III SKYRIUS
PIRMASIS TARYBOS POSĖDIS
10. Pirmąjį išrinktos naujos tarybos posėdį šaukia savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ne anksčiau kaip ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimų paskutinę dieną ir ne vėliau kaip praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimų paskutinės dienos, kuri nustatoma vadovaujantis Konstitucijos 119 straipsniu, o jeigu buvo įvestas tiesioginis valdymas ar buvo surengti pakartotiniai rinkimai Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86 straipsnyje numatytu atveju, – ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų rezultatų paskelbimo. Šiam posėdžiui pirmininkauja savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas savivaldybės rinkimų komisijos narys.
11. Apie pirmojo tarybos posėdžio sušaukimo vietą ir laiką savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip prieš 14 dienų paskelbia per visuomenės informavimo priemones.
12. Jeigu savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas išrinktos naujos tarybos pirmojo posėdžio nesušaukia iki reglamento 10 punkte nustatyto termino pabaigos, išrinktos naujos tarybos nariai renkasi kitą dieną pasibaigus šiam terminui. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja meras, jo nesant – vyriausias pagal amžių tarybos narys.
13. Patalpas posėdžiui parengia Pakruojo rajono savivaldybės administracija (toliau – administracija) (turi būti parengtos vietos naujai išrinktiems tarybos nariams bei kitiems posėdžio dalyviams, patalpos aprūpintos garso ir įrašymo aparatūra, turi būti parengta balsadėžė bei vieta slaptam balsavimui). Administracijos direktorius yra atsakingas už tinkamą pasirengimą pirmam posėdžiui.
14. Posėdžio metu salėje išrinktos naujos tarybos nariai turi sėdėti atskirai nuo kitų posėdžio dalyvių.
15. Pirmajam ir kitiems išrinktos naujos tarybos posėdžiams, iki prisieks tarybos nariai, pirmininkauja reglamento 10 ir 12 punktuose nustatyti asmenys. Po tarybos narių (mero) priesaikos priėmimo posėdžiui pirmininkauja meras, jo nesant – vyriausias pagal amžių tarybos narys. Posėdį protokoluoja savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas savivaldybės administracijos darbuotojas.
16. Posėdžio pirmininkas paskelbia, kiek išrinktų naujos tarybos narių užsiregistravo dalyvauti posėdyje. Posėdis tęsiamas, jeigu užsiregistravo daugiau kaip pusė išrinktų tarybos narių. Jeigu nedalyvauja daugiau kaip pusė išrinktų tarybos narių, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas paskelbia kitą posėdžio datą. Kitas posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas.
17. Pirmininkaujant pirmojo posėdžio pirmininkui, tarybos nariai prisiekia Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka. Po tarybos nario priesaikos pirmojo posėdžio pirmininkas tarybos nariui įteikia tarybos nario pažymėjimą. Meras prisiekia paskutinis ir po priesaikos pirmininkauja posėdžiui.
18. Pirmajame išrinktos naujos tarybos posėdyje po tarybos narių priesaikos svarstomi klausimai:
18.1. Priimamas sprendimas dėl administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) atleidimo iš pareigų, nes baigėsi jo įgaliojimų laikas, ir mero, o jeigu meras neišrinktas, jo pareigas laikinai einančio tarybos nario siūlymu dėl pavedimo administracijos direktoriui, administracijos direktoriaus pavaduotojui ar kitam administracijos valstybės tarnautojui eiti administracijos direktoriaus pareigas tol, kol bus paskirtas administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojas) naujai kadencijai.
18.2. Posėdžio pirmininkui gali būti įteikiami vieši pareiškimai dėl tarybos narių vienijimosi į frakcijas, dėl tarybos daugumos ir tarybos opozicijos sudarymo.
18.3. Gali būti skiriamas mero pavaduotojas ir administracijos direktorius. Mero pavaduotojas ir administracijos direktorius negali būti skiriami, jeigu pirmajame posėdyje meras neprisiekė.
19. Mero pavaduotojo ir administracijos direktoriaus kandidatūras teikia meras.
20. Išrenkama balsų skaičiavimo komisija, į kurią kiekviena rinkimus laimėjusi partija ar visuomeninis komitetas gali deleguoti savo atstovą. Balsų skaičiavimo komisijos nariai išsirenka komisijos pirmininką ir sekretorių.
21. Posėdžio pirmininkas supažindina tarybos narius su mero pavaduotojo rinkimų procedūra ir pateikia tarybai tvirtinti administracijos parengtą slapto balsavimo biuletenio pavyzdį.
22. Tarybos patvirtinto pavyzdžio slapto balsavimo biuletenius balsų skaičiavimo komisija antspauduoja tarybos antspaudu.
23. Mero pavaduotojo skyrimo tvarka:
23.1. posėdžio pirmininkas sutikusiam balotiruotis kandidatui suteikia žodį savo veiklos programai pristatyti (iki 15 minučių) ir atsakyti į tarybos narių klausimus (iki 20 minučių);
23.2. vėliau posėdžio pirmininkas skelbia diskusiją dėl pasiūlyto kandidato ir jo pristatytos programos. Diskusijoje turi teisę kalbėti (iki 3 minučių) visi tarybos nariai. Tarybos nariai, kalbantys partijos, frakcijos ar koalicijos vardu ir apie tai prieš pasisakymą informavę tarybą, gali pasisakyti iki 5 minučių;
23.3. pasibaigus diskusijai, posėdžio pirmininkas suteikia kandidatui baigiamąjį žodį;
23.4. kandidato vardas, pavardė įrašomi į slapto balsavimo biuletenius;
23.5. už balsavimo organizavimą yra atsakinga tarybos išrinkta balsų skaičiavimo komisija. Antspauduotus balsavimo biuletenius balsų skaičiavimo komisija išdalija tarybos nariams, kurie pasirašo balsavimo biuletenių išdavimo sąraše;
23.6. kiekvienas tarybos narys balsavimo biuletenyje pažymi (pagal žymėjimo pavyzdį) „už“ arba „prieš“ prie kandidato į mero pavaduotojus pavardės;
23.7. užpildyti balsavimo biuleteniai sumetami į balsadėžę. Pasibaigus balsavimui, balsų skaičiavimo komisija išima balsavimo biuletenius iš balsadėžės, suskaičiuoja balsus, atiduotus už kandidatą, surašo balsų skaičiavimo protokolą;
23.8. negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio, neužpildyti, neantspauduoti, kitaip sugadinti biuleteniai. Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas komisijos balsų skaičiavimo protokolą perskaito tarybai;
23.9. kai siūlomas kandidatas balsavimo metu surenka daugiau kaip pusę visų tarybos narių balsų, jis laikomas paskirtas mero pavaduotoju;
23.10. taryba balsavimu priima sprendimą dėl mero pavaduotojo rinkimų rezultatų patvirtinimo ir mero pavaduotojo paskyrimo, kurį pasirašo meras.
24. Mero pavaduotojo įgaliojimai prasideda sprendimui įsigaliojus.
25. Pagal tokią pat tvarką skiriamas mero pavaduotojas, nusprendęs eiti šias pareigas visuomeniniais pagrindais.
26. Jeigu taryba nusprendžia, kad mero pavaduotojas dirbs visuomeniniais pagrindais, jis neturi atsisakyti savo tiesioginio darbo, o už sugaištą laiką vykdant tarybos nario pareigas jam mokama reglamento nustatyta tvarka. Visuomeniniais pagrindais dirbantis mero pavaduotojas, pavaduojantis merą jo atostogų, komandiruočių, ligos ir kitais nenumatytais atvejais gauna tokio pat dydžio atlyginimą kaip meras
27. Administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero teikimu tarybos sprendimu tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Mero teikimas įforminamas potvarkiu. Administracijos direktorius skiriamas tokia pat tvarka kaip ir mero pavaduotojas.
28. Jeigu pirmajame posėdyje meras neprisiekė, taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos. Kitas posėdis turi įvykti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po pirmojo posėdžio, jam pirmininkauja vyriausias pagal amžių tarybos narys.
29. Jeigu ir šiame posėdyje meras neprisiekė arba prisiekė, bet dėl laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai, ne daugiau kaip 120 kalendorinių dienų, negali eiti savo pareigų, taryba paskiria mero pareigas laikinai eiti tarybos posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma išrinktam tarybos nariui.
30. Per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos turi būti paskirti mero pavaduotojas ir savivaldybės administracijos direktorius, sudaryti tarybos komitetai ir paskirti šių komitetų pirmininkai, sudarytos Vietos savivaldos įstatyme nustatytos komisijos ir paskirti šių komisijų pirmininkai, sudaryta tarybos kolegija, jei nusprendžiama ją sudaryti. Jeigu mero pavaduotojo ir (ar) Kontrolės komiteto pirmininko, ir (ar) Vietos savivaldos įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų įgaliojimai nutrūksta ir (ar) savivaldybės administracijos direktoriaus atleidžiamas iš pareigų prieš terminą, per du mėnesius nuo jo įgaliojimų nutrūkimo ar atleidimo iš pareigų dienos taryba turi paskirti mero pavaduotoją ir (ar) savivaldybės administracijos direktorių ir (ar) Kontrolės komiteto pirmininką ir Vietos savivaldos įstatyme nustatytų komisijų pirmininkus.
IV SKYRIUS
KITI TARYBOS POSĖDŽIAI
31. Kitus tarybos posėdžius prireikus, bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai, šaukia meras, o jo nesant (dėl ligos, atostogų, komandiruotės ir kitais nenumatytais atvejais) – mero pavaduotojas, o nesant mero pavaduotojo – laikinai mero pareigas einantis tarybos narys.
32. Kai meras ir mero pavaduotojas dėl objektyvių priežasčių (ligos, atostogų, komandiruotės ir kitais nenumatytais atvejais) negali atlikti jiems pavestų pareigų, mero pareigas atlieka Sveikatos, šeimos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas (toliau – laikinai mero pareigas einantis tarybos narys).
33. Tarybos posėdžiams pirmininkauja meras, jo nesant – mero pavaduotojas, nesant mero pavaduotojo – laikinai mero pareigas einantis tarybos narys (toliau šiame skyriuje – kitas posėdžio pirmininkas).
34. Meras, jo nesant – kitas posėdžio pirmininkas, privalo sušaukti tarybos posėdį, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių, pateikdami svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais, ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tarybos narių reikalavimo gavimo. Jeigu per nustatytą laiką meras, jo nesant – kitas posėdžio pirmininkas, tarybos posėdžio nešaukia, jį gali šaukti ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių. Jie rašo merui pareiškimą, nurodydami tarybos posėdžio sušaukimo motyvus bei pateikdami svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais, išsirenka iš savo tarpo tarybos narį, kuris atstovaus posėdžio organizatoriams. Pareiškimą pasirašo visi tarybos nariai, inicijuojantys tarybos posėdžio sušaukimą. Jeigu meras ar jo pavaduotojas arba laikinai mero pareigas einantis tarybos narys tarybos posėdyje nedalyvauja, posėdžiui pirmininkauja ir visus posėdyje priimtus dokumentus pasirašo tarybos paskirtas tarybos narys. Jis laikomas išrinktu, jei už jo kandidatūrą balsavo posėdyje dalyvaujančių tarybos narių dauguma.
35. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų tarybos narių dauguma. Tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius. Tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių yra pateikti sprendimų projektai. Pateikti sprendimų projektai registruojami šio reglamento XIII skyriuje nustatyta tvarka ir paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje www.pakruojis.lt.
36. Meras ar kitas posėdžio pirmininkas, o jų nesant – įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys, per mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus organizuoja, kad visiems tarybos nariams bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovui Šiaulių ir Telšių apskrityse (toliau – Vyriausybės atstovas) būtų pateikta informacija apie šaukiamo tarybos posėdžio tikslų laiką (mėnuo, diena bei posėdžio pradžios valanda), tarybos posėdžio vietą bei svarstyti parengtus ir įregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais.
37. Mero politinio (asmenino) pasitikėjimo valstybės tarnautojai tarybos posėdžio medžiagą elektroniniu paštu išsiunčia tarybos nariams bei Vyriausybės atstovui ne vėliau kaip prieš 13 kalendorinių dienų iki tarybos posėdžio pradžios.
38. Meras arba kitas posėdžio pirmininkas, jų nesant – įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys, turi užtikrinti, kad ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki tarybos posėdžio pradžios būtų paskelbta informacija:
38.1. savivaldybės gyventojams apie tarybos posėdžio laiką bei jame numatomus svarstyti ir įregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais savivaldybės interneto svetainėje www.pakruojis.lt. Taip pat apie tarybos posėdžio laiką bei jame numatomus svarstyti ir įregistruotus klausimus vietinėse visuomenės informavimo priemonėse;
38.2. seniūnaičiams, kai svarstomi klausimai yra susiję su jų atstovaujama gyvenamosios vietovės bendruomene, seniūnams ir vietos gyventojų apklausos iniciatyvinės grupės atstovams, kai svarstomi vietos gyventojų apklausos rezultatai ar klausimai dėl vietos gyventojų apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų), savivaldybės interneto svetainėje www.pakruojis.lt. ir seniūnijų, kurių teritorijose įvyko apklausa, skelbimų lentose.
39. Prieš kiekvieną tarybos posėdį tarybos nariai iš posėdžio sekretoriaus pasiima registracijos kortelę ir prieš prasidedant posėdžiui ją įstato į tarybos posėdžio darbo vietos pultą, taip atlikdami elektroninę dalyvavimo posėdyje registraciją. Tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė tarybos narių (toliau – yra tarybos posėdžio kvorumas). Pasibaigus posėdžiui tarybos nariai grąžina registracijos kortelę posėdžio sekretoriui.
40. Jeigu tarybos narys negali atvykti į posėdį, apie tai jis raštu, el. paštu ar SMS žinute praneša tarybos sekretoriui, nurodydamas priežastį.
41. Tarybos posėdžiuose privalo dalyvauti administracijos direktorius arba direktoriaus pavaduotojas, klausimus posėdžiui rengusių komisijų pirmininkai (arba jų įgalioti komisijų nariai), su svarstomu klausimu susijusių administracijos struktūrinių padalinių vadovai arba jų atstovai bei kiti su svarstomu klausimu tiesiogiai susiję asmenys.
42. Tarybos posėdžiai yra atviri. Posėdžio pirmininkas turi teisę leisti posėdyje kalbėti kviestiesiems asmenims. Jeigu tarybos posėdyje svarstomas klausimas yra susijęs su kitais posėdyje dalyvaujančiais asmenims, jiems leidžiama užduoti klausimus pranešėjams ir kalbėti reglamento nustatyta tvarka. Reglamento nustatyta tvarka posėdžiai transliuojami savivaldybės interneto svetainėje www.pakruojis.lt.
43. Taryba gali nuspręsti klausimus, susijusius su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi, nagrinėti uždarame posėdyje.
44. Tarybos posėdžio pirmininkas:
44.1. skelbia tarybos posėdžio pradžią ir pabaigą, po 1,5 val. darbo – posėdžio pertrauką ne ilgesnę kaip 15 minučių, prireikus arba frakcijos prašymu (bet ne daugiau kaip du kartus) skelbia darbotvarkėje nenumatytą posėdžio pertrauką, bet ne ilgesnę kaip 15 minučių. Taryba gali nustatyti ilgesnę pertraukos trukmę bei tęsti tarybos posėdį po pertraukos kitą dieną, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas;
44.2. tikrina, ar tarybos posėdyje yra kvorumas; prižiūri, kad tarybos posėdyje būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų;
44.3. suteikia žodį tarybos nariams, administracijos direktoriui, Vyriausybės atstovui, kviestiesiems ir kitiems tarybos posėdyje dalyvaujantiems asmenims, vadovauja darbotvarkės klausimų svarstymo eigai;
44.4. kontroliuoja pasisakymų trukmę ir, jeigu ji viršijama, įspėja kalbėtoją, o jam nepaklusus, nutraukia pasisakymą;
44.5. jeigu klausimas svarbus ir taryba neprieštarauja, gali pratęsti pasisakymo laiką;
44.6. gali įspėti kalbėtoją, jeigu jis nukrypsta nuo svarstomo klausimo esmės;
44.7. pagal svarstymo rezultatus formuluoja pasiūlymus balsavimui, vadovaudamasis šiuo reglamentu, nustato balsavimo tvarką ir pagal elektroninio balsavimo ar balsų skaičiavimo komisijos pateiktus duomenis skelbia balsavimo rezultatus;
44.8. pareiškia tarybos nariams pastabas, jeigu jie nesilaiko šio reglamento arba kelia triukšmą salėje, įžeidinėja tarybą, tarybos narius, kitus asmenis ar kitaip trukdo tarybos darbui, prireikus perduoda juos svarstyti Pakruojo rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijai.
44.9. pasiūlo tarybos nariams balsuoti dėl pašalinimo iš posėdžių salės kviestuosius arba kitus asmenis, jeigu jie trukdo posėdžiui.
45. Posėdžio pradžioje posėdžio pirmininkas paskelbia nedalyvaujančių tarybos posėdyje narių pavardes ir nurodo priežastis, dėl kurių tarybos narys nedalyvauja posėdyje. Jeigu posėdyje dalyvauja išrinktų tarybos narių dauguma, posėdžio pirmininkas skelbia posėdį pradėtą.
46. Elektroninei sistemai neveikiant, posėdyje dalyvaujančius tarybos narius registruoja posėdžio sekretorius. Iš 3 tarybos narių išrenkama balsų skaičiavimo komisija. Balsų skaičiavimo komisijos nariai laikomi išrinktais, jeigu už jų kandidatūras balsavo posėdyje dalyvaujančių tarybos narių dauguma. Balsų skaičiavimo komisija išsirenka pirmininką. Jei tarybos posėdyje svarstomas klausimas tiesiogiai susijęs su kuriuo nors balsų skaičiavimo komisijos nariu, šis narys prieš pradedant svarstyti klausimą turi būti pakeistas kitu.
47. Posėdžio pirmininkas pateikia tarybos nariams tvirtinti tarybos posėdžio darbotvarkę ir primena dėl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų laikymosi.
48. Tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu, jeigu dėl šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios. Ši nuostata netaikoma siūlymams, susijusiems su norminio pobūdžio sprendimų projektų pateikimu, su mero pavaduotojo, administracijos direktoriaus, administracijos direktoriaus pavaduotojo, Kontrolės komiteto ir Vietos savivaldos įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų kandidatūrų pateikimu, taip pat siūlymams, susijusiems su nepasitikėjimo meru, mero pavaduotoju, administracijos direktoriumi, administracijos direktoriaus pavaduotoju, Kontrolės komiteto ir Vietos savivaldos įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų pareiškimu. Ekstremalių įvykių, atitinkančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybės) patvirtintus kriterijus, atvejais meras turi teisę pateikti tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą skubos tvarka.
49. Darbotvarkė patvirtinama, jeigu už ją balsuoja tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia mero balsas. Jeigu meras posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas.
50. Į patvirtintą darbotvarkę įrašytus klausimus tarybos posėdyje pristato (iki 10 minučių, atskirais atvejais taryba gali pristatymo laiką pratęsti) tarybos narys, meras, mero pavaduotojas, mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas arba atitinkamo administracijos skyriaus vedėjas (jo pavedimu klausimą gali pristatyti sprendimo projekto rengėjas arba skyriaus darbuotojas), savivaldybės įstaigų, savivaldybės kontroliuojamų įmonių vadovai.
51. Vėliau pranešėjas arba sprendimo projekto rengėjas atsako į tarybos narių klausimus (iki 10 minučių). Vienas tarybos narys svarstomu klausimu gali paklausti pranešėjo ne daugiau kaip 3 kartus.
52. Komitetų pirmininkai ar jų įgalioti atstovai gali pateikti komiteto nuomonę svarstomu klausimu ir balsavimo rezultatus, jei šis klausimas buvo svarstytas komitete.
53. Diskusijose kiekvienu svarstomu klausimu galima pasisakyti iki 3 minučių. Be to, kiekvienu svarstomu klausimu frakcijos, komiteto, koalicijos arba tarybos narių grupės vardu turi teisę pasisakyti (iki 5 minučių) jos įgaliotas atstovas. Prieš pradėdamas pasisakyti, frakcijos, komiteto, koalicijos arba tarybos narių grupės įgaliotas atstovas privalo informuoti tarybą apie jam suteiktus įgaliojimus pasisakyti frakcijos, komiteto, koalicijos arba tarybos narių grupės vardu. Svarstomu klausimu vienas tarybos narys gali kalbėti 1 kartą. Posėdžio pirmininkas svarstomu klausimu (iki 3 minučių) gali leisti papildomai pasisakyti, jei taryba neprieštarauja, jau kalbėjusiam tarybos nariui bei kitiems posėdyje dalyvaujantiems asmenims. Nesilaikant reglamento, viršijus pasisakymui skirtą laiką, tik posėdžio pirmininkas gali nutraukti kalbėtoją.
54. Tarybos posėdyje kiekvienu svarstomu klausimu turi teisę pasisakyti (iki 3 minučių) Vyriausybės atstovui arba jo įgaliotas Vyriausybės atstovų įstaigos valstybės tarnautojas (toliau – įgaliotas asmuo). Vyriausybės atstovas arba jo įgaliotas asmuo sprendimo projektus gali vertinti tik dėl jų atitikimo įstatymams ir kitiems teisės aktams.
55. Posėdžio pirmininkui leidus, tarybos narys turi teisę pasisakyti asmeniniu klausimu iki 2 minučių. Jei posėdžio pirmininkas nesutinka, tarybos narys turi teisę prašyti, kad dėl leidimo jam pasisakyti asmeniniu klausimu būtų balsuojama. Žodis asmeniniu klausimu tarybos nariui suteikiamas apsvarsčius darbotvarkės klausimus.
56. Tarybos nariui leidžiama pranešti nenumatytą posėdžio darbotvarkėje informaciją, padaryti ne daugiau kaip 3 minučių trukmės pareiškimą posėdžio pradžioje arba pabaigoje.
57. Tarybos nariai, kurie buvo pasiruošę kalbėti, bet jiems nebuvo suteiktas žodis, pastabas ir pasiūlymus gali pateikti raštu. Jie pridedami prie posėdžio protokolo.
58. Posėdyje gali dalyvauti visuomeninių organizacijų, profesinių sąjungų, politinių partijų, rinkimų komitetų atstovai, gyventojai, prieš posėdį užsiregistravę pas tarybos posėdžių sekretorių. Norintys pasisakyti asmenys užsiregistruodami privalo nurodyti, dėl kurio darbotvarkės klausimo pageidauja kalbėti. Posėdžio pirmininkas turi teisę leisti pasisakyti kviestiesiems asmenims ir savivaldybės teritorijoje esančių valstybinių institucijų padalinių vadovams tik posėdyje svarstomais klausimais. Kviestiesiems bei kitiems posėdyje dalyvaujantiems asmenims leidžiama kalbėti tik svarstomu klausimu ir ne ilgiau kaip 3 minutes. Sprendimą dėl pasisakymų ne tarybos svarstomu klausimu priima posėdžio pirmininkas arba posėdžio pirmininko siūlymu taryba balsavimo būdu. Ne tarybos svarstomu klausimu gali būti leidžiama pasisakyti ne ilgiau kaip 10 min. prieš arba po tarybos posėdžio. Savivaldybės teritorijoje esančių valstybinių institucijų padalinių vadovai apie savo padalinių veiklą informuoja iki 10 minučių.
59. Pasibaigus diskusijoms, pranešėjas turi teisę tarti baigiamąjį žodį (iki 3 minučių).
60. Baigus diskusijas dėl kiekvieno svarstomo klausimo, balsavimu yra priimamas tarybos sprendimas. Balsavimo pradžią skelbia posėdžio pirmininkas. Balsuojant replikos ir pastabos dėl balsavimo motyvų neleidžiamos. Po balsavimo posėdžio pirmininkas gali suteikti tarybos nariui teisę pareikšti repliką.
61. Jeigu dėl svarstomo sprendimo projekto yra gauta pasiūlymų, dėl kiekvieno pasiūlymo balsuojama atskirai. Dėl pasiūlytų sprendimo projekto pataisų ir papildymų balsuojama pagal posėdžio pirmininko nustatytą eilę. Iš karto visiems pasiūlymams gali būti pritariama bendru sutarimu, jei nė vienas tarybos narys neprieštarauja. Apsisprendusi dėl visų pasiūlymų, taryba balsuoja už visą sprendimo projektą su priimtais pakeitimais.
62. Tarybos sprendimai gali būti tokie:
62.2. nepriimti sprendimo;
62.3. atidėti sprendimo projekto svarstymą (redaguoti jį arba surinkti papildomos informacijos).
63. Dėl tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai skiriamas mero pavaduotojas, administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas, sprendžiamas mero įgaliojimų netekimo prieš terminą, mero nušalinimo klausimas, sprendžiamas nepasitikėjimo mero pavaduotoju, administracijos direktoriumi, administracijos direktoriaus pavaduotoju klausimas. Slaptas balsavimas, kai to reikalauja 1/3 tarybos narių, galimas ir tais atvejais, kai skiriamas Kontrolės komiteto pirmininkas, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, Etikos komisijos pirmininkas, Antikorupcijos komisijos pirmininkas, sprendžiamas nepasitikėjimo Kontrolės komiteto pirmininku, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoju, Etikos komisijos pirmininku, Antikorupcijos komisijos pirmininku klausimas. Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši.
64. Atvirai balsuojama elektroniniu balsavimu arba rankos pakėlimu. Balsuojant elektronine balsavimo sistema, tarybos narys privalo paspausti vieną iš mygtukų „už“, „prieš“ arba „susilaikau“ per 15 sekundžių nuo posėdžio pirmininko paskelbimo apie balsavimo pradžią, kurią parodo balsavimo pulte užsidegę mygtukai. Tarybos nariui nepaspaudus nė vieno mygtuko per 15 sekundžių nuo posėdžio pirmininko paskelbimo apie balsavimo pradžią, kurią parodo balsavimo pulte užsidegę mygtukai, laikoma, kad tarybos narys nebalsavo.
65. Slaptai balsuojama naudojant specialios formos balsavimo biuletenius. Balsavimo biuletenius parengia administracija, tvirtina taryba. Tarybos patvirtinto pavyzdžio slapto balsavimo biuletenius balsų skaičiavimo komisija antspauduoja tarybos antspaudu. Atspauduotus slapto balsavimo biuletenius tarybos nariams pasirašytinai išduoda balsų skaičiavimo komisija. Balsuojant specialios formos balsavimo biuleteniais, balsavimo vietoje turi būti balsadėžė.
66. Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio, neužpildyti, neantspauduoti biuleteniai, taip pat tie, kuriuose paliktų pavardžių skaičius viršija renkamų kandidatų skaičių, paliktas daugiau kaip vienas pasirinkti duotas teiginys, papildomai įrašytos pavardės ir teiginiai.
67. Viename biuletenyje abėcėlės tvarka gali būti rašomos kandidatų pavardės tik į vienas pareigas.
68. Visais atvejais biuletenis turi turėti antraštę, kurioje aiškiai turi būti nurodyta, dėl ko balsuojama.
69. Pasibaigus balsavimui, balsus skaičiuoja tarybos išrinkta balsų skaičiavimo komisija. Ji surašo ir pasirašo komisijos balsų skaičiavimo protokolą. Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas šį protokolą perskaito tarybai.
70. Jeigu nagrinėtu klausimu buvo balsuojama, bet sprendimas nebuvo priimtas, pakartotinai šis klausimas gali būti svarstomas tik kitame tarybos posėdyje.
71. Balsavimui gali būti pateiktas vienas arba keli alternatyvūs pateiktam projekto klausimui tarybos sprendimo projektai. Balsavimui pateikus vieną sprendimo projektą yra balsuojama „už“, „prieš“ arba „susilaikoma“. Jeigu tuo pačiu klausimu yra pateikti keli alternatyvūs tarybos sprendimo projektai, balsuojama dėl kiekvieno alternatyvaus sprendimo projekto varianto „už“. Galutiniam balsavimui teikiama daugiausia balsų surinkusi pateikto sprendimo projekto alternatyva ir balsuojama „už“, „prieš“ arba „susilaikoma“.
72. Jeigu svarstymo metu yra pateikiami pasiūlymai tikslinti (keisti) sprendimo projektą, pirmiausia balsuojama dėl pateikto pasiūlymo tarybos sprendimo projekte. Už kitus balsavimui pateiktus pasiūlymus balsuojama pagal pasiūlymų pateikimo eilės tvarką. Dėl kiekvieno pasiūlymo balsuojama „už“. Daugiausia balsų surinkęs pasiūlymas įrašomas į sprendimo projektą ir teikiama balsuoti dėl viso sprendimo projekto su pakeitimu.
73. Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai (balsai laikomi pasiskirsčiusiais po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“ ir „susilaikiusių“ kartu sudėjus), lemia mero balsas. Jeigu meras posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma kad sprendimas nepriimamas.
Dėl tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama Vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka. Sprendimai priimamai atviru ar slaptu balsavimu. Balsuoti gali tik tarybos posėdyje dalyvaujantys tarybos nariai.
74. Tarybos narys, atsisakęs dalyvauti balsavime, tarybos posėdyje dalyvauja (neišsiregistruoja). Balsavimo rezultatai skaičiuojami nuo posėdyje (svarstant klausimą) dalyvaujančių tarybos narių skaičiaus. Balsai laikomi pasiskirstę po lygiai, jei „už“ balsavo lygiai pusė posėdyje dalyvaujančių tarybos narių, tai yra tiek pat, kiek balsavo „prieš“, „susilaikė“ ir nebalsavo kartu sudėjus.
75. Tarybos narys tarybos posėdyje prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris jam sukelia interesų konfliktą, privalo informuoti tarybą apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie norą nusišalinti nuo klausimo svarstymo ir balsavimo ir, jeigu taryba balsuodama nusišalinimą priima, jokia forma nedalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Tarybai sprendžiant, ar patvirtinti nusišalinimą, nusišalinantis tarybos narys posėdyje dalyvauja, tačiau negali dalyvauti balsavime dėl savo nusišalinimo, todėl turi ištraukti kortelę iš balsavimo įrenginio. Posėdžio protokole pažymimas nusišalinimo faktas. Taryba gali motyvuotu sprendimu, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos patvirtintais kriterijais, pareikšto nusišalinimo nepriimti ir įpareigoti tarybos narį dalyvauti toliau svarstant šį klausimą.
Kai sprendimas yra susijęs su daugumos tarybos narių privačiais interesais, sprendimas (jeigu tai įmanoma) turėtų būti išskaidomas į dalis, dėl kiekvienos dalies balsuojama atskirai, o tarybos narys privalo nusišalinti nuo tos sprendimo dalies, kuri gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Kai tokio sprendimo neįmanoma išskaidyti į dalis, o sprendimas yra susijęs su daugumos tarybos narių privačiais interesais ir jiems nusišalinus sprendimą priimti būtų neįmanoma (pavyzdžiui, sprendžiant klausimą dėl centralizuotai teikiamos šilumos energijos kainos ar jos kompensavimo gyventojams, visiems gyventojams aktualių mokesčių, lengvatų ir pan.), tarybos nariai balsų dauguma gali nuspręsti dalyvauti tolesnėje procedūroje ir klausimą spręsti iš esmės.
Duomenys apie sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo kartu su svarstyto klausimo balsavimo rezultatais skelbiami savivaldybės interneto svetainėje ir per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos elektroninėmis priemonėmis pateikiami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.
Tarybos, komitetų, komisijų ir darbo grupių posėdžių protokoluose turi būti įrašyta apie tarybos narių nusišalinimo priėmimo (nepriėmimo) faktą, nurodoma, kas, dėl kokios priežasties ir nuo kurio klausimo nusišalino, balsavimo rezultatai dėl tarybos nario nusišalinimo (pritarta / nepritarta).
76. Jei taryba nusišalinimą priima, tarybos narys jokia forma negali dalyvauti toliau svarstant šį klausimą (nedalyvavimo sąvoka apima ir išėjimą iš posėdžių salės), ir jis privalo:
76.1. iš elektroninio balsavimo įrenginio ištraukti elektroninio balsavimo kortelę ir išeiti iš posėdžių salės;
76.2. pareiškęs apie nusišalinimą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas, papildyti privačių interesų deklaraciją aplinkybėmis, dėl kurių kilo interesų konfliktas, jei tų aplinkybių, dėl kurių nusišalina, nėra deklaravęs anksčiau;
77. Tarybos posėdžiai esant techninėms galimybėms transliuojami tiesiogiai savivaldybės interneto svetainėje.
Tarybos posėdžių metu daromas garso ir (ar) vaizdo įrašas. Svarstant valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančią, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB, reikalavimų (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679), susijusią informaciją ir (ar) sprendimų, kuriuose yra valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančios, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusios informacijos, projektus, posėdžio pirmininkui paskelbus, garso ir (ar) vaizdo įrašai nedaromi. Tarybos posėdžių garso ir (ar) vaizdo įrašai yra vieši, saugomi 10 metų informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje. Nesant techninių galimybių, taryba sprendžia dėl posėdžio vedimo tvarkos ar jo atidėjimo.
VI SKYRIUS
MERAS, MERO PAVADUOTOJAS
85. Meras renkamas tiesiogiai tarybos įgaliojimų laikui. Taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių mero siūlymu skiria vieną mero pavaduotoją.
86. Meras pristato, derina ir teikia savivaldybės tarybai mero pavaduotojo (pavaduotojų), administracijos direktoriaus, administracijos direktoriaus pavaduotojo (administracijos direktoriaus siūlymu, siūlymas įforminamas administracijos direktoriaus įsakymu), tarybos Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojo, Vietos savivaldos įstatyme nustatytais atvejais Kontrolės komiteto pirmininko ir Vietos savivaldos įstatyme nustatytų tarybos komisijų pirmininkų kandidatūras. Šiame punkte minėtos kandidatūros yra pristatomos ir derinamos visuose tarybos sudarytuose komitetuose.
Jeigu komitetai nesudaryti, minėtos kandidatūros pristatomos ir derinamos su tarybos nariais tarybos posėdžio metu.
Suderinus kandidatūras yra parengiamas mero potvarkis dėl jų teikimo skirti į pareigas ir kartu su parengtu tarybos sprendimo projektu teikiamas svarstyti tarybai.
87. Meras gali siūlyti atleisti mero pavaduotoją (pavaduotojus), administracijos direktorių, administracijos direktoriaus pavaduotoją (administracijos direktoriaus siūlymu, siūlymas įforminamas administracijos direktoriaus įsakymu), Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją, Vietos savivaldos įstatyme nustatytais atvejais Kontrolės komiteto pirmininką ir Vietos savivaldos įstatyme nustatytų tarybos komisijų pirmininkus iš pareigų. Mero siūlymas įforminamas potvarkiu ir kartu su parengtu tarybos sprendimo projektu teikiamas svarstyti tarybai.
88. Meras gali siūlyti skirti nuobaudas administracijos direktoriui. Mero siūlymas įforminamas potvarkiu ir kartu su parengtu tarybos sprendimo projektu teikiamas svarstyti tarybai.
89. Meras savo iniciatyva, tarybos komitetų teikimu ar atskirų tarybos narių prašymu gali siūlyti tarybai pavesti savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai atlikti veiklos plane nenumatytą administracijos, savivaldybės administravimo subjektų ar savivaldybės valdomų įmonių finansinį ir veiklos auditą, priima Kontrolės ir audito tarnybos pateiktas audito ataskaitas ir išvadas dėl atlikto finansinio ir veiklos audito rezultatų, prireikus organizuoja šių ataskaitų ir išvadų svarstymą tarybos komitetų ir tarybos posėdžiuose. Mero siūlymas įforminamas potvarkiu, reglamento nustatyta tvarka parengiamas ir teikiamas svarstyti komitetuose tarybos sprendimo projektas, kuriame nurodomas pavedimas savivaldybės kontrolieriui (Kontrolės ir audito tarnybai) atlikti finansinį ar veiklos auditą.
90. Meras yra savivaldybės vadovas.
91. Taryba mero siūlymu gali nuspręsti, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. Mero pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu. Laikoma, kad mero pavaduotojas paskirtas, jeigu už jo kandidatūrą balsavo visų tarybos narių dauguma.
92. Mero pareigas laikinai eina tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma išrinktas tarybos narys, kai:
92.1. meras dėl laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai, ne daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų, negali eiti savo pareigų ir nėra paskirtas mero pavaduotojas;
92.2. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka rinkimai vienmandatėje rinkimų apygardoje pripažįstami negaliojančiais ir skelbiami pakartotiniai rinkimai;
92.3. meras netenka tarybos nario mandato Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka.
93. Mero pavaduotojas prieš terminą netenka savo įgaliojimų tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų tarybos narių dauguma:
93.1. Vyriausybės arba Valstybės kontrolės siūlymu už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, dėl kurių padaryta esminė žala valstybės ar savivaldybės interesams ir nuosavybei;
93.2. kai dėl laikinojo nedarbingumo nedirba daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių;
93.3. kai pateikia atsistatydinimo prašymą.
94. Mero pavaduotojas netenka savo įgaliojimų prieš terminą:
94.1. jeigu ne mažiau kaip 1/3 tarybos narių motyvuotai pareiškia nepasitikėjimą juo, taryba priima sprendimą atleisti mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą slaptai balsuoja ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių. Jeigu sprendimas atleisti mero pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą pakartotinai svarstyti galima tik po pusės metų.
94.2. jeigu už sprendimą atleisti mero pavaduotoją slaptu balsavimu balsuoja visų tarybos narių dauguma. Klausimą dėl mero pavaduotojo įgaliojimų netekimo kartu su įregistruotu sprendimo projektu meras reglamento IV skyriuje nustatyta tvarka privalo įtraukti į artimiausio tarybos posėdžio darbotvarkę.
95. Mero pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta, jeigu jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės arba tarybos nario mandato.
96. Meras prieš terminą netenka savo įgaliojimų ir tarybos nario mandato tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų tarybos narių dauguma, kai meras dėl laikinojo nedarbingumo neina pareigų daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių.
97. Meras netenka savo įgaliojimų ir tarybos nario mandato, jeigu jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.
98. Meras visų tarybos narių balsų dauguma gali būti nušalinamas nuo pareigų, jeigu jam pareiškiami oficialūs įtarimai padarius nusikaltimą. Nušalinimas galioja iki teismo nuosprendžio, nutarties ar sprendimo, kuriuo baigiama byla, įsiteisėjimo arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Nušalinimo laikotarpiu jis netenka visų merui suteiktų įgaliojimų. Nušalinimo laikotarpiu mero pareigas laikinai eina mero pavaduotojas, o jeigu jo nėra, – kitas tarybos paskirtas tarybos narys.
99. Pasibaigus tarybos įgaliojimams, baigiasi ir mero, ir mero pavaduotojo įgaliojimai.
100. Po savo kadencijos pabaigos meras ir mero pavaduotojas į savo ankstesnes pareigas turi teisę grįžti ar kompensacijos jiems mokamos Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka.
101. Tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadoms dėl tarybos sprendimų projektų rengti mero siūlymu gali būti steigiamas tarybos ir mero sekretoriatas (toliau – sekretoriatas). Sekretoriato finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka administracija. Taryba nustato atskirą sekretoriato išlaidų sąmatą. Sekretoriatas gali būti sudaromas iš mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Jeigu sekretoriatas nesudaromas, savo įgaliojimų laikui meras gali turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų. Mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju negali būti tos tarybos narys.
102. Mero pavaduotojas pirmininkauja tarybos posėdžiui, kai priimant sprendimą meras negali dalyvauti.
103. Mero, mero pavaduotojo įgaliojimai nustatyti Vietos savivaldos įstatyme ir kituose teisės aktuose.
104. Meras atstovauja pats arba įgalioja potvarkiu kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Atstovauti savivaldybei gali būti įgaliojami šie asmenys:
104.1. visų institucijų bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose bei kitose teisėsaugos institucijose – administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus valstybės tarnautojai, pagal atstovavimo sutartis – advokatai (jų padėjėjai), darbuotojai – atitinkamos srities specialistai;
104.2. bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis ar kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis – mero pavaduotojas, administracijos padalinių darbuotojai, tarybos nariai, mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai;
104.3. įgalioto atstovauti savivaldybei teismuose ir kitose teisėsaugos institucijose asmens teisės surašomos įstatymų nustatyta tvarka įgaliojime.
105. Mero sprendimai įforminami potvarkiais. Mero priimti individualūs teisės aktai, įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Mero priimti teisės aktai, kuriuos skelbti teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus, oficialiai skelbiami Teisės aktų registre ir savivaldybės interneto svetainėje. Mero priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo teisės aktų registre, jei pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data.
106. Meras savo kompetencijos klausimais gali sudaryti darbo grupes iš tarybos narių šių žodiniu sutikimu, administracijos direktoriaus deleguotų administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kitų savivaldybės teritorijoje veikiančių asmenų ir visuomenės atstovų.
107. Meras negali būti tarybos sudaromų komitetų nariu.
108. Meras ir mero pavaduotojas negali dirbti kitose institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose ir gauti kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Ši nuostata netaikoma, jei mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais.
109. Mero ir mero pavaduotojo darbo užmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus tvirtina taryba. Mero, mero pavaduotojo darbas, viršijantis teisės aktuose nustatytą darbo trukmę, nelaikomas viršvalandiniu. Meras savo darbo laiką tvarko savo nuožiūra, neviršydamas teisės aktuose nustatyto maksimalaus darbo laiko. Mero pavaduotojas savo darbo laiką tvarko suderindamas su meru. Mero, mero pavaduotojo darbo laiko apskaita ir apmokėjimas vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka pagal faktiškai dirbtą laiką. Merui darbo užmokestis nemokamas, kai jam yra taikomos kardomosios priemonės, dėl kurių meras negali vykdyti mero įgaliojimų.
110. Meras priima potvarkius dėl mero pavaduotojo atostogų ir komandiruočių, mero pavaduotojas – dėl mero atostogų ir komandiruočių. Meras ir mero pavaduotojas turi teisę į 20 darbo dienų trukmės kasmetines atostogas. Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, merui ir mero pavaduotojui gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti, nemokamos. Nemokamos atostogos dėl dalyvavimo Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą ar Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose suteikiamos įstatymų nustatyta tvarka. Atostogų metu meras ir mero pavaduotojas neatlieka mero ar mero pavaduotojo pareigų, tačiau gali atlikti tarybos nario pareigas.
111. Meras yra atskaitingas tarybai ir bendruomenei už savo ir tarybos veiklą. Meras ne rečiau kaip kartą per metus, iki gegužės 1 d., atsiskaito tarybai posėdžio metu už savo veiklą, taip pat rengia ir pateikia rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei tarybos veiklos ataskaitą.
112. Mero pavaduotojas atlieka mero nustatytas funkcijas ir pavedimus. Meras mero pavaduotojo funkcijas nustato mero pavaduotojo kadencijos laikotarpiui ir gali jas keisti. Kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas ar laikinai einantis mero pareigas tarybos narys atlieka visas mero pareigas, išskyrus Vietos savivaldos įstatymo numatytas išimtis.
113. Kai Vietos savivaldos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka mero įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, naujai išrinktas meras turi teisę siūlyti tarybai atleisti iš pareigų asmenis, einančius mero pavaduotojo (pavaduotojų), administracijos direktoriaus, administracijos direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų) pareigas, ir siūlyti į šias pareigas naujus asmenis.
114. Mero fondas skirtas atstovavimo Lietuvoje ir užsienyje išlaidoms finansuoti. Mero fondo dydis nustatomas savivaldybės biudžete nedidinant bendrų savivaldybės reprezentacijai skirtų lėšų. Mero fondo dydis negali viršyti vieno Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskutiniojo paskelbto Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio sumos mėnesiui.
X SKYRIUS
TARYBOS KOLEGIJA
156. Taryba savo įgaliojimų laikui mero teikimu, įformintu potvarkiu, proporciniu principu iš 8 savivaldybės tarybos narių gali sudaryti tarybos kolegiją (toliau – Kolegija). Kolegijos nariai tvirtinami atviru balsavimu.
157. Kolegijos nariai pagal pareigas yra meras ir mero pavaduotojas. Kitų kolegijos narių kandidatūras frakcijų ir tarybos narių grupės siūlymu tarybai tvirtinti teikia meras.
158. Kolegija yra tarybos patariamasis organas. Kolegija paprastai nagrinėja šiuos klausimus:
158.1. analizuoja savivaldybės teritorijoje esančių valstybės institucijų padalinių veiklą, teikia siūlymus tarybai dėl šių padalinių veiklos gerinimo ir jų vadovų išklausymo;
158.2. svarsto ir teikia siūlymus dėl savivaldybės strateginio planavimo dokumento rengimo;
158.3. numato tarybos narių mokymo prioritetus (kiekvienais metais);
158.4. svarsto klausimus dėl tarybos ir mero sekretoriato sudarymo arba mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo (jeigu sekretoriatas nesudaromas) valstybės tarnautojų pareigybių steigimo ir jų skaičiaus nustatymo.
159. Kolegijos įgaliojimai pasibaigia, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai išrinktos tarybos nariai.
160. Kolegijos narys praranda savo statusą praradus tarybos nario įgaliojimus.
161. Pareikšti nepasitikėjimą Kolegijos nariais, išskyrus nepasitikėjimą mero pavaduotoju, gali 1/3 išrinktų tarybos narių. Kolegijos nariai iš Kolegijos atleidžiami, jeigu už nepasitikėjimą balsuoja visų išrinktų tarybos narių dauguma. Jeigu sprendimas atleisti atskirus Kolegijos narius iš pareigų dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šis klausimas pakartotinai gali būti svarstomas tik po metų ta pačia tvarka.
162. Kolegijos posėdžiai rengiami, jeigu yra svarstytinų klausimų. Klausimus teikia meras, mero pavaduotojas, savivaldybės kontrolierius, tarybos komitetai, frakcijos, administracijos direktorius, administracijos padalinių vadovai ir į struktūrinius padalinius neįeinantys viešojo administravimo valstybės tarnautojai.
163. Kolegija rekomendacinius sprendimus priima posėdžiuose. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų jos narių.
164. Kolegijos posėdžio datą ir darbotvarkę nustato meras. Posėdžiuose svarstomi tie klausimai, dėl kurių yra pateikti sprendimų projektai. Posėdžio pradžioje meras arba posėdžiui pirmininkaujantis kitas Kolegijos narys pateikia tvirtinti darbotvarkės projektą. Mero, Kolegijos nario, administracijos direktoriaus siūlymu Kolegija gali priimti sprendimą pakeisti darbotvarkę ir siūlyti priimti sprendimą ne pagal nustatytą tvarką, jei rengėjas yra paruošęs sprendimo projektą. Kolegijos protokoliniu sprendimu darbotvarkė gali būti papildyta kitais nenumatytais klausimais.
165. Ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki posėdžio sprendimo projekto rengėjas pateikia paruoštą sprendimo projektą ir užpildytą informacinį lapą tarybos posėdžio sekretoriui.
166. Posėdžio medžiagą tarybos posėdžio sekretorius ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki posėdžio išsiunčia Kolegijos nariams, Vyriausybės atstovui ir kviestiesiems asmenims. Sprendimo projekto rengėjui, kviestiesiems asmenims įteikiama posėdžio darbotvarkė ir sprendimo projektas.
167. Pranešėjams kalbėti svarstomu klausimu skiriama iki 5 min., klausimams ir atsakymams į klausimus – iki 2 min. Kiekvienas kolegijos narys dėl kiekvieno klausimo gali kalbėti ne daugiau kaip du kartus, kiti kviestieji asmenys – vieną kartą. Kolegijai leidus gali pasisakyti ir kiti kviestieji asmenys.
168. Kolegijos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Kai narių balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero ar kito pirmininkaujančio posėdžiui nario balsas. Kolegijos sprendimai, kuriuos pasirašo posėdžio metu meras ar posėdžiui pirmininkavęs kitas Kolegijos narys, įsigalioja nuo jų priėmimo.
169. Jeigu svarstant sprendimo projektą Kolegijos posėdyje buvo pateikta pastabų, papildymų ar pakeitimų, sprendimo projektą posėdžio metu redaguoja pats rengėjas.
170. Kolegijos posėdžiai protokoluojami. Protokolą pasirašo to posėdžio pirmininkas – meras ar posėdžiui pirmininkavęs kitas Kolegijos narys, ir posėdžio sekretorius.
171. Posėdžio protokole nurodoma data, posėdžio eilės numeris, posėdžio pirmininko ir protokolą rašiusio asmens vardai ir pavardės, dalyvavusių Kolegijos narių vardai ir pavardės, kviestųjų asmenų vardai ir pavardės, svarstomieji klausimai, kalbėjusių asmenų vardai ir pavardės, jų pateikti pasiūlymai, pageidavimai, priimtas sprendimas. Nurodomi balsavimo rezultatai (pažymima, kiek balsavo „už“, „prieš“ ar „susilaikė“).
172. Priimtų Kolegijos sprendimų kopijas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas tarybos posėdžio sekretorius įteikia arba išsiunčia adresatams.
XI SKYRIUS
TARYBOS KOMITETAI
173. Tarybos komitetai sudaromi tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi tarybos sprendimai.
174. Taryba sudaro 5 komitetus: Kontrolės, Ekonomikos ir finansų, Sveikatos, šeimos ir socialinių reikalų, Švietimo, kultūros ir sporto, Vietinio ūkio, kaimo ir aplinkos.
175. Komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 3 tarybos narių tarybos sprendimu. Privaloma sudaryti Kontrolės komitetą. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų tarybos narių frakcijų ir tarybos narių grupės, jeigu ją sudaro ne mažiau kaip 3 tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius. Sudarant kitus komitetus, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Komitetų ir jų narių skaičių bei įgaliojimus, išskyrus Kontrolės komiteto, nustato taryba. Kontrolės komiteto įgaliojimus taryba nustato atsižvelgdama į Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 4 dalį.
176. Komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus iš komiteto narių mero siūlymu skiria komitetai pirmojo komiteto posėdžio metu – tai įrašoma į posėdžio protokolą.
Kontrolės komiteto pirmininką tarybos opozicijos rašytiniu siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų tarybos opozicijos narių, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero siūlymu iš komiteto narių, skiria taryba. Jeigu nėra paskelbta tarybos opozicija arba ji nepasiūlo Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūros, Kontrolės komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria taryba iš komiteto narių mero siūlymu. Mero siūlymas įforminamas mero potvarkiu. Iki potvarkio priėmimo meras raštu informuoja frakcijos (grupės) paskirtus atstovus apie numatytą siūlyti kandidatūrą. Frakcijos (grupės) nuomonė dėl siūlomo kandidato turi būti pateikiama merui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.
177. Kontrolės komiteto pirmininkas bei pirmininko pavaduotojas laikomi paskirtais, kai už jų kandidatūras balsavo posėdyje dalyvaujančių tarybos narių dauguma.
Komiteto pirmininku gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Vietos savivaldos įstatyme, tarybos narys, kuris įstatymų nustatyta tvarka per pastaruosius 3 metus nebuvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Komiteto pirmininkas mero siūlymu komiteto (išskyrus Kontrolės komitetą) sprendimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu pripažįstamas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą arba neatitinkančiu Vietos savivaldos įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Kontrolės komiteto pirmininkas šiame punkte nustatytu pagrindu netenka įgaliojimų prieš terminą mero siūlymu tarybos sprendimu.
178. Kontrolės komitetas:
178.1. teikia tarybai išvadas dėl savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos veiklos rezultatų;
178.2. siūlo tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai;
178.3. svarsto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos kitų metų veiklos plano projektą ir teikia pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo, iki einamųjų metų lapkričio 5 d. grąžina šį plano projektą savivaldybės kontrolieriui tvirtinti. Iki einamųjų metų spalio 5 d. savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba pateikia veiklos plano projektą Kontrolės komiteto pirmininkui, kuris kviečia Kontrolės komiteto narius į posėdį. Komiteto nariai apsvarstę veiklos plano projektą jam pritaria (nepritaria). Nepritarus veiklos plano projektui Kontrolės komiteto nariai raštu pateikia savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai pastabas su pasiūlymais;
178.4. įvertina savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos ateinančių metų veiklos planui vykdyti reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia tarybai;
178.5. svarsto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos parengtą ataskaitą dėl (Kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia tarybai išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos veiklos;
178.6. siūlo tarybai atlikti nepriklausomą savivaldybės turto ir lėšų naudojimo bei savivaldybės veiklos auditą, teikia savo išvadas dėl audito rezultatų;
178.7. periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos veiklos planas, savivaldybės kontrolieriaus ar savo iniciatyva išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių vadovus dėl savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos atlikto finansinio ir veiklos audito metu nustatytų trūkumų ar teisės aktų pažeidimų pašalinimo, prireikus kreipiasi į administracijos direktorių arba tarybą dėl savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos reikalavimų įvykdymo;
178.8. dirba pagal tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų pradžioje šio reglamento XIX skyriuje nustatyta tvarka už savo veiklą atsiskaito tarybai. Ataskaitą teikia Kontrolės komiteto pirmininkas arba jo pavaduotojas;
Taryba Kontrolės komiteto veiklos programą patvirtina per vieną mėnesį nuo Kontrolės komiteto sudarymo, o kai Kontrolės komitetas sudarytas – per vieną mėnesį nuo kalendorinių metų pradžios.
178.9. dirba pagal Kontrolės komiteto veiklos programą, kurią taryba turi patvirtinti per vieną mėnesį nuo Kontrolės komiteto sudarymo, kai Kontrolės komitetas sudarytas – per vieną mėnesį nuo kalendorinių metų pradžios, ir kiekvienų metų pradžioje šio reglamento XIX skyriuje nustatyta tvarka už savo veiklą atsiskaito tarybai. Ataskaitą teikia Kontrolės komiteto pirmininkas arba jo pavaduotojas;
178.10. nagrinėja iš asmenų gaunamus pranešimus ir pareiškimus apie administracijos, įmonių, įstaigų ir jų vadovų veiklą ir teikia dėl jų siūlymus administracijai ir tarybai.
179. Kontrolės komitetas sprendimus priima komiteto posėdyje, kuriame dalyvauja daugiau kaip pusė visų komiteto narių. Sprendimas laikomas priimtu, jei už jį balsavo posėdyje dalyvavusių komiteto narių dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia komiteto pirmininko ar kito posėdžiui pirmininkaujančio komiteto nario balsas. Kontrolės komiteto siūlymus ir teikimus pagal jo kompetenciją taryba privalo svarstyti tarybos posėdyje.
180. Kiekvienas komitetas:
180.1. savo iniciatyva arba tarybos pavedimu pagal savo kompetenciją rengia tarybos sprendimų projektus;
180.2. svarsto parengtus tarybos sprendimų projektus, teikia pasiūlymus ir išvadas dėl jų;
180.3. svarsto savivaldybės biudžeto projektą, metinių savivaldybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, metinių savivaldybės finansinių ataskaitų rinkinių projektus;
180.4. nagrinėja gyventojų, juridinių asmenų ir nevyriausybinių organizacijų pasiūlymus bei skundus pagal savo veiklos sritis ir su atitinkamomis rekomendacijomis perduoda juos administracijos direktoriui, merui arba pateikia svarstyti tarybai.
181. Komiteto pirmininkas:
181.1. šaukia komiteto posėdžius, sudaro jų darbotvarkę, organizuoja jiems reikalingų dokumentų bei kitos medžiagos parengimą;
181.2. skiria komiteto nariams pavedimus, pateikia jiems medžiagą ir dokumentus, susijusius su komiteto veikla;
181.3. kviečia dalyvauti Komiteto posėdžiuose reikalingus asmenis;
181.4. pirmininkauja Komiteto posėdžiuose;
181.5. kontroliuoja Komiteto sprendimų vykdymą ir informuoja Komiteto narius apie Komiteto sprendimų ir rekomendacijų vykdymą;
181.6. teikia sprendimų projektus tarybai;
181.7. vykdo kitas Įstatymu ir reglamentu nustatytas pareigas.
182. Pagrindinė komiteto veiklos forma yra komiteto posėdžiai. Komiteto posėdžiai šaukiami komiteto pirmininko iniciatyva. Komiteto posėdyje svarstomi tarybos posėdžio darbotvarkės klausimai ir priimami sprendimai dėl parengtų tarybos sprendimų projektų.
183. Komiteto posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja daugiau kaip pusė visų komiteto narių.
184. Komitetai pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia komiteto pirmininko, jo nesant – kito posėdžiui pirmininkaujančio komiteto nario, balsas. Savivaldybės administracija, jos padaliniai, biudžetinės ir viešosios įstaigos ir savivaldybės kontroliuojamos įmonės su jų veikla susijusius komitetų sprendimus turi apsvarstyti ir apie svarstymo rezultatus pranešti komitetams.
185. Komitetams tarybos sprendimų projektai pateikiami elektronine forma, esant darbuotojo aiškinamajam raštui, šis raštas taip pat pateikiamas elektronine forma.
186. Sprendimų projektus derina savivaldybės vykdomoji institucija, administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius, kalbos tvarkytojas ir atitinkamos srities specialistai.
187. Komitetas turi teisę pasiūlyti tarybai papildyti arba pakeisti tarybos posėdžio darbotvarkę. Sprendimą dėl komiteto pasiūlymo priima taryba.
188. Komiteto posėdžiai yra protokoluojami, jų metu daromas garso įrašas, kuris perduodamas Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus Informacinių technologijų poskyriui ir turi būti saugomas informacinėje laikmenoje. Komitetų posėdžiams sekretoriauja savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas atsakingas darbuotojas (toliau – posėdžio sekretorius).
189. Keli komitetai savo iniciatyva, jų pirmininkų susitarimu, gali sušaukti bendrą posėdį. Posėdis laikomas įvykusiu, jei jame dalyvauja bent pusė kiekvieno komiteto narių. Bendram posėdžiui vadovauja tokį posėdį inicijavusio komiteto pirmininkas, sekretoriauja to komiteto sekretorius.
190. Sprendimai priimami visų komitetų narių, dalyvaujančių posėdyje, balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko, jo nesant – kito posėdžiui pirmininkaujančio komiteto nario, balsas. Posėdžio protokolą pasirašo bendro komitetų posėdžio pirmininkas ir posėdžio sekretorius.
191. Komitetai, bendrame posėdyje svarstę klausimus ir kartu rengę tarybos sprendimų projektus, gali daryti bendrą pranešimą arba atskirai pateikti savo pastabas bei pasiūlymus. Komitetai turi teisę pateikti tarybai pasiūlymus, kad tarybos sprendimų projektai bei kiti savivaldybės gyventojams ir juridiniams asmenims svarbūs klausimai būtų pateikti svarstyti visuomenei.
192. Komitetų pasiūlymai, rekomendacijos išrašu iš protokolo teikiami administracijai, savivaldybės įstaigoms bei kontroliuojamoms įmonėms. Taip pat komitetų pasiūlymai gali būti teikiami savivaldybės teritorijoje esančioms valstybės įstaigoms bei visų nuosavybės formų įmonėms. Išrašą iš protokolo padaro komiteto sekretorius.
193. Komitetų rekomendacijas administracija, jos padaliniai, savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos ir savivaldybės kontroliuojamos įmonės per 1 mėnesį nuo rekomendacijų gavimo dienos privalo apsvarstyti ir apie svarstymo rezultatus informuoti komitetą.
194. Komitetas savo kompetencijos klausimais turi teisę pakviesti į posėdžius administracijos direktorių arba jo įgaliotą darbuotoją, savivaldybės įstaigų bei savivaldybės kontroliuojamų įmonių vadovus ir pareikalauti iš jų pateikti paaiškinimus svarstomais klausimais.
195. Išimties atvejais, jeigu svarstomi klausimai yra susiję su kitų savivaldybės teritorijoje esančių įstaigų ir įmonių tiesiogine veikla, komitetas gali kviesti į posėdžius atitinkamų įmonių bei įstaigų vadovus ar jų atstovus ir prašyti iš jų paaiškinimų. Komitetas apie klausimų svarstymą ir kvietimą į posėdį turi pranešti kviečiamiems asmenims ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas.
196. Komitetai savo kompetencijos klausimais turi teisę reikalauti iš administracijos direktoriaus, savivaldybės įstaigų ir kontroliuojamų įmonių vadovų ataskaitinių duomenų ar kitos klausimui nagrinėti reikalingos medžiagos, o administracijos direktorius ir įstaigų bei įmonių vadovai privalo reikalaujamus duomenis pateikti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų.
197. Komitetai pagal savo kompetenciją turi teisę teikti paklausimus visoms savivaldybės teritorijoje esančioms įstaigoms ar pareigūnams.
198. Komitetai savo kompetencijos klausimais turi teisę tikrinti, kaip vykdomi tarybos sprendimai, kaip atsižvelgiama į rekomendacijas ir pasiūlymus.
199. Komitetų posėdžiuose gali dalyvauti Vyriausybės atstovas ar jo įgaliotas asmuo, žiniasklaidos atstovai, patariamojo balso teise gali dalyvauti visuomenės atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, ekspertai ir valstybės tarnautojai, gyvenamųjų vietovių bendruomenės atstovai, visuomeninių organizacijų atstovai, mero paskirti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai bei administracijos direktoriaus paskirti administracijos darbuotojai. Šie asmenys komiteto posėdyje gali dalyvauti savo iniciatyva arba komiteto kvietimu.
200. Komitetas atskiriems klausimams nagrinėti gali pasitelkti ekspertus. Visuomeniniai patarėjai bei ekspertai gali dalyvauti komitetų posėdžiuose su patariamojo balso teise. Komitetų posėdžiuose taip pat gali dalyvauti kiti tarybos nariai bei svarstomais klausimais suinteresuoti asmenys.
201. Komitetų posėdžiuose turi teisę dalyvauti savivaldybės kontrolierius ir pareikšti nuomonę savo kompetencijos klausimais.
202. Kai komiteto posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, komitetas gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje.
203. Komiteto posėdyje pageidaujantys dalyvauti visuomenės atstovai privalo užsiregistruoti pas posėdžio sekretorių, nurodydami savo (asmenų) vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, jį (juos) delegavusią organizaciją ir kokį darbotvarkės klausimą svarstant norima dalyvauti. Organizacijoms nepriklausantys asmenys gali dalyvauti komiteto posėdyje, užsiregistravę pas posėdžio sekretorių, jeigu svarstomi su jais susiję darbotvarkės klausimai. Komitetas gali apriboti posėdyje dalyvaujančių visuomenės atstovų skaičių.
204. Komiteto posėdyje pageidaujantys dalyvauti žiniasklaidos atstovai privalo užsiregistruoti pas posėdžio sekretorių, nurodydami asmens vardą, pavardę ir žiniasklaidos priemonės pavadinimą, bei pateikti darbo pažymėjimą komiteto pirmininkui. Visi komiteto darbe dalyvaujantys asmenys privalo laikytis komiteto nuostatuose nustatytos tvarkos.
205. Komiteto narys turi sprendžiamojo balso teisę visais komitete svarstomais klausimais, taip pat turi teisę siūlyti svarstyti klausimus, dalyvauti juos rengiant, teikti pasiūlymus dėl savivaldybės institucijų, įstaigų ir savivaldybės kontroliuojamų įmonių patikrinimo.
206. Komitetų veiklos organizacinį ir informacinį aptarnavimą atlieka mero skirti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
207. Informaciją apie komiteto posėdžio laiką ir vietą bei numatomus svarstyti klausimus (darbotvarkę) ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po jų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki komiteto posėdžio pradžios tarybos sekretorius paskelbia savivaldybės interneto svetainėje www.pakruojis.lt.
XII SKYRIUS
TARYBOS KOMISIJOS
208. Taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją. Taryba šių komisijų pirmininkus mero teikimu skiria iš šių komisijų narių. Jeigu yra paskelbta tarybos opozicija, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūras iš šių komisijų narių meras teikia tarybos opozicijos rašytiniu siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų tarybos opozicijos narių. Mero teikimas įforminamas potvarkiu. Jeigu tarybos opozicija nepasiūlo Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūrų, juos taryba skiria iš šių komisijų narių mero teikimu, įformintu potvarkiu.
Iki potvarkio dėl teikimo priėmimo meras raštu informuoja frakcijos (grupės) paskirtus atstovus apie numatytą siūlyti kandidatūrą į Etikos bei Antikorupcijos komisijų pirmininkų pareigas. Frakcijos (grupės) nuomonė dėl siūlomo kandidato turi būti pateikiama merui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Etikos komisijos pirmininkas ir Antikorupcijos komisijos pirmininkas laikomi paskirtais, kai už jų kandidatūrą balsavo posėdyje dalyvaujančių tarybos narų dauguma.
209. Etikos ir Antikorupcijos komisijų kompetencija apibrėžta Vietos savivaldos įstatyme. Antikorupcijos komisija tarybos ar mero iniciatyva priėmus tarybos sprendimą ar mero potvarkį dėl teisės aktų projektų vertinimo, dalyvauja atliekant savivaldybės institucijų parengtų teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą.
210. Etikos komisija rengia posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
211. Įstatymų nustatytais atvejais arba tarybos sprendimu gali būti sudaromos ir kitos nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijos.
212. Tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti tarybos nariai, valstybės tarnautojai, ekspertai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai - seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, visuomenės atstovai (Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, įgalioti atstovai), bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės gyventojai. Etikos komisijoje ir Antikorupcijos komisijoje seniūnaičiai arba seniūnaičiai ir visuomenės atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių.
213. Tarybos sudaromos komisijos pirmininku (įskaitant Etikos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkus) gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta Vietos savivaldos įstatyme, tarybos narys, kuris įstatymų nustatyta tvarka per pastaruosius 3 metus nebuvo pripažintas šiukščiai pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Komisijos pirmininkas (išskyrus Etikos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkus) mero siūlymu komisijos sprendimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu jis pripažįstamas šiukščiai pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą arba neatitinkančiu Vietos savivaldos įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Etikos komisijos pirmininkas ir Antikorupcijos komisijos pirmininkas šiame punkte nustatytu pagrindu netenka įgaliojimų prieš terminą mero siūlymu savivaldybės tarybos sprendimu.
214. Dėl komisijos narių skaičiaus nusprendžia taryba. Į komisijų sudėtį po vieną kandidatą gali siūlyti kiekviena taryboje atstovaujama partija ir visuomeniniai komitetai. Kandidatūros į komisijas svarstomos balsuojant už kiekvieną atskirai arba už visas iš karto.
Meras viešu kvietimu prašo gyvenamųjų vietovių bendruomenių - seniūnaičių, išplėstinės seniūnaičių sueigos, visuomenės atstovų (Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas), bendruomeninių organizacijų, kitų savivaldybės gyventojų deleguoti savo atstovus į Etikos ir Antikorupcijos komisijų sudėtį. Deleguotų atstovų kandidatūros mero potvarkiu siūlomos tarybai.
215. Už Etikos ir Antikorupcinės komisijos pirmininkus balsuojama atskirai. Jei siūlomas kandidatas į Etikos ar (ir) Antikorupcinės komisijos pirmininkus nėra išrenkamas iš pirmo balsavimo, mažuma (opozicija) gali siūlyti merui, o meras teikti tarybai kitą kandidatą į šias pareigas.
216. Komisijų (nuolatinių) veiklos nuostatus tvirtina taryba.
217. Komisijos yra atsakingos ir atskaitingos tarybai.
218. Svarbiems, skubiems ar kitiems klausimams spręsti ir pasiūlymams bei išvadoms parengti taryba savo sprendimu gali sudaryti laikinąsias komisijas. Taryba skiria komisijai užduotį ir nustato jai darbo trukmę. Komisija savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir šiuo reglamentu. Komisijų posėdžiuose gali dalyvauti ekspertai, valstybės tarnautojai ir visuomenės atstovai.
219. Komisijoms užbaigus veiklą, veiklos dokumentai perduodami saugoti Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui.
XIII SKYRIUS
TARYBOS POSĖDŽIUI PATEIKIAMŲ SVARSTYTI KLAUSIMŲ RENGIMAS
220. Inicijuoti klausimus svarstyti tarybos posėdyje gali meras, mero pavaduotojas, savivaldybės kontrolierius, tarybos komitetai, tarybos komisijos, frakcijos, koalicijos, tarybos narių grupės, atskiri tarybos nariai, administracija, Vyriausybės atstovas, nevyriausybinės organizacijos ir gyventojai ar jų įgalioti atstovai. Nevyriausybinės organizacijos, gyventojai ar jų įgalioti atstovai dėl siūlomo svarstyti tarybos posėdyje klausimo gali raštu kreiptis į merą, tarybos komitetą ar atskirą tarybos narį. Mero pavaduotojas, administracija ir Vyriausybės atstovas apie siūlomą svarstyti klausimą privalo informuoti merą. Meras siūlomiems klausimams parengti gali sudaryti darbo grupę, į kurią įtraukiami klausimų iniciatoriai, arba įpareigoti administraciją ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus atitinkamu klausimu parengti sprendimo projektą.
221. Sprendimų projektus tarybai rengia administracija, komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius (toliau – projektų rengėjai).
222. Tarybos komitetai, tarybos komisijos, frakcijos, tarybos narių grupės ir atskiri tarybos nariai gali patys rengti tarybos sprendimų projektus inicijuojamais klausimais arba kreiptis į merą dėl jų rengimo.
223. Asociacijos, gyventojai ar jų įgalioti atstovai dėl siūlomo svarstyti tarybos posėdyje klausimo gali raštu kreiptis į merą, tarybos komitetą ar atskirą tarybos narį.
224. Sprendimo projektų parengimui reikalinga medžiaga projektų rengėjams privalo būti pateikta ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki tarybos posėdžio.
225. Numatomų svarstyti tarybos posėdyje sprendimų projektai turi būti suderinti su administracijos direktoriumi, Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus specialistu, kalbos tvarkytoju bei kitais specialistais pagal jų kompetenciją. Tarybos komitetų, komisijų, tarybos narių, tarybos narių frakcijų ir grupių ir savivaldybės kontrolieriaus parengti sprendimų projektai su administracijos direktoriumi gali būti nederinami.
226. Jeigu teikiamas sprendimo projektas dėl galiojančio teisės akto pakeitimo, prie sprendimo projekto pridedamas sprendimo projekto ir galiojančio teisės akto lyginamasis variantas.
227. Prie sprendimo projekto pridedama su tuo sprendimu susijusi medžiaga, aiškinamasis raštas (4 priedas), kuriame pateikiamas paaiškinimas dėl siūlomo sprendimo projekto turinio, nurodyti vykdytojai ir įvykdymo terminai bei lėšų poreikis, reikalingas sprendimui įgyvendinti, jeigu tai nėra nustatyta sprendimo projekte.
228. Jeigu rengiamu tarybos sprendimu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nurodytais santykiais, atliekamas sprendimo projekto antikorupcinis vertinimas ir pateikiama antikorupcinio vertinimo pažyma.
229. Jeigu rengiamu tarybos sprendimu numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, turi būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Informacija apie šį vertinimą bei jo rezultatus nurodoma aiškinamajame rašte.
230. Sprendimo projektą (suderintą per elektroninių dokumentų valdymo sistemą) bei reikiamą medžiagą elektronine forma rengėjas pasirašo ir teikia tarybos sekretoriui užregistruoti ne vėliau kaip prieš 13 kalendorinių dienų iki tarybos posėdžio.
231. Tarybos sekretorius sprendimų projektų registre užregistruotus sprendimų projektus per elektroninių dokumentų valdymo sistemą perduoda merui, kuris sprendžia dėl pateikto sprendimo projekto įtraukimo į preliminarią tarybos posėdžio darbotvarkę. Jeigu meras siūlomų svarstyti klausimų neįtraukia į preliminarią tarybos posėdžio darbotvarkę, dėl jų įtraukimo į darbotvarkę sprendžia taryba reglamento 48 punkte nustatyta tvarka.
232. Meras potvarkiu sudaro preliminarią tarybos posėdžio darbotvarkę, potvarkiu paskirsto į preliminarią tarybos darbotvarkę įtrauktus tarybos sprendimų projektus svarstyti tarybos komitetams.
233. Tarybos sekretorius organizuoja darbotvarkės bei informacijos apie elektroninių dokumentų valdymo sistemoje įregistruotus tarybos sprendimų projektus išsiuntimą tarybos nariams bei komitetams elektroniniu paštu ne vėliau kaip 13 kalendorinių dienų prieš tarybos posėdį.
234. Tarybos nariai dėl tarybos posėdžio darbotvarkės ir sprendimų projektų gali merui ir tarybos sprendimų projektų rengėjams raštu pateikti pastabas ne vėliau kaip 8 kalendorinės dienos iki tarybos posėdžio.
235. Komitetai preliminariai į darbotvarkę įtrauktus tarybos sprendimų projektus privalo apsvarstyti ir išvadas bei pasiūlymus dėl jų gali pateikti ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki tarybos posėdžio. Komitetų pastabos ir pasiūlymai dėl sprendimo projektų išsamiai išdėstomi komiteto protokole.
236. Komiteto posėdžio sekretorius privalo surašyti protokolą, kuriame turi būti išsamiai išdėstyti komiteto pasiūlymai ir pastabos, ir ne vėliau kaip iki reglamento 235 punkte nurodyto termino privalo įteikti protokolą tarybos sekretoriui, kuris, jei protokoluose yra nurodyta pastabų ar pasiūlymų dėl sprendimų projektų, turi pateikti protokolo kopijas merui, tarybos nariams, administracijos direktoriui ir sprendimų projektų rengėjams, kad šie galėtų susipažinti su pastabomis ir pasiūlymais.
237. Sprendimų projektų rengėjai, gavę tarybos narių pasiūlymus, komitetų išvadas bei pasiūlymus, gali į juos atsižvelgti ir pataisyti sprendimų projektus arba juos pateikti pristatant klausimą tarybos posėdyje. Esant esminiams pakeitimams, koreguoti sprendimų projektai, su 225 punkte nurodytų specialistų derinimais, turi būti pateikti tarybos nariams ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki tarybos posėdžio dienos.
238. Meras, jo nesant – mero pavaduotojas, o nesant mero pavaduotojo – laikinai mero pareigas einantis tarybos narys, ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki tarybos posėdžio sudaro tarybos posėdžio darbotvarkę, kurioje nurodo pranešėjus. Jeigu meras į tarybos posėdžio darbotvarkę neįtraukia gauto parengto sprendimo projekto, jis apie tai per 1 darbo dieną nuo sprendimo projekto gavimo privalo informuoti sprendimo projekto rengėją, nurodydamas motyvus, kodėl klausimas neįrašomas į posėdžio darbotvarkę. Sprendimo projekto rengėjas komitetams, komisijoms, frakcijoms ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių šiuos klausimus gali pasiūlyti įrašyti į darbotvarkę tarybos posėdyje svarstant darbotvarkę.
239. Jeigu gaunami keli alternatyvūs tarybos sprendimo projektai tuo pačiu klausimu, jie į darbotvarkę įrašomi vienu punktu ir nagrinėjami kartu.
240. Ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki tarybos posėdžio, tarybos posėdžio darbotvarkė kartu su tarybos sprendimų projektais skelbiami savivaldybės interneto svetainėje www.pakruojis.lt, taip pat tarybos posėdžio darbotvarkė skelbiama vietinėje spaudoje.
241. Komitetų ir tarybos posėdžiuose sprendimo projektą pristato atitinkamo skyriaus vedėjas (jo pavedimu klausimą gali pristatyti projekto rengėjas arba skyriaus darbuotojas).
XV SKYRIUS
TARYBOS POSĖDŽIO TRANSLIAVIMAS, TARYBOS POSĖDYJE PRIIMTŲ DOKUMENTŲ ĮFORMINIMAS IR PASKELBIMAS
249. Tarybos posėdžiai tiesiogiai transliuojami interneto svetainėje www.pakruojis.lt, išskyrus, kai posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas ir kai taryba nusprendžia jį nagrinėti uždarame posėdyje. Tiesioginį posėdžių transliavimą organizuoja ir prižiūri administracijos direktoriaus paskirti atsakingi asmenys.
250. Tarybos posėdžio transliacija pradedama tarybos posėdžio pirmininkui skelbiant posėdžio pradžią, baigiama – paskelbus pabaigą.
251. Savivaldybės tarybos posėdžio transliacijos įrašą galima peržiūrėti savivaldybės interneto svetainės skyriuje „Posėdžių transliacija“ 1 metus.
252. Autentiška tiesiogiai transliuoto savivaldybės tarybos posėdžio vaizdo ir garso medžiaga kartu su posėdžio eigos informacija ir balsavimo rezultatais saugomi 10 metų administracijoje. Už jų saugumą atsakingas Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus Informacinių technologijų poskyrio vedėjas.
253. Esant uždaram savivaldybės tarybos posėdžiui daromas jo vaizdo ir garso įrašas, kuris visuomenei neviešinamas.
254. Susiklosčius nenugalimos jėgos aplinkybėms (force majeure) ar atsiradus techninėms kliūtims, dėl kurių tarybos posėdžių tiesioginis transliavimas tampa negalimas, visuomenei sudaroma galimybė interneto svetainėje susipažinti su tarybos posėdžio duomenimis paviešinus tarybos posėdžio vaizdo ir (ar) garso įrašą.
255. Tarybos posėdžiai yra protokoluojami. Posėdžio protokolus ir tarybos sprendimus privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs asmuo – meras, jo pavaduotojas ar kitas posėdžio pirmininkas. Tarybos posėdžių protokolus turi pasirašyti ir tarybos sekretorius, jo nesant – mero paskirtas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas arba administracijos direktoriaus (kai yra gautas mero pritarimas) paskirtas valstybės tarnautojas / darbuotojas, dirbantis administracijoje pagal darbo sutartį. Protokolai paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po tarybos posėdžio.
256. Tarybos posėdžio protokole nurodoma: tarybos pavadinimas, posėdžio vieta ir laikas, posėdžio eilės numeris, visų tarybos narių, iš jų dalyvavusių ir nedalyvavusių posėdyje, skaičius, vardai bei pavardės, kviestųjų asmenų bei svečių vardai ir pavardės, posėdžio pirmininko vardas ir pavardė, posėdžio darbotvarkė, kiekvieno klausimo pranešėjo ir papildomo pranešėjo vardas, pavardė ir pareigos, diskusijose dalyvavusių asmenų vardai, pavardės ir pareigos, taip pat asmenų, pateikusių klausimus ar paklausimus (raštu ar žodžiu) pranešėjams ir papildomiems pranešėjams, vardai ir pavardės, trumpas šių kalbų ar paklausimų išdėstymas, priimti sprendimai ir balsavimo rezultatai.
257. Prie posėdžio protokolo pridedama: tarybos narių perduoti siūlymai, pastabos, informaciniai pranešimai ar paklausimai, posėdyje dalyvavusių ir nedalyvavusių tarybos narių ir kitų asmenų sąrašai, elektroninės balsavimo sistemos ataskaita.
258. Už priimtų dokumentų įforminimą ir protokolo sutvarkymą atsako posėdžio sekretorius.
259. Tarybos sprendimus posėdžio pirmininkas turi pasirašyti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po jų priėmimo. Sprendimai pasirašomi elektroniniu parašu.
260. Tarybos priimti teisės aktai įsigalioja:
260.1. tarybos priimti individualūs teisės aktai įsigalioja tą dieną, kai juos pasirašo posėdžio pirmininkas, jeigu pačiame teisės akte nenurodyta vėlesnė įsigaliojimo data;
260.2. tarybos priimti norminiai teisės aktai Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka skelbiami Teisės aktų registre ir savivaldybės interneto svetainėje www.pakruojis.lt. Norminis teisės aktas, išskyrus teisės aktus ir jais patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Teisės aktų ir jais patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų skelbimo ir įsigaliojimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme.
261. Savivaldybės gyventojai gali susipažinti su visais galiojančiais tarybos sprendimais bei posėdžių protokolais savivaldybės interneto svetainėje www.pakruojis.lt.
262. Tarybos nariai gali pareikšti pretenzijas dėl protokolo surašymo.
263. Tarybos posėdžio protokolo išrašas tarybos nariui daromas jo prašymu, kitais atvejais – mero nurodymu.
264. Tarybos sprendimus nuo jų įsigaliojimo datos atitinkamoms valstybės institucijoms, visuomeninėms organizacijoms, įmonėms, įstaigoms bei pareigūnams, fiziniams asmenims administracija perduoda ne vėliau kaip per 7 darbo dienas.
XXI SKYRIUS
VIETOS GYVENTOJŲ APKLAUSA
309. Gyventojai savo nuomonę viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymo klausimais gali pareikšti dalyvaudami vietos gyventojų apklausoje (toliau – apklausa).
310. Apklausos rezultatai yra patariamojo pobūdžio.
311. Apklausoje gali dalyvauti savivaldybės gyventojai, kurie turi teisę rinkti tarybą.
312. Apklausa gali būti surengta visoje savivaldybės teritorijoje, seniūnijos (kelių seniūnijų) aptarnaujamoje teritorijoje (aptarnaujamose teritorijose) ar jos (jų) dalyse arba gyvenamosios vietovės teritorijoje ar jos dalyje. Kai apklausą inicijuoja taryba, meras ar seniūnas, apklausos teritorija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokios teritorijos gyventojams yra aktualūs apklausai teikiami klausimai. Kai apklausą inicijuoja savivaldybės gyventojai, apklausos teritoriją pasiūlo apklausos iniciatorius, atsižvelgdamas į teritorinį suskirstymą ir į tai, kokios teritorijos gyventojams yra aktualūs apklausai teikiami klausimai. Galutinį sprendimą dėl apklausos teritorijos priima taryba. Taryba po to, kai yra surinktas reikiamas parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą skaičius ir nenustatyta parašų rinkimo pažeidimų, turi teisę parinkti kitą negu apklausos iniciatoriaus pasiūlyta apklausos teritorija. Tokiu atveju netaikomas Vietos savivaldos įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas.
313. Apklausai gali būti teikiami klausimai, kuriuos savivaldybė sprendžia atlikdama savarankiškąsias funkcijas. Taryba savo sprendimu gali nustatyti kriterijus, kuriais remiantis būtina prieš priimant sprendimus rengti apklausas.
314. Vieną iš Vietos savivaldos įstatyme įteisintų apklausos būdų pasiūlo apklausos iniciatorius, sprendimą dėl apklausos būdo priima taryba, atsižvelgdama į Pakruojo rajone egzistuojančias sąlygas ir aplinkybes.
315. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso savivaldybės gyventojams, tarybai, merui ir seniūnui:
315.1. gyventojai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 5 procentų siūlomos apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę rinkti šios tarybą, reikalavimu.
315.2. seniūnas seniūnaičių sueigos pritarimu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje gali inicijuoti apklausą dėl jo kompetencijai priskirtų klausimų.
315.3. taryba apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 1/4 tarybos narių reikalavimu.
316. Tarybos narių grupė, seniūnas apklausos iniciatyvos teisę įgyvendina tokia tvarka:
316.1. pateikia merui prašymą teikti tarybai klausimą dėl apklausos organizavimo; prašymą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai ar seniūnas;
316.2. prašyme turi būti nurodyta: preliminarus arba galutinis apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstas, siūlomas apklausos būdas, siūloma apklausos teritorija ir iniciatyvinės grupės atstovas (atstovai). Prie prašymo privalu pridėti reglamento nustatyta tvarka parengto tarybos sprendimo projektą. Sprendimo projekte dėl apklausos paskelbimo turi būti nustatyta: apklausai teikiamo (-ų) klausimo (-ų) tekstas, apklausos teritorija, apklausos būdas, apklausos pradžia ir pabaiga, vieta, taip pat apklausos komisijos sudėtis. Iniciatyvinė grupė, seniūnas turi teisę į apklausos komisiją deleguoti savo atstovą.
317. Gyventojų reikalavimą dėl apklausos paskelbimo, pateiktą pagal Vietos gyventojų apklausos organizavimo tvarkos apraše numatytą tvarką, merui teikia administracijos direktorius.
318. Meras skelbia apklausą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo reikalavimo dėl apklausos paskelbimo gavimo.
319. Mero potvarkyje paskelbti apklausą turi būti nustatyta: apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstas, apklausos teritorija, apklausos būdas, apklausos data ir vieta, taip pat apklausos komisijos sudėtis.
320. Mero potvarkis paskelbti apklausą turi būti paskelbtas per vietines visuomenės informavimo priemones, savivaldybės interneto svetainėje [email protected] ir seniūnijų, kurių teritorijose vyks apklausa, skelbimų lentose.
321. Apklausą organizuoja administracijos direktorius Vietos gyventojų apklausos organizavimo tvarkos apraše numatyta tvarka.
322. Taryba privalo svarstyti apklausai pateiktą (pateiktus) klausimą (klausimus), jeigu savo nuomonę pateiktu (pateiktais) klausimu (klausimais) pareiškė ne mažiau kaip 15 procentų apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje, išskyrus atrankinės apklausos atvejus. Taryba vietos gyventojų apklausos organizavimo tvarkos apraše gali numatyti, kad apklausai pateiktą (pateiktus) klausimą (klausimus) privaloma svarstyti, jeigu savo nuomonę apklausoje pareiškė mažiau, negu šioje dalyje nustatyta, apklausos teritorijos gyventojų.
323. Apklausos rezultatus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po apklausos pabaigos apklausos komisija pateikia administracijos direktoriui ir paskelbia per vietines visuomenės informavimo priemones, savivaldybės interneto svetainėje www.pakruojis.lt ir seniūnijų, kurių teritorijose įvyko apklausa, skelbimų lentose.
324. Paskelbti apklausos rezultatai (gyventojų nuomonė dėl apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų) turi būti svarstomi artimiausiame tarybos posėdyje. Juos tarybai pristato apklausos komisijos pirmininkas. Jeigu nusprendžiama atsižvelgti į apklausos rezultatus priimant sprendimą dėl apklausai teikto (-ų) klausimo (-ų), taryba:
324.1. įpareigoja administraciją rengti tarybos sprendimo projektą;
324.2. priima sprendimo projektą dėl apklausai teikto (-ų) klausimo (-ų), jeigu jis pateikiamas tame posėdyje.
325. Tarybos sprendime dėl apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų) turi būti nurodyti apklausos rezultatai (gyventojų nuomonė dėl apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų) ir tarybos sprendimo priėmimo motyvai. Tarybos sprendimas dėl apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų) turi būti paskelbtas per vietines visuomenės informavimo priemones, savivaldybės interneto svetainėje ir seniūnijų, kurių aptarnaujamoje teritorijoje įvyko apklausa, skelbimų lentose.
326. Apklausos organizavimo išlaidos apmokamos iš savivaldybės biudžeto.
XXIV SKYRIUS
PASIŪLYMŲ NUSTATYTI AR PANAIKINTI GYVENAMĄSIAS VIETOVES, NUSTATYTI IR KEISTI JŲ TERITORIJŲ RIBAS, SUTEIKTI IR KEISTI PAVADINIMUS GYVENAMOSIOMS VIETOVĖMS TEIKIMO IR NAGRINĖJIMO
338. Iniciatyvos teisę šiame skyriuje nustatyta tvarka teikti pasiūlymą (-us) nustatyti ar panaikinti gyvenamąsias vietoves, nustatyti ir keisti jų teritorijų ribas, suteikti ir keisti pavadinimus gyvenamosioms vietovėms (toliau – pasiūlymai) turi tų gyvenamųjų vietovių gyventojai ir jose veikiantys juridiniai asmenys, taip pat jose esančio nekilnojamojo turto savininkai. Iniciatyvos teisę šiais klausimais turi ir savivaldybės institucijos.
339. Gyventojų iniciatyvos teisę teikti 338 punkte nurodytus pasiūlymus turi ne mažiau kaip 10 procentų atitinkamos gyvenamosios vietovės, dėl kurių teikiami pasiūlymai, gyventojų, turinčių teisę rinkti tarybą. Gyventojai argumentuotus pasiūlymus teikia administracijai raštu, pagrįsdami pasiūlymų aktualumą ir reikalingumą bei pateikdami šiame punkte nurodytą kiekį gyventojų, pritariančių pasiūlymams, parašų. Gyventojai, pritariantys pasiūlymams, pasirašydami turi nurodyti savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ir pasirašyti. Seniūnas kiekviename parašų rinkimo lape turi patvirtinti, kad pasirašę gyventojai gyvena toje gyvenamojoje vietovėje, dėl kurios teikiami pasiūlymai, ir kad jie turi teisę rinkti tarybą.
340. Juridiniai asmenys, veikiantys gyvenamojoje vietovėje, dėl kurios teikiami pasiūlymai, kartu su pasiūlymais turi pateikti atitinkamo savo valdymo organo, kuris pagal atitinkamų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, įstatus (nuostatus) yra kompetentingas atstovauti juridiniam asmeniui teikdamas analogiško pobūdžio siūlymus ir kreipimasis, pasirašytą juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens. Pasiūlymai turi būti pateikti raštu, argumentuoti, pagrįstas jų aktualumas ir reikalingumas. Juridiniai asmenys su pasiūlymais savivaldybės administracijai pateikia savo įregistravimo juridinių asmenų registre pažymėjimo kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat duomenis, kurie pagrįstų, kad juridinis asmuo vykdo veiklą atitinkamos gyvenamosios vietovės, dėl kurios teikiami pasiūlymai, teritorijoje. Taip pat pateikiamas dokumentas dėl juridinio asmens vadovo skyrimo, o jei pasiūlymus pasirašo įgaliotas asmuo – ir įgaliojimas pasirašyti pasiūlymus.
341. Administracijos direktorius iniciatyvos teisę teikti pasiūlymus įgyvendina tokia tvarka:
341.1. pagrįstai manydamas, kad yra tikslinga teikti pasiūlymus, administracijos direktoriaus įsakymu sudaro darbo grupę iš administracijos valstybės tarnautojų, darbuotojų, kitų asmenų, kurie yra kompetentingi nagrinėti klausimus, susijusius su gyvenamųjų vietovių nustatymu ir panaikinimu, jų teritorijų ribų nustatymu ir keitimu, pavadinimų gyvenamosioms vietovėms suteikimu ir keitimu, kuri ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo grupės sudarymo dienos pateikia administracijos direktoriui rašytinį įvertinimą ar pasiūlymai atitinka teisės aktų reikalavimus ir galimybes įgyvendinti šiuos pasiūlymus;
341.2. gavęs 341.1 punkte nurodytos darbo grupės rašytinį įvertinimą, kad pasiūlymai atitinka teisės aktų reikalavimus ir kad yra galimybė įgyvendinti šiuos pasiūlymus, administracijos direktorius organizuoja konsultavimąsi su vietos gyventojais, paskelbdamas konsultacijos vietą, laiką ir laikotarpį savivaldybės interneto svetainėje ir seniūnijų skelbimo lentose. Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka (toliau – Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisyklės).
341.3. atsižvelgdamas į išnagrinėtus pasiūlymus ir gyventojų nuomonę, organizuoja tarybos sprendimo projekto ir aiškinamojo rašto dėl pritarimo pasiūlymams nustatyti ar panaikinti gyvenamąsias vietoves, nustatyti ir keisti jų teritorijų ribas, suteikti ir keisti pavadinimus gyvenamosios vietovėms parengimą ir pateikimą tarybai.
342. Taryba pasiūlymų iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip ¼ tarybos narių grupės reikalavimu, pateikus tarybai argumentuotus pasiūlymus, kuriuose išdėstoma problemos esmė, pagrindžiama, kodėl pasiūlymai yra aktualūs ir reikalingi.
343. Reglamento 339, 340, 342 punktuose nurodytų subjektų pasiūlymus preliminariai nagrinėja administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė iš administracijos valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, kitų asmenų, kurie yra kompetentingi nagrinėti klausimus, susijusius su gyvenamųjų vietovių nustatymu, jų teritorijų ribų nustatymu ir keitimu, pavadinimų gyvenamosioms vietovėms suteikimu ir keitimu, vadovaudamasi 341.1 punkte nustatytais reikalavimais. Jei nustatomi trūkumai, administracijos direktorius raštu paprašo pasiūlymus pateikusių subjektų per 5 kalendorines dienas trūkumus pašalinti. Konsultavimasis su vietos gyventojais organizuojamas 341.2 punkte nustatyta tvarka.
344. Tarybos sprendimo projektas dėl pritarimo 339, 340, 342 punktuose nurodytų subjektų pasiūlymams nustatyti ar panaikinti gyvenamąsias vietoves, nustatyti ir keisti jų teritorijų ribas, suteikti ir keisti pavadinimus gyvenamosioms vietovėms ir jo aiškinamasis raštas rengiami 341.3 punktuose nustatyta tvarka.
345. Tarybai priėmus sprendimą pritarti administracijos parengtiems dokumentams Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūloma priimti atitinkamą sprendimą Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka.
