VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA
SPRENDIMAS
DĖL REKOMENDACIJŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO ĮSTATYMO LAIKYMOSI KONTROLĖS IR PRIEŽIŪROS PATVIRTINIMO
2021 m. lapkričio 24 d. Nr. KS-332
Vilnius
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 15 punktu, n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti Rekomendacijas dėl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo laikymosi kontrolės ir priežiūros (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. KS-291 „Dėl Rekomendacijos dėl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų laikymosi kontrolės vykdymo“.
PATVIRTINTA
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos
2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. KS-332
REKOMENDACIJOS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ
DERINIMO ĮSTATYMO LAIKYMOSI KONTROLĖS IR PRIEŽIŪROS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Rekomendacijose dėl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo laikymosi kontrolės ir priežiūros (toliau – Rekomendacijos) aptariami Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) laikymosi kontrolės ir priežiūros pagrindai, pateikiami pasiūlymai dėl šio įstatymo kontrolės ir priežiūros veiksmų tiek, kiek tai nustatyta šiame įstatyme.
2. Rekomendacijose pateikiami pasiūlymai skirti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų viešojo sektoriaus subjektų ir kitų Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų juridinių asmenų, kuriuose dirba deklaruojantys asmenys (toliau visi kartu – institucijos ir įstaigos), vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, taip pat perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų (visi kartu toliau – perkantieji subjektai) vadovams ar jų įgaliotiems asmenims.
II. ĮSTATYMO LAIKYMOSI KONTROLĖS IR PRIEŽIŪROS PAGRINDAI
4. Įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atskleisti deklaruojančių asmenų privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai. Atsižvelgiant į tai, deklaruojančių asmenų veiklos skaidrumas ir priimamų sprendimų nešališkumas gali būti veiksmingai įgyvendinti objektyviai užtikrinus šiame teisės akte nustatytų pareigų vykdymo kontrolę ir priežiūrą.
5. Įstatymo laikymosi kontrolė ir priežiūra neturėtų apsiriboti vien tyrimų dėl galbūt padarytų pažeidimų atlikimu ir nuobaudų skyrimu, bet ir apimti procedūras, skirtas galimų pažeidimų prevencijai.
6. Tinkamai nesuvaldytos galimų viešųjų ir privačių interesų konfliktų situacijos bei Įstatyme deklaruojantiems asmenims įtvirtintų reikalavimų nesilaikymas daro žalą institucijų ir įstaigų bei perkančiųjų subjektų dalykinei reputacijai, menkina pasitikėjimą jomis, todėl Įstatymo laikymosi kontrolė ir priežiūra visų pirma yra institucijų ir įstaigų bei perkančiųjų subjektų vadovų pareiga ir atsakomybė.
7. Veiksminga ir laiku atliekama Įstatymo laikymosi kontrolė ir priežiūra apima:
- pareigos nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus užtikrinimą;
- deklaracijose pateiktų duomenų ir privačių interesų tikrinimą;
- galimų interesų konfliktų rizikos veiksnių institucijoje ir įstaigoje nustatymą;
- išankstinių rekomendacijų (sprendimų), kaip reikėtų išvengti galimų interesų konfliktų, teikimą;
- praktinių (jau kilusių) interesų konfliktų sprendimą;
- Įstatymo nuostatų pažeidimų nustatymą ir tuos pažeidimus padariusių asmenų veikos vertinimą;
- atsakomybės už konstatuotus Įstatymo nuostatų pažeidimus taikymą;
- kitų, su Įstatymo laikymosi kontrole ir priežiūra susijusių, funkcijų vykdymą.
III. PASIŪLYMAI DĖL ĮSTATYMO KONTROLĖS IR PRIEŽIŪROS VEIKSMŲ
8. Atsižvelgiant į Įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, institucijų ir įstaigų bei perkančiųjų subjektų vadovams siūlytina, siekiant įgyvendinti veiksmingą Įstatymo laikymosi kontrolę ir priežiūrą, paskirti įgaliotą asmenį (ar asmenis), kuris įgyvendintų Įstatyme tokiems asmenims numatytas atitinkamas funkcijas ar dalį jų: konsultuotų asmenis dėl privačių interesų deklaravimo, tikrintų deklaracijose pateiktus duomenis ir privačius interesus, deklaruojančių asmenų prašymu arba savo iniciatyva teiktų rekomendacijas dėl šio įstatymo nuostatų laikymosi, rengtų rašytines išankstines rekomendacijas, spręstų interesų konfliktų valdymo bei kitus tarnybinės etikos klausimus. Informaciją apie šiems asmenims suteiktus Įstatymo kontrolės ir priežiūros įgaliojimus bei jų kontaktinius duomenis siūlytina skelbti institucijos ir įstaigos, perkančiojo subjekto interneto svetainėje.
9. Atsižvelgdama į Įstatyme deklaruojantiems asmenims įtvirtintus reikalavimus ir nustatytus Įstatymo kontrolės subjektų veiksmus, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija teikia šiuos pasiūlymus dėl privalomų bei rekomenduotinų Įstatymo kontrolės subjektų veiksmų:
9.1. Dėl pareigos nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus
Deklaruoti privačius interesus yra kiekvieno deklaruojančio asmens statusą turinčio asmens pareiga. Už deklaracijoje pateiktų duomenų tikrumą atsako deklaruojantis asmuo. Atliekant šios Įstatymu nustatytos pareigos laikymosi kontrolę ir priežiūrą, siūloma:
- informuoti (el. paštu, pasirašytinai) į pareigas renkamus, priimamus ir skiriamus asmenis bei asmenis, kuriems privaloma deklaruoti privačius interesus kitais pagrindais (turinčius deklaruojančio asmens statusą arba pretenduojančius dirbti valstybinėje tarnyboje), apie pareigą nustatyta tvarka ir terminais pateikti deklaraciją. Deklaruojantys asmenys apie pareigą deklaruoti privačius interesus informuojami priėmimo, skyrimo į pareigas ar deklaruojančio asmens statuso įgijimo metu, pavyzdžiui, darbo sutarties pasirašymo, sprendimo priimti į pareigas, priskirti atlikti atitinkamas funkcijas įforminimo metu ir kt.;
- konsultuoti deklaruojančius asmenis privačių interesų deklaracijos pildymo (tikslinimo) klausimais;
- periodiškai priminti privačius interesus deklaruojantiems asmenims apie pareigą patikslinti, atnaujinti privačių interesų deklaraciją.
9.2. Dėl pareigų, kurias einantys asmenys privalo deklaruoti privačius interesus, sąrašų tvirtinimo
Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad institucijose ir įstaigose turi būti patvirtintas pareigų, kurias einantys asmenys privalo deklaruoti privačius interesus, sąrašas (toliau – Sąrašas). Šį sąrašą tvirtina institucijos ar įstaigos vadovas. Su Sąrašu tikslinga supažindinti (el. paštu, pasirašytinai ar kt.) visus deklaruojančius asmenis. Sąrašą rekomenduojama skelbti institucijos ar įstaigos interneto svetainėje.
Sąrašas turi būti aktualus, todėl įgaliotas asmuo turi jį nuolat peržiūrėti ir atnaujinti jame esančią informaciją.
Sąraše galėtų būti nurodytos asmenų pareigos, statusas ar atliekamos funkcijos, dėl kurių atsiranda pareiga deklaruoti privačius interesus. Svarbu, kad asmenys pagal Sąraše pateiktus duomenis galėtų lengvai nustatyti savo einamas pareigas, turimą statusą (pavyzdžiui, valstybės tarnautojai; struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai; viešųjų pirkimų komisijos nariai; asmenys, atliekantys supaprastintus pirkimus, ir kt.).
Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 11 punktą, institucijos ar įstaigos vadovas turi patvirtinti atskirą pareigų sąrašą, į kurį gali būti įtraukti kiti darbuotojai, kuriems Įstatymas tiesiogiai nenustato pareigos deklaruoti privačius interesus, bet kurių funkcijos yra susijusios su šiomis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 11 punkte įvardintomis sritimis:
- valstybės ar savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų lėšų valdymu;
- valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo;
- administracinių sprendimų rengimu ir priėmimu;
- viešųjų paslaugų teikimu.
Šie darbuotojai į deklaruojančių asmenų sąrašą institucijos ar įstaigos vadovo gali būti įtraukti ir šis pareigų sąrašas patvirtintas tik prieš tai jį suderinus su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija.
Kartu su derinamu pareigų sąrašu Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai būtina pateikti detalius į tokį sąrašą įtrauktų darbuotojų pareigybių ir jų atliekamų funkcijų aprašymus. Jeigu iš pareigybės aprašymo neaišku, ar asmens tarnybinės funkcijos susijusios su Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 11 punkte įvardintomis sritimis, tai tokias funkcijas reikėtų aprašyti derinimo rašte.
9.3. Dėl deklaracijose pateiktų duomenų ir privačių interesų tikrinimo
Siekiant užtikrinti veiksmingą interesų konfliktų prevenciją, būtina vykdyti deklaruojančių asmenų privačių interesų deklaracijų patikrą. Tam tikslui siūloma:
- nustatyti deklaruojančių asmenų privačių interesų deklaracijų tikrinimo periodus (atsižvelgiant į institucijos poreikius, bet ne rečiau kaip kartą per pusę metų, o sričių, kuriose didžiausia konfliktų tikimybė (rizika), darbuotojų – ne rečiau kaip kas ketvirtį;
- pavesti institucijos darbuotojams, atsakingiems už privačių interesų deklaravimo kontrolę, nustatytu dažnumu tikrinti deklaruojančių asmenų aktualių deklaracijų duomenis ir privačius interesus;
- vykdant reguliarią privačių interesų deklaravimo kontrolę, atlikti deklaracijose pateiktų duomenų lyginamąją patikrą nustatant, ar deklaracijose nurodyti privatūs interesai nedaro ir negali daryti įtakos vykdant tarnybinę veiklą pagal pavestas veiklos sritis ir kontekstą;
- užtikrinti deklaracijose pateiktų duomenų lyginamosios patikros rezultatų pateikimą asmenims, atsakingiems už darbuotojų veiklos kontrolę ir priežiūrą (tiesioginiams vadovams, kitiems asmenims, atsakingiems už tarnybinių pavedimų darbuotojams teikimą bei tokių pavedimų kontrolę).
9.4. Dėl rašytinių išankstinių rekomendacijų, kaip reikėtų išvengti galimų interesų konfliktų, teikimo
Įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad institucijų ir įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys deklaruojantiems asmenims šių prašymu arba savo iniciatyva teikia rekomendacijas dėl šio įstatymo nuostatų laikymosi. Rašytinės išankstinės rekomendacijos, nuo kokių tarnybinių pareigų atlikimo deklaruojantis asmuo privalo nusišalinti, šiems asmenims yra privalomos (Įstatymo 11 straipsnio 5 dalis). Siekiant užtikrinti tinkamą interesų konfliktų prevenciją, vykdant reguliarią privačių interesų deklaravimo kontrolę, atlikus deklaracijose pateiktų duomenų lyginamąją patikrą ir nustačius, kurie deklaracijose nurodyti deklaruojančių asmenų privatūs interesai gali daryti įtaką vykdant tarnybinę veiklą pagal pavestas veiklos sritis, siūloma:
- nepavesti deklaruojančiam asmeniui atlikti užduočių, galinčių jam kelti interesų konfliktą;
- nedelsiant, savo iniciatyva raštu pateikti deklaruojantiems asmenims, kurių privačių interesų deklaracijose nurodyti duomenys gali daryti įtaką jiems vykdant tarnybinę veiklą, rašytines išankstines rekomendacijas, nuo kokių tarnybinių pareigų atlikimo (pavedimų vykdymo) jie privalo nusišalinti;
- nedelsiant raštu informuoti deklaruojančio asmens, kurio privačių interesų deklaracijoje nurodyti duomenys gali daryti įtaką vykdant tarnybinę veiklą, tiesioginį vadovą ar (ir) asmenis, atsakingus už užduočių tokiems darbuotojams paskirstymą ir jų įgyvendinimo kontrolę, apie pateiktų rekomendacijų turinį;
- deklaruojančių asmenų prašymu atlikti jų deklaracijose pateiktų duomenų lyginamąją patikrą ir pateikti jiems rašytines išankstines rekomendacijas, nuo kokių konkrečių tarnybinių pareigų atlikimo jie turėtų nusišalinti.
9.5. Dėl galimų interesų konfliktų rizikos veiksnių institucijoje ir įstaigoje nustatymo ir prevencinių veiksmų
Siekiant užtikrinti tinkamą interesų konfliktų prevenciją, siūloma:
- įvertinti institucijos veiklą, siekiant nustatyti sritis, kuriose didžiausia tikimybė (rizika) kilti Įstatyme numatytoms interesų konfliktų situacijoms (pavyzdžiui, leidimų išdavimas, viešieji pirkimai, viešai neskelbiamos tarnybinės informacijos naudojimas, atstovavimas ir pan.);
- institucijos ar įstaigos interneto svetainėje skelbti veiklos sričių, kuriose didžiausia tikimybė (rizika) kilti Įstatyme numatytai interesų konfliktų situacijai, sąrašą;
- raštu informuoti naujai priimamus darbuotojus, eisiančius pareigas srityse, sietinose su didžiausia interesų konflikto tikimybe (rizika), apie interesų konflikto rizikas bei Įstatyme numatytas pareigas vengti interesų konfliktų;
- organizuoti darbuotojų, naujai priimamų darbuotojų, eisiančių pareigas srityse, sietinose su didžiausia interesų konflikto tikimybe, mokymus interesų konflikto bei kitų Įstatymo pareigų temomis.
9.6. Dėl interesų konfliktų valdymo
Sprendžiant dėl deklaruojančio asmens pareikšto nusišalinimo visada būtina įvertinti pateiktus nusišalinimo motyvus.
Pareikšto nusišalinimo nepriimti ir įpareigoti asmenį toliau atlikti tarnybines pareigas galima tik išskirtiniais atvejais, įvertinus kiekvieno konkretaus asmens situaciją, vadovaujantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatytais kriterijais, motyvuotu rašytiniu sprendimu.
Jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmens atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais ir gali sukelti interesų konfliktą, Įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodyti Įstatymo kontrolės subjektai gali priimti motyvuotą rašytinį sprendimą nušalinti deklaruojantį asmenį nuo tarnybinių pareigų atlikimo.
Sprendžiant interesų konfliktų valdymo klausimus, siūloma:
- užtikrinti, kad paaiškėjusi galimo interesų konflikto situacija būtų de facto (iš esmės) išspręsta asmens priėmimo (paskyrimo, išrinkimo) į pareigas metu arba kiek galima greičiau, – jį įdarbinus (išrinkus, paskyrus, priėmus), bet iki jam pradedant eiti atitinkamas pareigas. Nustačius, kad asmens būsimos tarnybinės funkcijos ar dalis jų gali būti susijusios su jo turimais privačiais interesais (pavyzdžiui, artimų asmenų darbu toje pačioje institucijoje (įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje), verslo santykiais (įmonių akcijomis, kitomis darbovietėmis), finansiniais ir neturtinio (moralinio) pobūdžio įsipareigojimais ir t. t.), galinčiais sukelti interesų konfliktą, į pareigas priimantys ar jų įgalioti asmenys turėtų nedelsdami priimti atitinkamus sprendimus pašalinti galimą interesų konfliktą (pavyzdžiui, nušalinti ir pavesti atitinkamas funkcijas atlikti kitam darbuotojui, apriboti prieigą prie informacijos, kurią asmuo galėtų panaudoti asmeniniams tikslams, ir pan.). Tos pačios nuostatos dėl galimų interesų konfliktų prevencijos taikytinos ir visiems kitiems asmenims, atliekantiems tarnybines pareigas;
- užtikrinti, kad nusišalinusio ar nušalinto asmens nusišalinimas būtų realus, kitaip tariant, kad toks asmuo po nu(si)šalinimo neturėtų jokių praktinių galimybių ateityje dalyvauti bet kokiose klausimo, kuris jam kelia interesų konfliktą, rengimo, svarstymo ar sprendimo priėmimo procedūrose, – nei tiesiogiai, nei netiesiogiai; nepriklausomai nuo to, ar klausimas sprendžiamas vienasmeniškai, ar kolegialiai; neatsižvelgiant į klausimo sprendimo stadiją (tarpinis, procedūrinis ar galutinis sprendimas), rezultatą (hipotetiškai palankus, neutralus ar nepalankus), klausimo sprendimo formą (posėdis, pasitarimas, ekspertinis vertinimas, pavedimas, vizavimas, patikrinimas, kontrolė ir pan.);
- užtikrinti, kad asmens pareikštas nusišalinimas būtų įformintas raštu (įskaitant elektroninį paštą, dokumentų valdymo sistemas ir kitas priemones) arba (ir) užfiksuotas atitinkamo posėdžio protokole, aiškiai nurodant tokio nusišalinimo pagrindą, t. y. turimus privačius interesus, tarnybinius klausimus, nuo kurių pareikštas nusišalinimas, galimo interesų konflikto priežastinį ryšį.
9.7. Dėl draudimo naudotis tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti bei valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ir viešai neskelbiama tarnybine informacija ne tarnybinei veiklai
Siūloma:
- nustatyti tarnybinės nuosavybės (turto) rūšis, kurios dėl jų savybių gali būti panaudotos ir ne tarnybinei veiklai (pavyzdžiui, automobiliai, IT įranga, ryšio, buities, kanceliarinės priemonės, patalpos ir kt.). Patvirtinti ir paviešinti naudojimosi tokiu turtu tik tarnybinei veiklai tvarką bei kontrolės priemones, atsižvelgiant į Įstatymo nuostatas bei teisės aktuose nustatytas išimtis. Apie individualių išimčių taikymą skelbti institucijos interneto svetainėje;
- užtikrinti, kad institucijos darbuotojai neviešos tarnybinės informacijos, kuria jie disponuoja, nenaudotų ne tarnybinei veiklai, t. y. savo, savo artimų, ar kitų trečiųjų asmenų privatiems interesams (nepriklausomai nuo galutinės informacijos panaudojimo paskirties) tenkinti. Atsižvelgiant į darbuotojų deklaruotus privačius interesus (pavyzdžiui, įmonių akcijos, kitos darbovietės ir pan.) ar kitą turimą informaciją, rekomenduotina periodiškai, o esant būtinybei – ad hoc (pavyzdžiui, viešųjų pirkimų, įmonių kontrolės bei priežiūros procedūrų atvejais) įsivertinti galimai jautrios tarnybinės informacijos nutekėjimo už institucijos ar įstaigos ribų rizikas ir nustatyti tai galinčias užkardyti priemones, be kita ko, apimančias prieigos prie atitinkamos informacijos apribojimą, laikiną ar nuolatinį funkcijų pertvarkymą, deklaruojančio asmens nušalinimą nuo tam tikrų funkcijų atlikimo ir pan.;
- darbuotojus supažindinti su draudimu privatiems (su tiesioginių tarnybinių pareigų atlikimu nesusijusiems) poreikiams tenkinti ar asmeninei nuomonei ne tarnybos metu reikšti naudoti (ir demonstruoti) tarnybai skirtus rekvizitus, – institucijos ženklą, emblemą, pavadinimą, savo pareigybės pavadinimą, tarnybinį telefoną, elektroninį paštą, socialines paskyras ir pan. Užtikrinti, kad šių reikalavimų būtų laikomasi.
9.8. Dėl deklaruojančių asmenų pareigų dalyvaujant pirkimuose
Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatoma, kad kaip deklaruojantys asmenys – pirkimo komisijos nariai, asmenys, perkančiojo subjekto vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai, pirkimo iniciatoriai – laikosi šio įstatymo, kontroliuoja ir prižiūri perkančiųjų subjektų vadovai arba jų įgalioti asmenys. Atsižvelgiant į šią Įstatymo nuostatą rekomenduojama paskirti asmenį, kuris prižiūrėtų, kaip atitinkami asmenys institucijoje ar įstaigoje laikosi Įstatymo nuostatų vykdydami pirkimų procedūras.
Įgyvendinant dėl dalyvavimo pirkimuose privačius interesus deklaruojančių asmenų Įstatymo laikymosi kontrolę ir priežiūrą būtina užtikrinti, kad visi pirkimuose dalyvauti paskirti asmenys privačių interesų deklaracijas užpildytų ir pateiktų Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, o šios pareigos neįvykdžiusiems asmenims apskritai nebūtų leidžiama jokia forma dalyvauti pirkimo procedūrose, t. y. šie asmenys turi būti atšaukti iš atitinkamų pareigų.
Už pirkimų vykdymo kontrolę institucijose (įmonėse, įstaigose, organizacijose) atsakingiems asmenims rekomenduotina laiku atlikti nuolatinę (prevencinę) pirkimuose dalyvauti paskirtų deklaruojančių asmenų privačių interesų deklaracijų duomenų ir privačių interesų tikrinimą, o nustačius, kad šių asmenų veikloje gali kilti interesų konflikto situacija ar jų privatūs interesai gali daryti poveikį institucijoje (įmonėje, įstaigoje, organizacijoje) vykdomų pirkimų rezultatams, apie tai nedelsiant informuoti institucijos (įmonės, įstaigos, organizacijos) vadovą.
Visus pirkimuose dalyvaujančius asmenis rekomenduotina supažindinti su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos rekomendacijomis dėl pirkimų dalyvių interesų konflikto valdymo (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. KS-339 „Dėl Perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto vadovų, pirkimo komisijos narių, asmenų, perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus, pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų ir pirkimų iniciatorių nusišalinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. KS-340 „Dėl Pirkimuose kylančių interesų konfliktų nustatymo gairių patvirtinimo“).
Sudarant pirkimo komisiją ar asmenis paskiriant atlikti supaprastintus pirkimus, rekomenduotina šiuose vidaus dokumentuose taip pat nustatyti ir pareigą šiems asmenims pateikti privačių interesų deklaraciją arba ją papildyti pirkimų procedūrose atliekamomis pareigomis.
Siekiant užtikrinti laiku ir tinkamą privačių interesų deklaracijų pateikimą ir atnaujinimą, siūloma patvirtinti pirkimus inicijuojančių asmenų vardinį sąrašą.
Vertinant galimą interesų konflikto situaciją pirkimuose, reikia atkreipti dėmesį į Įstatymo 11 straipsnio ir Viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnio nuostatas. Vykdant pirkimus kylantiems interesų konfliktams priskiriami atvejai, kai perkančiosios organizacijos ar pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjo darbuotojai, pirkimo iniciatoriai, pirkimo komisijos nariai ar ekspertai, stebėtojai, dalyvaujantys pirkimo procedūroje ar galintys daryti įtaką jos rezultatams, turi tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą, galintį pakenkti jų nešališkumui ir nepriklausomumui pirkimo metu (Viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnio 3 dalis).
9.9. Dėl atstovavimo apribojimų
Siekiant išvengti Įstatyme valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims nustatytų atstovavimo apibojimų pažeidimų, siūloma:
- valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis, juos priėmus į pareigas, pasirašytinai ar elektroninėmis ryšio priemonėmis supažindinti su jiems taikytinais Įstatymo 12 straipsnyje reglamentuotais teisės atstovauti apribojimais einant šias pareigas bei su Įstatymo 17 straipsnyje nustatytais atstovavimo ribojimais, taikomais nustojus dirbti valstybinėje tarnyboje (atleidžiant iš pareigų);
- informuoti valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis, kad dėl Įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų apribojimų išimčių taikymo jie gali kreiptis į atitinkamą subjektą – institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą atstovą, savininko teises ir pareigas įgyvendinantį subjektą, visuotinį akcininkų susirinkimą, stebėtojų tarybą arba valdybą, bei pabrėžti, jog dėl šios išimties taikymo darbuotojai privalo kreiptis prieš atlikdami bet kokius atstovavimo veiksmus;
- nustatyti valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims taikomų ribojimų atstovauti išimtis konkretiems (ad hoc) atvejams. Sprendžiant dėl išimties suteikimo, būtina atsižvelgti į tai, jog Įstatyme nustatyta galimybė suteikti leidimą atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims yra taikytina tik išimtiniais atvejais, kuriuos įvertinti (t. y. numatyti kilsiančias problemas ir padarinius) gali tik institucijos vadovas (ar jo funkcijas atliekantis subjektas). Suteiktas leidimas turi būti suderinamas ir neprieštaraujantis Įstatymo tikslams užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai;
- atkreipti dėmesį, jog kai asmuo atstovauja įstaigoje, kurioje jis dirba, o jei įstaiga, kurioje jis dirba, priklauso įstaigų sistemai, – bet kurioje tos įstaigų sistemos įstaigoje, jam taikomos ir kitos Įstatyme nustatytos pareigos ir apribojimai, t. y. toks asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas, negali dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, susijusius su jo paties (kaip atstovo) pateiktų skundų, dokumentų vertinimu ar kitomis nagrinėjimo procedūromis (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis), asmeniui draudžiama naudotis tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis 3 punktas), naudotis viešai neskelbiama tarnybine informacija ne tarnybinei veiklai (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Priimtas sprendimas taikyti atstovavimo apribojimo išimtį valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui turi būti paskelbtas viešai. Rekomenduojama šį sprendimą skelbti institucijos ar įstaigos interneto svetainėje.
Gavus duomenų, jog asmenys, nustoję dirbti valstybinėje tarnyboje, nesilaiko Įstatymo 17 straipsnyje jiems taikomų atstovavimo apribojimų, ši informacija apie galimus Įstatymo pažeidimus turėtų būti perduota Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens statuso praradimas nekliudo Komisijai per trejus metus nuo šio asmens galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo pradėti tyrimą.
9.10. Dėl dovanų ar paslaugų priėmimo apribojimų
Vadovaudamasis Įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, institucijos ar įstaigos vadovas turi patvirtinti dovanų registravimo, vertinimo, apskaitymo, saugojimo tvarką (taisykles) ir su šiais dokumentais supažindinti visus deklaruojančius asmenis. Rekomenduotina taip pat vadovautis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2020 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. KS-40 patvirtintomis Rekomendacinėmis gairėmis dėl dovanų ir paslaugų priėmimo apribojimų.
Siekiant išvengti Įstatyme nustatytų dovanų ar paslaugų priėmimo apribojimų pažeidimų, siūloma:
- atsižvelgiant į konkrečios institucijos (įmonės, įstaigos, organizacijos) tarnybinės veiklos specifiką, vidaus teisės aktuose nustatyti kriterijus, kokios dovanos nelaikytinos gautomis pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, ir pavyzdinius atvejus, kokios (kada) gautos dovanos nelaikytinos reprezentacinėmis, patvirtinti dovanų, gautų pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas ir viršijančių 150 eurų vertę, vertinimo bei saugojimo tvarką ir su šiais dokumentais supažindinti visus deklaruojančius asmenis;
- patvirtinti dovanų registrą (žurnalą), į kurį būtų įrašoma informacija apie gautas, įteiktas ar atsisakytas dovanas;
- nustatyti, kad viešojo sektoriaus atstovai institucijoje turi deklaruoti visas gautas dovanas (kad ir kokia būtų jų vertė). Pabrėžtina, kad į šio įstatymo reguliavimo sritį nepatenka asmeninės ir kitos dovanos, kurios gaunamos ne pagal Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatas;
- nustatyti, kad darbuotojai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, pagal Įstatymą gali priimti tik tokias dovanas, kurios yra susijusios su darbuotojo einamų pareigų ar funkcijų atlikimu, o dovana turi atitikti šiuos kriterijus: gauta pagal tarptautinį protokolą arba gauta pagal tradicijas;
- vengti bet kokio galimo interesų konflikto ar jo regimybės, kuris galėtų kilti ar atsirasti priimant arba teikiant dovaną. Jeigu dovana sukelia interesų konfliktą arba jo regimybę, tokios dovanos reikia atsisakyti;
- įspėti, kad dovana negali būti teikiama ar priimama, jeigu tokios dovanos tikslas – atsidėkoti už teisėtą ir tinkamą darbuotojo darbo pareigų atlikimą;
- teikti konsultacijas, jeigu darbuotojui kyla abejonių, ar jis gali priimti dovaną, įvertinant: ar dovanotojas atstovauja privačiam, ar viešajam sektoriui; dovanojimo tikslą; ryšį tarp dovanotojo ir institucijos (viešieji pirkimai, tyrimai, finansiniai interesai dėl konkretaus sprendimo, t. t.); dovanos pobūdį, vertę ir tai, ar tas pats šaltinis dovanoja pirmą ar ne pirmą kartą; tai, ar dovanojama vienam asmeniui, ar grupei darbuotojų; dovanos gavėjo atliekamas tarnybines funkcijas; kokios naudos darbuotojo dalyvavimas renginyje suteiks institucijai.
9.11. Dėl pareigos raštu informuoti apie susitarimą
Siekiant užtikrinti tinkamą interesų konfliktų prevenciją, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 14 straipsnyje numatytų nuostatų įgyvendinimas yra išskirtinai paties valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareiga, siūloma:
- pasirašytinai informuoti naujai priimamus institucijos ar įstaigos darbuotojus apie Įstatyme numatytą prievolę raštu pranešti savo institucijos ar įstaigos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui apie tai, kad jie priėmė pasiūlymą pereiti į kitą darbą;
- pasirašytinai informuoti institucijos ar įstaigos darbuotojus, priėmusius siūlymą pereiti į kitą darbą ir pranešusius apie tai darbdaviui, apie prievolę nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su būsimu darbdaviu, rengimo, svarstymo ir priėmimo;
- darbuotojams, priėmusiems siūlymą pereiti į kitą darbą ir pranešusiems apie tai, neskirti tarnybinių užduočių, jeigu jos susijusios su būsimuoju darbdaviu, arba nušalinti nuo sprendimų, susijusių su būsimuoju darbdaviu, svarstymo, rengimo ar priėmimo;
- nustatant, ar išeinantis iš darbo asmuo yra artimai tarnybos santykiais susijęs su būsimuoju darbdaviu, ir konstatuojant, kad darbuotojas priėmė siūlymą pereiti į kitą darbą, remtis tik faktiniais įrodymais (rašytiniais prašymais, rašytiniais susitarimais ir pan.) dėl būsimų darbo santykių;
- paaiškėjus, kad darbuotojas priėmė siūlymą pereiti į kitą darbą, pateikti jam rašytines rekomendacijas dėl Įstatymo ketvirtajame skirsnyje nustatytų ribojimų (apribojimai dirbti, apribojimai sudaryti sandorius ar naudotis individualiomis lengvatomis, atstovavimo apribojimai) ir jų taikymo.
9.12. Dėl nustatytų apribojimų dirbti
Įstatymo 15 straipsnyje nustatytų apribojimų laikymasis yra išskirtinė paties valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens, nustojusio eiti Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas, pareiga. Kita vertus, siekiant išvengti pastarųjų Įstatymo apribojimų pažeidimų, rekomenduojama darbdaviui, priimančiam asmenį į darbą, ir turinčiam faktinės informacijos apie tai, kad asmuo yra sprendęs tam tikrus klausimus dėl to juridinio asmens, įspėti asmenį dėl galimo Įstatymo apribojimų pažeidimo bei tuos duomenis perduoti vertinti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.
Rekomenduojama institucijos ar įstaigos, kurioje valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo nustoja eiti šias pareigas (išskyrus renkamas), vadovui priminti apie Įstatyme nustatytų apribojimų jam taikymą pasibaigus tarnybai.
9.13. Dėl galimų Įstatymo nuostatų pažeidimų nustatymo
Gavus informaciją apie galimą Įstatymo nuostatų pažeidimą, teisės aktų nustatyta tvarka atliekamas tyrimas dėl deklaruojančio asmens galbūt padaryto Įstatymo nuostatų pažeidimo.
Pagal Įstatymo 22 straipsnio 4 dalį, institucijoje arba įstaigoje tyrimas dėl galimo deklaruojančio asmens padaryto šio įstatymo nuostatų pažeidimo atliekamas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo nustatyta tvarka.
Institucija ar įstaiga, kurioje dirba deklaruojantis asmuo, tyrimus dėl deklaruojančio asmens elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms atlieka:
- savo iniciatyva;
- pagal VTEK perduotą pranešimą;
- kitų pareiškėjų pateiktą pranešimą.
Galimas valstybės tarnautojų Įstatymo pažeidimas institucijoje ar įstaigoje tiriamas teisės aktų nustatyta tvarka kaip tarnybinis nusižengimas. Atliekant tyrimą atitinkamai vadovaujamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo ir kitų atitinkamų teisės aktų nuostatomis.
Galimas pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų Įstatymo pažeidimas institucijoje ar įstaigoje tiriamas teisės aktų nustatyta tvarka kaip darbo pareigų pažeidimas. Atliekant tyrimą vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, taip pat institucijos ar įstaigos vidaus teisės aktais, reglamentuojančiais darbo pareigų pažeidimo tyrimo procedūras, ir pan.
Užtikrinant laiku atliekamą informacijos apie įstaigoje atliktus tyrimus ir priimtus sprendimus dėl Įstatymo nuostatų (ne)pažeidimo teikimą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai:
- subjektai, atlikę tyrimą pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo nuostatas, per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo pateikia Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai priimtą sprendimą ir visus jį pagrindžiančius dokumentus. Komisija, įvertinusi atlikto tyrimo medžiagą ir abejodama dėl galimo netinkamo Įstatymo nuostatų taikymo, per tris mėnesius nuo tyrimo medžiagos gavimo dienos gali nuspręsti pati atlikti tyrimą;
- jeigu institucijoje ar įstaigoje atlikus tarnybinio nusižengimo ar darbo pareigų pažeidimo tyrimą nustatytas Įstatymo pažeidimas, šis sprendimas korupcijos prevencijos tikslais pateikiamas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Pažeidimo nenustačius arba tyrimą nutraukus informacija apie tai Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai neteikiama.
9.14. Dėl atsakomybės už konstatuotus Įstatymo nuostatų pažeidimus taikymo
Deklaruojantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais Įstatymo antrojo skirsnio reikalavimus, vienus metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos negali būti skatinami. Asmenys, pripažinti pažeidusiais kitus, t. y. ne antrojo skirsnio, reikalavimus, vienus metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos negali būti skatinami, priimami, perkeliami, skiriami ar renkami į lygiavertes ar aukštesnes pareigas institucijoje ir įstaigoje arba įstaigų sistemoje, kurioje jie dirba. Asmenims, šiurkščiai pažeidusiems Įstatymo nuostatas, minėtas draudimas skatinti, priimti, perkelti, skirti ar rinkti į lygiavertes ar aukštesnes pareigas galioja trejus metus nuo sprendimo priėmimo dienos.
Atsižvelgiant į tai, turi būti užtikrinta, kad asmenims, kurie teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažinti pažeidę Įstatymo nuostatas, būtų taikomos šiame įstatyme nustatytos sankcijos ir ribojimai.
Deklaruojantį asmenį, pripažintą pažeidusiu Įstatymo nuostatas, reikia pasirašytinai supažindinti su atsakomybe už konstatuotą Įstatymo pažeidimą ir minėtu pranešimu asmenį informuoti apie konkrečius jam galiojančius apribojimus (padarinius) bei jų galiojimo terminą.
Duomenys apie deklaruojančiam asmeniui konstatuotą Įstatymo pažeidimą perduodami personalo klausimus įstaigoje tvarkančiam asmeniui ir saugomi deklaruojančio asmens byloje.
Sprendžiant klausimą dėl deklaruojančio asmens priėmimo, perkėlimo, skyrimo ar rinkimo į lygiavertes ar aukštesnes pareigas institucijoje ir įstaigoje arba įstaigų sistemoje, kurioje jie dirba, išsiaiškinama, ar asmuo turi galiojantį Įstatymo nuostatų pažeidimą. Nustačius, kad minėtasis asmuo yra laikomas pažeidusiu Įstatymo nuostatas, – identifikuojama, kokie konkretūs Įstatymo nuostatų pažeidimo padariniai jam yra taikomi.
Prieš priimant, skiriant ar renkant asmenį į pareigas valstybinėje tarnyboje, esant galimybei, nustatoma, ar asmuo buvo atleistas iš pareigų už Įstatymo pažeidimą ir jam vis dar taikomas draudimas trejus metus nuo atleidimo iš pareigų dienos būti priimtam, skiriamam ar renkamam į pretenduojamas pareigas.
Paaiškėjus, kad asmuo, turintis galiojantį Įstatymo nuostatų pažeidimą, palieka darbą valstybinėje tarnyboje, iki darbo santykių pabaigos jam pasirašytinai pateikiamas išaiškinimas raštu apie jam Įstatyme įvirtintus ir galiojančius draudimus.
Įstatymo nuostatos nepateikia skatinimo apibrėžimo. Ar atitinkami veiksmai yra laikomi skatinimo forma ir skatinimo būdais, yra nustatoma vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Įstatymo nuostatas pažeidusio asmens statusą.
Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, vadovaujantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 5 dalimi, pasiūlius skirti asmenims, padariusiems Įstatymo pažeidimus, tarnybines (drausmines) nuobaudas, laiku užtikrinamas motyvuotas tarnybinės (drausminės) poveikio priemonės taikymas.