VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL GYVŪNŲ LAIKYMO VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE TAISYKLIŲ TVIRTINIMO
2013 m. rugsėjo 18 d. Nr. 30-2001
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 2 punktu (Žin., 1997, Nr. 108-2728; 2012, Nr. 122-6126) ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtintu Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu (Žin., 2013, Nr. 48-2427):
2. Pavedu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui, kuruojančiam Saugaus miesto departamentą, kontroliuoti, kaip vykdomas šis įsakymas.
3. Laikau netekusiais galios:
3.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr. 40-1692 „Dėl Leidimų laikyti ūkinės paskirties gyvūnus išdavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“;
PATVIRTINTA
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001
GYVŪNŲ LAIKYMO vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklės (toliau – Taisyklės) galioja visoje Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje. Visi Savivaldybės teritorijoje esantys fiziniai ir juridiniai asmenys (toliau – asmenys) privalo laikytis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo (toliau – Gyvūnų laikymo aprašas), šių Taisyklių ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų įsigijimą, laikymą, priežiūrą, registravimą, veisimą, vežimą, pardavimą ir t.t. , reikalavimų.
2. Taisyklėse numatyti gyvūnų laikymo ir priežiūros, bešeimininkių kačių kastravimo programų vykdymo, bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų gaudymo ir laikinosios globos, gyvūnų vedžiojimo aikštelių įrengimo, reikalavimai, nustatyta šunų ir kačių registravimo ir identifikavimo tvarka.
3. Pagrindinės Taisyklių sąvokos:
Daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas.
Gyvūno identifikacija – gyvūno ženklinimas integriniu grandynu (mikroschema).
Gyvūno kastravimas – gyvūno lytinių liaukų (sėklidžių arba kiaušidžių) pašalinimas arba jų hormoninės veiklos nuslopinimas.
Gyvūnų gaudymas – gyvūno laisvės suvaržymas naudojant specialias streso arba pavojaus gyvūnų sveikatai nesukeliančias gaudymo priemones arba jų nenaudojant.
Karantinas – priemonės, neleidžiančios plisti epidemijai ar epizootijai.
Registratorius – juridinis asmuo, pasirašęs su Savivaldybės administracija sutartį dėl gyvūnų registracijos ir identifikacijos paslaugos teikimo Savivaldybės teritorijoje.
Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinė tarnyba – uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ padalinys, esantis L. Giros g. 131.
II. Bendrieji GYVŪNŲ LAIKYMo reikalavimai
5. Gyvūnų laikytojai privalo:
5.1. laikytis šių Taisyklių, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, Europos konvencijos dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos, Gyvūnų laikymo aprašo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų laikymą, reikalavimų;
5.3. vesdami, vedžiodami, važnyčiodami arba būdami su gyvūnais viešojoje vietoje, kitam asmeniui priklausančioje žemės valdoje ar gyvūno laikytojui nepriklausančioje žemės valdoje, turėti reikiamas priemones (maišelius, semtuvus ar kitas tinkamas priemones) ekskrementams surinkti;
5.4. užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų;
6. Atsitiktinai į nelaisvę patekę laukiniai gyvūnai turi būti paleidžiami. Jei laukinis gyvūnas yra sužeistas, akivaizdžiai serga ar dėl kitų priežasčių jo negalima paleisti, o asmuo neturi būtinų žinių ir priemonių, kad gyvūnui suteiktų kvalifikuotą pagalbą, apie tokį gyvūną asmuo privalo pranešti Bendrajam pagalbos centrui telefonu 112 ar Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui.
7. Veterinarijos gydytojas, turintis licenciją verstis veterinarijos praktika, gali eutanazuoti gyvūnus tik esant teisės aktuose nustatytiems pagrindams.
8. Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas organizuoja varninių paukščių gausos reguliavimo priemonių įgyvendinimą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytus reikalavimus.
9. Draudžiama:
9.1. laikyti gyvūnus uždaroje transporto priemonėje ar patalpoje be gryno oro, ventiliacijos, palikti juos lauke, esant ekstremalioms karščio ar šalčio sąlygoms;
9.2. šerti bepriežiūrius, bešeimininkius, laukinius gyvūnus viešosiose, bendrojo naudojimo vietose ar patalpose, daugiabučių namų balkonuose, mėtant maistą, jo likučius iš balkonų, per langus ar panašiai. Laukinius paukščius, išskyrus balandžius ir varninius paukščius, galima lesinti žiemą, jei tam tikslui įrengiamos ir prižiūrimos lesyklėlės. Laikydamiesi Taisyklių V skyriuje nustatytų reikalavimų, bešeimininkių kačių kastravimo programas vykdantys asmenys gali šerti bešeimininkes kates tik Savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento (toliau – Saugaus miesto departamentas) nustatytose vietose;
9.3. su savimi turėti, vestis ar neštis gyvūnus į masines žmonių susirinkimo vietas (išskyrus specialius renginius gyvūnams ar jų savininkams), kapines, ikimokyklinio ugdymo, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigas ir jų teritoriją, žaidimo, sporto aikštes, o į paplūdimius – nustatytu maudymosi sezono metu;
9.4. maudyti, prausti gyvūnus fontanuose, šaltiniuose, o viešuosiuose uždaruose vandens telkiniuose, upėse – nustatytu maudymosi sezono metu;
9.5. gyvūnų priežiūrai semti smėlį iš vaikų žaidimo dėžių ar dėžių su smėliu, skirtu barstyti šaligatvius žiemą, tvarkyti kapines, gesinti gaisrus, pilti į šias dėžes smėlį su gyvūnų ekskrementais;
9.6. laikyti gyvūnus ant daugiabučių gyvenamųjų namų stogų, atviruose balkonuose, rūsiuose ir kitose bendrojo naudojimo (ar pagalbinėse) patalpose, sudaryti sąlygas gyvūnams patekti į nurodytas vietas ar patalpas;
11. Sergantys ar ligos požymių turintys gyvūnai turi būti nedelsiant gydomi veterinarijos gydytojo. Asmenys privalo užtikrinti, kad sergantys ar ligos požymių turintys gyvūnai nekontaktuotų su sveikaisiais. Privaloma vykdyti veterinarijos gydytojo nurodymus, susijusius su gyvūno sveikata ir priežiūra.
12. Apkandžiojusį ar įtartino elgesio ir išvaizdos gyvūną reikia izoliuoti ir laikyti gyvūno laikymo vietoje arba gyvūnų globos namuose ne trumpiau kaip 14 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos gydytojui jį stebėti.
13. Įtariant, kad pagauti bepriežiūriai, bešeimininkiai ar pasiklydę gyvūnai serga pasiutlige, jie turi būti laikomi gyvūnų globos namuose ne trumpiau kaip 14 dienų, kad būtų galima stebėti juos, nustatyti diagnozę, jų kontaktus su kitais gyvūnais ir žmonėmis.
14. Asmenys, radę dėl nežinomų priežasčių nugaišusį gyvūną, apie tai turi pranešti Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinei tarnybai ir Vilniaus valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
15. Savininkai, laikantys gyvūnus pasipelnymo tikslais, turi įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti savo veiklą ar (ir) turėti reikiamus leidimus.
III. Šunų, kačių LAIKYMo reikalavimai
18. Šuns, katės laikytojas privalo sudaryti sąlygas policijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ar Savivaldybės administracijos pareigūnui nustatyti šuns, katės tapatybę.
19. Šunis, kates laikyti draudžiama:
19.1. parduotuvėse, mėsos, kulinarijos gaminių įmonėse, skerdyklose, viešojo maitinimo ir gydymo įstaigose, išskyrus gyvūnų parduotuves;
19.2. bendrabučiuose, dviejų butų ir daugiabučių namų butuose, kuriuose gyvenamąją vietą deklaravę ir ten gyvenantys asmenys naudojasi juose esančiomis bendromis virtuvėmis, tualetais, voniomis. Šis draudimas netaikomas, kai šuns, katės laikytojas yra gavęs visų asmenų, kurie kartu su juo naudojasi bendra virtuve, tualetu, vonia, sutikimus;
21. Uždarose rakinamose patalpose, sandėliuose, ūkiniuose ir kituose pastatuose šunys gali būti laikomi palaidi. Prie įėjimo į tokias patalpas, išskyrus gyvenamąsias, aiškiai matomoje vietoje turi būti pakabintas apie šunį įspėjantis ženklas su užrašu „Palaidas šuo“.
22. Neaptvertose žemės valdose, į kurias galima laisvai patekti, šunys turi būti laikomi uždaryti voljeruose ar pririšti, bet ne palaidi. Dviem ar daugiau asmenų priklausančioje žemės valdoje draudžiama laikyti palaidus šunis, jei bent vienas žemės valdos bendraturtis tam prieštarauja.
23. Dviejų butų namo bute, daugiabučio gyvenamojo namo bute ar individualiame gyvenamajame name, išskyrus atvejus, kai asmuo teisėtai verčiasi šunų, kačių veisimu:
23.1. leidžiama laikyti neribotą skaičių kastruotų šunų ir kačių, nekastruotų šuniukų ir kačiukų iki 6 mėnesių vadas;
IV. šunų ir kačių REGISTRAVIMAS
24. Šunų ir kačių savininkai privalo registruoti ir identifikuoti laikomus gyvūnus ir mokėti Savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą vietinę rinkliavą už gyvūnų registravimą.
25. Asmenys, laikantys šunis, kates daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, privalo mokėti Savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą vietinę rinkliavą už gyvūnų laikymą daugiabučiuose namuose.
26. Registratorius Savivaldybės teritorijoje laikomus šunis ir kates registruoja elektroninėje gyvūnų registravimo duomenų bazėje ir privalo Savivaldybės administracijos darbuotojams suteikti prieigą prie šios duomenų bazės. Registratorius negali registruoti pavojingo šuns, jei jo savininkas nėra gavęs Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Administracinės veiklos skyrius) išduodamo leidimo įvežti, įsigyti, laikyti, veisti ar parduoti pavojingą šunį.
27. Vietinės rinkliavos už gyvūnų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose nuostatus tvirtina ir surinktų lėšų naudojimo tvarką nustato Savivaldybės taryba.
28. Jei, registruojant šunį, neturintį kilmės dokumentų, kyla ginčas arba registratorius abejoja dėl šuns veislės, jis kreipiasi į savo nuožiūra pasirinktą kinologą ekspertą, kurio nuomonė dėl šuns veislės yra pagrindas registracijos dokumentuose nurodyti šuns veislę. Lietuvos kinologų draugija turi pateikti registratoriui kinologų ekspertų sąrašą.
29. Registruojant šunis, kates, išduodamas registravimo pažymėjimas ir atmintinė apie gyvūnų laikymą Savivaldybės teritorijoje. Gyvūno savininkas, registravęs gyvūną iki 2004 m. rugsėjo 15 d. tatuiruote, privalo jį identifikuoti.
30. Šunų ir kačių savininkai privalo užregistruoti ir identifikuoti Savivaldybės teritorijoje laikomus gyvūnus nuo 4 mėnesių amžiaus. Registruodamas gyvūną, jo savininkas registratoriui pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir gyvūno įsigijimo dokumentus, jei tokius turi. Gyvūnų laikytojai privalo perregistruoti visus gyvūnus per 15 darbo dienų, kai pasikeičia jų savininkas ar gyvūno laikymo adresas.
31. Gyvūno savininkas per 15 darbo dienų nuo gyvūno netekimo, pardavimo, dovanojimo, nugaišimo ar eutanazijos (toliau – netekimo) dienos apie tai raštu praneša registratoriui (jei buvo atlikta eutanazija, pateikia veterinarijos gydytojo pažymą) ir atsiunčia ar kitokiu būdu grąžina registratoriui gyvūno registracijos pažymėjimą. Gyvūno savininkas apie gyvūno netekimą gali pranešti žodžiu atvykęs pas registratorių ir pateikęs asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir gyvūno registracijos pažymėjimą.
32. Gyvūno savininkas per 3 darbo dienas nuo gyvūno dingimo dienos apie tai praneša gyvūnų globos organizacijoms ar Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinei tarnybai. Gyvūno savininkas apie gyvūno dingimą gali paskelbti viešai internete, spaudoje ar kitokiu teisėtu būdu, tačiau negali platinti skelbimų, jei tokiais veiksmais pažeis Savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimus.
33. Gyvūno savininkas, atgavęs gyvūną per 3 darbo dienas nuo gyvūno atgavimo dienos, apie tai praneša įstaigai ar organizacijai, kuriai buvo pranešęs apie gyvūno dingimą.
34. Asmuo, sulaikęs bepriežiūrį gyvūną, privalo nedelsdamas apie tai pranešti gyvūno savininkui ir grąžinti jam gyvūną arba, jei jam nežinomas gyvūno savininkas, per 3 dienas pranešti apie gyvūno sulaikymą Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinei tarnybai, registratoriui, gyvūnų globos organizacijoms arba tai paviešinti kitaip.
V. bešeimininkių kačių kastravimo programos
36. Saugaus miesto departamento direktorius derina bešeimininkių kačių kastravimo programas ir nustato bešeimininkių kačių šėrimo vietas.
37. Bešeimininkių kačių kastravimo programas gali vykdyti bet kuris asmuo, jei jis laikosi visų šiame Taisyklių skyriuje ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
38. Bešeimininkių kačių kastravimo programos vykdomos tokiais etapais:
38.4. bešeimininkių kačių skiepijimas nuo pasiutligės, dehelmintizacija, blusų ir kitų parazitų išnaikinimas;
39. Asmuo parengia bešeimininkių kačių kastravimo programą, jei ketina mažinti bešeimininkių kačių populiaciją Lietuvos Respublikai ar Savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje ar kitu teisėtu pagrindu valdomoje teritorijoje. Bešeimininkių kačių populiacijos mažinimo veiksmus kito asmens žemės valdoje asmuo privalo suderinti tik su žemės valdos savininku (bendraturčiais).
40. Bešeimininkių kačių kastravimo programoje nurodoma: programos rengėjas, jo duomenys kontaktams, programos vykdytojai ir bendravykdytojai, jų duomenys kontaktams, programos vykdymo vieta, siūloma bešeimininkių kačių šėrimo vieta ir kita informacija, susijusi su programos įgyvendinimu.
41. Asmuo parengtą bešeimininkių kačių kastravimo programą pateikia registruoti Savivaldybės administracijos E. miesto departamento Interesantų aptarnavimo skyriui. Gavęs bešeimininkių kačių kastravimo programą, Administracinės veiklos skyrius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų peržiūri programą, įvertina siūlomą bešeimininkių kačių šėrimo vietą ir programos atitikimą teisės aktų reikalavimams ir teikia ją derinti Saugaus miesto departamento direktoriui. Derindamas programą, Saugaus miesto departamento direktorius kartu nustato kačių šėrimo vietą. Programos suderinimas arba atsisakymas ją derinti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas įforminamas ant programos rašoma rezoliucija. Kai Saugaus miesto departamento direktorius atsisako derinti programą, Administracinės veiklos skyrius ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša asmeniui, nurodydamas programos nederinimo priežastis.
42. Nustatydamas bešeimininkių kačių šėrimo vietą, Saugaus miesto departamento direktorius atsižvelgia į programoje pateiktus asmens pasiūlymus, teritorijos ypatumus ir kitas aplinkybes. Kačių šėrimo vieta turi būti ne arčiau kaip 10 metrų nuo gydymo ir švietimo įstaigų, visuomeninių pastatų, gyvenamųjų namų, vaikų žaidimo aikštelių. Draudžiama parinkti kačių šėrimo vietą ant šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų su danga, vaikų žaidimo ir automobilių stovėjimo aikštelėse, aikštėse, skveruose, prie daugiabučių gyvenamųjų namų esančiuose želdynuose ir kitose panašiose žmonių susibūrimo vietose.
43. Suderinęs programą, Saugaus miesto departamento direktorius pasirašo kačių šėrimo vietos parinkimo aktą (priedas), prie kurio pridedama kačių šėrimo vietos schema. Administracinės veiklos skyrius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas praneša asmeniui apie suderintą programą, nurodydamas, kur ir kada jis gali atsiimti kačių šėrimo vietos parinkimo akto kopiją.
Saugaus miesto departamento direktorius įsakymu gali panaikinti seniūnijos ar Saugaus miesto departamento direktoriaus pasirašyto kačių šėrimo vietos parinkimo akto galiojimą, jei asmuo nevykdo arba netinkamai vykdo bešeimininkių kačių populiacijos mažinimo veiksmus. Toks įsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
44. Bešeimininkes kates galima šerti tik toje vietoje, kurią nustatė Saugaus miesto departamento direktorius arba iki Taisyklių įsigaliojimo – seniūnija. Administracinės veiklos skyrius privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pranešti Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinei tarnybai apie vietas, kuriose galima šerti bešeimininkes kates. Bešeimininkės katės šeriamos turint tikslą jas sugauti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su kačių populiacijos mažinimu. Draudžiama šerti bešeimininkes kates, jei tai nesusiję su jų populiacijos mažinimu. Kačių šėrimo vietoje asmuo gali pastatyti tam skirtus statinius Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka. Pastatyti statiniai turi būti tvarkingi, švarūs, nuolat prižiūrimi ir nekelti pavojaus kitų asmenų sveikatai ar turtui.
45. Asmuo, šeriantis bešeimininkes kates, pasibaigus šėrimui (praėjus vienai valandai nuo maisto padėjimo), turi sutvarkyti šėrimo vietą (surinkti maisto likučius, šiukšles, indus ir kt.) ir nuolat ją prižiūrėti, valyti, tvarkyti.
46. Gaudant bešeimininkes kates, draudžiamas netinkamas elgesys su gyvūnais, turi būti užtikrinta, kad katė patirs kiek įmanoma mažesnį stresą ir nebus padaryta žalos jos sveikatai.
47. Bešeimininkės katės turi būti skiepijamos, sterilizuojamos, atliekama jų dehelmintizacija, naikinamos blusos ir kiti parazitai pagal nustatytas metodikas, siekiant išvengti žalos gyvūnui. Bešeimininkes kates gali sterilizuoti tik licenciją turintis veterinarijos gydytojas. Paskiepyta ir sterilizuota katė prieš paleidimą gali būti pažymėta laikantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Asmenys, atliekantys bešeimininkių kačių populiacijos mažinimą, privalo užtikrinti, kad katės būtų paskiepytos, sterilizuotos, atlikta jų dehelmintizacija, išnaikintos blusos ir kiti parazitai ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kačių šėrimo vietos parinkimo akto gavimo dienos.
48. Paskiepytas ir sterilizuotas kates asmenys paleidžia toje pačioje vietoje, kurioje jos buvo sugautos. Sterilizuotas ir paleistas kates toliau šeria asmenys, kurie tai darė iki kačių sterilizavimo, arba kiti asmenys, laikydamiesi Taisyklių reikalavimų. Asmenys, mažinantys bešeimininkių kačių populiaciją, privalo kaupti ir saugoti duomenis apie paskiepytas ir sterilizuotas kates. Šią informaciją jie privalo pateikti suinteresuotoms institucijoms pagal jų prašymus.
49. Asmenys negali gaudyti sterilizuotų ir pažymėtų bešeimininkių kačių, o jei tokias kates pagauna, privalo nedelsdami paleisti. Jei sterilizuota bešeimininkė katė elgiasi agresyviai arba jai akivaizdžiai reikalinga veterinarijos gydytojo pagalba, tokią katę šeriantis asmuo privalo nedelsdamas pasirūpinti, kad ją apžiūrėtų veterinarijos gydytojas.
VI. bepriežiūriai ir bešeimininkiai GYVŪNai
50. Bepriežiūrius ir bešeimininkius gyvūnus gaudo, laiko, eutanazuoja ir pirmąją veterinarinę pagalbą suteikia tik Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinė tarnyba arba kitas juridinis asmuo, atitinkantis Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimus. Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos vykdomas funkcijas koordinuoja Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas. Bepriežiūres ir bešeimininkes kates gali gaudyti gyvūnų globos organizacijos ir asmenys, vykdantys bešeimininkių kačių kastravimo programas.
51. Gyvūnų globos organizacijos teritorija, kurioje laikomi gyvūnai, turi būti aptverta, kad gyvūnai negalėtų pabėgti, į teritoriją nepatektų kiti gyvūnai ar pašaliniai asmenys.
52. Teritorijos pastatai ir voljerai, kuriuose laikomi gyvūnai, turi būti rakinami, kad laikomi gyvūnai būtų apsaugoti nuo pašalinių žmonių, kitų gyvūnų.
53. Jei pagauti šuo, katė turi tatuiruotę ar yra identifikuoti, Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos darbuotojai nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, praneša gyvūno savininkui ir Saugaus miesto departamentui apie tokio gyvūno sugavimą. Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinė tarnyba gali atiduoti sugautą gyvūną savininkui tik po to, kai gyvūną paskiepija nuo pasiutligės, jei gyvūnas nebuvo skiepytas nuo pasiutligės arba nuo paskutinio skiepijimo praėjo daugiau kaip vieneri metai.
54. Savininkas, atsiimdamas sugautą gyvūną, privalo sumokėti už šuns ar katės sugavimą, laikymą ir priežiūrą susidariusias išlaidas pagal nustatytus tarifus.
55. Gyvūno savininkas privalo per 14 parų atsiimti sugautą gyvūną. Jei savininkas sugauto gyvūno neatsiima ar atsisako jį atsiimti, gyvūnas laikomas 14 parų. Praėjus 14 parų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnį gyvūnas tampa jį laikiusios įstaigos nuosavybe. Tapusi savininke įstaiga priima sprendimą dėl tolesnio gyvūno laikymo, dovanojimo, perleidimo ar eutanazijos. Neatsiėmęs gyvūno per 14 parų, jo savininkas privalo atlyginti gyvūno sugavimo, laikymo, eutanazijos ir kitas išlaidas.
56. Kitų asmenų atiduoti ir bešeimininkiai gyvūnai Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinėje tarnyboje laikomi ne trumpiau kaip 14 parų, jei pagal pasirašytas sutartis ar susitarimus anksčiau neperduodami gyvūnų globos organizacijoms. Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinė tarnyba apie tokį gyvūną tą pačią dieną paskelbia (paviešina gyvūno nuotrauką su aprašymu) interneto svetainėje adresu http://gyvunai.grinda.lt/nuotraukos/. Neatradus savininko, kito asmens, norinčio priglausti gyvūną, praėjus nustatytam karantino terminui, gyvūnas gali būti toliau laikomas Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinėje tarnyboje, atsižvelgiant į Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos galimybes šerti ir prižiūrėti gyvūną. Pasiutlige įtariami bepriežiūriai ar bešeimininkiai gyvūnai laikomi Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinėje tarnyboje ne trumpiau kaip 14 dienų, siekiant nustatyti jų kontaktus su kitais gyvūnais ir žmonėmis bei suteikti gyvūnų savininkams pakankamai laiko juos surasti ir atsiimti.
57. Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinė tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintais reikalavimais gyvūnų globos namams ir kitais teisės aktais.
58. Praėjus 14 dienų karantino terminui, Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos darbuotojai turi teisę gyvūną atiduoti, dovanoti, parduoti, perleisti kitiems pilnamečiams fiziniams ar juridiniams asmenims arba esant tinkamam pagrindui eutanazuoti, vadovaudamiesi Europos Konvencijos dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis.
59. Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinė tarnyba, atiduodama globoti gyvūną naujajam savininkui, privalo:
59.1. identifikuoti gyvūną, jei gyvūnų globos organizacijos aprūpina identifikavimui tinkamomis mikroschemomis;
60. Jei gyvūnų globos organizacijos neaprūpina Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos identifikavimui tinkamomis mikroschemomis, Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinė tarnyba gali atiduoti neidentifikuotą gyvūną naujajam savininkui, informuodama jį apie privalomą gyvūno registravimą Savivaldybės teritorijoje.
61. Gyvūnų globos organizacijos turi teisę savo iniciatyva ir lėšomis identifikuoti gyvūnus, kurie pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtosios knygos nuostatas tapo jų nuosavybe, ir pateikti registratoriui naujojo gyvūno savininko ir identifikuoto gyvūno duomenis.
62. Gyvūnų globos organizacijos privalo kaupti duomenis apie sugautus, eutanazuotus, atiduotus, dovanotus gyvūnus ir juos paėmusius asmenis. Asmenys gali pasiimti gyvūną iš Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinė tarnybos tik tada, kai pateikia asmens tapatybę liudijantį dokumentą ir nurodo savo vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą (juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinę), vietą, kurioje ketina laikyti gyvūną. Asmenims atiduodamų gyvūnų skaičius neribojamas. Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinė tarnyba ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį teikia Saugaus miesto departamentui informaciją apie atiduotus neidentifikuotus gyvūnus ir jų savininkus.
VII. gyvūnų vedžiojimo AIKŠTELės
63. Gyvūnų vedžiojimo aikštelės gali būti įrengiamos teisės aktų nustatyta tvarka bendro naudojimo želdynuose, miško parkų pakraščiuose, neužstatytuose ir tam tinkamuose žemės plotuose.
64. Aikštelės turi būti aptvertos ne žemesne kaip 1,5 m aukščio tvora, kietos arba žolės dangos. Jose gali būti pastatytas šis inventorius: urnos šiukšlėms, suolai, urnos gyvūnų ekskrementams, informacinė lentelė, kurioje nurodyta, kas tvarko ir prižiūri aikštelę, išvardyti pagrindiniai aikštelės naudojimo reikalavimai.
65. Aikštelės turi būti prižiūrimos pagal sanitarinius higienos reikalavimus ir teritorijų priežiūros taisykles. Jos turi būti nuolat valomos, tamsiu paros metu gali būti apšviestos.
VIII. ASMENŲ TEISĖS, PAREIGOS, ATSAKOMYBĖ
69. Asmenys, pažeidę Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, Aprašo ar šių Taisyklių reikalavimus, traukiami atsakomybėn Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.
70. Jei gyvūnų laikytojai nevykdo gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų, teismo ar kitos kompetentingos institucijos (pareigūno) nutarimu gyvūnai, laikantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytų sąlygų, gali būti paimti valstybės ar Savivaldybės nuosavybėn. Nutarimą konfiskuoti gyvūną gali priimti ir Savivaldybės tarybos Administracinė komisija. Savivaldybės tarybos Administracinės komisijos nutarimą vykdo Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinė tarnyba kartu su Savivaldybės tarybos Administracinės komisijos nutarime nurodytu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto teritoriniu policijos komisariatu.
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
71. Gyvūnų gaišenos tvarkomos pagal Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. B1-459 patvirtintus Gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimus (Žin., 2005, Nr. 101-3784).
72. Gyvūnus aptarnaujančių įstaigų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai bei įregistruoti įstatai ir veiklos aprašymai, suderinti su Vilniaus valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.
73. Taisyklių laikymosi kontrolę atlieka Savivaldybės administracijos padaliniai, policija, Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos, Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei kitos Lietuvos Respublikos įstatymais įgaliotos institucijos.
74. Taisyklėse nurodyti Savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmai ir priimti sprendimai gali būti skundžiami Savivaldybės administracijos direktoriui arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui, arba Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių priedas
(Kačių šėrimo vietos parinkimo akto forma)
kačių šėrimo vietos parinkimo aktas
_____________ Nr. __________
(data)
Vilnius
Leidžiu __________________________________________________________________,
(asmens vardas ir pavardė)
asmens kodas _______________ , gyv. _______________________________________________,
telefono numeris ____________________, el. pašto adresas ______________________________,
mažinti bešeimininkių kačių populiaciją ir šerti bešeimininkes kates _________________________
________________________________________________________________________________
(adresas, teritorijos apibūdinimas)
________________________________________________________________________________
_______________________________________________________________________________.
PRIDEDAMA. Schema, ______ lapas (-ai).
Direktorius ____________ __________________________
(parašas) (vardas, pavardė)
A. V.
Kačių šėrimo vietos parinkimo akto kopiją gavau. Su bešeimininkių kačių populiacijos mažinimo reikalavimais, nurodytais Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklėse, susipažinau, įsipareigoju jų laikytis ir teikti reikalingą informaciją Savivaldybės administracijos pareigūnams.
Asmuo ____________ _______________________________
(parašas) (vardas ir pavardė)