienai įmonei suteikus kompensaciją būtų viršyta taikomame Reglamente (ES) Nr. 1407/2013, Reglamente (ES) Nr.1408/2013 ar Reglamente (ES)
Nr. 717/2014 nustatyta didžiausia leistina vienai įmonei bendra de minimis pagalbos suma arba de minimis pagalba neatitiktų kitų taikomo reglamento nuostatų ir tokiu atveju šiai įmonei kompensacija teikiama vadovaujantis Europos Komisijos pagal Reglamentą (ES) 2015/1589 patvirtinta pagalbos schema, sudariusi sutartį Registro nuostatų nustatyta tvarka pateikia Registrui duomenis apie pagal Europos Komisijos patvirtintą pagalbos schemą suteiktą valstybės pagalbą.
IV SKYRIUS
PROGRAMOS FINANSAVIMO LĖŠŲ PASKIRSTYMAS VIETINĖS REIKŠMĖS KELIAMS
24. Per 1 mėnesį nuo trejų metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatos patvirtinimo Programos finansavimo lėšos savivaldybių institucijoms paskirstomos Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus įsakymu, vadovaujantis Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalimi. Antriesiems ir tretiesiems trejų metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatos metams Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus įsakymu paskirstyti Programos finansavimo lėšų dydžiai yra preliminarūs.
25. Savivaldybei paskirstytoms Programos finansavimo lėšoms naudoti ir jų naudojimo kontrolei užtikrinti savivaldybės institucija su Lietuvos automobilių kelių direkcija sudaro finansavimo sutartį. Savivaldybei paskirstytos Programos finansavimo lėšos naudojamos finansavimo sutartyje numatytiems vietinės reikšmės kelių objektams finansuoti, atsižvelgiant į Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytus reikalavimus.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
27. Susisiekimo ministerija, užtikrindama Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje Lietuvos automobilių kelių direkcijai nustatytą įpareigojimą įgyvendinti Programos finansavimo lėšų naudojimo tvarką, kasmet sudaro su Lietuvos automobilių kelių direkcija sutartį dėl specialiųjų įpareigojimų vykdymo. Už Programos finansavimo lėšų, nurodytų Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1–15, 17–22 ir 24–27 punktuose, 2 ir 9 dalyse, naudojimo pagal paskirtį kontrolę, darbų kokybės kontrolės priežiūrą kelių objektuose atsako Lietuvos automobilių kelių direkcija, už Programos finansavimo lėšų, nurodytų Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 16, 23 ir 28 punktuose, naudojimo pagal paskirtį kontrolę atsako Susisiekimo ministerija.
28. Už Programos finansavimo lėšų naudojimą, projektų, sąmatų ir techninių dokumentų rengimą, viešųjų pirkimų konkursų organizavimą, darbų kokybės kontrolę, techninę priežiūrą, statybos užbaigimo procedūrų atlikimą atsako kelius valdantys Programos finansavimo lėšų gavėjai.