LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS
Įsakymas
DĖL LIETUVOS respublikos korupcijos prevencijos ĮSTATYMO Nr. IX‑904 pakeitimo ĮSTATYMO TEISINIO REGULIAVIMO POVEIKIO EX POST VERTINIMO PLANO PATVIRTINIMO
2024 m. liepos 12 d. Nr. 1R-210
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi ir įgyvendindama Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 308 „Dėl Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos ir ataskaitos formos patvirtinimo“, 36 punktą,
tvirtinu Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 pakeitimo įstatymo teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo planą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
2024 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1R-210
LIETUVOS RESPUBLIKOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. IX-904 PAKEITIMO ĮSTATYMO TEISINIO REGULIAVIMO POVEIKIO EX POST VERTINIMO PLANAS
I SKYRIUS
LIETUVOS RESPUBLIKOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. IX-904 PAKEITIMO ĮSTATYMO TEISINIO REGULIAVIMO POVEIKIO EX POST VERTINIMO DALYKAS
1. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 pakeitimo įstatymo teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo (toliau – ex post vertinimas) dalykas – Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX‑904 pakeitimo įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatyto teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas, kuriuo, be kita ko, siekiama nustatyti:
1.1. ar Įstatymo galiojimo metu padidėjo viešojo ir privataus sektorių subjektų, visuomenės antikorupcinis sąmoningumas;
1.2. ar Įstatyme aiškiai nustatyta skirtingų subjektų atsakomybė už jų veiksmus korupcijos prevencijos srityje;
1.3. ar padidėjo privataus sektoriaus, visuomenės, pilietinės visuomenės organizacijų įsitraukimas kuriant antikorupcinę aplinką ir ar jiems buvo suteiktas vaidmuo dalyvaujant korupcijai atsparios aplinkos kūrimo procese;
II SKYRIUS
EX POST VERTINIMO KLAUSIMAI
2. Ex post vertinimo klausimai pagal veiksmingumo kriterijų:
2.1. Ar subjektai, turintys įgyvendinti Įstatyme įvardytas korupcijos prevencijos ir kitas korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių sistemą sudarančias priemones, žinojo apie nustatytą teisinį reguliavimą, jį taikė, naudojosi jiems suteiktomis teisėmis ir ar vykdė nustatytas pareigas?
2.2. Ar yra objektyvių priežasčių, dėl kurių nebuvo sudarytos sąlygos, kad Įstatyme nustatytas reguliavimas veiktų ir būtų taikomas visa apimtimi?
2.3. Ar buvo priimti Įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo pakeitimai (taip pat ir įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai), kuriais buvo nustatytos tam tikros sąlygos, galėjusios subjektams kliudyti taikyti nustatytą teisinį reguliavimą?
2.4. Ar buvo priimti Įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo pakeitimai (taip pat ir įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai), kuriais galėjo būti sudarytos palankios sąlygos ir (ar) skatinama taikyti nustatytą teisinį reguliavimą?
2.5. Ar, taikant Įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, korupcijos prevencijos srityje buvo pasiekti šie tikslai (jeigu taip, turėtų būti pateikti tai pagrindžiantys duomenys ir (ar) įrodymai, jeigu ne – nurodomos objektyvios priežastys ar sąlygos, dėl kurių tikslai nebuvo pasiekti):
2.5.1. Ar Įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas užtikrino veiksmingą subsidiarumo principo (reiškiančio, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą pirmiausia atsakingi patys viešojo sektoriaus subjektai) diegimą korupcijos prevencijos srityje? Ar Įstatyme nustatytos pakankamai aiškios taisyklės dėl subsidiarumo principo veikimo ir jo ribų, t. y. dėl savarankiškos įstaigos ir jai pavaldžių ir (ar) jos valdymo sričiai priskirtų viešojo sektoriaus subjektų bendradarbiavimo, reikalingo tam, kad savarankiškos įstaigos turėtų galimybę įgyvendinti joms Įstatyme nustatytas pareigas pavaldžiuose ir (ar) jų valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose, kai tie subjektai patys tam tikrų korupcijai atsparios aplinkos kūrimo veiksmų neatlieka?
2.5.2. Ar Įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas prisidėjo prie viešojo ir privataus sektorių, visuomenės antikorupcinio sąmoningumo puoselėjimo ir didinimo?
2.5.3. Ar Įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas prisidėjo prie antikorupcinės aplinkos Lietuvoje kūrimo skatinant subjektų savanorišką veiklą ir įsitraukimą?
2.6. Ar taikant Įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą buvo išspręstos problemos, nurodytos priimant vertinamą teisinį reguliavimą (nepakankamas institucijų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų vaidmuo antikorupcinio sąmoningumo didinimo veikloje; didesnio pokyčio kuriant antikorupcinę aplinką trūkumas ir pan.)? Jeigu taip, kokie duomenys ir (ar) įrodymai tai pagrindžia, jeigu ne – kokios objektyvios priežastys ar sąlygos tai lėmė?
2.7. Ar sudarytos sąlygos stebėti Įstatymo veiksmingumą? Ar nustatyti korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių kokybės kriterijai ir (ar) matavimo sistema? Jeigu taip, koks yra stebėsenos ir vertinimo mechanizmas?
2.8. Ar Įstatyme nustatytam teisiniam reguliavimui kelti tikslai (kurti antikorupcinę aplinką Lietuvoje skatinant subjektų savanorišką veiklą ir įsitraukimą; diegti subsidiarumo principą; puoselėti ir didinti viešojo ir privataus sektorių, visuomenės antikorupcinį sąmoningumą; atnaujinti atsparumo korupcijai priemones vykdančių subjektų sistemą, nurodyti jų teises, pareigas ir atsakomybę) vis dar aktualūs ir galiojantis teisinis reguliavimas vis dar tinkamas siekiant nustatytų tikslų?
3. Ex post vertinimo klausimai pagal poveikio kriterijų:
3.1. Ar Įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas turėjo teigiamą poveikį korupcijos prevencijos srityje? Jeigu taip, kokie duomenys ir (ar) įrodymai tai pagrindžia?
3.2. Ar Įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas turėjo neigiamų pasekmių korupcijos prevencijos srityje? Jeigu taip, kokios jos ir kokie duomenys ir (ar) įrodymai tai pagrindžia?
3.3. Ar Įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas turėjo poveikį šių sektorių subjektams (visuomenei) (jeigu taip, nurodyti, koks buvo teigiamas poveikis ir (ar) kokių neigiamų pasekmių patyrė tiesiogiai veikiamos asmenų grupės):
3.3.1. viešojo sektoriaus institucijoms, jų veiklai ir efektyvumui (ar padėjo didinti viešojo sektoriaus skaidrumą ir atskaitomybę, ar skatino valstybės tarnautojus ir valstybės politikus pranešti apie galimas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir kt.);
3.3.2. privataus sektoriaus subjektams ir verslo aplinkai (ar padėjo didinti privataus sektoriaus subjektų antikorupcinį sąmoningumą, ar padidino šių subjektų įsitraukimą į korupcijai atsparios aplinkos kūrimą ir kt.);
3.3.3. visuomenei ir jos požiūriui į korupciją (ar priėmus Įstatymą padidėjo visuomenės informuotumas apie korupcinio pobūdžio problemas, ar pradėjo keistis visuomenės nuomonė apie korupciją ir jos toleravimą ir kt.);
3.4. Ar buvo papildomų, nenumatytų aplinkybių ir (ar) veiksnių, turėjusių įtakos poveikiui asmenų grupėms, jų elgsenai? Jeigu taip, kokių?
3.5. Ar priėmus Įstatymą teisinė sistema ir jos normos tapo aiškesnės bei suprantamesnės korupcijos prevencijos srityje (kas yra korupcija, korupcinio pobūdžio nusikalstama veika ir pan.)?
3.6. Ar Įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas galėjo netiesiogiai paveikti asmenų grupes (ar turėjo šalutinį poveikį, kuris nebuvo prognozuotas)? Jeigu taip, tai kokias? Koks (teigiamas ir (ar) neigiamas) buvo poveikis?
4. Ex post vertinimo klausimai pagal rezultatyvumo (efektyvumo) kriterijų:
4.1. Ar taikant Įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą asmenų grupės patyrė sąnaudų? Jeigu taip, kokios asmenų grupės ir kokių sąnaudų (administracinė našta, finansinės išlaidos, prisitaikymo sąnaudos, netektos pajamos ir pan.) patyrė?
4.3. Ar taikant Įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetai, valstybės ir (ar) savivaldybių institucijos ir įstaigos patyrė sąnaudų? Jeigu taip, kokių (papildomos biudžeto išlaidos naujoms darbo vietoms steigti, mokymams, informacinėms sistemoms kurti ir (ar) palaikyti, ir (ar) prižiūrėti, išlaidos išmokoms ir (ar) paramai, netektos biudžeto pajamos ir pan.)?
4.4. Ar yra papildomų, nenumatytų aplinkybių, veiksnių, be Įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo, turėjusių įtakos patirtų sąnaudų dydžio sumažėjimui arba padidėjimui? Jeigu taip, kokie jie ir kokią įtaką turėjo?
4.5. Ar Įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo sąnaudos buvo preliminariai įvertintos prieš priimant Įstatymą? Jeigu taip, ar realiai patirtos sąnaudos atitiko preliminarius vertinimus?
4.6. Ar taikant Įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą asmenų grupės gavo naudos, kurią galima apskaičiuoti (gautos pajamos, sumažėjusios išlaidos ir pan.)? Jeigu taip, kokios?
4.7. Ar taikant Įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą buvo taupomos valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšos, gauta daugiau pajamų, surinkta daugiau įmokų į biudžetus? Jeigu taip, kiek?
4.8. Ar yra papildomų, nenumatytų aplinkybių, veiksnių, be Įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo, turėjusių įtakos gautos naudos dydžio sumažėjimui arba padidėjimui? Jeigu taip, kokie jie ir kokią įtaką turėjo?
4.9. Ar Įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo galima nauda buvo preliminariai įvertinta prieš priimant Įstatymą? Jeigu taip, ar gauta nauda yra tokia, kokios buvo tikimasi?
4.10. Ar galiojant Įstatymui buvo identifikuoti teisinio reguliavimo trūkumai? Jeigu taip, kokią įtaką tai turėjo Įstatymo efektyvumui?
4.11. Ar specifinių procesų, kurie apima tik korupcijos rizikos vertinimą, Įstatyme išskyrimas (audito metu atliekamas korupcijos rizikos valdymo vertinimas, teisinio reguliavimo antikorupcinis vertinimas) pasiteisino ir prisidėjo prie geresnių rezultatų pasiekimo ir procesų efektyvinimo (įskaitant ir resursų panaudojimo efektyvumą)?
III SKYRIUS
EX POST VERTINIMO METODAI
IV SKYRIUS
EX POST VERTINIMUI ATLIKTI REIKALINGI SURINKTI DUOMENYS IR GALIMI DUOMENŲ ŠALTINIAI
6. Ex post vertinimui atlikti reikalingi duomenys ir galimi duomenų šaltiniai:
6.1. esminių, daugiausia klausimų keliančių, problemų korupcijos prevencijos srityje identifikavimas (duomenų šaltinis – įvairių institucijų, organizacijų ir verslo atstovų interviu);
6.2. su Įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo įgyvendinimu susijusių subjektų Įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo vertinimas (duomenų šaltinis – Įstatyme įvardytų atsparumo korupcijai priemones vykdančių subjektų apklausa);
6.3. savarankiškų įstaigų ir kitų viešojo sektoriaus subjektų veiklos kuriant korupcijai atsparią aplinką ir įgyvendinant korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones vertinimas (duomenų šaltinis – Lietuvos respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) duomenys, apklausa);
6.4. 2022–2033 metų nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais įgyvendinimo 2023–2025 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 324 „Dėl 2022–2033 metų nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais koordinatoriaus paskyrimo ir 2022–2033 metų nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais įgyvendinimo 2023–2025 metų plano patvirtinimo“, (toliau – Planas) įgyvendinimo stebėsenos ir pažangos vertinimo rezultatai (2023 m.) (duomenų
šaltinis – STT parengta metinė Plano įgyvendinimo ataskaita);
6.5. 2022–2033 metų nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. XIV-1178 „Dėl 2022–2033 metų nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais patvirtinimo“, vertinimas (duomenų šaltinis – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) 2023 m. balandžio 4 d. Lietuvos nacionalinės korupcijos prevencijos darbotvarkės apžvalga: viešojo sektoriaus sąžiningumo strategijų stiprinimas);
6.6. tarptautinių vertintojų Lietuvai pateiktos rekomendacijos dėl procesų ir (ar) reguliavimo tobulinimo korupcijos prevencijos srityje (duomenų šaltinis – EBPO darbo grupės dėl papirkimo sudarant tarptautinius verslo sandorius patvirtinta Lietuvos 2-ojo ciklo vertinimo ataskaita; EBPO darbo grupės dėl papirkimo sudarant tarptautinius verslo sandorius patvirtinta Lietuvos 3-iojo ciklo vertinimo ataskaita);
6.7. Lietuvos gyventojų, verslo įmonių vadovų ir valstybės tarnautojų požiūris į korupciją, korupcijos paplitimą įvairiose institucijose, korupcinė patirtis, antikorupcinio potencialo, sprendimų priėmimo atvirumo Lietuvoje vertinimas (duomenų šaltinis – Lietuvos korupcijos žemėlapio tyrimo duomenys);
6.8. visuomenės požiūrio į korupciją ir šio reiškinio kontrolę vertinimas (duomenų
šaltinis – „Transparency International“ tyrimų duomenys, Europos Komisijos atliktų tyrimų rezultatai (greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 507 (2022 m.), specialioji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 523 (2022 m.), greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 524 (2023 m.), specialioji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 534 (2023 m.) ir kt.);
6.9. pokyčių kovos su korupcija sistemų taikymo srityje vertinimas (duomenų šaltinis – Europos Komisijos teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos);
6.10. centrinės vykdomosios valdžios (aukščiausios vykdomosios funkcijos) ir teisėsaugos institucijų korupcijos prevencijos sistemos veiksmingumo ir atsparumo korupcijai skatinimo vertinimas (duomenų šaltinis – Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) 5-ojo Lietuvos vertinimo etapo „Centrinės vykdomosios valdžios (aukščiausios vykdomosios funkcijos) bei teisėsaugos institucijų korupcijos prevencija ir atsparumo korupcijai skatinimas“ vertinimo ataskaita);
6.11. užregistruotų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų (kyšininkavimas, prekyba poveikiu ir kt.) skaičius kasmet, skaičiuojant likus 3 metams iki ex post vertinimo laikotarpio pradžios ir ex post vertinimo laikotarpiu, (duomenų šaltinis – Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenys);
6.12. Lietuvos teismuose išnagrinėtų bylų dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų (kyšininkavimas, prekyba poveikiu ir kt.) skaičius kasmet, skaičiuojant likus 3 metams iki ex post vertinimo laikotarpio pradžios ir ex post vertinimo laikotarpiu, (duomenų šaltinis – Nacionalinės teismų administracijos duomenys);
6.13. teismų krūvis nagrinėjant bylas dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų (kyšininkavimas, prekyba poveikiu ir kt.) pagal bendrai kasmet išnagrinėjamas baudžiamąsias bylas, skaičiuojant likus 3 metams iki ex post vertinimo laikotarpio pradžios ir ex post vertinimo laikotarpiu, (duomenų šaltinis – Nacionalinės teismų administracijos duomenys).
V SKYRIUS
EX POST VERTINIMO EIGA IR PLANUOJAMŲ VEIKSMŲ ATLIKIMO TERMINAI
7. Ex post vertinimo eiga ir planuojamų veiksmų atlikimo terminai:
7.2. Ex post vertinimui atlikti reikalingų duomenų vertinimas, analizė ir patikrinimas – iki 2025 m. sausio 3 d.
VI SKYRIUS
ASMENŲ, KURIEMS PAVESTA TEISĖS AKTŲ NUSTATYTA TVARKA ORGANIZUOTI IR ATLIKTI EX POST VERTINIMĄ, KONTAKTINIAI DUOMENYS
8. Asmenų, kuriems pavesta teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti ir atlikti ex post vertinimą, kontaktiniai duomenys:
8.1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėja Jolanta Bernotaitė, tel. 0 600 37 388, el. p. [email protected];
8.2. Teisingumo ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė Samanta Staneikaitė, tel. 0 605 94 250, el. p. [email protected].