Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto PRIEDO pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-288
2021 m. gegužės 26 d. Nr. 384
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. SV-S-64 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-288 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projekte siūloma iš Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto priedo 6, 7, 8, 9 pareigybių grupių išbraukti orlaivio vado, vyriausiojo lakūno, vyresniojo lakūno, lakūno pareigybes ir atitinkamai papildyti Vidaus tarnybos statuto priedą 61, 71, 81, 91 pareigybių grupėmis – orlaivio vadas, vyriausiasis lakūnas, vyresnysis lakūnas, lakūnas (toliau kartu – lakūnai), didinant lakūnų pareigybėms nustatytus maksimalius pareiginės algos koeficientus tris kartus, atsižvelgiant į įstaigų grupę, kuriai yra priskirta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinė įstaiga ir kurioje atitinkamai lakūnai eina pareigas.
Nustačius siūlomą teisinį reguliavimą, lakūnų pareigybėms siūlomi nustatyti maksimalūs pareiginės algos koeficientai būtų didesni ne tik už pavaldžių asmenų neturinčių vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, bet ir statutinių įstaigų vadovų maksimalius pareiginės algos koeficientus (pavyzdžiui, statutinių įstaigų vadovų maksimalus pareiginės algos koeficientas – 19). Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas neužtikrintų bendros ir subalansuotos vidaus tarnybos sistemos pareigūnų darbo užmokesčio sistemos ir galimai pažeistų konstitucinį lygiateisiškumo principą kitų ne mažiau atsakingas ir ypatingų kompetencijų reikalaujančias pareigas einančių vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atžvilgiu. Paminėtina ir tai, kad lakūnų pareigybėms siūlomi nustatyti maksimalūs pareiginės algos koeficientai viršytų ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nustatytus maksimalius pareiginės algos koeficientus (pavyzdžiui, maksimalus valstybės politikų pareiginės algos koeficientas – 25,8, valstybės pareigūnų – 15,5, žvalgybos pareigūnų – 19), todėl Įstatymo projekte siūloma lakūnų darbo apmokėjimo sistema būtų nepagrįstai išskirtinė, palyginti su kitų viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo sistema.
2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Įstatymo projektas parengtas siekiant padidinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dirbančių vidaus tarnybos sistemos pareigūnų – orlaivio vado, vyriausiojo lakūno, vyresniojo lakūno ir lakūno – darbo užmokestį. Taip pat Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad, priėmus siūlomą Įstatymo projektą, būtų sudaryta galimybė padidinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje tarnaujančių lakūnų darbo užmokestį, netaikant jiems papildomų procedūrų (tarnybinės veiklos vertinimo). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo projekte nėra siūloma nustatyti kitokį darbo užmokesčio didinimo mechanizmą, todėl, priėmus Įstatymo projektą, lakūnų pareiginės algos koeficientai nepadidėtų ir jie galėtų būti didinami tik tarnybinės veiklos vertinimo būdu. Galimybė didinti lakūnų darbo užmokestį Vidaus tarnybos statute yra įtvirtinta: trūkstant darbo rinkoje atitinkamų profesijų pareigūnų, įstatymų leidėjas Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir šio straipsnio 2 dalyje numatė galimybę tokiems pareigūnams skirti iki 100 procentų pareiginės algos dydžio priemokas. Pažymėtina, kad vietoj galimos 100 procentų pareiginės algos dydžio priemokos lakūnams yra mokama 10 procentų pareiginės algos dydžio priemoka, be to, lakūnams nustatyti pareiginės algos koeficientai nesiekia Vidaus tarnybos statuto priede nustatytų pareiginės algos intervalų vidurkio. Taigi akivaizdu, kad šiuo metu Vidaus tarnybos statute nustatyto darbo užmokesčio didinimo galimybės nėra išnaudotos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad Įstatymo projekto tikslo turi būti siekiama Vidaus tarnybos statute nustatytomis priemonėmis.
3. Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 244.4 papunktyje numatyta skirti reikiamą dėmesį bei finansavimą ir suteikti būtinas priemones pareigūnų motyvacijai, taip pat užtikrinti tinkamas jų darbo sąlygas ir veiklos rezultatus atitinkantį darbo užmokestį. Vykdant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 11.6.10 papunktyje nurodytą veiksmą „Parengti ir priimti Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymą, siekiant nustatyti didesnį pareigūnų darbo užmokesčio sistemos lankstumą, orientaciją į veiklos rezultatus, priemones, kurios pagerintų pareigūnų socialines garantijas ir tinkamai kompensuotų tarnybos ypatumus“, kuris skirtas Vyriausybės programos 244.4 papunktyje nurodytai iniciatyvai įgyvendinti, numatoma peržiūrėti visų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareiginių algų koeficientus, numatyti lankstesnes ir įvairesnes vidaus tarnybos sistemos pareigūnų darbo užmokesčio didinimo galimybes, peržiūrėti vidaus tarnybos sistemos pareigūnų priemokų sistemą. Šio veiksmo įgyvendinimo terminas – 2022 m. IV ketvirtis.