LIETUVOS RESPUBLIKOS

TURTO IR VERSLO VERTINTOJŲ RŪMŲ

ĮSTATYMAS

2024 m. balandžio 25 d. Nr. XIV-2582

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslas

1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų (toliau – Rūmai) steigimą, narystę Rūmuose, Rūmų funkcijas, veiklą ir valdymą.

2. Šio įstatymo tikslas –  užtikrinti veiksmingą turto arba verslo vertintojų (toliau – vertintojai) savivaldą.

3. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatyme.

2 straipsnis. Rūmų teisinis statusas

1. Rūmai yra viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija ir kuris vienija šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytus vertintojus ir įgyvendina vertintojų profesinę savivaldą.

2. Rūmų buveinė yra Vilniuje.

3. Rūmų veiklą reglamentuoja šis įstatymas, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, kiek šis įstatymas nenustato kitaip, ir Rūmų statutas (toliau – Statutas).

3 straipsnis. Rūmų funkcijos ir įgaliojimai

1. Rūmai atlieka šias funkcijas:

1) atstovauja vertintojų interesams valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis, tarptautinėse ir užsienio valstybių organizacijose;

2) organizuoja vertintojų egzaminavimą ir išduoda kvalifikacijos pažymėjimus;

3) teisės aktų nustatyta tvarka tvarko vertintojų duomenis, įskaitant asmens duomenis;

4) tvarko ir skelbia vertintojų juridinių asmenų ir Rūmų narių sąrašą, į kurį atskira dalimi įtraukiami užsienio valstybėje įgytą ir pagal šį įstatymą pripažintą kvalifikaciją turintys vertintojai;

5) šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atlieka vertintojų veiklos priežiūrą;

6) organizuoja ir prižiūri vertintojų kvalifikacijos tobulinimą;

7) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas.

2. Atlikdami savo funkcijas Rūmai turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat registrų informacinių sistemų ir valstybės informacinių sistemų gauti visus šioms funkcijoms atlikti reikalingus duomenis, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, taip pat neskaitmeninės išraiškos informaciją, dokumentus ir (ar) jų nuorašus arba išrašus.

3. Sprendžiant klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo vertintojui arba nagrinėjant vertintojo drausmės bylą, Rūmai turi teisę gauti visus šiems klausimams spręsti reikalingus duomenis (skaitmeninės ir neskaitmeninės išraiškos informaciją, dokumentus ir (ar) jų nuorašus arba išrašus) ir iš kitų, šio straipsnio 2 dalyje nenurodytų, fizinių ir juridinių asmenų. Tokie fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus vertintojus, gali reikalauti, kad Rūmai padengtų pagrįstus duomenų surinkimo, apdorojimo ir pateikimo kaštus.

4 straipsnis. Statutas

1. Statutas yra steigimo dokumentas, kuriuo Rūmai vadovaujasi savo veikloje.

2. Statute turi būti nurodyta:

1) Rūmų veiklos tikslai ir uždaviniai;

2) Rūmų narių teisės ir pareigos;

3) Rūmų narių susirinkimo sušaukimo tvarka;

4) Rūmų narių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarka;

5) Rūmų organų struktūra, Rūmų organų kompetencija, laikotarpis, kuriam jie sudaromi, jų sudarymo ir atšaukimo, sprendimų priėmimo tvarka;

6) Vertintojų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) priėmimo ir keitimo tvarka;

7) Rūmų filialų ir atstovybių funkcijos ir uždaviniai, jų steigimo bei veiklos nutraukimo tvarka;

8) drausmės bylų dėl Etikos kodekso pažeidimų nagrinėjimo tvarka;

9) Rūmų nario mokesčio mokėjimo tvarka;

10) Rūmų lėšų naudojimo ir Rūmų finansinės veiklos kontrolės tvarka;

11) dokumentų ir kitos informacijos apie Rūmų veiklą pateikimo Rūmų nariams tvarka;

12) informacijos apie Rūmų veiklą pateikimo visuomenei tvarka, leidinys, kuriame skelbiama vieša informacija;

13) Statuto keitimo tvarka.

3. Statute gali būti ir kitų įstatymams neprieštaraujančių nuostatų.

II SKYRIUS

RŪMŲ NARIAI

5 straipsnis. Rūmų nariai, jų teisės ir pareigos

1. Fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka išlaikęs kvalifikacijos egzaminą arba kurio profesinė kvalifikacija pripažinta vadovaujantis šio įstatymo 12 straipsniu, siekiantis Lietuvos Respublikoje verstis privalomojo turto arba verslo vertinimo veikla, privalo tapti Rūmų nariu.

2. Vertintojas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų padalinys (toliau – juridinis asmuo) neturi Rūmų nario statuso.

3. Rūmų nariai turi teisę:

1) dalyvauti Rūmų veikloje, teikti pastabas ir pasiūlymus dėl Rūmų veiklos;

2) rinkti ir, atsižvelgiant į šiame įstatyme numatytas sąlygas ir apribojimus, būti išrinkti į Rūmų organus;

3) naudotis Rūmų teikiamomis paslaugomis;

4) gauti informaciją apie Rūmų veiklą;

5) sustabdyti narystę Rūmuose, kai nesiverčia vertintojo veikla;

6) įgyvendinti kitas Statute numatytas teises.

4. Rūmų nariai privalo:

1) laikytis turto ir verslo vertinimą reglamentuojančių įstatymų;

2) laikytis Etikos kodekso nuostatų;

3) laiku mokėti nario mokestį;

4) vykdyti privalomus Rūmų valdymo ar kitų organų sprendimus;

5) teikti informaciją apie savo, kaip vertintojo, veiklą, kaip numatyta Statute;

6) vykdyti kitas pareigas, kurias nustato Statutas.

6 straipsnis. Narystės Rūmuose pradžia, jos sustabdymas, atnaujinimas ir pasibaigimas. Vertintojų juridinių asmenų sąrašo sudarymas

1. Vertintojas fizinis asmuo tampa Rūmų nariu, jeigu jis:

1) yra išlaikęs vertintojo kvalifikacijos egzaminą ir jam suteikta vertintojo asistento, vertintojo arba vertintojo eksperto kvalifikacija;

2) atitinka šiame įstatyme nustatytus nepriekaištingai reputacijai keliamus reikalavimus;

3) yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo nustatyta tvarka, jeigu vertinimo veiklą vykdo individualiai;

4) pateikia Rūmų tarybai jos nustatytos formos pareiškimą apie ketinimą pradėti verstis vertintojo veikla;

5) sumoka Rūmų narių susirinkimo nustatyto dydžio vienkartinį stojimo mokestį.

2. Rūmų tarybos sprendimu ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dokumentų, patvirtinančių šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų įgyvendinimą, pateikimo dienos vertintojas įrašomas į Rūmų narių sąrašą. Narystės Rūmuose pradžia laikoma Rūmų tarybos sprendimo įrašyti vertintoją į Rūmų narių sąrašą diena.

3. Rūmų narys, planuojantis laikinai nesiversti vertintojo veikla, turi teisę sustabdyti narystę Rūmuose. Rūmų narys, norintis sustabdyti narystę Rūmuose, privalo pateikti Rūmų tarybai jos nustatytos formos pareiškimą dėl narystės Rūmuose sustabdymo.

4. Rūmų taryba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto pareiškimo pateikimo dienos priima sprendimą dėl vertintojo, nesiverčiančio vertintojo veikla, narystės Rūmuose sustabdymo. 

5. Vertintojo narystė Rūmuose laikoma sustabdyta nuo Rūmų tarybos sprendimo sustabdyti vertintojo narystę Rūmuose priėmimo dienos.

6. Rūmų narys, sustabdęs narystę Rūmuose, neturi teisės verstis privalomojo turto arba verslo vertinimo veikla.

7. Rūmų narys, norintis atnaujinti narystę Rūmuose, privalo:

1) pateikti Rūmų tarybai jos nustatytos formos prašymą dėl narystės Rūmuose atnaujinimo;

2) sumokėti nustatyto dydžio narystės Rūmuose atnaujinimo administravimo mokestį;

3) pateikti dokumentus, įrodančius, kad narystės Rūmuose sustabdymo, jeigu jis truko ilgiau negu vienus kalendorinius metus, laikotarpiu Rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka tobulino kvalifikaciją, arba Rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka kitaip pagrįsti, kad turi pakankamą kvalifikacijos lygį toliau verstis vertintojo veikla;

4) būti sumokėjęs visus iki narystės Rūmuose sustabdymo priklausiusius sumokėti nario mokesčius.

8. Rūmų taryba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 7 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos, patikrinusi, ar įgyvendinti šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai, priima sprendimą dėl vertintojo narystės Rūmuose atnaujinimo.

9. Rūmų tarybos sprendimu narystė Rūmuose pasibaigia:

1) Rūmų nario prašymu;

2) kai Rūmų narys miršta arba pripažįstamas neveiksniu atitinkamoje srityje;

3) kai vertintojas Rūmų nariu tapo nepagrįstai, pateikęs tikrovės neatitinkančią informaciją;

4) vertintojui praradus nepriekaištingą reputaciją;

5) teismui uždraudus vertintojui užsiimti atitinkama veikla;

6) Vertintojų garbės teismui priėmus sprendimą vertintoją pašalinti iš Rūmų narių už pakartotinį ir (arba) šiurkštų Etikos kodekso pažeidimą;

7) kai yra kitų įstatymuose numatytų pagrindų panaikinti vertintojo narystę Rūmuose.

10. Vertintojas juridinis asmuo įrašomas į vertintojų juridinių asmenų sąrašą, jeigu:

1) jame darbo sutarties pagrindais dirba arba, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, jo dalyvis yra bent vienas vertintojas fizinis asmuo arba kitos valstybės fizinis asmuo, kurio kvalifikacija yra pripažinta Lietuvos Respublikoje ir išduotas atitinkamas pažymėjimas;

2) jis nėra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, elektroninių duomenų ar informacinių sistemų saugumui, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai arba viešiesiems interesams, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas, taip pat teistas už kitus nusikaltimus, kol teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;

3) Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo nustatyta tvarka yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę;

4) pateikia Rūmų tarybai jos nustatytos formos pareiškimą apie ketinimą pradėti verstis vertintojo veikla;

5) sumoka Rūmų narių susirinkimo nustatyto dydžio vienkartinį vertintojo juridinio asmens įrašymo į vertintojų juridinių asmenų sąrašą administravimo mokestį.

11. Rūmų taryba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dokumentų, patvirtinančių šio straipsnio 10 dalyje nurodytų sąlygų įgyvendinimą, pateikimo dienos priima sprendimą vertintoją juridinį asmenį įrašyti į vertintojų juridinių asmenų sąrašą.

12. Vertintojas juridinis asmuo gali atlikti privalomąjį turto arba verslo vertinimą, jeigu jame darbo sutarties pagrindais dirba arba, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, jo dalyvis yra fizinis asmuo, kuris yra Rūmų narys.

13. Rūmų tarybos sprendimu vertintojas juridinis asmuo išbraukiamas iš vertintojų juridinių asmenų sąrašo:

1) šio juridinio asmens prašymu;

2) kai juridinis asmuo pasibaigia;

3) jeigu paaiškėja, kad buvo pateikta tikrovės neatitinkanti šio straipsnio 10 dalyje nurodyta informacija;

4) atsiradus šio straipsnio 10 dalies 2 punkte numatytoms aplinkybėms;

5) kai vertintojas juridinis asmuo neturi darbuotojo arba, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojo, dalyvio, kuris yra vertintojas fizinis asmuo arba kitos valstybės fizinis asmuo, kurio kvalifikacija yra pripažinta Lietuvos Respublikoje.

14. Rūmų taryba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šiame straipsnyje nurodytų sprendimų priėmimo dienos informaciją apie priimtą sprendimą paskelbia viešai.

7 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija

Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) yra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, elektroninių duomenų ar informacinių sistemų saugumui, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai arba viešiesiems interesams, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas, taip pat teistas už kitus nusikaltimus, kol teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;

2) yra atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ar iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir nuo atleidimo nepraėjo 3 metai.

8 straipsnis. Vertintojų kvalifikacijos pažymėjimas

1. Fiziniam asmeniui, šio įstatymo nustatyta tvarka išlaikiusiam nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminą, suteikiama nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto arba verslo srities vertintojo asistento (žemiausia), vertintojo (aukštesnė) arba vertintojo eksperto (aukščiausia) kvalifikacija (toliau – kvalifikacija) ir jam išduodamas kvalifikacijos pažymėjimas. Kvalifikacijos pažymėjimą išduoda Rūmų taryba pagal savo nustatytą tvarką.

2. Vertintojo kvalifikacijos pažymėjime nurodoma:

1) vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo numeris;

2) vertintojo vardas, pavardė;

3) nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertinimo sritis;

4) vertintojo asistento arba vertintojo, arba vertintojo eksperto kvalifikacija ir jos suteikimo data;

5) vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą išdavusi įstaiga.

9 straipsnis. Bendrieji reikalavimai vertintojo kvalifikacijos egzaminą siekiantiems laikyti asmenims

Vertintojo kvalifikacijos egzaminą gali laikyti fizinis asmuo, kuris:

1) turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą;

2) turi ne mažesnę kaip vienų metų darbo, susijusio su turto vertinimu, patirtį, kai siekiama turto vertintojo asistento kvalifikacijos, arba ne mažesnę kaip vienų metų darbo, susijusio su verslo vertinimu, patirtį, kai siekiama verslo vertintojo asistento kvalifikacijos;

3) turi ne mažesnę kaip 3 metų nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo asistento praktinę atitinkamos srities vertinimo patirtį, kai siekiama atitinkamai nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo kvalifikacijos;

4) turi ne mažesnę kaip 7 metų nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo praktinę atitinkamos srities vertinimo patirtį ir yra parengęs ne mažiau kaip 50 atitinkamai turto arba verslo vertinimo ataskaitų, kai siekiama atitinkamai nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo eksperto kvalifikacijos.

10 straipsnis. Vertintojų kvalifikacijos egzaminai

1. Vertintojų kvalifikacijos egzaminai yra:

1) nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacinis egzaminas;

2) kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacinis egzaminas;

3) verslo vertintojo kvalifikacinis egzaminas.

2. Vertintojų kvalifikacijos egzaminų programas ir turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų organizavimo bei vykdymo taisykles tvirtina Rūmų taryba.

3. Jeigu yra vertintojų kvalifikacijos egzaminą laikyti siekiančių asmenų, egzaminai rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Pareiškėjui turi būti sudaryta galimybė laikyti vertintojų kvalifikacijos egzaminą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo su visais reikalaujamais dokumentais pateikimo dienos. 

4. Vertintojo kvalifikacijos egzamino metu tikrinami egzaminuojamų asmenų pasirengimas dirbti vertintojo darbą atitinkamoje srityje, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai ir vertintojo profesinės etikos žinios.

5. Neišlaikęs vertintojo kvalifikacijos egzamino asmuo gali jį perlaikyti ne anksčiau kaip po pusės metų. Perlaikomų vertintojo kvalifikacijos egzaminų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas.

6. Kvalifikacijos egzaminų rezultatai galioja 2 metus nuo jų išlaikymo dienos. Vertintojo kvalifikacijos egzamino išlaikymo data laikoma jį laikiusio asmens informavimo apie egzamino išlaikymą diena. Asmeniui tapus Rūmų nariu, išlaikytų vertintojo kvalifikacijos egzaminų rezultatai galioja visą buvimo Rūmų nariu laiką ir narystės Rūmuose stabdymas jiems įtakos neturi.

7. Asmenų, kurių narystė Rūmuose pasibaigia jų pačių prašymu, kvalifikacijos egzaminų rezultatai lieka galioti neterminuotai, tačiau jeigu nuo narystės Rūmuose pasibaigimo iki pareiškimo apie ketinimą vėl pradėti verstis vertintojo veikla pateikimo Rūmų tarybai dienos praėjo daugiau kaip 2 metai, tokie asmenys Rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka privalo pagrįsti, kad turi pakankamą kvalifikacijos lygį verstis vertintojo veikla.

8. Vertintojų garbės teismui priėmus sprendimą vertintoją pašalinti iš Rūmų narių už pakartotinį ir (arba) šiurkštų Etikos kodekso pažeidimą, turi būti perlaikomas kvalifikacijos egzaminas, siekiant įgyti vertintojo kvalifikaciją.

9. Šio straipsnio 7 dalies nuostata mutatis mutandis taikoma asmenims, kurie pagal šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalį turėjo teisę tapti Rūmų steigėjais, bet tokia teise nepasinaudojo.

11 straipsnis. Vertintojų kvalifikacijos egzaminų komisijos

1. Vertintojų kvalifikacijos egzaminų komisijas Rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka sudaro Rūmų taryba.

2. Vertintojų kvalifikacijos egzaminų komisijų nariai vadovaujasi Rūmų tarybos tvirtinamomis kvalifikacijos egzaminų organizavimo ir vykdymo taisyklėmis. 

3. Vertintojų kvalifikacijos egzaminų komisijos priima sprendimus dėl vertintojų kvalifikacijos egzaminų išlaikymo ar neišlaikymo. Vertintojų kvalifikacijos egzaminų komisijų priimti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

4. Vertintojų kvalifikacijos egzaminų komisijų sprendimai dėl vertintojo kvalifikacijos egzaminų išlaikymo prilyginami sprendimams egzaminus išlaikiusiems asmenims suteikti vertintojo asistento, vertintojo arba vertintojo eksperto kvalifikaciją. Šių sprendimų pagrindu ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jų apskundimo termino pabaigos, jeigu sprendimai nebuvo apskųsti, Rūmų taryba išduoda atitinkamus vertintojo kvalifikacijos pažymėjimus ir apie tai viešai paskelbiama Rūmų tarybos nustatyta tvarka.

12 straipsnis. Vertintojo teisės laikinai ir kartais teikti privalomojo turto arba verslo vertinimo paslaugas Lietuvoje įgyvendinimo tvarka ir vertintojo profesinės kvalifikacijos pripažinimas.

1. Sprendimą pripažinti Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių, Šveicarijos Konfederacijos piliečių (toliau – valstybių narių piliečiai), trečiųjų valstybių piliečių vertintojo kvalifikaciją, įgytą kitose Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje bei trečiosiose valstybėse, priima Rūmų taryba savo nustatyta tvarka.

2. Valstybių narių piliečių, trečiųjų valstybių piliečių, siekiančių pripažinti vertintojo kvalifikaciją, įgytą kitose Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje bei trečiosiose valstybėse, Lietuvos Respublikoje, profesinė kvalifikacija turi būti pripažinta Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka.

3. Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Šveicarijos Konfederacijoje (toliau – valstybė narė) teisėtai įsisteigęs vertintojas, Rūmams pateikęs išankstinę deklaraciją dėl laikinai ir kartais teikiamų privalomojo turto arba verslo vertinimo paslaugų, gali teikti privalomojo turto arba verslo vertinimo paslaugas laikinai ir kartais. Šios deklaracijos formą ir pateikimo tvarką nustato Rūmai, vadovaudamiesi Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu. Valstybėje narėje teisėtai įsisteigusiam vertintojui, norinčiam laikinai ir kartais teikti privalomojo turto arba verslo vertinimo paslaugas Lietuvos Respublikoje, netaikoma pareiga tapti Rūmų nariu.

III SKYRIUS

RŪMŲ ORGANAI IR JŲ ĮGALIOJIMAI

13 straipsnis. Rūmų organai

1. Rūmų organai yra:

1) Rūmų narių susirinkimas;

2) Rūmų taryba;

3) Vertintojų garbės teismas;

4) Rūmų revizijos komisija.

2. Statute gali būti numatyti ir kiti Rūmų organai.

14 straipsnis. Rūmų narių susirinkimas

1. Rūmų narių susirinkimas yra aukščiausiasis Rūmų organas.

2. Rūmų narių susirinkimas šaukiamas Statuto nustatyta tvarka.

3. Rūmų narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi Rūmų nariai, kurių narystė nėra sustabdyta šio įstatymo nustatyta tvarka. Vienas narys Rūmų narių susirinkime turi vieną balsą.

4. Rūmų narių susirinkimas yra kompetentingas spręsti visus Rūmų kompetencijai priskirtus klausimus, kurie šio įstatymo, kitų įstatymų arba Statuto nėra priskirti kurių nors kitų Rūmų organų kompetencijai.

5. Išskyrus šio straipsnio 8 dalyje numatytas išimtis, tik Rūmų narių susirinkimas turi teisę:

1) priimti ir keisti Statutą;

2) tvirtinti ir keisti Etikos kodeksą;

3) Rūmų tarybos teikimu tvirtinti Rūmų nario mokesčio ir kitų mokesčių dydį;

4) nustatyti Rūmų revizijos komisijos narių skaičių;

5) rinkti Rūmų tarybos narius ir juos atšaukti;

6) rinkti Rūmų tarybos pirmininką ir jį atšaukti, nustatyti jo darbo sutarties būtinąsias sąlygas ir įgalioti asmenį, kuris nustato kitas darbo sutarties su Rūmų tarybos pirmininku sąlygas bei sudaro darbo sutartį ir įformina darbo sutarties pasibaigimą;

7) rinkti Rūmų revizijos komisijos narius bei Vertintojų garbės teismo narius ir juos atšaukti;

8) tvirtinti Rūmų tarybos parengtą metinę Rūmų veiklos ataskaitą ir išklausyti Rūmų revizijos komisijos veiklos ataskaitą;

9) nustatyti didžiausią Rūmų darbuotojų skaičių;

10) nustatyti atlyginimo už Rūmų renkamų organų narių veiklą einant šias pareigas tvarką, taip pat paramos Rūmų nariams teikimo tvarką;

11) nustatyti Vertintojų kvalifikacijos egzaminų komisijų sudarymo tvarką;

12) spręsti kitus šio įstatymo ir Statuto Rūmų narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, jeigu pagal šį įstatymą tai nepriskirta kitų organų kompetencijai ir jeigu pagal esmę tai nėra valdymo organo funkcijos.

6. Rūmų narių susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų sprendžiamojo balso teisę turinčių narių. Kai yra techninių galimybių, Rūmų nariai gali į Rūmų narių susirinkimą registruotis, jame dalyvauti ir balsuoti nuotoliniu būdu iš anksto arba tikruoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis (toliau – nuotolinis būdas) Rūmų tarybos nustatyta tvarka. Sprendžiamojo balso teisę turi Rūmų nariai, kurių narystė Rūmuose nėra sustabdyta.

7. Rūmų narių susirinkime sprendimai priimami slaptu balsavimu, išskyrus Statuto nustatytus atvejus. Nariui balsuojant nuotoliniu būdu atviru balsavimu, turi būti užtikrintas jo tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas.

8. Statute gali būti nustatyta, kad vietoj Rūmų narių susirinkimo šaukiamas Rūmų narių įgaliotinių susirinkimas (konferencija), kuris (kuri) atlieka šio straipsnio 5 dalies 3 ir 8 punktuose numatytas Rūmų narių susirinkimo funkcijas.

9. Rūmų narių įgaliotinių susirinkimo (konferencijos) dalyvių skaičių, atstovavimo principus nustato Statutas. Narių dalyvavimo ir balsavimo Rūmų narių įgaliotinių susirinkime (konferencijoje) nuotoliniu būdu tvarką nustato Rūmų taryba.

15 straipsnis. Rūmų taryba

1. Rūmų taryba yra Rūmų valdymo organas.

2. Rūmų tarybą renka Rūmų narių susirinkimas. Rūmų tarybos sudėtį, jos narių rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato Statutas.

3. Rūmų taryba renkama 4 metams. Rūmų tarybos nariais gali būti Rūmų nariai, turintys vertintojo arba vertintojo eksperto kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 3 metų vertintojo veiklos patirtį. 

4. Rūmų tarybai vadovauja Rūmų tarybos pirmininkas. Rūmų tarybos pirmininką renka ir atšaukia Rūmų narių susirinkimas Statuto nustatyta tvarka 4 metams. Rūmų taryba turi teisę įgalioti Rūmų tarybos pirmininką atlikti dalį teisės aktuose nustatytų Rūmų tarybos funkcijų, išskyrus šio straipsnio 6 dalies 2, 7–9 ir 11–13 punktuose nustatytas funkcijas.

5. Rūmų taryba turi teisę spręsti bet kokius Rūmų kompetencijai priskirtus klausimus, kurie šio įstatymo, kitų įstatymų, Statuto ar Rūmų narių susirinkimo sprendimu nėra priskirti Rūmų narių susirinkimo ar kitų Rūmų organų kompetencijai.

6. Be Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse valdymo organui priskirtų funkcijų, Rūmų taryba:

1) šaukia Rūmų narių susirinkimą arba Rūmų narių įgaliotinių susirinkimą (konferenciją);

2) priima sprendimus dėl vertintojo narystės Rūmuose suteikimo ir panaikinimo, įrašymo į vertintojų juridinių asmenų sąrašą bei išbraukimo iš vertintojų juridinių asmenų sąrašo;

3) išduoda vertintojų kvalifikacijos pažymėjimus;

4) sudaro, nuolat atnaujina ir skelbia vertintojų sąrašą;

5) registruoja valstybių narių vertintojus, pageidaujančius verstis privalomojo turto ir verslo vertinimo veikla Lietuvos Respublikoje;

6) derina teisės aktus, kurie turi būti suderinti su Rūmais;

7) nustato vertintojų kvalifikacijos tobulinimo organizavimo tvarką;

8) skiria narius į vertintojų kvalifikacijos egzaminų komisijas;

9) priima sprendimą iškelti drausmės bylą vertintojui;

10) įgalioja Rūmų tarybos pirmininką pasirašyti pakeistą Statutą, jeigu Rūmų narių susirinkimas nenusprendžia kitaip;

11) tvirtina asmens duomenų, vertintojų gautų vykdant kliento pavedimą, tvarkymo taisykles;

12) nustato Rūmų narių registravimosi, dalyvavimo ir balsavimo Rūmų narių susirinkime, įgaliotinių susirinkime (konferencijoje) nuotoliniu būdu tvarką;

13) suteikia asmenims įgaliojimus Rūmų vardu atstovauti vertintojų interesams valstybės ir savivaldybių institucijose, tarptautinėse ir užsienio valstybių organizacijose;

14) aprobuoja Rūmų vardu teikiamus teisės aktų projektus vertintojų veiklos klausimais;

15) atlieka kitas šiame įstatyme ir Statute nustatytas funkcijas.

16 straipsnis. Vertintojų garbės teismas

1. Vertintojų garbės teismas, vadovaudamasis šiuo įstatymu, kitais įstatymais, Statutu ir Etikos kodeksu, nagrinėja Rūmų narių drausmės bylas dėl Etikos kodekso pažeidimų ir Rūmų tarybos prašymu aiškina Etikos kodekso nuostatas. Kreiptis į Rūmų tarybą dėl drausmės bylos Rūmų nariui iškėlimo gali bet kuris Rūmų narys, vertinimo užsakovas arba Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba).

2. Rūmų narių drausmės bylos nepradedamos arba nutraukiamos, jeigu kreipimosi dėl drausmės bylos iškėlimo į Rūmus dieną nuo įtariamo pažeidimo padarymo praėjo 3 metai, o jeigu pažeidimas yra tęstinis, – 3 metai nuo paskutinių pažeidimo veiksmų atlikimo dienos.

3. Vertintojų garbės teismas sudaromas iš 5 narių.

4. Vertintojų garbės teismo nariais gali būti Rūmų nariai, turintys vertintojo arba vertintojo eksperto kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 7 metų vertintojo veiklos patirtį. 

5. Vertintojų garbės teismo nariai skiriami 4 metams.

6. Vertintojų garbės teismas gali nagrinėti bylas ir priimti sprendimus, jeigu posėdyje dalyvauja bent 3 Vertintojų garbės teismo nariai.

7. Rūmų taryba šaukia pirmąjį Vertintojų garbės teismo posėdį. Susirinkę į pirmąjį posėdį, Vertintojų garbės teismo nariai renka šio teismo pirmininką.

8. Visi Vertintojų garbės teismo posėdžiai yra protokoluojami. Vertintojų garbės teismą ūkiškai ir techniškai aptarnauja Rūmai.

9. Vertintojas dėl jo  priimtą Vertintojų garbės teismo sprendimą gali skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

17 straipsnis. Rūmų revizijos komisija

1. Rūmų revizijos komisija yra Rūmų kontrolės organas. Rūmų revizijos komisiją ir jos pirmininką iš Rūmų narių 4 metams renka Rūmų narių susirinkimas.

2. Rūmų revizijos komisijos darbo tvarka nustatoma Rūmų narių susirinkimo tvirtinamuose Rūmų revizijos komisijos nuostatuose.

3. Rūmų revizijos komisija:

1) kontroliuoja Rūmų finansinę veiklą;

2) tikrina Rūmų veiklos ataskaitas ir teikia išvadas Rūmų narių susirinkimui;

3) rengia metinę Rūmų revizijos komisijos veiklos ataskaitą ir ją pristato Rūmų narių susirinkime;

4) atlieka kitas Statute nustatytas funkcijas.

4. Rūmų revizijos komisijos nariais ir pirmininku negali būti Rūmų tarybos ar Vertintojų garbės teismo nariai, ar vertintojų juridinių asmenų, kuriuose dirba Rūmų tarybos ar Vertintojų garbės teismo nariai, vadovai, dalyviai ir (ar) darbuotojai.

18 straipsnis. Rūmų organų sprendimų apskundimas

Rūmų organų priimti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

IV SKYRIUS

RŪMŲ FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ, ATASKAITOS, PAJAMOS IR TURTAS

19 straipsnis. Rūmų finansinė apskaita, finansinė atskaitomybė ir auditas

1. Rūmų finansinę apskaitą, jos organizavimą, tvarkymą ir finansinės atskaitomybės sudarymą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

2. Rūmų auditas atliekamas auditą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Auditas taip pat atliekamas Rūmų narių susirinkimui arba Rūmų tarybai priėmus sprendimą ir išrinkus audito įmonę.

20 straipsnis. Rūmų veiklos ataskaita

1. Rūmų taryba rengia ir teikia Rūmų narių susirinkimui metinę Rūmų veiklos ataskaitą. Ši ataskaita yra vieša.

2. Rūmų veiklos ataskaitoje, be Asociacijų įstatyme nustatytos informacijos, turi būti nurodyta:

1) informacija apie Rūmų veiklą įgyvendinant nustatytus veiklos tikslus;

2) gautos lėšos ir jų šaltiniai per finansinius metus;

3) informacija apie įsigytą ir perleistą ilgalaikį turtą per finansinius metus;

4) išlaidos per finansinius metus;

5) darbuotojų skaičius finansinių metų pradžioje ir pabaigoje;

6) kita Rūmų narių susirinkimo nustatyta informacija.

21 straipsnis. Rūmų pajamų šaltiniai

Rūmų pajamų šaltiniai yra šie:

1) Rūmų nario mokesčiai ir kiti mokesčiai;

2) fizinių ir juridinių asmenų neatlygintinai perduotos lėšos ir turtas;

3) paveldėtos lėšos ir turtas;

4) kredito įstaigų palūkanos, mokamos už tose įstaigose saugomas lėšas;

5) kitos teisėtai gautos lėšos.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

22 straipsnis. Rūmų steigimas

1. Rūmai steigiami Rūmų steigiamajame susirinkime.

2. Rūmų steigėju ir steigiamojo susirinkimo dalyviu gali būti bet kuris pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą išduotą galiojantį turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą turintis vertintojas.

3. Rūmų steigėjais siekiantys tapti vertintojai per 6 mėnesius nuo šio straipsnio įsigaliojimo dienos parengia ir pasirašo Rūmų steigimo sutartį, parengia Statuto projektą ir pateikia šiuos dokumentus Tarnybai. Tarnyba ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių dokumentų gavimo dienos paskelbia apie šaukiamą Rūmų steigiamąjį susirinkimą. Jeigu iki Tarnybai paskelbiant apie šaukiamą Rūmų steigiamąjį susirinkimą pateikiama daugiau kaip viena Rūmų steigimo sutartis, Rūmų steigiamasis susirinkimas organizuojamas pagal tą Rūmų steigimo sutartį, kurią yra pasirašę daugiau steigėjų.

4. Informacija apie šaukiamą Rūmų steigiamąjį susirinkimą, nurodant Rūmų steigiamojo susirinkimo datą, laiką ir vietą, taip pat paskelbiant steigėjų pasirašytą Rūmų steigimo sutartį ir Statuto projektą, Tarnybos interneto svetainėje ir kitose visuomenės informavimo priemonėse viešai paskelbiama likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui ir ne daugiau kaip 2 mėnesiams iki numatomos Rūmų steigiamojo susirinkimo dienos.

5. Rūmų steigiamojo susirinkimo metu kiekvienas Rūmų steigimo sutarčiai pritariantis ir steigėju siekiantis tapti to dar nepadaręs galiojantį turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą turintis vertintojas turi teisę pasirašyti Rūmų steigimo sutartį ir tapti Rūmų steigėju.

6. Iki pradedant Rūmų steigiamąjį susirinkimą Rūmų steigimo sutartį siekiantiems pasirašyti ir to dar nepadariusiems į Rūmų steigiamąjį susirinkimą atvykusiems vertintojams sudaroma galimybė tai padaryti.

7. Rūmų steigiamojo surinkimo darbas pradedamas kvorumo, kurį sudaro daugiau kaip 1/2 Rūmų steigimo sutartį pasirašiusių vertintojų, patikrinimu ir balsų skaičiavimo komisijos bei Rūmų steigiamojo susirinkimo pirmininko išrinkimu. Iki Rūmų steigiamasis surinkimas išsirenka pirmininką, Rūmų steigiamajam susirinkimui pirmininkauja Tarnybos atstovas.

8. Rūmų steigiamajame susirinkime priimamas Statutas, išrenkami šiame įstatyme ir Statute numatyti Rūmų organai. Statutui priimti reikia ne mažiau kaip 2/3 Rūmų steigiamajame susirinkime dalyvaujančių narių balsų. Kiti Rūmų steigiamojo susirinkimo sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, tai yra kai gaunama daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“. Rūmų steigiamojo susirinkimo pirmininkas ir Rūmų organų nariai renkami slaptu balsavimu. Sprendimai kitais klausimais Rūmų steigiamajame susirinkime priimami atviru balsavimu, jeigu Rūmų steigiamasis susirinkimas nenusprendžia kitaip. 

9. Jeigu nustatoma, kad nėra Rūmų steigiamojo susirinkimo kvorumo, Rūmų steigiamajame susirinkime Statutas nepatvirtinamas arba neišrenkama Rūmų taryba, per 30 dienų nuo Rūmų steigiamojo susirinkimo sušaukimo dienos turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas, kurio metu tvirtinamas Statutas, renkama Rūmų taryba, Rūmų revizijos komisija ir Vertintojų garbės teismo nariai.

23 straipsnis. Rūmų reorganizavimas ir likvidavimas

Rūmai reorganizuojami ar likviduojami įstatymų nustatyta tvarka.

24 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus 22 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. gegužės 1 d.

2. Rūmai iki 2026 m. sausio 31 d. parengia ir patvirtina savo funkcijoms atlikti reikalingus tvarkos aprašus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda