LIETUVOS RESPUBLIKOS
KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 4, 7, 82, 11, 13, 16, 171, 18, 181, 182, 20, 21 IR 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2025 m. gruodžio 11 d. Nr. XV-658
Vilnius
1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Kelių transporto valstybinis valdymas
1. Kelių transporto valstybinį valdymą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir savivaldybių institucijos.
2. Vyriausybė ir Susisiekimo ministerija pagal savo kompetenciją leidžia savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus teisės aktus, reguliuojančius kelių transporto veiklą ir keleivių bei krovinių vežimą. Susisiekimo ministerija ir Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – Transporto saugos administracija) pagal savo kompetenciją valdo ir organizuoja keleivių vežimą tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais.
3. Savivaldybių institucijos kartu su savivaldybių administracijomis arba savivaldybių atstovaujamųjų institucijų įgaliotais viešaisiais juridiniais asmenimis valdo ir organizuoja keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais. Savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją leidžia vežėjams privalomus teisės aktus.“
2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Vežimų organizavimas
1. Keleivių vežimo viešosios paslaugos – keleivių vežimas reguliariaisiais reisais vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais pagal viešųjų paslaugų sutartis, nurodytas 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1370/2007 2 straipsnyje.
2. Vežimų organizavimas apima šią veiklą:
1) kai nėra teikiamos keleivių vežimo viešosios paslaugos – keleivių vežimo techninių ir organizacinių sąlygų arba keleivio, krovinio ir (ar) bagažo siuntėjo, gavėjo ir vežėjo teisinių santykių nustatymą;
3. Vežėjas – įmonė, kuri suprantama taip, kaip apibrėžiama 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009 2 straipsnio 4 dalyje.
4. Keleivių vežimo reguliariaisiais reisais organizatorius:
1) Transporto saugos administracija, administruojanti keleivių vežimo reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais viešųjų paslaugų teikimą;
2) savivaldybės administracija, administruojanti keleivių vežimo reguliariaisiais reisais vietinio susisiekimo maršrutais viešųjų paslaugų teikimą, arba savivaldybės atstovaujamosios institucijos ar kelių savivaldybių atstovaujamųjų institucijų sprendimais įgaliotas administruoti keleivių vežimo reguliariaisiais reisais vietinio susisiekimo maršrutais viešųjų paslaugų teikimą viešasis juridinis asmuo (toliau – savivaldybės organizatorius).
5. Keleivių vežimo reguliariaisiais reisais organizatoriai atlieka teisės aktų ir administracinių sprendimų, reguliuojančių keleivių ir bagažo vežimą, įgyvendinimo priežiūrą, planuoja keleivių vežimo viešųjų paslaugų poreikį, nustato, keičia ir panaikina maršrutus, atrenka keleivių vežimo viešąsias paslaugas teikiančius vežėjus, sudaro viešųjų paslaugų sutartis ir prižiūri jų laikymąsi, atsižvelgdami į Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus ir (vietinio susisiekimo maršrutų atveju) savivaldybės atstovaujamosios institucijos nustatytus kriterijus, vertina keleivių vežimo viešųjų paslaugų kokybę, sudaro maršrutų, kuriuose teikiamos keleivių vežimo viešosios paslaugos, tvarkaraščius ir skelbia juos Viešojo transporto kelionių duomenų informacinėje sistemoje „Vintra“ (toliau – IS „Vintra“), atlieka kitas techninio pobūdžio funkcijas, būtinas šioje dalyje nurodytų funkcijų įgyvendinimui užtikrinti, organizuoja keleivių vežimo viešosioms paslaugoms teikti naudojamų sistemų, skirtų keleivio bilietams įsigyti, diegimą ir priežiūrą.
6. Keleivių vežimo reguliariaisiais reisais organizatoriai keleivių vežimo viešąsias paslaugas administruoja šio kodekso 171 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka.
7. Jeigu, įvertinus keleivių vežimo viešųjų paslaugų poreikį, atskiruose maršrutuose ar jų dalyse keleivius reikia vežti kitomis keleiviams vežti skirtomis transporto priemonėms, išskyrus autobusus ir troleibusus, ir šių maršrutų (jų dalių) bendras atstumas yra ne didesnis kaip 20 procentų visų atitinkamo keleivių vežimo reguliariaisiais reisais organizatoriaus nustatytų maršrutų, tokių maršrutų nustatymui ir keleivių vežimo viešųjų paslaugų tokiuose maršrutuose administravimui mutatis mutandis taikomos šio kodekso ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos.
8. Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais organizatorius – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, sudarantys technines sąlygas vežėjui ir keleiviui elektroninių ryšių priemonėmis susitarti dėl keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos.
9. Taksi dispečerinė – taksi užsakymų valdymo centras, kuriame ryšio priemonėmis ar telekomunikacijų galiniais įrenginiais priimami keleivių užsakymai keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklos vykdytojams, kurie yra sudarę sutartis su šiuo centru.
10. Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais organizatorius negali vykdyti taksi dispečerinės veiklos, taip pat savo reklamoje vartoti žodžio „taksi“ ar kitokio jo junginio. Taksi dispečerinė negali vykdyti keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais organizatoriaus veiklos.
11. Profesinė vežimo kelių transportu veikla suprantama taip, kaip apibrėžiama Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 2 straipsnio 3 dalyje. Profesinei vežimo kelių transportu veiklai, išskyrus keleivių vežimą už atlygį lengvaisiais automobiliais, vadovauja transporto vadybininkas arba, kai transporto vadybininkas laikinai nėra paskirtas Vyriausybės tvirtinamų kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėse nurodytais atvejais, – vežėjo vadovas ar vežėjo paskirtas kitas atsakingas atstovas (toliau – vežėjo vadovas). Transporto vadybininkas laikomas paskirtu, kai apie jo paskyrimą vadovauti profesinei vežimo kelių transportu veiklai yra informuota Transporto saugos administracija šio kodekso nustatyta tvarka ir terminais.“
3 straipsnis. 82 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 82 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Leidimus išduoda, leidimų galiojimą sustabdo, leidimų galiojimo sustabdymą ar leidimų galiojimą panaikina Transporto saugos administracija šio kodekso ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Savivaldybių atstovaujamųjų institucijų įgalioti vykdyti valstybinę kelių transporto priežiūrą viešieji juridiniai asmenys (toliau – savivaldybių tarnybos) dėl šio straipsnio 10 dalies 3 punkte ir šio straipsnio 12 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų pažeidimų per 5 darbo dienas nuo pažeidimo nustatymo dienos privalo pateikti informaciją Transporto saugos administracijai.“
4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Miestuose ir prireikus kitose gyvenamosiose vietovėse steigiamos autobusų stotys, kurių pagrindinė paskirtis – aptarnauti keleivius, vykstančius reguliariaisiais reisais priemiestinio, tarpsavivaldybinio, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais, organizuoti autobusų ekipažų priešreisinį patikrinimą ir tarpreisinį poilsį, vykdyti autobusų išvykimo ir atvykimo laikų stebėseną, parduoti keleiviams bilietus, teikti jiems informaciją ir bagažo saugojimo paslaugas. Ši pagrindinė autobusų stočių paskirtis negali būti keičiama. Autobusų stotis gali būti juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys.“
2. Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Autobusų stočių valdytojai, taip pat oro uostų, kuriuose prasideda arba baigiasi priemiestinio, tarpsavivaldybinio, tolimojo ar tarptautinio susisiekimo maršrutai, valdytojai privalo sudaryti vienodas nediskriminacines sąlygas visų nuosavybės formų vežėjams, vežantiems keleivius šiais maršrutais, ir keleivių vežimo reguliariaisiais reisais organizatoriams naudotis autobusų stočių infrastruktūra ir teikiamomis paslaugomis, taip pat atitinkama oro uostų teritorijose esančia infrastruktūra ir teikiamomis paslaugomis. Autobusų stočių valdytojai privalo viešai skelbti informaciją apie galimybes naudotis savo infrastruktūra ir paslaugomis ir nedelsdamos informuoti maršrutus nustačiusius keleivių vežimo reguliariaisiais reisais organizatorius apie vežėjų nutrauktus reisus bei nukrypimus nuo reisų tvarkaraščio. Ši informacija teikiama per Transporto saugos administracijos informacinę sistemą ir skelbiama viešai susisiekimo ministro tvirtinamuose autobusų stočių veiklos nuostatuose nustatyta tvarka.“
3. Pakeisti 11 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Keleiviams aptarnauti skirtų stotelių įrengimą ir priežiūrą reguliuoja susisiekimo ministro tvirtinamos keleivių ir bagažo vežimo taisyklės, o informacijos keleiviams teikimą stotelėse organizuoja jų valdytojas susisiekimo ministro tvirtinamuose autobusų stočių veiklos nuostatuose ir susisiekimo ministro tvirtinamose keleivių ir bagažo vežimo taisyklėse nustatyta tvarka.“
5 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
6 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Keleivių vežimo reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais tarifus nustato vežėjas. Keleivių vežimo reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais, kuriuose teikiamos keleivių vežimo viešosios paslaugos, tarifus nustato Vyriausybės įgaliota institucija jos nustatyta tvarka.“
2. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Keleivių vežimo reguliariaisiais reisais vietinio susisiekimo maršrutais konkrečius tarifų dydžius nustato savivaldybės atstovaujamoji institucija. Šie tarifų dydžiai peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per metus, atsižvelgiant į vežimo sąnaudų, gautų pajamų pokyčius ir viešųjų paslaugų sutartyse numatytus įsipareigojimus. Atskiriems maršrutams gali būti nustatomi skirtingi tarifų dydžiai.“
3. Pakeisti 16 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Naudojimosi autobusų stočių infrastruktūra ir paslaugų teikimo autobusų stotyse tarifus vežėjams nustato autobusų stočių valdytojai. Visiems vežėjams, vežantiems keleivius tos pačios susisiekimo rūšies (priemiestinio, tarpsavivaldybinio, tolimojo arba tarptautinio susisiekimo) maršrutais, taikomi vienodi tarifai. Autobusų stoties valdytojas, prieš nustatydamas tarifus, privalo juos suderinti su Vyriausybės įgaliota institucija jos nustatyta tvarka.“
7 straipsnis. 171 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 171 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„171 straipsnis. Keleivių vežimo viešųjų paslaugų teikimo organizavimas
1. Viešųjų paslaugų sutarčių turinį, trukmę, jų sudarymo sąlygas ir vežėjų sąnaudų, patirtų vykdant keleivių vežimo viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijai apskaičiuoti taikomas taisykles nustato Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007.
2. Atsižvelgdama į Reglamentą (EB) Nr. 1370/2007, Vyriausybės įgaliota institucija nustato keleivių vežimo viešųjų paslaugų teikimo reikalavimus, šių paslaugų kokybės vertinimo kriterijus, keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais poreikio planavimo tvarką, tolimojo susisiekimo maršrutų, kuriuose turi būti teikiamos keleivių vežimo viešosios paslaugos, atrankos kriterijus, sąnaudų, patirtų vykdant keleivių vežimo viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo tvarką ir viešųjų paslaugų sutarčių sudarymo, keitimo ir nutraukimo tvarką (toliau kartu – keleivių vežimo viešųjų paslaugų teikimo administravimo tvarka). Vyriausybė nustato keleivių vežimo tarpsavivaldybinio susisiekimo maršrutais skatinimo finansines priemones, šių priemonių taikymo atvejus ir tvarką.
3. Transporto saugos administracija, vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1370/2007 ir laikydamasi keleivių vežimo viešųjų paslaugų teikimo administravimo tvarkos, užtikrina bendrus interesus tenkinančių keleivių vežimo viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimą, kurio, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, vežėjai neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis negaudami atlygio. Savivaldybių atstovaujamosios institucijos ir savivaldybių organizatoriai, vadovaudamiesi Reglamentu (EB) Nr. 1370/2007 ir laikydamiesi keleivių vežimo viešųjų paslaugų teikimo administravimo tvarkos, užtikrina bendrus interesus tenkinančių keleivių vežimo viešųjų paslaugų vietinio susisiekimo maršrutais teikimą, kurio, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, vežėjai neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis negaudami atlygio.
4. Užtikrindami keleivių vežimo viešųjų paslaugų prieinamumą, šių viešųjų paslaugų teikimo vietinio susisiekimo maršrutais poreikį planuoja ir vietinio susisiekimo maršrutus, kuriuose teikiamos keleivių vežimo viešosios paslaugos, savivaldybių atstovaujamųjų institucijų nustatyta tvarka nustato savivaldybių organizatoriai. Savivaldybių organizatoriai vežėjus keleivių vežimo viešosioms paslaugoms vietinio susisiekimo maršrutais teikti parenka ir šias paslaugas administruoja vadovaudamiesi Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytais reikalavimais, laikydamiesi keleivių vežimo viešųjų paslaugų teikimo administravimo tvarkos ir atsižvelgdami į savivaldybės atstovaujamosios institucijos nustatytus keleivių vežimo viešųjų paslaugų kokybės vertinimo kriterijus.
5. Transporto saugos administracija planuoja keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais poreikį, atrenka tolimojo susisiekimo maršrutus, kuriuose bus teikiamos keleivių vežimo viešosios paslaugos, administruoja šių paslaugų teikimą laikydamasi keleivių vežimo viešųjų paslaugų teikimo administravimo tvarkos ir užtikrina jų teikimą sudarydama viešųjų paslaugų sutartis su vežėjais. Transporto saugos administracija vežėjus keleivių vežimo viešosioms paslaugoms tolimojo susisiekimo maršrutais teikti parenka konkurso būdu, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytais reikalavimais.
6. Keleivių vežimo viešosios paslaugos tolimojo susisiekimo maršrute turi būti teikiamos, jeigu ilgiau kaip 3 mėnesius maršrute nėra nė vieno vežėjo, turinčio galiojantį šio kodekso 182 straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimą vežti keleivius, arba yra vienas ar keli turintys tokius leidimus vežėjai, kurie, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, nesutinka užtikrinti keleivių vežimo tokiu mastu ar sąlygomis, kokios būtų taikomos patenkinat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Transporto saugos administracijos suplanuotą keleivių vežimo šiuo maršrutu poreikį.
7. Kai tolimojo susisiekimo maršrutu keleivius veža šio kodekso 182 straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimą vežti keleivius turintis vežėjas ar vežėjai, tačiau jų vykdomo keleivių vežimo mastas ar sąlygos netenkina Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Transporto saugos administracijos suplanuoto keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais poreikio, Transporto saugos administracija raštu kreipiasi į šį vežėją (-us) siūlydama įgyvendinti konkrečias priemones, užtikrinančias suplanuoto keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais poreikio patenkinimą, ir nustato ne trumpesnį kaip 3 mėnesių terminą šioms priemonėms įgyvendinti. Vežėjo keleivių vežimo viešosioms paslaugoms tolimojo susisiekimo maršrutais teikti parinkimo konkursas skelbiamas vežėjui (-ams) raštu atsisakius įgyvendinti šias priemones arba jų neįgyvendinus per nustatytus terminus.
8. Vežėjas privalo užtikrinti, kad valstybės lėšos, skirtos vežėjui keleivių vežimo viešosioms paslaugoms tolimojo susisiekimo maršrutais teikti, būtų traukiamos į apskaitą atskirai nuo kitų vežėjo vykdomų veiklų ir nebūtų naudojamos kitai veiklai.
9. Šio kodekso 182 straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu, dėl kurio sudaryta viešųjų paslaugų sutartis, šios sutarties galiojimo laikotarpiu neišduodamas tiek sudariusiam viešųjų paslaugų sutartį vežėjui, tiek kitiems šio kodekso 182 straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimą norintiems gauti vežėjams.“
8 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Keleivių vežimas autobusais
1. Keleivių vežimą autobusais reglamentuoja šis kodeksas, Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinami tolimojo susisiekimo maršrutų nustatymo tvarkos aprašas ir keleivių vežimo viešųjų paslaugų teikimo administravimo tvarkos aprašas, taip pat susisiekimo ministro tvirtinamos keleivių ir bagažo vežimo taisyklės. Savivaldybės atstovaujamoji institucija, detalizuodama keleivių ir bagažo vežimo taisykles ir tvirtindama keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo maršrutais taisykles, vietinio susisiekimo maršrutų nustatymo tvarkos, keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo stotelėse tvarkos aprašus, privalo užtikrinti, kad stotelės būtų įrengiamos tose vietose ir maršrutai sudaromi taip, kad būtų užtikrintas patogus socialinės infrastruktūros objektų, kuriuose teikiamos viešosios paslaugos, pasiekimas ir jungtys su oro uostais, geležinkelio ir autobusų stotimis ir reguliariojo susisiekimo laivų ir keltų uostais. Keleivių ir bagažo vežimo taisyklėse nustatoma ir gyvūnų vežimo tvarka.
2. Maršrutas – iš anksto nustatyta išvykimo vieta, tarpiniai punktai (autobusų stotys, geležinkelio stotys, oro uostai, stotelės) (toliau – tarpiniai punktai, jeigu tokių yra, ir atvykimo vieta, tarp kurių keleiviai vežami autobusu (įskaitant troleibusus ir maršrutinius taksi) arba daugiau kaip 80 procentų atstumo vežama autobusu (įskaitant troleibusus), o likusią atstumo dalį – kitomis keleiviams vežti skirtomis transporto priemonėmis.
3. Reisas – keleivių vežimas nustatytu maršrutu į vieną pusę, išlaikant maršruto išvykimo ir atvykimo vietą ir visus tarpinius punktus. Laikoma, kad reisas yra vykdomas nustatytu maršrutu ir tada, kai keleiviai paimami ir išleidžiami stotelėse, kurios nėra maršruto tarpiniai punktai, (jeigu šiose stotelėse leidžiama paimti ir išleisti keleivius vadovaujantis šio straipsnio 18 ir 19 dalimis), taip pat tais atvejais, kai nuo numatytos trasos nukrypstama arba tarpinis punktas praleidžiamas dėl eismo apribojimų ar kitų nuo vežėjo nepriklausančių priežasčių.
4. Keleiviai vežami reguliariaisiais ir specialiaisiais reisais vietinio, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais ir užsakomaisiais reisais. Transporto saugos administracija, nustatydama tolimojo susisiekimo maršrutus, savivaldybių organizatoriai, nustatydami vietinio susisiekimo maršrutus, atsižvelgia į visuomenės interesus, poreikius ir paslaugų patogumą.
5. Reguliarieji reisai – reisai, kuriais keleiviai vežami kelionės metu paimant ir išleidžiant juos tam tikslui įrengtose stotyse ar stotelėse, laikantis iš anksto nustatytų reisų tvarkaraščių ir tarifų. Reisų tvarkaraštyje turi būti nurodyti stočių ir (ar) stotelių, kuriose bus įlaipinami ir išlaipinami keleiviai, pavadinimai, atvykimo į stotis ir išvykimo iš stočių ir (ar) stotelių laikai. Atvykimo į stoteles laikai reisų tvarkaraštyje turi būti nurodomi tada, kai sustojimas stotelėje trunka ilgiau, negu reikia keleiviams išlaipinti ir įlaipinti.
6. Užsakomieji reisai – reisai, kai pagal išankstinį užsakymą vežamos iš anksto sudarytos, bendrą kelionės tikslą (vykstant turizmo, verslo reikalais, į parodas, simpoziumus, konferencijas, seminarus, pasitarimus, koncertus, spektaklius, vestuves ir panašiais atvejais) turinčios keleivių grupės. Vien tik vykimas į tą patį galutinį punktą nelaikomas bendru kelionės tikslu. Iš anksto sudarytos keleivių grupės vežamos turint keleivių vežimo sutartis ir keleivių vežimo lapus. Keleivių vežimo lapai nebūtini, jeigu keleivių grupės vežamos į tos pačios savivaldybės teritorijoje vykstančius renginius. Keleivių vežimo lapų formą, jų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarką nustato susisiekimo ministras. Draudžiama rinkti ir vežti užsakomaisiais reisais ne iš anksto sudarytas ir neturinčias bendro kelionės tikslo keleivių grupes, taip pat rinkti ir vežti šiais reisais keleivius iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis. Šių gatvių ir aikštelių teritorijų ribas nustato savivaldybės tarnyba. Dėl užsakomojo reiso paslaugos užsakovas susitaria su vežėju.
7. Keleivių vežimo užsakomuoju reisu sutartyje turi būti nurodyta:
8. Specialieji reisai – reisai, kai vežamos specialios keleivių grupės (darbuotojų – į darbovietes ir iš jų, mokinių – į mokyklas ir iš jų, keleivių vežimas vykdant kombinuotąjį keleivių vežimą pagal Transporto veiklos pagrindų įstatymo, Geležinkelių transporto kodekso nuostatas, kai viena iš transporto rūšių, sudarančių kombinuotąjį keleivių vežimą, yra kelių transportas). Dėl specialiojo reiso paslaugos su vežėju susitaria ne keleiviai, kurie tokio reiso atveju laikomi specialia keleivių grupe, o užsakovas.
9. Vietinio susisiekimo maršrutas – miesto, priemiestinio arba tarpsavivaldybinio susisiekimo maršrutas.
10. Miesto susisiekimo maršrutas – savivaldybės organizatoriaus nustatytas maršrutas, kuriuo keleiviai vežami tame pačiame mieste arba toje pačioje miesto savivaldybėje, prireikus įtraukiant į maršrutą kelių ir (ar) gatvių dalis ir stoteles, esančias su miestu ar miesto savivaldybe besiribojančiose gyvenamosiose vietovėse. Miesto savivaldybe šiame straipsnyje yra laikomas didmiestis arba tankiai apgyvendinta vietovė, nustatyta pagal 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo su visais pakeitimais.
11. Priemiestinio susisiekimo maršrutas – savivaldybės organizatoriaus nustatytas maršrutas, kuriuo keleiviai vežami toje pačioje savivaldybėje arba į su šia savivaldybe besiribojančią miesto savivaldybę. Atskirais atvejais, suderinus su besiribojančios savivaldybės organizatoriumi, priemiestinio susisiekimo maršrutas gali prasidėti ar baigtis tarpusavyje besiribojančiose savivaldybėse arba tęstis per šių savivaldybių teritoriją į su bent viena iš jų besiribojančią miesto savivaldybę.
12. Tarpsavivaldybinio susisiekimo maršrutas – dviejų ar daugiau savivaldybių atstovaujamųjų institucijų įgalioto savivaldybės organizatoriaus nustatytas maršrutas, kuriuo keleiviai vežami tarpusavyje besiribojančiose savivaldybėse arba per šių savivaldybių teritoriją į su bent viena iš jų besiribojančią miesto savivaldybę ir kuriame keleivių vežimo viešosios paslaugos teikimą administruoja šių savivaldybių bendrai įsteigtas savivaldybės organizatorius arba savivaldybių atstovaujamųjų institucijų sutarimu vienos iš savivaldybių įsteigtas savivaldybės organizatorius.
13. Keleivių vežimas maršrutiniais taksi – keleivių vežimas autobusais, turinčiais nuo 10 iki 17 sėdimųjų vietų, įskaitant vairuotojo vietą, ir atpažinimo ženklą – plafoną. Maršrutiniais taksi vežama tik sėdimosiose vietose pagal patvirtintus reisų tvarkaraščius savivaldybės organizatoriaus nustatytais miesto ir priemiestinio susisiekimo maršrutais. Keleiviai paimami ir išleidžiami stotelėse arba kitose pagal pageidavimą vietose, kuriose nedraudžia sustoti Vyriausybės tvirtinamos kelių eismo taisyklės.
14. Tolimojo susisiekimo maršrutas – Transporto saugos administracijos nustatytas maršrutas tarp dviejų ir daugiau Lietuvos Respublikos savivaldybių centrų, kuris prasideda ir baigiasi tarpusavyje nesiribojančiose savivaldybėse arba tęsiasi per šių savivaldybių teritorijas iki miesto savivaldybės (-ių). Tolimojo susisiekimo maršrutu keleiviai gali būti vežami tik tarp stotelių, nesančių tame pačiame mieste ar toje pačioje miesto savivaldybėje, jeigu savivaldybės atstovaujamoji institucija nenustato kitaip.
15. Tarptautinio susisiekimo maršrutas – Transporto saugos administracijos ir užsienio valstybės, kurios teritorija tęsiasi maršruto trasa, įgaliotos institucijos patvirtintas maršrutas, kertantis valstybės sieną.
16. Keleiviams vežti reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutu, išskyrus maršrutus, kuriuose teikiamos keleivių vežimo viešosios paslaugos, ir tarptautinio susisiekimo maršrutu išduodamas leidimas. Leidimus vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais išduoda Transporto saugos administracija, vadovaudamasi šio kodekso 182 straipsniu ir susisiekimo ministro tvirtinamomis leidimų išdavimo taisyklėmis. Leidimus vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutais išduoda Transporto saugos administracija, vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1073/2009, Lietuvos Respublikos ir užsienio šalies ar daugiašaliais susitarimais ir susisiekimo ministro nustatyta paraiškų gauti leidimą vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutais nagrinėjimo tvarka.
17. Tolimojo susisiekimo maršrutus Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nustato, keičia, panaikina ir IS „Vintra“ skelbia Transporto saugos administracija. Jeigu šalia nustatomo ar keičiamo tolimojo susisiekimo maršruto trasos 100 m ar mažesniu atstumu yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaiga, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, teikianti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų lygių viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, ir jos lankytojams skirta stotelė, maršrute turi būti nustatomas tarpinis punktas, kad šią įstaigą būtų lengviau pasiekti. Nustatytas ar pakeistas tolimojo susisiekimo maršrutas turi atitikti šiuos kriterijus:
1) maršrutas prasideda ir baigiasi autobusų stotyse, o savivaldybių centruose, kuriuose nėra autobusų stoties, – savivaldybės organizatoriaus nurodytoje stotelėje; maršrutas taip pat gali prasidėti ir (arba) baigtis oro uostuose;
2) maršruto trasa arba trasos dalis, kuria keleiviai vežami autobusu, sudaroma tik gatvėmis ir keliais su kieta danga (betono, asfalto danga, grindinys), išskyrus atvejus, kai maršruto trasos dalis keliais su kita kelio danga yra mažesnė kaip 10 procentų viso maršruto ilgio;
18. Kai maršrutas (išskyrus tarpsavivaldybinio susisiekimo maršrutus) tęsis tarp dviejų ar daugiau savivaldybių, savivaldybės, kurios teritorijoje bus vežami keleiviai, savivaldybės organizatorius, gavęs iš maršrutą nustatančio ar keičiančio keleivių vežimo reguliariaisiais reisais organizatoriaus informacijos apie nustatomą ar keičiamą maršrutą, per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos nustato gatves, kuriomis vyks eismas šiuo maršrutu, taip pat stoteles, kuriose gali būti paimami ir išleidžiami keleiviai, ir apie tai praneša maršrutą nustatančiam keleivių vežimo reguliariaisiais reisais organizatoriui.
19. Jeigu savivaldybės, kurios teritorijoje nustatomu maršrutu bus vežami keleiviai, savivaldybės organizatorius per šio straipsnio 18 dalyje nustatytą terminą nenustato gatvių, kuriomis vyks eismas nustatomu ar keičiamu maršrutu, arba stotelių, kuriose gali būti paimami ir išleidžiami keleiviai, maršrutą nustatantis keleivių vežimo reguliariaisiais reisais organizatorius šias gatves ir stoteles nustato savarankiškai.
20. Leidimas vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutu išduodamas, jeigu tenkinami visi Reglamento (EB) Nr. 1073/2009 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Leidimo vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutu galiojimas pratęsiamas ir leidimas vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutu keičiamas Reglamento (EB) Nr. 1073/2009 9 straipsnyje nustatytais atvejais. Leidimo vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutu galiojimas pasibaigia Reglamento (EB) Nr. 1073/2009 10 straipsnyje nustatytais atvejais.“
9 straipsnis. 181 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 181 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Keleiviai vežami už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą tik naudojantis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais organizatoriaus (toliau šiame straipsnyje – keleivių vežimo organizatorius) paslaugomis pagal elektroninių ryšių priemonėmis vežėjo su keleiviais sudarytas sutartis Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo nustatyta tvarka.“
10 straipsnis. 182 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 182 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) būti sudaręs sutartis dėl infrastruktūros naudojimo su autobusų stotimis ar oro uostais, o savivaldybių centruose, kuriuose nėra autobusų stoties, – savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto viešojo administravimo subjekto nurodytos stotelės infrastruktūros valdytoju, vadovaudamasis šio kodekso 18 straipsnio 17 dalyje nurodytais maršrutų sudarymo kriterijais ir susisiekimo ministro tvirtinamuose autobusų stočių veiklos nuostatuose nustatytais tvarkaraščių sudarymo principais ir kriterijais. Sutartys dėl infrastruktūros naudojimo su autobusų stotimis ir oro uostais sudaromos pagal Transporto saugos administracijos patvirtintas sąlygas; autobusų atvykimo arba išvykimo tvarkaraštį Transporto saugos administracija turi teisę derinti prie geležinkelio transporto atvykimo arba išvykimo tvarkaraščio tokiu būdu, kad keleivis, atvykęs autobusu, galėtų persėsti į traukinį arba, baigęs kelionę traukiniu, galėtų tęsti kelionę tolimojo susisiekimo autobusu;“.
2. Pakeisti 182 straipsnio 7 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
3. Papildyti 182 straipsnio 11 dalį 5 punktu:
„5) tolimojo susisiekimo maršrute pradėtos teikti keleivių vežimo viešosios paslaugos. Tokiu atveju leidimo galiojimas panaikinamas paslaugų tolimojo susisiekimo maršrute teikimo pradžios dieną, apie tai informavus leidimą turintį vežėją ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki viešųjų paslaugų sutartyje numatyto paslaugų teikimo pradžios termino.“
4. Pakeisti 182 straipsnio 13 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
5. Pakeisti 182 straipsnio 13 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
11 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Keleivio bilietas – dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad yra sudaryta keleivių vežimo reguliariuoju reisu sutartis, arba skaitmeninėje duomenų bazėje saugomas įrašas, kuriuo patvirtinama, kad yra sumokėta už vežimo paslaugą ir (ar) pritaikyta Viešojo keleivinio transporto lengvatų įstatyme nurodyta lengvata.“
12 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 21 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) reguliariaisiais reisais vietinio susisiekimo maršrutų autobusais ir troleibusais, kuriuose įrengtos ir sėdimosios, ir stovimosios vietos, nemokamai vežtis vieną ar du vaikus iki 7 metų (imtinai), jeigu jie neužima atskiros sėdimosios vietos, o tolimojo susisiekimo maršrutų autobusais ir vietinio susisiekimo maršrutų autobusais, kuriuose įrengtos tik sėdimosios vietos, nemokamai vežtis vieną arba du vaikus iki 3 metų (imtinai) neužimant atskiros sėdimosios vietos;“.
13 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vežėjas, pažeidęs keleivio, bagažo ar krovinio vežimo terminus (išskyrus keleivio vežimą miesto ir priemiestinio susisiekimo maršrutais), privalo atlyginti keleiviui, krovinio siuntėjui arba gavėjui turėtus nuostolius, atsiradusius dėl transporto priemonės vėlavimo, jeigu sutartyje nebuvo numatyta atsakomybė netesybomis. Negautos pajamos neatlyginamos.“
14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliotos institucijos ir susisiekimo ministras iki 2026 m. balandžio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Savivaldybių atstovaujamosios institucijos iki 2026 m. gegužės 31 d. priima arba pakeičia šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
15 straipsnis. Įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas
1. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atlieka šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau šiame straipsnyje – ex post vertinimas).
2. Atliekant ex post vertinimą turi būti įvertinta, ar ir kokia apimtimi keleivių vežimo viešosios paslaugos administravimo funkcijos suteiktos savivaldybių bendrai įsteigtiems savivaldybių organizatoriams arba perduotos atskirų savivaldybių įsteigtiems savivaldybių organizatoriams savivaldybių atstovaujamųjų institucijų sutarimu; įvertinti tarpsavivaldybinio susisiekimo maršrutų pagrindiniai rodikliai (maršrutų skaičius, transporto priemonių rida, keleivių skaičius, keleivių apyvarta, keleivių apkrova) ir šie rodikliai palyginti su atitinkamais savivaldybių priemiestinio susisiekimo maršrutų rodikliais iki 2026 m. birželio 1 d. bei, jeigu tokių bus, savivaldybių, kuriose tarpsavivaldybinio susisiekimo maršrutų nebuvo nustatyta, rodikliais, įvertintas teikiamų viešųjų paslaugų mastas ir efektyvumas; atlikus sąnaudų ir naudos analizę įvertintos faktinės keleivių vežimo tarpsavivaldybinio susisiekimo maršrutais skatinimo finansinių priemonių sąnaudos, šiomis priemonėmis sukurta socialinė ir ekonominė nauda, naudos ir sąnaudų santykis.