Administracinė byla Nr. eA-3900-438/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02937-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija 21.3.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižios ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. P-47 (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti jį į Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo arba lygiavertes pareigas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje; 3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2017 m. lapkričio 15 d. dirbo Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėju, tačiau 2019 m. birželio 17 d. jam buvo įteiktas pranešimas apie pareigybės panaikinimą ir Tarnybos 2019 m. liepos 17 d. atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama.
3. Pareiškėjo teigimu, ginčijamas Įsakymas panaikinti pareiškėjo pareigybę yra visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas, nes jo pareigybės įsteigimas buvo ne eksperimentas, o tikslingas sprendimas, susijęs su lygių galimybių kontrolieriaus funkcijų išsiplėtimu. Lygių galimybių kontrolieriaus 2016 m. veiklos ataskaitoje nurodoma, kad, išplėtus lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijos ribas, neišvengiamai didėja žmogiškųjų išteklių poreikis, todėl nuo 2016 m. liepos 1 d. Tarnyboje buvo įsteigta 19 pareigybių, dirba 14 darbuotojų. Įsteigtas Lygių galimybių integravimo skyrius įgyvendina tarnybos strateginius tikslus lygių galimybių integravimo ir visuomenės sąmoningumo didinimo srityje. Skyriaus pagrindiniai uždaviniai – užtikrinti tarnybos veiklą lygių galimybių integravimo ir sklaidos srityje, užtikrinti Vyriausybės programose nustatytų priemonių įgyvendinimą pagal Tarnybos kompetenciją, garantuoti Tarnybos dalyvavimą projektinėje veikloje bei vykdyti tarptautinį bendradarbiavimą.
4. Tarnybos 2018 m. veiklos ataskaitoje nurodoma, kad lygių galimybių kontrolieriaus darbui užtikrinti Tarnyboje dirba 17 tarnautojų, dar 2 darbuotojai dirba pagal terminuotas projektinio darbo sutartis. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos strateginiuose planuose (2017–2019, 2018–2020, 2019–2021 metų) nuosekliai numatoma ne tik išlaikyti, bet ir didinti pareigybių ir dirbančių asmenų skaičių nuo 19 pareigybių 2017 metais iki 20 pareigybių 2020 metais. Strateginiuose planuose nėra planuojama Tarnybos pertvarka ar reorganizacija, pareigybių mažinimas ar kompetencijos, funkcijų mažinimas, kuris tiesiogiai galėtų turėti įtakos pareiškėjo pareigybės „nepasiteisinimui“. Atvirkščiai, kaip vienas iš 2018 ir 2019 m. veiklos prioritetų buvo numatytas bendradarbiavimo su savivaldybėmis, privačiais juridiniais asmenimis, nevyriausybinėmis organizacijomis bei akademine bendruomene stiprinimas integruojant lygių galimybių principus, o būtent pareiškėjas vykdė šias funkcijas.
5. Pareiškėjo nuomone, Tarnybos tarnybiniai dokumentai nepatvirtina realaus poreikio naikinti jo pareigybę. Šiai pareigybei buvo priskirtos konkrečios funkcijos, suformuluotos užduotys. Šios funkcijos nedingo ir netapo atsakovui nebereikalingos. 2019 m. buvo atliktas pareiškėjo veiklos vertinimas – ji įvertinta „gerai“. Nei atliekant vertinimą, nei vėliau pareiškėjui nė karto nebuvo užsiminta, kad norima panaikinti jo pareigybę, jam nebuvo pateikta jokių duomenų, kas ir kada atliko pareiškėjo pareigybės „pasiteisinimo“ įvertinimą ir kuo remiantis padaryta išvada, jog pareigybė nepasiteisino, todėl faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta formaliai, be jokio motyvuoto pagrindo, tiesiog siekiant jį atleisti.
6. Pareiškėjo įsitikinimu, jo pareigybės (patarėjo) panaikinimas yra fiktyvus, nes 2019 m. jo veiklos vertinimo išvadoje matyti akivaizdus tiesioginio vadovo (skyriaus vedėjo) nepasitenkinimas juo. Pareiškėjo atžvilgiu 2019 m. buvo pradėti du tarnybiniai patikrinimai – vienas dėl jo paskelbto komentaro socialiniame tinkle „Facebook“, kitas dėl neva fiktyvaus pareiškėjo nedarbingumo. Abu kartus jo veiksmuose jokio pažeidimo nebuvo užfiksuota ir tarnybinės nuobaudos neskirtos. Tačiau, atlikus tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo tiesioginio vadovo (skyriaus vedėjo T. V. R.) veiksmų jo atžvilgiu, buvo konstatuota, kad vedėjas pažeidė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ar persekiojimo prevencijos taisykles. Be to, 2019 m. vasario mėn. buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti nemokamas atostogas, argumentuojant tuo, kad pareiškėjas rengėsi vykti į politinį renginį. Pareiškėjui tuo pačiu metu susirgus, buvo skambinama į renginio viešbutį, tarnybiniu pranešimu teikiama faktinių aplinkybių neatitinkanti informacija apie pareiškėją, neva nuvykusį į renginį. Pareiškėjui buvo neleista vykti į Europos specializuotų lygių galimybių institucijų tinklo EQUINET darbo grupės renginį, nors jis yra šio tinklo darbo grupės narys ir atsakingas už kontaktų palaikymą su šiuo tinklu. Pareiškėjas be jokio pagrindo buvo nušalintas nuo projekto „#LGBT_LT: didinant visuomenes sąmoningumą ir bendruomenės matomumą Lietuvoje“ veiklų, nors šių veiklų vykdymas buvo suformuluotas kaip viena 2019 m. jo užduočių. Visi veiksmai buvo atliekami siekiant pabloginti pareiškėjo tarnybos sąlygas. 2019 m. birželio 11 d. pareiškėjas sulaukė lygių galimybių kontrolieriaus pasiūlymo išeiti iš pareigų šalių susitarimu, tačiau jam paprašius Tarnyba atsisakė pateikti tokį pasiūlymą raštu, o 2019 m. birželio 17 d. pareiškėjui informavus Tarnybą apie nesutikimą išeiti iš pareigų šalių susitarimu, tą pačią dieną jam buvo įteiktas pranešimas apie pareigybės panaikinimą. Šių faktinių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad pareiškėjo pareigybė panaikinta ne dėl to, kad ji tapo realiai nebereikalinga, o siekiant atleisti pareiškėją, galimai neįtikus naujam skyriaus vedėjui. Be to, jis atleistas iš tarnybos neišlaikius Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 49 straipsnyje nustatyto termino – valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pareigybės panaikinimo.
8. Atsakovas nurodė, kad VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai jo pareigybė panaikinama. Darbdavys, nusprendęs naikinti pareigybę, turi užtikrinti darbuotojų, kurių pareigybė naikinama, garantijas. Pagal VTĮ 49 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pareigybės panaikinimo. 2019 m. birželio 17 d. Tarnyba pranešimu apie pareigybės panaikinimą Nr. BR-72 informavo pareiškėją, kad 2019 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-19 „Dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos struktūros ir valstybės tarnautojų pareigybės sąrašo pakeitimo“ 2019 m. liepos 17 d. Lygių galimybių integravimo skyriuje panaikinama patarėjo pareigybė. Pranešimu pareiškėjas taip pat informuotas, kad Tarnyboje nėra laisvų pareigybių, todėl nėra galimybės pasiūlyti jam lygiavertes arba žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Pagal VTĮ 49 straipsnio 1 dalį, jeigu iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas neskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Pagal to paties įstatymo 48 straipsnio 2–4 dalimis nustatytą tvarką, pareiškėjui išmokama išeitinė išmoka. Atsakovo nuomone, šiuo atveju darbdavio veiksmai, susiję su pareiškėjo atleidimu iš pareigų, atitinka teisės aktų reikalavimus, užtikrina garantijas, kurias teisės aktai nustato iš pareigų atleidžiamam karjeros valstybės tarnautojui.
9. Tarnyba, įvertinusi jai skirtus valstybės biudžeto asignavimus, vadovaudamasi efektyvumo principu, atliko visų Tarnybos tikslams siekti nustatytų pareigybių funkcijų analizę bei, įvertinusi aplinkybę, kad patarėjo pareigybės aprašyme išdėstytos funkcijos dubliuojasi su skyriaus vedėjo bei pirmiau nurodytų Tarnybos karjeros valstybės tarnautojų vykdomomis funkcijomis, priėmė sprendimą vykdyti Lygių galimybių integravimo skyriaus struktūrinį pertvarkymą ir panaikinti patarėjo pareigybę. Šiuo metu patarėjo pareigybės aprašyme įvardytoms funkcijoms atlikti visiškai pakanka Tarnyboje dirbančių valstybės tarnautojų, todėl neegzistuoja poreikis steigti naują pareigybę arba pareigybes šioms konkrečioms funkcijoms vykdyti. Veikiau priešingai, patarėjo pareigybė buvo panaikinta būtent dėl to, kad įsteigtų pareigybių skaičius buvo perteklinis suformuluotoms funkcijoms atlikti, kadangi tam pakanka mažiau darbuotojų. Pareiškėjui tenkantis darbo krūvis aptariamu laikotarpiu buvo nepakankamas, dėl to neefektyviai buvo naudojami Tarnybos resursai. Be to, kaip buvo minėta pirmiau, kitos pareiškėjui priskirtos funkcijos buvo dubliuojamos, t. y. jas atliko kitas pareigas einantys darbuotojai. Būtent dėl šios priežasties patarėjo pareigybė nepasiteisino, t. y. atsižvelgiant į pareigybės aprašyme suformuluotas funkcijas, dėl objektyvių priežasčių nebuvo užtikrinamas šiai konkrečiai pareigybei tenkantis darbo krūvis. Išdėstytos aplinkybės patvirtino faktą, kad šiais struktūriniais pertvarkymais buvo realiai siekiama optimizuoti Tarnybos veiklą, atsisakyti funkcijų dubliavimosi bei efektyviau ir racionaliau panaudoti (paskirstyti) žmogiškuosius išteklius.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjo M. K. skundą tenkino – panaikino Įsakymą, įpareigojo atsakovą grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas arba lygiavertes pareigas bei priteisė vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 17 d., iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Taip pat teismas priteisė 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjo naudai.
12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. ėjo Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo pareigas. Lygių galimybių kontrolierius 2019 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-19 panaikino Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo pareigas ir tą pačią dieną pranešimu Nr. BR-72 informavo pareiškėją, kad jo pareigybė panaikinama nuo 2019 m. liepos 17 d. Pranešimu pareiškėjas taip pat informuotas, kad Tarnyboje nėra laisvų pareigybių, todėl nėra galimybės pasiūlyti jam lygiavertes arba žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Lygių galimybių kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 7 punktais, VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 48 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktais ir 3 dalimi, 6 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 107 straipsnio 4 dalimi, skundžiamu Įsakymu atleido pareiškėją iš Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo pareigų panaikinus pareigybę.
13. Teismo vertinimu, Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimas panaikinti pareigybę pats savaime negali būti pripažintas pakankamu ir svarbiu pagrindu atleisti pareiškėją iš pareigų. Įstatymų leidėjas darbdaviui yra nustatęs pareigą pagrįsti priežasčių, dėl kurių valstybės tarnautojo atliekama darbo funkcija atsakovui tapo perteklinė, realumą. Todėl darbdavio sprendimas panaikinti pareigybę yra ne priežastis, o tiesioginė pasekmė tų objektyviai egzistuojančių vidinių ar išorinių aplinkybių (priežasčių), kurios lemia, kad Tarnybos veiklos tikslams įgyvendinti darbuotojo atliekama funkcija tampa nebereikalinga, dėl to darbdavys priima sprendimą panaikinti konkrečią pareigybę. Taigi lygių galimybių kontrolierius turėjo pareigą 2019 m. birželio 17 d. pranešime apie valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimą nurodyti konkrečias darbo sutarties nutraukimo priežastis, o to nepadaręs pažeidė įstatymų reikalavimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad priežastys panaikinti pareiškėjo einamas valstybės tarnautojo pareigas (patarėjo) jam tapo žinomos tik Tarnybai pateikus procesinius dokumentus teismui (atsiliepimą, paaiškinimus), iš kurių matyti, kad lygių galimybių kontrolieriaus sprendimą pakeisti Tarnybos struktūrą bei patvirtinti valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą lėmė darbo užmokesčio trūkumas, siekis panaikinti Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo ir patarėjo funkcijų dubliavimą. Todėl, atsižvelgiant į pareiškėjo turimą kompetenciją, išsilavinimą, darbo patirtį, funkcijų pobūdį, buvo nuspręsta jo pareigybės (patarėjo) darbo funkcijas perduoti vykdyti skyriaus vedėjui, o skyriaus patarėjo pareigybę panaikinti. Taigi svarbu nustatyti, kad ankstesnių ir (ar) vėlesnių struktūrinių pertvarkymų sugretinimas su ginčo pertvarkymu yra būtinas tiek, kiek tai reikalinga siekiant įvertinti priežasčių, lėmusių konkrečios darbuotojo atliekamos darbo funkcijos tapimą nereikalinga, realumą, taip pat ir tai, ar tos priežastys nebuvo fiktyvios. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos, konkretaus struktūrinio pertvarkymo vertinimas nebūtų užtikrinęs tiesioginio priežastinio ryšio su priežastimi, dėl kurios atsakovo argumentas dėl darbo užmokesčio trūkumo, funkcijų dubliavimosi, patarėjo pareigybė tapo nereikalinga, nustatymo, taip pat nebūtų galimybės įvertinti, ar atsakovas nuosekliai laikėsi savo sprendimo panaikinti pareiškėjo pareigybę. Egzistuojančios priežastys, kuriomis grindžiamas pareigybės panaikinimas dėl konkretaus darbuotojo atliekamos darbo funkcijos nereikalingumo, gali būti pripažintos realiomis, o ne fiktyviomis tik tuo atveju, jei jų laikomasi ir po to, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kurio atliekama darbo funkcija darbdaviui buvo tapusi nereikalinga. Todėl vėlesni darbdavio sprendimai tiek dėl darbo organizavimo pakeitimų, tiek dėl kitų su darbuotojų teisine padėtimi susijusių klausimų leidžia daryti išvadą, kad darbdavys buvo nenuoseklus (pavyzdžiui, į atleisto darbuotojo vietą priėmė naują darbuotoją, vietoj panaikintos pareigybės įsteigė naują pareigybę su identiškomis funkcijomis ar sudarė sutartį su kitu asmeniu dėl darbo funkcijų atlikimo ar pan.) ir tokių savo sprendimų nepagrindė naujai atsiradusiomis svarbią reikšmę turinčiomis pateisinančiomis aplinkybėmis, būtų pagrindas daryti išvadą, jog darbdavio nurodytos darbo vietos naikinimo poreikį lėmusios priežastys buvo fiktyvios vien dėl to, kad darbdavio priimtas sprendimas nebuvo realiai vykdomas.
14. Teismas nurodė, kad atsakovo struktūros ir valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo pakeitimas, kuriais grindžiamas pareiškėjo atleidimas, buvo fiktyvūs, t. y. neatitiko jiems keliamo realumo ir objektyvaus pagrįstumo reikalavimo tiek sprendžiant dėl jų priežastinio ryšio su pareiškėjo pareigybės (patarėjo) tapimu nepateisinama, tiek dėl trūkstamo finansavimo, tiek vertinant, ar Tarnyba nuosekliai laikėsi savo sprendimo dėl darbo organizavimo pakeitimo.
15. Teismas pažymėjo, jog Lygių galimybių kontrolieriaus įsakyme nėra nurodytos pareiškėjo pareigybės (patarėjo) panaikinimo priežastys, tačiau atsiliepime ir paaiškinimuose teismui nurodė, kad buvo darbo užmokesčio lėšų trūkumas, dubliavosi Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo ir patarėjo funkcijos. Įvertinęs atsakovo pateiktus dokumentus, proceso šalių argumentus, liudytojų A. S. ir T. V. R. paaiškinimus, teismas nurodė, kad lygių galimybių kontrolierius, prieš panaikindamas pareiškėjo pareigybę (patarėjo etatą), apskritai neatliko jokios analizės dėl Tarnybos darbuotojų funkcijų dubliavimo, darbo užmokesčio lėšų trūkumo, 2019 m. birželio 17 d. po pokalbio su pareiškėju, kai jis atsisakė savo noru išeiti iš darbo, tą pačią dieną 2019 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-19 panaikino pareiškėjo eitas Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo pareigas ir apie tai, kad nuo 2019 m. liepos 17 d. panaikinama jo pareigybė, pranešimu Nr. BR-72 informavo pareiškėją. Taip pat teismas pažymėjo, jog pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta formaliai, be jokio motyvuoto pagrindo, tiesiog siekiant atleisti pareiškėją, kai jis nesutiko iš darbo išeiti savo noru, nes nebuvo atliktas vertinimas (analizė) dėl arbo užmokesčio trūkumo ar funkcijų dubliavimosi. Be to, prieš pusmetį, kol dar nebuvo kilęs konfliktas tarp pareiškėjo ir skyriaus vedėjo, 2018 m. gruodžio 18 d. lygių galimybių kontrolieriaus įsakymu buvo patvirtinta Tarnybos struktūra ir pareigybių sąrašas su pareigybių aprašymais, taip pat pareiškėjo pareigybės aprašymas. Vadinasi, buvo įvertinta visa Tarnybos veikla, reikalingi žmogiškieji ištekliai bei peržiūrėtos bei paskirstytos atliekamos funkcijos, pareigybės aprašymai nebuvo keičiami iš esmės. Todėl jau tuo metu keisdamas Tarnybos struktūrą ir tvirtindamas pareigybių aprašymus lygių galimybių kontrolierius galėjo matyti, kad pareiškėjo einamos patarėjo pareigos yra nereikalingos, tačiau pareiškėjo pareigybė nebuvo panaikinta, tai leidžia daryti išvadą, kad argumentai dėl funkcijų dubliavimosi ar darbo užmokesčio lėšų trūkumas, kurie paaiškėjo pareiškėjui pateikus skundą teismui, yra formalūs pagrindai panaikinti pareiškėjo pareigybę.
16. Teismas nepagrįstu laikė ir atsakovo teiginį, kad pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta dėl to, jog pareigybei nebuvo užtikrintas darbo krūvis. Teismo vertinimu, darbo krūvis valstybės tarnautojui negali būti vertinamas pagal išsiųstų raštų skaičių, nes tokio vertinimo kriterijaus nėra tarnautojo veiklos vertinime, pareiškėjo funkcijos apėmė daug platesnį veiklų ratą nei raštų rengimas. Be to, siunčiant dokumentą skyriaus vardu, jis yra siunčiamas skyriaus vedėjo, todėl negali atspindėti tarnautojo darbo krūvio. Atsakovas dar 2018 m. gruodžio 18 d. tvirtindamas Tarnybos struktūrą galėjo įvertinti minėtą kriterijų, be to, 2019 m. pareiškėjo tiesioginis vadovas nederino pareiškėjo atostogų prašymo motyvuodamas dideliu darbo krūviu, nors vėliau, po trijų mėnesių, pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie funkcijų perdavimą, nors pareiškėjui 2019 m. buvo suformuluotos konkrečios užduotys. Bylos medžiaga patvirtino, kad pareiškėjo dalį atliekamų funkcijų, susijusių su lygių galimybių liniuotės įrankiu, vykdo nauji asmenys, t. y. pagal Tarnybos 2019 m. rugsėjo 17 d. pasirašytą sutartį Nr. 2019/08 su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ dėl programos „Kurk Lietuvai“, pareiškėjo funkcijų dalį vykdo E. M. ir S. G-M. Be to, iš byloje esančių raštų matyti, kad atsakovas, esant nepakankamam darbo užmokesčio finansavimui, 2018 m. steigė naujas pareigybes, kėlė darbo užmokestį darbuotojams, planavo Tarnybos plėtrą ir naujų pareigybių steigimą. Iki pat 2019 m. birželio 17 d., kai pareiškėjas buvo įspėtas apie pareigybės panaikinimą, poreikio optimizuoti sąnaudas atsakovas nematė, o iš atsakovo pateiktos informacijos apie valstybės biudžeto asignavimus matyti, kad Tarnybai 2018 m. skirta 402 tūkst. Eur, 2019 m. – 408 tūkst. Eur, 2020 m. – 438 tūkst. Eur, t. y. finansavimas ne mažėjo, o didėjo, todėl teismas atmetė atsakovo argumentą dėl darbo užmokesčio trūkumo.
17. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, teismų praktiką, teismas sprendė, kad lygių galimybių kontrolieriaus įvykdyto darbo organizavimo pakeitimo fiktyvumą patvirtina tokios aplinkybės, įrodančios jos nenuoseklumą, įgyvendinant savo sprendimą dėl pareigybės panaikinimo: pirma, lygių galimybių kontrolierius neatliko jokios analizės dėl Tarnybos darbuotojų funkcijų dubliavimosi, darbo užmokesčio lėšų trūkumo; antra, Tarnybai skirtas finansavimas ne mažėjo, o didėjo; trečia, po pareiškėjo atleidimo pagal pasirašytą 2019 m. rugsėjo 17 d. sutartį Nr. 2019/08 su atsakovu pareiškėjo dalį programos „Kurk Lietuvai“ funkcijų vykdo VšĮ „Investuok Lietuvoje“; ketvirta, lygių galimybių kontrolierius apskritai nepriėmė jokio vidinio teisės akto dėl dalies pareiškėjo funkcijų perdavimo kitiems Tarnyboms darbuotojams; penkta, 2018 m. gruodžio 18 d. lygių galimybių kontrolieriaus įsakymu buvo patvirtinta Tarnybos struktūra ir pareigybių sąrašas su pareigybių aprašymais, taip pat pareiškėjo pareigybės aprašymas; šešta, pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta po to, kai 2019 m. gegužės 8 d. lygių galimybių kontrolierius konstatavo skyriaus vedėjo T. V. R. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ar persekiojimo prevencijos taisyklių 18.2 punkto pažeidimą, t. y. esant konfliktui tarp skyriaus vedėjo ir pareiškėjo.
18. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs tiesioginio priežastinio ryšio tarp lygių galimybių kontrolieriaus 2019 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-19 įgyvendintų darbo organizavimo pakeitimų Tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriuje ir dėl to, kad pareiškėjo pareigybė tapo nereikalinga, taip pat nustatęs, kad lygių galimybių kontrolierius nebuvo nuoseklus ir nesilaikė savo sprendimo dėl pareigybės, nes po pareiškėjo atleidimo 2019 m. rugsėjo 17 d. pasirašė sutartį Nr. 2019/08 su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ dėl dalies programos „Kurk Lietuvai“ funkcijų vykdymo. Be to, darbo užmokestis 2019 m. Tarnyboje nemažėjo, buvo pakankamas, o atleidimas susijęs su tuo, kad lygių galimybių kontrolierius konstatavo skyriaus vedėjo T. V. R. Tarnybos priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ar persekiojimo prevencijos taisyklių 18.2 punkto pažeidimą. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skundžiamas Įsakymas naikintinas.
19. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos pažeistų teisių gynimo, taikė DK 218 straipsnio 2 dalį ir konstatavo, jog pareiškėjas grąžinamas į eitas Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo arba lygiavertes pareigas. Tam, kad pareiškėjo teisės būtų visiškai apgintos, vadovaujantis DK 218 straipsnio 2 dalimi, jam priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 17 d., iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
III.
20. Atsakovas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat atsakovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
21. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad lygių galimybių kontrolierius neatliko jokios analizės dėl Tarnybos darbuotojų funkcijų dubliavimosi, ir pažymi, jog Tarnyba su atsiliepimu yra pateikusi išsamią analizę, iš kurios matyti, kad tos pačios arba panašios kaip pareiškėjo funkcijos yra nustatytos ir kitų Tarnybos pareigybių aprašymuose. Taip pat Tarnyba pateikė pareiškėjui pavestų darbų sąrašą, pagal kurį akivaizdžiai matoma, kad pareiškėjo darbo krūvis yra nepakankamas valstybės tarnautojo pareigybei Tarnyboje pateisinti.
22. Teismo sprendime konstatuota, jog lygių galimybių kontrolierius nepriėmė jokio vidinio teisės akto dėl dalies pareiškėjo funkcijų perdavimo kitiems Tarnybos darbuotojams. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjo vykdytų funkcijų vedėjas kitam darbuotojui neperdavė, o įvykdė jas pats, todėl joks vidinis teisės aktas dėl pareiškėjo funkcijų perdavimo ir negalėjo būti priimtas.
23. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo vykdytų funkcijų sutapimas su programos „Kurk Lietuvai“ funkcijomis yra visiškai nepagrįstas ir klaidingas. Vedėjas, vykdydamas savo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, parengė projekto koncepcija ir įgyvendino ją kartu su programos „Kurk Lietuvai“ dalyvėmis, konsultuodamas jas ekspertinėmis žiniomis. Šio proceso eigoje buvo sukurtas „Lygių galimybių liniuotės“ įrankis, kuris yra prieinamas nuo 2020 m. kovo 5 d. Projektas buvo finansuojamas išimtinai VšĮ „Investuok Lietuvoje“ programos „Kurk Lietuvai“ lėšomis, įskaitant ir programos dalyvėms mokamą darbo užmokestį. Programos dalyvės techniškai nebuvo įdarbintos Tarnyboje ir neperėmė Tarnybos darbuotojų vykdomų funkcijų. Šiuo atveju pareiškėjui suformuluotą užduotį įgyvendino vedėjas, o ne programos „Kurk Lietuvai“ dalyvės, nes jos dirbo ties paties įrankio sukūrimu ir išbandymu, o ne su įrankio metodologijos koncepcijos parengimu, kas buvo pavesta pareiškėjui, o įvykdė vedėjas.
24. Pažymi, kad pareiškėjui niekada nebuvo siūloma išeiti iš darbo. Pokalbio su lygių galimybių kontroliere metu pareiškėjui buvo detaliai paaiškintos aplinkybės, susijusios su nepakankamu Tarnybos finansavimu darbo užmokesčiui, jo ir kitų darbuotojų atliekamomis darbo funkcijomis bei ieškota sprendimo, maksimaliai tenkinančio tiek pareiškėjo, tiek Tarnybos interesus.
25. Nors teismas visiškai tiksliai nurodė, kad Tarnybai skiriamos lėšos didėjo, tačiau nenagrinėjo Tarnybos pateiktų įrodymų dėl skirto finansavimo paskirstymo pagal tikslines išlaidas. Teismas taip pat nesirėmė Tarnybos pateiktais įrodymais, jog būtent darbo užmokesčiui finansavimas nebuvo padidintas.
26. Įvykus situacijai, kai pareiškėjas kreipėsi į lygių galimybių kontrolierių dėl vedėjo netinkamo elgesio pareiškėjo atžvilgiu, Tarnyboje nedelsiant buvo sudaryta komisija šiam atvejui ištirti. 2019 m. gegužės 8 d. lygių galimybių kontrolierius konstatavo netinkamą vedėjo elgesį bei ėmėsi priemonių, kad pareiškėjas tokio elgesio nepatirtų ateityje. Akivaizdu, kad nagrinėdamas situaciją tarp pareiškėjo ir vedėjo, lygių galimybių kontrolierius buvo visiškai objektyvus ir nešališkas. Dėl to neaišku, kodėl teismas nusprendė, jog lygių galimybių kontrolieriaus sprendimas pripažinti vedėjo elgesį netinkamu galėjo lemti pareiškėjo pareigybės panaikinimą.
27. Atsakovas pažymi, kad nuo pareiškėjo atleidimo iki dabar Tarnyboje nėra įsteigta kita pareigybė, kurią užėmusiam asmeniui būtų pavestos pareiškėjo vykdytos funkcijos. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, leidžiančios daryti prielaidą dėl pareiškėjo pareigybės naikinimo fiktyvumo. Tarnyba yra pateikusi išsamius įrodymus, pagrindžiančius Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimą dėl pareiškėjo pareigybės pripažinimo pertekline ir todėl naikintina.
28. Pareiškėjas M. K. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo atmesti Tarnybos apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
29. Atsakovas teigė, jog prieš priimant sprendimą dėl pareiškėjo pareigybės panaikinimo ir įspėjant jį buvo atlikta išsami visų Tarnybos tikslams siekti numatytų pareigybių funkcijų analizė, Ttačiau jokie įrodymai teismui apie atliktą tokią analizę nebuvo pateikti. Atsakovas teismui pateikė tik poros pareigybių aprašymų funkcijų palyginimo lentelę, kuri neleidžia daryti išvados apie pareiškėjos pareigybės netikslingumą ar nereikalingumą. Atsakovo nurodomos pareiškėjo pareigybės funkcijos, kurios dubliuojasi su kitų pareigybių funkcijomis, buvo nustatytos dar 2017 m. gegužės 5 d. patvirtintame pareigybės aprašyme. 2018 m. gruodžio 18 d. Lygių galimybių kontrolierės įsakymu buvo patvirtinta Tarnybos struktūra ir pareigybių sąrašas su aprašymais. Jau tuo metu atsakovas galėjo matyti, kad pareiškėjo pareigybė „nepasiteisino“, nes jo funkcijos dubliuojasi. Tačiau pareiškėjo pareigybė nebuvo panaikinta, kas leido teismui pagrįstai spręsti, kad argumentas dėl funkcijų dubliavimosi yra tiesiog formalus pagrindas pareiškėjo pareigybės panaikinimui. Taip pat atsakovas nepateikė atliktos finansų analizės.
30. Atsakovas remiasi Pareigybių poreikio įvertinimo metodika, kurioje detaliai nurodyti pareigybių vertinimo proceso etapai ir veiksmai, tame tarpe ir su tarnautojais atliekamos apklausos, interviu. Tačiau šiuo atveju jokios apklausos ar interviu nebuvo atliekami, metodika nebuvo vadovautasi. Taigi teismas priėjo pagrįstos išvados, kad lygių galimybių kontrolierius, prieš panaikindamas pareiškėjo pareigybę, apskritai neatliko jokios analizės dėl darbuotojų funkcijų dubliavimo, darbo užmokesčio lėšų trūkumo.
31. Pareiškėjui nesuprantama, kokiu pagrindu atsakovas darbo krūvį matuoja tik išsiųstų raštų skaičiumi. Pažymi, jog tokio vertinimo kriterijaus nėra net tarnautojo veiklos vertinime. Pareiškėjo funkcijos apėmė daug platesnį veiklų ratą nei tik raštų rengimas. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, joks yra kitų darbuotojų, ypatingai patarėjų, parengiamų ir išsiunčiamų raštų skaičius ir kaip yra nustatoma, koks skaičius reiškia nepakankamą darbo krūvį.
32. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo atostogų metu, priešingai nei teigia atsakovas, būdavo priimamas įsakymas dėl pavadavimo, atitinkamai turėjo būti priimamas teisės aktas ir dėl pareiškėjo pareigybės funkcijų perėmimo. Nors atsakovas teigia, kad visas pareiškėjo funkcijas perėmė skyriaus vedėjas, tačiau apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareiškėjo funkcijas vykdo likę Lygių galimybių integravimo skyriaus darbuotojai. Taigi pareiškėjo funkcijas vykdo ne tik skyriaus vedėjas.
33. Pareiškėjui pareigybės aprašyme buvo nustatyta funkcija dalyvauti lygių galimybių integravimo priemonių kūrimo ir įgyvendinimo procese. Jeigu jis nebūtų buvęs atleistas, po koncepcijos sukūrimo būtų siekęs įgyvendinimo procesas, t. y. pačio įrankio sukūrimas ir išbandymas. Taigi „Kurk Lietuvai“ dalyvės atliko būtent pareiškėjo funkcijas.
34. Pareiškėjas pažymi, jog atsakovo argumentas dėl nepakankamo finansavimo atsirado tik pradėjus bylos nagrinėjimą. Nors atsakovas pateikė lentelę, kurioje palygina, kokio dydžio finansavimas buvo skiriamas visai Tarnybos veiklai 2018–2019 m., tačiau nepateikė jokios išsamios analizės, kuri leistų spręsti apie nepakankamą finansavimą darbo užmokesčiui.
konstatuoja:
IV.
36. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos (Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo pareigų), remiantis VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu (kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė), teisėtumo bei pagrįstumo.
37. Nagrinėjamu atveju aktualus yra nustatymas teisiškai reikšmingos aplinkybės, ar pareiškėjo atleidimas iš valstybės tarnybos minėtu pagrindu buvo realus, ar fiktyvus, turint tikslą tik pagrįsti tarnybos santykių nutraukimą su konkrečiu valstybės tarnautoju. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjo atleidimas buvo fiktyvus ir jį grąžino į valstybės tarnybą, atsakovas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teigia priešingai, apeliaciniame skunde pateikdamas savo byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo versiją.
38. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šis reglamentavimas lemia, kad apeliacinio skundo turinys, t. y. juo ginčijamų pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų teisiškai reikšmingų išvadų kiekis bei pobūdis, apsprendžia bylos nagrinėjamos apeliacine tvarka dalyką.
39. Administracinių teismų praktikoje šio pobūdžio bylose yra konstatuota, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti tarnybos santykių nutraukimą su konkrečiu valstybės tarnautoju. Nagrinėjant bylas dėl valstybės tarnautojo atleidimo pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (kuris šiuo metu yra analogiškas VTĮ 51 str. 1 d. 9 p.) nustatomos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: ar atsakovas realiai atliko kompetentingo organo sprendimu įformintus struktūrinius pertvarkymus, dėl kurių buvo panaikinta valstybės tarnautojo pareigybė; ar atlikus šiuos pertvarkymus šis tarnautojas nebegalėjo vykdyti pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų, nes šios funkcijos buvo iš viso nebeatliekamos arba joms vykdyti užteko mažiau darbuotojų, ar funkcijos iš viso išliko. Struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti yra aktualu nustatyti, kokia iki jų buvo įstaigos (institucijos) struktūra (sandara) ir kaip ji pakito ir ar struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tik tokie, kuriais siekiama pagrįsti valstybės tarnautojo atleidimą iš valstybės tarnybos. Taip pat byloje buvo svarbu nustatyti, ar atsakovas pagrįstai ir teisėtai nepasiūlė pareiškėjui kitų pareigų, o konstatavęs, jog nėra kitų pareigų, kurias būtų galima pasiūlyti pareiškėjui (valstybės tarnautojui), pareiškėją atleido iš valstybės tarnybos. (žr., pvz., 2011 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-346/2011; 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1954/2012; 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018; 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4931-629/2019).
40. Byloje nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 18 d. atsakovo įsakymu buvo patvirtinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos struktūra ir pareigybių sąrašas su pareigybių aprašymais, taip pat pareiškėjo pareigybės aprašymas. Šios struktūros pakeitimas, įvyko už pusmečio ir yra susijęs tik su pareiškėjo pareigybės panaikinimu.
41. Byloje taip pat nustatyta, kad tarp skyriaus vedėjo T. V. R. ir jam pavaldaus pareiškėjo tuo metu vyko konfliktas. Pareiškėjo atžvilgiu 2019 m. buvo pradėti du tarnybiniai patikrinimai, kurių metu pareiškėjo neteisėtų veiksmų nebuvo nustatyta, o skyriaus vedėjas T. V. R. 2019 m. gegužės 8 d. buvo pripažintas pažeidęs Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ar persekiojimo prevencijos taisyklių 18.2 punkto reikalavimus.
42. Byloje nustatyta ir tai, kad Tarnybai skiriamas finansavimas kasmet nuo 2018 m. didėjo (2018 m. skirta 402 tūkst. Eur, 2019 m. – 408 tūkst. Eur, 2020 m. – 438 tūkst. Eur,). 2019 m. pareiškėjo tiesioginis vadovas nederino pareiškėjo atostogų prašymo, tai motyvuodamas dideliu darbo krūviu, nors vėliau, po trijų mėnesių, pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta. Šios aplinkybės paneigia atsakovo teiginius dėl būtinybės naikinti pareiškėjo pareigybę dėl darbo užmokesčio trūkumo, dėl pareiškėjo vykdomų funkcijų dubliavimosi su kitų tarnautojų funkcijomis ir pan.
43. Įrodymų vertinimo prasme darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog pareiškėjo pareigybės panaikinimas buvo fiktyvus, turint tikslą tik pagrįsti tarnybos santykių nutraukimą su konkrečiu valstybės tarnautoju, dėl ko priešingi šiuo klausimu apeliacinio skundo argumentai yra atmetami.
44. Kolegija konstatuoja ir tai, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, jas nustatė remdamasis įrodymais, kuriuos vertino laikydamasis procesinio įstatymo normų. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais dėl įrodymų vertinimo, todėl jų nekartoja ir detaliai nevertina apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su įrodymų vertinimu. Remdamasis nustatytomis bylai reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamai taikydamas ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
45. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad žodinis procesas apeliacinės instancijos teisme yra išimtis iš taisyklės, nustatančios rašytinį procesą. Be to, atsakovo prašymas yra bendro pobūdžio ir nėra grindžiamas kokiomis tai išskirtinėmis aplinkybėmis. Pažymėtina ir tai, kad šalys teise pasisakyti ir būti išklausytos teismo, pasinaudojo pirmos instancijos teisme, dėl šių priežasčių atsakovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka yra atmetamas.
46. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą tenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti jam iš atsakovo bylos vedimo išlaidas (1 200 Eur) patirtas apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 40 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui M. K. iš atsakovo Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) teismo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė