Lietuvos Respublikos Seimas,

remdamasis Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijos Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ ir Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijos Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“ nuostatomis;

vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gegužės 10 d. rezoliucija Nr. XIV‑1070 „Dėl Rusijos Federacijos veiksmų Ukrainoje pripažinimo genocidu ir Specialiojo Tarptautinio Baudžiamojo Tribunolo įsteigimo Rusijos agresijos nusikaltimui ištirti“, kurią priimdamas Seimas, inter alia, konstatavo, „kad Rusijos Federacija, kurios karinės pajėgos bombardavimo taikiniais sąmoningai ir sistemingai renkasi civilinius objektus, yra terorizmą remianti ir vykdanti valstybė“;

sveikindamas 2022 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Rusijos Federacijos pripažinimo terorizmą remiančia valstybe;

būdamas įsitikinęs, kad Rusijos Federacijos pradėtas neteisėtas ir neišprovokuotas karas prieš Ukrainos tautą yra grėsmė ne tik Europos šalių, tarp jų ir Lietuvos, saugumui, bet ir pasaulio taikai bei žmonių gerovei, todėl yra būtinas visų demokratinių valstybių susivienijimas ne tik teikiant pagalbą Ukrainai kovoje su agresoriumi, bet ir laikantis Rusijos sulaikymo ir įtakos apribojimo bendros politikos, šiam tikslui įvedant veiksmingas sankcijas Rusijos Federacijai, įskaitant šios šalies fizinius ir juridinius asmenis, bei visais įmanomais būdais Rusiją izoliuojant nuo demokratinių valstybių;

pabrėždamas būtinybę iki neišvengiamo būtinumo apriboti santykius su Rusijos Federacija ir visomis terorizmą remiančiomis ar jį vykdančiomis valstybėmis ir juos teisiškai apibrėžti ne tik nacionaliniu, Europos Sąjungos, bet ir tarptautiniu lygmenimis;

konstatuodamas, kad būtina kelti klausimą, kokių politinių ir teisinių priemonių turi būti imamasi ir koks turi būti jų įgyvendinimo mechanizmas, siekiant nustatyti Europos Sąjungos valstybių narių, tarp jų ir Lietuvos Respublikos, valstybinių institucijų, ūkio subjektų, fizinių ir juridinių asmenų santykį ne tik su Rusijos Federacija, kaip terorizmą remiančia ir jį vykdančia valstybe, bet ir su kitomis pripažįstamomis kaip terorizmą remiančiomis ir (ar) terorizmą vykdančiomis valstybėmis (taip pat ir kvazivalstybėmis);

siekdamas užtikrinti Europos Sąjungos, taip pat ir Lietuvos nacionalinį saugumą ir atsparumą ateities grėsmėms,

kviečia Europos Sąjungą ir jos valstybes nares bendrais veiksmais:

1) sukurti ir išplėsti Europos Sąjungos teisinę sistemą, pagal kurią valstybės būtų pripažįstamos terorizmą remiančiomis ir teroristines priemones naudojančiomis valstybėmis, todėl toms šalims būtų taikomos tam tikros svarbios ribojamosios priemonės ir tai turėtų didelį ribojamąjį poveikį Europos Sąjungos santykiams su tomis šalimis, įskaitant ūkio subjektų veiklą, galimybę įsigyti nekilnojamojo turto Europos Sąjungoje ir pan.;

2) įtraukti Rusijos Federaciją į tokį terorizmą remiančių valstybių sąrašą;

3) užtikrinti Europos Sąjungos sankcijų politikos įgyvendinimą, užkertant kelią bet kokiam sankcijų apėjimui, ištiriant tokius sankcijų pažeidimo atvejus ir už tai pažeidėjus patraukiant atsakomybėn; apsvarstyti galimybę paskirti nuolatinį Europos Komisijos narį, atsakingą už sankcijų rengimo ir vykdymo priežiūrą; taip pat primygtinai skatinti Europos Sąjungos šalis kandidates ir potencialias šalis kandidates priderinti savo politiką prie bendros Europos Sąjungos sankcijų politikos, siūlant Europos Komisijai ir Europos Sąjungos valstybėms narėms apsvarstyti galimas poveikio šalims, bandančioms padėti Rusijos Federacijai apeiti įvestas sankcijas, priemones;

4) baigti kurti Rusijos Federacijos įšaldyto turto Europos Sąjungoje konfiskavimo teisinį režimą ir sukurti tarptautinį Rusijos agresijos sukeltos žalos atlyginimo mechanizmą kaip priemonę Ukrainai karo padarytai žalai atlyginti;

kreipiasi į savo sąjungininkes Europos Sąjungos ir NATO valstybes nares, ragindamas dėti maksimalias pastangas inicijuojant visapusišką tarptautinę Rusijos Federacijos izoliaciją, įskaitant, kiek tai susiję su jos naryste tarptautinėse organizacijose ir organuose (Jungtinėse Tautose ir kt.), uždarant ir uždraudžiant su Rusijos valstybe susijusias institucijas, kurios gali būti išnaudojamos dezinformacijos ir propagandos sklaidai ar panašiais tikslais, valstybėse narėse ir apribojant Rusijos įtaką kitose srityse, įskaitant ekonomiką, finansus, mokslą, kultūrą, sportą, turizmą, socialinius tinklus ir pan.;

siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

1) tarptautiniu lygmeniu kelti Rusijos Federacijos pripažinimo terorizmą remiančia ir vykdančia valstybe klausimą, jos atsakomybės už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ar genocidą Ukrainoje ir Specialiojo Tarptautinio Baudžiamojo Tribunolo įsteigimo Rusijos agresijos nusikaltimui ištirti klausimus kelti ir spręsti tiek Europos Sąjungos, tiek viso demokratinio pasaulio lygmeniu;

2) Europos Sąjungos lygmeniu siekti, kad už teroristinės valstybės veiksmus atsakingos politinės partijos, palaikančios Rusijos karą prieš Ukrainą, t. y. partija „Vieningoji Rusija“, Rusijos Federacijos komunistų partija, Rusijos liberalų demokratų partija, partija „Teisingoji Rusija“, ir visi tų partijų nariai būtų įtraukti į Europos Sąjungos sankcijų sąrašus;

3) pateikti Seimui teisės aktų pakeitimus, kuriais griežtinama teisinė atsakomybė už tarptautinių sankcijų įgyvendinimo ir mėginimo apeiti sankcijas pažeidimus, kad nacionaliniu mastu numatyta teisinė atsakomybė už Europos Sąjungos nustatytų sankcijų pažeidimus būtų veiksminga, proporcinga ir atgrasanti;

4) įpareigoti strateginių prekių kontrolę atliekančias institucijas sukurti veikiantį nacionalinį kontrolės mechanizmą ir priemones, kurios užtikrintų ne tik dvejopo naudojimo prekių, bet ir galimai dvejopo naudojimo prekių arba jautrių technologijų, kurios gali būti panaudotos karinėms reikmėms, eksporto ir tranzito kontrolę.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen