PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS

ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS PASIRENGIMO RAUPŲ GRĖSMEI IR RAUPŲ VALDYMO VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO

2017 m. liepos 11 d. Nr. AV-516

Pakruojis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2  punktu, Pasirengimo raupų grėsmei ir raupų valdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-897 „Dėl Pasirengimo raupų grėsmei ir raupų valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“,

tvirtinu Pakruojo rajono savivaldybės pasirengimo raupų grėsmei ir raupų valdymo veiksmų planą (pridedama).

Administracijos direktorė                                                                                          Erika Kižienė

PATVIRTINTA

Pakruojo rajono savivaldybės

administracijos direktoriaus

2017 m. liepos 11 d.

įsakymu Nr. AV-516

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pakruojo rajono savivaldybės pasirengimo raupų grėsmei ir raupų valdymo veiksmų planas (toliau – planas) reglamentuoja asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus, kurie būtų taikomi prieš ir po raupų viruso tyčinio panaudojimo prieš asmenis bei nustačius raupų atvejus Pakruojo rajone.

2. Šiame plane vartojamos sąvokos:

2.1. A grupės sąlytį turėję asmenys – asmenys, turėję artimą sąlytį (sąlyčio pobūdis „veidu į veidą“ 2 metrų atstumu) su sergančiu raupais asmeniu, – šeimos nariai, asmenys, gyvenantys tose pačiose patalpose, kartu dirbantys, slaugantys, teikę medicininę ar kitokią pagalbą ir t. t. Šiai grupei taip pat priklauso asmenys, turėję sąlytį su daiktais ar medžiaga, kurie galėjo būti užkrėsti.

2.2. Antrinį sąlytį turėję asmenys – asmenys, turėję sąlytį su A grupės sąlytį turėjusiais asmenimis jų privalomo stebėjimo laikotarpiu.

2.3. B grupės sąlytį turėję asmenys – visi kiti sąlytį turėję asmenys, nepriskirti A grupės sąlytį turėjusiems asmenims.

2.4. Didelės rizikos grupės – asmenys, atliekantys asmens, sergančio raupais, stebėjimą ir vykdantys infekcijos plitimo valdymo priemones (asmens sveikatos priežiūros įstaigų, laboratorijų darbuotojai, kariai, policijos, valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų tikrinimą atliekančių institucijų pareigūnai).

2.5. Nulinė pranešimų sistema – registracijos sistema, kai nenustačius susirgimų, Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinei sistemai pranešamas nulinis („0“) raupų  atvejų skaičius.

2.6. Pirminį sąlytį turėję asmenys – asmenys, turėję sąlytį su sergančiu raupais asmeniu užkrečiamuoju laikotarpiu, arba asmenys, turėję sąlytį su daiktais ar medžiaga, kurie galėjo būti užkrėsti. Šie asmenys skirstomi į A ir B grupes, atsižvelgiant į riziką susirgti raupais. Rizika susirgti vertinama atsižvelgiant į sąlyčio pobūdį (artumą) ir trukmę.

2.7. Sąlytį su sergančiu raupais turėję asmenys – pirminį sąlytį turėję asmenys ir antrinį sąlytį turėję asmenys.

2.8. Žiedinė vakcinacijos nuo raupų strategija – Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) parengta strategija, kurios pagrindinis principas – ankstyvas raupų atvejų nustatymas ir izoliavimas, aktyvus sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimas ir jų vakcinacija, stebėjimas ir izoliavimas, nustačius pirmuosius ligos simptomus.

3. Pagal PSO rekomendacijas skiriami tokie raupų grėsmės lygiai:

3.1. 0 raupų grėsmės lygis – žinomų raupų susirgimo atvejų nėra. Tai situacija, kai nėra pranešta, įtariama ar patvirtinta nė vieno raupų atvejo pasaulyje;

3.2. 1 raupų grėsmės lygis – padidėjusi raupų grėsmė pasaulyje, t. y. nustačius tikėtiną raupų atvejį. Kitas padidėjusios raupų grėsmės požymis – informacija apie tai, kad raupų virusas aptiktas ne PSO nustatytose raupų viruso saugojimo vietose ir tikėtina, kad virusas gali būti panaudotas kaip biologinis ginklas. Šis grėsmės lygis gali būti nustatomas atsižvelgus į nacionalinių institucijų ir tarptautinių organizacijų siūlymus ar rekomendacijas taikyti sustiprintą epidemiologinę priežiūrą dėl raupų;

3.3. 2 raupų grėsmės lygis – vienas patvirtintas raupų atvejis trečiosiose (ne greta Lietuvos esančiose) valstybėse. Šis raupų grėsmės lygis nusako riziką, kad valstybėje gali atsirasti asmenų, turėjusių sąlytį su sergančiu raupais asmeniu. Rizika priklauso nuo asmenų, per nustatytą laiko periodą atvykstančių iš nesaugių raupų požiūriu teritorijų, skaičiaus. Būtina atsižvelgti į ryšius su gretimomis valstybėmis, kadangi jose gali būti daug sąlytį su sergančiu raupais turėjusių asmenų;

3.4. 3 raupų grėsmės lygis – vienas tikėtinas arba patvirtintas raupų atvejis Lietuvoje arba greta Lietuvos esančioje valstybėje. Yra didelis pavojus, kad valstybėje gali greitai atsirasti sąlytį su sergančiu raupais turėjusių asmenų;

3.5. 4 raupų grėsmės lygis – raupų plitimas valstybės viduje, t. y. vietinių raupų atvejų atsiradimas. Tai liudija, kad šis atvejis ilgai buvo nepastebėtas ir (ar) nediagnozuotas, todėl raupų virusas išplito;

3.6. 5 raupų grėsmės lygis – nekontroliuojamas raupų plitimas valstybės viduje. Atsiranda tokių atvejų, kurie nebuvo išaiškinti ir (ar) gali atsirasti tarpusavyje nesusijusių raupų atvejų keliose valstybės vietovėse. Šis lygis įvardijamas, kai nustatomas raupų viruso plitimas ir nepavyksta kontroliuoti epidemijos.

II SKYRIUS

RAUPŲ ATVEJO NUSTATYMAS, HOSPITALIZAVIMAS IR INFORMACIJOS TEIKIMAS

4. Gydytojai, įtarę, kad pacientas serga raupais, privalo konsultuotis su VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoju infektologu, nedelsiant pacientą izoliuoti (perkelti į atskirą kambarį, patalpą, kabinetą) nuo kitų pacientų ar šeimos narių, taikyti standartines pacientų, sergančių per orą (su dalelėmis) ir sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones pagal Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ patvirtinimo“  (toliau –  Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“), reikalavimus ir nedelsiant informuoti NVSC Šiaulių departamento Pakruojo skyrių. Šio skyriaus specialistai surenka duomenis apie galimą sąlytį su raupais sergančiu turėjusius asmenis (sudaro vardinį sąrašą), įvertina jų galimo užsikrėtimo riziką, nustato sąlyčio pobūdį ir kartu su VšĮ Šiaulių respublikinės ligoninės gydytoju infektologu organizuoja jų medicininį stebėjimą ir (ar) hospitalizavimą (prireikus) ir skiepijimą.

5. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga (toliau – ASPĮ) organizuoja asmens pergabenimą į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, kurioje pagal pasirengimo raupų grėsmei planą numatyta hospitalizuoti raupais sergančius asmenis.

6. Asmenys, kuriems įtariami raupai, į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę pervežami VšĮ Pakruojo PSPC Greitosios medicinos pagalbos  (toliau – GMP) transportu. Kviečiant GMP transportą pacientui pervežti, GMP ir ASPĮ, į kurią bus vežamas asmuo, kuriam įtariami raupai, būtina pranešti apie įtarimą, kad pacientas serga raupais. Po paciento pervežimo sanitarinis transportas valomas ir dezinfekuojamas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. V-902 „Dėl Sanitarinio transporto, kuriuo pervežami į asmens sveikatos priežiūros įstaigas ligoniai ir asmenys, įtariami, kad serga užkrečiamosiomis ligomis, valymo, dezinfekcijos, dezinsekcijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas.

7. VšĮ Pakruojo ligoninėje, kurioje pagal pasirengimo raupų grėsmei planą laikinai izoliuojami raupais sergantys asmenys, turi būti:

7.1. atskirtos pacientų stebėjimo ir gydymo palatos, personalo persirengimo patalpos;

7.2. numatytas personalas (sudarytas vardinis sąrašas), kuris dirbs, gydys ir slaugys raupais sergančius asmenis. Šis personalas aprūpinamas asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis ir, nustačius atitinkamą grėsmės lygį, paskiepijamas nuo raupų. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai turi naudoti asmenines apsaugines priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. 186 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų asmeninių apsauginių priemonių, dėvimų teikiant paslaugas sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir naudojimosi jomis taisyklių patvirtinimo“;

7.3. nustatyta ir įstaigos vadovo patvirtinta tvarka, kaip elgtis esant 1 ar 2 raupų atvejams, bei tvarka, esant dideliam raupų atvejų skaičiui ligoninėje;

7.4. personalui pravesti mokymai dėl raupų kontrolės priemonių;

7.5. raupų diagnostikos ir gydymo algoritmai.

8. Infekcijų kontrolė ASPĮ vykdoma pagal Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ reikalavimus.

9. Pakruojo rajono savivaldybės administracija kartu su NVSC Šiaulių departamento Pakruojo skyriumi ir ASPĮ numato, kaip ir kokias asmens sveikatos priežiūros įstaigas per 24 val. būtų galima perprofiliuoti, jei būtų daug sergančių raupais. Apie perprofiliavimo galimybes informuojamas SAM ESSC. ASPĮ sąrašą ir jose esančių lovų skaičių pateikia SAM ESOC.

10. Biologinę medžiagą laboratoriniam ištyrimui paima apmokytas dirbti su trečios ir ketvirtos biologinio pavojingumo grupės sukėlėjais ASPĮ personalas. Biologinės medžiagos su galimais raupų sukėlėjais ėminių pakavimas, ženklinimas ir transportavimas vykdomas vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos Užkrečiamųjų medžiagų transportavimo 2013–2014 m. taisyklėmis (Guidance on regulations for the Transport of Infectious Substances 2013–2014, WHO, January 2013).

11. Tinkamai įpakuoti ėminiai transportuojami į NVSPL, prieš tai ją informavus.

12. Įtarus ar patvirtinus raupų atvejį Pakruojo rajone, informacija teikiama vadovaujantis Informacijos apie ekstremalias visuomenės sveikatai situacijas, keliančias tarptautinį susirūpinimą, rinkimo, vertinimo ir teikimo Pasaulio sveikatos organizacijai tvarkos apraše, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-17 „Dėl Informacijos apie ekstremalias visuomenės sveikatai situacijas, keliančias tarptautinį susirūpinimą, rinkimo, vertinimo ir teikimo Pasaulio sveikatos organizacijai tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

III SKYRIUS

ASMENINĖS APSAUGOS PRIEMONĖS

13.     ASPĮ, kuriose pagal Planą hospitalizuojami raupais sergantys asmenys, turi būti:

13.1.  atskirtos pacientų stebėjimo ir gydymo palatos, personalo persirengimo patalpos;

13.2.  numatytas personalas (sudarytas vardinis sąrašas), kuris dirbs, gydys ir slaugys raupais sergančius asmenis. Šis personalas aprūpinamas asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis ir, nustačius atitinkamą grėsmės lygį, paskiepijamas nuo raupų;

13.3.  nustatyta ir įstaigos vadovo patvirtinta tvarka, kaip elgtis esant 4 ar 5 raupų grėsmės lygiams, bei tvarka, esant dideliam raupų atvejų skaičiui ligoninėje;

13.4.  personalui pravesti mokymai dėl raupų kontrolės priemonių;

13.5.  raupų diagnostikos (laboratorinių tyrimų paėmimas ir transportavimas) ir gydymo algoritmai.

14.     ASPĮ darbuotojai turi naudoti asmenines apsaugines priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. 186 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų asmeninių apsauginių priemonių, dėvimų teikiant paslaugas sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir naudojimosi jomis taisyklių patvirtinimo“.

15.     Naudojantys asmenines apsaugos priemones privalo laikytis jų apsirengimo ir nusirengimo eiliškumo, asmeninių apsauginių priemonių nukenksminimo tvarkos ir asmeninių apsauginių priemonių nukenksminimo tvarkos.

16.     Infekcijų kontrolė ASPĮ vykdoma pagal Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ reikalavimus.

IV SKYRIUS

SĄLYTĮ TURĖJUSIŲ ASMENŲ IŠAIŠKINIMAS, STEBĖJIMAS, IZOLIAVIMAS, SKIEPIJIMAS

17. Iš ASPĮ gavę informaciją apie įtariamą ar patvirtintą raupų atvejį, NVSC Šiaulių departamento Pakruojo skyriaus specialistai išaiškina sąlytį su  raupų atveju turėjusius asmenis (sudaro vardinį sąrašą), įvertina jų galimo užsikrėtimo riziką ir nustato sąlyčio pobūdį, kartu su ASPĮ organizuoja jų medicininį stebėjimą ir hospitalizavimą (prireikus), skiepijimą. Prasidėjus karščiavimui ar atsiradus kitiems raupų požymiams, asmuo nedelsiant izoliuojamas. Organizuojamas asmens pergabenimas į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, kurioje pagal pasirengimo raupų grėsmei planą numatyta hospitalizuoti raupais sergančius asmenis.

18. A grupės sąlytį turėję asmenys išaiškinami apklausiant raupais sergančius asmenis apie jų šeimos narius, giminaičius, artimus draugus, bendradarbius, kitus asmenis. A grupės sąlytį turėję asmenys turi būti vakcinuojami kuo skubiau ir nustatyta tvarka stebimi dėl raupų simptomų pasireiškimo ne trumpiau kaip 18 dienų po sąlyčio su raupais sergančiu asmeniu. A grupės sąlytį turėję asmenys informuojami, kad turi matuoti kūno temperatūrą ne rečiau kaip 2 kartus per parą ir užrašyti duomenis apie galimus simptomus. Jiems nurodomas telefono numeris, kuriuo jie turi pranešti apie savo sveikatos būklę.

19. B grupės sąlytį turėję asmenys nestebimi, tačiau turi būti informuoti, kokiu telefono numeriu jie turi pranešti apie savo sveikatos būklę, atsiradus bet kokiems neaiškumams ar pasireiškus ligos simptomams. B grupės sąlytį turėję asmenys turi gauti aprašymus, kaip turi atrodyti skiepijimo vieta ir nustatytu laiku atvykti į sveikatos priežiūros įstaigą, atliekančią skiepijimą nuo raupų, įvertinti skiepijimo vietą.

20. Antrinį sąlytį turėję asmenys turi gauti aprašymus, kaip turi atrodyti skiepo vieta, ir nustatytu laiku atvykti į sveikatos priežiūros įstaigą, atliekančią skiepijimą nuo raupų, įvertinti skiepo vietą. Jei raupai patvirtinami A grupės sąlytį turėjusiam asmeniui, antrinį sąlytį turėjęs asmuo tampa A grupės sąlytį turėjusiu asmeniu.

21. Sąlytį su sergančiu raupais asmeniu turėjusių asmenų vakcinacija:

21.1. Sąlytį su sergančiu raupais turėjusių asmenų vakcinacija turi būti atliekama kuo greičiau po sąlyčio (ne vėliau kaip per 96 val. po sąlyčio). Prieš skiepijant sąlytį su sergančiu raupais asmeniu turėję asmenys turi būti patikrinami dėl raupų simptomų.

21.2. Sąlytį su sergančiu, kuriam raupų diagnozė buvo atmesta, asmenys neturėtų būti skiepijami.

21.3. Vakcinuojant A grupės sąlytį turėjusius asmenis skiepų kontraindikacijų nėra. Jei A grupės sąlytį turėjusiam skiepijamam asmeniui nustatyta sunki odos liga arba imunosupresinė būklė, jam gali būti skiriamas ir raupų imunoglobulinas, siekiant išvengti nepageidaujamų reakcijų į skiepus (komplikacijų po skiepų). Sąlytį turėję asmenys informuojami, kad jiems būtina nurodytu laiku atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, skiepijančią nuo raupų, įvertinti skiepo vietą.

21.4. B grupės sąlytį turėjusių asmenų skiepijimas nuo raupų turi būti atliekamas įvertinus skiepijimo ir užsikrėtimo raupais riziką.

21.5. Antrinį sąlytį turėję asmenys skiepijami įvertinus skiepijimo ir užsikrėtimo raupais riziką. Jei šie asmenys turi skiepų kontraindikacijų, jie privalo vengti sąlyčio su paskiepytu A grupės sąlytį turėjusiu asmeniu, kol skiepo vieta neužgijusi.

21.6. Pirminį sąlytį su sergančiu raupais turėję asmenys, kurie atsisakė skiepytis arba kuriems nepasireiškė atsakas į vakciną, arba kurie skiepyti praėjus daugiau nei 3 paroms po sąlyčio, vertinami kaip neskiepyti nuo raupų.

21.7. Pirminį sąlytį turėję asmenys, kuriems nepasireiškė atsakas į vakciną, po 3 parų turi būti revakcinuoti.

21.8. Sąlytį su sergančiu raupais asmeniu turėjusiems asmenims, kurie paskiepyti 3–8 dieną po sąlyčio, gali būti skiriamas raupų imunoglobulinas.

V SKYRIUS

SKIEPIJIMO RAUPŲ VAKCINA ORGANIZAVIMO IR ATLIKIMO TVARKA

22.     Raupų vakcina, jei SAM ESOC nenumato kitaip, skiepijama iš anksto numatytose sveikatos priežiūros įstaigose (1 priedas).

23. Skiepijimai nuo raupų, esant 1 raupų grėsmės lygiui,  bus atliekami viešojoje įstaigoje Kauno klinikinėje ligoninėje. Skiepijimai nuo raupų, esant 2 raupų grėsmės lygiui, bus atliekami viešojoje įstaigoje Šiaulių centro poliklinikoje. Viešojoje įstaigoje Pakruojo pirminės sveikatos priežiūros centre numatomas skiepų kabinetas, kuriame bus atliekami skiepijimai nuo raupų, esant 4 ir 5 raupų grėsmės lygiams.

Esant 1 ir 2 raupų grėsmės lygiui skiepijamos tik asmenų grupės pagal Raupų vakcina skiepijamų asmenų grupių, nustatytų pagal raupų grėsmės lygius, sąrašą (1 priedas) arba pagal Raupų vakcina skiepijamų asmenų grupių, kurios bus skiepijamos prioriteto tvarka, sąrašą (2 priedas). Gyventojams skiepijimai nuo raupų esant šiems grėsmės lygiams neatliekami.

24. Esant 3 raupų grėsmės lygiui taikoma žiedinės vakcinacijos strategija, kuri apima sąlytį su sergančiu raupais turėjusių asmenų ir su šiais asmenimis artimą sąlytį turėjusių asmenų skiepijimą nuo raupų. Jei reikia, tęsiami tvarkos aprašo 1 ir 2 prieduose išvardytų asmenų grupių skiepijimai.

25. Esant 4 raupų grėsmės lygiui skiepijami sąlytį su sergančiu raupais turėję asmenys.

26. Esant 5 raupų grėsmės lygiui, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją ir priimtą sprendimą, skiepijimai atliekami sąlytį su sergančiu raupais turėjusiems asmenims arba vykdoma masinė vakcinacija.

27. Reikalavimai skiepijimus atliekantiems asmenims:

37.1. skiepijimus nuo raupų gali atlikti tik iš anksto nuo raupų paskiepytas personalas. Personalas paskiepijamas esant 1 ir 2 raupų grėsmės lygiams;

37.2. skiepijimus atliekantis personalas turi būti apmokytas atlikti skiepijimus raupų vakcina, naudojant bifurkacinę adatą;

37.3. skiepijimus atliekantys asmenys skiepijimų metu turi dėvėti asmenines apsaugos priemones (chalatą, pirštines, prijuostę, apsauginius akinius ar skydelį);

37.4. skiepijimus atliekantis asmuo atsako už tai, kad skiepijamas asmuo suprantamai būtų supažindintas su nepageidaujamų reakcijų į skiepus išsivystymo rizika ir pasirašęs sutikimą skiepytis.

38. Asmens informavimas ir skiepijimas:

38.1. Asmuo, atvykęs į VšĮ Pakruojo PSPC skiepų kabinetą ar kitą vietą, kurioje atliekami skiepijimai nuo raupų, pirmiausia turi būti informuojamas apie raupus, riziką jais susirgti ir skiepijimus arba jam įteikiama dalomoji informacinė medžiaga ( priedas 3).

38.2. Prieš skiepijimą asmenį turi apžiūrėti ir apklausti gydytojas, kuris įvertina jo sveikatos būklę. A grupės sąlytį turėjusiems asmenims kontraindikacijų skiepams nuo raupų nėra. Jei A grupės sąlytį turėjusiam skiepijamam asmeniui nustatyta sunki odos liga arba imunosupresinė būklė, jam gali būti skiriamas ir raupų imunoglobulinas, siekiant išvengti nepageidaujamų reakcijų į skiepus.

38.3. Jei asmuo gali būti skiepijamas nuo raupų, jis užregistruojamas registracijos žurnale ir užpildoma Ambulatorinė asmens sveikatos istorijos forma Nr. 025/a, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“. Jam įteikiama sutikimo skiepytis forma, kurią asmuo turi perskaityti ir pasirašyti.

38.4. Paskiepytam asmeniui paaiškinama, kaip jis turi prižiūrėti skiepo vietą, įteikiama Skiepo vietos priežiūros atmintinė (4 priedas).

38.5. Paskiepytas asmuo informuojamas, kur turi kreiptis ir pranešti, jei jam pasireikštų nepageidaujamos reakcijos į skiepus.

39. Paskiepyto asmens skiepo vieta įvertinama ne anksčiau kaip po 7 dienų, jam atvykus į ASPĮ, skiepijančią nuo raupų, arba kitą nurodytą vietą ar įstaigą. Skiepo vietą taip pat gali įvertinti slaugytoja, atvykusi į namus. Registracijos žurnale pažymima apie atliktą skiepo vietos įvertinimą. Asmuo, kuriam nepasireiškė atsakas į vakciną, po 3 dienų turi būti revakcinuotas.

40. Skiepijimo procedūra vertinama kaip sėkminga, jei po 3 dienų susiformuoja papulė. Paskiepijus raupų vakcina, vystosi tipinis atsakas į raupų vakciną:

40.1. papulė susiformuoja po skiepo praėjus 3–5 dienoms;

40.2. pustulė susiformuoja po skiepo praėjus 5–8 dienoms;

40.3. eritema susiformuoja po skiepo praėjus 8–10 dienų;

40.4. šašas susiformuoja po skiepo praėjus 14 dienų;

40.5. šašas nukrenta po skiepo praėjus 14–21 dienai.

41. Skiepijimai nuo raupų turėtų būti atliekami iš anksto numatytu laiku. Atliekant skiepijimus nuo raupų negalima skiepyti asmenų kitais skiepais.

_____________________

PATVIRTINTA

Pakruojo rajono savivaldybės

administracijos direktoriaus

2017 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. AV-516

PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS PASIRENGIMO RAUPŲ GRĖSMEI VEIKSMŲ PLANAS

Veiksmai		Priemonės	Atsakingi vykdytojai		Įvykdymo terminas
1.   0 RAUPŲ GRĖSMĖS LYGIS Žinomų raupų susirgimo atvejų nėra. Tai situacija, kai nėra pranešta, įtariama ar patvirtinta nė vieno raupų atvejo pasaulyje.
1.1.	Peržiūrėti ir prireikus atnaujinti Pakruojo rajono savivaldybės pasirengimo raupų grėsmei priemonių planą (toliau – Planas), suderinant plano pakeitimus su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento Pakruojo skyriumi (toliau – NVSC prie SAM Šiaulių departamentas Pakruojo skyrius).		Pakruojo rajono savivaldybės administracija, NVSC prie SAM Šiaulių departamentas Pakruojo skyrius	Kasmet, pagal poreikį
1.2.	Raupų atvejams registruoti naudoti nulinę pranešimų sistemą, kai nenustačius susirgimų Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinei sistemai (toliau – ULSVIS) pranešamas nulinis „0“ atvejų skaičius (Statistinės ataskaitos forma Nr. 4 – „Sergamumas užkrečiamosiomis ligomis“).		Asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – ASPĮ), NVSC prie SAM Šiaulių departamentas Pakruojo skyrius	Kiekvieną mėnesį
1.3.	Sekti ir platinti Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO), Europos Komisijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau – ELPKC) skelbiamą informaciją ir rekomendacijas sveikatos priežiūros įstaigoms ir kitoms institucijoms, vykdyti jų nurodymus dėl pasirengimo raupams, rengti visuomenei informacinę medžiagą, kuri būtų platinama padidėjus raupų grėsmės lygiui.		NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyrius	Esant 0 raupų grėsmės lygiui
1.4.	Pakruojo ASPĮ numatyti raupais sergančių asmenų transportavimo tvarką.		Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro greitosios medicinos pagalbos skyrius (toliau – GMP skyrius), Pakruojo ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrius	Esant 0 raupų grėsmės lygiui
1.5.	Pakruojo ASPĮ ir Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (toliau – NVSPL) numatyti tiriamosios medžiagos, įtariant raupus, transportavimo tvarką.		ASPĮ, NVSPL	Esant 0 raupų grėsmės lygiui
1.6.	Numatyti atskirą stebėjimo ir gydymo palatą VšĮ Pakruojo ligoninėje, kol asmuo, sergantis raupais, bus hospitalizuotas VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.		ASPĮ	Esant 0 raupų grėsmės lygiui
1.7.	Numatyti, kad sąlytį turėję asmenys mediciniškai būtų stebimi ir izoliuoti viešosios įstaigos Pakruojo ligoninės skyriuje (esant galimybių galima svarstyti kitur).		ASPĮ	Esant 0 raupų grėsmės lygiui
1.8.	Įvertinti turimas individualių apsauginių priemonių, dėvimų teikiant paslaugas sergantiesiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, plintančiomis oro lašeliniu būdu, atsargas.		Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, Savivaldybės ESK	Kasmet
1.9.	Numatyti žiedinės vakcinacijos nuo raupų strategiją. Sudaryti vardinius asmenų, kurie būtų skiepijami nuo raupų esant 1 ir 2 raupų grėsmės lygiui, sąrašus.		ASPĮ, Pakruojo rajono savivaldybės ESK	Kasmet
1.10.	Numatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kurios būtų perprofiliuotos, jei būtų daug sergančių raupais.		Savivaldybės ESK, Savivaldybės gydytojas	Esant didesniam raupų atvejų skaičiui
2. 1 RAUPŲ GRĖSMĖS LYGIS Padidėjusi raupų grėsmė pasaulyje, t. y. nustatytas tikėtinas raupų atvejis.
2.1.	Pakruojo  rajono savivaldybės administracija, savivaldybės gydytojas turi peržiūrėti ir prireikus atnaujinti Pakruojo rajono savivaldybės pasirengimo raupų grėsmei priemonių planą.		Pakruojo rajono savivaldybės administracija, NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyrius		Esant 1 raupų grėsmės lygiui
2.2.	Raupų atvejams registruoti naudoti nulinę pranešimų sistemą, kai nenustačius susirgimų ULSVIS pranešamas nulinis „0“ atvejų skaičius.		ASPĮ, NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyrius, ULAC		Esant 1 raupų grėsmės lygiui
2.3.	Platinti PSO, Europos Komisijos, ELPKC skelbiamą informaciją apie raupų grėsmę ir rekomendacijas institucijoms, visuomenei ir keliautojams.		NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyrius, ULAC		Esant 1 raupų grėsmės lygiui
2.4.	Organizuoti asmens ir visuomenės sveikatos specialistų mokymus susirgimų raupais diagnostikos, infekcijos plitimą ribojančių priemonių vykdymo ir kitais klausimais.		ULAC, NVSPL, SAM ESSC, NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyrius, ASPĮ, Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras		Esant 1 raupų grėsmės lygiui
2.5.	ASPĮ sudarytus ir patikslintus sveikatos apsaugos sistemos, būtinuosius visuomenės poreikius užtikrinančių įstaigų, laboratorijų, ir kitų tarnybų darbuotojų vardinius sąrašus, kuriuos numatyta skiepyti nuo raupų esant 1 ir 2 raupų grėsmės lygiams, sąrašus per tris darbo dienas, paskelbus 1 raupų grėsmės lygį, turi pateikti savivaldybės gydytojui. Šie sąrašai turi būti pridėti prie Raupų plano ir pareikalavus pateikti SAM ESOC.		ASPĮ, Savivaldybės gydytojas		Esant 1 raupų grėsmės lygiui
2.6.	Numatyti asmenis, kurie atliks skiepijimus nuo raupų, bei organizuoti jų mokymą.		SAM ESOC, ASPĮ, ULAC, NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyrius		Esant 1 raupų grėsmės lygiui
2.7.	Paskirti gydytojus, slaugytojus ir kitus darbuotojus, kurie, nustačius raupų atvejus, dirbs asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose bus gydomi ir slaugomi raupais sergantys asmenys. Šie asmenys turi būti numatyti kaip potencialiai skiepytini asmenys, jei raupų grėsmės lygis didėja.		ASPĮ, ULAC, SAM ESOC, NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyrius		Esant 1 raupų grėsmės lygiui
2.8.	SAM ESOC sprendimu pradėti skiepyti SAM ESOC identifikuotus sveikatos apsaugos sistemos, būtinuosius visuomenės poreikius užtikrinančių įstaigų, laboratorijų ir kitų tarnybų darbuotojus viešojoje įstaigoje Kauno klinikinėje ligoninėje: 1. Asmenys, kurie atliks skiepijimus nuo raupų. 2. Mikrobiologijos laboratorijų darbuotojai. 3. GMP skyriaus personalas, galintis turėti sąlytį su įtariamais sergant ar sergančiais raupais pacientais, taip pat užterštais tokių pacientų daiktais. 4. ASPĮ darbuotojai, iš anksto numatyti dirbti su įtariamais sergant ar sergančiais raupais pacientais, taip pat galintys turėti sąlytį su infekuotais tokių pacientų daiktais.		SAM ESOC, ASPĮ, ULAC, NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyrius		Esant 1 raupų grėsmės lygiui
3. 2 RAUPŲ GRĖSMĖS LYGIS Nustatytas vienas patvirtintas raupų atvejis trečiosiose, ne greta Lietuvos esančiose, valstybėse.
3.1.	Informuoti visas suinteresuotas institucijas apie PSO, Europos Komisijos, ELPKC skelbiamą informaciją apie raupų atvejus už valstybės ribų, teikti rekomendacijas.		ULAC, NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyrius		Esant 2 grėsmės lygiui
3.2.	Organizuoti asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų specialistų bei tarnybų, dalyvaujančių ekstremaliųjų situacijų valdymo veikloje, darbuotojų pasitarimus ir mokymus.		SAM ESSC, ULAC, NVSPL, NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyrius, ASPĮ, Pakruojo VSB		Esant 2 grėsmės lygiui
3.3.	Vykdyti sustiprintą epidemiologinę priežiūrą, ASPĮ turi pranešti apie susirgimus, pasireiškiančius bėrimu ir karščiavimu. Atkreipti dėmesį į ligų, kurios pasireiškia bėrimais ir karščiavimu, diferencinę diagnostiką.		SAM ESOC, ULAC, NVSPL, NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyrius		Esant 2 grėsmės lygiui
3.4.	Numatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kurios būtų perprofiliuotos, jei būtų daug sergančių raupais		Pakruojo rajono savivaldybės administracija, NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyrius		Esant 2 grėsmės lygiui
3.5.	SAM ESOC priėmus sprendimą, pradėti skiepyti nuo raupų arba plėsti skiepijimo apimtis viešojoje įstaigoje Šiaulių centro poliklinikoje: 1. Tęsiami sveikatos priežiūros darbuotojų, skiepijamų esant 1 raupų grėsmės lygiui, skiepai. 2. Skiepijami NVSC darbuotojai, atsakingi už užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą, kurie dirbs su asmenimis, turėjusiais sąlytį su sergančiu raupais asmeniu. 3. Patalogoanatomai, kurie dirbs su mirusiųjų nuo raupų kūnais. 4. Asmenys, kurie atliks aplinkos kenksmingumo pašalinimą. 5. Institucijų, kurios dalyvauja ekstremalių situacijų valdyme, darbuotojai ir pareigūnai. 6. Būtinuosius poreikius užtikrinančių įstaigų – dujų, vandens, elektros, degalų tiekimo, telekomunikacijų, geriamojo vandens tiekimo, maisto, transporto ir panašių sričių  darbuotojai. 7. Anksčiau skiepyti asmenys revakcinuojami.		SAM ESOC, ASPĮ, NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyrius		Esant 2 grėsmės lygiui
3.6.	Vykdyti sustiprintą keliautojų, atvykusių iš valstybių, iš kurių pranešama apie padidėjusią raupų grėsmę, priežiūrą.		NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyrius		Esant 2 grėsmės lygiui
3.7.	Informaciją žiniasklaidai teikia Sveikatos apsaugos ministerija ir jos įgaliotos institucijos.		SAM, ULAC, NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyrius		Esant 2 grėsmės lygiui
4.  3 RAUPŲ GRĖSMĖS LYGIS Nustatytas vienas tikėtinas arba patvirtintas raupų atvejis Lietuvoje arba greta Lietuvos esančioje valstybėje.
4.1.	ASPĮ ir NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyriaus veiklą organizuojama pagal SAM ESOC priimtus sprendimus.		SAM ESOC, ASPĮ, NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyrius		Esant 3 raupų grėsmės lygiui
4.2.	Atsiradus raupų atvejams Lietuvoje vykdomos visos ankstesniuose raupų grėsmės lygiuose numatytos ir papildomos raupų plitimą ribojančios priemonės pagal PSO, Europos Komisijos, ELPKC rekomendacijas ir nurodymus.		SAM ESOC, ASPĮ, NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyrius		Esant 3 raupų grėsmės lygiui
4.3.	ASPĮ darbuotojai, nustatę (įtarę) asmenį, sergantį raupais, taip pat mirties nuo šios ligos atvejį, privalo tai užregistruoti Infekcinių susirgimų apskaitos žurnale (forma Nr. 060/a) ir teikti informaciją NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyriui, pateikiant pranešimą apie nustatytą (įtariamą) susirgimą (forma Nr. 058-089-151/a), esant galimybei, surinkti informaciją apie sąlytį su sergančiuoju raupais turėjusius asmenis.		VšĮ Pakruojo PSPC šeimos gydytojas, VšĮ Pakruojo ligoninės gydantis gydytojas, NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyrius		Įtarus raupų atvejį registruoti žodžiu per 2 val., raštu – per 12 val.
4.4.	Informuoti Savivaldybės ESK		ASPĮ		Nustačius ar įtarus raupų atvejį
4.5.	NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyriaus specialistai, gavę informaciją iš ASPĮ dėl įtariamo ar patvirtinto raupų atvejo, nedelsdami pateikia informaciją Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui (toliau – ULAC) ir Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrui (toliau – SAM ESSC).		NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyrius		Įtarus raupų atvejį
4.6.	ASPĮ organizuoja suaugusio asmens ar vaiko, įtariamo sergant raupais, pergabenimą į viešosios įstaigos VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę GMP transportu. Būtina ASPĮ pranešti apie įtarimą, kad pacientas serga raupais. Po paciento pervežimo sanitarinis transportas valomas ir dezinfekuojamas.		ASPĮ, GMP skyrius		Įtarus raupų atvejį
4.7.	Biologinę medžiagą laboratoriniam ištyrimui gali paimti apmokytas dirbti su III ir IV biologinio pavojingumo grupės sukėlėjais ASPĮ personalas.		ASPĮ, NVSPL		Įtarus raupų atvejį
4.8.	Tinkamai įpakuoti biologinės medžiagos ėminiai transportuojami į NVSPL, prieš tai ją informavus, arba pagal susitarimą ėminius transportuoja NVSPL.		ASPĮ, NVSPL		Įtarus raupų atvejį
4.9.	Iš ASPĮ gavę informaciją apie įtariamą ar patvirtintą raupų atvejį, NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyriaus specialistai išaiškina sąlytį su raupų atvejį turėjusius asmenis (sudaro vardinį sąrašą), įvertina jų galimo užsikrėtimo riziką ir nustato sąlyčio pobūdį. NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyrius kartu su ASPĮ organizuoja sąlytį su raupų atvejį turėjusių asmenų medicininį stebėjimą ir prireikus hospitalizavimą bei skiepijimą. Prasidėjus karščiavimui ar atsiradus kitiems raupų požymiams, asmuo nedelsiant izoliuojamas ir organizuojamas jo pergabenimas į Respublikinę Šiaulių ligoninę		ASPĮ, NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyrius		Įtarus raupų atvejį
4.10.	Skiepai nuo raupų atliekami viešojoje įstaigoje Šiaulių centro poliklinikoje.		ASPĮ		Esant 3 grėsmės lygiui
4.11.	A grupės sąlytį turėjusius asmenis išaiškina ASPĮ ir (ar) NVSC specialistai, apklausdami raupais sergančius asmenis apie jų šeimos narius, giminaičius, artimus draugus, bendradarbius, kitus asmenis. A grupės sąlytį turėję asmenys turi būti vakcinuojami taikant žiedinę vakcinacijos strategiją kuo skubiau ir stebimi dėl raupų simptomų pasireiškimo ne trumpiau kaip 18 dienų po sąlyčio su raupais sergančiu asmeniu bei informuojami, kad turi matuoti kūno temperatūrą ne rečiau kaip 2 kartus per parą ir užrašyti duomenis apie galimus simptomus bei nurodytu telefono numeriu pranešti apie savo sveikatos būklę. Vakcinuojant A grupės sąlytį turėjusius asmenis skiepų kontraindikacijų nėra. Jei A grupės sąlytį turėjusiam skiepijamam asmeniui nustatyta sunki odos liga arba imunosupresinė būklė, jam gali būti skiriamas ir raupų imunoglobulinas, siekiant išvengti nepageidaujamų reakcijų į skiepus (komplikacijų po skiepų). Sąlytį turėję asmenys informuojami, kad jiems būtina nurodytu laiku atvykti į viešąją įstaigą Pakruojo pirminės sveikatos priežiūros centrą įvertinti skiepo vietą.		ASPĮ, NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyrius		Įtarus raupų atvejį
4.12.	B grupės sąlytį turėjusius asmenis išaiškina ASPĮ ir (ar) NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyriaus specialistai. Šių asmenų skiepijimas nuo raupų turi būti atliekamas įvertinus skiepijimo ir užsikrėtimo raupais riziką. B grupės sąlytį turėję asmenys nestebimi, tačiau jiems nurodomas telefono numeris, kuriuo jie turi pranešti apie savo sveikatos būklę, atsiradus bet kokiems neaiškumams ar pasireiškus ligos simptomams, bei įteikiami aprašymai, kaip turi atrodyti skiepijimo vieta. Nustatytu laiku jie turi atvykti į viešąją įstaigą Pakruojo pirminės sveikatos priežiūros centrą skiepo vietai įvertinti.		ASPĮ, NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyrius		Įtarus raupų atvejį
4.13.	Pirminį sąlytį su sergančiuoju raupais turėję asmenys, kurie atsisakė skiepytis arba kuriems nepasireiškė atsakas į vakciną, arba kurie skiepyti praėjus daugiau nei 3 paroms po sąlyčio, vertinami kaip neskiepyti nuo raupų. Asmenys, kuriems nepasireiškė atsakas į vakciną, po 3 parų turi būti revakcinuoti.		ASPĮ, NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyrius		Įtarus raupų atvejį
4.14.	Antrinį sąlytį turėję asmenys skiepijami įvertinus skiepijimo ir užsikrėtimo raupais riziką. Jei šie asmenys turi skiepų kontraindikacijų, jie privalo vengti sąlyčio su paskiepytu A grupės sąlytį turėjusiu asmeniu, kol skiepo vieta neužgijusi. Antrinį sąlytį turėję asmenys turi gauti aprašymus, kaip turi atrodyti skiepo vieta, ir nustatytu laiku atvykti į viešąją įstaigą Pakruojo pirminės sveikatos priežiūros centrą skiepo vietai įvertinti. Jei raupai patvirtinami A grupės sąlytį turėjusiam asmeniui, antrinį sąlytį turėjęs asmuo tampa A grupės sąlytį turėjusiu asmeniu.		ASPĮ, NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyrius		Įtarus raupų atvejį
4.15.	Sąlytį su sergančiu raupais asmeniu turėjusiems asmenims, kurie paskiepyti 3–8 dieną po sąlyčio, gali būti skiriamas raupų imunoglobulinas.		ASPĮ, NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyrius		Įtarus raupų atvejį
4.16.	Esant 3 raupų grėsmės lygiui taikoma žiedinės vakcinacijos strategija, kuri apima sąlytį su sergančiuoju raupais turėjusių asmenų ir su šiais asmenimis artimą sąlytį turėjusių asmenų skiepijimą nuo raupų. Jei reikia, tęsiamas asmenų grupių, numatytų skiepyti esant 1 ir 2 raupų grėsmės lygiams, skiepijimas. Vykdomas pirminį ir antrinį sąlytį su sergančiuoju raupais turėjusių asmenų skiepijimas.		VšĮ Šiaulių centro poliklinika, NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyrius		Įtarus raupų atvejį
4.17.	Sąlytį su sergančiuoju raupais turėjusių asmenų vakcinacija turi būti atliekama kuo greičiau po sąlyčio (ne vėliau kaip per 96 val. po sąlyčio). Prieš skiepijant sąlytį su sergančiu raupais asmeniu turėję asmenys turi būti patikrinami dėl raupų simptomų. Sąlytį su sergančiuoju raupais, kuriam raupų diagnozė buvo atmesta, turėję asmenys neturėtų būti skiepijami.		ASPĮ, NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyrius		Įtarus raupų atvejį
4.18.	Skiepijimai nuo raupų turėtų būti atliekami iš anksto numatytu laiku. Atliekant skiepijimus nuo raupų negalima skiepyti asmenų kitais skiepais.		ASPĮ, NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyrius		Esant 3 raupų grėsmės lygiui
4.19.	Aplinkos privalomasis kenksmingumo pašalinimas raupų židinyje atliekamas: 1. Baigiamoji dezinfekcija turi būti atlikta per 3 val. po ligonio izoliavimo ar hospitalizavimo, ją atlieka licencijuota įmonė. 2. Nuolatinį valymą ir dezinfekciją gyvenamosiose patalpose kiekvieną dieną atlieka sergantis ar įtariamas sergant asmuo ar jį slaugantys asmenys.		Pakruojo rajono savivaldybės administracija, ASPĮ, NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyrius		Įtarus raupų atvejį
5.      4 RAUPŲ GRĖSMĖS LYGIS Nustatytas raupų plitimas valstybės viduje, t. y. vietinių raupų atvejų atsiradimas.
5.1.	ASPĮ ir NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyriaus veikla organizuojama pagal SAM ESOC priimtus sprendimus.		SAM ESOC, ASPĮ, NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyrius		Esant 4 raupų grėsmės lygiui
5.2.	Atsiradus raupų atvejams Lietuvoje ir jiems išplitus, organizuojamos ir vykdomos visos ankstesniuose raupų grėsmės lygiuose numatytos ir papildomos raupų plitimą ribojančios priemonės (raupų atvejų išaiškinimas, sergančių raupais hospitalizavimas, informacijos teikimas, sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimas, skiepijimas) pagal PSO, Europos Komisijos, ELPKC rekomendacijas ir nurodymus.		SAM ESOC, ULAC, ASPĮ, NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyrius		Esant 4 raupų grėsmės lygiui
5.3.	Esant 4 raupų grėsmės lygiui skiepijami sąlytį su sergančiuoju raupais turėję asmenys viešojoje įstaigoje Pakruojo pirminės sveikatos priežiūros centre.		ASPĮ, NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyrius		Esant 4 raupų grėsmės lygiui
5.4.	Raupų vakcina skiepijamų asmenų grupės esant 4 raupų grėsmės lygiui: 1. Skiepijami sąlytį su sergančiuoju raupais turėję asmenys pagal žiedinės vakcinacijos strategiją. 2. Plečiamos anksčiau minėtų asmenų grupių vakcinacijos apimtys.		ASPĮ, NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyrius		Esant 4 raupų grėsmės lygiui
6.   5 RAUPŲ GRĖSMĖS LYGIS Nustatytas nekontroliuojamas raupų plitimas valstybės viduje.
6.1.	Išplitus raupų atvejams Lietuvoje, vykdomos visos ankstesniuose raupų grėsmės lygiuose numatytos raupų plitimą ribojančios priemonės pagal PSO, Europos Komisijos, ELPKC rekomendacijas ir nurodymus.		SAM ESOC, ULAC, ASPĮ, NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyrius		Esant 5 raupų grėsmės lygiui
6.2.	Esant 5 raupų grėsmės lygiui, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją ir priimtą sprendimą, skiepijimai atliekami sąlytį su sergančiuoju raupais turėjusiems asmenims arba vykdoma masinė vakcinacija viešojoje įstaigoje Pakruojo pirminės sveikatos priežiūros centre.		ASPĮ, NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyrius		Esant 5 raupų grėsmės lygiui
6.3.	Raupų vakcina skiepijamų asmenų grupės esant 5 raupų grėsmės lygiui: 1. SAM ESOC priėmus sprendimą ir atsižvelgus į turimas raupų vakcinos atsargas taikoma masinė vakcinacija. 2. Jeigu raupų vakcinos poreikis viršija turimas atsargas, skiepijamos prioritetinės iš anksto numatytos asmenų grupės.		SAM ESOC, ASPĮ,  NVSC prie SAM Šiaulių departamento Pakruojo skyrius		Esant 5 raupų grėsmės lygiui

Pasirengimo raupų grėsmei ir raupų 

valdymo plano

1 priedas

RAUPŲ VAKCINA SKIEPIJAMŲ ASMENŲ GRUPIŲ, NUSTATYTŲ PAGAL RAUPŲ GRĖSMĖS LYGIUS, SĄRAŠAS

1. Raupų vakcina skiepijamų asmenų grupės esant 1 raupų grėsmės lygiui:

1.1. asmenys, kurie atliks skiepijimus nuo raupų;

1.2. mikrobiologijos laboratorijų darbuotojai;

1.3. greitosios medicinos pagalbos personalas, galintis turėti sąlytį su įtariamais sergant ar sergančiais raupais pacientais, taip pat užterštais tokių pacientų daiktais;

1.4. ASPĮ darbuotojai, iš anksto numatyti dirbti su įtariamais sergant ar sergančiais raupais pacientais, taip pat galintys turėti sąlytį su infekuotais tokių pacientų daiktais.

2. Raupų vakcina skiepijamų asmenų grupės esant 2 raupų grėsmės lygiui:

2.1. tęsiami sveikatos priežiūros darbuotojų, skiepijamų esant 1 raupų grėsmės lygiui, skiepai;

2.2. NVSC darbuotojai, atsakingi už užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą, kurie dirbs su asmenimis, turėjusiais sąlytį su sergančiu raupais asmeniu;

2.3. patalogoanatomai, kurie dirbs su mirusiųjų nuo raupų kūnais;

2.4. asmenys, kurie atliks aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją);

2.5. institucijų, kurios dalyvauja ekstremalių situacijų valdyme, darbuotojai ir pareigūnai .

2.6. būtinuosius poreikius užtikrinančių įstaigų – dujų, vandens, elektros, degalų tiekimo, telekomunikacijų, geriamojo vandens tiekimo, maisto, transporto ir panašių sričių darbuotojai;

2.8. anksčiau skiepyti asmenys revakcinuojami.

3. Raupų vakcina skiepijamų asmenų grupės esant 3 raupų grėsmės lygiui:

3.1. tęsiamas asmenų grupių, numatytų skiepyti esant 1 ir 2 raupų grėsmės lygiui, skiepijimas;

3.2. vykdomas pirminį ir antrinį sąlytį su sergančiu raupais turėjusių asmenų skiepijimas.

4. Raupų vakcina skiepijamų asmenų grupės esant 4 raupų grėsmės lygiui:

4.1. skiepijami sąlytį su sergančiu raupais turėję asmenys pagal žiedinės vakcinacijos strategiją;

4.2. plečiamos anksčiau minėtų asmenų grupių vakcinacijos apimtys.

5. Raupų vakcina skiepijamų asmenų grupės esant 5 raupų grėsmės lygiui:

5.1. SAM ESOC priėmus sprendimą ir atsižvelgus į turimas raupų vakcinos atsargas taikoma masinė vakcinacija;

5.2. jeigu raupų vakcinos poreikis viršija turimas atsargas, skiepijamos prioritetinės iš anksto numatytos asmenų grupės.

6. Vardiniai asmenų, kurie būtų skiepijami nuo raupų esant 1 ir 2 raupų grėsmės lygiui, sąrašai turi būti pridedami prie savivaldybės pasirengimo raupų grėsmei plano ir pareikalavus pateikiami SAM ESOC.

Pasirengimo raupų grėsmei ir raupų valdymo plano

2 priedas

RAUPŲ VAKCINA SKIEPIJAMŲ ASMENŲ GRUPIŲ, KURIOS BUS SKIEPIJAMOS PRIORITETO TVARKA, SĄRAŠAS

Raupų vakcina skiepijamos asmenų grupės, kurios bus skiepijamos prioriteto, jeigu vakcinos poreikis viršys turimas atsargas, tvarka:

1. asmenys, kurie atliks skiepijimus nuo raupų;

2. A grupės sąlytį turėję asmenys;

3. ASPĮ darbuotojai, iš anksto numatyti dirbti su įtariamais sergant ar sergančiais raupais pacientais, taip pat galintys turėti sąlytį su užterštais tokių pacientų daiktais;

4. greitosios medicinos pagalbos personalas, turėjęs ar galintis turėti sąlytį su įtariamais sergant ar sergančiais raupais pacientais, taip pat užterštais tokių pacientų daiktais;

5. laboratorijų darbuotojai, kurie gali būti susiję su medžiagos paėmimu raupų diagnostikai ir jos tyrimu;

6. B grupės sąlytį turėję asmenys;

7. antrinį sąlytį su sergančiu raupais turėję asmenys;

8. VSC darbuotojai, atsakingi už užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą, kurie dirbs su asmenimis, turėjusiais sąlytį su sergančiu raupais asmeniu;

9. patalogoanatomai, kurie dirbs su mirusiųjų nuo raupų kūnais;

10. asmenys, kurie atliks aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją);

11.tikrinimą atliekančių tarnybų darbuotojai ir kitų institucijų, kurios dalyvauja ekstremaliųjų situacijų valdyme, darbuotojai.

______________

Pasirengimo raupų

grėsmei ir raupų

valdymo plano

3 priedas

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ, KURIOSE BUS ATLIEKAMI SKIEPIJIMAI NUO RAUPŲ, SĄRAŠAS

Eil. Nr.	Raupų grėsmės lygis	Įstaigų, kuriose bus atliekami skiepijimai nuo raupų, pavadinimai
1.	1 raupų grėsmės lygis	VšĮ Kauno klinikinė ligoninė
2.	2 raupų grėsmės lygis	VšĮ Šiaulių centro poliklinika (skiepijami asmenys iš Šiaulių ir Telšių apskričių)
3.	3 raupų grėsmės lygis	VšĮ Šiaulių centro poliklinika
4.	4 raupų grėsmės lygis	Skiepijimai nuo raupų atliekami sveikatos priežiūros įstaigose, numatytose esant 3 raupų grėsmės lygiui, ir VšĮ Pakruojo PSPC
5.	5 raupų grėsmės lygis	Skiepijimai nuo raupų atliekami sveikatos priežiūros įstaigose, numatytose esant 3 raupų grėsmės lygiui, ir VšĮ Pakruojo PSPC

______________

Pasirengimo raupų

grėsmei ir raupų

valdymo plano

4 priedas

SKIEPO NUO RAUPŲ VIETOS PRIEŽIŪROS ATMINTINĖ

1. Raupų vakcinoje yra artimas raupų sukėlėjui virusas, todėl paskiepyto asmens organizme susidaro imunitetas nuo raupų. Raupų vakcina yra saugi ir efektyvi, tačiau virusas gali išplisti iš skiepo vietos prieš jai užgyjant ar liečiant užterštą tvarsliavą, drabužius ir kt., liečiant kitas kūno vietas. Skiepo vietą dažnai niežti, norisi ją trinti, kasyti ir liesti, todėl virusas dažniausiai išplinta į skiepyto asmens akis ir genitalijas.

2. Didžiausią susirūpinimą paskiepyto asmens artimiesiems, turintiems artimą sąlytį, kelia tai, kad virusas gali išplisti iš skiepo vietos kitiems asmenims, ypač vaikams, sukeldamas bėrimą, karščiavimą, galvos ir viso kūno skausmą. Tai gali atsitikti artimą sąlytį su paskiepytu asmeniu turėjusiems asmenims, kai nepakankamai prižiūrima skiepo vieta ir nesilaikoma higienos reikalavimų.

3. Kad būtų sumažinta rizika virusui išplisti, paskiepyti asmenys turi laikytis atsargumo priemonių:

3.1. skiepo vietą užklijuoti pleistru su marlės įdėklu. Tvarstį laikyti tol, kol susidaręs šašas nukris savaime;

3.2. vilkėti palaidinę, kuri uždengia skiepo vietą;

3.3. tvarstį keisti kas 1–3 dienas;

3.4. po tiesioginio sąlyčio su tvarsčiu plauti rankas šiltu vandeniu ir muilu ar valyti specialiais alkoholiniais geliais ar putomis;

3.5. skiepo vietą prieš maudantis uždengti vandeniui nepralaidžiu tvarsčiu, o išsimaudžius – užklijuoti pleistru su marlės įdėklu;

3.6. panaudotą tvarstį ir nukritusį šašą dėti į sandarų plastikinį maišą ir pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje buvo skiepyta;

3.7. nenaudoti orui nepralaidaus tvarsčio, kuris gali sukelti šašo suminkštėjimą ir priešlaikinį nukritimą, skiepo vietos netepti jokiais tepalais ar kremais, nekasyti ir nekrapštyti;

3.8. neliesti skiepo vietos ir daiktų, kurie gali būti užteršti virusu nuo skiepo vietos (tvarsčių, rankšluosčių, drabužių, plaušinių ir kitų daiktų, kuriuos naudojo paskiepytas asmuo);

3.9. atsitiktinai palietus skiepo vietą ar daiktus, kurie galėjo būti užteršti virusu, reikia nedelsiant nusiplauti rankas šiltu vandeniu su muilu;

3.10. miegant vienoje lovoje su paskiepytu asmeniu, būtina, kad pastarasis skiepo vietą užklijuotų pleistru su marlės įdėklu. Asmuo turi apsivilkti marškinius ar pižamą, kurie uždengtų skiepo vietą:

3.11. skiepyto asmens naudotus drabužius, rankšluosčius, patalynę ir kt., kurie galėjo būti užteršti išskyromis iš skiepo vietos, laikyti atskiroje skalbinių dėžėje. Skalbti šiltame vandenyje su detergentais ir (ar) balikliais. Po to kruopščiai nusiplauti rankas.

4. Atsargumo priemonių reikia laikytis tol, kol skiepo vietoje susidarys šašas ir jis savaime nukris (po 2–3 savaičių).

________________