LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL VALSTYBINIO PLĖTROS BANKO STEIGIMO IR VALSTYBĖS DALYVAVIMO KREDITO ĮSTAIGŲ KAPITALE
2020 m. birželio 26 d. Nr. XIII-3174
Vilnius
atsižvelgdamas į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, įskaitant viešojo sektoriaus skolos dydį ir šios skolos valdymo sąnaudas, išvadą ir joje pateiktas rekomendacijas;
konstatuodamas, kad Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų Europos Sąjungoje (toliau – ES) (užima trečią vietą po Estijos ir Graikijos), o galimybės pritraukti naujus rinkos dalyvius yra ribotos dėl objektyvių socialinės ir ekonominės raidos sąlygų (maža rinka, nepalankios demografinės tendencijos);
pabrėždamas, kad smulkiojo ir vidutinio verslo kreditų prieinamumas Lietuvoje yra vienas mažiausių ES, o Valstybinio plėtros banko (toliau – VPB) įsteigimas ir valstybės dalyvavimas kredito įstaigų kapitale galėtų sumažinti šį rinkos trūkumą;
pripažindamas, kad VPB padidintų finansinių paslaugų prieinamumą Lietuvoje, ypač regionuose, ir galėtų paskatinti tvarią konkurenciją bankų sektoriuje;
suprasdamas, kad VPB yra perspektyvi alternatyva tradiciniams komerciniams bankams, galinti nukreipti finansinius išteklius ilgalaikę socialinę ir ekonominę gerovę kuriantiems projektams; tai kitas veiklos modelis, negu taiko komerciniai bankai, iš esmės siekiantys trumpalaikio pelningumo ir neretai stokojantys socialinės atsakomybės;
atsižvelgdamas į teigiamą VPB vaidmenį užtikrinant finansinį valstybės stabilumą, mažinant jos priklausomybę nuo išorės rizikos veiksnių ir kartu su kitais rinkos dalyviais užtikrinant ilgalaikį investicijų projektų finansavimą;
suprasdamas, kad šiuo metu rinkoje veikiančios nacionalinės plėtros įstaigos negali veikti kaip visapusiškai efektyvi alternatyva Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams, negali skatinti tvarios konkurencijos bankų rinkoje ir realiai švelninti ekonomikos svyravimų, tačiau šių Lietuvoje veikiančių nacionalinių plėtros įstaigų pagrindu gali būti steigiamas VPB, kuris galėtų siekti banko veiklos licencijos ir būtų prižiūrimas Lietuvos banko;
atsižvelgdamas į VPB svarbą įgyvendinant ES investicines programas;
konstatuodamas teigiamą kitų ES valstybių narių patirtį, kai dauguma valstybinių plėtros bankų turi banko veiklos licencijas ir jiems taikomi ES bankų veiklos reikalavimai;
vertindamas galimybes steigiant VPB pasinaudoti Europos Komisijos technine parame, kurią sudaro keturi pagrindiniai etapai: 1) finansų rinkos ribotumo išankstinis įvertinimas; 2) preliminari VPB galimybių studija ir alternatyvūs scenarijai; 3) pasirinkto VPB veiklos scenarijaus įgyvendinimo studija; 4) pasirinkto VPB veiklos scenarijaus įgyvendinimo gairės, nutaria:
2 straipsnis.
Įgalioti Lietuvos Respublikos Vyriausybę:
1) ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 1 d. pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Paramos struktūrinėms reformoms generaliniu direktoratu dėl techninės paramos Valstybinio plėtros banko steigimo klausimais;