LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2013 M. RUGSĖJO 23 D. ĮSAKYMO NR. V-900 „DĖL NĖŠČIŲJŲ, GIMDYVIŲ IR NAUJAGIMIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2023 m. birželio 12 d. Nr. V-666
Vilnius
1. Pakeičiu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. V-900 „Dėl Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“:
1.1. Pakeičiu nurodytą įsakymą ir jį išdėstau nauja redakcija (Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašas nauja redakcija nedėstomas):
„LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL NĖŠČIŲJŲ, GIMDYVIŲ IR NAUJAGIMIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO ir perinatologijos integruotos sveikatos priežiūros STEBĖSENOS komiteto SUDARYMO
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 9 straipsnio dalies 3 punktu:
1. T v i r t i n u Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašą (pridedama).
2. S u d a r a u Perinatologijos integruotos sveikatos priežiūros stebėsenos komitetą:
2.1. Diana Ramašauskaitė – VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė (Komiteto pirmininkė);
2.2. Mindaugas Kliučinskas – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovas (Komiteto pirmininko pavaduotojas);
2.3. Daiva Berūkštienė – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėja;
2.4. Emilija Bogužienė – VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės laikinai einanti pareigas Motinos ir vaiko klinikos vadovė;
2.5. Inga Cechanovičienė – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja;
2.6. Rita Gaidelytė – Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Sveikatos statistikos skyriaus vadovė;
2.7. Jolanta Grigorjevienė – Neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ atstovė ryšiams su visuomene;
2.10. Arūnas Liubšys – VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neonatologijos centro vadovas;
2.13. Ingrida Poškienė – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos slaugos vadovė;
2.15. Gytė Sirgedienė – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Investicijų departamento Investicijų įgyvendinimo skyriaus vedėja;
2.16. Natalija Skorobogatova – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neonatologijos klinikos slaugos vadovė ir slaugos koordinatorė;
2.18. Inesa Subotovič – VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neonatologijos centro administratorė;
2.19. Raimondas Šiaulys – VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės Akušerijos-ginekologijos klinikos vadovas;
2.20. Rasa Tamelienė – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė;
2.21. Liudmila Tereško – VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Akušerijos skyriaus vyresnioji akušerė-slaugos administratorė;
2.22. Ramunė Vaitkevičienė – Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotoja;
3. N u s t a t a u, kad šiuo įsakymu išdėstyto Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašo:
1.2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašą:
1.2.1. Pakeičiu 21 punktą ir jį išdėstau taip:
1.2.2. Pakeičiu 22.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.2.4. Pakeičiu 5 priedo 2 punktą ir jį išdėstau taip:
„2. |
14+0 – 28+6 nėštumo savaitės |
2 kartus, esant rizikos veiksnių – pagal indikacijas |
Šeimos gydytojas arba PASP komandos gydytojas akušeris ginekologas, arba akušeris
|
1. Kiekvieno apsilankymo metu: 1.1. arterinis kraujo spaudimas; 1.2. gimdos dugno aukščio matavimas nuo 24+0 nėštumo savaitės; 1.3. vaisiaus širdies ritmo vertinimas nuo 24+0 nėštumo savaitės; 1.4. šlapimo tyrimas (baltymas, leukocitai, eritrocitai, gliukozė, ketonai, nitritai, lyginamasis svoris). 2. 27+0–28+6 savaitę Rh D antikūnų nustatymas netiesioginiu Kumbso metodu, kai moters Rh (–), o vyro Rh (+). 3. GTM pagal 3 glikemijų vertinimą 24+0–28+6 nėštumo savaitę. |
Gydytojas akušeris ginekologas 18–20 nėštumo savaitę
Endokrinologas, jei įtariamas nėščiųjų diabetas
Gydytojas akušeris ginekologas, kai yra didelės rizikos nėštumas |
1. Vaisiaus ultragarsinis tyrimas (patikra) 18+0–20+0 nėštumo savaitę . 2. Nuo 20+0 nėštumo savaičių kraujo serumo preeklampsijos žymenų sFlt 1 (tirpiosios į FMS panašios tirozino kinazės 1) ir PlGF (placentos augimo faktorius) santykio tyrimas |
1. Jeigu randama Rh D antikūnų, nėščioji siunčiama į perinatologijos centrą. 2. Jeigu nerandama Rh D antikūnų, 28+0–30+6 nėštumo savaitę suleidžiama anti-D imunoglobulino. Suleidus anti-D imunoglobulino, toliau antikūnai netiriami. 3. GTM pagal 3 glikemijų vertinimą atliekamas visoms nėščiosioms, kurioms pirmąjį nėštumo trečdalį nediagnozuotas nėščiųjų ar cukrinis diabetas. 4. Nėščiųjų diabetas įtariamas esant bent vienam iš šių rodiklių: 4.1. glikemija nevalgius 5,1-6,9 mmol/l; 4.2. glikemija po 1 val., išgėrus 75 g gliukozės, ≥ 10,0 mmol/l; 4.3. glikemija po 2 val., išgėrus 75 g gliukozės, 8,5-11,0 mmol/l. 5. Kraujo serumo preeklampsijos žymenų sFlt 1 ir PlGF santykio tyrimas atliekamas, esant nėščiųjų hipertenzijos, preeklampsijos, eklampsijos ir su tuo susijusių rizikos veiksnių (kai įtariama ar nustatyta nėštumo patologija ir (ar) nustatyti nenormalūs nėštumo eigos tyrimų rezultatai)“ |
1.2.5. Pakeičiu 5 priedo 3 punktą ir jį išdėstau taip:
„3. |
29+0 – 40+6 nėštumo savaitės |
2–3 kartus, esant rizikos veiksnių – pagal indikacijas |
Šeimos gydytojas arba PASP komandos gydytojas akušeris ginekologas, arba akušeris
|
1. Kiekvieno apsilankymo metu: 1.1. arterinis kraujo spaudimas; 1.2. gimdos dugno aukščio matavimas; 1.3. vaisiaus širdies ritmo vertinimas; 1.4. šlapimo tyrimas (baltymas, leukocitai, eritrocitai, gliukozė, ketonai, nitritai, lyginamasis svoris). 2. 32+0 – 34+6 nėštumo savaitę atliekami tyrimai: 2.1. kraujo (Hb, leukocitai, trombocitai, Ht); 2.2. dėl sifilio (RPR); 2.3. dėl ŽIV. 3. Nuo 36+0 nėštumo savaitės – vaisiaus padėties vertinimas. |
Gydytojas akušeris ginekologas 35+0–37+6 nėštumo savaitę
Gydytojas akušeris ginekologas, kai yra didelės rizikos nėštumas |
1. Nustačius vaisiaus sėdmenų pirmeigą ir esant sąlygoms, atliekamas išorinis vaisaus apgręžimas – pirmą kartą gimdančioms nuo 36+0 nėštumo savaitės, o pakartotinai gimdančioms – nuo 37+0 nėštumo savaitės. 2. Įvertinami naujagimių B grupės streptokoko (toliau – BGS) infekcijos rizikos veiksniai (Aprašo 6 priedas), jų nesant 35+0–37+6 nėštumo savaitę ištiriamas pasėlis BGS nustatyti. 3. Kraujo serumo preeklampsijos žymenų sFlt 1 (tirpiosios į FMS panašios tirozino kinazės 1) ir PlGF (placentos augimo faktorius) santykio tyrimas |
1. Rengimas gimdymui ir kūdikio žindymui. 2. Aptariama vaisiaus judesių vertinimo svarba. 3. Kraujo serumo preeklampsijos žymenų sFlt 1 ir PlGF santykio tyrimas atliekamas, esant nėščiųjų hipertenzijos, preeklampsijos, eklampsijos ir su tuo susijusių rizikos veiksnių (kai įtariama ar nustatyta nėštumo patologija ir (ar) nustatyti nenormalūs nėštumo eigos tyrimų rezultatai)“ |