|
TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS
|
| ĮSAKYMAS |
| DĖL TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2023–2025 METŲ KORUPCIJOS PREVENCIJOS VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO |
|
|
| 2022 m. gruodžio 30 d. Nr. A1-2039 |
| Telšiai |
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 7 straipsnio 4 dalimi:
1. T v i r t i n u Telšių rajono savivaldybės 2023–2025 metų korupcijos prevencijos veiksmų planą (pridedama).
2. N u r o d a u su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Telšių rajono savivaldybės 2023–2025 metų korupcijos prevencijos veiksmų planu supažindinti visus Telšių rajono savivaldybės administracijos darbuotojus dokumentų valdymo sistemoje „Kontora“.
Administracijos direktorius Tomas Katkus
Parengė
Gintautas Naglisas
2022-12-
|
PATVIRTINTA |
|
Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus |
|
2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-2039
|
TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2023–2025 METŲ KORUPCIJOS PREVENCIJOS VEIKSMŲ PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Telšių rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) korupcijos prevencijos 2023–2025 metų veiksmų planas (toliau – Veiksmų planas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu, Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. XIV-1178 „Dėl 2022-2033 metų nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2021 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 2-283 „Dėl korupcijos prevencijos veiksmų planų, jų projektų ir planų įgyvendinimo vertinimo tvarko aprašo patvirtinimo“ ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais korupcijos prevencijos veiklą.
2. Veiksmų plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
3. Veiksmų plano tikslas – nustatyti Savivaldybėje pagrindinius korupcijos prevencijos tikslus ir uždavinius, korupcijos prevencijos subjektus bei reglamentuoti korupcijos prevencijos priemonių taikymą.
4. Veiksmų planu siekiama kurti korupcijai atsparią aplinką, didinti antikorupcinį sąmoningumą, sistemiškai ir koordinuotai šalinti korupcijos rizikos veiksnius, skatinti nepakantumą korupcijai bei didinti visuomenės pasitikėjimą Savivaldybės institucijomis.
5. Korupcijos prevencija įgyvendinama vadovaujantis šiais principais:
5.1. teisėtumo – korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonės įgyvendinamos laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų ir užtikrinant asmens teisių ir laisvių apsaugą; korupcijos prevencijos subjektai turi užtikrinti, kad savo veiksmais ar neveikimu jie nesudarys sąlygų korupcinio pobūdžio teisės pažeidimams;
5.3. sąveikos – korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių veiksmingumas užtikrinamas derinant visų korupcijos prevencijos subjektų veiksmus, keičiantis subjektams reikalinga informacija ir teikiant vienas kitam kitokią pagalbą;
5.4. nuolatinumo – korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių veiksmingumas užtikrinamas nuolat tikrinant ir peržiūrint korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių įgyvendinimo rezultatus bei teikiant pasiūlymus dėl atitinkamų priemonių veiksmingumo didinimo atitinkamam subjektui, kuris pagal savo kompetenciją įgaliotas įgyvendinti tokius pasiūlymus;
5.6. asmens teisių apsaugos – korupcijos prevencijos veikla turi būti vykdoma užtikrinant teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugant asmenų teises ir teisėtus interesus, vadovaujantis asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimais;
5.7. įtraukimo – į korupcijos prevenciją įtraukiama pilietinė visuomenė; viešojo sektoriaus subjektai imasi, o privataus sektoriaus subjektai gali imtis priemonių, skirtų jų darbuotojų antikorupciniam sąmoningumui didinti, teikti visuomenei informaciją apie antikorupcinės aplinkos kūrimą ir skatinti prisidėti prie jos kūrimo.
6. Tarptautinė organizacija „Transparency International“ kiekvienais metais atlieka sociologinį tyrimą „Korupcijos suvokimo indeksas“ (toliau – KSI), kuris parodo, kaip šalyje suvokiama valstybės bei savivaldybių tarnautojų ir politikų korupcija (matuojama 100 balų skalėje: 100 balų žymi labai skaidrią valstybę, 0 – labai korumpuotą). 2021 metais atlikto tyrimo duomenys parodė, kad 61 balą surinkusi Lietuva tarp visų valstybių užima 34-ąją vietą iš 180 (2020 metais Lietuvos KSI – 60 balų ir 35 vieta). Lyginant Baltijos šalių KSI, Lietuva užima vidurinę poziciją, pirmąją vietą užleisdama Estijai (74 balai), bet aplenkdama Latviją (59 balai). Lietuvos KSI nuo 2012 metų, nors ir nesparčiai, tačiau keičiasi didėjančia tvarka (2012 m. – 54 balai, žemiausias turėtas įvertinimas; bei šiuo metu, 2021 m. – 61 balų, t. y. aukščiausias rezultatas). Vertinant korupcijos suvokimą reikia žiūrėti būtent į KSI balus, o ne į valstybių sąraše užimamą vietą.
7. Lietuvos gyventojų, verslininkų ir valstybės tarnautojų požiūris į korupciją įvertinamas pasitelkiant sociologinį tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis“. 2021 metais atlikto sociologinio tyrimo metu išnagrinėta apklaustųjų asmeninė patirtis susiduriant su korupciniais atvejais bei įvertintas Lietuvos visuomenės antikorupcinis potencialas. Tyrimo tikslas – įvertinti korupcinę situaciją Lietuvoje, uždaviniai – įvertinti tikslinių grupių požiūrį į korupciją, nustatyti respondentų korupcinę patirtį bei įvertinti antikorupcinį potencialą. Apklausti gyventojai, verslo atstovai ir valstybės tarnautojai korupcijos problemą šiuo metu mini panašiu intensyvumu: tarp Lietuvos gyventojams aktualių problemų korupcija užima 4-tą vietą (35 %) (po mažų atlyginimų, kylančių kainų ir sveikatos apsaugos problemų); įmonių vadovai korupciją taip pat mini 5−6-oje vietoje (26 %), o valstybės tarnautojai – 6-oje vietoje (31 %). Apklausos duomenys taip pat padėjo nustatyti:
7.1. gyventojų nuomone, labiausiai korumpuotos institucijos yra: sveikatos apsaugos institucijos – 49 %, teismai – 38 %, Seimas – 31 %, savivaldybės – 23 %. Įmonių atstovų nuomone, labiausiai korumpuotos: gydymo įstaigos – 36 %, teismai – 29 % , Seimas – 25 %, savivaldybės – 24 %. Valstybės tarnautojų nuomone, labiausiai korumpuotos: sveikatos apsaugos institucijos – 47 %, savivaldybės – 38 %, Seimas – 33 % ir teismai – 30 %;
7.2. dauguma gyventojų mano, kad kyšis padeda spręsti problemas (net 65 % apklaustųjų), su šia nuomone sutinka 41 % apklaustų įmonių vadovų bei 21 % valstybės tarnautojų. 21 % apklaustų gyventojų bei 9 % įmonių vadovų pažymėjo, jog duotų kyšį, kad būtų išspręstos problemas. Kiti 39 % apklaustų gyventojų ir 31 % įmonių vadovų pažymėjo, kad tai priklauso nuo aplinkybių;
7.3. sprendžiant, kokios institucijos ir socialinės grupės labiausiai gali prisidėti prie korupcijos mažinimo, gyventojai dažniausiai teigė, kad tai STT (58 %), teisėsaugos institucijos (52 %), Seimas (45 %) ir Vyriausybė (48 %); Valstybės tarnautojai pirmiausiai nurodė Specialiųjų tyrimų tarnybą (66 %), teisėsaugos institucijas (66 %) ir Seimą (62 %). Apklausoje dalyvavę respondentai nepriskyrė savivaldybių prie institucijų ir socialinių grupių, galinčių prisidėti prie realaus korupcijos sumažinimo;
8. Akivaizdu, kad korupcija yra neigiamas socialinis reiškinys, keliantis grėsmę teisinei valstybei, demokratijai ir žmogaus teisėms, iškreipiantis socialinį teisingumą, keliantis pavojų valstybės valdymui, valstybės ar savivaldybių įstaigų stabilumui ir visuomenės moralei. Savivaldybės administracija privalo prisidėti prie 2022–2033 metų nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais įgyvendinimo, korupcijos atsiradimo ir plėtojimo prielaidų šalinimo bei korupcijos apraiškų naikinimo.
9. 2022 m. nuo liepos 13 iki rugpjūčio 16 atlikus Savivaldybės administracijos darbuotojų anoniminį anketavimą (anketas anonimiškai užpildė 130 darbuotojų) nustatyta, kad 57 % darbuotojų pastebėję korupciją darbe apie ją praneštų, 76 % nėra žinoma atvejų, kad per pastaruosius 3 metus būtų nepagrįstai paimtas atlygis ar dovana, 59 % mano kad jų darbovietėje korupcija yra netoleruojama, 67 % nurodo, kad įstaigos vadovas savo asmeniniu pavyzdžiu nuolat skatina laikytis aukščiausių antikorupcinio elgesio standartų. Išsami atlikto anketavimo analizė pateikta 2022 m. rugpjūčio 22 d. pranešime Nr. R4-994.
10. Savivaldybės administracija siekdama išsiaiškinti gyventojų nuomonę apie korupcijos paplitimą ir galimus korupcijos pasireiškimo atvejus Telšių rajono savivaldybėje nuo 2022-08-31 iki 2022-12-08 vykdė gyventojų anoniminę apklausą (anonimiškai apklausoje dalyvavo 173 asmenys). Atliktos apklausos metu nustatyta, kad 59 % gyventojų praneštų apie korupcijos atvejį, 22 % nurodė, kad labiausiai paplitusi korupcija yra medicinos įstaigose, 84 % nurodė, kad per pastaruosius 2 metus nedavė kyšio Telšių rajono įstaigos, padalinio ar institucijos darbuotojui, 10,5 % nurodė, kad per pastaruosius 2 metus kyšį davė sveikatos įstaigos darbuotojui, 46 % mano, kad korupcijos prevencijos priemonės yra neefektyvios ir valstybė nesugeba suvaldyti korupcijos mastų. Išsamus atliktos apklausos apibendrinimas pateiktas 2022 m. gruodžio 12 d. pranešime Nr. R4-1647.
11. Atliktų apklausų rezultatai parodė, jog būtina suaktyvinti Savivaldybės darbuotojų švietimą korupcijos prevencijos temomis, didinti informacijos srautą darbuotojams apie korupcijos prevencijos priemonių vykdymą panaudojant tokias informacijos sklaidos formas kaip trumpi elektroniniai laiškai, susitikimai su kvalifikuotais specialistais, vidiniai mokymai padaliniuose.
12. Savivaldybės administracijoje 2022 metų spalio–lapkričio mėnesiais buvo vykdomi vidiniai mokymai antikorupciniam sąmoningumui didinti. Mokymų temos „Korupcijos samprata“, „Dovanų politika“, „Viešųjų ir privačių interesų derinimas valstybės tarnyboje“. Vidiniuose mokymuose dalyvavo ir žinių patikrinimo testus išsprendė 124 savivaldybės administracijos darbuotojai. 2022 m. gruodžio 8 d. pranešimas Nr. R4-1621.
13. Veiksmų plano tikslas – korupcijos rizikos veiksnių šalinimas, atsparumo korupcijai lygio didinimas.
14. Veiksmų plano uždaviniai:
15. Savivaldybės Veiksmų planas įgyvendinamas pagal Veiksmų plano priede pateiktas veiksmų plano įgyvendinimo priemones.
16. Veiksmų plane numatytų priemonių įgyvendinimą kontroliuoja Savivaldybės administracijos direktorius, priemonių įgyvendinimą koordinuoja Savivaldybės administracijos už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas asmuo.
17. Savivaldybės administracijoje už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas asmuo reguliariai vykdo Veiksmų plane numatytų priemonių įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą bei atsižvelgdamas į kintančias aplinkybes ir veiksnius, turinčius įtakos veiksmų plano priemonių įgyvendinimui, Veiksmų planą atnaujina arba papildo efektyvesnėmis ar racionalesnėmis priemonėmis.
18. Savivaldybės administracijoje už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas asmuo pasibaigus kalendoriniams metams Savivaldybės administracijos direktoriui pateikia apibendrintą informaciją apie Veiksmų plano įgyvendinimą ir veiksmingumą.
19. Atsižvelgiant į teisės aktų pakeitimus, kompetentingų institucijų išvadas ir rekomendacijas, sociologinių tyrimų rezultatus, Veiksmų plano įgyvendinimo ataskaitą bei kitas reikšmingas aplinkybes, Veiksmų planas gali būti keičiamas ir/ar papildomas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, bet ne vėliau kaip likus 6 (šešiems) mėnesiams iki Veiksmų plano įgyvendinimo pabaigos.
20. Pasiūlymus dėl Veiksmų plano pakeitimo ir/ar papildymo Savivaldybės administracijai gali teikti visi suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys.
21. Su Veiksmų planu Savivaldybės administracijos darbuotojai supažindinami per dokumentų valdymo sistemą „Kontora“.
22. Veiksmų planas ir informacija apie Veiksmų plano įgyvendinimo eigą viešai skelbiama Savivaldybės internetinės svetainės skiltyje „Korupcijos prevencija“.
____________________________