LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2004 M. BIRŽELIO 28 D. ĮSAKYMO NR. V-468 „Dėl būtinųjų priešnuodžių rinkinio asmens sveikatos priežiūros įstaigose įsigijimo ir vartojimo tvarkos ir priešnuodžių, vartojamų apsinuodijusiems pacientams gydyti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, sąrašo patvirtinimo“ PAKEITIMO
2014 m. lapkričio 17 d. Nr. V-1191
Vilnius
1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. V-468 „Dėl Būtinųjų priešnuodžių rinkinio asmens sveikatos priežiūros įstaigose įsigijimo ir vartojimo tvarkos ir Priešnuodžių, vartojamų apsinuodijusiems pacientams gydyti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, sąrašo patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL BŪTINŲJŲ PRIEŠNUODŽIŲ RINKINIO ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS
ĮSTAIGOSE ĮSIGIJIMO IR PRIEŠNUODŽIŲ VARTOJIMO TVARKOS APRAŠO IR PRIEŠNUODŽIŲ, VARTOJAMŲ APSINUODIJUSIEMS PACIENTAMS GYDYTI ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE, SĄRAŠO PATVIRTINIMO
1. T v i r t i n u pridedamus:
1.1. Būtinųjų priešnuodžių rinkinio asmens sveikatos priežiūros įstaigose įsigijimo ir priešnuodžių vartojimo tvarkos aprašą;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2004 m. birželio 28 d.
įsakymu Nr. V-468
(Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2014 m. lapkričio 17 d.
įsakymo Nr. V-1191
redakcija)
Būtinųjų priešnuodžių rinkinio asmens sveikatos priežiūros įstaigose įsigijimo ir PRIEŠNUODŽIŲ vartojimo tvarkOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Būtinųjų priešnuodžių rinkinio asmens sveikatos priežiūros įstaigose įsigijimo ir priešnuodžių vartojimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato įstaigas, kurios privalo įsigyti būtinųjų priešnuodžių rinkinius, būtinųjų priešnuodžių rinkiniams keliamus reikalavimus, priešnuodžių apsinuodijusiems pacientams skyrimą pagal indikacijas ir jų vartojimo būdus bei informacijos apie turimas priešnuodžių atsargas teikimo tvarką.
2. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:
2.1. Būtinųjų priešnuodžių rinkinys – atitinkamai Tvarkos aprašo 10, 11 ar 12 punktuose nurodyti nustatytų kiekių priešnuodžiai.
3. Tvarkos aprašas taikomas greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) paslaugas teikiančioms įstaigoms ir asmens sveikatos priežiūros (toliau – ASP) paslaugas teikiančioms stacionarinėms sveikatos priežiūros įstaigoms.
4. GMP ir ASP paslaugas teikiančių įstaigų vadovai paskiria asmenį, atsakingą už priešnuodžių apskaitą įstaigoje.
II SKYRIUS
BŪTINŲJŲ PRIEŠNUODŽIŲ RINKINIO ĮSIGIJIMAS
6. GMP paslaugas teikiančios įstaigos:
6.1. privalo turėti būtinųjų priešnuodžių rinkinius, ne mažesnius, kaip nurodyta Tvarkos aprašo 10 punkte;
6.3. privalo užtikrinti, kad Tvarkos aprašo 10 punkte pateiktų būtinųjų priešnuodžių būtų greitosios medicinos pagalbos automobiliuose, vykstančiuose pas apsinuodijusius pacientus;
7. ASP paslaugas teikiančios įstaigos:
7.1. privalo turėti būtinųjų priešnuodžių rinkinius, ne mažesnius kaip nurodyta Tvarkos aprašo 11 ir 12 punktuose;
7.2. būtinųjų priešnuodžių rinkinius, išvardytus Tvarkos aprašo 11 ir 12 punktuose, įsigyja savo lėšomis;
8. GMP ir ASP paslaugas teikiančios įstaigos informaciją apie turimas priešnuodžių atsargas kiekvienais metais iki vasario 1 d. turi pateikti ESSC interneto svetainėje www.apsinuodijau.lt. Jeigu įstaiga įsigyja papildomą priešnuodžių kiekį, informaciją apie tai ji turi pateikti ESSC interneto svetainėje www.apsinuodijau.lt per 5 darbo dienas nuo priešnuodžių įsigijimo.
9. Priešnuodžius, kurie išvardyti tvarkos aprašo 10, 11 ir (ar) 12 punktuose, bet nėra registruoti Lietuvos Respublikoje, GMP ir ASP paslaugas teikiančios įstaigos turi įsigyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. V-374 „Dėl Vardinių vaistinių preparatų įsigijimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka.
III SKYRIUS
BŪTINŲJŲ PRIEŠNUODŽIŲ RINKINIAI
10. GMP paslaugas teikiančioje įstaigoje turi būti šių priešnuodžių:
10.1. aktyvintosios anglies (skystis, milteliai arba granulės) – bendras kiekis 100 g, pvz., 2 flakonai po 50 g;
10.3. atropino sulfato (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 20 mg, pvz., 20 ampulių po 1 ml 0,1 proc. tirpalo;
10.6. gliukozės (ne mažesnės kaip 10 proc. koncentracijos injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 80 g, pvz., 20 ampulių po 10 ml 40 proc. tirpalo;
11. ASP paslaugas teikiančioje įstaigoje, išskyrus tvarkos aprašo 12 punkte nurodytas įstaigas, turi būti šių priešnuodžių:
11.1. acetilcisteino (tabletės arba injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 10 g, pvz., 50 tablečių po 200 mg;
11.2. aktyvintosios anglies (skystis, milteliai arba granulės) – bendras kiekis 250 g, pvz., 5 flakonai po 50 g;
11.4. askorbo rūgšties (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 7,5 g, pvz., 75 ampulės po 2 ml 5 proc. tirpalo (arba metileno mėlynasis, injekcinis tirpalas – bendras kiekis 250 mg, pvz., 5 ampulės po 5 ml 1 proc. tirpalo);
11.5. atropino sulfato (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 20 mg, pvz., 20 ampulių po 1 ml 0,1 proc. tirpalo;
11.7. etanolio (geriamasis tirpalas) – 500 ml 30 procentų tirpalo (arba fomepizolis – 1,5 g, pvz., 15 flakonų po 20 ml 0,5 proc. tirpalo);
11.8. fitomenadiono (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 200 mg, pvz., 20 ampulių po 1 ml 1 proc. tirpalo;
11.9. gliukozės (ne mažesnės kaip 10 proc. koncentracijos injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 80 g, pvz., 20 ampulių po 10 ml 40 proc. tirpalo;
11.10. kalcio druskų (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 10 g, pvz., 10 ampulių po 10 ml 10 proc. tirpalo;
11.11. magnio sulfato (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 50 g, pvz., 40 ampulių po 5 ml 25 proc. tirpalo;
11.12. naloksono (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 8 mg, pvz., 20 ampulių po 1 ml 0,04 proc. tirpalo;
11.13. natrio hidrokarbonato (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 84 g, pvz., 10 flakonų po 200 ml 4,2 proc. tirpalo;
12. Universiteto ligoninėje ir respublikos lygmens ligoninėje, turinčiose licenciją teikti stacionarines klinikinės toksikologijos ASP paslaugas, turi būti šių priešnuodžių:
12.2. acetilcisteino (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 30 g, pvz., 100 ampulių po 3 ml 10 proc. tirpalo;
12.3. aktyvintosios anglies (skystis, milteliai arba granulės) – bendras kiekis 250 g, pvz., 5 flakonai po 50 g;
12.4. amilnitrito (tirpalas inhaliacijoms) – bendras kiekis 2,5 ml, pvz., 5 ampulės po 0,5 ml (arba hidroksokobalamino (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 10 g, pvz., 4 flakonai po 2,5 g);
12.5. atropino sulfato (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 100 mg, pvz., 100 ampulių po 1 ml 0,1 proc. tirpalo;
12.11. etanolio (injekcinis tirpalas) – 6 litrai 10 proc. arba 12 litrų 5 proc. tirpalo (arba fomepizolo – 6 g, pvz., 60 flakonų po 20 ml 0,5 proc. tirpalo);
12.13. fitomenadiono (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 200 mg, pvz., 20 ampulių po 1 ml 1 proc. tirpalo;
12.14. folio rūgšties (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 300 mg, pvz., 3 flakonai po 10 ml 1 proc. tirpalo;
12.15. gliukozės (ne mažesnės kaip 10 proc. koncentracijos injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 80 g, pvz., 20 ampulių po 10 ml 40 proc. tirpalo;
12.17. kalcio druskų (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 10 g, pvz., 10 ampulių po 10 ml 10 proc. tirpalo;
12.18. magnio sulfato (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 50 g, pvz., 40 ampulių po 5 ml 25 proc. tirpalo;
12.20. naloksono (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 8 mg, pvz., 20 ampulių po 1 ml 0,04 proc. tirpalo;
12.21. natrio hidrokarbonato (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 84 g, pvz., 10 flakonų po 200 ml 4,2 proc. tirpalo;
12.22. natrio tiosulfato (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 25 g, pvz., 10 ampulių po 10 ml 25 proc. tirpalo;
12.23. penicilino G (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 100 mln. TV (arba silibinino (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 3 500 mg, pvz., 10 ampulių po 350 mg);
12.24. piridoksino (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 5 g, pvz., 100 ampulių po 1 ml 5 proc. tirpalo;
12.25. protamino sulfato (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 150 mg, pvz., 3 ampulės po 50 mg (7000 antiheparino TV);
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
13. GMP paslaugas teikiančiose įstaigose priešnuodžius apsinuodijusiems pacientams skiria kompetentingas GMP sveikatos priežiūros specialistas pagal priešnuodžių skyrimo indikacijas ir vartojimo būdus, pateiktus Tvarkos aprašo priede.
14. ASP paslaugas teikiančiose įstaigose priešnuodžius apsinuodijusiems pacientams skiria gydantis gydytojas pagal priešnuodžių skyrimo indikacijas ir vartojimo būdus, pateiktus Tvarkos aprašo priede.
15. Jei Tvarkos aprašo priede priešnuodžių skyrimo indikacijos nenurodytos, būtina konsultuotis su ESSC Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro budinčiu gydytoju arba su ASP paslaugas teikiančios įstaigos klinikinės toksikologijos gydytoju. Su šiais specialistais būtina konsultuotis visais neaiškiais ir sunkiais atvejais.
Būtinųjų priešnuodžių rinkinio asmens
sveikatos priežiūros įstaigose įsigijimo
ir priešnuodžių vartojimo tvarkos aprašo
priedas
PRIEŠNUODŽIŲ SKYRIMO INDIKACIJOS IR VARTOJIMO BŪDAI
| Priešnuodis |
Nuodingoji medžiaga |
Indikacijos, kontraindikacijos
|
Priešnuodžio dozavimas ir vartojimas |
| 1. Acetilcisteinas |
Paracetamolis |
Skiriamas gerti iki 15 ir daugiau valandų, kai: - nustatomas galimas hepatotoksiškumas Rumack-Matthew nomogramoje - nežinomas laikas po apsinuodijimo, bet koncentracija plazmoje yra didesnė kaip 100 mg/l - negalima ištirti paracetamolio koncentracijos plazmoje, bet išgerta didelė jo dozė (daugiau kaip 150 mg/kg arba 7,5 g suaugusiajam) arba atsiranda ar gali atsirasti kepenų pažeidimo simptomų |
Pradinė dozė: 140 mg/kg Palaikomosios dozės – po 70 mg/kg kas 4 val. 17 kartų (suminė dozė – 1330 mg/kg) Jeigu pacientas gėrė aktyvintosios anglies ir nėra injekcinio acetilcisteino tirpalo, skiriama gerti čia nurodytomis dozėmis Jeigu reikia keisti acetilcisteino skyrimo būdą (tabletes keisti injekciniu tirpalu ir atvirkščiai), likusio gydymo trukmė ir acetilcisteino dozės nustatomos po konsultacijos su klinikinės toksikologijos gydytoju Jeigu apsinuodijimas paracetamoliu nustatytas vėliau kaip po 24 val., acetilcisteino skyrimo dozės ir trukmė nustatomos po konsultacijos su klinikinės toksikologijos gydytoju |
| Švirkščiama į veną, kai: - pacientas gėrė aktyvintosios anglies - pacientas vemia arba kraujuoja į virškinamąjį kanalą - pacientas nebendradarbiauja su medicinos personalu (dėl psichikos problemų) - vyksta žaibiška kepenų nekrozė - nėščiosioms |
Pradinė dozė: 150 mg/kg su 200 ml 5 proc. gliukozės tirpalo per 15–60 min. Palaikomosios dozės: lašine infuzija 50 mg/kg su 500 ml gliukozės tirpalo per 4 val., po to – 100 mg/kg su 1000 ml gliukozės tirpalo per 16 val. Jeigu apsinuodijimas paracetamoliu nustatytas vėliau kaip po 24 val., acetilcisteino skyrimo dozės ir trukmė nustatomos po konsultacijos su klinikinės toksikologijos gydytoju |
||
| 2. Aktyvintoji anglis |
Įvairios medžiagos, išskyrus korozines medžiagas, metalų junginius ir alkoholius |
Iki 2 val. po apsinuodijimo skiriama gydančio gydytojo sprendimu, vėliau ar skiriant pakartotinai – po konsultacijos su SAM ESSC Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro budinčiu gydytoju ar ASP įstaigos klinikinės toksikologijos gydytoju. Kontraindikacijos: - virškinamojo kanalo pažeidimai - numatomas gydymas geriamaisiais priešnuodžiais |
Vaikams iki 1 metų – 1 g/kg, 1–12 metų vaikams – 25–50 g, suaugusiems – 25–100 g |
| 3. Amilnitritas |
Cianidai Vandenilio sulfidas |
Pirmosiomis 15 min. po apsinuodijimo, kai: - aiški anamnezė - sunkaus apsinuodijimo klinika (pvz., ryški cianozė, sąmonės ir kvėpavimo sutrikimai, traukuliai ir kt.) - specifinis kvapas |
Nulaužus ampulę, suvilgomas vatos ar marlės tamponas ir duodama keletą kartų kas 2–3 min. pacientui (geriau gulinčiam) įkvėpti pro nosį |
| 4. Antitoksinis serumas |
Paprastosios angies nuodai |
Įkandus gyvatei |
Skiriamas pagal nurodymus informaciniame lapelyje |
| 5. Askorbo rūgštis |
Nitratai, nitritai ir kitos methemoglobiną sudarančios medžiagos |
Jeigu nėra metabolinės acidozės |
Švirkščiama į veną 7,5–10 g |
| Kalio permanganatas |
Apsinuodijus |
5–10 proc. tirpalu valomos nusidažiusios gleivinės |
|
| 6. Atropinas |
Fosforo organiniai junginiai (FOJ), karbamatai
|
Apsinuodijus |
Švirkščiama į veną po 1–2 mg kas 10–20 min., kol atsiranda lengvo prisotinimo atropinu požymių, atropinizacijai palaikyti kartojamos injekcijos kas 1–4 val. Vaikų pradinė dozė – iki 0,05 mg/kg, palaikomosios – 0,02–0,05 mg/kg |
| Sunkių apsinuodijimų atvejais, po konsultacijos su klinikinės toksikologijos gydytoju |
Dozės gali būti didesnės arba dažnesnės (iki 2–5 mg kas 5–10 min.) Prisotinimo dozė gali būti iki 50 mg, maksimali dozė – iki 100–150 mg ir daugiau, gydymo trukmė – iki 6–9 parų |
||
| Fizostigminas, muskarinas ir kitos cholinerginės medžiagos |
Skiriamas esant ryškiam muskarininiam (cholinerginiam) sindromui |
Švirkščiama po 1–2 mg į veną kas 10–20 min. iki lengvo prisotinimo atropinu, atropinizacijai palaikyti dozę galima kartoti kas 1–4 val. Vaikų pradinė dozė – iki 0,05 mg/kg, palaikomosios – 0,02–0,05 mg/kg |
|
| 7. Deferoksaminas |
Geležis |
Sunkiai apsinuodijus, kai: - yra šokas, ryški acidozė, stiprus gastroenteritas ir (ar) geležies koncentracija plazmoje >90 mkmol/l (>4,5–5 mg/l) - ištyrus rentgenu virškinamajame kanale randama daug geležies junginių tablečių - arba išgerta >60 mg/kg dozė |
Lašinama į veną iki 15 mg/kg/val. greičiu, maksimali paros dozė – 6 g (apie 80 mg/kg), jeigu reikia, galima skirti iki 16 g/d. Galima švirkšti į raumenis, pvz., pradinė dozė – 1000 mg, palaikomosios – po 500 mg kas 4 val., bet sunkiems apsinuodijimams gydyti geriau švirkšti į veną Vaikams lašinama į veną iki 15 mg/kg/val. greičiu arba švirkščiama į raumenis po 90 mg/kg kas 8 val. Maksimali paros dozė – 6 g Gydymą galima nutraukti, kai geležies koncentracija plazmoje <3,5 mg/l arba šlapimo spalva iš rausvos (deferoksamino ir geležies komplekso spalvos) virsta normalia, arba išnyksta apsinuodijimo simptomai |
| Aliuminis |
Sunkiai apsinuodijus gydymą galima pradėti ir nutraukti tik po konsultacijos su klinikinės toksikologijos gydytoju |
||
| Jeigu pacientas serga lėtiniu inkstų nepakankamumu, po konsultacijos su klinikinės toksikologijos gydytoju ir gydytoju nefrologu |
Lašinama į veną 5 mg/kg vieną kartą per savaitę, gydymo kurso trukmė ir derinimas su gydymu hemodializėmis nustatomas atsižvelgiant į aliuminio koncentraciją serume |
||
| 8. Deguonis |
Anglies monoksidas |
Indikacijos: hipoksijos požymiai |
Skiriama kvėpuoti pro kaukę arba pro nosį specialiu kateteriu |
| 9. D-penicilaminas |
Sunkiųjų metalų junginiai (Au, Bi, Cu, Hg, Pb) Arseno junginiai |
Gali būti skiriama tik po konsultacijos su klinikinės toksikologijos gydytoju Kontraindikacija: alergija penicilinui |
Skiriama po 15–40 mg/kg per dieną (iki 1–2 g), apsinuodijus arsenu vaikams – iki 100 mg/kg per dieną (maksimali dozė – 1 g). Geriama |
| 10. Etanolis |
Etilenglikolis Metanolis |
Įtarus apsinuodijimą, skiriama gerti pradinė, o patvirtinus apsinuodijimo diagnozę arba po konsultacijos su klinikinės toksikologijos gydytoju – palaikomosios dozės |
Pradinė dozė 100–150 ml 30–40 proc. etanolio tirpalo arba tokio pat stiprumo alkoholinio gėrimo, pvz., degtinės (jeigu pacientui yra koma – pro zondą) Palaikomosios dozės – po 50 ml kas 2–4 val. 4–6 kartus Hemodializės metu etanolio dozę reikia padidinti 2,5–3 kartus |
| Jeigu etanolio negalima skirti gerti, patvirtinus apsinuodijimo diagnozę arba po klinikinio toksikologo konsultacijos galima lašinti į veną 10 proc. tirpalo (tikslinė etanolio koncentracija kraujyje – 1 promilė) |
Pradinė dozė 7,6–8,9 ml/kg 10 proc. tirpalo Palaikomoji dozė 0,83 ml/kg/val. (alkoholiniais gėrimais piktnaudžiaujantiems pacientams – 1,96 ml/kg/val.) Palaikomoji dozė hemodializės metu 2,13 ml/kg/val. (alkoholiniais gėrimais piktnaudžiaujantiems pacientams – 3,26 ml/kg/val.) |
||
| 11. Fitomenadionas |
Netiesioginiai antikoaguliantai |
Apsinuodijus |
Švirkščiama į raumenis, į veną ar po oda arba duodama gerti 2–10 mg (iki 25–50 mg), kartotinai galima skirti po 6–8 val. (jeigu pirmoji dozė buvo sušvirkšta) arba po 12–48 val. (jeigu pirmoji dozė buvo išgerta) Kūdikiams švirkšti į raumenis arba po oda po 1–2 mg kas 4–8 val. |
| 12. Fizostigminas |
Atropinas, hiosciaminas, skopolaminas |
Indikacijos: Cholinolizinis sindromas |
Pradinė dozė – iki 0,02–0,06 mg/kg, vidutiniškai – 2 mg kas 20 min. iki klinikinio arba nepageidaujamo poveikio. Į veną švirkščiama ne greičiau kaip 1 mg/min. Palaikomosios dozės – po 1–4 mg kas 30–60 min. (kartojantis traukuliams, ritmo sutrikimams, esant komai). Vaikams galima skirti tik gyvybei gresiančios būklės metu į veną po 0,01–0,03 mg/kg (ne greičiau kaip 0,5 mg/min.), kartojant kas 5–10 min. iki 2 mg arba iki klinikinio arba nepageidaujamo poveikio |
| 13. Folio rūgštis |
Etilenglikolis |
Pirmąsias 24 val. po apsinuodijimo |
Reikėtų švirkšti į veną kas 4 val. po 50 mg, vaikams – po 1 mg/kg |
| Metanolis Metotreksatas |
Švirkščiama į veną kas 4 val. po 50–100 mg, vaikams – po 1 mg/kg |
||
| 14. Fomepizolis |
Etilenglikolis Metanolis |
Apsinuodijus |
Lašinama į veną, atskiedus 100–250 ml 0,9 proc. natrio chlorido arba 5 proc. gliukozės tirpalo per 30–45 min. Pradinė dozė – 15 mg/kg, po to kas 12 val. skiriamos palaikomosios dozės po 10 mg/kg ne mažiau kaip du kartus. Hemodializės metu nenutrūkstamai lašinama 1 mg/kg/val. greičiu Nereikia skirti kartu su etanoliu, tačiau pradėjus skirti etanolio, vėliau galima skirti fomepizolio |
| 15. Gliukagonas |
Beta adrenoreceptorių blokatoriai |
Sunkiai apsinuodijus (veiksmingesnis apsinuodijus beta adrenoreceptorių blokatoriais) |
Pradinė 5–10 mg dozė švirkščiama į veną, palaikomoji – lašinama į veną 1–10 mg/val. greičiu su 5 proc. gliukozės tirpalu Vaikų pradinė dozė – 50–150 mkg/kg, palaikomoji – 10–50 (iki 100) mkg/kg/val. |
| Kalcio antagonistai |
|||
| 16. Gliukozė |
Nitratai , nitritai ir kitos methemoglobiną sudarančios medžiagos |
|
Į veną lašinami 5–10 proc. gliukozės tirpalai |
| Hipoglikeminiai vaistai |
Indikacijos: hipoglikemija |
10–40 proc. tirpalo injekcijos į veną |
|
| 17. Hidroksokobalaminas |
Cianidai |
Sunkiai apsinuodijus |
Švirkščiama į veną 70 mg/kg |
| 18. Kalcio druskos, pvz., kalcio chloridas arba gliukonatas |
Kalcio antagonistai |
Apsinuodijus |
Pradinė dozė 1–4 g arba 10 proc. tirpalo 0,2–10 ml/kg, po to – 10 proc. tirpalo 10–20 ml 4–5 kartus per dieną |
| Kalis, magnis |
Hiperkalemijai ar hipermagnezemijai gydyti |
Švirkščiama į veną po 10–20 ml 10 proc. tirpalo 4–5 kartus per dieną |
|
| Oksalo rūgštis |
Išgėrus |
Duodama išgerti 1–2 g (10–20 ml 10 proc. tirpalo) |
|
| 19. Magnio sulfatas |
Tirpiosios bario druskos |
Išgėrus |
Duodama išgerti magnio sulfato tirpalo |
| Etilenglikolis |
Apsinuodijus |
25 proc. 10 ml injekcija į veną |
|
| Fluoro rūgštis |
Jeigu pateko ant audinių, po konsultacijos su klinikinės toksikologijos gydytoju |
Infiltruojamosios injekcijos |
|
| Oksalo rūgštis |
Išgėrus |
Duodama išgerti magnio sulfato tirpalo |
|
| 20. Metileno mėlynasis |
Nitratai , nitritai ir kitos methemoglobiną sudarančios medžiagos |
Indikacijos: aiški anamnezė, sunkaus apsinuodijimo klinika (pvz., ryški cianozė, sąmonės ir kvėpavimo sutrikimai, traukuliai ir kt.) |
Švirkščiama į veną po 1–2 mg/kg, praskiedus 5 proc. gliukozės tirpalu. Iš karto suleidžiama pusė dozės, o po 10–15 min. – likusi pusė. Jeigu paciento būklė negerėja, po valandos galima pakartoti Vaikams skiriama lašinės infuzijos būdu, dozę koreguojant pagal klinikinį poveikį |
| Cianidai |
Jeigu nėra kitų priešnuodžių |
||
| Giromitrinas |
Jeigu yra ryški methemoglobinemija |
||
| Vandenilio sulfidas |
Jeigu nėra kitų priešnuodžių |
||
| 21. Naloksonas |
Opioidai |
Indikacijos: Kai yra sąmonės sutrikimų ir (ar) kvėpavimo centro slopinimas |
Kuo greičiau sušvirkščiama į veną, į raumenis, po oda arba po liežuviu, įpurškiama į intubacinį vamzdelį arba į nosį Pradinė dozė: švirkščiama 0,4–0,8 (iki 2) mg, atkryčiui išvengti skiriama palaikomoji infuzija 0,4–0,8 mg/val. greičiu iki 10–15 mg dozės (sunkiais atvejais, užsitęsus komai arba apsinuodijus metadonu – net iki 2 parų) Vaikų iki 20 kg pradinė dozė – 0,01–0,02 mg/kg, palaikomoji dozė – lašinė infuzija 0,01 mg/kg/val. Jeigu sušvirkštus 10 mg naloksono nėra atsako, reikia įtarti, kad kartu išgerta kitų CNS slopinančių medžiagų, arba ieškoti kitos komos priežasties |
| 22. Natrio hidrokarbonatas |
Tricikliniai antidepresantai I klasės antiaritminiai vaistai (pvz., chinidinas, propafenonas) |
Indikacijos: QRS komplekso išsiplėtimas >0,11 s arba pH <7,45 |
Skiriamas lašine infuzija, palaikant pH 7,45–7,55 |
| 23. Natrio tiosulfatas |
Cianidai |
Jei pacientui skiriama natrio nitrito, metileno mėlynojo arba hidroksokobalamino |
Į veną iš lėto švirkščiama 12,5 g |
| Jodas |
Išgėrus |
Skiriama gerti 1–5 proc. tirpalo |
|
| 24. Penicilinas G |
Amanitinai (baltoji, smailiakepurė ir žalsvoji musmirės, kaštoninė ir smailiažvynė žvynabudės, eglinė kūgiabudė) |
Įtarus apsinuodijimą (iš anamnezės paaiškėjus, jog valgyta žaliųjų musmirių ar kitų žalios spalvos grybų, didėja transaminazių aktyvumas, blogėja krešumo rodikliai) pradedamas gydymas, tęsiamas patvirtinus apsinuodijimo diagnozę arba po konsultacijos su klinikinės toksikologijos gydytoju |
Skiriama nuolat tris paras iki 1 mln. TV/kg per dieną lašeliniu |
| 25. Piridoksinas |
Etilenglikolis |
Pirmąsias 24 val. po apsinuodijimo |
Švirkščiama į veną po 50 mg kas 4 val. |
| Giromitrinas (bobausiai) |
Apsinuodijus |
Švirkščiama į veną po 25 mg/kg kas 15–30 min., pasikartojus traukuliams ar komai, maksimali paros dozė – iki 300 mg/kg |
|
| Izoniazidas, ftivazidas ir kiti hidrazinai |
Apsinuodijus |
Skiriama 1 g piridoksino kiekvienam išgerto izoniazido gramui Nežinant išgerto izoniazido kiekio, pradinė dozė – 5 g į veną per 30–60 min. Jeigu paciento būklė išlieka sunki, galima kartotinai skirti (infuzomatu) 5 g piridoksino per 24 val. Vėliau paros dozė – 0,5–6 g/d., atsižvelgiant į apsinuodijimo sunkumo laipsnį |
|
| 26. Protamino sulfatas |
Heparinas |
Perdozavus, kai yra didelių krešumo sutrikimų |
Švirkščiama ne greičiau kaip 10 mg/2 min. greičiu. 100 TV heparino neutralizuoti iš karto reikia 1–1,5 mg, po 30–60 min. – 0,5–0,75 mg, po 2 val. – 0,25–0,375 mg protamino |
| Smulkiamolekuliniai heparinai |
Galima skirti po 1 mg kiekvienam 100 anti-Xa TV dalteparino, enoksaparino ar tinzaparino arba 0,1 ml neprolonguoto veikimo nadroparino, tačiau per didelės jo dozės gali sustiprinti kraujavimą |
||
| 27. Silibininas |
Amanitinai (baltoji, smailiakepurė ir žalsvoji musmirės, kaštoninė ir smailiažvynė žvynabudės, eglinė kūgiabudė) |
Įtarus apsinuodijimą (iš anamnezės paaiškėjus, kad valgyta žaliųjų musmirių ar kitų žalios spalvos grybų, didėja transaminazių aktyvumas, blogėja krešumo rodikliai) |
Pirmąją gydymo valandą skiriama 5 mg/kg į veną, po to lašeliniu būdu po 20 mg/kg/d., kol sunormalėja transaminazių aktyvumas Penicilino G kartu skirti nereikia |
| 28. Tiaminas |
Etanolis |
Sunkiai apsinuodijus |
Švirkščiama į veną 100–500 mg su gliukozės tirpalais |
| Etilenglikolis |
Pirmąsias 24 val. po apsinuodijimo |
Švirkščiama į veną po 100 mg kas 4 val. |
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2004 m. birželio 28 d.
įsakymu Nr. V-468
(Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2014 m. lapkričio 17 d.
įsakymo Nr. V-1191
redakcija)
priešnuodžių, vartojamų apsinuodijusiems pacientams gydyti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, sąrašas