LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL FINANSŲ MINISTRO 2008 M. LIEPOS 10 D. ĮSAKYMO NR. 1K-233 „DĖL VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS 16-OJO STANDARTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2017 m. rugsėjo 22 d. Nr. 1K-335

Vilnius

 

 

1P a k e i č i u Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 10 d. įsakymą Nr. 1K-233 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 16-ojo standarto patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS 16-OJO STANDARTO PATVIRTINIMO

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 31 straipsnio 3 dalimi,

t v i r t i n u 16-ąjį viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartą „Biologinis turtas ir mineraliniai ištekliai“ (pridedama).

 

2. N u s t a t a u, kad:

2.1. biologinis turtas, iki 2018 m. sausio 1 dienos registruotas simboline vieno euro verte, 2018 m. sausio 1 dieną įvertinamas tikrąja verte. Vertinimo metu susidariusio biologinio turto simbolinės vertės ir jo tikrosios vertės skirtumo suma didinama biologinio turto įsigijimo savikaina ir finansavimo sumos iš šaltinio, iš kurio finansuojama subjekto veikla;

2.2. šis įsakymas taikomas finansinių ataskaitų rinkiniams, sudaromiems už 2018 metus ir vėlesnius ataskaitinius laikotarpius.

 

 

 

Finansų ministras                                                                                                        Vilius Šapoka


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 1K-233

(Lietuvos Respublikos finansų ministro

2017 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. 1K- 335

redakcija)

 

16-ASIS VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTAS „BIOLOGINIS TURTAS IR Mineraliniai IŠTEKLIAI“

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.    16-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas „Biologinis turtas ir mineraliniai ištekliai“ (toliau – standartas) nustato viešojo sektoriaus subjekto biologinio turto ir mineralinių išteklių pripažinimo, įvertinimo, registravimo apskaitoje ir pateikimo finansinėse ataskaitose reikalavimus. Standartas taip pat nustato biologinio turto gautos produkcijos įvertinimo jos pirminio pripažinimo momentu reikalavimus.

2.    Standartas netaikomas žemės apskaitai. Žemės apskaitai taikomas 12-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas „Ilgalaikis materialusis turtas“.

3.    Standarte vartojamos sąvokos:

3.1. Biologinis turtas – gyvūnai ir augalai, kuriuos subjektas valdo, naudoja ir kuriais disponuoja.

3.2. Biologinio turto branda – biologinio turto būklė, kurią pasiekus dėl biologinio turto fizinių ar biologinių savybių pokyčio iš to turto galima gauti kitą biologinį turtą arba biologinio turto produktus.  

3.3. Parkų ir skverų želdiniai viešojo sektoriaus subjektų parkuose ir skveruose sodinami ir kuriami želdiniai (medžiai, krūmai ir pan.), kurių komponentų visuma teikia gyventojams socialinę, ekonominę ir gamtosauginę naudą.

3.4. Mineraliniai ištekliai – žemėje ir jos gelmėse esančios bet kokios cheminės ar fizinės būsenos gamtinės mineralinės medžiagos.

3.5.         Kitos standarte vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme ir kituose viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartuose (toliau – VSAFAS).

 

II SKYRIUS

BIOLOGINIO TURTO IR mineralinių IŠTEKLIŲ GRUPAVIMAS IR PIRMINIS PRIPAŽINIMAS

 

4.    Biologinis turtas ir mineraliniai ištekliai pripažįstami ir registruojami apskaitoje, jei atitinka šiuos turto pripažinimo kriterijus:

4.1.         viešojo sektoriaus subjektas turi teisę tuo turtu disponuoti ir jį kontroliuoti, įskaitant teisę apriboti galimybę juo naudotis kitiems;

4.2.         pagrįstai tikėtina, kad viešojo sektoriaus subjektas būsimaisiais laikotarpiais iš šio turto gaus ekonominės naudos arba šis turtas bus naudojamas socialiniais, kultūriniais, gamtosauginiais, moksliniais, teisėsaugos, pažintiniais tikslais;

4.3.         galima nustatyti turto tikrąją vertę, įsigijimo savikainą arba iš turto gautinų būsimų pajamų dabartinę vertę.

5.    Finansinės būklės ataskaitoje biologinis turtas rodomas atskirame straipsnyje – nepriskiriamas nei prie ilgalaikio, nei prie trumpalaikio turto straipsnių. Mineraliniai ištekliai priskiriami ilgalaikiam turtui ir rodomi straipsnyje „Mineraliniai ištekliai ir kitas ilgalaikis turtas“.

6.    Viešojo sektoriaus subjektas biologinio turto apskaitą turi tvarkyti pagal biologinio turto vienetus, o mineralinius išteklius – pagal rūšis. Keli panašių savybių ir (arba) vienoje teritorijoje (sklype, hektare, viešojo sektoriaus subjektui priskirtoje teritorijoje ar pan.) esantys biologinio turto vienetai apskaitoje gali būti sujungiami ir registruojami kaip vienas atitinkamo turto vienetas.

7.    Atsižvelgiant į paskirtį biologinis turtas skirstomas į šias grupes (esant poreikiui, viešojo sektoriaus subjektas gali jas smulkinti):

7.1.    gyvūnai;

7.2.    medynai – šiai grupei priskiriami miško žemėje augantys medynai;

7.3.    parkų ir skverų želdiniai;

7.4.    daugiamečiai sodiniai (vaismedžių ir vaiskrūmių sodai);

7.5.    pasėliai;

7.6.    kitas biologinis turtas (kituose punktuose neišvardytas biologinis turtas).

8.    Atsiradus naujam biologiniam turtui, t. y. augalams (prieaugiui) arba gyvūnų jaunikliams (prieaugliui), dėl neapibrėžtumo, kiek prieauglio ar prieaugio išgyvens (išliks), nėra aišku, ar tas naujas biologinis turtas teiks ekonominę naudą ateityje, todėl viešojo sektoriaus subjektas savo apskaitos politikoje nusistato tokio turto pirminio pripažinimo momentą buhalterinėje apskaitoje.

9.    Medynus savo apskaitoje registruoja šie subjektai:

9.1.    miško valdytojai, jei jie yra viešojo sektoriaus subjektai;

9.2.    viešojo sektoriaus subjektai, įgyvendinantys valstybinių miškų valdytojų, kurie nėra viešojo sektoriaus subjektai ir kuriems valstybiniai miškai perduoti valdyti patikėjimo teise, savininko teises ir pareigas.

10Parkų ir skverų želdinių įsigijimo (įveisimo) išlaidas biologiniu turtu pripažįsta tie viešojo sektoriaus subjektai, kurie, siekdami teikti gyventojams socialinę, ekonominę ir gamtosauginę naudą, želdinius sodina ir (arba) prižiūri parkuose ir skveruose, neatsižvelgiant į tai, ar žemė, kurioje įveistas želdynas, viešojo sektoriaus subjektui perduota patikėjimo ar panaudos teise. Želdinių įsigijimo ir sodinimo išlaidos kitose teritorijose, negu parkai ir skverai, biologiniu turtu nepripažįstamos, o įsigijimo metu nurašomos į sąnaudas.

11Mineralinius išteklius savo apskaitoje registruoja viešojo sektoriaus subjektas, kuris atlieka vadovaujančiosios žemės gelmių registro tvarkymo ir žemės gelmių registro tvarkymo įstaigos funkcijas.

 

III SKYRIUS

BIOLOGINIO TURTO VERTINIMAS

 

12Pirminio pripažinimo ir paskesnio vertinimo metu biologinio turto grupės vienetas įvertinamas ir finansinėse ataskaitose parodomas vienu iš šių būdų:

12.1tikrąją verte, kuri nustatoma pagal standarto 17 punkto nuostatas;

12.2įsigijimo ar pasigaminimo savikaina, jei remiantis standarto 12.1 papunktyje nustatytu metodu neįmanoma nustatyti turto vertės.

13Paskesnio vertinimo metu turtas, kuriam taikomas įsigijimo savikainos metodas, apskaitoje registruojamas ir finansinėse ataskaitose rodomas iš įsigijimo savikainos atėmus nuvertėjimo nuostolius.

14Biologinio turto įsigijimo savikainą sudaro:

14.1kai turtas įsigyjamas, ‒ pirkimo kaina, įskaitant importo ir kitus negrąžintinus mokesčius (tarp jų ir pridėtinės vertės mokestį, jei jis negrąžinamas (netraukiamas į apskaitą), atėmus prekybos nuolaidas, jei dėl to įsigijimo savikaina netampa reikšmingai mažesnė už turto rinkos vertę, ar kitokio sunaudoto turto vertė bei su turto įsigijimu tiesiogiai susijusios išlaidos;

14.2kai turtas sukuriamas (pavyzdžiui, atsiradę augalai ar atsivesti gyvūnų jaunikliai), jam sukurti patirtos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos. Išlaidų priskyrimas tiesioginėms ar netiesioginėms gamybos (sukūrimo) išlaidoms paaiškintas 8-ajame viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarte „Atsargos“, pavyzdžiui, parkų ir skverų želdinių įsigijimo savikainai priskiriamos visos su pasodinimu susijusios išlaidos (žemės paruošimas, įsigytų sodinimui želdinių vertė, sodinimo išlaidos ir panašios).

15Paskesnio vertinimo metu biologinio turto įsigijimo ar pasigaminimo savikaina:

15.1didinama auginimo, priežiūros ir laikymo išlaidomis, padarytomis laikotarpiu iki tokio turto brandos atsiradimo, kai biologinis turtas laikomas veisimo tikslu arba biologinio turto produkcijai gauti;

15.2papildomai toje pačioje teritorijoje pasodintų naujų daugiamečių augalų įsigijimo ir pasodinimo išlaidomis didinama parkų ir skverų želdinių įsigijimo savikaina;

15.3mažinama, jei nustatomi biologinio turto nuvertėjimo požymiai.

16.  Kai biologinis turtas vertinamas įsigijimo ar pasigaminimo savikaina, paskesnio vertinimo metu vertinama, ar nėra turto nuvertėjimo požymių. Biologinio turto nuvertėjimo požymiai gali būti:

16.1.  sunykęs (prarastas) turto vienetas ar jo dalis;

16.2.  turtas neatlieka savo funkcijų.

17Biologinio turto tikroji vertė nustatoma remiantis tokio paties turto rinkos kaina. Jei tokios rinkos nėra ir nėra aplinkybių, nurodytų standarto 18 punkte, biologinio turto tikroji vertė nustatoma pagal (teikiant prioritetą pirmiau einančiam papunkčiui):

17.1paskiausiai įvykusių analogiškų sandorių rinkos kainą, jei nuo sandorio sudarymo dienos iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos ekonominės sąlygos iš esmės nepasikeitė;

17.2panašaus turto rinkos kainas, patikslintas atsižvelgiant į turto skirtumus.

18Kai nėra galimybių arba neracionalu taikyti standarto 17 punkto nuostatas, tikroji biologinio turto vertė nustatoma vadovaujantis:

18.1Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta metodika (jei tokia yra) arba tą turtą valdančio viešojo sektoriaus subjekto nustatyta biologinio turto vertinimo tvarka, pagal kurias biologinio turto vieneto vertė nustatoma atsižvelgiant į paskutinę žinomą biologinio turto vieneto rinkos kainą;

18.2Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintomis normatyvinėmis kainomis, jei jos nustatytos remiantis ne senesnėmis nei praeitų finansinių metų biologinio turto rinkos kainomis.

19Jei biologinio turto grupės vienetas pirminio pripažinimo metu buvo įvertintas tikrąja verte, vėliau šis biologinio turto vienetas negali būti apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius.

20Biologinio turto tikrosios vertės pasikeitimas nustatomas tokiu periodiškumu:

20.1kiekvienų finansinių metų pabaigoje tiek, kiek biologinio turto tikrajai vertei turi įtakos biologinio turto vieneto rinkos kainos pokytis;

20.2kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje tiek, kiek biologinio turto vieneto tikrajai vertei turi įtakos jo fiziniai pokyčiai, išskyrus standarto 20.3 papunktyje nustatytą atvejį, arba

20.3viešojo sektoriaus subjekto nusistatytu periodiškumu, bet ne rečiau kaip kas 10 metų, kai dėl turto didelės apimties neįmanoma įvertinti fizinių savybių kitimo įtakos tikrajai vertei.

21Biologinio turto, išskyrus medynus, tikrosios vertės pokytis apskaitoje pripažįstamas pajamomis arba sąnaudomis ir rezultatas įtraukiamas į veiklos rezultatų ataskaitą.

22Medynų tikrosios vertės pokytis, atsiradęs nuo tos dienos, kai medynai į apskaitą buvo įtraukti pirmą kartą, įtraukiamas tiesiogiai į grynąjį turtą ir grynojo turto pokyčių ataskaitoje priskiriamas turto vertės pokyčio rezervui. Medynų vertės padidėjimas didina turto vertės pokyčio rezervą, sumažėjimas – mažina.

23Biologinio turto auginimo ir priežiūros išlaidos priskiriamos sąnaudoms pagal jų pobūdį, išskyrus standarto 15.1 ir 15.2 papunkčiuose nurodytus atvejus.

24Kai biologinio turto grupės vienetas yra naudojamas moksliniams tikslams (pavyzdžiui, genetiniams, fiziologiniams, biocheminiams ir pan. tyrimams), toks biologinis turtas pripažįstamas sąnaudomis tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai šis turtas pradedamas naudoti moksliniams tikslams. Viešojo sektoriaus subjektas kontrolės tikslais šį turtą turi registruoti nebalansinėse sąskaitose.

 

 

 

iv SKYRIUS

BIOLOGINIO TURTO PRODUKCIJOS VERTINIMAS

 

25Biologinio turto produkcija apskaitoje registruojama kaip atsargos ir joms taikomos 8-ojo VSAFAS „Atsargos“ nuostatos.

26Biologinio turto produkcija pirminio pripažinimo metu gali būti vertinama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintomis normatyvinėmis kainomis arba jeigu jų nėra grynąja realizavimo verte.

 

 

V SKYRIUS

NEATLYGINTINAI GAUTO BIOLOGINIO TURTO APSKAITA

 

27Viešojo sektoriaus subjektas gali gauti biologinį turtą neatlygintinai už reikšmingai mažesnę nei turto rinkos vertę arba įsigyti už simbolinį atlygį. Neatlygintinai gautu turtu laikomas viešojo sektoriaus subjektui neatlygintinai perduotas ar padovanotas turtas.

28Biologinio turto, kurio apskaitai taikoma įsigijimo ar pasigaminimo savikaina, gauto iš kito viešojo sektoriaus subjekto, įsigijimo savikaina perėmimo momentu yra prilyginama balansinei vertei, kuria šis turtas buvo registruotas perduodančio viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje. Tokia pačia suma registruojamos finansavimo sumos vadovaujantis 20-ojo VSAFAS „Finansavimo sumos“ nuostatomis.

29Biologinio turto, išskyrus medynus, kurio apskaitai taikoma tikroji vertė, gauto iš kito viešojo sektoriaus subjekto, tikroji vertė perėmimo momentu yra prilyginama balansinei vertei, kuria šis turtas buvo registruotas perduodančio viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje. Tokia pačia suma registruojamos finansavimo sumos vadovaujantis 20-ojo VSAFAS „Finansavimo sumos“ nuostatomis.

30Medynai, gauti iš kito viešojo sektoriaus subjekto, registruojami perduodančio viešojo sektoriaus subjekto nurodyta įsigijimo savikaina ir vertės pokyčio suma, kartu registruojamos gautos finansavimo sumos ir turto vertės pokyčio rezervas.

31Viešojo sektoriaus subjektas, gaunantis biologinį turtą iš kito viešojo sektoriaus subjekto neatlygintinai, apskaitoje turi jį registruoti toje pačioje turto grupėje, kurioje šis turtas buvo registruotas perduodančiojo turtą viešojo sektoriaus subjekto buhalterinėje apskaitoje, ir tik po to jį pergrupuoti, jei reikia.

32Neatlygintinai gavus biologinį turtą iš ne viešojo sektoriaus subjekto, perėmimo momentu jis įvertinamas tikrąja verte, kuri prilyginama įsigijimo savikainai. Kartu registruojamos gautos finansavimo sumos iš kitų šaltinių.

33Biologinis turtas, įsigytas už simbolinį atlygį arba reikšmingai mažesnę negu rinkos kaina, įvertinamas ir apskaitoje registruojamas tikrąja verte, o faktiškai sumokėtos arba mokėtinos sumos ir tikrosios turto vertės įsigijimo dieną skirtumo suma registruojamos gautos finansavimo sumos iš kitų šaltinių.

 

VI SKYRIUS

MINERALINIŲ IŠTEKLIŲ VERTINIMAS IR POKYČIŲ APSKAITA

 

34Pirminio pripažinimo metu mineraliniai ištekliai vertinami mokesčių už gamtos išteklius būsimų pajamų dabartine verte. Dabartinės vertės apskaičiavimas paaiškintas 22-ajame VSAFAS „Turto nuvertėjimas“. Kai mokesčių už gamtos išteklius būsimų pajamų dabartinė vertė negali būti nustatyta, mineraliniai ištekliai registruojami nebalansinėse sąskaitose.

35Mineralinių išteklių rūšies vienetas apskaitoje registruojamas sąlygine vieneto verte, kuri apskaičiuojama padalijus mokesčių už konkrečios rūšies gamtos išteklius būsimų pajamų dabartinę vertę iš tos mineralinių išteklių rūšies kiekio.

36Mokesčių už gamtos išteklius būsimų pajamų dabartinės vertės padidėjimas tiesiogiai didina viešojo sektoriaus subjekto, kuris atlieka vadovaujančiosios žemės gelmių registro tvarkymo ir tvarkymo įstaigos funkcijas, mineralinių išteklių vertės pokyčio rezervą ir grynojo turto pokyčių ataskaitoje priskiriamas turto vertės pokyčio rezervui.

37Kai mineraliniai ištekliai sunaudojami, sunaudoto kiekio mokesčių už gamtos išteklius būsimų pajamų dabartinė vertė pripažįstama pagrindinės veiklos sąnaudomis. Atitinkamai sumažinama ir mineralinių išteklių vertės pokyčio rezervo suma. Kai mokesčių už gamtos išteklius būsimų pajamų dabartinė vertė sumažėja dėl kitų priežasčių negu sunaudojimas, dabartinės vertės sumažėjimo suma tiesiogiai mažina į turto vertės pokyčio rezervą įtrauktą mineralinių išteklių rezervo sumą.

 

viI SKYRIUS

INFORMACIJOS PATEIKIMAS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMAJAME RAŠTE IR Į VIEŠOJO SEKTORIAUS KONSOLIDAVIMO INFORMACINĘ SISTEMĄ

 

38Visi viešojo sektoriaus subjektai, turintys biologinio turto arba tvarkantys mineralinių išteklių apskaitą, į viešojo sektoriaus konsolidavimo informacinę sistemą turi pateikti informaciją pagal standarto 1–4 prieduose nustatytas formas.

39Viešojo sektoriaus subjektas, turintis biologinio turto, finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte (toliau – aiškinamasis raštas) turi pateikti šią informaciją:

39.1apie biologinio turto grupes ir jų balansinės vertės pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį pagal standarto 1 priede nustatytą formą. Informaciją apie biologinio turto grupes ir jų balansinės vertės pokytį tokiu detalumu, kokiu nusistatė pats viešojo sektoriaus subjektas atsižvelgdamas į šio turto paskirtį (pavyzdžiui, šunys, žirgai ir t. t.), – pateikiama tik žemesniojo lygio aiškinamajame rašte. Viešojo sektoriaus subjektas, turintis ne visas 1 priedo formoje nurodytas biologinio turto grupes, žemesniojo lygio aiškinamajame rašte gali pateikti informaciją tik apie turimas biologinio turto grupes;

39.2metodus, kurie buvo taikomi kiekvienai biologinio turto grupei įvertinti;

39.3biologinio turto tikrosios vertės nustatymo pagrindą;

39.4paaiškinimą, kodėl biologinio turto negalima įvertinti tikrąja verte;

39.5duomenis apie medynus pagal standarto 2 priede nustatytą formą.

40Viešojo sektoriaus subjektas, tvarkantis mineralinių išteklių apskaitą, aiškinamajame rašte privalo nurodyti:

40.1atskirai balansinėse ir nebalansinėse sąskaitose užregistruotų mineralinių išteklių kiekį pagal rūšis;

40.2kiekvienos mineralinių išteklių rūšies vieneto sąlyginę vertę pagal standarto 3 priede nustatytą formą;

40.3pagrindinius principus ir prielaidas, taikytus mokesčių už gamtos išteklius būsimų pajamų dabartinei vertei nustatyti;

40.4informaciją apie mineralinių išteklių balansinės vertės pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį pagal standarto 4 priede nustatytą formą.

41Viešojo sektoriaus subjektas finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte turi pateikti informaciją apie želdinių įsigijimo ir priežiūros išlaidas, pripažintas viešojo sektoriaus subjekto ataskaitinio ir praeito ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis.

 

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

42Viešojo sektoriaus subjektas, taikydamas šį standartą pirmą kartą, turi įvertinti biologinį turtą ir mineralinius išteklius, kaip nurodoma VSAFAS ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose VSAFAS taikymą pirmą kartą.

43Viešojo sektoriaus subjektai, pirmą kartą užregistravę apskaitoje medynus, jų verte pirminio pripažinimo metu registruoja finansavimo sumas iš valstybės arba savivaldybės biudžeto, priklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso miško žemė.

44Viešojo sektoriaus subjektai, prižiūrintys parkus ir skverus, pirmą kartą registruojantys juos savo apskaitoje kaip biologinį turtą, nustato parkų ir skverų želdinių vienetą ir įvertina jį įsigijimo savikaina, o jei įsigijimo savikaina nežinoma – atkuriamąja verte. Atkuriamąja verte laikoma suma, už kurią būtų galima tame pačiame plote naujai pasodinti tokios pat rūšies želdinius. Registruojant parkų ir skverų želdinius kaip biologinį turtą kartu registruojamos finansavimo sumos pagal šaltinį, iš kurio turtas buvo įsigytas, o jei šaltinis nežinomas – iš šaltinio, iš kurio finansuojama subjekto veikla. 

45Viešojo sektoriaus subjektai, pirmą kartą užregistravę apskaitoje medynus ir (arba) parkų ir skverų želdinius, finansinės būklės ataskaitoje lyginamosios informacijos neteikia.

________________

 

16-ojo VSAFAS „Biologinis turtas ir mineraliniai ištekliai“

1 priedas                         

 

(Informacijos apie biologinio turto vertės pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį pateikimo žemesniojo ir aukštesniojo lygių finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte forma)

 

BIOLOGINIO TURTO VERTĖS PASIKEITIMAS PER ATASKAITINĮ LAIKOTARPĮ

 

Eil. Nr.

Straipsniai

Gyvūnai

Medynai

Parkų ir skverų želdiniai

Daugiamečiai

sodiniai

Pasėliai

Kitas

biologinis

turtas

Išankstiniai mokėjimai už biologinį turtą

Iš viso

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

1.

Likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje

 

2.

Biologinio turto padidėjimas per ataskaitinį laikotarpį dėl:

 

2.1.

Prieauglio ar prieaugio

 

2.2.

Įsigijimo

 

2.3.

Gavimo nemokamai

 

2.4.

Pergrupavimo

 

 

 

 

 

2.5.

Nuvertėjimo atstatymo

 

 

 

 

 

2.6.

Tikrosios vertės pokyčio

 

 

 

 

 

3.

Biologinio turto sumažėjimas per ataskaitinį laikotarpį dėl:

 

3.1.

Pardavimo

 

3.2.

Perdavimo

 

3.3.

Nurašymo

 

3.4.

Pergrupavimo

 

 

3.5.

Nuvertėjimo

 

Eil. Nr.

Straipsniai

Gyvūnai

Medynai

Parkų ir skverų želdiniai

Daugiamečiai

sodiniai

Pasėliai

Kitas

biologinis

turtas

Išankstiniai mokėjimai už biologinį turtą

Iš viso

3.6.

Tikrosios vertės pokyčio

 

4.

Kiti pokyčiai *

 

 

 

 

 

5.

Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (1+2–3+/–4)

 

 

* Pokyčiai turi būti paaiškinti aiškinamajame rašte.

 

________________________________

 

 

16-ojo VSAFAS „Biologinis turtas ir mineraliniai ištekliai“

2 priedas

 

(Informacijos apie medynų vertes pateikimo žemesniojo ir aukštesniojo lygių finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte forma)

 

 

MEDYNAI

 

 

Eil.

Nr.

Straipsniai

Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena

Paskutinė praėjusio ataskaitinio laikotarpio diena

Miško žemė

Medynai

Miško žemė

Medynai

ha

Eur

ha

Eur

1

2

3

4

5

6

 

Medynų vertė, iš viso:

 

 

 

 

 

iš jos:

 

 

 

 

1.

Suformuotuose ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotuose  žemės sklypuose

 

 

 

 

2

Laisvoje valstybinėje žemėje

 

 

 

 

 

_________________


 

16-ojo VSAFAS „Biologinis turtas ir mineraliniai ištekliai“

3 priedas

 

(Informacijos apie mineralinius išteklius pateikimo žemesniojo ir aukštesniojo lygių finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte forma)

 

MINERALINIAI IŠTEKLIAI

 

Eil. Nr.

Mineralinių išteklių pavadinimas

Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena 

Paskutinė praėjusio ataskaitinio laikotarpio diena

mato vnt.

kiekis

sąlyginė vieneto vertė

dabartinė viso kiekio vertė

mato vnt.

kiekis

sąlyginė vieneto vertė

dabartinė viso kiekio vertė

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

1.

Finansinės būklės ataskaitoje rodomi mineraliniai ištekliai:

 

 

 

 

 

 

 

 

1.1.

...

 

 

 

 

 

 

 

 

2.

Iš viso:

 

 

 

 

 

 

 

 

3.

Finansinės būklės ataskaitoje nerodomi mineraliniai ištekliai:

 

 

 

 

 

 

 

 

3.1.

Parengtinai išžvalgyti mineraliniai ištekliai

 

 

 

 

 

 

 

 

3.2.

Prognoziniai mineraliniai ištekliai

 

 

 

 

 

 

 

 

4.

Iš viso:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

_________________


 

16-ojo VSAFAS „Biologinis turtas ir mineraliniai ištekliai“

4 priedas

 

(Informacijos apie mineralinių išteklių, įvertintų mokesčių už gamtos išteklius pajamų dabartine verte, vertės pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį pateikimo žemesniojo ir aukštesniojo lygių finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte forma)

 

MINERALINIŲ IŠTEKLIŲ, ĮVERTINTŲ MOKESČIŲ UŽ GAMTOS IŠTEKLIUS PAJAMŲ DABARTINE VERTE, VERTĖS PASIKEITIMAS PER ATASKAITINĮ LAIKOTARPĮ

 

Eil. Nr.

Straipsniai

Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena

Paskutinė praėjusio ataskaitinio laikotarpio diena

1

2

3

4

1.

Likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje

 

 

2.

Mineralinių išteklių padidėjimas dėl:

 

 

2.1.

Naujai išžvalgytų išteklių

 

 

2.2.

Kitų priežasčių

 

 

3.

Mineralinių išteklių sumažėjimas dėl:

 

 

3.1.

Sunaudojimo

 

 

3.2.

Kitų priežasčių

 

 

4.

Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

 

 

 

_________________