LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-2721 51, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 55, 56, 61, 671, 89, 91, 92, 97 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 931 STRAIPSNIU

ĮSTATYMAS

 

2015 m. lapkričio 19 d. Nr. XII-2052

Vilnius

 

 

 

1 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 51 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

51 straipsnis. Draudimas papirkti rinkėjus

1. Rinkėjas yra rinkimų teisę Seimo rinkimuose turintis asmuo. Prasidėjus Seimo rinkimų politinei kampanijai, t. y. nuo Seimo rinkimų datos paskelbimo iki šio įstatymo nustatyto rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpio pabaigos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, kurį numatoma kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių politinių partijų ar kandidatų arba asmenų, kuriuos numatoma kelti kandidatais, ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę.

2. Rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (veiklos ar rinkimų programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų), pažymėtos politinės partijos, kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, numatomo kelti ar numatančio išsikelti kandidatu į Seimo narius, simbolika, neatlygintinas platinimas.

3. Rinkėjų papirkimo faktus tiria ir dėl jų sprendžia apygardų rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o vertina Vyriausioji rinkimų komisija. Apie nustatytą rinkėjų papirkimo faktą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia savo interneto svetainėje kartu su kandidato, pažeidusio šį straipsnį, pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus. Rinkėjų papirkimo faktus pripažinus šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu, atsiranda šiame ir kituose įstatymuose nustatytos pasekmės.“

 

 

2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

9 straipsnis. Rinkimų apygardų sudarymas

1. Rinkimams organizuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikos teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje, Lietuvos Respublikos teritorijos suskirstymą į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinį teritorinį padalijimą. Rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių. Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Vyriausioji rinkimų komisija, likus ne mažiau kaip 210 dienų iki rinkimų, nustato ir, likus ne mažiau kaip 180 dienų iki rinkimų, savo interneto svetainėje skelbia rinkimų apygardas sudarančių rinkimų apylinkių sąrašą, jų balsavimo būstinių adresus ir telefonus, apygardos rinkėjų skaičių, apygardų rinkimų komisijų adresus ir telefonus. Sudarant vienmandatę rinkimų apygardą, kurioje balsuoja šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodyti rinkėjai, jos rinkėjų skaičius nustatomas įskaičiuojant paskutiniuose Seimo rinkimuose dalyvavusių ir Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsavusių rinkėjų skaičių.

2. Taip pat sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai. Šioje apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą renkama 70 Seimo narių.“

 

3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Atsižvelgiant į patogumą rinkėjui atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų skaičių, savivaldybių teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes.“

2. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Savivaldybės teritorijos suskirstymą, kuris yra pastovus organizuojant ir vykdant rinkimus ir referendumus, prireikus į rinkimų apylinkes savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu keičia Vyriausioji rinkimų komisija. Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus Vyriausioji rinkimų komisija skelbia savo interneto svetainėje.“

3. Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Prireikus rinkimų apylinkės ribos, balsavimo patalpos adresas keičiami neperžengiant vienmandatės rinkimų apygardos ribų, bet ne vėliau kaip likus 100 dienų iki rinkimų. Savivaldybės administracijos direktoriaus teikime tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodoma siūlomas rinkimų apylinkės pavadinimas, rinkimų apylinkę sudarantys adresai, rinkėjų skaičius sudaromoje rinkimų apylinkėje, balsavimo patalpų adresas ir pastato, kuriame yra balsavimo patalpa, adreso koordinatės. Teikime keisti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodomi siūlomi pakeitimai. Šie pakeitimai turi būti pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 110 dienų iki rinkimų. Jeigu anksčiau nustatytose balsavimo patalpose negalima surengti balsavimo, Vyriausioji rinkimų komisija apygardos rinkimų komisijos teikimu gali pakeisti rinkimų apylinkės balsavimo patalpos adresą likus iki rinkimų ir trumpesniam, negu šiame straipsnyje nustatyta, terminui.“

4. Papildyti 10 straipsnį 5 dalimi:

5. Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą ir sąrašo pakeitimus skelbia Vyriausioji rinkimų komisija likus 100 dienų iki rinkimų.“

 

4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

11 straipsnis. Rinkimų komisijos

1. Rinkimus į Seimą organizuoja ir vykdo:

1) Vyriausioji rinkimų komisija;

2) apygardų rinkimų komisijos;

3) apylinkių rinkimų komisijos.

2. Į rinkimų komisiją gali būti siūlomas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Seimo nariu (neatsižvelgiant į kandidatui į Seimo narius nustatytą jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų) ir nebuvo per paskutinius trejus Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimus arba referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už Seimo, Respublikos Prezidento, Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymų ar Referendumo įstatymo pažeidimą ar dėl jo netinkamo pareigų atlikimo nebuvo atestuotas apygardos rinkimų komisijos arba Vyriausiosios rinkimų komisijos.

3. Vienu metu tas pats asmuo negali būti: rinkimų komisijos nariu ir kandidatu į Seimo narius; kandidatu į Seimo narius ir atstovu rinkimams; atstovu rinkimams ir rinkimų komisijos nariu; kandidatu į Seimo narius ir rinkimų stebėtoju; rinkimų komisijos nariu ir rinkimų stebėtoju. Rinkimų komisijos narys, jeigu jis pageidauja būti kandidatu į Seimo narius, prieš duodamas sutikimą tapti kandidatu ar pradėdamas rinkti piliečių parašus, privalo ne vėliau kaip prieš 10 dienų raštu atsisakyti rinkimų komisijos nario pareigų. Jeigu rinkimų komisijos narys to nepadaro, jis šalinamas iš rinkimų komisijos už šio įstatymo pažeidimą ir neregistruojamas kandidatu į Seimo narius ar iš jų išbraukiamas.

4. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

2) atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba sprendimo panaikinti mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo treji metai;

3) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir teisės aktuose nustatytų etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai;

4) yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys.

5. Rinkimų komisijų nariams ir pirmininkams Vyriausioji rinkimų komisija jos nustatyta tvarka organizuoja mokymus.“

 

5 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Apygardų rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 85 dienoms iki rinkimų.“

2. Pakeisti 15 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

3) savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlyto kiekvienos savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo;“.

3. Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir savivaldybės administracijos direktorius gali siūlyti ir daugiau kandidatūrų. Jeigu rinkimų apygardos teritorija sudaryta iš kelių savivaldybių teritorijų, komisijoje turi būti visų šių savivaldybių administracijose dirbančių karjeros valstybės tarnautojų, pasiūlytų į komisiją šių savivaldybių administracijų direktorių.“

4. Pakeisti 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Partijos, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po vieną savo atstovą. Jeigu partijų pasiūlyti atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti komisijos nariais asmenis, pasiūlytus teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus.“

5. Pakeisti 15 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Visais atvejais ne mažiau kaip trys komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į apygardos rinkimų komisiją iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama iš teisingumo ministro arba Lietuvos teisininkų draugijos, arba savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų asmenų.“

 

6 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų apygardos rinkimų komisija nustato kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų (jų koalicijų), turinčių teisę siūlyti kandidatūras į rinkimų komisijas, skaičiui. Jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos direktorius.“

2. Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Po vienodą skaičių kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisiją turi teisę siūlyti:

1) partija ar partijų koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu partija Seimo narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis;

2) partija ar partijų koalicija, per paskutinius savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, tarybos rinkimus gavusios šios tarybos narių mandatų pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą). Jeigu partija tarybos narių mandatų gavo būdama koalicijoje, kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis.“

3. Pakeisti 17 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

6. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytos kandidatūros neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino, apygardų rinkimų komisijos gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų į apylinkės rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomos kandidatūros negali būti partijų nariais ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip trys apygardos rinkimų komisijos nariai apygardos rinkimų komisijos posėdyje, kuriame skiriamas savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytas apylinkės rinkimų komisijos narys, prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomos kandidatūros paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, ši kandidatūra negali būti skiriama komisijos nariu. Apylinkės rinkimų komisijoje turi būti mažiausiai 5 nariai.“

 

7 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) iš apygardos rinkimų komisijos gauna apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas su jais susipažinti rinkėjams, partijų atstovams rinkimams, įteikia ar kitaip perduoda rinkėjams rinkėjo korteles, praneša apygardos rinkimų komisijai apie apylinkės rinkėjų sąraše aptiktus netikslumus ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis perduoda šiuos duomenis;“.

 

8 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų sąrašus elektroninių ryšių priemonėmis sudaro ir tvarko Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytoju. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra spausdinami. Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Sudarant rinkėjų sąrašus, naudojami šie asmens duomenys:

1) Lietuvos Respublikos rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, pilietybę patvirtinančio asmens dokumento numeris, gyvenamosios vietos adresas ir adreso įrašymo į gyventojų registrą pagrindas;

2) vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, gyvenamosios vietos adresas ir adreso įrašymo į gyventojų registrą pagrindas;

3) rinkimų apylinkių rinkėjų sąraše: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas. Rinkėjų, kurie yra pareiškę nesutikimą, kad jų adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, adresas nurodomas tik rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede ir rinkėjo kortelėje.“

 

9 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 26 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Likus ne daugiau kaip 7 dienoms iki rinkimų, išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose padarytais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pripažintais pakeitimais patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai. Galutiniai rinkėjų sąrašai gali būti keičiami tik Vyriausiajai rinkimų komisijai sutikus. Elektroninis Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas pasibaigus rinkimams yra saugomas ir naudojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytais terminais ir tvarka.“

 

10 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Rinkimų dieną rinkėjas, kuris nėra balsavęs, gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka balsuoti kitoje savo vienmandatės rinkimų apygardos rinkimų apylinkėje, jeigu abi šios apygardos rinkimų apylinkės yra elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo ir apylinkių rinkimų komisijos gali patvirtinti, kad rinkėjas nėra balsavęs nė vienoje iš rinkimų apylinkių, o rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas šis rinkėjas, rinkimų komisija patvirtino, kad šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra padarytas įrašas apie šio rinkėjo atvykimą balsuoti į kitą rinkimų apylinkę ir rinkėjo balsas, jeigu bus gautas balsavimo paštu voke, nebus skaičiuojamas.“

 

11 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

37 straipsnis. Kandidatų į Seimo narius kėlimas

1. Kandidatus į Seimo narius gali kelti:

1) daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose partija, įregistruota pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą (toliau – Politinių partijų įstatymas) ne vėliau kaip likus 185 dienoms iki rinkimų, atitinkanti Politinių partijų įstatymo reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus ir neturinti partijos, kuriai inicijuojamas likvidavimas, ar likviduojamos partijos teisinio statuso;

2) vienmandatėje rinkimų apygardoje kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu, gali išsikelti kandidatu į Seimo narius, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip vienas tūkstantis tos apygardos rinkėjų. Jeigu partija nekelia kandidatų sąrašo, partijos keliamą kandidatą vienmandatėje rinkimų apygardoje parašais turi paremti ne mažiau kaip vienas tūkstantis tos apygardos rinkėjų.

2. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje partija kandidatus į Seimo narius kelia pateikdama kandidatų sąrašą, kuriame kandidatai surašyti iš jos nustatytos eilės. Jeigu partijos įstatai nenumato kitaip, kandidatai vienmandatėse rinkimų apygardose ir kandidatų, surašytų iš eilės, sąrašas daugiamandatėje rinkimų apygardoje turi būti patvirtinti partijos suvažiavimo ar konferencijos. Kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše) negali būti mažiau kaip 25 ir daugiau kaip 141 kandidatas.

3. Partija kelti kandidatus, o pilietis išsikelti kandidatu gali po to, kai yra įregistruoti politinės kampanijos dalyviu pagal Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą (toliau – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas).“

 

 

12 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

38 straipsnis. Kandidatų iškėlimo pareiškiniai dokumentai ir rinkėjų parašų rinkimo lapai

1. Partija turi įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:

1) pareiškimą dalyvauti rinkimuose;

2) savo registracijos dokumentų nuorašą, taip pat gali pateikti partijos programą, rinkimų programą;

3) daugiamandatėje rinkimų apygardoje keliamų kandidatų sąrašą;

4) kandidatų, keliamų vienmandatėse rinkimų apygardose, sąrašą;

5) kiekvieno keliamo kandidato pasirašytą įsipareigojimą, jeigu jis bus išrinktas, nutraukti darbo ar kitokią veiklą, nesuderinamą su Seimo nario statusu, sutikimą būti šios partijos iškeltu kandidatu konkrečioje rinkimų apygardoje, paties užpildytą kandidato į Seimo narius anketą ir gyventojų pajamų mokesčio bei gyventojo turto deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, taip pat privačių interesų deklaraciją ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus. Partija turi pateikti kiekvieno kandidato fotonuotraukas, autobiografiją;

6) įgaliojimą atstovui rinkimams atstovauti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat turi teisę pateikti įgaliojimus atstovauti jai ir jos keliamiems kandidatams apygardų rinkimų komisijose;

7) dokumentą, patvirtinantį, kad partija ar asmuo, keliamas kandidatu vienmandatėje rinkimų apygardoje, sumokėjo rinkimų užstatą, ir pranešimą, kuriame nurodoma Lietuvos Respublikoje registruotoje kredito įstaigoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotos kredito įstaigos padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, atidaryta sąskaita, į kurią bus grąžinamas rinkimų užstatas pagal šio įstatymo 41 straipsnio 5 dalį;

8) jeigu partija paskutiniuose Seimo, Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų rinkimuose buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašus, ji turi teisę pateikti atitinkamos politinės kampanijos finansavimo ataskaitos kopiją;

9) informaciją apie laikotarpiu nuo einamųjų metų sausio 1 dienos iki dokumentų pateikimo mėnesio 1 dienos gautas ir kasoje bei politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų ir einamojoje banko sąskaitose turimas lėšas.

2. Asmuo, nusprendęs išsikelti kandidatu į Seimo narius, apygardos rinkimų komisijai turi pateikti:

1) pareiškimą dėl išsikėlimo kandidatu į Seimo narius šioje rinkimų apygardoje;

2) paties pasirašytą įsipareigojimą, jeigu jis bus išrinktas, nutraukti darbo ar kitokią veiklą, nesuderinamą su Seimo nario statusu, paties užpildytą kandidato į Seimo narius anketą ir gyventojų pajamų mokesčio bei gyventojo turto deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, taip pat privačių interesų deklaraciją ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus. Asmuo turi pateikti savo fotonuotraukas, autobiografiją;

3) dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo, nusprendęs išsikelti kandidatu į Seimo narius, sumokėjo rinkimų užstatą, ir pranešimą, kuriame nurodoma Lietuvos Respublikoje registruotoje kredito įstaigoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotos kredito įstaigos padalinyje, veikiančios Lietuvos Respublikoje, atidaryta sąskaita, į kurią bus grąžinamas rinkimų užstatas pagal šio įstatymo 41 straipsnio 5 dalį. Taip pat gali būti pateiktas kandidato įgaliojimas jam atstovauti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir tos apygardos rinkimų komisijoje.

3. Kandidato į Seimo narius anketoje pilietis, išsikėlęs arba keliamas kandidatu į Seimo narius, pats turi įrašyti: pavardę, vardą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkas, puskarininkis ar liktinis, kitos sukarintos ar saugumo tarnybos apmokamas pareigūnas. Kandidato į Seimo narius anketoje taip pat gali būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų klausimų, į kuriuos asmuo gali ir neatsakyti. Kandidatas į Seimo narius taip pat privalo raštu pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai, ar jis yra, ar buvo ir kada buvo kitos valstybės (kitų valstybių) pilietis, ir, jeigu tokių aplinkybių yra, pateikti kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybę patvirtinantį dokumentą, o Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu – Lietuvos Respublikos, kitos valstybės (kitų valstybių) kompetentingų institucijų išduotą dokumentą apie kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybės atsisakymą ar jos netekimą, taip pat atitinkamos formos ir turinio rašytinį sutikimą, kad Vyriausioji rinkimų komisija galėtų gauti duomenis iš Lietuvos Respublikos, kitos valstybės (kitų valstybių) kompetentingų institucijų apie kandidato į Seimo narius turimą ar turėtą kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybę, jos atsisakymą ar netekimą.

4. Pareiškinius dokumentus, išskyrus užpildytus vardinius rinkėjų parašų rinkimo lapus, Vyriausioji rinkimų komisija pradeda priimti likus 85 dienoms ir baigia 17 valandą likus 65 dienoms iki rinkimų dienos. Dokumentai, pateikti pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, negali būti pripažįstami pareiškiniais dokumentais.

5. Pareiškiniai dokumentai gali būti pateikiami elektroniniu būdu. Rinkėjai taip pat gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroniniu būdu savo parašais paremti asmens išsikėlimą kandidatu.

6. Apygardos rinkimų komisija piliečiui, nusprendusiam išsikelti kandidatu į Seimo narius, per 3 dienas išduoda šio straipsnio 7 dalyje nurodytus vardinius rinkėjų parašų rinkimo lapus, kandidato išsikėlimą remiančių tos rinkimų apygardos rinkėjų parašams rinkti. Parašus renka kandidatai arba tai paveda atlikti kitiems rinkėjams. Parašus rinkęs asmuo pasirašo rinkėjų parašų rinkimo lapo pabaigoje ir atsako, kad parašai būtų renkami šio įstatymo nustatyta tvarka. Rinkėjų parašų rinkimo lape pilietis, kuris remia asmens išsikėlimą kandidatu, pats turi įrašyti šiuos duomenis: pavardę, vardą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, – ir pasirašyti. Tuo atveju, kai kandidato išsikėlimą remiantis pilietis dėl fizinių trūkumų ar kitų priežasčių negali reikalingų duomenų rinkėjų parašų rinkimo lape įrašyti pats, jis gali paprašyti kito rinkimų teisę turinčio piliečio, išskyrus parašų rinkėją, tai padaryti už jį. Šiuo atveju rinkėjų parašų rinkimo lape padaromas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos įrašas. Pilietis, remiantis asmens išsikėlimą kandidatu ir neturintis fizinių trūkumų, kurie jam trukdytų įrašyti savo duomenis, turi tuos duomenis į rinkėjų parašų rinkimo lapą įrašyti pats. Draudžiama papirkinėti išsikėlimą parėmusius rinkėjus, atsilyginti ar žadėti atsilyginti už kandidato išsikėlimo parėmimą, taip pat grasinant reikalauti pasirašyti ar kitaip pažeisti savanoriškumo principą. Rinkėjų parašų rinkimo lapus kandidatas turi grąžinti juos išdavusiai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų. Gavusi rinkėjų parašų rinkimo lapus, atitinkama rinkimų komisija ne daugiau kaip per 10 dienų juos patikrina. Parašus tikrinanti rinkimų komisija suskaičiuoja rinkimų apygardos rinkėjų, parėmusių šio piliečio išsikėlimą ar partijos iškeltą kandidatų sąrašą (kandidatą), parašų skaičių. Neįskaičiuojami šie parašai: asmenų, neturinčių rinkimų teisės; rinkėjų, neįrašytų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą; asmenų, kurie nėra įrašę visų šio įstatymo nustatytų duomenų; jeigu įrašyti neteisingi duomenys; visi parašai piliečio, kuris už to paties asmens išsikėlimą pasirašė keletą kartų. Jeigu yra nustatoma, kad piliečių parašai suklastoti, kad renkant parašus buvo pažeisti savanoriškumo principas ar kiti šio įstatymo reikalavimai, apygardos rinkimų komisija Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlo neregistruoti asmens kandidatu į Seimo narius. Jeigu rinkėjų parašų rinkimo lapuose, atmetus neįskaičiuojamus parašus, yra surinktas šio įstatymo nustatytas parašų skaičius, apygardos rinkimų komisija teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai registruoti asmenį kandidatu į Seimo narius.

7. Rinkėjų parašai renkami vardiniame rinkėjų parašų rinkimo lape, kuriame yra šis tekstas:

„Aš, rinkėjas, patvirtinu, kad remiu asmenį (asmens vardas, pavardė, vienmandatės rinkimų apygardos Nr.), išsikėlusį kandidatu Seimo rinkimuose (rinkimų data):

 

Eil. Nr.

Rinkėjo pavardė, vardas

Rinkėjo asmens tapatybės kortelės, paso numeris

Gimimo data

Gyvenamosios vietos adresas

Parašas ir data“

 

13 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 39 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Patikrinusi ir nustačiusi, kad pateikti visi šiame įstatyme numatyti pareiškiniai dokumentai ir jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, o kandidatą iškėlusi partija arba asmuo, išsikėlęs kandidatu, arba partijos iškeltas kandidatas vienmandatėje rinkimų apygardoje yra įregistruoti savarankiškais politinės kampanijos dalyviais, ir nustačiusi, kad kandidatas ar kandidatų sąrašas surinko šiame įstatyme nustatytą rinkėjų parašų skaičių, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl kandidato (kandidatų sąrašo) registravimo ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų.“

2. Pakeisti 39 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

6. Jeigu po kandidato į Seimo narius įregistravimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad kandidatas neatitinka šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako duoti šio įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nurodytą rašytinį sutikimą ar pateikti šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 38 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus, arba pateikia juos klaidingus ar nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu laiku, arba jeigu kandidatas neįvykdė šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų (nenurodė pagal šį statymą reikalaujamos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis), arba jeigu politinė partija, kandidatas yra šiurkščiai pažeidę šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalį, arba jeigu kandidatą iškėlusi partija ar kandidatas prarado savarankiško politinės kampanijos dalyvio statusą, Vyriausioji rinkimų komisija panaikina tokio kandidato į Seimo narius registravimą, atšaukia atitinkamos politinės partijos ar partijų koalicijos jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimą. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą gali priimti iki rinkimų dienos likus ne mažiau kaip 12 dienų arba po rinkimų dienos, kaip tai nustatyta šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje.“

 

14 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Rinkimų užstatai įregistruoti kandidatų sąrašą nustatomi du kartus didesni tai partijai, kuri paskutiniuose Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose arba rinkimuose į Europos Parlamentą buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašą (sąrašus) ir nepateikė atitinkamos politinės kampanijos finansavimo ataskaitos kopijos vadovaujantis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymu ir praėjusių kalendorinių metų politinės partijos finansinių ataskaitų rinkinių vadovaujantis Politinių partijų įstatymu.“

2. Pakeisti 41 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Pavėluotai pateikus pareiškinius dokumentus, nesurinkus šiame įstatyme nustatyto rinkėjų parašų skaičiaus arba atšaukus politinės partijos ar partijų koalicijos jungtinio sąrašo kandidatų paskelbimą, arba panaikinus kandidato registraciją, arba neįregistravus asmens kandidatu į Seimo narius šio įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje nustatytais pagrindais, rinkimų užstatas negrąžinamas.“

3. Pakeisti 41 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Pasibaigus politinės kampanijos laikotarpiui, Vyriausioji rinkimų komisija per 40 dienų grąžina rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai arba asmeniui, jeigu:

1) politinės kampanijos dalyvis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme nustatytais terminais pateikė politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, jos priedus bei išlaidas ir pajamas pagrindžiančius dokumentus;

2) kandidatai nepažeidė šio įstatymo 51 straipsnio arba šiurkščiai nepažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo;

3) kandidatų sąrašas (kandidatas) rinkimuose surinko ne mažiau kaip 3 procentus atitinkamoje rinkimų apygardoje rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.“

 

15 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas

Papildyti 43 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:

43 straipsnis. Kandidatų sąrašų sujungimas

1. Iki pareiškinių dokumentų pateikimo pabaigos kelios partijos gali sujungti savo kandidatų sąrašus. Tam jos privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti pareiškimą dėl kandidatų sąrašų sujungimo, nurodydamos koalicijos pavadinimą. Taip pat pateikiamas jungtinis sąrašas, kuriame kandidatai surašyti iš naujai sudarytos eilės, ir dokumentas, patvirtinantis, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas sujungti kandidatų sąrašus. Jungtiniame sąraše gali būti tik asmenys, įrašyti jungiamuose sąrašuose. Koalicijos pavadinime turi būti žodis „koalicija“ ir jame negali būti nuorodų į partijų, nesudarančių šios koalicijos, pavadinimus. Jungtinis sąrašas laikomas vienu sąrašu. Ta pati partija negali dalyvauti daugiau kaip vienoje koalicijoje.

2. Jungtiniam sąrašui yra prilyginamas partijos kandidatų sąrašas, jeigu jame yra du ir daugiau kandidatų, priklausančių kitai partijai ar kitoms partijoms.“

 

16 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 51 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Savo iniciatyva diskusijų laidas, laikydamiesi Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nuostatų, turi teisę rengti visi transliuotojai. Jiems netaikomos kitos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos.“

2. Pakeisti 51 straipsnio 9 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

2) valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų įmonių naudojamose viešojo transporto priemonėse ir ant jų, išskyrus atvejus, kai reklamos plotai ar vaizdo transliavimo įrenginiai priklauso ar yra perduoti naudotis tretiesiems asmenims, kuriems valstybės ar savivaldybių įmonės negali daryti tiesioginio ar netiesioginio lemiamo poveikio;“.

3. Pripažinti 51 straipsnio 9 dalies 7 punktą netekusiu galios.

4. Pakeisti 51 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

11. Pareiga nuimti išorinę politinę reklamą tenka išorinę politinę reklamą paskelbusiam asmeniui.

 

17 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

55 straipsnis. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimas

Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimą reglamentuoja Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas.“

 

18 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 56 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Rinkimų agitacija, neatsižvelgiant į jos būdus, formas ir priemones, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus išorinę politinę reklamą, iškabintą iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu ir balsavimo iš anksto metu jokių vaizdinių ir garsinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa. Jeigu tuo pačiu metu kartu vyksta arba Respublikos Prezidento rinkimų, arba rinkimų į Europos Parlamentą, arba savivaldybių tarybų rinkimų agitacija ar agitacija dėl referendumo, agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos tokiomis pačiomis, kaip šioje dalyje nurodyta, sąlygomis ir tvarka.“

 

19 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 61 straipsnį nauja 3 dalimi:

3. Tarptautinius rinkimų stebėtojus registruoja ir jiems pažymėjimus išduoda Vyriausioji rinkimų komisija. Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę neregistruoti tarptautinių rinkimų stebėtojų ir neišduoti jiems stebėtojų pažymėjimų, jeigu tokių tarptautinių rinkimų stebėtojų veikla neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Jeigu tarptautiniai rinkimų stebėtojai pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus ar Lietuvos Respublikos Konstituciją, jų registracija gali būti panaikinta, o rinkimų stebėtojo pažymėjimas pripažintas negaliojančiu. Tarptautiniai rinkimų stebėtojai turi visas teises, kurios yra numatytos šiame įstatyme rinkimų stebėtojams.“

2. Buvusią 61 straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi.

 

20 straipsnis. 671 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 671 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Balsuoti namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, yra pateikę Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose ir yra įrašyti į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus sudarančios ir tikslinančios rinkimų komisijos turi teisę duomenis apie neįgalius asmenis gauti iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro bei darbingumo ir neįgalumo lygio nustatymo duomenų tvarkytojų, o duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro tvarkytojo ir sveikatos priežiūros įstaigų. Šių duomenų rinkimų komisijos negali skleisti ir juos naudoja tik namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų sudarymo ir tikslinimo tikslais.“

 

21 straipsnis. 89 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 89 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas, sudarytas pagal šio įstatymo 43 straipsnį, arba jungtiniam kandidatų sąrašui prilygintas sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu už sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs sąrašas (sąrašai, jeigu už juos balsavo vienodas rinkėjų skaičius), už kurį balsavo daugiausia rinkėjų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas ir toliau iki tokio jų skaičiaus, kada už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.“

 

22 straipsnis. 91 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 91 straipsnį nauja 1 dalimi:

1. Jeigu partija ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalį ir toks pažeidimas nustatytas ar padarytas vėliau arba Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą priėmė vėliau, kaip nustatyta šio įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ar kandidato registravimo panaikinimo po rinkimų dienos, bet ne vėliau kaip iki galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo. Atšaukus kandidatų sąrašo paskelbimą, už kandidatų sąrašą paduoti balsai, o panaikinus kandidato registravimą, už kandidatą paduoti rinkiminio reitingo balsai arba rinkėjų paduoti balsai už kandidatą į Seimo narius pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus negaliojančiais, sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais šiame straipsnyje nustatyta tvarka.“

2. Buvusias 91 straipsnio 1 ir 2 dalis laikyti atitinkamai 2 ir 3 dalimis.

 

23 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 92 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Konkrečią pakartotinių rinkimų, pakartotinio balsavimo į Seimą tvarką pagal šio įstatymo nustatytus reikalavimus ir terminus nustato Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į tai, kad pakartotiniai rinkimai, pakartotinis balsavimas rengiami vienoje iš vienmandačių rinkimų apygardų. Vyriausioji rinkimų komisija, nustatydama pakartotinių rinkimų rengimo tvarką, negali keisti rinkimų apygardos ribų. Į apygardos rinkėjų sąrašą papildomai įrašomi tie šios rinkimų apygardos teritorijoje nuolat gyvenantys piliečiai, kuriems pakartotinių rinkimų dieną sukaks ne mažiau kaip 18 metų, o iš sąrašo išbraukiami tik rinkimų teisę praradę asmenys. Balsavimas užsienyje, laivuose (išskyrus atvejį, kai užsienyje gyvenantys rinkėjai ar laivuose esančios įgulos įrašyti į tos rinkimų apygardos, kurioje rengiami pakartotiniai rinkimai, rinkėjų sąrašus) nerengiamas.“

24 straipsnis. Įstatymo papildymas 931 straipsniu

Papildyti Įstatymą 931 straipsniu:

931 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero ir Europos Parlamento nario įgaliojimų nutrūkimas prieš terminą

1. Savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero ar Europos Parlamento nario pareigas einantis asmuo, išrinktas Seimo nariu arba juo tapęs užimdamas laisvą Seimo nario vietą, netenka savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero ar Europos Parlamento nario mandato.

2. Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatyto pagrindo atsiradimo savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero ar Europos Parlamento nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą.“

 

25 straipsnis. 97 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 97 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) jei buvęs Seimo narys buvo išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje, šioje rinkimų apygardoje organizuojami nauji rinkimai. Nauji rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 6 mėnesius. Rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina naujų rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki eilinių Seimo rinkimų datos, skaičiuojamos pagal Konstituciją, yra likę mažiau kaip vieneri metai. Konkrečią naujų rinkimų rengimo tvarką pagal šio įstatymo nustatytus reikalavimus ir terminus nustato Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į tai, kad nauji rinkimai rengiami vienoje iš vienmandačių rinkimų apygardų. Vyriausioji rinkimų komisija, nustatydama naujų rinkimų rengimo tvarką, negali keisti rinkimų apygardos ribų. Į rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą papildomai įrašomi šios rinkimų apygardos teritorijoje nuolat gyvenantys ar apsigyvenę ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravę gyvenamąją vietą piliečiai, kuriems naujų rinkimų dieną bus sukakę 18 metų. Iš rinkėjų sąrašo išbraukiami rinkimų teisę praradę asmenys ir piliečiai, kurie deklaravo gyvenamąją vietą ne šios rinkimų apygardos teritorijoje. Balsavimas užsienyje, laivuose (išskyrus atvejį, kai užsienyje gyvenantys rinkėjai ar laivuose esančios įgulos įrašyti į tos rinkimų apygardos, kurioje rengiami nauji rinkimai, rinkėjų sąrašus) nerengiamas;“.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

Respublikos Prezidentė                                                                                       Dalia Grybauskaitė