Administracinė byla Nr. A-4814-520/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01420-2013-6
Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugpjūčio 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos finansų ministerija, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Skirnuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Parama“, uždaroji akcinė bendrovė „Alkesta“, uždaroji akcinė bendrovė „Dzūkijos statyba“) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Atliekų tvarkymo centras, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra, atsakovas) direktoriaus 2013 m. kovo 29 d. įsakymus Nr. T1-53, Nr. T1-54, Nr. T1-55 ir Nr. T1-56 (toliau – ir Įsakymai).
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2001 m. gruodžio 13 d. Europos Komisija pasirašė Finansinį memorandumą dėl projekto „Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ Nr. 2001/LT/16/P/PE/003, 2002 m. kovo 14 d. šį memorandumą pasirašė Lietuvos Respublika (toliau – ir Finansinis memorandumas). Paraišką paramai gauti pateikė Lietuvos Respublikos finansų ministerija, už projekto įgyvendinimą paskirta atsakinga institucija – Agentūra. 2004 m. balandžio 22 d., 2005 m. rugsėjo 2 d., 2005 m. rugsėjo 21 d., 2006 m. gruodžio 6 d. buvo pasirašytos sutartys Nr. A/2004/A03, Nr. A/2005/A06, Nr. A/2005/A07 ir Nr. V/2006/A40 tarp Agentūros (perkančioji organizacija), Atliekų tvarkymo centro (galutinis paramos gavėjas) ir rangovų UAB „Alkesta“, UAB „Skirnuva“ su UAB „Parama“, UAB „Alkesta”, UAB „Dzūkijos statyba“. Šios sutartys buvo sudarytos viešųjų pirkimų būdu, viešojo pirkimo konkursą organizavo Agentūra, ji mokėjo rangovui už atliktus darbus, o pareiškėjas neturėjo įtakos viešųjų pirkimų organizavimui bei jų sąlygų nustatymui. Valstybės kontrolė 2009 m. gruodžio 17 d. surašė Valstybinio audito ataskaitą Nr. FA-P-70-9-82 (toliau – ir Valstybės kontrolės ataskaita), Agentūra 2013 m. kovo 28 d. surašė keturias išvadas dėl Projekto Nr. 2001/LT/16/P/PE/003 „Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ išlaidų tinkamumo pagal sutartis Nr. A/2004/A03, Nr. A/2005/A06, Nr. A/2005/A07 ir Nr. V/2006/A40 (toliau – ir Agentūros išvados). Šiose išvadose atsakovas nutarė, jog pareiškėjas nepagrindė ilgalaikio ir trumpalaikio turto įsigijimo pagrindo pagal 2003 m. sausio 6 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003, nustatančio specialias išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl išlaidų priemonėms, kurias iš dalies finansuoja Sanglaudos fondas, tinkamumo (toliau – ir Reglamentas Nr. 16/2003) 5 straipsnio 1 dalį ir 23 straipsnį bei 2002 m. liepos 29 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1386/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl Sanglaudos fondo paramos valdymo ir kontrolės sistemų bei finansinių koregavimų atlikimo tvarkos (toliau – ir Reglamentas Nr. 1386/2002) 8 straipsnio 2 dalies b) punktą, todėl išlaidos, skirtos ilgalaikiam ir trumpalaikiam turtui įsigyti yra netinkamos finansuoti. Įsakymais Atliekų tvarkymo centras buvo įpareigotas grąžinti į Agentūros sąskaitą netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas.
3. Pareiškėjas teigė, kad Įsakymai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes jie neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Įsakymuose nėra nurodytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nulėmę Įsakymų priėmimą. Agentūra iš esmės atliko neskaidrų ir nemotyvuotą tyrimą. Atsakovas Įsakymuose tik nurodė, kad jie priimti pagal Valstybės kontrolės ataskaitoje pateiktų didelės svarbos pastebėjimų Nr. 29 ir Nr. 30 pagrindu atlikto įtariamų pažeidimų tyrimą, tačiau pačiuose Įsakymuose nenurodytos faktinės jų priėmimo aplinkybės, nepateikti išsamūs paaiškinimai, o tik formaliai nurodyta, kad siūlomų pareiškėjui sugrąžinti lėšų dydis yra apskaičiuotas Valstybės kontrolės. Agentūra Įsakymuose nenurodė jokių savarankiškų motyvų, o tik perrašė Valstybės kontrolės audito ataskaitos atskirus teiginius ir teisės aktus, nepateikė savo motyvų ir argumentų dėl neteisėtų pareiškėjo veiksmų, nevertino pareiškėjo pateiktų atsakovui atsikirtimų. Agentūros Įsakymų neaiškūs ir nesuprantami motyvai eliminuoja pareiškėjui galimybę sužinoti, kokius konkrečius pažeidimus jis padarė, kokia tų pažeidimų esmė, dėl ko pareiškėjui atimama galimybė tinkamai ginti savo teisėtus interesus teisme, pateikti teismui reikiamus įrodymus, atsikirtimus, argumentus ir paaiškinimus.
4. Pareiškėjas paaiškino, kad pagal Finansinį memorandumą, rangos sutarčių nuostatas, Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, Europos Sąjungos reglamentus būtent Agentūra, kaip projektą įgyvendinanti institucija, yra atsakinga už tai, kad galutinių paramos gavėjų pateiktuose mokėjimo prašymuose būtų tik faktiškai patirtos išlaidos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtintos Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklės (toliau – ir Administravimo taisyklės) nustato, kad įgyvendinančioji institucija organizuoja viešuosius pirkimus ir pasirašo sutartis; organizuoja techninį projektų įgyvendinimą; užtikrina, kad projektai būtų įgyvendinami vadovaujantis Sanglaudos fondui taikomomis taisyklėmis; Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšos būtų naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais; būtų laikomasi Europos Komisijos sprendimo skirti projektui Sanglaudos fondo lėšų nuostatų; užtikrina, kad įgyvendinant projektus būtų laikomasi Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos kontrolės institucijų rekomendacijų ir atsižvelgiama į pateiktas pastabas bei pasiūlymus; užtikrina, kad galutinių paramos gavėjų pateiktuose mokėjimo prašymuose būtų tik faktiškai patirtos išlaidos, padarytos per Europos Komisijos sprendime skirti projektui Sanglaudos fondo lėšų numatytą tinkamumo laikotarpį, kurios gali būti įrodomos patvirtintais apskaitos dokumentais ir yra susijusios su darbais, neužbaigtais projekto paraiškos pateikimo Europos Komisijai metu, bet kurių pagrįstai reikia projektui vykdyti arba jam užbaigti pagal Europos Komisijos sprendimo skirti projektui Sanglaudos fondo lėšų sąlygas ir projekto tikslus; taip pat tuo pagrindu rengia mokėjimo paraiškas Europos Komisijai gauti tarpines ir galutines išmokas iš Europos Komisijos ir teikia jas mokėjimo institucijai. Pagal Reglamento Nr. 1386/2002 ir Reglamento Nr. 16/2003 nuostatas, įgyvendinančioji institucija (Agentūra) atlieka iš Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų finansuojamų projektų kontrolę jų įgyvendinimo laikotarpiu, kartu tikrina projektus jų įgyvendinimo vietose, registruoja šiuos patikrinimus, imasi būtinų veiksmų aptiktiems pažeidimams pašalinti, informuoja tarpinę instituciją apie tikrinimo rezultatus; teikia visą būtiną pagalbą Europos Komisijos įgaliotiems pareigūnams, atliekantiems projektų patikrinimą vietose (Administravimo taisyklių 10.9 p.). Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1K-288 patvirtintų Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų išmokėjimo rangovams (paslaugų teikėjams ar prekių tiekėjams) ir atsiskaitymo už išmokėtas ar planuojamas išmokėti lėšas taisyklių 5 punktą už mokėjimo prašymų, visų išlaidas patvirtinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų tikrinimą bei išlaidų tinkamumo finansuoti nustatymą atsakinga įgyvendinančioji institucija, t. y. Agentūra. Todėl Agentūra, kaip įgyvendinanti institucija, turėjo pareigą užtikrinti, jog Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšos būtų panaudotos tinkamai ir išlaidos, kurios negali būti finansuojamos, nebūtų apmokamos.
5. Pareiškėjas pažymėjo, jog sutarčių Nr. A/2004/A03, Nr. A/2005/A06, Nr. A/2005/A07 ir Nr. V/2006/A40 viešojo pirkimo procedūras organizavo ir vykdė Agentūra, kuri rengė sutartis ir techninę specifikaciją. Pagal sutartis Agentūra, kaip perkančioji organizacija, įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti rangovams, turėjo teisę nutraukti sutartis, kai tiekėjas nesugeba tinkamai įvykdyti sutartyje numatytų savo įsipareigojimų. Pareiškėjas neturėjo jokios įtakos viešųjų pirkimų organizavimui ir jų sąlygų nustatymui, atsiskaitymui ar neatsiskaitymui su tiekėjais už atliktus darbus.
6. Pareiškėjas pabrėžė, jog atsakovas Įsakymuose netinkamomis finansuoti pripažintinų lėšų teisinį grąžinimo pagrindą nurodė Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių (toliau – ir Paramos grąžinimo taisyklės) 5.2.2 punktą, nurodantį, jog sprendimas priimamas ir lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu projekto vykdytojas nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, ir (arba) paramos sutarties ir dėl to projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė nei priklauso lėšų suma.
7. Pareiškėjas akcentavo, jog nei Valstybės kontrolės ataskaitoje, nei Agentūros išvadose, nei Įsakymuose nėra nurodyta, kad Atliekų tvarkymo centras būtų pažeidęs kokias nors teisės normas. Be to, tarp Atliekų tvarkymo centro veiksmų vykdant paramos sutartį ir Agentūros už Atliekų tvarkymo centro sumokėtos tariamai didesnės nei priklauso lėšų sumos nėra priežastinio ryšio. Atsakovas neturi teisinio pagrindo remtis Paramos grąžinimo taisyklių 5.2.2 punktu ir reikalauti iš pareiškėjo sugrąžinti skundžiamuose sprendimuose nurodytas pinigines sumas. Paramos grąžinimo taisyklių 5.1 punktas nustato pagrindus, kai lėšos turi būti susigrąžinamos, tačiau atsakovas nei pažymose, nei Įsakymuose nenurodė minėtų pagrindų, tokių aplinkybių nenurodė ir Valstybės kontrolė. Agentūra Įsakymais siekia nepagrįstai visą atsakomybę dėl jos atliktų mokėjimų rangovams perkelti pareiškėjui.
9. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo akcininkai yra pasirašę projekto paraišką paramai. Atliekų tvarkymo centras yra ISPA/Sanglaudos programos įgyvendinimo sutarties, pasirašytos 2004 m. spalio 10 d. (toliau – ir Įgyvendinimo sutartis), šalis. Šioje sutartyje įtvirtinta, jog sutarties šalys sutartį pasirašo vadovaudamosi tam tikrais dokumentais, tarp jų ir Finansiniu memorandumu bei Galimybių studija. Pareiškėjas yra susipažinęs ir su šiais dokumentais. Pareiškėjo nurodomas Komisijos sprendimas tik atspindi Finansinio memorandumo priėmimo faktą, todėl pats savaime nėra informatyvus ir neturi įtakos galimybei įvertinti Agentūros Įsakymus. Atsakovas nepagrįstu vertino pareiškėjo teiginį, jog jis nėra susipažinęs su sutartimis Nr. A/2004/A03, Nr. A/2005/A07, Nr. A/2005/A06 ir Nr. V/2006/A40, nes tai prieštarauja skunde nurodytai aplinkybei, jog minėtos sutartys buvo pasirašytos tarp pareiškėjo, rangovų ir Agentūros. Pareiškėjas, būdamas sutarčių šalimi, turėjo būti susipažinęs ir su jų turiniu. Taigi argumentai, jog Agentūra nėra pateikusi Valstybės kontrolės ataskaitoje minimų dokumentų ir dėl to pareiškėjas neturėjo galimybės įvertinti Įsakymų, yra nepagrįsti, kadangi su šiais dokumentais jis yra susipažinęs, o dalį jų netgi pasirašęs.
10. Atsakovas nurodė, kad Agentūra yra atsakinga už tai, kad Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšos būtų naudojamos tinkamai, o tokiu atveju, jeigu šios lėšos yra panaudojamos netinkamai – būtų grąžintos. Europos Sąjungos teisės aktai įtvirtina, kad neteisėtai išmokėtas lėšas valstybė narė privalo susigrąžinti, t. y. grąžinti į Europos Sąjungos biudžetą. Parama gali būti suteikta neteisėtai, jeigu yra padaromas pažeidimas. Pažeidimas yra laikomas Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų pažeidimas veikimu arba neveikimu, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti valstybės ir (arba) Europos Bendrijų biudžeto nuostolių. Finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307 patvirtintos Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo ir apribojimų gauti Europos Sąjungos finansinę paramą nustatymo taisyklės (toliau – ir Pažeidimų nustatymo taisyklės) nustato tvarką, kuria vadovaudamosi Europos Sąjungos finansinę paramą administruojančios institucijos nustato ir šalina pažeidimus, susijusius su Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimu, taip pat nustato apribojimus gauti Europos Sąjungos finansinę paramą (1 p.). Pažeidimą gali padaryti tiek paramos gavėjas, tiek paramą administruojanti institucija. Tačiau, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, bet kokiu atveju, kai pažeidimas yra nustatytas ir yra susijęs su projekto vykdytojui išmokėtomis paramos lėšomis ir administruojanti institucija priima sprendimą jas susigrąžinti, šios lėšos yra susigrąžinamos Paramos grąžinimo taisyklių nustatyta tvarka.
11. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas ir yra galutinis paramos gavėjas, todėl egzistuoja teisinis pagrindas, pagrįstas detaliu imperatyviu viešosios teisės aktų nuostatų reglamentavimu, Agentūrai susigrąžinti pareiškėjui išmokėtas lėšas, kurių viena dalis buvo nesusijusi su įgyvendinamo projekto tikslais pagal Reglamento Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalį, o už kitą dalį buvo įsigytas trumpalaikis, o ne ilgalaikis turtas, o tai prieštarauja Reglamento Nr. 16/2003 23 straipsnio nuostatoms. Pareiškėjui neįrodžius, jog nustatytos grąžintinomis lėšos buvo panaudotos tinkamai, Agentūra privalėjo imtis veiksmų šioms lėšoms susigrąžinti nepaisant ankstesnio šių lėšų patvirtinimo ir (ar) priimto sprendimo jas išmokėti.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Skirnuva“ atsiliepime į skundą sutiko su skundo reikalavimais ir nurodė, jog 2005 m. liepos 12 d. Agentūrai pateikė konkursinį pasiūlymą dėl projekto „Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: Alytaus regiono sąvartyno statyba ir senojo sąvartyno uždarymas Nr. 2001/LT/16P/PE/003“. UAB „Skirnuva“ pripažintas šio projekto laimėtoju, todėl su juo buvo sudaryta rangos sutartis. UAB „Skirnuva“ nesutiko su Agentūros 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. T1-54 ir pažymėjo, kad šiame įsakyme nurodytos lėšos buvo patirtos dėl perkančiosios organizacijos, t. y. Agentūros, kaltės.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Parama“ atsiliepime į skundą sutiko su skundo reikalavimais ir nurodė, jog dvišalės sutarties su UAB „Skirnuva“ pagrindu UAB „Parama“ darbai atlikti vadovaujantis projektine dokumentacija, priimti užsakovo. Pareiškėjo įgytas turtas, kuris tinkamai apskaitytas jo finansinėje apskaitoje, buvo būtinas atliekų tvarkymo objektų pripažinimui tinkamu naudoti, nes buvo įtrauktas į viešojo pirkimo dokumentus, suprojektuotas techniniame projekte, be jo nebuvo galima tinkamai priduoti ir eksploatuoti objektų.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Alkesta“ atsiliepime į skundą nurodė, jog nėra kompetentingas vertinti skundžiamų Įsakymų turinio, tačiau nenusišalina nuo paaiškinimų dėl ginčo aplinkybių.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Dzūkijos statyba“ atsiliepime į skundą nurodė, jog 2006 m. gruodžio 6 d. statybos rangos sutarties pagrindu atliko statybos darbus. Viešųjų pirkimų konkursą organizavo Agentūra. Rangovui už atliktus darbus sumokėta pagal aktus ir rangovo pateiktas sąskaitas faktūras. Statybos darbai atlikti tinkamai ir nustatytais terminais, apmokėta tvarka, kuri sutarta rangos sutartyje. Teisės aktai nebuvo pažeisti, o statybos darbai priimti 2007 m. spalio 17 d. pripažinimo tinkamu naudotis statiniu aktu.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu pareiškėjo Atliekų tvarkymo centro skundą tenkino ir panaikino Įsakymus. Atsakovas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimą, pareiškėjo skundą atmesti; kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio taikymo Europos Sąjungos Sanglaudos fondo projektų pažeidimų atžvilgiu išaiškinimo ir prejudicinio sprendimo priėmimo.
17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 10 d. nutartimi kreipėsi į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais: 1) Kas yra laikoma „daugiamete programa“ Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies prasme?; 2) Ar projektai, tokie kaip „Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ Nr. 2001/LT/16/P/PE/003, kuriam Europos Komisijos 2001 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. PH(2001)5367, patvirtinančiu priemonę 2001 LT 16 P PE 003, su pakeitimais, padarytais 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendimu Nr. PH/2002/9380, buvo suteikta parama, atitinka „daugiametės programos“ sąvoką, įtvirtintą Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje?; 3) Jei atsakymas į antrąjį klausimą yra teigiamas, nuo kurio momento turėtų būti skaičiuojama Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto patraukimo atsakomybėn senaties termino pradžia?
18. ESTT 2017 m. birželio 15 d. priėmė sprendimą byloje C‑436/15, nurodydamas, kad: 1) Sąvoka „daugiametė programa“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos antrą sakinį, apima tokį projektą, kaip pagrindinėje byloje nagrinėjamas projektas dėl atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo konkrečiame regione, kurį įgyvendinti buvo numatyta per kelerius metus ir kuris buvo finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų; 2) Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą patraukimo atsakomybėn už pažeidimą, padarytą vykdant „daugiametę programą“, kaip antai pagrindinėje byloje nagrinėjamą projektą, senaties termino eiga prasideda nuo tokio pažeidimo padarymo dienos, atsižvelgiant į tai, kad pagal šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą „tęstinio ar pakartotinio“ pažeidimo atveju senaties termino eiga prasideda tą dieną, kai pažeidimas buvo baigtas. Be to, „daugiametė programa“ laikytina visiškai užbaigta, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos antrą sakinį, šiai programai taikomose nuostatose nurodytą jos pabaigos dieną.
19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-155-858/2017 atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II.
20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą tenkino, t. y. panaikino Agentūros direktoriaus 2013 m. kovo 29 d. įsakymus Nr. T1-53, Nr. T1-54, Nr. T1-55 ir Nr. T1-56.
21. Teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi, kuria panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavo, jog 2008 m. sausio 28 d. prasidėjusio senaties termino eiga nutrūko 2009 m. gruodžio 17 d., o asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn per ketverius metus, todėl teismas padarė išvadą, kad 2013 m. kovo 29 d., kuomet buvo priimti Įsakymai, Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies įtvirtintas senaties terminas dar nebuvo suėjęs. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas buvo patrauktas atsakomybėn praleidus Reglamente Nr. 2988/95 3 straipsnyje numatytą terminą.
22. Teismas taip pat konstatavo, kad Įsakymai yra priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. D1-349 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant asignavimų valdytojo programas“ ir Paramos grąžinimo taisyklių 5.2.2 punktu.
23. Teismas pažymėjo, kad pačiuose Įsakymuose jokios nuorodos į Agentūros išvadas nėra, iš Įsakymų turinio taip pat nėra matyti, jog Agentūros išvados yra sudėtinė Įsakymų dalis ir kad Įsakymus pagrindžiantys motyvai yra išdėstyti Agentūros išvadose. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad Agentūros išvados nenurodytos kaip Įsakymų priėmimo pagrindas, o pačiuose Įsakymuose nėra aiškių ir detalių jų priėmimo motyvų, grąžintinos paramos lėšų sumos pagrindimo, konstatavo, kad Įsakymai, kuriais pareiškėjui nurodyta grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas išlaidas, yra nemotyvuoti ir neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui. Teismas sprendė, kad nurodyta aplinkybė yra pakankamas pagrindas pripažinti skundžiamą aktą nepagrįstu, neteisėtu ir jį panaikinti pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
24. Teismas, atsižvelgdamas į Agentūros ir pareiškėjo 2004 m. lapkričio 10 d. sudarytos Įgyvendinimo sutarties 3.1 punkte nurodytą šalių atsakomybių pasiskirstymą, sprendė, kad atsakomybė už pirkimo konkursų organizavimą ir sutarčių sudarymo kontrolė teko būtent Agentūrai. Teismas padarė išvadą, kad Įsakymuose buvo nurodytas ir netinkamas jų priėmimo pagrindas, t. y. Paramos grąžinimo taisyklių 5.2.2 punktas, nors projekto vykdytojui išmokėtos lėšų sumos susigrąžinimas įgyvendinančiajai institucijai nesilaikius Europos Sąjungos ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, yra nustatytas šių taisyklių 5.1.4 punkte.
25. Teismas, vadovaudamasis Administravimo taisyklių 8.3, 8.4, 11.16 ir 11.17 punktų nuostatomis, padarė išvadą, jog įtarus pažeidimą, kuris yra susijęs su pačios įgyvendinančios institucijos atliktais teisės aktų nuostatų pažeidimais, tarpinė institucija atlieka ne tik pažeidimo tyrimą, bet ir priima sprendimą dėl neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų grąžinimo ir vykdo šių lėšų susigrąžinimą, t. y. tokiu atveju negalima įgalioti įgyvendinančiąją instituciją vykdyti neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų susigrąžinimą, kadangi priešingu atveju įgyvendinančioji institucija būtų įgaliojama priimti sprendimą dėl savo pačios padarytų pažeidimų, kas prieštarautų konstituciniam gero administravimo (atsakingo valdymo) principui ir Administravimo taisyklių tikslams.
26. Teismas atkreipė dėmesį, kad toks Administravimo taisyklių nuostatų aiškinimas pateikiamas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2015.
27. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad šiuo atveju Agentūra yra įgyvendinančioji institucija, o Aplinkos ministerija yra tarpinė institucija, būtent Aplinkos ministerija turėjo vykdyti neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų susigrąžinimą, panaikino Įsakymus kaip priimtus nekompetentingo administravimo subjekto (ABTĮ 91 str. 1 d. 2 p.).
III.
28. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą ir atmesti pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą.
29. Atsakovas nurodo, kad atlikus pažeidimų tyrimus dėl galimo netinkamo Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų panaudojimo, 2014 m. kovo 28 d. buvo surašytos pažeidimų tyrimo išvados, kuriu pagrindu priimti Įsakymai. Atsakovas pažymi, jog išsami pažeidimų analizė pateikta išvadose, o Įsakymuose, atsižvelgiant į išvadose nurodytas aplinkybes, suformuoti galutiniai Agentūros sprendimai, t. y. pareiškėjas įpareigotas grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas projekto išlaidas.
30. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Agentūra 2013 m. kovo 29 d. raštu Nr. APVA-1035 pareiškėjui pateikė ne tik Įsakymus, tačiau ir išvadas, kurių pagrindu šie Įsakymai buvo priimti. Pareiškėjas buvo supažindintas su visais pažeidimų tyrimų dokumentais, t. y. tiek su išvadomis, kuriose detaliai aprašyti nustatyti pažeidimai, tiek su Įsakymais, kuriais pareiškėjas įpareigotas grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas išlaidas.
31. Atsakovo vertinimu, teismo sprendime nurodyti motyvai, jog Įsakymai neatitinka VAI 8 straipsnio 1 dalies, nes Agentūros išvados nenurodytos kaip Įsakymų priėmimo pagrindas, yra nepagrįsti, nes nurodytas neatitikimas jokių teisinių padarinių pareiškėjui nesukėlė. Pareiškėjui buvo žinoma, kokiu pagrindu yra priimti Įsakymai, ir pareiškėjas, gindamas savo teises, kreipėsi į teismą, skunde nurodydamas, kodėl jis nesutinka su Agentūros nustatytais pažeidimais, aprašytais išvadose.
32. Dėl teismo vertinimo, kad Agentūra priėmė Įsakymus kaip nekompetentingas administravimo subjektas, atsakovas pažymi, jog iš Įgyvendinimo sutarties 3–4 straipsnio nuostatų matyti, jog už tinkamą viešųjų pirkimų vykdymą projekto apimtyje buvo atsakinga ne tik Agentūra, bet ir pareiškėjas, kuriam buvo nustatytos konkrečios pareigos, susijusios su viešųjų pirkimų vykdymu, bei kurio atstovai dalyvavo viešųjų pirkimų komisijos darbe. Atsakovas apeliaciniame skunde pateikia Agentūros 2005 m. liepos 12 d. ir 2005 m. birželio 23 d. įsakymų, kuriais sudarytos viešųjų pirkimų komisijos, ištraukas, kurios, pasak atsakovo, įrodo, jog vykdant viešuosius pirkimus dalyvavo ir pareiškėjo deleguoti atstovai.
33. Atsakovas teigia, kad jis teismo argumentą, jog viešuosius pirkimus vykdė išimtinai Agentūra, paneigė. Apibendrindamas savo apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, atsakovas nurodo, jog jis buvo atsakingas už viešųjų pirkimų vykdymą apimtimi, kuri reikalinga užtikrinant administracinius išteklius, t. y. suteikiant platformą viešųjų pirkimų procedūrų organizavimui, šių pirkimų dokumentų technines specifikacijas derino pareiškėjas, o sprendimus, susijusius su viešųjų pirkimų vykdymu, priiminėjo viešųjų pirkimų komisijos, kurių nariai buvo ir pareiškėjo deleguoti atstovai.
34. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Dzūkijos statyba“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
35. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad 2006 m. gruodžio 6 d. statybos darbų rangos sutarties Nr. V/2006/A40 pagrindu trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Dzūkijos statyba“ kaip rangovas atliko statybos darbus pareiškėjo administraciniame pastate, esančiame Vilniaus g. 31, Alytuje. Rangos sutartis buvo sudaryta viešųjų pirkimų būdu, viešąjį konkursą organizavo perkančioji organizacija – atsakovas Agentūra. Rangovui už atliktus darbus yra apmokėta pagal atliktų darbų aktus ir rangovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras.
36. Statybos darbai buvo atlikti tinkamai ir nustatytais terminais, už juos buvo apmokėta pagal sutartį. Teisės aktų reikalavimai atliekant statybos darbus ar už juos apmokant nebuvo pažeisti. Statybos darbai buvo pripažinti kaip tinkami ir priimti 2007 m. spalio 17 d. pripažinimo tinkamu naudotis statiniu aktu. Sutarties šalys pretenzijų viena kitai neturėjo ir šiuo metu neturi.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
37. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme taip pat buvo nagrinėjama vadovaujantis nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusio ABTĮ nuostatomis, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo panaikintas pirmiau priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byla perduota nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 str. 2 d.).
38. Bylos dalykas – atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2013 m. kovo 29 d. įsakymų Nr. T1-53, Nr. T1-54, Nr. T1-55 ir Nr. T1-56 teisėtumas ir pagrįstumas.
39. Šioje byloje priimtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje nustatyta, kad Europos Komisija 2001 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. PH(2001)5367, patvirtinančiu priemonę 2001 LT 16 P PE 003, su pakeitimais, padarytais 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendimu Nr. PH/2002/9380, suteikė paramą projektui „Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“. Europos Komisija 2001 m. gruodžio 13 d. pasirašė Finansinį memorandumą dėl projekto „Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ Nr. 2001/LT/16/P/PE/003, kurį 2002 m. kovo 14 d. pasirašė ir Lietuvos Respublika. Agentūra su pareiškėju 2004 m. lapkričio 10 d. pasirašė ISPA/Sanglaudos programos įgyvendinimo sutartį dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo tarp Agentūros ir pareiškėjo, kuri nustatė pareigų ir atsakomybės, kurių perdavimas galutiniam paramos gavėjui yra numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarime Nr. 802 „Dėl Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje“, pasidalijimą, įgyvendinant Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtros projektą.
40. Paraišką paramai projektui gauti pateikė Lietuvos Respublikos finansų ministerija, už projekto įgyvendinimą paskirta atsakinga institucija – Agentūra. 2004 m. balandžio 22 d., 2005 m. rugsėjo 2 d., 2005 m. rugsėjo 21 d., 2006 m. gruodžio 6 d. tarp Agentūros (perkančioji organizacija), pareiškėjas (galutinis paramos gavėjas) ir privačių rangovų UAB „Alkesta“, UAB „Skirnuva“ su UAB „Parama“, UAB „Alkesta“, UAB „Dzūkijos statyba“ buvo pasirašytos sutartys Nr. A/2004/A03, Nr. A/2005/A06, Nr. A/2005/A07 ir Nr. V/2006/A40. Šios sutartys buvo sudarytos viešųjų pirkimų būdu, viešojo pirkimo konkursą organizavo Agentūra. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2009 m. gruodžio 17 d. surašė Valstybinio audito ataskaitą Nr. FA-P-70-9-82, o Agentūra 2013 m. kovo 28 d. surašė keturias išvadas dėl projekto Nr. 2001/LT/16/P/PE/003 „Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ išlaidų tinkamumo pagal sutartis Nr. A/2004/A03, Nr. A/2005/A06, Nr. A/2005/A07 ir Nr. V/2006/A40. Šias išvadas atsakovas motyvavo tuo, jog pareiškėjas nepagrindė ilgalaikio ir trumpalaikio turto įsigijimo pagrindo pagal 2003 m. sausio 6 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003, nustatančio specialias išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl išlaidų priemonėms, kurias iš dalies finansuoja Sanglaudos fondas, tinkamumo 5 straipsnio 1 dalį ir 23 straipsnį bei 2002 m. liepos 29 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1386/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl Sanglaudos fondo paramos valdymo ir kontrolės sistemų bei finansinių koregavimų atlikimo tvarkos 8 straipsnio 2 dalies b punktą, todėl išlaidos, skirtos ilgalaikiam ir trumpalaikiam turtui įsigyti, yra netinkamos finansuoti. Agentūros direktoriaus ginčijamais Įsakymais pareiškėjas buvo įpareigotas grąžinti į Agentūros sąskaitą netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas (atitinkamai: įsakymu Nr. T1-53 pareiškėjas įpareigotas grąžinti 5 768 Lt sumą bei 1 038,24 Lt PVM, įsakymu Nr. T1-54 – 22 292,31 Lt sumą bei 4 012,02 Lt PVM, įsakymu Nr. T1-55 – 31 833,24 Lt sumą bei 59 000,38 Lt PVM, įsakymu Nr. T1-56 – 2 301,71 Lt sumą bei 194,47 Lt PVM).
41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje taip pat nustatyta, kad ginčijamais Įsakymais buvo spręsta, jog pareiškėjas netinkamai panaudojo dalį ES paramos bei bendrojo finansavimo lėšų – pagal sutartį įsigijo trumpalaikio turto ir ilgalaikio turto, kuris nėra būtinas projekto tikslams pasiekti, tuo, kaip teigiama, pažeisdamas Reglamento Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalį ir 23 straipsnį bei Reglamento Nr. 1386/2002 8 straipsnio 2 dalies b punktą (žr. nutarties 71 p.).
42. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą ir vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, pripažino, kad Įsakymai yra priimti nekompetentingo viešojo administravimo subjekto, todėl jie panaikintini vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Be to, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs Įgyvendinimo sąlygas, nustatė, kad Agentūra yra atsakinga už viešųjų pirkimų konkursų organizavimą ir sutarčių sudarymą, techninių specifikacijų projektų dokumentacijai parengti organizavimą ir pateikimą derinti galutiniam paramos gavėjui bei Aplinkos ministerijai, už viešųjų pirkimų organizavimą ir sutarčių su konsultantais ir rangovais pasirašymą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, sprendimas grąžinti pareiškėjui sumokėtas lėšas turėjo būti priimtas vadovaujantis Paramos grąžinimo taisyklių 5.1.4 punktu, nes būtent įgyvendinančioji institucija (atsakovas) nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 8.3, 8.4, 11.16 ir 11.17 punktais padaryta išvada, kad tarpinė institucija (Aplinkos ministerija) buvo kompetentinga atlikti pažeidimo tyrimą ir priimti sprendimą dėl neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų grąžinimo.
43. Atsakovas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, nurodo tik tai, kad pagal Įgyvendinimo sutarties 4 punktą Agentūra pareiškėjui deleguoja šias pareigas bei atsakomybę: pirkimų dokumentacijos suderinimą, pastabų bei pasiūlymų pateikimą Agentūrai; pirkimo dokumentų techninių specifikacijų bei brėžinių rengimo koordinavimą ir jų patikrinimą bei patvirtinimą pagal STR reikalavimus; kvalifikacinių atrankos kriterijų, techninės užduoties ir techninių parametrų parengimą; vertinimo komisijos narių, atstovaujančių galutiniam paramos gavėjui, paskyrimą bei dalyvavimą komisijos posėdžiuose, ir teigia, kad už tinkamą viešųjų pirkimų vykdymą projekto apimtyje buvo atsakinga ne tik Agentūra, bet ir pareiškėjas, kurio atstovai dalyvavo viešųjų pirkimų komisijos darbe. Tačiau būtina pažymėti, kad atsakovas šių savo argumentų nesusieja su Administravimo taisyklių reikalavimu, jog tarpinė institucija (šiuo atveju Aplinkos ministerija), kai įtariami pažeidimai ir (arba) apie juos gauta informacija, susiję su įgyvendinančiosios institucijos atliktais viešaisiais pirkimais, Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo ir šalinimo taisyklėse, patvirtintose finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307, nustatyta tvarka atlieka pažeidimo tyrimą ir nustato pažeidimus (arba jų nenustato); Paramos grąžinimo taisyklių nustatyta tvarka priima sprendimus dėl neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų grąžinimo ir vykdo šių lėšų susigrąžinimą, ir (arba) įgalioja įgyvendinančiąją instituciją vykdyti neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų susigrąžinimą (8.3 ir 8.4 p.). Nagrinėjamu atveju būtent ir buvo įtarti pažeidimai, susiję su Agentūros atliktais viešaisiais pirkimais, todėl Agentūra turėjo apie tai pranešti tarpinei institucijai (Administravimo taisyklių 11.16 p.).
44. Byloje nustatyta, kad viešuosius pirkimus organizavo Agentūra, o ne pareiškėjas, todėl teigti, kad ne Agentūra atliko viešuosius pirkimus, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į atsakovo akcentuojamą aplinkybę apie viešųjų pirkimų komisijas, pažymėtina, kad šios komisijos buvo sudarytos atsakovo direktoriaus įsakymais ir jos vykdė atsakovo nurodymus, susijusius su viešųjų pirkimų vykdymu (žr. 2005 m. birželio 23 d., 2005 m. liepos 12 d. įsakymų 2 p.).
45. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Įsakymai panaikinti dėl to, jog juos priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, daro išvadą, kad nėra tikslinga plačiai analizuoti Įsakymų atitikimą VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi Įsakymų, kurie iš esmės grindžiami išvadomis, turinį, minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nustatytas Įsakymų faktines ir teisines aplinkybes, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju Įsakymai panaikintini ir dėl to, jog jie neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-262/2014; 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4323-629/2018).
47. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad šioje byloje nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies pažeidimo.
48. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad Įsakymus priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės aktų normas.
49. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia minėtos pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
50. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėjo būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, ir nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė